Suvestinė redakcija nuo 2021-09-01 iki 2023-03-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 80-3214, i. k. 1071010ISTA00X-1238

Nauja redakcija nuo 2021-01-01:

Nr. XIII-3292, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-07, i. k. 2020-20886

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMAS

2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1238

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir elgesio problemų turinčio vaiko socializacijai, ugdymui bei švietimo ir kitos pagalbos teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas.

2. Šis įstatymas nustato vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principus, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, šių priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką, taip pat vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą (toliau – auklėjamojo poveikio priemonė) – vykdymo vaikų socializacijos centruose svarbiausias nuostatas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendruomenei naudinga vaiko veikla (toliau – bendruomenei naudinga veikla) –neatlygintina laisvu nuo mokymosi metu vaiko vykdoma edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla bendruomenėje.

2. Koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-486, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15867

3. Pagalbą vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiantis specialistas (toliau – specialistas) – psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, socialinio darbuotojo, sveikatos priežiūros specialisto ar kitą reikalingą kvalifikaciją turintis asmuo, teikiantis pagalbą vaikui ir (ar) vaiko atstovams pagal įstatymą.

4. Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra – vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių.

5. Vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones.

6. Vaiko minimalios priežiūros priemonės – priemonės, kurias vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą.

7. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – priemonė, kurią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre.

8. Vaikų socializacijos centras – prie bendrojo ugdymo mokyklų priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones.

9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme.

3 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai yra šie:

1) padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis) atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, taip pat padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui, teikiant jam kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

2) sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas;

3) ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;

4) palaikyti ir stiprinti vaiko ryšius su jo vystymuisi palankia aplinka.

4 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principai

Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra grindžiama šiais principais:

1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;

2) vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo interesams, privaloma atsižvelgti;

3) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;

4) orumo. Bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę. Vaikai neturi būti kankinami, žeminami ir baudžiami, su jais neturi būti žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi;

5) prieinamumo. Vaikui turi būti skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo gyvenamosios vietos, neatskiriant nuo šeimos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Vaikas atskiriamas nuo šeimos tik kraštutiniais atvejais ir kuo trumpesniam terminui;

6) bendradarbiavimo. Vaiko priežiūra ir socialinė integracija (reintegracija) grindžiamos visų šiame procese dalyvaujančių asmenų, vietos bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;

7) visapusiškumo. Vaikui skiriant minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, įvertinamas kitų paslaugų, pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą poreikis ir užtikrinamas jų teikimas;

8) vaiko privataus gyvenimo apsaugos. Institucijos, įgyvendinančios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens duomenis, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros taikymu, tvarko tokia apimtimi, kokia tai būtina vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti.

II SKYRIUS

VAIKO MINIMALI IR VIDUTINĖ PRIEŽIŪRA

5 straipsnis. Vaiko priežiūros formos

Vaikui gali būti taikoma šių formų priežiūra:

1) minimali priežiūra;

2) vidutinė priežiūra.

6 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonės

1. Vaikui gali būti skiriamos šios minimalios priežiūros priemonės:

1) lankytis pas specialistą;

2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;

3) tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas;

4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį;

5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;

6) dalyvauti mediacijos procese;

7) atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.

2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, gali būti skiriamos maksimaliai iki vienų metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, skiriamos nustatant individualų jų įvykdymo terminą, minimalios priežiūros priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, – maksimaliai iki 20 valandų. Vaiko minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų.

3. Vaikui skiriamos tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.

4. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti pakeistos, pratęstos arba panaikintos šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu vaiko minimalios priežiūros priemonės pratęsiamos, bendras pradinių ir pratęstųjų vaiko minimalios priežiūros priemonių laikotarpis negali viršyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų maksimalių vaiko minimalios priežiūros priemonių terminų. Pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemones, jų vykdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas.

7 straipsnis. Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės

1. Kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Kai vaikui baigiasi vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2. Kai koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų yra neveiksmingos ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, pagal tėvų gyvenamąją vietą valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą). Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas ir priežiūra organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais laikinosios globos (rūpybos) organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

8 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė

1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai yra šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas.

2. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės, paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, terminas. Vaikui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas skaičiuojamas nuo faktinio šios priemonės taikymo momento.

9 straipsnis. Kita pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės

1. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:

1) lankytis pas specialistą;

2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;

3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose;

4) dalyvauti mediacijos procese;

5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;

6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;

7) kitos pagalbos priemonės, turinčios teigiamą įtaką vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių veiksmingam vykdymui, vaiko elgesio pokyčiams.

2. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą) gali būti siūloma viena ar kelios pagalbos priemonės vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros vykdymo laikotarpiu.

III SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ SKYRIMAS, PRATĘSIMAS, PAKEITIMAS IR PABAIGA

10 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai

1. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris:

1) padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;

2) padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;

3) padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;

4) Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.

2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti skiriamos tik tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės.

3. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui:

1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) kai vaiko minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės buvo paskirtos šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

4. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė turi būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

5. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė. Vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę arba į kurį vaikas gali būti perkeltas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, parenka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Auklėjamojo poveikio priemonė įgyvendinama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tokiu atveju šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.

11 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiriančios institucijos

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, koordinuotai teikiamas paslaugas vaiko atstovams pagal įstatymą skiria ir kitas pagalbos priemones vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius.

12 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarka

1. Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:

1) vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis:

a) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) mokykla;

e) seniūnija;

f) prokuroras;

g) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-416, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14573

2) vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis:

a) specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas);

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) seniūnija;

e) prokuroras;

f) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-416, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14573

3) vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, prokuroras, atvejo vadybininkas; dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras, specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas) ir vaikų socializacijos centras;

4) vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo turi teisę kreiptis teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo;

5) vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo turi teisę kreiptis atvejo vadybininkas, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras ir vaikų socializacijos centras.

2. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones (toliau – prašymas), ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai.

3. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus, surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti bei šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytam savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui priimti.

4. Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, surinkta informacija, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki šio straipsnio 5 dalyje numatyto posėdžio pateikiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai jos išvadai gauti. Išvada pateikiama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

5. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos narys, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), atvejo vadybininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė). Be to, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys. Apie savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir laiką savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma.

6. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, nuomonę išklauso ir išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių jiems skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo teikia savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos įgaliotas asmuo. Ši nuomonė įvertinama savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija taip pat išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir apie ją informuoja posėdžio dalyvius. Posėdžio metu pristatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ar pratęsimo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pateikta išvada posėdžio metu gali būti patikslinta arba papildyta.

7. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Šiame protokole turi būti nurodytos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat nurodyta posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio.

8. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi išsakytas nuomones, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, vaiko sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą ar jos poreikį, vaikui skirtą Baudžiamajame kodekse nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę ir kitą surinktą informaciją, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą koordinuosiančios institucijos (toliau – koordinuojanti institucija) paskyrimo. Siūlymas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo priimamas tada, kai gaunamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pritarimas. Jeigu gaunamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nepritarimas, svarstomas siūlymas dėl koordinuotai teikiamų paslaugų vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą teikimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto ar stebėto smurto artimoje aplinkoje, privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri, gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui.

9. Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs prašymą, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) skirti, pratęsti ar panaikinti paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones nepasibaigus jų vykdymo terminui, pakeisti paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones kitomis arba paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį;

2) kreiptis į teismą dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą;

3) paskirti kitą vaikų socializacijos centrą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju;

4) pakeisti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui vaiko minimalios priežiūros priemonėmis;

5) panaikinti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui;

6) atmesti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir siūlyti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai svarstyti kitų priežiūros priemonių skyrimą;

7) atmesti prašymą.

10. Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 4 ir 6 punktuose nurodytų sprendimų, priima sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 straipsnyje. Savivaldybės administracijos direktorius gali priimti sprendimą ir dėl kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 9 straipsnyje, skyrimo.

11. Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą, paskiria koordinuojančią instituciją.

12. Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

13. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, koordinuojanti institucija, šių priemonių vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada.

14. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu jos buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo ar pratęsimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai.

15. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šio straipsnio 14 dalyje nurodytą teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo arba pratęsimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, teismas, išdavęs leidimą, vaikų socializacijos centras, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, mokykla, kurioje vaikas mokėsi, ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada.

16. Jeigu teismas neduoda leidimo vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, savivaldybės administracijos direktorius šiame straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia klausimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo.

13 straipsnis. Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindai

1. Jeigu vaikui paskirtomis minimalios ar vidutinės priežiūros priemonėmis nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės gali būti pratęstos. Sprendimas dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių pratęsimo priimamas ne vėliau kaip iki vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių vykdymo termino pabaigos.

2. Jeigu vaikas jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu pasišalina iš vaikų socializacijos centro, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas gali būti pratęstas pasišalinimo (pasišalinimų) laikotarpiui.

3. Jeigu, pritaikius vaiko minimalios priežiūros priemones, nepavyksta pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių vaikui gali būti skiriamos kitos minimalios priežiūros priemonės, kitas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo arba kreipiamasi į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros priemonę. Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra koordinuojanti institucija, skiriama kita koordinuojanti institucija.

4. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali parinkti kitą vaikų socializacijos centrą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

5. Jeigu vaikui toliau taikyti minimalios ar vidutinės priežiūros priemones netikslinga arba vaikas negali šių priemonių vykdyti dėl kitų svarbių priežasčių, jam paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės gali būti panaikintos nepasibaigus jų vykdymo terminui arba vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista minimalios priežiūros priemonėmis.

6. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas.

14 straipsnis. Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių vykdymo pabaiga

Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių vykdymas baigiasi:

1) pasibaigus nustatytiems vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių vykdymo terminams;

2) priėmus sprendimą vieną priežiūros priemonę pakeisti kita;

3) priėmus sprendimą panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones nepasibaigus jų vykdymo terminams;

4) priėmus sprendimą nutraukti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymą.

15 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų apskundimo tvarka

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VYKDYMAS

16 straipsnis. Vaikui paskirtų minimalios priežiūros priemonių vykdymo pradžia

1. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą ir kitus sprendimą pagrindžiančius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo savivaldybės administracija išsiunčia (perduoda) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, koordinuojančiai institucijai ir vaiko atstovams pagal įstatymą. Koordinuojančios institucijos vadovas, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną iš savo institucijos paskiria atvejo vadybininką.

2. Atvejo vadybininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo paskyrimo atvejo vadybininku dienos susitinka su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kai paskirti keli vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys – su vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis ir kartu aptaria pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą galimybes bei kartu parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Individualus vaiko minimalios priežiūros vykdymo planas turi atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius. Jame nustatomi vaiko minimalios priežiūros tikslai, priemonės, vaiko elgesio pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka ir atsakingi asmenys. Atvejo vadybininkas koordinuoja, stebi ir kontroliuoja individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimo eigą, vertina jame numatytų priemonių veiksmingumą, derina jį įgyvendinant dalyvaujančių asmenų tarpusavio veiksmus, aptaria vykdymo rezultatus su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą ir atsakingais asmenimis, juos konsultuoja, teikia jiems rekomendacijas, inicijuoja pasitarimus dėl vykdomų priemonių veiksmingumo didinimo, informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kai vaikui paskirtų minimalios priežiūros priemonių vykdymas yra neveiksmingas, atsiskaito tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui už individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą, jo vykdymo eigą ir rezultatus, teikia siūlymus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo.

3. Vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą pasirašytinai supažindinami su paskirtų vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo tvarka, šių priemonių nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, individualiu vaiko minimalios priežiūros vykdymo planu, jų teisėmis ir pareigomis vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo metu.

17 straipsnis. Vaiko, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonės, teisės ir pareigos

1. Vaikas, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonės, turi visas Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises, tarp jų:

1) teisę įgyti priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją;

2) teisę ugdytis sveikoje ir psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje, savitarpio pagarba grįstoje aplinkoje;

3) teisę gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

4) teisę kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių, atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinę vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

5) teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus.

2. Vaikas, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonės, privalo:

1) vykdyti jam paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones;

2) dalyvauti rengiant individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą, jį vykdyti, dalyvauti aptariant jo įgyvendinimo rezultatus;

3) gerbti savo atstovus pagal įstatymą, kitus šeimos narius;

4) gerbti mokytojus, minimalią priežiūrą vykdantį asmenį, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

5) laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų;

6) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, valstybės, savivaldybių ir privačią nuosavybę;

7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, įskaitant ir bendruomenei naudingos veiklos atlikimą.

18 straipsnis. Vaiko, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonės, atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaiko, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonės, atstovai pagal įstatymą turi teisę:

1) gauti informaciją iš mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, apie vaiko ugdymo (ugdymosi) poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį;

2) gauti informaciją iš atvejo vadybininko apie vaikui paskirtų minimalios priežiūros priemonių vykdymo eigą;

3) kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių, atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinę vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

4) sprendžiant su vaiku susijusias problemas, gauti švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

5) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

2. Vaiko, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonės, atstovai pagal įstatymą privalo:

1) dalyvauti rengiant ir įgyvendinant individualų vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymo planą, aptariant jo įgyvendinimo rezultatus;

2) dalyvauti įgyvendinant vaiko minimalios priežiūros priemonę (priemones);

3) teikti informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantiems asmenims, atvejo vadybininkui apie vaikui paskirtų minimalios priežiūros priemonių vykdymą ir kitą informaciją, būtiną vaiko minimalios priežiūros priemonių veiksmingam vykdymui užtikrinti;

4) dalyvauti teikiant koordinuotai teikiamas paslaugas, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas kitas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo 9 straipsnyje;

5) užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą, ir sudaryti tinkamas sąlygas, kad vaikas vykdytų jam paskirtas minimalios priežiūros priemones;

6) stebėti ir pozityviai keisti vaiko elgesį;

7) vykdyti atvejo vadybininko pateiktas rekomendacijas;

8) bendradarbiauti su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininku, kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymosi, elgesio pokyčių ir kitus su vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu susijusius klausimus;

9) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

3. Už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą vaiko atstovai pagal įstatymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančio asmens teisės ir pareigos

1. Vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo turi teisę:

1) reikalauti, kad vaikas, kuriam paskirtos minimalios priežiūros priemonės, ir vaiko atstovai pagal įstatymą atliktų jiems nustatytas pareigas;

2) teikti siūlymus ir informaciją atvejo vadybininkui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo;

3) gauti vaiko minimalios priežiūros priemonėms vykdyti reikalingą informaciją iš vaiko atstovų pagal įstatymą, mokyklos, kurioje vaikas ugdomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, atvejo vadybininko, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitų suinteresuotų institucijų, įstaigų ar asmenų;

4) naudotis kitomis teisėmis, susijusiomis su vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymu.

2. Vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo privalo:

1) dalyvauti rengiant individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą ir užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą;

2) fiksuoti su vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir vykdyti jų stebėseną;

3) raštu informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir atvejo vadybininką, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nedalyvauja vykdant vaiko minimalios priežiūros priemones, nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas vaikui;

4) prireikus informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą apie individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą ir teikti jiems rekomendacijas;

5) raštu informuoti atvejo vadybininką apie vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo eigą, jų veiksmingumą, vaiko elgesio pokyčius ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo termino pabaigos raštu atsiskaityti atvejo vadybininkui už vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą;

6) bendradarbiauti su savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, vaiko atstovais pagal įstatymą, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininku ir kitais asmenimis bei institucijomis;

7) užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą;

8) atlikti kitas pareigas, susijusias su vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymu.

V SKYRIUS

VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS VYKDYMAS

20 straipsnis. Vaikų socializacijos centro paskirtis ir jo veiklos pagrindai

1. Vaikų socializacijos centro paskirtis – formuoti ir įtvirtinti vaikų socialiai priimtiną elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui ir padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, užtikrinant jiems ugdymą, švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.

2. Vaikų socializacijos centrų sistema formuojama ir jų veikla organizuojama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

3. Vaikų socializacijos centrai gali būti specializuojami arba juose gali būti steigiamos specializuotos grupės pagal lytį, amžių, psichikos ir elgesio sutrikimus.

4. Vaikų socializacijos centras veikia pagal nuostatus, parengtus vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais.

21 straipsnis. Vaikų socializacijos centro funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaikų socializacijos centras:

1) užtikrina vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, tinkamą vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą;

2) organizuoja vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos procesus, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis;

3) užtikrina vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir apginti vaiką nuo bet kokio jo teisių pažeidimo;

4) užtikrina vaiko individualumo pažinimą, individualių poreikių įvertinimą ir juos atitinkančios švietimo pagalbos ir paslaugų teikimą, vaiko gebėjimų plėtojimą;

5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatina jų savarankiškumą ir rengia juos integracijai į visuomenę;

6) nustato vaikų socializacijos centro bendruomenės narių elgesio ir etikos normas, vaikų elgesio stebėsenos ir vertinimo sistemą, teisės aktuose nurodytas taikomas poveikio priemones už mokinio elgesio normų pažeidimus ir reaguojant į kraštutinius netinkamo vaiko elgesio atvejus ar iškilusią grėsmę, kai būtina užtikrinti bendruomenės narių ir (ar) kitų asmenų fizinį ir psichologinį saugumą. Draudžiamos poveikio priemonės, žalojančios, žeminančios vaiko garbę ir orumą, žiaurus, nežmoniškas elgesys, įskaitant fizines ar kitas bausmes, kurios gali kelti pavojų vaiko fizinei ar psichinei sveikatai;

7) priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą yra vaiko tėvai (tėvas, motina), šiame punkte nurodytas sprendimas priimamas gavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos informaciją apie vaiko tėvų (tėvo, motinos) tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas. Apie vaiko išvykimą dėl jo atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi raštu pranešama atvejo vadybininkui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą, prireikus – vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriui, probacijos tarnybai;

8) informuoja savivaldybės administracijos direktorių, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, atvejo vadybininką dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo sustabdymo ar nutraukimo;

9) organizuoja vaiko, kuriam vidutinės priežiūros priemonės arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu buvo skirtas areštas ar suėmimas, pristatymą į vaikų socializacijos centrą iš arešto atlikimo ar suėmimo vietos, sudaro sąlygas šaukiamam vaikui atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą;

10) bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, siekdamas atkurti ar palaikyti ir sustiprinti vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio ryšius bei užtikrinti veiksmingą vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą ir sėkmingą vaiko integraciją į visuomenę;

11) bendradarbiauja su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininku, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, policijos įstaigomis, prokuratūra, probacijos tarnybomis, kitais asmenimis ir institucijomis, teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

12) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Vaikų socializacijos centras turi teisę:

1) kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

2) gauti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo veiksmingumui užtikrinti ar šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, kitų įstaigų ar organizacijų;

3) teikti siūlymus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ir suinteresuotoms institucijoms dėl vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo tobulinimo;

4) įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas;

5) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

3. Vaikų socializacijos centras privalo:

1) užtikrinti personalizuotą vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo švietimo programas, sudaryti sąlygas ugdytis pagal neformaliojo vaikų švietimo programą (programas), atitinkančią (atitinkančias) vaiko poreikius, gebėjimus ir brandą;

2) teikti ir užtikrinti vaiko poreikius atitinkančią švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, įgyvendinti prevencijos, elgesio keitimo ir kitas programas;

3) sudaryti saugias, sveikas, artimas šeimos aplinkai, vaiko galias plėtojančias ugdymosi ir gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, lytį, sveikatą ir brandą;

4) parengti ir vykdyti individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, dalyvauti rengiant vaiko socialinės integracijos planą;

5) sudaryti sąlygas vaikui palaikyti ryšius su savo atstovais pagal įstatymą, draugais ir kitais artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

6) sudaryti sąlygas vaikui kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių, atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;

8) teikti švietimo pagalbą ir rekomendacijas vaiko atstovams pagal įstatymą dėl bendravimo su vaiku, jo gyvenimo įgūdžių ugdymo, elgesio pokyčių, mokymosi pažangos ir kitais vaiko asmenybės ugdymo klausimais;

9) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius informuoti raštu, skubiais atvejais – žodžiu vaiko atstovus pagal įstatymą apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, nedelsdamas informuoti apie vaiko hospitalizavimą, sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, vaiko savarankišką pasišalinimą iš vaikų socializacijos centro, paaiškėjusius vaiko teisių pažeidimus, būtinybę atstovauti vaikui ar ginti vaiko teises ir teisėtus interesus;

10) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius raštu teikti išvadas savivaldybės administracijos direktoriui, atvejo vadybininkui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;

11) raštu informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nepalaiko ryšių su vaiku, nesidomi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas savo pareigas vaikui;

12) informuoti teisėsaugos ir valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijas apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko ar kito asmens elgesį, keliantį pavojų vaiko saugumui, jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei;

13) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos raštu informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių ir kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš vaikų socializacijos centro, atvejo vadybininkui pateikti informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę;

14) teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sąlygas ir galimybę kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms susipažinti su vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, jiems teikiama pagalba ir paslaugomis, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga ir jos užtikrinimu ginant vaiko teises ir teisėtus interesus ar nagrinėjant (galimus) vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų atvejus;

15) atsiskaityti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) už vaikų socializacijos centro veiklą;

16) atlikti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas.

4. Vaikų socializacijos centro vadovas ir darbuotojai už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis, už nepranešimą apie vaiko teisių pažeidimą ar melagingos informacijos suteikimą arba vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia ir pabaiga

1. Sprendimą dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo savivaldybės administracijos direktorius per 3 darbo dienas nuo jų atitinkamai priėmimo arba gavimo išsiunčia (perduoda) vaikų socializacijos centrui, į kurį siunčiamas vaikas, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą ir informuoja juos apie numatomą vaiko pristatymo į vaikų socializacijos centrą datą.

2. Savivaldybės administracijos direktorius, informavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas ir asmenis, nedelsdamas organizuoja vaiko pristatymą į vaikų socializacijos centrą. Tais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko arba kitų asmenų saugumą, savivaldybės administracija vaiko pristatymą į vaikų socializacijos centrą organizuoja kartu su teritorine policijos įstaiga. Atvejo vadybininkas ir vaiko atstovas pagal įstatymą, išskyrus atvejus, kai jis negali vykti kartu dėl svarbių priežasčių, privalo lydėti vaiką į vaikų socializacijos centrą.

3. Vaikui atvykus į vaikų socializacijos centrą, Švietimo įstatymo nustatyta tvarka pasirašoma mokymo sutartis, šio centro administracija pasirašytinai supažindina vaiką jam suprantama kalba ir vaiko atstovą pagal įstatymą su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurias jie turi vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, šios priemonės nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, taip pat su vaikų socializacijos centro veikla, vaikų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklėmis. Prireikus vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą pateikiamos vaikų socializacijos centro dokumentų, reglamentuojančių vaiko teises, pareigas ir atsakomybę, galimas taikyti drausmines auklėjamojo poveikio priemones, vaikų elgesio, vidaus tvarkos taisykles, kopijos.

4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaiko charakteristika iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi. Jeigu vaikui buvo taikytos vaiko minimalios priežiūros priemonės, turi būti pateikiama atvejo vadybininko informacija apie  individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą.

5. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.

6. Atvejo vadybininkas domisi, kaip vaikui sekasi vykdyti jam paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę, analizuoja ir vertina vaikų socializacijos centro pateiktas išvadas apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę, pasibaigus vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui teikia informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo rezultatus, informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kai vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymas yra neveiksmingas arba iškyla tarpinstitucinių kliūčių dėl vykdymo veiksmingumo, teikia siūlymus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

7. Likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, parengiamas vaiko socialinės integracijos planas. Vaiko socialinės integracijos planą kartu su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaikų socializacijos centru, kitais suinteresuotais asmenimis rengia, jo vykdymo eigą koordinuoja ir įgyvendinimo rezultatus vertina atvejo vadybininkas. Socialinės integracijos plane nurodomos priemonės, jų įgyvendinimo trukmė, jas vykdantys asmenys, laukiami rezultatai. Socialinės integracijos plano vykdymo rezultatai periodiškai aptariami su visais jį vykdant dalyvaujančiais asmenimis, prireikus jis gali būti koreguojamas. Už vaiko socialinės integracijos plano vykdymo eigą ir rezultatus atvejo vadybininkas atsiskaito tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.

23 straipsnis. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, teisės ir pareigos

1. Vaikas, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, turi visas Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises, tarp jų:

1) pagal gebėjimus mokytis, įgyti išsilavinimą ir kompetencijas;

2) ugdytis ir gyventi sveikoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje, savitarpio pagarba ir pozityviais santykiais grįstoje aplinkoje;

3) dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose, ikiprofesiniame ugdyme, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

4) palaikyti ryšius su savo atstovais pagal įstatymą, draugais ir kitais artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

5) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių, atvejo vadybininką, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

6) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus;

7) teisę į trumpalaikes išvykas už vaikų socializacijos centro ribų, svečiavimąsi ir atostogas, gavęs vaikų socializacijos centro direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimą.

2. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, pareigos:

1) vykdyti jam paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

2) dalyvauti rengiant ir aptariant individualų vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, socialinės integracijos planą, vykdyti juose numatytas priemones;

3) tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose, ir laikytis vaikų socializacijos centro nustatytų elgesio taisyklių;

4) vykdyti teisėtus vaikų socializacijos centro darbuotojų nurodymus;

5) mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, iki jam sukaks 16 metų;

6) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

24 straipsnis. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, atstovai pagal įstatymą turi teisę:

1) gauti informaciją iš vaikų socializacijos centro apie vaiko būklę, gyvenimo ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas, jo pažangą ir pasiekimus, mokyklos lankymą;

2) gauti informaciją iš vaikų socializacijos centro apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;

3) gauti informaciją iš vaikų socializacijos centro apie vaikui teikiamą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

4) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių, atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

5) dalyvauti švietimo savivaldos institucijų, veikiančių vaikų socializacijos centre, veikloje;

6) gauti kvalifikuotą švietimo arba kitą pagalbą sprendžiant su vaiku susijusias problemas;

7) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

2. Vaiko, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, atstovai pagal įstatymą privalo:

1) dalyvauti rengiant, įgyvendinant individualų vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, socialinės integracijos planą ir aptariant jų įgyvendinimo rezultatus;

2) rūpintis, kad vaikas dalyvautų vykdant jam paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę;

3) ne rečiau kaip kartą per mėnesį lankyti vaiką ir kitais būdais palaikyti ryšius su vaiku, domėtis vaiko pasiekimais ir jo elgesio pokyčiais;

4) užtikrinti tinkamą vaiko aprūpinimą drabužiais, avalyne, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre, tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas jo svečiavimosi, atostogų metu ir vaiko grįžimą laiku į vaikų socializacijos centrą bei nedelsdami informuoti teritorinę policijos įstaigą, atvejo vadybininką ir vaikų socializacijos centrą, jeigu vaikas negali ar vengia grįžti į vaikų socializacijos centrą, yra savavališkai iš jo pasišalinęs, pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminui ir jam sugrįžus iš centro, sudaryti tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas;

5) dalyvauti teikiant koordinuotai teikiamas paslaugas, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo 9 straipsnyje;

6) vykdyti atvejo vadybininko, vaikų socializacijos centro rekomendacijas;

7) bendradarbiauti su atvejo vadybininku, vaikų socializacijos centru ir kitais asmenimis, teikiančiais pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo (ugdymosi), elgesio pokyčių ir kitus su vaiku susijusius klausimus;

8) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

3. Už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą vaiko atstovai pagal įstatymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Vaikų socializacijos centro darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaikų socializacijos centro darbuotojai turi Lietuvos Respublikos įstatymų jiems nustatytas teises, tarp jų teisę:

1) teikti siūlymus vaikų socializacijos centro vadovui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

2) tobulinti kvalifikaciją profesinių santykių konsultavimo (profesinės veiklos stebėjimo) mokymuose;

3) gauti metodinę pagalbą, konsultacijas vaikų ugdymo, profesinės veiklos organizavimo klausimais;

4) inicijuoti bendrus kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasitarimus sprendžiant vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu kylančias problemas, kitus su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga susijusius klausimus.

2. Vaikų socializacijos centro darbuotojai privalo:

1) pažinti vaiko individualumą, plėtoti jo gebėjimus, sudaryti sąlygas jo ugdymuisi ir saviraiškai;

2) gerbti vaiką, padėti jam tinkamai vykdyti pareigas, skatinti jo asmenybės brandą ir pasirengimą integracijai į visuomenę;

3) kurti ir palaikyti saugią ugdymosi ir gyvenamąją aplinką, saugoti konfidencialią su vaikais ir jų atstovais pagal įstatymą susijusią informaciją;

4) tobulinti savo kvalifikaciją, remdamiesi įsivertinimo, gerosios patirties, motyvacijos ir subsidiarumo principais;

5) bendradarbiauti su vaiko atstovais pagal įstatymą, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininku, kitomis institucijomis ar organizacijomis;

6) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

3. Vaikų socializacijos centro darbuotojai už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, kitus teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VALDYMAS

26 straipsnis. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros srityje

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, formuodama vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą:

1) tvirtina Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijas;

2) teikia metodinę pagalbą savivaldybių administracijų vaiko gerovės komisijoms;

3) teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais įgyvendina valstybės, kaip vaikų socializacijos centro savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, koordinuoja ir prižiūri, kaip vykdoma vaiko vidutinės priežiūros priemonė;

4) kaupia ir sistemina vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės duomenis vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka;

5) pagal kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės tobulinimo;

6) dalyvauja rengiant teisės aktus, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimu, bendradarbiauja ir teikia siūlymus suinteresuotoms institucijoms, visuomenei apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą;

7) pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus ištiria vaiko vidutinės priežiūros priemonės poreikį ir imasi veiksmų šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

27 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros srityje

1. Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi reikalingų paslaugų ir pagalbos kokybe ir prieinamumu vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą, teikia siūlymus Vyriausybei, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo.

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką ir vykdo ją savo reguliavimo srityse:

1) užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą vykdant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones ar auklėjamojo poveikio priemonę;

2) įgyvendina socialinių paslaugų vaikui ir šeimai politiką;

3) formuoja socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

4) teikia siūlymus savivaldybėms dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo, vaiko teisių apsaugos.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką ir vykdo ją savo reguliavimo srityse – įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką sveikatos priežiūros srityje:

1) garantuoja į koordinuotai teikiamų paslaugų sudėtį įeinančių sveikatos priežiūros paslaugų vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jų atstovams pagal įstatymą prieinamumą ir tinkamumą;

2) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.

5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politiką savo reguliavimo srityje:

1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius nusižengimus;

2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.

28 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai

Savivaldybės administracijos direktorius:

1) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros priemonės savivaldybėje, tvirtina Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašą, parengtą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas rekomendacijas;

2) vykdo šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo savivaldybėje stebėseną ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms ministerijoms ir suinteresuotoms institucijoms dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės tobulinimo;

3) užtikrina reikalingų koordinuotai teikiamų paslaugų ir kitos pagalbos vaikui, kuriam paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės, ir jo atstovams pagal įstatymą teikimą;

4) likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, raštu įpareigoja mokyklą, kurioje vaikas mokysis, vaiko atstovus pagal įstatymą sudaryti tinkamas sąlygas priimti sugrįžusį vaiką, užtikrinti sklandų jo įsitraukimą į ugdymo (ugdymosi) procesą ir padėti integruotis į vietos bendruomenę;

5) teikia informaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei apie šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą savivaldybėje;

6) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

29 straipsnis. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus įgaliojimai

1. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:

1) planuoja, koordinuoja ir vertina vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, teikimą savivaldybėje;

2) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, koordinuoja vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, tvirtina vaiko socialinės integracijos planą, teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

3) sistemina ir analizuoja informaciją apie vaiko teisių pažeidimus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, smurtą, nusikalstamumą, kitus socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis savivaldybės teritorijoje;

4) vertina vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, įvairovę, prieinamumą, nustato jų poreikį savivaldybėje, kaupia ir analizuoja duomenis apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl jų steigimo, plėtros ir tobulinimo;

5) kartą per metus atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui už vaiko minimalios priežiūros priemonių, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikų socialinės integracijos planų įgyvendinimą, jų vykdymo eigą ir rezultatus;

6) teikia informaciją visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą;

7) bendradarbiauja su atvejo vadybininkais, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, teritorine policijos įstaiga, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, probacijos tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius turi teisę gauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų.

30 straipsnis. Savivaldybės administracijos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos

1. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis.

2. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, teritorinės policijos įstaigos, probacijos tarnybos, teritorinės prokuratūros, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovų.

3. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą, skiria iš komisijos narių sekretorių, kuris yra savivaldybės administracijos atstovas. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas.

4. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija:

1) kiekvienais metais tvirtina metų veiklos planą, nustatydama vaiko gerovės prioritetus, tikslus, priemones jiems įgyvendinti, ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka atsiskaito už jo įgyvendinimą;

2) surenka informaciją, būtiną savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo arba dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo priimti;

3) nagrinėja prašymus ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo ir kitų priemonių, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo;

4) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą į vaikų socializacijos centrą dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;

5) teikia siūlymus atvejo vadybininkui dėl vaiko socialinės integracijos plano parengimo;

6) koordinuoja mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklą, vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą;

7) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių tobulinimo;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą reglamentuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

6. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

7. Mokyklos Vaiko gerovės komisija:

1) kiekvienais metais tvirtina mokyklos Vaiko gerovės komisijos veiklos planą, nustatydama prioritetus, tikslus ir jų įgyvendinimo priemones, ir už jo įgyvendinimą atsiskaito mokyklos vadovui;

2) vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse;

3) organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal įstatymą;

4) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina sklandų vaiko įsitraukimą į ugdymo procesą ir teikia reikalingą švietimo ar kitą pagalbą;

5) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl saugios ir ugdymuisi palankios aplinkos užtikrinimo, socialinio ugdymo, prevencijos ir kitų programų įgyvendinimo mokykloje;

6) teikia siūlymus savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;

7) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

8) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, atvejo vadybininkais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, teritorine policijos įstaiga, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

9) atlieka kitas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.

31 straipsnis. Mokyklos, išskyrus vaikų socializacijos centrą, vadovo įgaliojimai

Mokyklos, išskyrus vaikų socializacijos centrą, vadovas:

1) sudaro mokyklos Vaiko gerovės komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

2) užtikrina, prižiūri ir atsako už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą mokykloje;

3) mokykloje užtikrina sveiką ir saugią aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams;

4) organizuoja pašalinių asmenų patekimo į mokyklos teritoriją apskaitą ir tai kontroliuoja, organizuoja mokyklos teritorijos ir jos prieigų stebėjimą, informuoja teritorinę policijos įstaigą apie žinomus ar įtariamus smurto, prievartos, psichoaktyviųjų medžiagų platinimo, viešosios tvarkos ir kitų pažeidimų atvejus;

5) supažindina mokyklos bendruomenę su teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko teises, pareigas ir atsakomybę už teisės aktų pažeidimus, mokyklos lankymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją ir mokinių užimtumą;

6) bendradarbiauja su pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininkais, teritorine policijos įstaiga, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigomis, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

7) prireikus sudaro su institucijomis, dirbančiomis prevencinį darbą savivaldybės teritorijoje, kitose vietovėse, sutartis dėl pagalbos teikimo mokykloje ar už jos ribų;

8) organizuoja neformalųjį vaikų švietimą po pamokų ir mokinių atostogų metu;

9) teikia prašymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo.

VII SKYRIUS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS

32 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių finansavimas

1. Vaiko minimalios priežiūros priemones ir jų administravimą finansuoja vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybė. Vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybių biudžetams nustatytų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, savivaldybių biudžetų, programoms finansuoti skirtų ir kitų teisėtai gautų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                    VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-781, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2644 (2010-05-11), i. k. 1101010ISTA00XI-781

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 2, 21, 26, 32 straipsnių pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1232, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7969 (2010-12-31), i. k. 1101010ISTA0XI-1232

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1870, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11176

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2276, 2016-03-25, paskelbta TAR 2016-03-29, i. k. 2016-06426

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1870 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2535, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20656

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1294, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10617

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3292, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-07, i. k. 2020-20886

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-416, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14573

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-486, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15867

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2 straipsnio pakeitimo įstatymas