Suvestinė redakcija nuo 2019-05-01 iki 2020-06-30

 

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 215-0; Žin. 1991, Nr.30-804, i. k. 0911010ISTA00I-1863

 

Nauja įstatymo redakcija nuo 2002-03-20:

Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ

Į S T A T Y M A S

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.

2. Šis Įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.

3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Elektroninis keleivinio transporto bilietas – skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, patvirtinantis, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.

2. Intelektinės transporto sistemos – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą, valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti.

3. Intelektinių transporto sistemų paslauga – intelektinių transporto sistemų prietaikos veikimo užtikrinimas tinkamai parengtoje organizacinėje ir operacinėje sistemoje, siekiant padidinti naudotojo saugumą ir patogumą ir (arba) palengvinti transporto ir kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą arba padėti jas atlikti.

4. Intelektinių transporto sistemų prietaika – intelektinių transporto sistemų taikymo operacinė priemonė.

5. Kelionių duomenys – viešojo transporto tvarkaraščiai, tarifai ir kiti duomenys, būtini informacijai apie keliones daugiarūšiu transportu teikti prieš keliones ir jų metu, siekiant sudaryti palankesnes kelionių planavimo, užsakymo ir pritaikymo sąlygas.

6. Rinkliava už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu (toliau – rinkliava) – už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu jo savininko nustatytas užmokestis, kurį to objekto naudotojas moka jo valdytojui ar savininkui.

7. Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

8. Transporto infrastruktūra – sausumos ir vandens, oro kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti.

9. Transporto infrastruktūros objektas – atskiras transporto infrastruktūros elementas, kuris gali savarankiškai funkcionuoti.

10. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu.

11. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys (toliau – fizinis asmuo ar juridinis asmuo), teisėtai valdantys transporto infrastruktūros objektą.

12. Transporto objektai – transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios priemonės.

13. Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

14. Transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės patikrinimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu.

16. Vežėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.

17. Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.

18. Viešoji transporto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

19. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai – įsipareigojimai organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų, kurių vežėjas, atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis; įsipareigojimas organizuoti darbą – įsipareigojimas, nustatytas vežėjui, kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu, kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas, reguliarumas ir atitinkamas mastas; įpareigojimas vežti – įpareigojimas, nustatytas vežėjui priimti ir vežti keleivius ar krovinius, taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas; įsipareigojimas dėl tarifų – įpareigojimas, nustatytas vežėjui, kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus, kurie neatitinka vežėjo komercinių interesų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

Nr. XI-2384, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 136-6955 (2012-11-24)

 

3 straipsnis. Transporto veiklos užtikrinimas

Valstybė teisinėmis, o prireikus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina:

1) viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams, taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio, remiantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais;

2) transporto infrastruktūros valdymo ir vežėjo veiklos atskyrimą;

3) vežėjų patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą;

4) vežėjų veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje;

5) viešosios transporto infrastruktūros funkcionavimą ir jos plėtrą pagal valstybės tikslines programas;

6) kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą, taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1856, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00092

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

 

4 straipsnis. Transporto viešasis administravimas

1. Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos.

2. Neteko galios nuo 2012-01-01.

3. Susisiekimo ministerija:

1) formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) organizuoja strateginių transporto sistemos plėtojimo programų rengimą, tarp jų – viešosios transporto infrastruktūros plėtojimo, modernizavimo, eismo saugos ir aplinkosaugos, ir užtikrina jų įgyvendinimą;

3) dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktūros projektus bei programas ir juos įgyvendinant;

4) nustato privalomus reikalavimus transporto veiklai vykdyti valstybės įmonėms, valstybės institucijoms bei asociacijoms, transporto infrastruktūros objektų valdytojams, transporto infrastruktūros objektų naudotojams;

5) koordinuoja visų transporto rūšių sąveiką;

6) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie aktai vykdomi;

7) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4. Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

 

5 straipsnis. Transporto rūšys

Transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti krovinių ir keleivių vežimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1856, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00092

 

6 straipsnis. Transporto objektų nuosavybė

1. Transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims.

2. Viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė.