Suvestinė redakcija nuo 2019-11-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 47-1814, i. k. 107301MISAK00D1-210

 

Nauja redakcija nuo 2016-08-10:

Nr. D1-533, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-09, i. k. 2016-21814

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2007 m. balandžio 12 d. Nr. D1-210

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL 2008 L 348, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES (OL 2013 L 226, p. 1), ir 2018 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimo (ES) 2018/229, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, atlikus bendrą kalibravimą, nustatomos gautos valstybių narių monitoringo sistemų klasių vertės ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2013/480/ES (OL 2018 L 47, p. 1), nuostatas,

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

tvirtinu Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką (pridedama).

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-210

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo Nr. D1- 533  redakcija)

 

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS NUSTATYMO METODIKA

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato upių, ežerų, tarpinių, priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės, dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinio potencialo vertinimo kriterijus pagal vandens telkinių tipus, nurodytus Paviršinių vandens telkinių tipų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo“, paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijus ir paviršinių vandens telkinių būklės klasifikavimo taisykles.

2. Metodika parengta įgyvendinant Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Vandensaugos tikslų nustatymo metodika), nuostatas.

3. Metodika taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę.

4. Paviršinio vandens telkinio būklė vertinama pagal vandens telkinio būklę reprezentuojančios tyrimų vietos arba tyrimų vietų duomenis arba pagal vandens kokybės modeliavimo rezultatus.

5. Tyrimų vietos arba tyrimų vietų duomenys, naudojami paviršinio vandens telkinio būklei vertinti, turi atitikti Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 726 „Dėl Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui patvirtinimo“ VIII skyriaus reikalavimus dėl fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų matavimų dažnumo.

6. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

6.1. ekologinės būklės įvertinimo pasikliovimo lygis paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės teisingo įvertinimo tikimybė;

6.2. ekologinės kokybės santykis (EKS) – paviršinio vandens telkinio biologinio kokybės elemento rodiklio vertės ir atitinkamo vandens telkinio tipo biologinio kokybės elemento rodiklio etaloninės vertės santykis;

6.21. ežero fitobentoso indeksas (EFBI) – rodiklis, kuriuo parodoma ežerų kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal titnagdumblių įvairovės ir gausumo pokyčius dėl žmonių veiklos poveikio;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

6.3. ežero fitoplanktono indeksas (EFPI) – rodiklis, kuriuo parodoma ežerų kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal fitoplanktono biomasę ir žmonių veiklos poveikiui jautrių ir nejautrių fitoplanktono taksonų įvairovę ir gausą;

6.4. ežero hidromorfologinis indeksas (EHMI) – rodiklis, kuriuo parodoma ežerų kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal hidrologinius ir morfologinius duomenis;

6.5. ežero makrobestuburių indeksas (EMI) rodiklis, kuriuo parodoma ežerų kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal žmonių veiklos poveikiui jautrių ir nejautrių makrobestuburių taksonų įvairovę ir gausą;

6.6. ežero žuvų indeksas (EŽI) – rodiklis, kuriuo parodoma ežerų kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal ichtiofaunos struktūros ir sudėties pokyčius dėl žmonių veiklos poveikio;

6.7. Neteko galios nuo 2018-10-24

Papunkčio naikinimas:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

6.8. fitoplanktono padidėjusio gausumo indeksas (FPGI) – rodiklis, kuriuo parodoma priekrantės vandenų ekologinė būklė pagal žmonių veiklos poveikiui jautrių ir nejautrių fitoplanktono taksonų gausumo kaitą;

6.9. fitoplanktono sezoninės sukcesijos indeksas (FSI) – rodiklis, kuriuo parodoma tarpinių vandenų ekologinė būklė pagal žmonių veiklos poveikiui jautrių ir nejautrių fitoplanktono funkcinių grupių gausos kaitą;

6.10. Lietuvos žuvų indeksas (LŽI) – rodiklis, kuriuo parodoma upių kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal ichtiofaunos struktūros ir sudėties pokyčius dėl žmonių veiklos poveikio;

6.11. makrobestuburių kokybės indeksas (MKI) – rodiklis, kuriuo parodoma priekrantės vandenų ekologinė būklė pagal žmonių veiklos poveikiui jautrių ir nejautrių makrobestuburių taksonų įvairovę ir gausą;

6.12. makrofitų etaloninis indeksas (MEI) – rodiklis, kuriuo parodoma ežerų kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal makrofitų taksonominės sudėties ir gausos nuokrypį nuo etaloninių sąlygų;

6.121. upės fitobentoso indeksas (UFBI) – rodiklis, kuriuo parodoma upių kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal titnagdumblių įvairovės ir gausumo pokyčius dėl žmonių veiklos poveikio;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

6.122. upės fitoplanktono indeksas (UFPI) - rodiklis, kuriuo parodoma upių kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal žmonių veiklos poveikiui jautrių ir nejautrių fitoplanktono rūšies ar kito nustatyto rango taksonų įvairovę ir organizmų gausą;

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-410, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12083

 

6.13. upės hidromorfologinis indeksas (UHMI) – rodiklis, kuriuo parodoma upių kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal hidrologinius ir morfologinius duomenis;

6.14. upės makrobestuburių indeksas (UMI) – rodiklis, kuriuo parodoma upių kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal žmonių veiklos poveikiui jautrių ir nejautrių makrobestuburių taksonų įvairovę ir gausą;

6.15. upės makrofitų etaloninis indeksas (UMEI) – rodiklis, kuriuo parodoma upių kategorijos vandens telkinio ekologinė būklė pagal makrofitų taksonominės sudėties ir gausos nuokrypį nuo etaloninių sąlygų;

6.16. žuvų bendrijos būklės indeksas (ŽBBI) – rodiklis, kuriuo parodoma tarpinių vandenų ekologinė būklė pagal ichtiofaunos struktūros ir sudėties pokyčius dėl žmonių veiklos poveikio;

6.17. kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

UPIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

7. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

8. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus: bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius nitratų azotą (NO3-N), amonio azotą (NH4-N), bendrą azotą (Nb), fosfatų fosforą (PO4-P), bendrą fosforą (Pb), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras (BDS7) ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje (O2), ir specifinius teršalus (sunkiuosius metalus) apibūdinančius rodiklius: aliuminį (Al), arseną (As), chromą (Cr), varį (Cu), vanadį (V), cinką (Zn) ir alavą (Sn). Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrų duomenų rodiklių vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų specifinių teršalų vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų ekologinės būklės klasių (1 lentelė).

 

1 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1.

Bendri duome-nys

Maistingosios medžiagos

NO3-N, mg/l N

1–5

<1,30

1,30–2,30

2,31–4,50

4,51–10,00

>10,00

2.

NH4-N, mg/l N

1–5

<0,10

0,10–0,20

0,21–0,60

0,61–1,50

>1,50

3.

Nb, mg/l

1–5

<2,00

2,00–3,00

3,01–6,00

6,01–12,00

>12,00

4.

PO4-P, mg/l P

1–5

<0,050

0,050–0,090

0,091–0,180

0,181–0,400

>0,400

5.

Pb, mg/l

1–5

<0,100

0,100–0,140

0,141–0,230

0,231–0,470

>0,470

6.

Organinės medžiagos

BDS7, mg/l O2

1–5

<2,30

2,30–3,30

3,31–5,00

5,01–7,00

>7,00

7.

Prisotinimas deguonimi

O2, mg/l

1, 3, 4, 5

>8,50

8,50–7,50

7,49–6,00

5,99–3,00

<3,00

8.

O2, mg/l

2

>7,50

7,50–6,50

6,49–5,00

4,99–2,00

<2,00

9.

Specifi-niai teršalai

Sunkieji metalai

Al, µg/l

1-5

 

200

>200

 

 

10.

As, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

11.

Cr, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

12.

Cu, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

13.

V, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

14.

Zn, µg/l

1-5

 

20,0

>20,0

 

 

15.

Sn, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

 

9. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir dinamiką), upės vientisumą ir morfologines sąlygas (krantų ir vagos struktūrą) apibūdinančius rodiklius: nuotėkio dydį ir pobūdį, upės vientisumą, upės vagos pobūdį, pakrančių augmenijos būklę ir grunto sudėtį.

10. Upių ekologinės būklės pagal hidromorfologinius kokybės elementus vertinimo rodiklis yra upės hidromorfologinis indeksas (toliau – UHMI). Pagal UHMI vertę vandens telkinys priskiriamas labai geros arba geros, arba prastesnės nei gera ekologinės būklės klasėms (2 lentelė). UHMI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

2 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal hidrologinį režimą, upių vientisumą ir morfologines sąlygas.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal hidromorfologinio rodiklio vertes

Labai gera

Gera

Prastesnė nei gera

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis ir pobūdis

UHMI

1-5

1,00-0,91

0,90-0,80

<0,80

Upės vientisumas

Morfologinės sąlygos

Krantų ir vagos struktūra

Upės vagos pobūdis

Pakrančių augmenijos būklė

Grunto sudėtis

 

11. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą, vandens floros (fitobentoso ir makrofitų) taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ir ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

111. Upių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra upės fitoplanktono indeksas (toliau – UFPI). Pagal UFPI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (3 lentelė). UFPI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

3 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa

UFPI

4-5

1,00–0,80

0,79–0,60

0,59–0,40

0,39–0,20

0,19–0,00

 

Papildyta punktu:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

12. Upių ekologinės būklės pagal vandens floros taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodikliai yra upės fitobentoso indeksas (toliau – UFBI) ir upės makrofitų etaloninis indeksas (toliau – UMEI). Vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių pagal UFBI ir UMEI ekologinės kokybės santykio (EKS) verčių vidurkį (jeigu yra duomenys apie abu rodiklius) arba pagal kurį nors vieną, UFBI ar UMEI EKS (jeigu yra duomenys tik apie vieną rodiklį) (31 lentelė). UFBI ir UMEI EKS apskaičiuojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

31 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal vandens floros – fitobentoso ir makrofitų taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal vandens floros rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Fitobentoso taksonominė sudėtis

ir gausa

UFBI

1-5

1,000,73

0,720,55

0,540,36

0,350,18

0,170,00

Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa

UMEI

2-5

1,000,61

0,600,41

0,400,26

0,250,10

0,090,00

Vandens floros taksonominė sudėtis

ir gausa

(UFBI+UMEI EKS)/2

2-5

1,000,67

0,660,48

0,470,31

0,300,12

0,110,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

13. Upių ekologinės būklės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra multimetrinis upės makrobestuburių indeksas (toliau – UMI). Pagal vidutinę metų UMI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (4 lentelė). UMI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

4 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

UMI

1-5

1,00-0,80

0,79-0,60

0,59-0,40

0,39-0,30

0,29-0,00

 

14. Upių ekologinės būklės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą vertinimo rodiklis yra Lietuvos žuvų indeksas (toliau – LŽI). Pagal vidutinę metų LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (5 lentelė). LŽI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-197 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“ patvirtinimo“ (toliau – LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“).

 

5 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

LŽI

1-5

1,000–0,940

0,939–0,720

0,719–0,400

0,399–0,110

0,109–0,000

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

III SKYRIUS

EŽERŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

15. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

16. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius: bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas ir vandens skaidrumą) apibūdinančius rodiklius – bendrą azotą (Nb) ir bendrą fosforą (Pb), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras (BDS7), Seki gylį (S) ir specifinius teršalus (sunkiuosius metalus) apibūdinančius rodiklius: aliuminį (Al), arseną (As), chromą (Cr), varį (Cu), vanadį (V), cinką (Zn) ir alavą (Sn). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrų duomenų rodiklių vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų specifinių teršalų vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų ekologinės būklės klasių (6 lentelė).

 

6 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero tipas

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1.

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nb, mg/l

1-3

<1,00

1,00-2,00

2,01-3,00

3,01-6,00

>6,00

2.

Pb, mg/l

1

<0,040

0,040–0,060

0,061–0,090

0,091–0,140

>0,140

3.

Pb, mg/l

2-3

<0,030

0,030–0,050

0,051–0,070

0,071–0,100

>0,100

4.

Organinės medžiagos

BDS7,

mg/l O2

1

<2,3

2,3-4,2

4,3-6,0

6,1-8,0

>8,0

5.

BDS7,

mg/l O2

2-3

<1,8

1,8-3,2

3,3-5,0

5,1-7,0

>7,0

6.

Vandens skaidrumas

S, m

1

>2,0*

2,0-1,3

1,2-0,8

0,7-0,5

<0,5

7.

S, m

2-3

>4,0

4,0-2,0

1,9-1,0

0,9-0,5

<0,5

8.

Specifiniai teršalai

Sunkieji

metalai

Al, µg/l

1-3

 

200

>200

 

 

9.

As, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

10.

Cr, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

11.

Cu, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

12.

V, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

13.

Zn, µg/l

1-3

 

20,0

>20,0

 

 

14.

Sn, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

* – esant mažesniam nei 2 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.

 

17. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens tūrį ir jo dinamiką) ir morfologines sąlygas (kranto ir grunto struktūrą) apibūdinančius rodiklius: vandens lygį ir apykaitą, krantų būklę, pakrančių augmenijos būklę ir grunto sudėtį.

18. Ežerų ekologinės būklės pagal hidromorfologinius kokybės elementus vertinimo rodiklis yra ežero hidromorfologinis indeksas (toliau – EHMI). Pagal EHMI vertę vandens telkinys priskiriamas labai geros arba geros, arba prastesnės nei gera ekologinės būklės klasėms (7 lentelė). EHMI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

7 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal hidrologinį režimą ir morfologines sąlygas.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero tipas

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal hidromorfologinio rodiklio vertes

Labai gera

Gera

Prastesnė nei gera

Hidrologinis režimas

Vandens tūris ir jo dinamika

Vandens lygis ir apykaita

EHMI

1-3

1,00-0,91

0,90-0,80

<0,80

Morfologinės sąlygos

Kranto struktūra

Kranto linijos pokyčiai

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

Kranto erozija

Grunto sudėtis

Vyraujantis gruntas priekrantėje

 

19. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę, vandens floros (fitobentoso ir makrofitų) taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ir ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

20. Ežerų ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę vertinimo rodiklis yra ežero fitoplanktono indeksas (toliau – EFPI). Pagal EFPI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (8 lentelė). EFPI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

8 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero tipas

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

EFPI

1–3

1,00-0,81

0,80-0,61

0,60-0,41

0,40-0,21

0,20-0,00

 

21. Ežerų ekologinės būklės pagal vandens floros taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodikliai yra ežero fitobentoso indeksas (toliau – EFBI) ir makrofitų etaloninis indeksas (toliau – MEI). Pagal EFBI vertės arba MEI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (9 lentelė). EFBI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. MEI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodikos patvirtinimo“ (toliau – Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika).

 

9 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero

tipas

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal vandens floros rodiklių verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

EFBI

1-3

1,00–0,63

0,62–0,47

0,46–0,32

0,31–0,16

0,15–0,00

Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa

MEI

1-3

1,00–0,75

0,74–0,50

0,49–0,25

0,24–0,01

0,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

22. Ežerų ekologinės būklės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra multimetrinis ežero makrobestuburių indeksas (toliau – EMI). Pagal vidutinę metų EMI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (10 lentelė). EMI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

10 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero

tipas

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

EMI

1-3

1,00-0,74

0,73–0,50

0,49–0,35

0,34–0,20

0,19-0,00

 

23. Ežerų ekologinės būklės pagal pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą vertinimo rodiklis yra ežero žuvų indeksas (toliau – EŽI). Pagal vidutinę metų EŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (11 lentelė). EŽI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

11 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero

tipas

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertę

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

EŽI

1-3

1,000–0,865

0,864–0,605

0,604–0,365

0,364–0,175

0,174–0,000

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

IV SKYRIUS

TARPINIŲ VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

24. Tarpinių vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementus.

25. Tarpinių vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus: bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius – bendrą azotą (Nb) ir bendrą fosforą (Pb), ir specifinius teršalus (sunkiuosius metalus ir kitas medžiagas) apibūdinančius rodiklius: aliuminį (Al), arseną (As), chromą (Cr), varį (Cu), vanadį (V), cinką (Zn), alavą (Sn) ir naftos angliavandenilius (NA). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno maistingąsias medžiagas apibūdinančio rodiklio vidutinę šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų specifinių teršalų vidutines metų vertes vandens sluoksnyje vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų ekologinės būklės klasių (12 lentelė).

12 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1.

Bendri duomenys

Maistin-gosios medžiagos

Nb, mg/l

1, 3*

<0,94

0,94–1,08

1,09–1,23

1,24–1,41

>1,41

2.

Nb, mg/l

2

<0,95

0,95–1,07

1,08–1,17

1,18–1,26

>1,26

3.

Nb, mg/l

3**

<0,43

0,43–0,67

0,68–0,81

0,82–1,00

>1,00

4.

Nb, mg/l

3***

<0,13

0,13–0,25

0,26–0,40

0,41–0,60

>0,60

5.

Pb, mg/l

1, 3*

<0,060

0,060–0,080

0,081–0,136

0,137–0,312

>0,312

6.

Pb, mg/l

2

<0,061

0,061–0,079

0,080–0,130

0,131–0,278

>0,278

7.

Pb, mg/l

3**

<0,037

0,037–0,053

0,054–0,084

0,085–0,175

>0,175

8.

Pb, mg/l

3***

<0,015

0,015–0,026

0,027–0,033

0,034–0,039

>0,039

9.

Specifiniai teršalai

Sunkieji metalai

Al, µg/l

1-3

 

200

>200

 

 

10.

As, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

11.

Cr, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

12.

Cu, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

13.

V, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

14.

Zn, µg/l

1-3

 

20,0

>20,0

 

 

15.

Sn, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

16.

Kitos medžia-gos

NA, mg/l

1-3

 

≤0,2

>0,2

 

 

* – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

26. Tarpinių vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą, biomasę, makrodumblių ir gaubtasėklių taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą.

27. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę vertinimo rodikliai yra paviršinio (1-ojo ir 2-ojo tipų vandens telkinių) ar integruoto (3-iojo tipo vandens telkinio) vandens sluoksnio chlorofilo „a“ vidutinė šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė ir fitoplanktono sezoninės sukcesijos indeksas (toliau – FSI). Pagal rodiklių verčių ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (13 lentelė). Chlorofilo „a“ vidutinės šiltojo periodo vertės EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-648 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 69-2005 patvirtinimo“ (toliau – LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“). FSI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

13 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklių verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1.

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)

1

1,00–0,83

0,82–0,57

0,56–0,39

0,38–0,29

0,28–0,00

2.

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)

2

1,00–0,84

0,83–0,68

0,67–0,51

0,50–0,41

0,40–0,00

3.

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)

3*

1,00–0,84

0,83–0,57

0,56–0,39

0,38–0,29

0,28–0,00

4.

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)

3**

1,00–0,85

0,84–0,55

0,54–0,38

0,37–0,28

0,27–0,00

5.

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)

3***

1,00–0,84

0,83–0,42

0,41–0,28

0,27–0,21

0,20–0,00

6.

FSI

1

1,000,62

0,610,48

0,470,34

0,330,20

0,190,00

7.

FSI

2

1,000,75

0,740,61

0,600,49

0,480,33

0,320,00

* – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių  druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

28. Tarpinių 1-ojo ir 2-ojo tipų vandens telkinių ekologinės būklės pagal gaubtasėklių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis. Tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą rodiklis yra raudondumblio – Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (14 lentelė). Plūdinių (potameidų) ir Šakotojo banguolio maksimalaus paplitimo gylio EKS apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

14 lentelė. Tarpinių 1-ojo ir 2-ojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal gaubtasėklių taksonominę sudėtį ir gausą ir tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal gaubtasėklių ir makrodumblių rodiklių verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1.

 

Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė

sudėtis ir gausa

Plūdinių (potameidų) maksimalus

paplitimo gylis

1, 2

1,00-0,84

0,83–0,28

0,27–0,19

0,18–0,14

0,13-0,00

2.

Šakotojo banguolio maksimalus

paplitimo gylis

3

1,00-0,95

0,94–0,78

0,77–0,50

0,49–0,22

0,21-0,00

 

29. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra vidutinis rūšių skaičius mėginyje, atsižvelgiant į bendriją sudarančias rūšis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (15 lentelė). Makrobestuburių vidutinio rūšių skaičiaus EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 57-2003 „Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 708 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 53-2003, LAND 54-2003, LAND 55-2003, LAND 56-2003, LAND 57-2003 patvirtinimo“.

 

15 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1.

Makrobestu-

burių taksonominė sudėtis ir gausa

Makrobestu-

burių vidutinis rūšių skaičius

1

1,00-0,84

0,83–0,71

0,70–0,17

0,16–0,04

0,03-0,00

2.

Makrobestu-

burių vidutinis rūšių skaičius

2

1,00-0,83

0,82–0,68

0,67–0,32

0,31–0,05

0,04-0,00

3.

Makrobestu-

burių vidutinis rūšių skaičius

3

1,00-0,84

0,83–0,58

0,57–0,42

0,41–0,25

0,24-0,00

 

30. Tarpinių 1-ojo ir 2-ojo tipų vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą rodiklis yra žuvų bendrijos būklės indeksas (toliau – ŽBBI). Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (16 lentelė). ŽBBI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

16 lentelė. Tarpinių 1-ojo ir 2-ojo tipų vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa

ŽBBI

1-2

1,00-0,81

0,80–0,60

0,59–0,40

0,39–0,20

0,19-0,00

 

V SKYRIUS

PRIEKRANTĖS VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

31. Priekrantės vandenų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementus.

32. Priekrantės vandenų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus: bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas ir skaidrumą) apibūdinančius rodiklius – bendrą azotą (Nb), bendrą fosforą (Pb), vandens skaidrumą (S) ir specifinius teršalus (sunkiuosius metalus ir kitas medžiagas) apibūdinančius rodiklius: aliuminį (Al), arseną (As), chromą (Cr), varį (Cu), vanadį (V), cinką (Zn), alavą (Sn) ir naftos angliavandenilius (NA). Pagal vandens skaidrumo matavimų, paviršinio vandens sluoksnio (0 – 10 m) mėginių bendro azoto ir bendro fosforo vidutines šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų specifinių teršalų vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų ekologinės būklės klasių (17 lentelė).

 

17 lentelė. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.

Eil.Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1.

Bendri duome-nys

Maistingosios medžiagos

Nb, mg/l

1, 2

<0,13

0,13–0,25

0,26–0,40

0,41–0,60

>0,60

2.

Pb, mg/l

1, 2

<0,15

0,015–0,026

0,027–0,033

0,034–0,039

>0,039

3.

Skaidrumas

S, m

1, 2

>5,9

5,9–5,0

4,9–3

2,9–1,8

<1,8

4.

Specifi-niai teršalai

Sunkieji metalai

Al, µg/l

1, 2

 

200

>200

 

 

5.

As, µg/l

1, 2

 

5,0

>5,0

 

 

6.

Cr, µg/l

1, 2

 

5,0

>5,0

 

 

7.

Cu, µg/l

1, 2

 

5,0

>5,0

 

 

8.

V, µg/l

1, 2

 

5,0

>5,0

 

 

9.

Zn, µg/l

1, 2

 

20,0

>20,0

 

 

10.

Sn, µg/l

1, 2

 

5,0

>5,0

 

 

11.

Kitos medžiagos

NA, mg/l

1, 2

 

0,2

>0,2

 

 

 

33. Priekrantės vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę, makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

34. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę vertinimo rodikliai yra integruoto vandens sluoksnio (0 – 10 m) chlorofilo „a“ vidutinė šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė ir fitoplanktono padidėjusio gausumo indeksas (toliau – FPGI). Pagal rodiklių verčių ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (18 lentelė). Chlorofilo „a“ vidutinės šiltojo periodo vertės EKS apskaičiuojamas vadovaujantis LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“. FPGI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

18 lentelė. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklių verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)

1-2

1,000–0,880

0,879–0,600

0,599–0,280

0,279–0,210

0,209–0,000

FPGI

1-2

1,000,80

0,790,67

0,660,43

0,420,39

0,380,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

35. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą rodiklis yra raudondumblio – Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (19 lentelė). Šakotojo banguolio maksimalaus paplitimo gylio EKS apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

19 lentelė. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrodumblių rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Šakotojo banguolio maksimalus

paplitimo gylis

2

1,00–0,84

0,83–0,68

0,67–0,45

0,44–0,25

0,24–0,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

36. Priekrantės 1-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra makrobestuburių kokybės indeksas (toliau – MKI). Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (20 lentelė). MKI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

20 lentelė. Priekrantės 1-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

MKI

1

1,00–0,94

0,93–0,81

0,80–0,54

0,53–0,38

0,37–0,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

361. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra vidutinis rūšių skaičius mėginyje, atsižvelgiant į bendriją sudarančias rūšis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (201 lentelė). Makrobestuburių vidutinio rūšių skaičiaus EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 57-2003 „Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 708 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 53-2003, LAND 54-2003, LAND 55-2003, LAND 56-2003, LAND 57-2003 patvirtinimo.“

 

201 lentelė. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Makrobes-tuburių vidutinis rūšių skaičius

2

1,000,84

0,830,67

0,660,33

0,320,17

0,160,00

 

Papildyta punktu:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

VI SKYRIUS

DIRBTINIŲ IR LABAI PAKEISTŲ VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINIO POTENCIALO VERTINIMO KRITERIJAI

 

37. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

38. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus: bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius – nitratų azotą (NO3-N), amonio azotą (NH4-N), bendrą azotą (Nb), fosfatų fosforą (PO4-P), bendrą fosforą (Pb), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras (BDS7) ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje (O2), ir specifinius teršalus (sunkiuosius metalus ir kitas medžiagas) apibūdinančius rodiklius – aliuminį (Al), arseną (As), chromą (Cr), varį (Cu), vanadį (V), cinką (Zn) ir alavą (Sn). Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrų duomenų rodiklių vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių. Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų specifinių teršalų vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų ekologinio potencialo klasių (21 lentelė).

 

21 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1.

Bendri duome-nys

Maistingosios medžiagos

NO3-N, mg/l N

1–5

<1,30

1,30–2,30

2,31–4,50

4,51–10,00

>10,00

2.

NH4-N, mg/l N

1–5

<0,10

0,10–0,20

0,21–0,60

0,61–1,50

>1,50

3.

Nb, mg/l

1–5

<2,00

2,00–3,00

3,01–6,00

6,01–12,00

>12,00

4.

PO4-P, mg/l P

1–5

<0,050

0,050–0,090

0,091–0,180

0,181–0,400

>0,400

5.

Pb, mg/l

1–5

<0,100

0,100–0,140

0,141–0,230

0,231–0,470

>0,470

6.

Organinės medžiagos

BDS7, mg/l O2

1–5

<2,30

2,30–3,30

3,31–5,00

5,01–7,00

>7,00

7.

Prisotinimas deguonimi

O2, mg/l

1, 3, 4, 5

>8,50

8,50–7,50

7,49–6,00

5,99–3,00

<3,00

8.

O2, mg/l

2

>7,50

7,50–6,50

6,49–5,00

4,99–2,00

<2,00

9.

Specifi-niai teršalai

Sunkieji metalai

Al, µg/l

1-5

 

200

>200

 

 

10.

As, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

11.

Cr, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

12.

Cu, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

13.

V, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

14.

Zn, µg/l

1-5

 

20,0

>20,0

 

 

15.

Sn, µg/l

1-5

 

5,0

>5,0

 

 

 

39. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir dinamiką), upės vientisumą ir morfologines sąlygas (krantų ir vagos struktūrą) apibūdinančius rodiklius: nuotėkio dydį ir pobūdį, upės vientisumą, upės vagos pobūdį, pakrančių augmenijos būklę ir grunto sudėtį.

40. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal hidromorfologinius kokybės elementus vertinimo rodiklis yra UHMI. Pagal UHMI vertę vandens telkinys priskiriamas labai gero arba gero, arba prastesnio nei geras ekologinio potencialo klasei (22 lentelė). UHMI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

22 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal hidrologinį režimą, upių vientisumą ir morfologines sąlygas.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal hidromorfologinio rodiklio vertes

Labai geras

Geras

Prastesnis nei geras

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis ir pobūdis

UHMI

1-5

>0,75

0,75-0,62

<0,62

Upės vientisumas

Morfologinės sąlygos

Krantų ir vagos struktūra

Upės vagos pobūdis

Pakrančių augmenijos būklė

Grunto sudėtis

 

41. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal biologinių kokybės elementų rodiklius – fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą, fitobentoso taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ir ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą, amžiaus struktūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

411. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra upės fitoplanktono indeksas (toliau – UFPI). Pagal UFPI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (23 lentelė). UFPI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

23 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa

UFPI

4-5

1,00–0,80

0,79–0,60

0,59–0,40

0,39–0,20

0,19–0,00

 

Papildyta punktu:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

42. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal fitobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra UFBI. Pagal vidutinę metų UFBI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (231 lentelė). UFBI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

231 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal fitobentoso taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitobentoso rodiklio vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

UFBI

1-5

1,00–0,73

0,72–0,55

0,54–0,36

0,35–0,18

0,17–0,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

43. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra UMI. Pagal vidutinę metų UMI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (24 lentelė). UMI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

24 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

UMI

1-5*

>0,79

0,79-0,60

0,59-0,40

0,39-0,30

0,29-0,00

1–5**

>0,69

0,69-0,50

0,49-0,30

0,29-0,20

0,19-0,00

* – upės, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių tik dėl hidroelektrinių kaskadų poveikio;

** – upės, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių dėl kitų priežasčių nei hidroelektrinių kaskadų poveikis, ir kanalai.

 

44. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą vertinimo rodiklis yra LŽI. Pagal vidutinę metų LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (25 lentelė). LŽI apskaičiuojamas vadovaujantis LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“.

 

25 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

LŽI

1–5

>0,71

0,71-0,45

0,44-0,25

0,24-0,10

0,09-0,00

 

45. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

46. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius: bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas ir vandens skaidrumą) apibūdinančius rodiklius – bendrą azotą (Nb), bendrą fosforą (Pb), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras (BDS7), Seki gylį (S) ir specifinius teršalus (sunkiuosius metalus) apibūdinančius rodiklius: aliuminį (Al), arseną (As), chromą (Cr), varį (Cu), vanadį (V), cinką (Zn) ir alavą (Sn). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrų duomenų rodiklių vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių. Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų specifinių teršalų vidutines metų vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų ekologinio potencialo klasių (26 lentelė).

 

26 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1.

Bendri duomenys

Maistin-gosios medžiagos

Nb, mg/l

1-3

<1,00

1,00-2,00

2,01-3,00

3,01-6,00

>6,00

2.

Nb, mg/l*

1-3

<2,00

2,00–3,00

3,01–6,00

6,01–12,00

>12,00

3.

Pb, mg/l

1

<0,040

0,040–0,060

0,061–0,090

0,091–0,140

>0,140

4.

Pb, mg/l

2-3

<0,030

0,030–0,050

0,051–0,070

0,071–0,100

>0,100

5.

Pb, mg/l*

1-3

<0,100

0,100–0,140

0,141–0,230

0,231–0,470

>0,470

6.

Organinės medžiagos

BDS7, mg/l O2

1

<2,3

2,3-4,2

4,3-6,0

6,1-8,0

>8,0

7.

BDS7, mg/l O2

2-3

<1,8

1,8-3,2

3,3-5,0

5,1-7,0

>7,0

8.

Vandens skaidrumas

S, m

1

>2,0**

2,0-1,3

1,2-0,8

0,7-0,5

<0,5

9.

S, m

2-3

>4,0

4,0-2,0

1,9-1,0

0,9-0,5

<0,5

10.

Specifiniai teršalai

Sunkieji metalai

Al, µg/l

1-3

 

200

>200

 

 

11.

As, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

12.

Cr, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

13.

Cu, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

14.

V, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

15.

Zn, µg/l

1-3

 

20,0

>20,0

 

 

16.

Sn, µg/l

1-3

 

5,0

>5,0

 

 

* – pažymėtų rodiklių kriterijai taikomi vertinant labai pratakių tvenkinių (vandens apytakos koeficientas, t. y. upės metų nuotėkio tūrio ir tvenkinio tūrio santykis, K>100) ekologinį potencialą;

** – esant mažesniam nei 2 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.

 

47. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal hidromorfologinius kokybės elementus vertinimo rodiklis yra EHMI. Pagal EHMI vertę vandens telkinys priskiriamas labai gero arba gero, arba prastesnio nei geras ekologinio potencialo klasei (27 lentelė). EHMI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

27 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal hidrologinį režimą ir morfologines sąlygas.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal hidromorfologinio rodiklio vertes

Labai geras

Geras

Prastesnis nei geras

Hidrologinis režimas

Vandens tūris ir jo dinamika

Vandens lygis ir apykaita

EHMI

1-3

>0,90

0,90-0,80

<0,80

Morfologinės sąlygos

Kranto struktūra

Kranto linijos pokyčiai

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

Kranto erozija

Grunto sudėtis

Vyraujantis gruntas priekrantėje

 

48. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę, vandens floros (fitobentoso ir makrofitų) taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

49. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra EFPI. Pagal EFPI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (28 lentelė). EFPI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

28 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

EFPI

1–3

1,00-0,81

0,80-0,61

0,60-0,41

0,40-0,21

0,20-0,00

 

50. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal vandens floros taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodikliai yra ežero fitobentoso indeksas (toliau – EFBI) ir makrofitų etaloninis indeksas (toliau – MEI). Pagal EFBI vertės arba MEI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (29 lentelė). EFBI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. MEI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodikos patvirtinimo“ (toliau – Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika).

 

29 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero

tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal vandens floros rodiklių verčių EKS

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

EFBI

1-3

1,00–0,63

0,62–0,47

0,46–0,32

0,31–0,16

0,15–0,00

Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa

MEI

1-3

1,00–0,75

0,74–0,50

0,49–0,25

0,24–0,01

0,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

51. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra EMI. Pagal vidutinę metų EMI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (30 lentelė). EMI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

30 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

EMI

1-3

1,00-0,74

0,73–0,50

0,49–0,35

0,34–0,20

0,19-0,00

 

52. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą vertinimo rodiklis yra EŽI. Pagal vidutinę metų EŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (31 lentelė). EŽI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

31 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

EŽI

1-3

1,000–0,865

0,864–0,605

0,604–0,365

0,364–0,175

0,174–0,000

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

 

53. Tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementus.

54. Tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas vertinamas pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus: bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius – bendrą azotą (Nb) ir bendrą fosforą (Pb), ir specifinius teršalus (sunkiuosius metalus ir kitas medžiagas) apibūdinančius rodiklius: aliuminį (Al), arseną (As), chromą (Cr), varį (Cu), vanadį (V), cinką (Zn), alavą (Sn) ir naftos angliavandenilius (NA). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno maistingąsias medžiagas apibūdinančio rodiklio vidutinę šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių. Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų specifinių teršalų vidutines metų vertes vandens sluoksnyje telkinys priskiriamas vienai iš dviejų ekologinio potencialo klasių (32 lentelė).

 

32 lentelė. Tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1.

Bendri duomenys

Maistin-gosios medžiagos

Nb, mg/l*

<0,94

0,94–1,08

1,09–1,23

1,24–1,41

>1,41

2.

Nb, mg/l**

<0,43

0,43–0,67

0,68–0,81

0,82–1,00

>1,00

3.

Nb, mg/l***

<0,13

0,13–0,25

0,26–0,40

0,41–0,60

>0,60

4.

Pb, mg/l*

<0,061

0,061–0,080

0,081–0,136

0,137–0,312

>0,312

5.

Pb, mg/l**

<0,037

0,037–0,053

0,054–0,084

0,085–0,175

>0,175

6.

Pb, mg/l***

<0,015

0,015–0,026

0,027–0,033

0,034–0,039

>0,039

7.

Specifiniai teršalai

Sunkieji

metalai

Al, µg/l

 

200

>200

 

 

8.

As, µg/l

 

5,0

>5,0

 

 

9.

Cr, µg/l

 

5,0

>5,0

 

 

10.

Cu, µg/l

 

5,0

>5,0

 

 

11.

V, µg/l

 

5,0

>5,0

 

 

12.

Zn, µg/l

 

20,0

>20,0

 

 

13.

Sn, µg/l

 

5,0

>5,0

 

 

14.

Kitos medžiagos

NA, mg/l

 

≤0,2

>0,2

 

 

* – kai vandens telkinio druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai vandens telkinio druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai vandens telkinio druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

55. Tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas vertinamas pagal biologinį kokybės elementą – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę – apibūdinantį rodiklį – paviršinio vandens sluoksnio chlorofilo „a“ vidutinę šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertę. Pagal rodiklio vidutinės šiltojo periodo vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (33 lentelė). Chlorofilo „a“ EKS apskaičiuojamas vadovaujantis LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“.

 

33 lentelė. Tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai geras

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1.

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)*

1,00-0,84

0,83–0,57

0,56–0,39

0,38–0,29

0,28-0,00

2.

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)**

1,00-0,85

0,84–0,55

0,54–0,38

0,37–0,28

0,27-0,00

3.

Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė)***

1,00-0,84

0,83–0,42

0,41–0,28

0,27–0,21

0,20-0,00

* – kai vandens telkinio druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai vandens telkinio druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai vandens telkinio druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

VII SKYRIUS

PAVIRŠINIŲ VANDENŲ CHEMINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

56. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės kategorijų vandens telkinių cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (AKS) vidaus ir kituose paviršiniuose vandenyse.

57. Vertinant vandens telkinio bendrą cheminę būklę, neatsižvelgiama į matuojamos medžiagos matavimo (atlikto naudojant geriausią turimą metodą, dėl kurio nepatiriama pernelyg didelių išlaidų) rezultatą, jeigu, vadovaujantis Vandens, nuosėdų ir biotos cheminėje analizėje taikomiems metodams ir vandens stebėsenai (monitoringui) keliamų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-844 „Dėl Vandens, nuosėdų ir biotos cheminėje analizėje taikomiems metodams ir vandens stebėsenai (monitoringui) keliamų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, apskaičiuota vidutinė vertė nurodoma kaip „mažesnė už kiekybinio įvertinimo ribą“ ir jeigu ši „kiekybinio įvertinimo riba“ yra aukštesnė už aplinkos kokybės standartą.

 

VIII SKYRIUS

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS KLASIFIKAVIMO TAISYKLĖS

 

58. Nustatant paviršinių vandens telkinių būklę, yra vertinama jų ekologinė būklė (dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių – ekologinis potencialas) ir cheminė būklė. Vandens telkinio būklė nustatoma pagal prastesnę iš jų, klasifikuojant į dvi klases: gerą arba neatitinkančią geros būklės.

59. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandens telkinių ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą. Ekologinės būklės įvertinimo pasikliovimo lygis gali būti didelis, vidutinis ir mažas.

60. Jeigu biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus ir hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis.

61. Jeigu hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, biologinių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus, o fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros arba geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

62. Jeigu labai geros ar geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, vertinant vandens telkinio ekologinę būklę į hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertę neatsižvelgiama, išskyrus atvejį, nurodytą šios Metodikos 61 punkte.

63. Jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, o kitų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus, priklausomai nuo vandens kokybės elemento vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

63.1. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir bent vieno fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

63.2. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklių vertė, o hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

63.3. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, o hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

63.4. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

63.5. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

64. Jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet ji atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, o kitų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

64.1. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir bent vieno fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

64.2. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklių vertė, o hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė neatitinka geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

64.3. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, o hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė atitinka geros ar labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, nustatomi rizikos veiksniai, kurie galėjo nulemti rodiklio vertės neatitikimą geros ekologinės būklės kriterijams. Rizikos veiksniai nustatomi pagal: fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių variaciją per metus; sutelktosios taršos šaltinių buvimą ir jų padėtį aukščiau tyrimo vietos; sumodeliuotas fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes; netiesioginių eutrofikacijos požymių buvimą (siūlinių dumblių suvešėjimą, nenatūraliai didelį nuosėdų kiekį, kt.); cheminės būklės įvertinimą; klimatinių sąlygų nulemtus hidrologinio režimo pokyčius; monitoringo vietos reprezentatyvumą (atitikimą paviršinio vandens telkinio tipo, kurį monitoringo vieta turi reprezentuoti, kriterijams; su tyrimo vieta besiribojančių kito tipo vandens telkinių ar pakitusios hidromorfologijos vandens telkinių galimą poveikį). Priklausomai nuo rizikos veiksnių nustatymo rezultatų ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

64.3.1. jeigu rizikos veiksniai nustatomi, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

64.3.2. jeigu rizikos veiksnių nenustatoma, geros ekologinės būklės kriterijų neatitinkantis biologinių kokybės elementų rodiklis ekologinės būklės klasifikavime nenaudojamas. Vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

64.4. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

64.5. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

65. Jeigu biologinių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros arba geros ekologinės būklės kriterijus, o pagal vieno arba kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes ekologinė būklė yra daugiau nei viena klase prastesnė, vandens telkinio ekologinė būklė yra viena klase geresnė, nei ją rodo fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas.

66. Jeigu fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros arba geros ekologinės būklės kriterijus, o pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra daugiau nei viena būklės klase prastesnė, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

66.1. jeigu tik pagal kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio vertę ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, o hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė atitinka labai geros ar geros ekologinės būklės apibūdinimą, nustatomi rizikos veiksniai, kurie galėjo nulemti rodiklio vertės neatitikimą geros ekologinės būklės kriterijams. Rizikos veiksniai nustatomi pagal: fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių variaciją per metus; sutelktosios taršos šaltinių buvimą ir jų padėtį aukščiau tyrimo vietos; sumodeliuotas fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes; netiesioginių eutrofikacijos požymių buvimą (siūlinių dumblių suvešėjimą, nenatūraliai didelį nuosėdų kiekį, kt.); cheminės būklės įvertinimą; klimatinių sąlygų nulemtus hidrologinio režimo pokyčius; monitoringo vietos reprezentatyvumą (atitikimą paviršinio vandens telkinio tipo, kurį monitoringo vieta turi reprezentuoti, kriterijams; su tyrimo vieta besiribojančių kito tipo vandens telkinių ar pakitusios hidromorfologijos vandens telkinių galimą poveikį). Priklausomai nuo rizikos veiksnių nustatymo rezultatų ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

66.1.1. jeigu rizikos veiksniai nustatomi, vandens telkinio ekologinė būklė yra tokia, kokią rodo biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

66.1.2. jeigu rizikos veiksnių nenustatoma, biologinio kokybės elemento rodiklis, pagal kurio vertes ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, ekologinės būklės klasifikacijoje nenaudojamas. Ekologinė būklė nustatoma pagal likusių kokybės elementų rodiklių tarpe prasčiausią būklę rodantį rodiklį, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

66.2. jeigu ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė pagal kelių biologinių kokybės elementų rodiklius, o hidromorfologinių kokybės elementų rodiklis atitinka labai geros ar geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra tokia, kokią rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

66.3. jeigu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, o hidromorfologinių kokybės elementų rodiklio vertė neatitinka labai geros ar geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas, jeigu ekologinė būklė yra daugiau kaip viena klase prastesnė pagal vieną rodiklį, arba vidutinis, jeigu ekologinė būklė yra daugiau kaip viena klase prastesnė pagal kelis rodiklius.

67. Jeigu ir biologinių, ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, bet atitinka vidutinės, blogos arba labai blogos ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinės būklė vertinama pagal šias taisykles:

67.1. jeigu ekologinės būklės klasės pagal biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes sutampa, vandens telkinio būklė yra ta, kurią esant rodo rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

67.2. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertę yra viena klase prastesnė nei pagal biologinių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

67.3. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertę yra dviem klasėmis prastesnė negu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

67.4. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertę yra viena klase prastesnė nei pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

67.5. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertę yra dviem klasėmis prastesnė nei pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas.

68. Jeigu nėra duomenų apie biologinių kokybės elementų rodiklius, vandens telkinio ekologinė būklė yra tokia, kokią esant rodo prasčiausiai būklės klasei priskirta fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra:

68.1. mažas, jeigu ekologinė būklė vertinama pagal modeliavimo rezultatus arba tik vieno fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė pagal tyrimų duomenis rodo būklę esant prastesnę;

68.2. vidutinis, jeigu bent dviejų fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės pagal tyrimų duomenis rodo būklę esant prastesnę ir patenka į tą pačią ekologinės būklės klasę.

69. Kai paviršinio vandens telkinio vandens kokybės elementų rodiklių monitoringas buvo vykdytas ne vienerius metus, o keletą metų per Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpį, paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė nustatoma pagal šias taisykles:

69.1. jeigu monitoringas vykdytas kasmet, ekologinė būklė nustatoma pagal paskutiniųjų 3 metų išmatuotų kokybės elementų rodiklių prasčiausią ekologinę būklę atitinkančias vertes. Kiekvieną iš kokybės elementų rodiklių gali reprezentuoti tik viena vertė. Ekologinė būklė klasifikuojama ir pasikliovimo lygis įvertinamas pagal būklės klasifikavimo taisykles, nurodytas 60–68 punktuose;

69.2. jeigu monitoringas vykdytas rečiau nei kasmet, ekologinė būklė nustatoma pagal paskutiniųjų metų išmatuotų kokybės elementų rodiklių duomenis. Ekologinė būklė klasifikuojama ir pasikliovimo lygis įvertinamas pagal būklės klasifikavimo taisykles, nurodytas 60-68 punktuose.

70. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinis potencialas klasifikuojamas į labai gerą, gerą, vidutinį, blogą ir labai blogą potencialą ir nustatomas ekologinio potencialo įvertinimo pasikliovimo lygis pagal upių, ežerų ir tarpinių vandenų ekologinės būklės klasifikavimo taisykles, nurodytas 60–69 punktuose.

71. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės kategorijų vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų cheminės būklės klasių – gerai arba neatitinkančiai geros būklės. Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų koncentracijos neviršija aplinkos kokybės standartų pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija aplinkos kokybės standartą pagal MV-AKS ir/arba DLK-AKS, ir/arba AKS biotoje.

___________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-178, 2010-03-04, Žin., 2010, Nr. 29-1363 (2010-03-13), i. k. 110301MISAK00D1-178

Dėl aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-210 "Dėl Paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-648, 2011-08-29, Žin., 2011, Nr. 109-5146 (2011-09-03), i. k. 111301MISAK00D1-648

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-210 "Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-629, 2013-08-28, Žin., 2013, Nr. 94-4708 (2013-09-05), i. k. 113301MISAK00D1-629

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-210 "Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-280, 2015-04-07, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05519

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-533, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-09, i. k. 2016-21814

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-905, 2018-10-23, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16541

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-410, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12083

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo