Suvestinė redakcija nuo 2019-11-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 42-1594, i. k. 107301MISAK00D1-193

 

Nauja redakcija nuo 2019-11-01:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2007 m. balandžio 2 d. Nr. D1-193

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, tvirtinu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą (pridedama).

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193

 

PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

1. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos.

2. Reglamento nuostatos atitinka 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1) reikalavimus ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos) 2002 m. kovo mėnesio 6 d. rekomendaciją 23/5 „Dėl teršalų išmetimų iš urbanizuotų teritorijų mažinimo, tinkamai tvarkant paviršines nuotekas“.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

3. Šio Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą.

 

II SKYRIUS

APIBRĖŽTYS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

4. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

4.1. mišriųjų nuotekų tvarkymo sistema – bendra paviršinių, buitinių ir (ar) gamybinių nuotekų tvarkymo sistema, į kurią patenkančios paviršinės nuotekos sudaro ne mažiau kaip 25 procentus ir ne daugiau kaip 90 procentų vidutinio metinio nuotekų kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į kurias išleidžiamos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos, atitinkančios tinkamumo išleisti į aplinką reikalavimus, nelaikomos mišriųjų nuotekų;

4.2. paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės ir pan.);

4.3. paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės;

4.4. paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;

4.5. Neteko galios nuo 2019-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

4.6. viešoji autotransporto stovėjimo aikštelė transporto priemonių stovėjimo aikštelė prie visuomeninės paskirties pastatų ir laisvalaikio, poilsio, turizmo ir panašios paskirties objektų;

4.7. kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, vartojamas sąvokas.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

III SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMUI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

5. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo. Mišriųjų nuotekų tvarkymo sistemoms taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai nuotekų, kurios patenka į mišriųjų nuotekų sistemą, tvarkymui.

6. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) pavojingąsias medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančioje teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir pan.).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:

7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);

7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);

7.3. sumažinančių susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pvz., numatyti sausą galimai teršiamų teritorijų valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

71. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybos projektus, prioritetas turi būti skiriamas 7.1 ir 7.2 papunkčius atitinkančių techninių sprendinių įgyvendinimui. Jeigu nustatoma, kad dėl vietos aplinkos sąlygų, planuojamos ūkinės veiklos ypatumų, susidarančių paviršinių nuotekų užterštumo, teritorijos trūkumo 7.1 ir 7.2 papunkčiuose numatytų priemonių negalima įdiegti, paviršinės nuotekos gali būti tvarkomos per centralizuotas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.

Papildyta punktu:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

8. Projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą, turi būti vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003.  „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“. Paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę:

Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį,

čia:

Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, mm (Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis. Apskaičiuojama iš eilės einantiems trisdešimties metų laikotarpiams, perskaičiuojant kas dešimt metų.); 

ps – paviršinio nuotėkio koeficientas:

ps=0,85 – stogų dangoms;

ps=0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms;

ps=0,78 – akmenų grindiniui;

ps=0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.);

ps=0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra;

ps=0,8 – koeficientas taikomas, kuomet teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas;

F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha;

K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas. Jei sniegas pašalinamas, – K=0,85, jei nešalinamas, – K=1.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

Nr. D1-743, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-16, i. k. 2015-15667

Nr. D1-218, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-22, i. k. 2018-04326

 

9. Projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, gali būti numatomos liūčių metu susidarančių srautų apvedimo be valymo sistemos. Projektuojant tokias sistemas turi būti užtikrinama, kad per valymo įrenginius, neviršijant projektinio nuotekų valymo įrenginių našumo, bus praleidžiamas toks srautas:

9.1. kai nuotekos surenkamos nuo ne didesnių kaip 3 ha ploto (paviršių, nuo kurių surenkamos nuotekos, plotas) teritorijų:

 

Plotas, ha

0,1

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

Valytinas nuotekų srautas*, l/s

3,0

9,0

15

20

24

27

30

 

* – tarpinės reikšmės skaičiuojamos interpoliacijos būdu;

9.2. kai nuotekos surenkamos nuo didesnių kaip 3 ha teritorijų – nuotekų srautas, sudarantis ne mažiau kaip 15 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s).

10. Reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte, Taršos leidime ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK)  leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ, SUSIDARANČIŲ ANT GALIMAI TERŠIAMŲ TERITORIJŲ, TVARKYMUI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

11. Bet kokios operacijos su pavojingosiomis medžiagomis turi būti vykdomos taip, kad tokios medžiagos nepatektų ant teritorijos paviršiaus arba patekusios ant teritorijos paviršiaus turi būti surenkamos arba neutralizuojamos, kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ar aplinką. Esant rizikai, kad dėl planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos ant teritorijos paviršiaus gali patekti pavojingosios medžiagos, teritorijos naudotojas privalo turėti priemones tokių medžiagų surinkimui ir (ar) neutralizavimui. Jeigu pagal ūkinės veiklos pobūdį pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijos paviršiaus yra būtinas (neišvengiamas), tokios teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

12. Galimai teršiamos teritorijos (objekto) statybos techniniame projekte ir (ar) projekto dalyje Aplinkos apsauga (jeigu tokia projekto dalis rengiama), prieš gaunant statybos leidimą, turi būti išvardinami paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai. Statinio projekte turi būti:

12.1. teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo kurių bus renkamos paviršinės nuotekos, pažymėti galimos taršos objektai (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos, pavojingųjų medžiagų perkrovimų vietos, degalinės ir pan.); pažymėtos pagrindinės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos komunikacijos, statiniai, įrenginiai (tinklai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);

12.2. aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti teršiama teritorija, ant teritorijos galintys patekti teršalai, galimos eksploatacinės ir (ar) avarinės taršos dydis ir numatomos taikyti teritorijos taršos bei paviršinių nuotekų susidarymo prevencijos priemonės;

12.3. pateikti duomenys apie teritorijų, nuo kurių planuojama rinkti paviršines nuotekas, plotus, projektinį nuotekų kiekį (srautus) ir apie planuojamą taršą;

12.4. pateikta nuotekų valymo įrenginių technologinė schema ir jos aprašymas, pagrindiniai technologiniai brėžiniai, išdėstymo planas teritorijos plane, technologiniai efektyvumo ir našumo skaičiavimai (taikant tipinius nuotekų valymo įrenginius, technologiniai skaičiavimai statybos projekte nebūtini, tačiau turi būti pridėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti gamintojo (tiekėjo) deklaruojami technologiniai parametrai, įrodantys numatomų taikyti valymo įrenginių tinkamumą valyti konkretaus objekto nuotekas), nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos aprašymas, išvalytų nuotekų užterštumo rodikliai;

12.5. aprašyta paviršinių nuotekų apskaitos ir kontrolės sistema.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

13. Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

14. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

15. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

16. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 24 punkte nustatytas sąlygas. Į bendras paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turinčias valymo įrenginius, išleidžiamos nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, gali būti nevalomos, jei susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 24 punkte nustatytų normatyvų.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

17. Neteko galios nuo 2014-10-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

V SKYRIUS

PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į APLINKĄ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

18.  Į  aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis, kaip:

18.1. kai išleidžiama į paviršinius vandens telkinius:

18.1.1.  skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija  - 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija - 50 mg/l;

18.1.2BDS7 vidutinė metinė koncentracija – 23 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 34 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.). Kitais atvejais BDS7 didžiausia momentinė koncentracija - 10 mg O2/l, vidutinė metinė koncentracija nenustatoma;   

18.1.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 5 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 7 mg/l;

18.2. kai išleidžiama į gruntą:

18.2.1. BDS7 didžiausia momentinė koncentracija - 10 mg O2/l (vidutinė metinė koncentracija nenustatoma);

18.2.2. naftos produktų didžiausia momentinė koncentracija - 1 mg/l (vidutinė metinė koncentracija nenustatoma);

18.3. kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius ar į gruntą paviršinėse nuotekose negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-218, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-22, i. k. 2018-04326

 

181. Įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį sugerdinamų nuotekų mėginiams paimti.

Papildyta punktu:

Nr. D1-218, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-22, i. k. 2018-04326

 

182. Atliekant teršalų (parametrų) matavimus išleidžiamose paviršinėse nuotekose, minimalus metinis mėginių ėmimo dažnis - kartą per ketvirtį (kai dėl objektyvių priežasčių (šaltuoju arba sausros periodu) nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu, mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį, išlaikant ne mažesnį kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnį). Išleidžiamų paviršinių nuotekų mėginiai turėtų būti imami ne anksčiau, kaip praėjus 15 minučių po kritulių pradžios. Mėginiai imami pagal galiojančius ISO standartus.

Papildyta punktu:

Nr. D1-218, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-22, i. k. 2018-04326

 

19. Paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Į dirbtinius nepratekamus vandens telkinius šias nuotekas galima išleisti, jeigu užtikrinama, kad nuotekų priimtuvas nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimos teritorijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

20. Miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

21. Paviršinių nuotekų, surenkamų nuo transportui skirtų bendro naudojimo visuomeninių teritorijų (miestų gatvių, viešo naudojimo transporto stovėjimo aikštelių, kelių ir pan.), kurių bendras plotas didesnis kaip 10 ha, tvarkymo sistemos operatorius privalo turėti nuotekų išleidimo į aplinką uždarymo (nutraukimo) priemones, kuriomis avariniu teršalų patekimo į nuotekų tvarkymo sistemą atveju arba valymo įrenginių valymo (remonto) metu ne ilgiau kaip per 30 min. galėtų nutraukti nuotekų patekimą į aplinką.

 

VI SKYRIUS

PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į NUOTAKYNĄ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

22. Nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, iš kurių nuotekos į aplinką išleidžiamos be valymo ir jų valymas pagal šio Reglamento nuostatas neprivalomas, taikomi visi nuotekų išleidimui į aplinką nustatyti reikalavimai.

23. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, gavus šių sistemų savininko (valdytojo) rašytinį sutikimą (pasirašius atitinkamą sutartį), gali būti išleidžiamos valytos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos. Buitinių, komunalinių ir (ar) gamybinių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai tokių nuotekų išleidimui į aplinką. Tokiu atveju vadovaujamasi prielaida, kad nuotekos išleidžiamos tiesiai į aplinką toje vietoje, kur įrengtas paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką išleistuvas.

24. Į bendrus paviršinių nuotekų nuotakynus, iš kurių išleidžiamos nuotekos yra arba turi būti valomos, išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali viršyti:

24.1. skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 150 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 300 mg/l;

24.2. BDS5 vidutinė metinė koncentracija – 50 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 100 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.);

24.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 10 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 30 mg/l;

24.4. kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų medžiagų, II priedo A ir B1 sąrašuose nurodytų medžiagų DLK į gamtinę aplinką ir II priedo B2 sąraše nurodytų medžiagų DLK į nuotekų surinkimo sistemą, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

25. Paviršinių nuotekų surinkimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į sistemos galimybes, abonentams (paviršinių nuotekų priėmimui į tinklus) gali nustatyti mažiau griežtus reikalavimus, nei nurodyti 24.1–24.3 papunkčiuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

VII SKYRIUS

LEIDIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMUI Į APLINKĄ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

26. TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nustatyti leidžiami paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrai, būtina turėti, kai:

26.1. į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo galimai teršiamų teritorijų (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles), kurių paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha;

26.2. į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo 10 ha ir didesnių paviršių, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių), ir (ar) kai į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą patenka nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių bendras paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

27. TIPK ar Taršos leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LK) arba teisės aktų numatytais atvejais laikinai leistina koncentracija (LLK). Šio punkto nuostatos netaikomos, kai nuo galimai teršiamų teritorijų surenkamos paviršinės nuotekos prilyginamos gamybinėms nuotekoms (kaip numatyta 11 punkte).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

28. Leidžiamas išleisti su paviršinėmis nuotekomis teršalų kiekis (LT) arba laikinai leistina tarša (LLT) nustatomas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, dauginant objektui nustatytą vidutinę metinę LK/LLK iš faktiškai per tą laikotarpį išleisto nuotekų kiekio.

29. Paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybos, remonto ar rekonstravimo laikotarpiu, kai dėl minėtų darbų negali būti užtikrinamas reikalavimus atitinkantis nuotekų išvalymas, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas laikinų normatyvų poreikis, prašomų normatyvų dydis ir nurodomos priemonės, kurių bus imtasi taršai mažinti), gali būti nustatomi ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui laikini išleidžiamų paviršinių nuotekų taršos normatyvai (LLK), atitinkantys faktinį paviršinių nuotekų užterštumą, kuris būtų taikant visas prašyme nurodytas taršos prevencijos priemones.

30. Išduodant Taršos leidimus miestų ir miestelių bendrosiomis paviršinių nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką, kai, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, nuotekos prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos, tačiau nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas išimčių poreikis, valymo įrenginių statybos etapai ir terminai), laikinai (ne ilgiau kaip iki 2022 metų gruodžio 31 d.) gali būti taikomos šios išimtys:

30.1. Taršos leidimas išduodamas paviršinių nuotekų išleistuvą valdančiam asmeniui;

30.2. Taršos leidimą pildyti, kad prie nuotekų surinkimo sistemos prisijungusių abonentų, kurie atitinka 26.1 papunkčio kriterijų, išleistuvai būtų traktuojami kaip atskiri išleistuvai į aplinką ir jiems nustatomi LLK normatyvai, lygūs Reglamente nustatytiems išleidimui į kanalizacijos tinklus DLK normatyvams;

30.3. reikalavimai laboratorinei kontrolei ir apskaitai turi būti nustatyti ir leidime reglamentuotų abonentų išleistuvams į nuotekų surinkimo sistemą, ir galutiniam išleistuvui į aplinką.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-24, 2013-01-09, Žin., 2013, Nr. 9-388 (2013-01-24), i. k. 113301MISAK000D1-24

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

Nr. D1-1065, 2018-12-06, paskelbta TAR 2018-12-07, i. k. 2018-20066

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

31. 30 punkte numatytu atveju mokesčių už taršą ataskaitas paviršinių nuotekų nuotakyno valdytojas pildo kiekvienam abonento išleistuvui, o metinėse statistinėse ataskaitose nurodo per galutinį išleistuvą į aplinką išleistų nuotekų apskaitos ir laboratorinės kontrolės duomenis.

32. Neteko galios nuo 2014-10-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

33. Paraiškoje TIPK ar Taršos leidimui gauti paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką (išskyrus miestų ir miestelių bendromis nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų nuotekų išleidimui) turi būti tokia informacija:

33.1. teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo kurių bus renkamos paviršinės nuotekos, pažymėtais galimos taršos objektais (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos, kenksmingų medžiagų perkrovimų ar sandėliavimo vietos, degalinės ir pan.), pažymėtomis pagrindinėmis paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos komunikacijomis, statiniais, įrenginiais (tinklai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);

33.2. aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti teršiama teritorija, ant teritorijos galintys patekti teršalai, galima eksploatacinės ir (ar) avarinės taršos apimtis ir numatomos taikyti teritorijos taršos bei paviršinių nuotekų susidarymo prevencijos priemonės;

33.3. planuojamų išleisti nuotekų ir teršalų skaičiavimai;

33.4. informacija apie nuotekų valymo įrenginius ir jų eksploataciją (technologinė schema ir aprašymas, statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti datos, valymo įrenginių projektinės charakteristikos, trumpas eksploatacijos aprašymas (nurodomi už eksploataciją atsakingi asmenys), eksploatacijos taisyklės).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

 

8 skyrius. Neteko galios nuo 2019-11-01

Skyriaus naikinimas:

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

 

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-24, 2013-01-09, Žin., 2013, Nr. 9-388 (2013-01-24), i. k. 113301MISAK000D1-24

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 "Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-743, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-16, i. k. 2015-15667

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-218, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-22, i. k. 2018-04326

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-1065, 2018-12-06, paskelbta TAR 2018-12-07, i. k. 2018-20066

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-366, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09712

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo