Suvestinė redakcija nuo 2024-11-01 iki 2024-11-05
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 25-953, i. k. 107231GISAK00001-66
PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL NORMATYVINIŲ STATINIO SAUGOS DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO
2007 m. vasario 22 d. Nr. 1-66
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2007, Nr. 55-2127) 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ (Žin., 2008, Nr. 46-1730) 5 punktu
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1-410, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 2-107 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-410
1. Tvirtinu šiuos pridedamus normatyvinius statinio saugos dokumentus:
1.2. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
1.4. Neteko galios nuo 2024-11-01
Punkto naikinimas:
Nr. 1-547 /2024 (1.4 E), 2024-09-20, paskelbta TAR 2024-09-20, i. k. 2024-16495
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2016-05-01
Priedo naikinimas:
Nr. 1-1, 2016-01-06, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00365
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2009 m. gegužės 22 d.
įsakymo Nr. 1-168 redakcija)
GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMŲ PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
1. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) taikomos:
1.3. remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamas ar kitaip daromas poveikis gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų (toliau vadinama – GAS sistemos) išdėstymui ar apimčiai.
1.4. statiniams ar statinių dalims, keičiant jų naudojimo paskirtį.
Papildyta punktu:
Nr. 1-186, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4085 (2012-07-04), i. k. 112231GISAK0001-186
2. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [10.2.]. Taisyklės parengtos pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarką, reikalavimus. Kiekviena prekė, įvežta iš Europos Bendrijos valstybės narės arba iš Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį pasirašiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, gali būti be apribojimų teikiama į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sąjungos valstybėje narėje ar ELPA valstybėje teisėtais būdais arba teisėtai importuota į valstybę narę iš trečiųjų šalių ir ją leidžiama teikti į rinką toje valstybėje. Laisvo prekių judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis įvairių susijusių teisėtų interesų apsaugos lygis.
3. Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [10.1.].
4. Be šių Taisyklių, būtina vadovautis teisės aktų, nustatančių esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, reikalavimais, normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais ir GAS sistemų įrenginių gamintojo pateikta technine informacija.
5. GAS sistema projektuojama taip, kad aptiktų gaisrą ankstyvojoje stadijoje ir perduotų reikiamus valdymo ir pavojaus signalus kitoms inžinerinėms sistemoms.
6. Šios Taisyklės nustato GAS sistemų naujo įrengimo, esamų sistemų rekonstravimo, remonto, statinio konstrukcijų, kurios reikalingos GAS sistemų tinkamam veikimui užtikrinti, reikalavimus. Žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemos projektuojamos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 [10.3.], LST EN 60849, LST EN 54 serijos standartais ir šių Taisyklių reikalavimais.
7. Taisyklės netaikomos sandėliams su kilnojamaisiais stelažais, kilnojamiesiems gaisrinės automatikos įrenginiams ir sprogstamųjų medžiagų gamybos ir sandėliavimo statiniuose įrengtoms GAS sistemoms, GAS sistemoms laivuose, orlaiviuose, transporto priemonėse, mobiliai priešgaisrinei įrangai, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklėse.
8. GAS sistemos turi būti įrengtos vadovaujantis šių Taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-410, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 2-107 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-410
9. Iki GAS sistemos priėmimo eksploatuoti techninei priežiūrai reikalingas veikimo išbandymų, reglamentuotų darbų tvarkaraštis turi būti suderintas su naudotoju, rangovu ir pridedamas prie GAS sistemų apžiūrėjimo ir išbandymo akto.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-410, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 2-107 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-410
II SKYRIUS
NUORODOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
10. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
10.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“;
10.3. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;
10.4. statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“;
10.5. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“;
10.6. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
11. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
Gaisro pavojaus signalas – šviesos, garso arba kitoks pranešimas apie gaisrą.
GAS sistemos spindulys – laidai arba kabeliai, nutiesti nuo gaisro detektorių iki sujungimo dėžutės ar kontrolės prietaiso.
Sujungimo linija – laidai arba kabeliai, nutiesti nuo sujungimo dėžutės ar kontrolės prietaiso iki GAS sistemos valdymo ir rodymo įrangos arba tarp jų.
Zona – saugomų patalpų dalis, kuri gali funkcionuoti atskirai nuo bet kurių kitų dalių. Funkcijos gali būti, pavyzdžiui: gaisro kilimo indikavimas (aptikimo zona), gaisro pavojaus signalo perdavimas (įspėjimo zona). Skirtingų funkcijų zonos nebūtinai turi būti vienodos (sutapti).
Linijinis optinis dūmų detektorius – tiesinis detektorius, naudojantis skleidžiamą šviesos spindulį.
A tipo GAS sistema – adresuojama GAS sistema, kurios atitiktis vertinama pagal galiojančius LST EN 54 serijos standartus.
K tipo GAS sistema – spindulinė GAS sistema, kurios atitiktis vertinama pagal galiojančius LST EN 54 serijos standartus.
M tipo GAS sistema – sujungta apsaugos sistema ir GAS sistema, kurios valdymo ir rodymo įrangos atitikties vertinimas pagal galiojančių LST EN 54 serijos standartų reikalavimus neprivalomas, tačiau jos naudojimo rizika priklauso GAS sistemos naudotojui.
Elektros grandinė – tarpusavyje sujungtų kabelių, detalių ir sudėtinių dalių rinkinys, įjungtas į valdymo ir rodymo įrenginį taip, kad vienintelis ryšio būdas su kitomis GAS sistemos dalimis galimas tik per valdymo ir rodymo įrenginį. Elektros grandinė gali būti sujungta su valdymo ir rodymo įrenginiu daugiau nei vienu ryšiu (kaip kilpos grandinėje, įjungtoje į valdymo ir rodymo įrenginį iš abiejų galų). Jei du ar daugiau kabelių yra kartu sujungti valdymo ir rodymo įrenginio viduje ir nėra galimybės jų valdyti atskirai, tai jie yra tos pačios elektros grandinės dalis.
Klaidingas pavojaus signalas – gaisro pavojaus signalas, sukeltas kitų nei gaisras priežasčių.
Triktis (gedimas) – sutrikimas GAS sistemoje, keliantis pavojų tinkamam jos veikimui.
Naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, administracinius aktus, sutartis ar teismo sprendimus.
Ankstyvoji stadija – stadija nuo gaisro kilimo pradžios iki jo pastebėjimo, kai jį galima užgesinti parankinėmis priemonėmis.
IV SKYRIUS
PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
13. Gaisro detektorių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gaisro aptikimo būtinumą visame saugomos patalpos plote (zonose), o liepsnos detektorių – atsižvelgiant į gaisro aptikimo būtinumą įrenginiuose ir atvirose teritorijose.
14. Pastatai, patalpos ir inžineriniai statiniai, kuriuose privaloma įrengti GAS sistemas, ir leidžiamas pasirinkit GAS sistemos tipas nustatomi vadovaujantis Taisyklių priedu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
15. Kai pastate, patalpoje įrengiamos aktyviosios gaisro stabdymo sistemos (stacionariosios gaisrų gesinimo, mechaninio priešdūminio vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą, evakuacijos valdymo [10.3.], ugniagesių liftai), pastate ar patalpoje turi būti įrengiama GAS sistema, kad būtų užtikrintas šių sistemų veikimas. GAS sistema įrengiama visame pastate, jei aktyviosios gaisro stabdymo sistemos yra skirtos pastato priešgaisrinei saugai užtikrinti, atitinkamai GAS sistema įrengiama patalpoje, jei aktyviosios gaisro stabdymo sistemos (išskyrus stacionariąsias gaisro gesinimo sistemas) skirtos pavienėms patalpoms.
16. Statiniuose ir patalpose valdymo signalus aktyviosioms gaisro stabdymo sistemoms gali perduoti stacionarioji gaisrų gesinimo sistema. Šiuo atveju GAS sistemos įrengti nebūtina, tačiau stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos valdymo ir rodymo įranga turi atitikti GAS sistemos valdymo ir rodymo įrangai keliamus reikalavimus.
17. Jei GAS sistema skirta stacionariosioms gaisrų gesinimo, mechaninio priešdūminio vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms, ugniagesių liftams valdyti, kiekviena saugomos patalpos vieta turi būti saugoma ne mažiau kaip dviem gaisro detektoriais ir jie turi būti skirtinguose spinduliuose. Šiame punkte pateikti reikalavimai gali būti netaikomi, kai naudojamos adresuojamos GAS sistemos.
18. Gyvenamosios paskirties pastatuose, kuriuose GAS sistema skirta mechaniniam priešdūminiam vėdinimui, ugniagesių liftams valdyti, kiekviena aukštų koridorių arba vestibiulių vieta saugoma ne mažiau kaip dviem gaisro detektoriais ir jie turi būti skirtinguose spinduliuose. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, kai naudojamos adresuojamos GAS sistemos.
19. Natūralaus dūmų vėdinimo sistemų elektros imtuvai blokuojami su GAS sistemų įrenginiais. Šiuo atveju elektros imtuvų valdymas turi būti nuo dviejų gaisro detektorių, esančių skirtinguose spinduliuose. Saugoti tą patį plotą dviem gaisro detektoriais nebūtina. Šiame punkte pateikti reikalavimai gali būti netaikomi, kai naudojamos adresuojamos GAS sistemos.
20. Dūmų ir šilumos detektoriai įrengiami palubėje. Atstumas nuo sienos iki detektorių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Kai detektoriai negali būti įrengiami ant lubų, jie įtaisomi ant sienų, sijų ir kolonų. Pastatuose su stoglangiais detektorius leidžiama kabinti po denginiais ant lynų. Kiekvienas detektorius turi būti tvirtinamas priemonėmis, užtikrinančiomis jų lygiagretumą su saugomos patalpos grindimis. Tuomet detektoriai turi būti įrengti ne didesniu kaip 0,4 m atstumu nuo lubų. Stoglangiai, kurių tūris, išmatuotas virš lubų lygio, viršija 10 kub. m, turi būti kontroliuojami detektoriais, nebent atstumas nuo lubų lygio iki stoglangio viršaus neviršija 0,3 m.
21. Dūmų ir šilumos detektorius būtina įrengti kiekviename lubų plote, kurį riboja statybinės konstrukcijos (sijos, plokščių briaunos ir pan.), išsikišančios iš lubų plokštumos 0,4 m ir daugiau. Jei lubose yra išsikišančių dalių, kurių aukštis nuo 0,08 iki 0,4 m, detektoriaus saugomas plotas sumažėja 25 proc.
22. Jei saugomoje patalpoje yra 0,75 m pločio latakų, ištisinių technologinių aikštelių, vėdinimo ortakių, kitų aklinų konstrukcijų ar įrenginių, kurių apatinė dalis nutolusi nuo lubų daugiau kaip 0,4 m ir jie įrengti didesniame kaip 0,7 m aukštyje nuo grindų, papildomai po jais būtina įrengti gaisro detektorius.
23. Patalpose, kuriose yra kabamosios lubos, virš jų, tose vietose, kuriose gali kilti ir išplisti gaisras (prie perdangos, denginio erdvėje virš kabamųjų lubų ir po jomis (prie kabamųjų lubų, patalpoje), turi būti įrengiami gaisro detektoriai. Įrengus detektorių virš kabamųjų lubų, būtina išvesti šviesos signalą po kabamosiomis lubomis detektoriaus pastatymo vietoje ir numatyti galimybę detektoriaus techninei priežiūrai. Leidžiama detektorių virš kabamųjų lubų neįrengti, jei erdvė tarp kabamųjų lubų ir perdangos ar denginio mažesnė kaip 0,4 m, neatsižvelgiant į statybos produktų, esančių toje erdvėje, degumo klasę, arba kai erdvėje virš kabamųjų lubų, neatsižvelgiant į atstumą nuo lubų iki perdangos, naudojami statybos produktai, kurių degumo klasė ne žemesnė kaip B-s1, d0, vamzdynų šilumos izoliacijos degumo klasė ne žemesnė kaip BL ir tiesiami nedegūs [10.3.] arba B 1 ca [10.3.] elektros kabeliai.
Šio punkto nuostatos taip pat taikytinos erdvėms tarp paaukštintų grindų ir perdangos.
24. Gaisro detektorius reikia įrengti kiekviename patalpos plote, kurį riboja stelažai, įrenginiai ir statybinės konstrukcijos, kurių viršutinės dalys nuo lubų plokštumos yra nutolusios 0,6 m ir mažiau.
25. Gaisro detektoriai parenkami ir naudojami pagal jų techninius duomenis, reglamentuotus galiojančiuose LST EN 54 serijos standartuose, ir gamintojo pateikiamų techninių dokumentų reikalavimus.
26. GAS sistema, jos sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų, kitų gaminių ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus [10.5.].
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
27. Vieno spindulio gaisro detektoriais turi būti saugomos ne daugiau kaip penkios gretimos patalpos, esančios viename aukšte. Vieno spindulio gaisro detektoriais pagalbiniuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, išskyrus Asg ir Bsg kategorijų gamybos ir sandėliavimo patalpas, leidžiama saugoti iki 10 patalpų, esančių viename aukšte ir turinčių išėjimą į bendrą koridorių. Naudojant adresuojamas GAS sistemas, leidžiama viena kilpa saugoti patalpas, esančias skirtinguose aukštuose, įrengiant izoliatorius kas 32 detektorius ir tarp aukštų. Didžiausias saugomas plotas, detektorių skaičius vienoje kilpoje nustatomas vadovaujantis GAS sistemos įrenginių gamintojo pateikta technine informacija.
28. Gaisro detektorių skaičius viename spindulyje nustatomas atsižvelgiant į GAS sistemos valdymo įrangos techninius duomenis.
29. Vienoje patalpoje įrengiamų detektorių skaičius turi atitikti šių Taisyklių, LST EN 54 serijos standartų, detektorių techninių dokumentų ir šių Taisyklių priedo reikalavimus.
V SKYRIUS
DŪMŲ DETEKTORIAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
31. Vieno dūmų detektoriaus saugomas plotas, didžiausias atstumas tarp dūmų detektorių ir atstumas tarp dūmų detektoriaus ir sienos nustatomi pagal 1 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų kartu su dūmų detektoriais pateikiamuose gamintojo dokumentuose.
1 lentelė. Dūmų detektorių išdėstymo reikalavimai
| Detektoriaus įrengimo aukštis h (m) matuojant nuo patalpos grindų iki lubų |
Vieno detektoriaus saugomas plotas (kv. m) |
Didžiausias atstumas (m) |
|
| tarp detektorių |
nuo detektoriaus iki sienos |
||
| h ≤ 3,5 |
≤ 80,0 |
9,0 |
4,5 |
| 3,5 < h ≤ 6,0 |
≤ 70,0 |
8,5 |
4,0 |
| 6,0 < h ≤ 10,0 |
≤ 65,0 |
8,0 |
4,0 |
| 10,0 < h ≤ 12,0 |
≤ 55,0 |
7,5 |
3,5 |
VI SKYRIUS
ŠILUMOS DETEKTORIAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
33. Vieno šilumos detektoriaus saugomas plotas, didžiausias atstumas tarp šilumos detektorių ir atstumas tarp šilumos detektoriaus ir sienos nustatomi pagal 2 lentelę, tačiau neviršijant dydžių nurodytų kartu su šilumos detektoriais pateikiamuose gamintojo dokumentuose.
2 lentelė. Šilumos detektorių išdėstymo reikalavimai
| Detektoriaus įrengimo aukštis h (m) matuojant nuo patalpos grindų iki lubų |
Vieno detektoriaus saugomas plotas (kv. m) |
Didžiausias atstumas (m) |
|
| tarp detektorių |
nuo detektoriaus iki sienos |
||
| h ≤ 3,5 |
≤ 25,0 |
5,0 |
2,5 |
| 3,5 < h ≤ 6,0 |
≤ 20,0 |
4,5 |
2,0 |
| 6,0 < h ≤ 8,0 |
≤ 15,0 |
4,0 |
2,0 |
VII SKYRIUS
LINIJINIAI OPTINIAI DŪMŲ DETEKTORIAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
35. Linijinio optinio dūmų detektoriaus siųstuvas ir imtuvas gali būti įrengiami ant sienų, pertvarų, kolonų ir kitų vertikalių konstrukcijų. Linijinio optinio dūmų detektoriaus skleidžiamo spindulio optinė ašis nuo lubų turi būti nutolusi ne daugiau kaip 0,6 m.
36. Didžiausias atstumas tarp linijinių optinių dūmų detektorių optinių ašių ir atstumas tarp detektoriaus optinės ašies ir sienos nustatomi pagal 3 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų kartu su linijiniais optiniais dūmų detektoriais pateikiamuose gamintojo dokumentuose.
3 lentelė. Linijinių optinių dūmų detektorių išdėstymo reikalavimai
| Detektoriaus įrengimo aukštis h (m) matuojant nuo patalpos grindų iki lubų |
Didžiausias atstumas (m) |
|
| tarp gretimų detektorių optinių ašių |
tarp detektoriaus optinės ašies ir sienos |
|
| h ≤ 3,5 |
15,0 |
7,5 |
| 3,5 < h ≤ 6,0 |
15,0 |
7,5 |
| 6,0 < h ≤ 10,0 |
10,0 |
5,0 |
| 6,0 < h ≤ 12,0 |
9,0 |
4,5 |
37. Atstumas nuo linijinio optinio dūmų detektoriaus siųstuvo iki imtuvo nustatomas pagal detektoriaus gamintojo pateiktus atitiktį patvirtinančius ir naudojimo techninius dokumentus.
38. Patalpose, kurių aukštis neviršija 24 m, linijiniai optiniai dūmų detektoriai gali būti įrengiami dviem lygiais. Detektorių išdėstymo reikalavimai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Linijinių optinių dūmų detektorių išdėstymo dviem lygiais reikalavimai
| Detektoriaus įrengimo aukštis h (m) matuojant nuo patalpos grindų iki lubų |
Detektoriaus įrengimo lygis |
Detektoriaus įrengimo lygio aukštis (m) ne daugiau kaip |
Didžiausias atstumas (m) |
|
| tarp gretimų detektorių optinių ašių (m) |
tarp detektoriaus optinės ašies ir sienos (m) |
|||
| 12,0 < h ≤ 24,0 |
1 |
2,0* |
9,0 |
4,5 |
| 2 |
0,6** |
|||
* – matuojant nuo patalpoje esančių medžiagų aukščiausio paviršiaus, kuris neturi viršyti 9 m;
** – matuojant nuo perdangos, denginio.
VIII SKYRIUS
LIEPSNOS DETEKTORIAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
39. Liepsnos detektoriai įrengiami ant lubų, sienų ir kitų statybinių konstrukcijų, įrenginių. Kiekvieną saugomo ploto tašką būtina saugoti ne mažiau kaip dviem detektoriais.
40. Liepsnos detektoriai į liepsną gali reaguoti greičiau negu šilumos ar dūmų detektoriai, todėl jų panaudojimo tikslingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į galimą gaisro scenarijų, o ypač į degimo produktus, kurie išsiskirs gaisro pradžioje.
41. Liepsnos detektoriai įrengiami dideliems atviriems sandėlių plotams arba miško medžiagų sandėliams saugoti. Taip pat jie tinka vietinei didesnio pavojaus teritorijų, kur liepsna gali išplisti labai greitai, pvz., ties degiųjų skysčių siurbliais, sklendėmis ar vamzdynais, arba patalpų, kuriose yra plonų, į viršų nukreiptų konstrukcijų ar gaminių iš lengvai užsidegančių medžiagų (pvz., plokščių arba aliejinės tapybos paveikslų), gaisro signalizacijai.
IX SKYRIUS
RANKA VALDOMI PAVOJAUS SIGNALIZAVIMO ĮTAISAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
44. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami pastato viduje ir jo išorėje, ant sienų ir konstrukcijų, 1,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės paviršiaus.
45. Pastato viduje ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai turi būti įrengiami prie evakuacinių išėjimų, ne toliau kaip 3 m nuo durų angos, laiptų aikštelėse, vestibiuliuose, koridoriuose, praeigose ir kitose lengvai prieinamose evakuacijos kelių vietose, o prireikus – atskirose patalpose. Didžiausias atstumas nuo toliausios žmonių buvimo vietos pastatuose iki artimiausio ranka valdomo pavojaus signalizavimo įtaiso neturi viršyti 30 m, išorėje šis atstumas gali būti padidintas iki 100 m.
46. Išorėje ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami:
46.1. pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamuose Asg ir Bsg kategorijoms statiniuose – pagal statinių perimetrą, prie įėjimų – ne rečiau kaip kas 100 m;
46.2. naftos produktų rezervuarų parkuose ir naftos produktų, laikomų taroje, atvirose aikštelėse – pagal pylimo juostos (atitvarinės sienos) perimetrą, ne rečiau kaip kas 150 m, kai naftos produktų pliūpsnio temperatūra aukštesnė negu 120 °C, ir ne rečiau kaip kas 100 m – kitų naftos produktų saugojimo vietose;
46.3. prie naftos produktų perpylimo estakadų galų ir pagal jų ilgį – ne rečiau kaip kas 100 m. bet ne mažiau kaip du įtaisai (prie estakados kopėčių);
46.4. pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamuose Asg, Bsg ir Cg kategorijoms technologiniuose įrenginiuose – pagal jų perimetrą, ne rečiau kaip kas 100 m;
47. Į gaisro signalizacijos spindulį jungiami ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai turi kontroliuoti patalpas, esančias tame pačiame aukšte.
X SKYRIUS
AUTONOMINIAI DŪMŲ SIGNALIZATORIAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
49. Autonominiai dūmų signalizatoriai, kai jų veikimo zonoje atsiranda dūmų, turi skleisti garsinį pavojaus signalą. Įrengiant ir eksploatuojant autonominius dūmų signalizatorius būtina vadovautis LST EN 14604 serijos standartų reikalavimais, šiomis Taisyklėmis ir gamintojo parengta autonominių dūmų signalizatorių naudojimo instrukcija (joje nurodyta, kaip signalizatorius turi būti tvirtinamas, prijungiamas arba keičiamas jo maitinimo elementas). Autonominių dūmų signalizatorių išdėstymo reikalavimai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Patalpos, kuriose privaloma įrengti autonominius dūmų signalizatorius
| Eil. Nr. |
Patalpos pavadinimas [10.6.] |
Autonominių dūmų signalizatorių įrengimas |
| 1. |
Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpos |
+ |
| 2. |
Vienbučių–dvibučių, gyvenamųjų namų patalpos |
+ |
| 3. |
Poilsio paskirties pastatų patalpos (kempingai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir pan.): |
+ |
| 4. |
Statybinio vagonėlio patalpos |
+ |
51. Autonominiai dūmų signalizatoriai gali būti neįrengiami patalpose, kuriose žemas gaisro kilimo pavojus (dušai, tualetai ir pan.). Vertinant riziką, atsižvelgiama į užsidegimo tikimybę, ugnies plitimo židinio patalpoje tikimybę, ugnies plitimo už gaisro židinio patalpos tikimybę, gaisro pasekmes (mirtis, sužalojimas, turto netektis, žala aplinkai), kitų priešgaisrinės apsaugos būdų buvimą.
52. Patalpoje turi būti įrengiamas ne mažiau kaip vienas autonominis dūmų signalizatorius. Koridoriuje, jei jis ilgesnis kaip 12 m, turi būti įrengti ne mažiau kaip du signalizatoriai (abiejuose koridoriaus galuose).
53. Maksimalus vieno autonominio dūmų signalizatoriaus saugomas plotas nustatomas pagal gamintojo reikalavimus, bet ne didesnis kaip 60 kv. m.
54. Autonominis dūmų signalizatorius turi būti montuojamas patalpos centre ant lubų arba kuo arčiau centro, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų.
55. Nesant techninės galimybės įrengti autonominius dūmų signalizatorius ant lubų, juos galima tvirtinti prie sienos 10–15 cm atstumu nuo lubų, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo.
56. Jei patalpoje lubos yra nuožulnios arba stogas dvišlaitis, autonominiai dūmų signalizatoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų (pastogės) taško.
57. Patalpose, kuriose išsiskiria degimo produktų dalelių, autonominius dūmų signalizatorius reikia įrengti 6 m atstumu, o nesant tokios galimybės – kuo toliau nuo minėtų dalelių šaltinių.
XI SKYRIUS
APARATŪRA, ĮRENGINIAI IR JŲ IŠDĖSTYMAS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
59. Projektuojant A ir K tipų GAS sistemas, numatoma ne mažesnė kaip 10 proc. spindulių arba adresų atsarga. Projektuojant M tipo GAS sistemas spindulių atsargų numatyti neprivaloma.
60. Pastatuose, kurių patalpose, vadovaujantis šių Taisyklių priedo reikalavimais, būtina įrengti A arba K tipo GAS sistemas arba jose įrengtoms automatinėms gaisro gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms ir kitiems gaisrinės automatikos įrenginiams būtini valdymo signalai, M tipo GAS sistemas įrengti draudžiama.
61. Į M tipo GAS sistemą galima jungti ne daugiau kaip tris gaisro aptikimo spindulius su sąlyga, kad centralizuoto stebėjimo pulte bus išskirtos apsaugos ir gaisro signalizacijos.
62. GAS sistemų valdymo ir rodymo įranga turi būti įrengiama GAS sistemos kontroliuojamose patalpose, kuriose budima visą parą (gaisriniame poste). Šio punkto nuostatos netaikomos GAS sistemoms, kurių gaisrų ir gedimo signalai perduodami į centralizuotą stebėjimo pultą. Taisyklių priede nurodytų A ir K tipų GAS sistemos turi būti sujungtos su centralizuotu stebėjimo pultu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-186, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4085 (2012-07-04), i. k. 112231GISAK0001-186
63. Centralizuotas stebėjimo pultas turi būti įrengiamas įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose, kuriose visą parą budintis personalas registruoja GAS sistemų gaisro ir gedimo signalus ir apie gaisrą GAS kontroliuojamose patalpose informuoja priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-186, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4085 (2012-07-04), i. k. 112231GISAK0001-186
64. Patalpose, kuriose nėra budėtojo, būtina numatyti priemones, neleidžiančias pašaliniams asmenims patekti prie GAS sistemos valdymo ir rodymo įrangos. Kai nėra budėtojo, rengiant A ir K tipo GAS sistemas, valdymo ir rodymo įranga turi būti įrengiama į pavojaus signalus reaguojančiam personalui be kliūčių prieinamoje vietoje (pvz., pirmo aukšto vestibiulis).
65. GAS sistemų valdymo ir rodymo įrangą draudžiama įrengti pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamuose Asg ir Bsg kategorijoms patalpose. Ją būtina įrengti sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose ant sienų, pertvarų, konstrukcijų, pagamintų iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
66. GAS sistemos valdymo ir rodymo įranga įrengiama 0,8–1,8 m aukštyje nuo patalpos grindų, ant stovo arba sienos.
67. Patalpos, kurioje nuolat budima (gaisrinis postas), plotas turi atitikti reikalavimus, taikomus patalpoms, kuriose įrengiama nuolatinė darbo vieta. Patalpa turi būti įrengta pirmame arba cokoliniame aukšte. Išėjimas iš gaisrinio posto gali būti įrengiamas į lauką, laiptinę, turinčią išėjimą į lauką, vestibiulį arba koridorių taip, kad atstumas nuo išėjimo iš gaisrinio posto vietos iki išėjimo į lauką nebūtų didesnis kaip 25 m.
68. Patalpoje, kurioje nuolat budima, arba kitoje patalpoje, kurioje įrengta GAS sistemos valdymo ir rodymo įranga ir budima visą parą be darbinio apšvietimo, turi būti įrengta avarinio apšvietimo sistema, maitinama autonominio energijos šaltinio, kuris garantuotų ne mažiau kaip 10 proc. darbinio apšvietimo.
69. Patalpoje, kurioje įrengta GAS sistemos valdymo ir rodymo įranga, temperatūra ir santykinė oro drėgmė turi atitikti GAS sistemos įrenginių gamintojo pateiktų dokumentų reikalavimus.
71. Apie gaisrą pranešantys garso signalai savo tonu turi skirtis nuo garso signalų pranešančių apie gedimą.
XII SKYRIUS
GAS SISTEMŲ SPINDULIAI, GAS SISTEMŲ ĮRENGINIŲ
SUJUNGIMO IR MAITINIMO LINIJOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
73. GAS sistemų spinduliai ir sujungimo linijų laidai ir kabeliai pagal degumą klasifikuojami vadovaujantis galiojančiu statybos techniniu reglamentu [10.3.], o pagal atsparumą ugniai – vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartų reikalavimais.
74. GAS sistemų spinduliai ir sujungimo linijos turi būti įrengti taip, kad būtų garantuota visos grandinės vientisumo automatinė kontrolė. Elektros laidus, kurių įtampa mažesnė kaip 60 V, ir kabelius ar laidus, kurių įtampa didesnė kaip 60 V, tiesti viename vamzdyje, latake, uždarame statybinės konstrukcijos kanale draudžiama. Tiesti kartu (viename kanale, latake ir pan.) leidžiama tik tada, kai jie atskiriami EI 30 atsparumo ugniai ištisinėmis pertvaromis, pagamintomis iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
75. Neteko galios nuo 2024-04-24
Punkto naikinimas:
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
76. Jei GAS sistemų spindulių ir sujungimo linijų laidai ir kabeliai atvirai nutiesti lygiagrečiai su jėgos linijomis arba apšvietimo laidais, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Prireikus laidus ir kabelius leidžiama tiesti mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo jėgos linijų ir apšvietimo laidų, tačiau būtina GAS sistemų linijas apsaugoti nuo indukcijos. Leidžiama iki 0,25 m sumažinti atstumą tarp indukcijos neapsaugotų GAS sistemų laidų ir kabelių spindulių, pavienių apšvietimo laidų ir kontrolinių kabelių.
77. Patalpose, kuriose elektromagnetinis laukas ir indukcija viršija higienos normų leidžiamą dydį, GAS sistemų spinduliai ir sujungimo linijos turi būti nuo jų apsaugoti.
78. GAS sistemų spindulių ir sujungimo linijų apsaugai nuo elektromagnetinės indukcijos naudojami ekranuoti laidai ir kabeliai, o neekranuoti klojami į metalinius vamzdžius, rankoves ir t. t. Ekranavimo elementai įžeminami.
79. Kai GAS sistemų valdymo ir rodymo įrangos laidų ir kabelių negalima nutiesti po žeme, jie tvirtinami prie lynų, jungiančių atskirus pastatus, tiesiami oro linija pastatų išorėje.
80. Pagrindinės ir rezervinės GAS sistemų įrenginių maitinimo linijos tiesiamos skirtingomis trasomis. Šias linijas viename kabelių įrenginyje tiesti draudžiama. Linijas leidžiama tiesti kartu tik tada, kai viena iš jų yra EI 45 atsparumo ugniai gaubte, latake ar kanale, pagamintame iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
Papildyta priedu:
TAR pastaba. Taisyklės dėstomos nauja redakcija.
Nr. 1-168, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2538 (2009-05-30), i. k. 109231GISAK0001-168
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų
projektavimo ir įrengimo taisyklių
priedas
PASTATAI, PATALPOS IR INŽINERINIAI STATINIAI, KURIUOSE PRIVALOMA ĮRENGTI GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMAS
1. Pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių rodikliai (plotas, žmonių skaičius, aukščiausio aukšto grindų altitudė ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas (toliau – GAS sistemos), nurodyti lentelėje. Šie rodikliai nustatomi patalpoms ar statinio dalims, tarp ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinių pertvarų ir ne mažesnio kaip REI 60 atsparumo ugniai perdangų. Pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių, neatskirtų pirmiau minėtomis priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis, atitinkami rodikliai sumuojami.
2. GAS sistema gali būti neįrengiama automatizuotuose sandėliavimo sistemų statiniuose ir patalpose, kuriose yra stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, taip pat patalpose ar patalpos dalyse, kuriose maža gaisro rizika (mėsos, žuvies, daržovių, vaisių prekybos patalpos, baseinai, dušinės, plovyklos, tualetai ir pan.).
Lentelė. Pastatai, patalpos ir inžineriniai statiniai, kuriuose privaloma įrengti GAS sistemas
| Eil. Nr. |
Pastato, patalpos, inžinerinio statinio paskirtis [10.6.] |
Rodikliai, kuriuos viršijus, privaloma įrengti GAS sistemas (1 pastaba) |
Tipas (2 pastaba) |
||||
| plotas, F (kv. m) |
žmonių skaičius, N (vnt.) |
kiti rodikliai |
A |
K |
M |
||
| 1. |
Gamybos, pramonės, sandėliavimo |
F > 50 |
RN |
rūsyje įrengtos gamybos, pramonės ir sandėliavimo patalpos |
|||
| F > 100 |
Asg ir Bsg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpos |
||||||
| Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpos |
|||||||
| F > 200 |
Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpos |
||||||
| 2. |
Garažų |
F > 100 |
RN |
||||
| F > 200 |
atviro tipo automobilių saugyklos, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 3 m |
||||||
| 3. |
Gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms) |
NP |
N < 50 (3 pastaba) |
||||
| N ≥ 50 (3 pastaba) |
|||||||
| RN |
pastatai, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 12 m |
||||||
| 4. |
Viešbučių, sporto, specialioji |
NP |
N < 50 |
||||
| N ≥ 50 |
|||||||
| RN |
pastatai, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 12 m |
||||||
| 5. |
Religinė |
NP |
N < 50 |
||||
| N ≥ 50 |
|||||||
| 6. |
Administracinė, mokslo, gydymo |
NP |
RN |
||||
| F > 200 |
|||||||
| F > 2000 |
|||||||
| 7. |
Prekybos |
NP |
RN |
||||
| F > 200 |
|||||||
| 8. |
Paslaugų, maitinimo, transporto |
NP |
RN |
||||
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|||
| F > 200 |
|||||||
| F > 2000 |
|||||||
| 9. |
Kultūros |
NP |
N < 50 |
||||
| N ≥ 50 |
|||||||
| 10. |
Poilsio |
F > 200 |
N < 50 (3 pastaba) |
||||
| N ≥50 (3 pastaba) |
|||||||
| RN |
pastatai, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 12 m |
||||||
| 11. |
Pagalbinio ūkio pastatai |
F > 400 |
RN |
||||
| 12. |
Kita (fermų), kita (ūkio), kita (šiltnamių), kita |
RN |
N > 100 |
||||
| 13. |
Bet kurios paskirties pastatai |
NP |
RN |
Pastatai, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbti kultūros paveldo objektais |
|
|
|
| 14. |
Automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai |
NP |
|
|
|
|
|
Pastabos:
Vartojamos santrumpos:
NP – GAS sistema įrengiama neatsižvelgiant į pastato, patalpos plotą ar inžinerinio statinio užstatymo arba stogo plotą.
RN – reikalavimai nenustatomi.“
Priedo pakeitimai:
Nr. 1-186, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4085 (2012-07-04), i. k. 112231GISAK0001-186
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2009 m. gegužės 22 d.
įsakymo Nr. 1-168 redakcija)
STATINIŲ VIDAUS GAISRINIO VANDENTIEKIO SISTEMŲ PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
1. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) taikomos:
1.3. remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamas ar kitaip daromas poveikis statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos išdėstymui ar apimčiai;
2. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [12.3.]. Taisyklės parengtos pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarką, reikalavimus. Kiekviena prekė, įvežta iš Europos Bendrijos valstybės narės arba iš Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį pasirašiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, gali būti be apribojimų teikiama į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sąjungoje valstybėje narėje ar ELPA valstybėje teisėtais būdais arba teisėtai importuota į valstybę narę iš trečiųjų šalių ir ją leidžiama teikti į rinką toje valstybėje. Laisvo prekių judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis įvairių susijusių teisėtų interesų apsaugos lygis.
3. Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [12.1.].
4. Taisyklės netaikomos statiniams, kuriuose gaminamos, naudojamos arba laikomos sprogiosios medžiagos.
5. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų, jų sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų, kitų gaminių ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus [12.7.].
6. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos turi atitikti projektą. Naudotojai, asmenys, atsakingi už vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų naudojimą, techninę priežiūrą atliekančios įmonės privalo laikytis Taisyklių reikalavimų.
7. Be šių Taisyklių, būtina vadovautis teisės aktų, nustatančių esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, reikalavimais, normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais ir Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrenginių gamintojo pateikta technine informacija.
8. Taisyklės nustato statinių vidaus gaisrinio vandentiekio veikimo, vandens kiekio gaisrui gesinti, vandens tiekimo patikimumo užtikrinimo reikalavimus.
9. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistema turi būti suprojektuota vadovaujantis šių Taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. Ši sistema išbandoma remianti Taisyklių 20 punkto nuostatomis, dalyvaujant statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir rangovui (rangovo atstovui), vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [12.4.] surašomas vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos apžiūrėjimo ir išbandymo aktas.
10. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam priešgaisrinės saugos reikalavimui [12.3.], turi būti vadovaujamasi priešgaisrinės įrangos gamintojo pateikta technine informacija ir įrangos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
II SKYRIUS
NUORODOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
12. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
12.2. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;
12.3. statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“;
12.4. statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ , patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“;
12.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
12.6. Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“;
12.7. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
13. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
Gaisrinės žarnos ritė su ranka valdoma sklende – įtaisas, kuris atitinka LST EN 671 serijos standartų reikalavimus. Jį sudaro ritė, per kurios būgną tiekiamas vanduo, prie ritės pritvirtinta ranka valdoma sklendė, pusiau standi žarna, uždorinis purkštas ir, jei reikia, žarnos kreipiamoji.
Gaisrinės žarnos ritė su automatine sklende – įtaisas, kuris atitinka LST EN 671 serijos standartų reikalavimus. Jį sudaro ritė, per kurios būgną tiekiamas vanduo, automatinė sklendė, pusiau standi žarna, uždorinis purkštas ir, jei reikia, žarnos kreipiamoji.
Uždorinis purkštas – žarnos gale jungiamas įtaisas vandens srautui nukreipti ir reguliuoti.
Sistema, kurioje naudojama gaisrinė žarna – gaisrinis įrenginys, kurį sudaro spinta arba gaubtas, žarnos laikiklis, rankomis valdoma sklendė, plokščiai suvyniota žarna su jungiamosiomis movomis ir uždorinis purkštas.
Spinta – dėžė gaisrinėms žarnoms laikyti.
Žarnos laikiklis – įtaisas žarnai laikyti.
Plokščioji žarna – plokščiojo skerspjūvio žarna.
Jungiamoji mova – įtaisas žarnai jungti su sklende ir uždoriniu purkštu.
Stovas – už įvado mazgo prijungta vertikali vandens į gaisrinius čiaupus tiekimo linija.
Atšaka – prie stovo prijungta horizontali vandens į gaisrinius čiaupus tiekimo linija.
IV SKYRIUS
PUSIAU STANDŽIŲ ŽARNŲ RITĖS IR PLOKŠČIOSIOS ŽARNOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
15. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų ir naudojamos įrangos atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų ir kitų gaminių, medžiagų ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus [12.7.].
16. Parenkant pusiau standžių žarnų rites turi būti laikomasi šių reikalavimų:
17. Parenkant plokščiąsias žarnas turi būti laikomasi šių reikalavimų:
18. Slėgis prie pusiau standžios žarnos ritės ar plokščiosios žarnos turi būti ne didesnis kaip 0,6 MPa.
19. Uždorinis purkštas pusiau standžios žarnos ritės ar plokščiosios žarnos gale turi užtikrinti šias valdymo padėtis:
20. Prie aukščiausiai ir toliausiai nuo įvado esančios pusiau standžios žarnos ritės arba plokščiosios žarnos gaisrinio čiaupo slėgis turi būti toks, kad bet kuriuo paros metu atsukus čiaupą kompaktinė (nepurslinė) vandens srovė nebūtų mažesnė už patalpos aukštį, matuojamą nuo grindų iki aukščiausio perdangos (denginio) taško. Skaičiuojant gaisrinių čiaupų išdėstymą horizontali vandens čiurkšlės projekcija imama ne didesnė kaip 5 m.
21. Spintos, kuriose yra ranka valdomos užsukamojo tipo sklendės, turi būti įrengtos taip, kad užsukamojo tipo sklendė apie rankenėlės išorinį skersmenį turėtų ne mažiau kaip 35 mm laisvos erdvės, kai sklendė yra bet kurioje padėtyje, – nuo visiškai atidarytos iki visiškai uždarytos, o gaisrinė žarna gesinant gaisrą neužsilaužtų jungimo vietose.
V SKYRIUS
VIDAUS GAISRINIO VANDENTIEKIO SISTEMOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
23. Vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimo būtinumas gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatuose nustatomas pagal 1 lentelę, o garažų, paslaugų, gamybos, sandėliavimo ir kitos paskirties pastatų ar patalpų – pagal 2 lentelę.
24. Vandens poreikis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gaisrinių čiaupų ar ričių ir sprinklerinių arba drenčerinių sistemų veikimą vienu metu.
25. Vidaus gaisrinis vandentiekis įrengiamas:
25.1. šakotinis, kai statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemoje yra vienas įvadas ir ne daugiau kaip 12 gaisrinių čiaupų ar ričių;
25.2. žiedinis arba su žiediniais įvadais, užtikrinančiais nenutrūkstamą vandens tiekimą į šakotines vandentiekio linijas (gaisrinius stovus).
1 lentelė. Vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimas gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatuose
| Eil. Nr. |
Pastatų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis [12.5.] |
Rodikliai, kuriais vadovaujantis privaloma įrengti vidaus gaisrinio vandentiekio sistemą |
2 Čiurkšlių skaičius |
|
| tūris (tūkst. kub. m) |
1 pastato aukštis (m) |
|||
| I. |
Gyvenamosios paskirties pastatai |
|||
| 1. |
Gyvenamoji (daugiabučiai pastatai) |
|
> 26,5 |
1 |
|
|
> 42 |
2 |
||
|
|
> 56 |
3 |
||
| 2. |
3 Gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms) |
>5 |
≤ 26,5 |
1 |
| > 25 |
≤ 26,5 |
2 |
||
| < 25 |
> 26,5 |
|
||
| > 25 |
> 26,5 |
3 |
||
| II. |
Negyvenamosios paskirties pastatai |
|
|
|
| 3. |
Administracinė, viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, gydymo, poilsio, sporto |
>5 |
≤ 26,5 |
1 |
| > 25 |
≤ 26,5 |
2 |
||
| ≤ 25 |
> 26,5 |
|
||
| > 25 |
> 26,5 |
3 |
||
| 4. |
Kultūros, religinė |
>5 |
|
1 |
| > 7,5 |
|
2 |
||
| 5. |
Mokslo, specialioji |
>5 |
>9 |
1 |
| > 25 |
>9 |
2 |
||
| ≤ 25 |
> 26,5 |
|
||
| > 25 |
> 26,5 |
3 |
||
| 6. |
Kita |
> 100 |
> 15 |
1 |
1 Pastato aukštis (m) nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto grindų altitudės.
2 Vienos čiurkšlės vandens srautas 1 lentelėje nurodytiems pastatams turi būti ne mažesnis kaip 80 l/min.
3 Parenkant vidaus gaisrinio vandentiekio sistemą pastatuose, vertinami abu vienoje eilutėje nurodyti rodikliai: pastato aukštis ir tūris, išskyrus eilutes, kuriose nurodytas tik vienas rodiklis.
2 lentelė. Vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimas garažų, paslaugų, gamybos, sandėliavimo ir kitos paskirties pastatuose, kuriems nustatyta kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų
| Pastatų atsparumo ugniai laipsnis |
2 Garažų, paslaugų, gamybos, sandėliavimo ir kitos paskirties pastatų ar patalpų kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų |
1 Čiurkšlių skaičius pastatams, kurių turis V (tūkst. kub. m) |
||||
| 0,5 ≤ V < 5 |
5 ≤ V < 50 |
50 ≤ V < 200 |
200 ≤ V < 400 |
400 ≤ |
||
| I |
Asg, Bsg, Cg |
2 |
2 |
2 |
3 |
3 |
| I |
Dg |
– |
– |
2 |
2 |
2 |
| II ir III |
Cg |
2 |
2 |
2 |
– |
|
| II ir III |
Dg, Eg |
– |
2 |
2 |
– |
|
1 Vienos čiurkšlės vandens srautas 2 lentelėje nurodytiems pastatams naudojant rites turi būti ne mažesnis kaip 156 l/min.
2 Vandeniui tiekti naudojamos vientisos plokščiosios žarnos ar ritės, kurių žarnos turi būti ne ilgesnės kaip 20 m.
26. Skalbyklose vidaus gaisrinis vandentiekis įrengiamas tik sausų skalbinių tvarkymo ir saugojimo patalpose.
27. Neteko galios nuo 2024-01-12
Punkto naikinimas:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
28. Neteko galios nuo 2024-01-12
Punkto naikinimas:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
29. Vidaus gaisrinis vandentiekis gali būti neprojektuojamas:
29.3. pastatuose, kuriuose naudojant vandenį gali įvykti sprogimas, gaisras arba susidaryti sąlygos gaisrui išplisti;
29.4. vaisių ir daržovių saugyklose ir šaldytuvuose, kuriuose nėra komunalinio ar pramoninio vandentiekio, o gaisrams gesinti numatyti gaisriniai rezervuarai ar kiti vandens telkiniai;
30. Skirtingo aukščio ir paskirties pastatuose, patalpose, vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimo būtinumas ir vandens debitas nustatomas atskirai kiekvienai pastato daliai. Šiuo atveju vandens debitas vidaus gaisrams gesinti nustatomas:
30.1. pastatams, tarp EI-M atsparumo ugniai priešgaisrinių sienų, atsižvelgiant į pastato atsparumo ugniai laipsnį [12.2]. Pastatams, neatskirtiems pirmiau minėtomis priešgaisrinėmis sienomis, rodikliai sumuojami;
30.2. patalpoms, suskirstytoms REI 180 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis ir perdangomis, – atskirai kiekvienai patalpai;
30.3. jei pavojingiausios patalpos nėra atskirtos – pagal bendrąjį pastato tūrį ir pavojingiausią gamybos kategoriją;
30.4. kai I atsparumo ugniai laipsnio pastatai sujungti praeigomis iš K0 gaisrinio pavojingumo klasės konstrukcijų ir priešgaisrinėmis durimis, kiekvieno pastato tūris skaičiuojamas atskirai. Nesant priešgaisrinių durų, visų pastatų tūriai sumuojami, o gamybos kategorija imama pavojingesnė;
31. Kai gaisriniai čiaupai ar ritės prijungti prie automatinės gaisrų gesinimo sistemos, jų veikimo trukmė yra tokia pati kaip ir šios sistemos.
32. Kai komunalinis ir vidaus gaisrinis vandentiekis yra bendras, šešių ir daugiau aukštų pastatuose gaisriniai stovai viršutiniuose aukštuose sujungiami. Kad būtų garantuota vandens kaita stovuose, būtina numatyti jų sujungimą su vienu ar keliais vandenį tiekiančiais stovais per uždaromąją armatūrą.
33. Jeigu šaltose patalpose naudojami sausvamzdžiai gaisrams gesinti, jų atjungimo ir vandens išleidimo armatūra įrengiama šildomose patalpose.
34. Nustatant gaisrinių stovų ir čiaupų ar ričių vietą ir skaičių, būtina atsižvelgti į tai, kad:
34.1. pastatuose, kai gaisrų gesinimas numatytas daugiau kaip 3 vandens čiurkšlėmis, o daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose – 2 ir daugiau čiurkšlių, leidžiama ant gaisrinių stovų įrengti suporintus gaisrinius čiaupus ar rites;
34.2. daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kai koridorius iki 10 m ilgio ir gaisrų gesinimas numatytas 2 vandens čiurkšlėmis, leidžiama gaisrinius čiaupus ar rites įrengti ant vieno stovo;
34.3. daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kurių koridoriai ilgesni kaip 10 m, ir pastatuose, kai gesinti reikia 2 ir daugiau vandens čiurkšlių, gaisriniai čiaupai ar ritės įrengiami ant skirtingų stovų;
35. Gaisriniai čiaupai ar ritės įrengiami spintelėse, 1,35 m aukštyje, matuojant nuo grindų iki sklendės. Suporinti gaisriniai čiaupai ar ritės spintelėse įrengiami vienas virš kito: apatinis neturi būti žemiau kaip 1 m nuo grindų, o viršutinis ne aukščiau kaip 1,80 m. Kiekvienas gaisrinis čiaupas turi turėti to paties skersmens 10, 15 arba 20 m ilgio vientisą gaisrinę žarną ir vandens purkštą. Pastate arba atskirose jo dalyse naudojami vienodo skersmens gaisriniai čiaupai, ritės, žarnos ir purkštai. Gaisrinių žarnų ir ričių ilgis turi būti vienodas.
36. Aukštesniuose kaip 26,5 m pastatuose, matuojant nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki viršutinio aukšto grindų altitudės ties gaisriniais liftais ar neuždūmijamomis laiptinėmis, turi būti įrengti sausvamzdžiai gaisrinėms žarnoms sujungti su pastato išorėje išvestu 89 mm skersmens atvamzdžiu, turinčiu 77 mm skersmens jungiamąsias movas gaisrinei technikai prijungti ir vandeniui į sausvamzdžius tiekti. Šios jungtys prie sausvamzdžių tvirtinamos atbuliniais vožtuvais ir sklendėmis vandeniui iš vamzdynų nuleisti. Visuose šių pastatų aukštuose nuo sausvamzdžių įrengiamos atšakos su ranka valdomomis sklendėmis ir jungiamosiomis movomis 52 mm gaisrinėms žarnoms prijungti, kurių laikyti spintelėse nebūtina.
37. Pastatuose vidaus gaisriniai čiaupai pirmiausia turi būti įrengiami prie evakuacinių išėjimų, ne toliau kaip 3 m nuo durų angos, šildomose laiptų aikštelėse (išskyrus neuždūmijamas), vestibiuliuose, koridoriuose, praeigose ir kitose lengvai prieinamose vietose, – kad netrukdytų žmonių evakuacijai.
VI SKYRIUS
VIDAUS GAISRINIO VANDENTIEKIO ĮVADAI IR ARMATŪRA
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
39. Vandens kiekis, tekantis komunaliniu ir gamybiniu vandentiekiu, skaičiuojamas piko metu, kai daugiausiai jo sunaudojama buities, ūkio ir gamybos reikmėms. Vandens kiekis, sunaudojamas dušams, grindims plauti ir teritorijai laistyti, neskaičiuojamas.
40. Vandentiekio tinklai, maitinami kelių įvadų, hidrauliškai skaičiuojami esant atjungtam vienam iš įvadų. Kai įvadai yra du, kiekvienas iš jų privalo praleisti visą skaičiuojamąjį debitą o kai daugiau – pusę.
41. Žiediniai vidaus vandentiekio tinklai jungiami prie lauko žiedinių tinklų ne mažiau kaip dviem įvadais. Du ir daugiau vandentiekio įvadų įrengiami:
41.1. pastatuose, kurių vidaus tinkluose yra 12 ir daugiau gaisrinių čiaupų ar ričių (išskyrus iki 42 m aukščio nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki viršutinio aukšto grindų altitudės gyvenamuosius pastatus);
42. Įvadai į pastatą turi būti jungiami prie žiedinio lauko vandentiekio. Lauko vandentiekyje tarp įvadų turi būti įrengtos sklendės, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas remontuojant vieną lauko vandentiekio tinklo šaką arba sklendę.
44. Vidaus gaisriniam vandentiekiui galima naudoti vamzdžius iš A1 ir A2 degumo klasių statybos produktų.
45. Vidaus gaisrinio vandentiekio armatūra turi atlaikyti skaičiuojamąjį darbinį slėgį, bet ne mažesnį kaip 1 MPa.
46. Vidaus gaisriniame vandentiekyje uždaromoji armatūra įrengiama:
46.2. vidaus gaisrinio vandentiekio stovo ar atšakos, maitinančios 5 ir daugiau gaisrinių čiaupų ar ričių, pradžioje;
46.3. 21 m aukščio nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto grindų altitudės ir aukštesniuose pastatuose, šakotinio vidaus gaisrinio vandentiekio stovo viduryje;
46.4. kas tris vidaus gaisrinio vandentiekio stovus su uždaromosios armatūros padėties signalizacija gaisrinio posto patalpoje;
47. 26,5 m aukščio nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto grindų altitudės ir aukštesniuose pastatuose gaisrui šiukšlių kamerose gesinti šalia esančioje laiptinėje arba kitoje šildomoje patalpoje įrengiami gaisriniai čiaupai ar ritės.
48. Vandens slėgio nuostoliai kombinuotuose vandens skaitikliuose neturi viršyti 10 m, tekant gaisriniam vandens kiekiui kartu su didžiausiu gamybiniu ir komunaliniu vandens kiekiu.
49. Bendras vandens kiekis, patiektas per vandentiekio įvadus gaisriniams, komunaliniams ir gamybiniams poreikiams apskaičiuojamas kombinuotais vandens skaitikliais. Skaitiklio apvadas įrengiamas, kai yra vienas įvadas į pastatą ir kai skaitiklis nepraleidžia gaisrui gesinti skaičiuojamo vandens kiekio. Vandens tiekimas į sausvamzdžius (nešildomose patalpose) numatomas už vandens apskaitos mazgo per sklendes su elektros pavaromis, kurios atidaromos nuspaudus mygtuką gaisrinio čiaupo arba ritės spintelėje.
VII SKYRIUS
SIURBLINĖS IR VANDENS TALPYKLOS
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
51. Siurblinės įrengiamos, kai statinių vidaus gaisrinio vandentiekio tinkluose slėgis yra nepakankamas. Siurblinės ir hidropneumatinės talpyklos įrengiamos šildomuose, atskiruose I atsparumo ugniai laipsnio C0 gaisrinio pavojingumo klasės pastatuose ar priestatuose arba EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis atskirtose patalpose, esančiose pirmuose arba cokoliniuose aukštuose ir rūsiuose ir turinčiose išėjimą į lauką, vestibiulį, koridorių turintį išėjimą į laiptinę arba lauką. Siurblinėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 4 °C, esant dyzeliniams varikliams – ne žemesnė kaip +10 °C, mažiausias avarinis apšvietimas turi sudaryti 5 proc. darbinio apšvietimo, tačiau negali būti mažesnis kaip 2 lx pastato viduje ir ne mažesnis kaip 1 lx išorėje (teritorijoje).
52. Siurblinė turi būti užrakinta. Jos raktus turi turėti atsakingas asmuo ir budėtojai. Siurblinėje turi būti įrenginių išdėstymo ir principinės elektrinio valdymo schemos. Draudžiama siurblinėse laikyti pašalines medžiagas ir įrenginius.
54. Hidropneumatinės talpyklas draudžiama įrengti po patalpomis, šalia arba virš jų, jeigu tose patalpose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių (žiūrovų salė, scena, drabužinė ir pan.)
55. Siurblinės įrengiamos taip, kad siurblius būtų galima paleisti iš pačios siurblinės ir nuotoliniu būdu. Siurbliai parenkami vadovaujantis LST EN 12845 serijos standartu.
Nuotoliniu būdu paleidžiamų siurblių mygtukai turi būti įtaisyti gaisrinių čiaupų ar ričių spintelėse. Kai siurbliai įsijungia automatiškai arba yra paleidžiami nuotoliniu būdu (atsukamas gaisrinis čiaupas ar ritė nuspaudžiamas siurblių paleidimo mygtukas, suveikia sprinkleriai ar drenčeriai), turi būti įrengtas šviesos ir garso signalas, perduodantis informaciją apie siurblių įsijungimą gaisriniame poste budinčiam personalui. Kai siurbliai paleidžiami automatiškai naudojant signalinius vožtuvus, spaudimo rėles ir pan., įrengti siurblių paleidimo įtaisus gaisrinių čiaupų spintelėse nereikalaujama. Gaisriniai siurbliai turi būti išjungiami tik iš gaisrinio posto patalpos ir iš siurblinės.
56. Pagal elektros energijos tiekimo patikimumą siurblinės skirstomos į I ir II grupes. Joms turi būti įrengiamas nepriklausomas maitinimo šaltinis [12.6.]. Siurblinės įrengiamos:
56.1. I grupės, kai vidaus gaisrui gesinti naudojami gaisriniai čiaupai arba kai negalima nutraukti siurblių veikimo;
56.2. II grupės, kai vidaus gaisrui gesinti naudojamos ritės, o siurblinėse galimas trumpalaikis elektros energijos tiekimo sutrikimas, kol bus įjungtas rezervinis maitinimas;
56.3. nesant galimybės siurblinėje užtikrinti I grupės elektros energijos tiekimo, leidžiama siurblinės įrangą prijungti prie vieno šaltinio skirtingų transformatorių dviem skirtingomis 0,4 kV linijomis, įrengiant automatinio rezervo įjungimo įrenginį;
56.4. kai negalima siurblinei užtikrinti reikiamo elektros energijos tiekimo patikimumo, galima įrengti vidaus degimo variklių sukamus rezervinius siurblius ir numatyti siurblinėje atitinkamą vėdinimą. Tokio tipo siurblines, turinčias išėjimą tiesiai į lauką, galima įrengti rūsiuose, prie pastato išorinės sienos.
57. Siurbliai, sujungti su vandens rezervuarais, įrengiami taip, kad jie nuolatos būtų pripildyti vandens.
58. Siurbliai su rezervuarais, esančiais lauke arba pastato viduje, arba lauko vandentiekiu sujungiami dviem įsiurbimo linijomis, kurios prieš siurblius sujungiamos tokio pat skersmens vamzdžiu su sklende. Kiekviena jų turi praleisti visą sekundinį vandens kiekį.
VIII SKYRIUS
PAPILDOMI KULTŪROS PASKIRTIES PASTATŲ VANDENS SISTEMŲ REIKALAVIMAI
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
60. Kultūros paskirties pastatų komunalinis ir vidaus gaisrinis vandentiekiai projektuojami atskirai. Projektuoti bendrą vidaus gaisrinio vandentiekio tinklą leidžiama, kai miesto vandentiekis užtikrina gaisriniams įrenginiams reikiamą vandens kiekį ir slėgį.
61. Vidaus gaisrinis vandentiekis įrengiamas kultūros paskirties pastatuose:
61.1. kai žiūrovų salėje yra 700 vietų ir daugiau – iš gaisrinių čiaupų ar ričių, drenčerinių ir sprinklerinių įrenginių, atsižvelgiant į 65 ir 66 punktų reikalavimus;
62. Salėse su didesnėmis kaip 17 m pločio scenomis, taip pat teatruose ant scenos papildomai įrengiami gaisriniai čiaupai.
63. Ardeliuose ir darbo galerijose turi būti įrengti 50 mm skersmens gaisriniai čiaupai su 10 m ilgio vientisomis žarnomis ir 13 mm skersmens purkštais. Kitose teatro patalpose prie gaisrinių čiaupų jungiamos 20 m ilgio vientisos žarnos.
64. Kai scenos plotas yra iki 500 kv. m, įrengiami 3 gaisriniai čiaupai, o kai 500 kv. m ir didesnis – 4. Kiekvienoje darbo galerijoje ir ardeliuose įrengiami 2 gaisriniai čiaupai, po vieną iš kairės ir dešinės scenos pusės. Gaisrinius čiaupus leidžiama įrengti atvirai (ne spintose), išdėstant juos taip, kad kiekvienas scenos taškas būtų pasiekiamas dviem vandens čiurkšlėmis.
65. Vidaus gaisrinis vandentiekis turi būti žiedinis, prijungtas dviem įvadais prie miesto vandentiekio tinklo arba stacionariųjų sprinterinių ar drenčerinių gaisro gesinimo sistemų skirstytuvo. Įvadai tarpusavyje jungiami tokio pat skersmens vamzdžiu, jame įrengiama sklendė. Vandentiekio tinkle sklendės vandeniui paskirstyti įrengiamos taip, kad, užsukus vieną iš jų, būtų atjungta dalis vandentiekio, turinčio ne daugiau kaip dvi atšakas. Stovai, maitinantys daugiau kaip du gaisrinius čiaupus ar rites, nuo tinklo atskiriami sklende.
66. Vidaus gaisrinio vandentiekio tinkle turi būti sudaromas toks slėgis, kad, gesinant scenos ardelius, nuo scenos vandens čiurkšlė virš ardelių pakiltų ne mažiau kaip 2 m.
67. Drenčeriai turi būti įrengiami po scenos ir arierscenos ardeliais, žemutinėmis darbo galerijomis ir perėjimo tilteliais, vyniojamųjų dekoracijų saugyklose, visose scenos angose, įskaitant angą į žiūrovų salę ir ariersceną, taip pat triume, kuriame įrengti scenos pakėlimo ir nuleidimo, kiti valdymo mechanizmai. Scenos angos priešgaisrinė uždanga turi būti aušinama iš scenos pusės.
68. Sprinterinės sistemos naudojamos scenos denginiui, visoms darbo galerijoms ir perėjimo tilteliams (išskyrus žemutinius), triumams (kur nėra drenčerinės sistemos), šoninėms scenos patalpoms, arierscenai, sandėliams, dirbtuvėms, dekoracijų gamybos ir įrengimo patalpoms apsaugoti.
69. Sprinteriai ir drenčeriai išdėstomi atsižvelgiant į tai, kad:
69.1. vieno purkštuvo saugomas ne didesnis kaip 9 kv. m grindų plotas, vidutiniškai sunaudojant 0,1 l/s vandens vienam kvadratiniam metrui grindų ploto;
69.2. kai scenos angos aukštis iki 7,5 m, tai angos vieno metro pločio drėkinimo intensyvumas – 0,5 l/s, kai anga 7,5 m ir aukštesnė – 0,7 l/s;
70. Drenčerinės sistemos paleidžiamos:
70.2. nuotoliniu būdu – iš gaisrinio posto ir automatiniu būdu nuo scenos sprinterių valdymo mazgo daviklių;
71. Drenčeriai, kuriais saugomos durys ir atviros angos scenos sienose, jungiami į vieną sekciją. Scenos angos į žiūrovų salę ir vyniojamųjų dekoracijų saugyklos drenčeriai skiriami į dvi atskiras sekcijas.
72. Scenos, arierscenos, triumo, šoninių scenos patalpų drenčeriai sujungiami į vieną arba kelias sekcijas su atskirais valdymo įtaisais. Gaisrinius čiaupus, išdėstytus scenos darbo galerijoje, leidžiama prijungti prie sprinterinės sistemos stovų.
73. Vandens kiekis vidaus gaisrams gesinti imamas didesnis, kai:
73.1. sprinterine sistema gesinamas scenos denginys. Darbo galerija ir perėjimo tiltelis gesinami iš dviejų gaisrinių čiaupų ar ričių, įrengtų scenoje, ir iš dviejų gaisrinių čiaupų ar ričių viršutinėse darbo galerijose, taip pat veikiant scenos angos drenčeriams;
73.2. drenčerių sistema gesinama po scenos ardeliais, arierscenoje, po žemutinėmis darbo galerijomis ir perėjimo tilteliais. Tuomet gesinama ir iš dviejų gaisrinių čiaupų ar ričių scenoje ir iš dviejų gaisrinių čiaupų ar ričių viršutinėse darbo galerijose, taip pat veikiant scenos angos į žiūrovų salę drenčeriams.
74. Jeigu slėgis vandentiekyje nepakankamas ir neužtikrinamas vidaus gaisrų gesinimo įrenginių efektyvus veikimas, siekiant jį padidinti, turi būti įrengti siurbliai, kurie įjungiami:
75. Kultūros paskirties pastatuose, kurių vidaus gaisrai gesinami naudojant tik čiaupus ar rites, siurbliai gali būti įrengiami katilinėse, šilumos punktuose.
76. Vandeniui į drenčerines ir sprinterines sistemas tiekti iš gaisrinių automobilių pastato išorėje prie vamzdžių įrengiamos 77 mm skersmens jungiamosios movos. Vamzdžiai sujungiami su sistemų slėginiu vamzdynu, kuriame įrengiami atbuliniai vožtuvai. Vamzdžių skaičius ir skersmuo nustatomi atsižvelgiant į vandens kiekį, reikalingą, kad šios sistemos efektyviai veiktų.
77. Kai lauko vandentiekio tiekiamo vandens kiekio nepakanka vidaus gaisrams gesinti arba vandentiekis yra šakotinis, įrengiami gaisriniai rezervuarai. Rezervuarų tūris apskaičiuojamas taip, kad juose esančio vandens užtektų:
Papildyta priedu:
TAR pastaba. Taisyklės dėstomos nauja redakcija.
Nr. 1-168, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2538 (2009-05-30), i. k. 109231GISAK0001-168
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2024-11-01
Priedo naikinimas:
Nr. 1-547 /2024 (1.4 E), 2024-09-20, paskelbta TAR 2024-09-20, i. k. 2024-16495
Pakeitimai:
1.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-168, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2538 (2009-05-30), i. k. 109231GISAK0001-168
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-66 "Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo" pakeitimo
2.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-410, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 2-107 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-410
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-66 "Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo" pakeitimo
3.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-138, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 48-2343 (2011-04-23), i. k. 111231GISAK0001-138
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-66 "Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo" pakeitimo
4.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-186, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4085 (2012-07-04), i. k. 112231GISAK0001-186
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-66 "Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo" pakeitimo
5.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-1, 2016-01-06, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00365
Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo
6.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-17 /2024 (1.4 E), 2024-01-11, paskelbta TAR 2024-01-11, i. k. 2024-00392
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-273 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07415
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ pakeitimo
8.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-547 /2024 (1.4 E), 2024-09-20, paskelbta TAR 2024-09-20, i. k. 2024-16495
Dėl Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo