Įstatymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 17-626
Neoficialus įstatymo tekstas
m. sausio 18 d. Nr. X-1023
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:
Nr. XI-1673, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6819 (2011-12-01)
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti prospekto rengimo, tvirtinimo ir skelbimo bei oficialių siūlymų teikimo tvarką, taip pat periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimus.
2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Akcijų paketas – emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų balsavimo teisių dalis, sudaranti 5 procentus arba daugiau visų balsavimo teisių.
2. Akcininkas – asmuo, kuris turi:
1) emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita;
2) emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens naudai;
3) depozitoriumo išduotų akcijų pakvitavimų.
3. Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.
4. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių:
1) sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas) nurodytą turtą taip padalijant riziką;
2) vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.
5. Bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas (teiktinas) oficialus siūlymas – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo objektas.
6. Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė – duomenų bazė, kurioje saugoma reglamentuojama ir kita informacija.
7. Daugiabalsiai vertybiniai popieriai – prie atskiros klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.
8. Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).
9. Depozitoriumo išduotas akcijų pakvitavimas – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti pakvitavimą į akcijas.
10. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.
11. Esminis įvykis – su emitentu susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.
12. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) įsteigta institucija.
13. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84), įsteigta institucija.
14. Finansų maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
15. Fizinių asmenų pripažinimo profesionaliaisiais investuotojais kriterijai – visuma reikalavimų, kuriuos atliekantis fizinis asmuo pripažįstamas profesionaliuoju investuotoju:
1) investuotojas sudarinėja didelės apimties sandorius vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius yra sudaręs ne mažiau kaip po 10 tokių sandorių per ketvirtį;
2) investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija 500 tūkstančių eurų;
3) investuotojas ne trumpiau kaip vienus metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas, kurias atliekant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius.
16. Garantas – asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių popierių, vykdymą ir (arba) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių popierių išplatinimą.
17. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti.
18. Įstatuose nurodytas šaltinis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.
19. Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.
20. Konsoliduotasis metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).
21. Kontroliuojama įmonė – įmonė:
1) kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip pusę visų įmonės balsavimo teisių arba
2) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba stebėtojų tarybos narių. Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės, kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, arba
3) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime, arba
4) kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę įtaką.
22. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
23. Mažos ir vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinį metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) atitinka bent du iš šių kriterijų:
1) vidutinis sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250;
2) balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų;
3) pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus neviršija 50 milijonų eurų.
24. Metinis pranešimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme.
25. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – obligacijos arba kiti įsiskolinimą patvirtinantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius.
26. Nuolat ar pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – nuolat vykdoma tos pačios rūšies ir (arba) klasės vertybinių popierių emisija arba mažiausiai dvi atskiros panašios rūšies ir (arba) klasės vertybinių popierių emisijos per 12 mėnesių.
27. Nuosavybės vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurie yra:
1) akcinių bendrovių akcijos;
2) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms;
3) bet kurios kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę, atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita šio emitento įmonių grupės įmonė.
28. Oficialaus siūlymo cirkuliaras (toliau – cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija.
29. Oficialaus siūlymo šalys – oficialaus siūlymo teikėjas, oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organų nariai, jeigu oficialaus siūlymo teikėjas yra juridinis asmuo, bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nariai ir su šiais asmenimis sutartinai veikiantys asmenys.
30. Oficialaus siūlymo teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis oficialų siūlymą.
31. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
32. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, išskyrus pinigų rinkos priemones, kurių terminas trumpesnis negu 12 mėnesių.
33. Pirminė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas išleidimo metu.
34. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.
35. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas viešas siūlymas, siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė.
36. Privalomas oficialus siūlymas – asmens, įgijusio akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių popierių savininkams teikiamas privalomas viešas siūlymas supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
37. Profesionalieji investuotojai – investuotojai, kurie yra:
1) juridiniai asmenys, kurie turi licenciją veikti finansų rinkose arba veikia jose be licencijos ir kurių veiklą prižiūri kompetentingos finansų rinkų priežiūros institucijos. Profesionaliaisiais investuotojais laikomos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos licencijuojama ar prižiūrima veikla besiverčiančios finansų įstaigos, draudimo įmonės, investicinių fondų valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai reguliuojamos rinkos operatoriaus prekėmis, taip pat kitos įmonės, kurių veikla nėra licencijuojama ar prižiūrima ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į vertybinius popierius;
2) valstybių centrinės ir regioninės valdžios institucijos, centriniai bankai, tarptautinės ir tarpvalstybinės organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, Europos centrinį banką, Europos investicijų banką ir kitas panašias tarptautines organizacijas;
3) kiti juridiniai asmenys, kurie neatitinka šio straipsnio 21 dalyje nurodytų mažų ir vidutinių įmonių kriterijų;
4) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys, įtraukti į priežiūros institucijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą, jeigu šie fiziniai asmenys aiškiai paprašo pripažinti juos profesionaliaisiais investuotojais ir jeigu jie atitinka bent du šio straipsnio 13 dalyje nurodytus kriterijus, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą kitose valstybėse narėse turintys fiziniai asmenys, jeigu jie tose valstybėse yra įtraukti į tokius pačius ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus;
5) mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje ir kurios yra įtrauktos į priežiūros institucijos tvarkomą profesionaliųjų investuotojų sąrašą, jeigu šios įmonės aiškiai paprašo pripažinti jas profesionaliaisiais investuotojais, taip pat mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinės yra kitose valstybėse narėse, jeigu jos tose valstybėse yra įtrauktos į tokius pačius ar panašius profesionaliųjų investuotojų sąrašus.
38. Profesionaliųjų investuotojų sąrašas – sąrašas, kuriame kaupiami duomenys apie profesionaliaisiais investuotojais pripažintus fizinius asmenis, mažas ir vidutines įmones.
39. Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo viešai siūlomus arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.
40. Prospekto patvirtinimas – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos teigiamas sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir suprantama prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad prospekte pateikta informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles.
41. Reglamentuojama informacija – visa informacija, kurią emitentas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, turi paskelbti viešai pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
42. Reguliuojama rinka – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
43. Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
44. Reklama – kaip tai apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamente Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 809/2004).
45. Rinkos formuotojas – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
46. Savanoriškas oficialus siūlymas – asmens nuožiūra ir jo nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
47. Sutartinai veikiantys asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.
48. Valdymo įmonė – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
49. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.
50. Valstybės narės kompetentinga institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas valstybėje narėje.
51. Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.
52. Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, ketinantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas emitentu:
1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje arba
2) jeigu nuo 2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino priežiūros institucija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir visi ar jų dalis buvo išplatinti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba
3) kitas asmuo, jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d. emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6 mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius patvirtinantys dokumentai nepateikiami priežiūros institucijai, šis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu.
53. Vertybinių popierių emitento vadovas – įmonės stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, vadovas.
54. Vertybinių popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.
55. Vertybinių popierių siūlytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina viešai siūlyti vertybinius popierius.
56. Vertybinių popierių viešas siūlymas (toliau – viešas siūlymas) – bet kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis atliekamas kreipimasis į asmenis siūlant vertybinius popierius ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius. Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šios dalies pirmame sakinyje nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu, nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu. Vertybinių popierių įtraukimas į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat kreipimasis į asmenis, atliekamas prekybos daugiašalėje prekybos sistemoje pagrindu, taip pat nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.
57. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti investicines paslaugas.
58. Užsienio priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas ne valstybėje narėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
3 straipsnis. Įstatymo taikymas vertybiniams popieriams
1. Vertybiniais popieriais šiame įstatyme yra laikomi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
2. Šio įstatymo antrasis skirsnis taip pat taikomas uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms. Šio įstatymo trečiasis skirsnis taip pat taikomas uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠAS SIŪLYMAS IR ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ REGULIUOJAMOJE RINKOJE
1. Šiame skirsnyje nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Šiame skirsnyje emitentu taip pat yra laikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius.
2. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams;
2) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos leidžia (išleido) valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos centrinis bankas, valstybių narių centriniai bankai, taip pat viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė;
3) valstybių narių centrinių bankų akcijoms;
4) vertybiniams popieriams, už kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos;
5) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybių narių kredito įstaigos, jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone, šiais vertybiniais popieriais patvirtinamas grąžintinų indėlių priėmimas ir jiems yra taikomas indėlių draudimas;
6) viešai siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybėje narėje įsteigtas emitentas, jeigu jo visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė nesiekia 2,5 milijono eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį;
7) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nuolat ar pakartotinai leidžia valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos, jeigu visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė nesiekia 50 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį ir jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone.
3. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi teisę parengti prospektą.
4. Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė:
1) valstybėje narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte, emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra emitento buveinė;
2) ne valstybėje narėje įsteigtiems vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte, emitentams – ta valstybė narė, kurioje pirmą kartą po 2003 m. gruodžio 31 d. vertybiniai popieriai buvo viešai siūlomi ar ketinama juos viešai siūlyti arba kurioje pirmą kartą kreipiamasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu, o jeigu tokio pasirinkimo nebuvo, – atsižvelgiant į vėlesnį ne valstybėje narėje įsteigtų emitentų pasirinkimą;
3) ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto
nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 eurų, emisijoms, taip pat kitoms ne
nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę įsigyti perleidžiamuosius
vertybinius popierius arba gauti pinigus tuo atveju, kai vertybiniai popieriai
konvertuojami arba pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, jeigu ne nuosavybės
vertybinių popierių emitentas nėra suteikiamų vertybinių popierių emitentas ir
nėra susijęs su suteikiamų vertybinių popierių emitentu, emisijoms – ta
valstybė narė, kurioje emitentas turi buveinę arba kurioje emitento vertybiniai
popieriai buvo ar bus įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kurioje
vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi. Buveinės valstybė narė nustatoma
emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl
įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu. Ta pačia tvarka
taikoma ir ne eurais įvertintiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu
šių vertybinių popierių vieno vieneto minimali nominalioji vertė ne mažesnė
kaip
1 000 eurų.
5 straipsnis. Pareiga paskelbti prospektą
1. Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą.
2. Paskelbti prospektą nereikalaujama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams;
2) vertybiniai popieriai siūlomi mažiau kaip 100 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų;
3) kiekvienas iš investuotojų įsigyja vertybinių popierių ne mažiau kaip už 50 tūkstančių eurų skaičiuojant atskirai kiekvienam siūlymui;
4) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų;
5) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių visų bendra pardavimo vertė nesiekia 100 tūkstančių eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį.
3. Paskelbti prospektą nereikalaujama, jeigu viešai siūlomi tokie vertybiniai popieriai:
1) akcijos, išleidžiamos vietoj anksčiau išleistų tos pačios klasės akcijų, jeigu, išleidus tokias akcijas, emitento įstatinis kapitalas nepadidėja;
2) vertybiniai popieriai, siūlomi kaip atsiskaitymo priemonė už oficialaus siūlymo būdu superkamus vertybinius popierius, jeigu yra nustatyta tvarka parengtas ir būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame pateiktą informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte privalomai pateikti informacijai;
3) vertybiniai popieriai, kurie yra siūlomi, skiriami arba numatomi skirti įmonėms jas sujungus ar prijungus, jeigu yra nustatyta tvarka patvirtintas ir būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame pateiktą informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte privalomai pateikti informacijai;
4) akcijos, nemokamai siūlomos, skiriamos ar numatomos skirti esamiems akcininkams, taip pat akcijos, kuriomis išmokami dividendai (jeigu akcijos, suteikiamos kaip dividendai, ir akcijos, už kurias tokie dividendai yra išmokami, yra tos pačios klasės), jeigu būsimiems tokių akcijų savininkams yra prieinamas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlymą, akcijų skaičių ir savybes bei siūlymo priežastis ir ypatumus;
5) į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukti vertybiniai popieriai, kuriuos emitentas arba emitento įmonių grupei priklausančios įmonės siūlo, skiria arba numato skirti esamiems ar buvusiems emitento vadovams ir darbuotojams, jeigu būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams yra prieinamas dokumentas (emitento patvirtintas darbuotojų skatinimo planas ar pan.), kuriame pateikta informacija apie vertybinių popierių skaičių ir savybes bei siūlymo priežastis ir ypatumus.
4. Vertybinių popierių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vėlesnis pardavimas laikomas atskiru siūlymu ir, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 54 dalies nuostata, vertinama, ar toks siūlymas gali būti laikomas viešu siūlymu. Platinant vertybinius popierius per tarpininkus, prospektas turi būti skelbiamas tais atvejais, kai galutiniam siūlymui netaikoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių.
5. Vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kuri veikia Lietuvos Respublikoje, gali būti tik po to, kai asmuo, siekiantis vertybinius popierius įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, šio skirsnio nustatyta tvarka paskelbia prospektą.
6. Pareiga paskelbti prospektą netaikoma, kai į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami tokie vertybiniai popieriai:
1) akcijos, kurių skaičius per 12 mėnesių sudaro mažiau kaip 10 procentų į prekybą toje pačioje reguliuojamoje rinkoje įtrauktų tos pačios klasės akcijų skaičiaus;
2) akcijos, išleidžiamos vietoj į prekybą toje pačioje reguliuojamoje rinkoje anksčiau įtrauktų tos pačios klasės akcijų, jeigu, išleidus tokias akcijas, emitento įstatinis kapitalas nepadidėja;
3) vertybiniai popieriai, siūlomi kaip atsiskaitymo už oficialaus siūlymo būdu superkamus vertybinius popierius priemonė, jeigu yra nustatyta tvarka parengtas ir būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame pateiktą informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte privalomai pateikti informacijai;
4) vertybiniai popieriai, kurie yra siūlomi, skiriami arba numatomi skirti įmonėms jas sujungus ar prijungus, jeigu yra nustatyta tvarka patvirtintas ir būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams prieinamas dokumentas, kuriame pateiktą informaciją priežiūros institucija laiko lygiaverte prospekte privalomai pateikti informacijai;
5) akcijos, kurios yra nemokamai siūlomos, skiriamos ar numatomos skirti esamiems akcininkams, taip pat akcijos, kuriomis išmokami dividendai (jeigu akcijos, suteikiamos kaip dividendai, ir akcijos, už kurias tokie dividendai išmokami, yra tos pačios klasės), jeigu būsimiems tokių akcijų savininkams yra prieinamas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlymą, akcijų skaičių ir savybes bei siūlymo priežastis ir ypatumus;
6) vertybiniai popieriai, kuriuos emitentas arba emitento įmonių grupei priklausanti įmonė siūlo, skiria arba numato skirti esamiems ar buvusiems emitento vadovams ar darbuotojams, jeigu šie vertybiniai popieriai yra tos pačios klasės kaip ir į prekybą toje pačioje reguliuojamoje rinkoje įtraukti emitento vertybiniai popieriai ir būsimiems tokių vertybinių popierių savininkams yra prieinamas dokumentas (emitento patvirtintas darbuotojų skatinimo planas ar pan.), kuriame pateikta informacija apie vertybinių popierių skaičių ir savybes bei siūlymo priežastis ir ypatumus;
7) akcijos, atsiradusios dėl kitų vertybinių popierių konvertavimo ar keitimo arba įgyvendinus kitų vertybinių popierių suteikiamas teises, jeigu šios akcijos yra tos pačios klasės kaip ir akcijos, jau įtrauktos į prekybą toje pačioje reguliuojamoje rinkoje;
8) vertybiniai popieriai, kurie jau yra įtraukti į prekybą kitoje reguliuojamoje rinkoje.
7. Šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatyta išimtimi galima pasinaudoti, jeigu laikomasi visų šių reikalavimų:
1) šie vertybiniai popieriai arba kiti tos pačios klasės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje daugiau kaip 18 mėnesių;
2) vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje po 2003 m. gruodžio 31 d., jeigu prieš tai Direktyvos 2003/71/EB 14 straipsnyje nustatyta tvarka buvo paskelbtas patvirtintas prospektas, kuris buvo būtina įtraukimo į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje sąlyga;
3) vertybiniai popieriai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus vertybinius popierius, pirmą kartą įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje po 1983 m. birželio 30 d., o jų prospektas ar kiti būtini įtraukimo į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje dokumentai buvo patvirtinti laikantis Direktyvoje 80/390/EEB arba Direktyvoje 2001/34/EB nustatytų reikalavimų;
4) yra tenkinamos įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje sąlygos ir vykdomos tęstinės pareigos, nustatytos emitentams toje reguliuojamoje rinkoje;
5) asmuo parengia ir laikydamasis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų viešai paskelbia santraukos dokumentą lietuvių kalba;
6) santraukos dokumento turinys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, taikomus prospekto santraukai, ir santraukos dokumente nurodoma, kur galima gauti naujausią prospektą ir pagal informacijos atskleidimo reikalavimus emitento paskelbtą finansinę informaciją.
6 straipsnis. Prospekto rengimas
1. Prospekte pateikiama informacija apie emitentą ir jo vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Prospekte turi būti pateikta visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo išleistų vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ypatumus, yra būtina, kad investuotojai, remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklos perspektyvas, taip pat šių vertybinių popierių suteikiamas teises. Prospektas privalo būti tokios formos, kad informaciją būtų nesunku suprasti ir analizuoti.
2. Jeigu galutinė siūlymo kaina ir vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi, kiekis negali būti nurodyti prospekte, tai:
1) prospekte turi būti nurodyti kriterijai ir (arba) sąlygos, pagal kuriuos bus nustatomi vertybinių popierių kiekis ir kaina arba maksimali kaina, arba
2) investuotojas turi teisę, paprasta rašytine forma pateikdamas pareiškimą prospekte specialiai nurodytam asmeniui, atšaukti vertybinių popierių įsigijimą arba pasirašymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai šiame skirsnyje nustatyta tvarka priežiūros institucijai buvo pranešta ir viešai paskelbta apie vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi, galutinę siūlymo kainą ir kiekį.
3. Priežiūros institucija gali leisti nepateikti prospekte tam tikros informacijos, kurią įtraukti į prospektą privaloma pagal šio skirsnio ir Reglamento (EB) Nr. 809/2004 nuostatas, kai yra pagrindas manyti, kad:
1) tokios informacijos atskleidimas prieštarautų viešajam interesui arba
2) tokios informacijos atskleidimas padarytų didelę žalą emitentui, jeigu informacijos nepateikimas nesuklaidins visuomenės dėl faktų ir aplinkybių, kuriuos būtina žinoti siekiant visapusiškai įvertinti emitentą, kiekvieną garantą ar vertybinių popierių siūlytoją, taip pat vertybinių popierių, dėl kurių rengiamas prospektas, suteikiamas teises, arba
3) tokia informacija yra nereikšminga konkretaus siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje atveju ir negali turėti įtakos emitento, garanto ar vertybinių popierių siūlytojo finansinės padėties ir perspektyvų vertinimui.
4. Emitento, vertybinių popierių siūlytojo arba asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu prospektą gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų. Prospekte, kurį sudaro vienas dokumentas, privalo būti glaustai ir suprantamai nurodomi pagrindiniai duomenys, apibūdinantys emitentą, kiekvieną garantą, vertybinių popierių charakteristikas ir su tuo susijusias rizikas. Prospekte, sudarytame iš atskirų dokumentų, turi būti registravimo dokumentas, vertybinių popierių raštas ir santraukos raštas. Informacija prospekte gali būti pateikiama nuorodų būdu.
5. Prospektų, jų sudedamųjų dalių formą, turinį ir sudarymo tvarką nustato priežiūros institucija.
7 straipsnis. Atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją
1. Už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas, garantas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai, vertybinių popierių siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už prospekte pateiktą informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Atsakingi asmenys turi būti aiškiai nurodyti prospekte: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas. Kartu turi būti pridėtas atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, prospekte pateikta informacija atitinka tikrovę ir kad jokia svarbi informacija nėra praleista.
2. Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte pateiktos neteisingos ar neišsamios informacijos, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo, tačiau šie asmenys neatsako civiline tvarka, jeigu investicinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik santraukoje (įskaitant ir santraukos vertimą) pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai santrauka, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, yra klaidinanti, neteisinga arba prieštaringa.
3. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo, kai emitento buveinė yra ne valstybėje narėje, pateiktų dokumentą, kuriame būtų nurodyti ir kurį pasirašytų asmenys, atsakingi už kiekvieno iš prospekte pateikiamos informacijos punkto teisingumą ir išsamumą, įskaitant Lietuvos Respublikos konsultantus, dalyvaujančius rengiant prospektą ar konsultuojančius emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo.
8 straipsnis. Prospekto tvirtinimas
1. Gali būti skelbiamas tik priežiūros institucijos arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas prospektas.
2. Apie priimtą sprendimą dėl prospekto patvirtinimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo tvirtinti informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją. Tuo pačiu metu priežiūros institucija pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai patvirtinto prospekto kopiją.
3. Jeigu vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi, išleido (leidžia) emitentas, kurio vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kuris anksčiau viešai nesiūlė vertybinių popierių, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas yra 20 darbo dienų.
4. Jeigu priežiūros institucija šiame straipsnyje nustatytais terminais jokio sprendimo nepriima, laikoma, kad prospektas nepatvirtintas.
5. Jeigu priežiūros institucijai pateikiami ne visi būtini dokumentai arba ji turi rimtų priežasčių reikalauti papildomos informacijos, priežiūros institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo patvirtinti prospektą pateikimo informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją arba asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kad turi būti pateikti papildomi dokumentai ar informacija. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai pradedami skaičiuoti po to, kai pateikiami visi būtini dokumentai ir informacija.
6. Priežiūros institucija, iš anksto informavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išankstinį sutikimą, turi teisę perduoti jai tvirtinti prospektą. Apie sprendimą perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo praneša emitentui, vertybinių popierių siūlytojui ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo priežiūros institucijos sprendimo perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai priėmimo.
7. Priežiūros institucija, gavusi prašymą patvirtinti prospektą, turi teisę:
1) reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prospekte pateiktų informaciją, būtiną investuotojų interesų apsaugai;
2) reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, taip pat jų kontroliuojami ar juos kontroliuojantys asmenys pateiktų priežiūros institucijai papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui dėl prospekto patvirtinimo priimti;
3) reikalauti, kad emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, vadovai ir auditoriai, taip pat tarpininkai, kurie vertybinius popierius viešai siūlo ar kreipiasi dėl jų įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pateiktų priežiūros institucijai papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl prospekto patvirtinimo priimti.
8. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl prospekto patvirtinimo patikrinusi, ar prospektas išsamus, įskaitant tai, ar jame pateikta informacija suprantama ir nėra prieštaringa. Prospekto patvirtinimas reiškia, kad prospekte pateikta informacija atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles, tačiau neužtikrina pateiktos informacijos teisingumo ir negali būti laikomas priežiūros institucijos rekomendacija investuotojams.
9. Priežiūros institucija nepatvirtina prospekto, jeigu:
1) emitentas pateikė informaciją prospekte ne pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles;
2) emitentas nepateikė priežiūros institucijos patvirtintose taisyklėse nustatytų dokumentų ar paaiškinimų arba paaiškėjo, kad jie yra neteisingi;
3) emitento vertybiniai popieriai viešai siūlomi nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar priežiūros institucijos nutarimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
9 straipsnis. Prospekto paskelbimas
1. Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, patvirtintą prospektą pateikia priežiūros institucijai ir jį viešai paskelbia nedelsdamas, ne vėliau kaip iki vertybinių popierių viešo siūlymo pradžios ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, viešai paskelbę prospektą, turi jį iš karto šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
2. Prospektas laikomas viešai paskelbtu, jeigu jis paskelbiamas:
1) bent viename nacionaliniame Lietuvos Respublikos laikraštyje, kai vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi arba siekiama juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, arba
2) kaip brošiūra, kuri yra nemokamai platinama emitento buveinėje, reguliuojamos rinkos, kurioje bus prekiaujama vertybiniais popieriais, operatoriaus buveinėje arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (įskaitant mokėjimo tarpininkus), platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, buveinėse visiems to pageidaujantiems asmenims, arba
3) elektronine forma emitento interneto svetainėje ir tarpininkų (įskaitant mokėjimo tarpininkus), platinančių ar parduodančių vertybinius popierius, interneto svetainėse, arba
4) elektronine forma reguliuojamos rinkos, kurioje siekiama vertybinius popierius įtraukti į prekybą, operatoriaus interneto svetainėje.
3. Jeigu prospektas paskelbiamas šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu būdu, jis papildomai turi būti paskelbtas elektronine forma šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. Elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje išspausdinta kopija turi būti nemokamai pateikiama investuotojui, jeigu jis to prašo. Prospekto kopiją turi pateikti emitentas, vertybinių popierių siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba tarpininkai, parduodantys arba kitaip platinantys vertybinius popierius.
4. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia per paskutinius 12 mėnesių patvirtintų prospektų sąrašą.
5. Jeigu prospektas sudarytas iš atskirų dokumentų ir (arba) informacija pateikiama nuorodų būdu, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti skelbiami atskirai vienas nuo kito, tik visi prospektą sudarantys dokumentai ir informacija turi būti viešai prieinami ir teikiami nemokamai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Kiekviename atskirai paskelbtame dokumente turi būti nurodyta, kur yra paskelbti kiti prospektą sudarantys dokumentai.
6. Viešai paskelbto prospekto, jo priedų tekstas ir forma turi atitikti priežiūros institucijos patvirtinto prospekto, jo priedų tekstą ir formą.
10 straipsnis. Prospekto galiojimas ir prospekto priedas
1. Prospektas galioja 12 mėnesių po paskelbimo, jeigu yra laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
2. Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida ar netikslumas, susiję su prospekte pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo iki viešo siūlymo pabaigos arba iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, turi būti nurodyti prospekto priede. Prospekto priedas tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir pats prospektas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo, o skelbiamas tokia tvarka, kokia buvo paskelbtas pats prospektas. Santrauka, įskaitant jos vertimą, taip pat turi būti papildyta atsižvelgiant į prospekto priede pateiktą naują informaciją. Investuotojai, kurie iki prospekto priedo paskelbimo išreiškė sutikimą įsigyti vertybinių popierių ar juos pasirašyti, turi teisę per 5 darbo dienas nuo prospekto priedo paskelbimo atšaukti savo sutikimą, o emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo per 10 darbo dienų grąžinti jų įnašus be jokių atskaitymų.
3. Apie priimtą sprendimą dėl prospekto priedo patvirtinimo priežiūros institucija šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją. Tuo pačiu metu priežiūros institucija pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai patvirtinto prospekto priedo kopiją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
11 straipsnis. Vertybinių popierių reklama
1. Bet kokios rūšies reklama, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu ar įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, galima tik laikantis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų reikalavimų privaloma laikytis tais atvejais, kai paskelbti prospektą privaloma.
2. Reklama turi būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje turi būti patvirtinama, kad prospektas yra arba bus paskelbtas, ir nurodoma, kur investuotojai jį gali arba galės gauti.
3. Reklamoje pateikiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti. Reklamoje pateikiama informacija turi atitikti prospekte esančią informaciją (kai prospektas jau paskelbtas) arba informaciją, kurią būtina paskelbti prospekte (kai prospektas bus paskelbtas vėliau).
4. Žodine ar rašytine forma atskleista informacija, susijusi su viešu siūlymu ar vertybinių popierių įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi atitikti prospekte esančią informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar informacija buvo paskelbta reklamos tikslais.
5. Kai emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją profesionaliesiems investuotojams ar specialioms investuotojų kategorijoms (įskaitant informaciją, atskleidžiamą su vertybinių popierių siūlymu susijusiuose susirinkimuose), ta informacija turi būti įtraukiama į prospektą arba prospekto priedą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
6. Kai pagal šį įstatymą ar priežiūros institucijos patvirtintas taisykles parengti prospektą neprivaloma, o emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims, ta informacija visiems šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims turi būti atskleidžiama vienodomis sąlygomis.
7. Kaip laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, prižiūri priežiūros institucija. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos, turi teisę sustabdyti reklamą ir nustatyti ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami arba neįvykdomi kiti priežiūros institucijos nurodymai, ji turi teisę uždrausti vertybinių popierių reklamą.
1. Priežiūros institucija, gavusi emitento arba už prospekto parengimą atsakingo asmens prašymą leisti vertybinius popierius viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo, kai prašymas pateikiamas kartu su patvirtintu prospektu, arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prospekto patvirtinimo, kai prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, perduoda priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai prospekto kopiją, taip pat jai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai prospekto patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Jeigu priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatyta, kad turi būti pateikiamas prospekto santraukos vertimas, priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai papildomai perduoda emitento ar kito už prospekto parengimą atsakingo asmens parengtą prospekto santraukos vertimą, taip pat prospekto priedą, kai pagal šį įstatymą privaloma pateikti prospekto priedą.
2. Jeigu yra šiame įstatyme nustatytas pagrindas neteikti prospekte tam tikros informacijos, šis pagrindas ir informacijos nepateikimą pateisinantys motyvai turi būti nurodyti prospekto patvirtinimo pažymoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
1. Emitento, kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleisti vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda priežiūros institucijai prospekto kopiją ir jo patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas pagal buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus.
2. Jeigu prospektas parengtas ne lietuvių kalba, kartu su prospekto kopija ir jo patvirtinimo pažyma turi būti perduodamas prospekto santraukos vertimas į lietuvių kalbą, taip pat prospekto priedai, kai pagal buveinės valstybės narės teisės aktus privaloma pateikti prospekto priedus.
3. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad emitentas arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos pažeidė šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie nustatytus pažeidimus ji turi nedelsdama pranešti emitento buveinės valstybei narei ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu emitentas arba už viešą siūlymą atsakinga finansų įstaiga, nepaisydama buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pritaikytų poveikio priemonių, ir toliau pažeidinėja šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus arba jeigu paaiškėja, kad pritaikytos poveikio priemonės buvo nepakankamos, priežiūros institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, imasi visų būtinų priemonių investuotojų interesams apsaugoti. Priežiūros institucija nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie priemones, kurių buvo imtasi.
4. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia pagal šį straipsnį gautų prospektų ir visų jų priedų patvirtinimo pažymų sąrašą, taip pat, jei taikoma, interneto nuorodą į šiuos dokumentus, paskelbtus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, emitento arba reguliuojamos rinkos interneto svetainėje. Paskelbtas prospektų ir jų priedų patvirtinimo pažymų sąrašas nuolat atnaujinamas ir kiekvienas įrašas interneto svetainėje laikomas ne trumpiau kaip vienus metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
14 straipsnis. Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai
1. Priežiūros institucija turi teisę patvirtinti emitento, kurio buveinė yra ne valstybėje narėje, o buveinės valstybė narė pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį yra Lietuvos Respublika, prospektą dėl vertybinių popierių viešo siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prospektas parengtas pagal valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus ir jeigu:
1) prospektas parengtas pagal vertybinių popierių komisijų tarptautinių organizacijų patvirtintus tarptautinius standartus, įskaitant Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) patvirtintus Atskleidimo standartus;
2) pateikiamai informacijai keliami reikalavimai (įskaitant finansinio pobūdžio informaciją) atitinka šiame įstatyme keliamus reikalavimus.
2. Jeigu vertybiniai popieriai, kuriuos išleido šio straipsnio 1 dalyje nurodytas emitentas, viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse arba vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, turi būti laikomasi šio įstatymo 12 ir 15 straipsnių reikalavimų.
15 straipsnis. Prospekto kalba, kai emitento buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika
1. Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama tik Lietuvos Respublikoje, prospektas turi būti parengtas lietuvių kalba.
2. Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Priežiūros institucijai teikiamas tvirtinti prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas lietuvių arba anglų kalba.
3. Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, prospektas, teikiamas tvirtinti priežiūros institucijai, turi būti parengtas lietuvių arba anglų kalba. Tuo atveju, kai prospektas parengtas lietuvių kalba, emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu papildomai turi būti pateikiamas prospekto vertimas į kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai priimtiną kalbą arba anglų kalbą. Tuo atveju, kai prospektas parengtas anglų kalba, turi būti papildomai pateikiama prospekto santrauka lietuvių kalba.
4. Jeigu ne nuosavybės vertybinius popierius, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, siekiama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl tokių vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Jeigu šie vertybiniai popieriai bus įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, papildomai turi būti parengta prospekto santrauka lietuvių kalba.
16 straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta
1. Pirminė vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinti galima ir reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis pagal priežiūros institucijos patvirtintas taisykles.
2. Pirminės vertybinių popierių apyvartos metu visiems asmenims, priklausantiems tai pačiai turinčių teisę įsigyti vertybinių popierių investuotojų grupei, turi būti užtikrintos vienodos vertybinių popierių įsigijimo sąlygos. Kiekvienam investuotojui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su šiame skirsnyje nustatyta tvarka parengtu, patvirtintu ir paskelbtu prospektu.
3. Prospekte nurodyta vertybinių popierių platinimo tvarka, apmokėjimo tvarka ir terminai platinimo metu gali būti pakeisti tik priežiūros institucijos išduotu leidimu. Tokiu atveju šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti patvirtintas ir paskelbtas prospekto priedas. Draudžiama keisti vertybinių popierių emisijos kainą, nominaliąją vertę, klasę ar rūšį.
4. Visi pirminės vertybinių popierių apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai tarpininkas vykdo jam priklausančių vertybinių popierių, kuriuos įsigijo iš emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą.
5. Kai bendrovės akcijas pasirašo ar įgyja asmuo, veikiantis savo vardu, bet šios bendrovės interesais ir (arba) bendrovės lėšomis, laikoma, kad akcijas pasirašo ar įgyja pati bendrovė, kurios akcijos pasirašomos ar įgyjamos. Bendrovei, įgyjančiai savo išleistas akcijas iš vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, kuris jas supirko įgyvendindamas kainų stabilizavimą pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003 nuostatas, netaikomas reikalavimas pateikti oficialų siūlymą.
6. Emitentui draudžiama įsigyti savo paties išleidžiamų vertybinių popierių.
17 straipsnis. Antrinė vertybinių popierių apyvarta
Antrinė vertybinių popierių apyvarta turi būti vykdoma vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatomis.
18 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas
1. Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui, priežiūros institucijai ir šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, paskelbti savo interneto svetainėje informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir trumpas turinys.
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto informacijos apie esminį įvykį paskelbimo emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, o informacijos nepaskelbimas nesuklaidins visuomenės ir emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą, jis gali šio informacinio pranešimo neskelbti ir pateikti jį tik priežiūros institucijai su žyma „Konfidenciali informacija“. Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ta informacija turi likti konfidenciali. Informacijos konfidencialumo pabaigos dieną ji turi būti atskleista šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti emitentą paskelbti informaciją apie esminį įvykį anksčiau, negu emitento nustatyta atskleidimo diena, jeigu:
1) nebėra šioje dalyje nurodyto pagrindo neskelbti informacijos arba
2) informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota.
3. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę nustatyti papildomus informacijos apie esminius įvykius pateikimo reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.
PERIODINĖS IR EINAMOSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
1. Šiame skirsnyje nustatyti periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimai yra taikomi emitentui, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi tais atvejais, kai emitento vertybiniais popieriais yra leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje.
2. Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė yra:
1) valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra mažesnė kaip 1 000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kurioje yra registruota emitento buveinė;
2) ne valstybėje narėje įsteigtiems nuosavybės vertybinių popierių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra mažesnė kaip 1 000 eurų, emitentams – ta valstybė narė, kuri yra laikoma buveinės valstybe nare pagal šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytiems emitentams – ta valstybė narė, kurioje emitentas turi registruotą buveinę arba kurioje emitento vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento pasirinkimu. Emitentas gali pasirinkti tik vieną valstybę narę, kuri ne trumpiau kaip 3 metus bus jo buveinės valstybe nare, išskyrus atvejus, kai emitento vertybiniais popieriais daugiau neprekiaujama valstybės narės reguliuojamoje rinkoje. Apie buveinės valstybės narės pasirinkimą emitentas privalo informuoti pasirinktos valstybės kompetentingą instituciją ir paskelbti viešai šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai, kurių buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, turi atskleisti periodinę ir einamąją informaciją šiame skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu jų vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija turi teisę netaikyti emitentui, kurio buveinė yra ne valstybėje narėje, šio skirsnio reikalavimų, jeigu periodinė ir einamoji informacija parengta ir atskleista pagal valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus, kurie priežiūros institucijos sprendimu laikomi lygiaverčiais šiame skirsnyje nustatytiems reikalavimams. Tokiu atveju priežiūros institucija apie pritaikytą išimtį informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.
4. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
20 straipsnis. Periodinės informacijos atskleidimas
1. Emitentai priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi parengti ir viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pateikti priežiūros institucijai šią periodinę informaciją:
1) metinę informaciją;
2) tarpinę informaciją.
2. Reikalavimai parengti tarpinę informaciją taikomi emitentams, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.
3. Informacijos skelbimui ir saugojimui Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje yra taikomi šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Emitentas privalo sudaryti sąlygas kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui neatlygintinai susipažinti su šiame straipsnyje nurodyta periodine informacija ir tokio savininko reikalavimu padaryti jam periodinės informacijos kopijas. Už periodinės informacijos kopijas gali būti imamas emitento įstatuose nustatytas mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi šie emitentai:
1) kurių išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų;
2) valstybė narė, jos regioninės valdžios institucijos, Europos centrinis bankas, valstybių narių centriniai bankai ir viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos parengti tarpinę informaciją neturi kredito įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios nuolat arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šių vertybinių popierių bendra nominalioji vertė nesiekia 100 milijonų eurų ir nebuvo skelbtas prospektas.
6. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos periodinės informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas, emitento vadovas, valdymo ar priežiūros organai. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už periodinę informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Periodinės informacijos dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti atsakingi asmenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas.
21 straipsnis. Metinė informacija
1. Metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, metinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
2. Jeigu emitentas privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinę informaciją sudaro audituotos metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas konsoliduotasis metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad konsoliduotajame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Jeigu emitentas privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, į metinės informacijos sudėtį taip pat įeina patronuojančios įmonės audituotos metinės finansinės ataskaitos su pridėtu atsakingų asmenų patvirtinimu ir patronuojančios įmonės metinis pranešimas. Rengiant konsoliduotąjį metinį pranešimą, patronuojančios įmonės metinis pranešimas gali būti sujungtas su konsoliduotuoju metiniu pranešimu.
3. Emitento, kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, metiniame pranešime turi būti konkrečiai nurodyta, kokių nuostatų ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma.
4. Metinė informacija kartu su auditoriaus išvada turi būti paskelbtos viešai ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
5. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais.
6. Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentų metiniam ir konsoliduotajam metiniam pranešimui, nustatyti kitus reikalavimus, tikslinti šiame straipsnyje nurodytos informacijos viešo paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.
22 straipsnis. Tarpinė informacija
1. Tarpinę informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. Rengiant 6 mėnesių tarpinę informaciją, papildomai turi būti parengtas 6 mėnesių tarpinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga.
2. Jeigu emitentas privalo sudaryti tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos), tarpinę informaciją sudaro 3, 6, 9 ir 12 mėnesių tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. Rengiant 6 mėnesių tarpinę informaciją, papildomai turi būti parengtas 6 mėnesių konsoliduotasis tarpinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų žiniomis, konsoliduotajame tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga.
3. Tarpinė informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta priežiūros institucijai pasibaigus atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos. Jeigu buvo atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, tarpinė informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta priežiūros institucijai kartu su auditoriaus išvada.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, taikomais tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir tarpinėms konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir tarpinės finansinės ataskaitos bei tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais. Tuo atveju, kai tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, tarpines finansines ataskaitas ir tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.
5. Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus emitentų tarpiniam ir konsoliduotajam tarpiniam pranešimui, nustatyti minimalų tarpinių finansinių ataskaitų ir tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, rengiamų vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, turinį, kitus reikalavimus, tikslinti šiame straipsnyje nurodytos informacijos viešo paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.
23 straipsnis. Pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kai asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą ar praradimą arba pagal aplinkybes turi apie tai sužinoti.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą turi asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai turintis vertybinius popierius, kurie pagal formalų susitarimą jų savininkui pareiškus iniciatyvą suteikia ateityje teisę įgyti jau išleistų emitento akcijų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi įmonė, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jeigu apie tai praneša įmonę patronuojanti įmonė ar pastarąją patronuojanti įmonė.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi asmuo, įsigijęs emitento akcijų tik tarpuskaitos ir atsiskaitymo per įprastinį trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais. Ilgiausia galima trumpo atsiskaitymo ciklo trukmė yra 3 prekybos dienos nuo sandorio sudarymo.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi valstybėse narėse ir užsienio valstybėse registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurie, veikdami kaip sąskaitų tvarkytojai, akcininkų susirinkimuose turi teisę balsuoti akcijų suteikiamais balsais tik pagal klientų instrukcijas, pateiktas raštu ar elektroninėmis priemonėmis.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi rinkos formuotojas, jeigu jis, vykdydamas rinkos formuotojo veiklą, nedalyvauja valdant emitentą, kurio visuotiniame akcininkų susirinkime įgijo ar perleido 5 procentus ar šią ribą viršijančius balsus, ir jeigu dėl tokio akcijų įgijimo ar kainos palaikymo jis nedaro įtakos emitentui. Apie naudojimąsi šia išimtimi rinkos formuotojas per 4 prekybos dienas privalo pranešti kompetentingai institucijai.
8. Emitentas per 3 prekybos dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbia pranešime pateiktą informaciją ir įdeda ją į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
9. Asmuo, per nustatytą terminą neįvykdęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, iki tinkamo šių duomenų atskleidimo teisės aktų nustatyta tvarka momento neturi teisės turėti to emitento visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau balsų negu paskutinė riba, apie kurią jis tinkamai informavo. Be to, teismo tvarka gali būti panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės.
10. Priežiūros institucija turi teisę priimti teisės aktus, detalizuojančius šiame straipsnyje nustatytas emitento ir kitų asmenų pareigas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo turinį ir pranešimo tvarką.
24 straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka
1. Asmens turimais balsais šiame įstatyme yra laikoma teisė balsuoti, kurią:
1) suteikia asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos įkeistos ir įkeitimo sutartyje numatytas balsavimo teisės perdavimas įkaito turėtojui);
2) turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo;
3) turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė laikiną balsavimo teisių perleidimo sutartį;
4) suteikia jam įkeistos arba kaip finansinis užstatas perduotos akcijos, jeigu įkaito turėtojas gali naudotis akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis;
5) suteikia akcijos, kuriomis jis, kaip uzufruktorius, turi teisę naudotis visą savo gyvenimą ar apibrėžtą laiką, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę;
6) pagal šios dalies 1–5 punktus turi asmens kontroliuojama įmonė;
7) suteikia jam patikėjimo teise perduotos arba kitaip deponuotos akcijos, jeigu jis, kai nėra kitokių nurodymų, gali naudotis balsavimo teisėmis savo nuožiūra;
8) suteikia akcijos, kurios yra įgytos jo naudai, tačiau kito asmens vardu;
9) asmuo gali naudoti savo nuožiūra pagal įgaliojimą arba kitais atstovavimo pagrindais;
10) suteikia asmens sutuoktinio turimos akcijos, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.
2. Laikoma, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, jeigu priežiūros institucija, įvertinusi vadovo pateiktus jo nepriklausomo veikimo įrodymus, nenusprendė kitaip.
3. Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas tos pačios klasės akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, net jeigu naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas.
4. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas ir šio įstatymo 23 straipsnis netaikomi Europos centrinio banko sistemos nariams, atliekantiems monetarines funkcijas, taip pat vykdantiems įkeitimo, atpirkimo arba kitus tolygius likvidumo sandorius mokėjimų sistemoje arba pinigų politikos tikslais. Ši išimtis taikoma trumpalaikiams sandoriams, jeigu akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis nebus naudojamasi.
5. Nereikalaujama, kad valdymo įmonę patronuojančios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šį ir šio įstatymo 23 straipsnius, būtų skaičiuojamos kartu su valdymo įmonės turimomis balsavimo teisėmis, kurios suteiktos valdymo įmonės Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytomis sąlygomis valdomoms akcijoms, jeigu tokia valdymo įmonė naudojasi balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės. Ši išimtis netaikoma, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas ir valdymo įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteikiamomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės instrukcijas.
6. Nereikalaujama, kad finansų maklerio įmonę patronuojančios įmonės balsavimo teisės, turimos pagal šio įstatymo 23 ir šį straipsnius, būtų skaičiuojamos kartu su finansų maklerio įmonės turimomis balsavimo teisėmis, kurios suteiktos klientų atžvilgiu pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą valdomoms akcijoms, jeigu:
1) finansų maklerio įmonė turi teisę teikti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 4 punkte nustatytą finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą ir
2) finansų maklerio įmonė gali naudotis šioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis pagal rašytines arba elektroninėmis priemonėmis pateiktas klientų instrukcijas, ir
3) finansų maklerio įmonė naudojasi turimomis balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į finansų maklerio įmonės valdomas akcijas ir finansų maklerio įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesiogines ir netiesiogines patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės instrukcijas.
1. Emitentas, pats arba per kitą asmenį, veikiantį savo vardu, bet emitento naudai, įsigijęs arba perleidęs 5 arba 10 procentų savo akcijų, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas privalo šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę ir pranešti priežiūros institucijai turimų akcijų santykinį kiekį. Ši pareiga yra ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos didėjimo arba mažėjimo tvarka. Santykinis akcijų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą akcijų, kurioms suteiktos balsavimo teisės, kiekį.
2. Kad būtų galima apskaičiuoti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, emitentas privalo šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti priežiūros institucijai ir pateikti savo interneto svetainėje informaciją apie bendrą jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominaliąją vertę. Ši informacija turi būti skelbiama kiekvieno kalendorinio mėnesio, per kurį nurodyti duomenys pasikeitė, pabaigoje.
3. Nuosavybės vertybinių popierių emitentas turi nedelsdamas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti priežiūros institucijai informaciją apie visus įvairių klasių akcijų ir emitento išleistų išvestinių vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus.
4. Ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas turi nedelsdamas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti priežiūros institucijai informaciją apie visus jo išleistų vertybinių popierių suteikiamų teisių pasikeitimus, atsiradusius dėl skolos vertybinių popierių emisijos sąlygų ar palūkanų normos pasikeitimo.
5. Ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas privalo nedelsdamas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, pranešti priežiūros institucijai informaciją apie kiekvieną naują skolos vertybinių popierių emisiją, pirmiausia apie jų garantijas ir užtikrinimą. Šios pareigos neturi viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narė yra bent viena valstybė narė.
6. Emitentas privalo raštu pateikti priežiūros institucijai emitento steigimo dokumentų ar įstatų pakeitimų projektą ne vėliau kaip tą dieną, kai emitento akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su šiuo projektu. Įstatymų nustatyta tvarka įregistravus emitento steigimo dokumentų ar įstatų pakeitimus, šie pakeitimai turi būti nedelsiant raštu pateikti priežiūros institucijai.
7. Priežiūros institucija turi teisę priimti teisės aktus, kuriuose detalizuojamos šiame straipsnyje nustatytos emitento pareigos ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo priežiūros institucijai tvarka.
26 straipsnis. Informacijos pateikimas emitento išleistų vertybinių popierių savininkams
1. Emitentas privalo užtikrinti, kad visi jo išleistų lygiaverčių vertybinių popierių savininkai būtų vienodai traktuojami atsižvelgiant į visas teises, kurias suteikia šie vertybiniai popieriai.
2. Emitentas privalo užtikrinti, kad jo išleistų vertybinių popierių savininkams būtų prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija, suteikianti jiems galimybę naudotis savo teisėmis. Vertybinių popierių savininkams neturi būti draudžiama naudotis savo teisėmis per kitus asmenis, įgaliotus pagal emitento buveinės valstybės narės teisės aktus.
3. Emitentas privalo:
1) pateikti informaciją apie vertybinių popierių savininkų susirinkimų vietą, laiką, darbotvarkę, bendrą vertybinių popierių kiekį, jiems suteiktas balsavimo teises ir vertybinių popierių savininkų teisę dalyvauti susirinkimuose, taip pat kitą teisės aktuose nustatytą informaciją;
2) kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti emitento išleistų vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba jo prašymu po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti išspausdintą popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo atstovauti akcininkui formą;
3) paskirti savo atstovu finansų įstaigą, per kurią emitento išleistų vertybinių popierių savininkai galėtų naudotis savo finansinėmis teisėmis;
4) skelbti pranešimus arba platinti aplinkraščius dėl dividendų paskirstymo ir mokėjimo, palūkanų mokėjimo, skolos grąžinimo, naujų vertybinių popierių emisijos, vertybinių popierių konvertavimo, keitimo, pasirašymo arba panaikinimo.
4. Jeigu į susirinkimą kviečiami tik skolos vertybinių popierių, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, savininkai, emitentas gali susirinkimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, jeigu joje prieinamos visos reikalingos priemonės ir informacija, suteikianti galimybę skolos vertybinių popierių savininkams naudotis savo teisėmis.
5. Šiame straipsnyje nustatyta informacija vertybinių popierių savininkams gali būti perduota elektroninėmis priemonėmis, kai:
1) sprendimas dėl galimybės perduoti informaciją elektroninėmis priemonėmis priimamas vertybinių popierių savininkų susirinkime;
2) naudojimasis elektroninėmis priemonėmis nepriklauso nuo vertybinių popierių savininko, jo atstovo arba šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2–10 punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų buveinės arba rezidencijos vietos;
3) yra parengtos identifikavimo priemonės, kad vertybinių popierių savininkai, jų atstovai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų tinkamai informuojami;
4) vertybinių popierių savininkai arba šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisę įsigyti, perleisti balsavimo teises arba naudotis jomis, yra raštu patvirtinę apie sutikimą gauti informaciją elektroninėmis priemonėmis. Šie asmenys turi teisę bet kuriuo metu prašyti, kad informacija būtų pateikiama raštu;
5) bet kokį sąnaudų, susijusių su informacijos perdavimu elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas nustatė laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nustatyto lygių galimybių principo.
27 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos kalba
1. Jeigu vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis. Jeigu emitento, kurio vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, reglamentuojama informacija emitento pasirinkimu turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis arba anglų kalba. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi tik Lietuvos Respublikoje, reglamentuojama informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių kalba.
2. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis ir emitento pasirinkimu priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, kuri nėra emitento buveinės valstybė narė, ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti viešai paskelbta lietuvių arba anglų kalba ir emitento pasirinkimu kitų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba bei buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba, jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje emitento buveinės valstybėje narėje.
3. Jeigu vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba jais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, kuri yra emitento buveinės valstybė narė, reglamentuojama informacija emitento pasirinkimu turi būti viešai paskelbta priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba.
4. Jeigu vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento sutikimo, šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų privalo laikytis asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo ir tais vertybiniais popieriais buvo leista prekiauti.
5. Emitento akcininkai ir šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nurodyti asmenys reglamentuojamą informaciją turi teisę pateikti tik anglų kalba.
6. Jeigu vertybiniais popieriais, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų, leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija emitento arba asmens, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pasirinkimu turi būti pateikta buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba.
28 straipsnis. Reglamentuojamos informacijos skelbimas ir saugojimas
1. Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo nustatytais terminais ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka viešai paskelbti reglamentuojamą informaciją.
2. Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, reglamentuojamą informaciją privalo viešai paskelbti Lietuvos Respublikoje ir visose kitose valstybėse narėse. Kiti emitentai, kurių vertybiniais popieriais nėra leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, reglamentuojamą informaciją viešai skelbia tik Lietuvos Respublikoje.
3. Laikydamiesi informacijos skelbimo reikalavimų, emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, reglamentuojamą informaciją privalo paskelbti patys arba per viešosios informacijos skleidėją ar reguliuojamos rinkos operatorių.
4. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti ir kitų reglamentuojamos informacijos paskelbimo ir jos pateikimo priežiūros institucijai reikalavimų.
5. Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, viešai paskelbę reglamentuojamą informaciją, turi ją iš karto įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, kurioje ši informacija turi būti saugoma ne trumpiau kaip 2 metus. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta reglamentuojama informacija turi būti saugoma Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje ne trumpiau kaip 5 metus.
6. Reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė atitiktų saugos, informacijos šaltinio tikrumo, laiko įrašymo ir galutiniams vartotojams patogios prieigos kokybės standartus, nediskriminacinę, neatlygintiną ir greitą prieigą prie saugomos informacijos. Šiuo tikslu reguliuojamos rinkos operatorius nustato ir su priežiūros institucija suderina detalią informacijos teikimo, saugojimo ir naudojimo tvarką ir užtikrina, kad šios tvarkos būtų laikomasi. Informacijos skelbimo ir saugojimo priežiūrą atlieka priežiūros institucija.
OFICIALUS SIŪLYMAS
29 straipsnis. Oficialaus siūlymo taikymo sritis
1. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai taikomi oficialiems siūlymams dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto nuosavybės vertybinių popierių emitento išleistų vertybinių popierių. Oficialiems siūlymams dėl vertybinių popierių, kuriuos išleido ne Lietuvos Respublikoje įsteigtas nuosavybės vertybinių popierių emitentas, šio skirsnio reikalavimai, atsižvelgiant į šio įstatymo 40 straipsnio nuostatas, taikomi, jeigu pagal šio įstatymo 39 straipsnį priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija.
2. Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi oficialiems siūlymams dėl šių vertybinių popierių:
1) kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių;
2) valstybių narių centrinių bankų vertybinių popierių.
3. Kai šio skirsnio nuostatos taikomos ir savanoriškam, ir privalomam oficialiam siūlymui, vartojamas terminas „oficialus siūlymas“.
30 straipsnis. Bendrieji oficialaus siūlymo principai
Taikant šio skirsnio reikalavimus, turi būti vadovaujamasi šiais principais:
1) visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, tos pačios klasės vertybinių popierių savininkams turi būti taikomos vienodos oficialaus siūlymo sąlygos; jeigu asmuo įgyja bendrovės kontrolę, turi būti ginami kiti tos bendrovės vertybinių popierių savininkai;
2) oficialus siūlymas turi būti paskelbtas nepažeidžiant bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, oficialaus siūlymo teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių vertybinių popierių rinkos skaidrumo ir vientisumo;
3) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai turi turėti pakankamai laiko ir informacijos, kad galėtų priimti kompetentingą sprendimą dėl oficialaus siūlymo; bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai, patardami vertybinių popierių savininkams, privalo pareikšti savo nuomonę dėl siūlymo įgyvendinimo poveikio užimtumui, darbo sąlygoms ir bendrovės verslo vietoms;
4) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai privalo veikti atsižvelgdami į visos bendrovės interesus ir neatimti iš vertybinių popierių savininkų galimybės spręsti oficialaus siūlymo naudingumo klausimus;
5) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, oficialaus siūlymo teikėjo ar kitų su oficialiu siūlymu susijusių bendrovių išleistiems vertybiniams popieriams neturi būti dirbtinai kuriamos rinkos, dėl kurių nenatūraliai didėtų ar mažėtų vertybinių popierių kainos ir būtų iškreiptas normalus rinkų veikimas;
6) oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu kitu būdu;
7) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, veikla neturi būti ribojama ilgiau, negu pagrįstai būtina dėl oficialaus siūlymo įsigyti jos vertybinius popierius.
31 straipsnis. Pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą ir informavimo apie oficialų siūlymą tvarka
1. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, jis privalo:
1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba
2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, akcijas ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga taip pat taikoma asmeniui, kuris įgijo kontrolę asmens, turinčio bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų.
3. Asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas, viešai paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje apie 1/3 balsų ribos peržengimą ir apie savo ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas, taip pat apie tai pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas. Tokiu pačiu būdu turi būti skelbiama informacija apie nustatytą balsų ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą, jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomas oficialus siūlymas neteikiamas.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kai asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą arba pagal aplinkybes turi apie tai sužinoti.
5. Oficialaus siūlymo teikėjas per 20 dienų po šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešo paskelbimo apie ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą privalo pateikti priežiūros institucijai cirkuliarą, kuriame nurodoma pagrindinė informacija apie oficialų siūlymą. Cirkuliarus tvirtina priežiūros institucija.
6. Savarankiškai veikiantis asmuo ar sutartinai veikiantys asmenys, peržengę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą, netenka visų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai:
1) priežiūros institucija patvirtina privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą arba
2) perleidžiamos akcijos, viršijančios 1/3 balsų ribą, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu ir nurodytiems subjektams pateikiama informacija apie šią ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą ar kai dėl kitų priežasčių turimas balsų kiekis sumažėja ir neviršija 1/3 balsų ribos.
7. Asmuo, nusprendęs teikti savanorišką oficialų siūlymą, privalo nedelsdamas apie tai viešai paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje, pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir per 20 dienų po viešo paskelbimo pateikti priežiūros institucijai cirkuliarą.
32 straipsnis. Atvejai, kai privalomas oficialus siūlymas neteikiamas
1. Asmuo, kuriam pagal šį įstatymą turėtų atsirasti pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą, šios pareigos neturi, jeigu:
1) jis veikia sutartinai su asmeniu, kuriam tokia pareiga atsiranda vienam;
2) balsų riba peržengiama dėl to, kad visi emitento vertybiniai popieriai ar jų dalis keičiama į kuriamos naujos bendrovės (bendrovių) vertybinius popierius proporcingai skaidymo būdu reorganizuojamo emitento ar atskiriamo emitento įstatiniam kapitalui, o asmuo prieš tai jau buvo įgyvendinęs oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors ir buvo peržengęs balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti;
3) balsų riba peržengiama, kai bendrovė, kuri reorganizuojama skaidymo būdu arba nuo kurios yra atskiriama nauja bendrovė, jau buvo įgyvendinusi oficialų siūlymą arba neprivalėjo teikti oficialaus siūlymo, nors ir buvo peržengusi balsų ribą, dėl kurios turėjo atsirasti pareiga jį teikti, o jos turėti vertybiniai popieriai pereina po skaidymo atsirandančioms bendrovėms;
4) balsų riba peržengiama pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą vykdant emitento restruktūrizavimo planą;
5) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius iš kontroliuojamo arba kontroliuojančio asmens; ši išimtis taikoma tik tol, kol tarp pirkėjo ir pardavėjo išlieka šiame punkte nustatytas ryšys;
6) balsų riba peržengiama įsigyjant vertybinius popierius, kai privalomas oficialus siūlymas įgyvendinamas kartu su kitais asmenimis ir riba peržengiama asmeniškai;
7) veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visus bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius už kainą, nustatytą pagal šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, įgyja daugiau kaip 1/3 balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
2. Privalomo oficialaus siūlymo teikti neprivalo depozitoriumas, peržengęs balsų ribą įsigydamas akcijas, dėl kurių jis yra išleidęs tarptautinius depozitoriumo išduotus akcijų pakvitavimus.
33 straipsnis. Oficialaus siūlymo įgyvendinimas
1. Oficialus siūlymas pradedamas įgyvendinti ketvirtą darbo dieną po priežiūros institucijos sprendimo patvirtinti cirkuliarą dienos. Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 14 dienų ir ilgesnis kaip 70 dienų.
2. Oficialūs siūlymai įgyvendinami reguliuojamoje rinkoje.
3. Visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkams, šios bendrovės ir oficialaus siūlymo teikėjo darbuotojams ar jų atstovams turi būti sudaromos vienodos galimybės lengvai ir greitai gauti informaciją apie oficialų siūlymą.
4. Jeigu priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad buvo pažeisti šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų reikalavimai, ar paaiškėjo informacija, kuri gali turėti reikšmingą įtaką asmens apsisprendimui pirkti ar parduoti vertybinius popierius, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti oficialaus siūlymo įgyvendinimą ir nustatyti terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami arba neįvykdomi kiti Komisijos nurodymai, ji turi teisę priimti sprendimą panaikinti cirkuliaro patvirtinimą.
5. Privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais. Savanoriško oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma pinigais arba vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, arba ir pinigais, ir minėtais vertybiniais popieriais. Kai atsiskaitoma vertybiniais popieriais, pinigai visais atvejais turi būti siūlomi kaip alternatyvi atsiskaitymo priemonė.
6. Priežiūros institucija nustato oficialių siūlymų teikimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo sustabdymo, cirkuliaro tvirtinimo, skelbimo ir atsiskaitymo už superkamus vertybinius popierius tvarką, taip pat būtiną pateikti informaciją ir atvejus, kai galima keisti oficialaus siūlymo sąlygas ar kai jis netenka galios.
34 straipsnis. Privalomo oficialaus siūlymo kainos nustatymas
1. Privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti teisinga. Kaina nustatoma vadovaujantis šiais principais:
1) privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už didžiausią vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainą ir ne mažesnė už vidutinę svertinę rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kai vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje. Priežiūros institucija nustato detalią vidutinės svertinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarką;
2) jeigu didžiausios vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainos negalima nustatyti ir vertybiniais popieriais nebuvo prekiaujama nei reguliuojamoje rinkoje, nei daugiašalėje prekybos sistemoje, privalomo oficialaus siūlymo būdu superkamų vertybinių popierių kaina nustatoma atsižvelgiant į turto vertintojo ne mažiau kaip dviem požiūriais nustatytą vertybinių popierių vertę. Oficialaus siūlymo teikėjo pasirinktą turto vertintoją tvirtina priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę nepatvirtinti turto vertintojo, jeigu jis yra susijęs su oficialaus siūlymo teikėju ar kitais asmenimis, turinčiais turtinių interesų dėl bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių.
2. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą šiais atvejais:
1) kai privalomo oficialaus siūlymo kaina buvo nustatyta pirkėjo ir pardavėjo susitarimu;
2) kai manipuliuojama vertybinių popierių, kurie yra privalomo oficialaus siūlymo objektas, rinkos kaina;
3) kai įtakos vertybinių popierių rinkos kainoms turėjo nenumatyti įvykiai;
4) kai privalomas oficialus siūlymas teikiamas praėjus reikšmingam laikotarpiui nuo šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos;
5) kai dėl kitų svarbių aplinkybių kyla pagrįstų įtarimų, kad siūloma kaina yra neteisinga.
3. Priežiūros institucija turi teisę leisti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, kai siekiama padėti finansinius nuostolius patiriančiai įmonei.
4. Priežiūros institucijos sprendimas reikalauti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą turi būti motyvuotas ir paskelbiamas viešai. Reikalaudama pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, priežiūros institucija gali atsižvelgti į šiuos kriterijus:
1) vidutinę svertinę 6 mėnesių laikotarpio iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo vertybinių popierių rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje;
2) likvidacinę bendrovės vertę;
3) kitus objektyvius analizuojant finansus plačiai taikomus vertinimo kriterijus.
5. Jeigu asmuo nuo šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos iki privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis pateikė privalomą oficialų siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, tai privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta.
6. Jeigu privalomą oficialų siūlymą pateikęs asmuo per vienus metus po privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis buvo pateikęs privalomą oficialų siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, jis privalo sumokėti kainų skirtumą į privalomą oficialų siūlymą atsiliepusiems asmenims.
7. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, akcininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytos privalomo oficialaus siūlymo kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai.
8. Šio straipsnio reikalavimai dėl privalomo oficialaus siūlymo kainos nustatymo mutatis mutandis taikomi bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas ir kuri įsteigta Lietuvos Respublikoje, vertybiniams popieriams, kuriais Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje neprekiaujama.
1. Viešai paskelbus apie ketinimą teikti oficialų siūlymą, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organai privalo nedelsdami pranešti savo darbuotojų atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams apie ketinimą teikti oficialų siūlymą, o pateikus oficialų siūlymą – apie oficialaus siūlymo pateikimą. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organai taip pat privalo nedelsdami pateikti savo darbuotojų atstovams, o kai jų nėra, – patiems darbuotojams cirkuliarą, kai šis paskelbiamas viešai.
2. Oficialaus siūlymo teikėjas turi bendrovei, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, pateikti cirkuliarą. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai per 10 dienų po priežiūros institucijos patvirtinto cirkuliaro paskelbimo dienos turi per cirkuliare nurodytą visuomenės informavimo priemonę ir bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, interneto svetainėje paskelbti motyvuotą savo nuomonę apie oficialų siūlymą, įskaitant galimą oficialaus siūlymo įgyvendinimo įtaką bendrovės interesams, įdarbinimo sąlygoms, darbuotojų skaičiui, taip pat apie oficialaus siūlymo teikėjo strateginius planus, susijusius su bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir jų įtaką darbuotojų skaičiui ir darbo vietoms.
3. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai turi supažindinti darbuotojų atstovus, o kai jų nėra, – pačius darbuotojus su savo nuomone apie oficialų siūlymą. Tais atvejais, kai bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai iš anksto gauna darbuotojų nuomonę apie oficialaus siūlymo įtaką darbuotojų skaičiui, ši nuomonė kartu su bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nuomone turi būti skelbiama bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, interneto svetainėje.
4. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ar priežiūros organams draudžiama atlikti veiksmus, kurie labai pablogintų šios bendrovės finansinę būklę ar kitaip kliudytų įgyvendinti oficialų siūlymą.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas kliudyti įgyvendinti oficialų siūlymą netaikomas, jeigu tokiems veiksmams pritaria bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas ir kuri įsteigta Lietuvos Respublikoje, visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ar priežiūros organas, prieš imdamasis veiksmų, kurie gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą, išskyrus alternatyvių siūlymų ieškojimą, taip pat prieš išleisdamas vertybinius popierius, dėl kurių atsirastų ilgalaikė kliūtis oficialaus siūlymo teikėjui įgyti daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas išankstinis visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turi būti gautas dėl valdymo ar priežiūros organų veiksmų, atliekamų nuo šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodyto viešo pranešimo apie 1/3 balsų ribos peržengimą arba šio įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie ketinimą teikti savanorišką oficialų siūlymą iki oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos.
7. Kai bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo ar priežiūros organų sprendimai, priimti iki šio straipsnio 6 dalyje nustatyto laikotarpio, nėra nei visiškai, nei iš dalies įvykdyti, visuotinis akcininkų susirinkimas turi pritarti arba patvirtinti su įprasta bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, verslo eiga nesusijusį sprendimą, kurio įvykdymas gali sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.
8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
9. Jeigu bendrovėje yra sudaroma valdyba, šiame straipsnyje nustatytas valdymo organų pareigas atlieka bendrovės valdyba.
36 straipsnis. Apribojimai, susiję su oficialaus siūlymo įgyvendinimu
1. Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpiu oficialaus siūlymo teikėjui netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai, nustatyti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose, šios bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų susitarimuose arba šios bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.
2. Visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendžiami šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nurodyti klausimai, negalioja jokie balsavimo teisių apribojimai, nustatyti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose, šios bendrovės ir jos vertybinių popierių savininkų susitarimuose arba šios bendrovės vertybinių popierių savininkų susitarimuose.
3. Visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame sprendžiami šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nurodyti klausimai, daugiabalsis vertybinis popierius suteikia tik vieną balsą.
4. Jeigu oficialaus siūlymo teikėjas po oficialaus siūlymo įgyja 75 procentus ar daugiau balsavimo teisę suteikiančių akcijų, vertybinių popierių perleidimo ar balsavimo teisių apribojimai, nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, įstatuose nustatytos akcininkų specialiosios teisės skirti ar atleisti valdybos narius netaikomi.
5. Pirmame po oficialaus siūlymo įgyvendinimo visuotiniame akcininkų susirinkime, kurį sušaukia oficialaus siūlymo teikėjas, siekdamas pakeisti bendrovės įstatus, atleisti ar paskirti valdybos narius, daugiabalsis vertybinis popierius suteikia tik vieną balsą.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju oficialaus siūlymo teikėjas turi teisę šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie tai privalo viešai paskelbti bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
7. Visi teisių turėtojų nuostoliai, atsiradę įgyvendinant šio straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, turi būti teisingai kompensuojami. Oficialaus siūlymo teikėjas privalo kompensavimo tvarką nustatyti cirkuliare. Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos tiems vertybiniams popieriams, už kurių suteikiamų balsų apribojimą yra kompensuojama specialiomis turtinėmis privilegijomis. Ginčai dėl kompensacijų sprendžiami teismo tvarka.
37 straipsnis. Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas
1. Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 24 straipsnį. Jeigu emitentas yra išleidęs skirtingų klasių akcijų, balsai skaičiuojami ir šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo ir pirkimo taisyklės taikomos atskirai kiekvienai akcijų klasei. Kai akcininkas šiame straipsnyje nustatyta tvarka perka akcijas veikdamas sutartinai su kitais asmenimis:
1) sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už prievolės įsigyti akcijas įvykdymą;
2) kiekvieno iš sutartinai veikiančių asmenų įsigyjamų akcijų kiekis yra proporcingas jo turimų emitento balsų kiekiui, buvusiam šio straipsnio 6 dalyje nustatyto pranešimo emitentui pateikimo metu, jeigu sutartinai veikiančių asmenų sutartyje nenumatyta kitaip.
3. Akcijos pagal šį straipsnį gali būti perkamos ir parduodamos per 3 mėnesius nuo privalomo oficialaus siūlymo ar savanoriško oficialaus siūlymo įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas įgyvendinimo.
4. Už akcijas siūloma kaina turi būti teisinga. Akcijų kaina nustatoma vadovaujantis šiais principais:
1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas;
2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas, jeigu, oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu įsigyjant akcijas, ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo pateiktas oficialus siūlymas, savininkai pardavė jam savo akcijas;
3) kitais atvejais akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą.
5. Nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pranešimas emitentui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės kainos suderinimo dienos.
6. Akcininkas, veikiantis savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas išpirkti visas emitento akcijas, privalo pateikti emitentui pranešimą apie akcijų išpirkimą. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
1) duomenys apie akcijas išperkantį akcininką, veikiantį savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas);
2) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, turimų akcijų kiekis pagal klases ir jų suteikiami balsai;
3) akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, reikalavimas, kad kiti akcininkai parduotų visas jiems priklausančias atitinkamos klasės emitento akcijas;
4) už akcijas siūloma kaina ir jos nustatymo būdas;
5) akcijų išpirkimo tvarka.
7. Prie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo emitentui pridedami dokumentai, pagrindžiantys akcijų kainos nustatymą:
1) šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais – cirkuliaras ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita;
2) šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu atveju – kiti dokumentai, pagrindžiantys nustatytą akcijų kainą pagal pasirinktą jos nustatymo būdą.
8. Gavęs akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pranešimą, emitentas privalo ne vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam akcininkui, priežiūros institucijai ir reguliuojamos rinkos operatoriui registruotu laišku išsiųsti pranešimą apie akcijų išpirkimą ir apie tai viešai paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje. Pranešime apie akcijų išpirkimą nurodoma:
1) emitento pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
2) informacija, pateikta pranešime emitentui pagal šio straipsnio 6 dalį;
3) informacija, kuriame šaltinyje emitentas viešai paskelbė apie privalomą akcijų išpirkimą (ši informacija nurodoma tik registruotu laišku siunčiamuose pranešimuose);
4) šio straipsnio 9 dalyje nustatytas terminas, per kurį akcijos turi būti parduotos arba užginčyta siūloma akcijų kaina;
5) informacija apie tai, kad emitento buveinėje kiekvienas akcininkas gali susipažinti su akcijų kainos nustatymą pagrindžiančiais dokumentais, pateiktais pagal šio straipsnio 7 dalį.
9. Per 90 dienų nuo šio straipsnio 8 dalyje reikalaujamo viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje visi akcininkai turi parduoti savo akcijas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, arba užginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.
10. Jeigu akcininkas per šiame straipsnyje nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad akcijų nepardavusiam akcininkui atliktas mokėjimas į depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti įpareigoti sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nustatyta tvarka.
11. Jeigu akcijas išperkantis akcininkas paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną nesumoka už akcijas pasiūlytos kainos, laikoma, kad akcininko teisė privalomai išpirkti akcijas pasibaigė, ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti parduoti jam akcijas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
12. Už perkamas akcijas atsiskaitoma tik pinigais.
13. Kiekvienas akcininkas per šio straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę, kad būtų nustatyta teisinga akcijų kaina. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai. Jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Visoms akcijoms, įskaitant akcijas, parduotas pranešimą apie akcijų išpirkimą pateikusiam akcininkui iki kreipimosi į teismą, turi būti taikoma ne mažesnė kaina už tą, kuri nustatyta teismo nutartimi.
14. Nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas turi teisę reikalauti, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas nupirkti šio įstatymo nustatyta tvarka.
15. Tais atvejais, kai kuris nors akcininkas reikalauja, kad akcininkas, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias akcijas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–10, 12, 13 dalių nuostatos.
16. Jeigu akcininkas per šio straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą neįvykdo prievolės privalomai nupirkti akcijas ir neužginčija akcijų kainos, jis privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.
1. Sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas, įtrauktas į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.
2. Tais atvejais, kai sprendimas išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos veikimui.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam oficialiam siūlymui taikomos privalomus oficialius siūlymus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Privalomą oficialų siūlymą turi teikti akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Privalomo oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę „prieš“ arba nebalsavę.
4. Privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki viešo paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Jeigu emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje teikė ir įgyvendino privalomą oficialų siūlymą, kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam įsigyjant akcijas šiuo būdu.
5. Emitento valdymo organas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, privalo parengti ir viešai paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
1) informacija apie numatomą privalomo oficialaus siūlymo paskelbimą;
2) akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priežastys;
3) priemonės, kurių ėmėsi emitento valdymo organai akcininkų teisėms ir interesams apsaugoti;
4) numatomi emitento valdymo organų sudėties ir veiklos pokyčiai;
5) už akcijas siūloma preliminari kaina ir jos nustatymo būdas.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pranešimą emitentas privalo pateikti priežiūros institucijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos operatoriui ir paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje, kuriame skelbiami vieši pranešimai.
39 straipsnis. Priežiūros institucijos kompetencija
1. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio skirsnio nuostatų, kai:
1) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;
2) oficialus siūlymas teikiamas dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir valstybės narės reguliuojamoje rinkoje neprekiaujama;
3) oficialus siūlymas teikiamas dėl valstybėje narėje įsteigtos bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje;
4) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama daugiau kaip vienos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, tačiau Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje prekiauti tais vertybiniais popieriais buvo leista pirmiausia;
5) oficialus siūlymas teikiamas dėl bendrovės vertybinių popierių, kuriais prekiauti daugiau kaip vienoje valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje buvo leista tuo pačiu metu, ir bendrovė pirmą prekybos dieną nusprendžia oficialaus siūlymo teikimo procedūros priežiūrą pavesti priežiūros institucijai.
2. Bendrovė savo sprendimus, priimtus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju, turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje. Pirmą prekybos dieną bendrovė apie savo sprendimą, priimtą šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju, privalo pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui, taip pat kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir reguliuojamų rinkų operatoriams.
3. Priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir turi teisę teikti joms visą reikiamą informaciją, ypač tą, kuri būtina šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų nuostatoms įgyvendinti.
40 straipsnis. Taikytina teisė
1. Šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytais atvejais, sprendžiant klausimus dėl oficialaus siūlymo kainos, atsiskaitymo būdo, paskelbimo procedūros, oficialaus siūlymo teikėjo sprendimo teikti oficialų siūlymą, cirkuliaro turinio ir oficialaus siūlymo pateikimo, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
2. Sprendžiant klausimus, susijusius su informacija, kuri turi būti pateikta bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, darbuotojams, su bendrovių teise, ypač su balsavimo teisių, kurias įgijus turi būti teikiamas oficialus siūlymas, procentinės dalies, pareigos pateikti oficialų siūlymą išimtimis, taip pat su sąlygomis, kurioms esant bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organai gali imtis priemonių oficialaus siūlymo įgyvendinimo procedūrai sukliudyti, taikoma tos valstybės narės, kurioje bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, buvo įsteigta, teisė ir šiuos klausimus prižiūri atitinkama tos valstybės narės kompetentinga institucija.
ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
41 straipsnis. Priežiūros institucija
1. Prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija.
2. Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu. Priežiūros institucija turi šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.
3. Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
42 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos, teisės ir pareigos
1. Priežiūros institucija:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;
2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiu prospektų, metinės ir tarpinės informacijos turinį vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;
3) tvirtina vertybinių popierių prospektus;
4) tvirtina oficialių siūlymų cirkuliarus;
5) tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus;
6) stebi, tikrina ar kitaip prižiūri, ar asmenys tinkamai laikosi šiame įstatyme ir šio įstatymo pagrindu priimtuose priežiūros institucijos nutarimuose nustatytų reikalavimų ir priežiūros institucijos duotų nurodymų ar įpareigojimų;
7) taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus;
8) bendradarbiauja su valstybių narių kompetentingomis ir užsienio priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;
9) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir nedelsdama teikia jai visą jos užduotims vykdyti būtiną informaciją;
10) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
2. Priežiūros institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) reikalauti, kad asmenys paskelbtų šio įstatymo reikalaujamą paskelbti informaciją, pateiktų susijusius dokumentus. Jeigu asmenys vengia paskelbti informaciją, priežiūros institucija turi teisę pati viešai paskelbti tokią informaciją;
2) reikalauti iš asmenų pateikti bet kokią kitą jų turimą informaciją, o prireikus asmenis iškviesti ir reikalauti pateikti paaiškinimus;
3) reikalauti, kad emitentų auditoriai pateiktų informaciją, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti;
4) įpareigoti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją, duoti kitus nurodymus ar įpareigojimus;
5) motyvuotu sprendimu įpareigoti oficialaus siūlymo teikėją pasirinkti kitą turto vertintoją oficialaus siūlymo ar privalomo pirkimo ir pardavimo kainai nustatyti, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad turto vertintojo nustatyta oficialaus siūlymo ar privalomo pirkimo ir pardavimo kaina nėra teisinga;
6) iki 10 darbo dienų sustabdyti vertybinių popierių viešą siūlymą ar įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad tai daroma nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar prospekte nustatytų sąlygų;
7) reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečiais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje;
8) atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje;
9) nemokamai gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš tikrinamų subjektų, taip pat dokumentus ir duomenis arba jų kopijas, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, valstybės institucijų, registrų ar panašias funkcijas atliekančių subjektų;
10) perduoti tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;
11) samdyti atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius, teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.), kad jie pateiktų nuomonę, išvadą, įvertinimą ar atliktų reikiamos kvalifikacijos, žinių ar patirties reikalaujančius veiksmus;
12) sudaryti susitarimus su užsienio priežiūros institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija.
3. Priežiūros institucija privalo parengti ir pateikti Europos Komisijai informaciją apie įgyvendintus oficialius siūlymus dėl vertybinių popierių, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.
4. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nurodyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių auditoriams.
5. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie susitarimus, sudarytus pagal šio straipsnio 2 dalies 12 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
1. Priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų įstatymo 73 straipsnio nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas. Išsamų konfidencialios informacijos turinį nustato priežiūros institucija.
2. Priežiūros institucijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo 76, 77, 78 straipsniuose nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant šio įstatymo nustatytas funkcijas.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nekliudo priežiūros institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai arba Europos sisteminės rizikos valdybai, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su konkrečios įmonės informacija ir poveikiu trečiosioms šalims, kaip atitinkamai numatyta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
1. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad emitentas, kurio buveinės valstybė narė pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra ne Lietuvos Respublika, tačiau jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje, arba kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimų, apie tai praneša emitento buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
2. Jeigu, nepaisydami emitento buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus, priežiūros institucija, prieš tai informavusi emitento buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
45 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė atlikti patikrinimus
1. Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, kaip laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų ir su juo susijusių teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus.
2. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
46 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
1. Priežiūros institucija asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ar šio įstatymo pagrindu priimtus priežiūros institucijos nutarimus ir nevykdantiems priežiūros institucijos duotų nurodymų ar įpareigojimų, gali taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas pinigines baudas.
2. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
47 straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus
Priežiūros institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę skirti tokias baudas:
1) asmenims, organizuojantiems ar įgyvendinantiems vertybinių popierių viešą siūlymą arba prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo patvirtintas ir (arba) paskelbtas prospektas arba šių vertybinių popierių viešas siūlymas ar prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti arba sustabdyti, – iki viešai siūlytų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendros nominaliosios vertės dydžio;
2) asmenims, atsakingiems už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą, prospekte pateikusiems ne visą, neišsamią ar klaidinančią informaciją ir taip nesilaikantiems šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
3) asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
4) asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyto reikalavimo pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas, – iki 500 tūkstančių litų; asmenims, nesilaikantiems kitų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
5) asmenims, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka pareikalavusiems, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, bet nustatytais terminais neatsiskaičiusiems su jais arba nevykdantiems prievolės kuriam nors akcininkui pareikalavus išpirkti jam priklausančias akcijas, – iki 100 tūkstančių litų;
6) asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11, 16, 20, 21, 22, 23, 28, 30, 33, 35, 36 straipsniuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
7) asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 10, 15, 25, 26, 27 straipsniuose nustatytų reikalavimų, – iki 50 tūkstančių litų;
8) asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;
9) asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, reglamentuojanti emitentų, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, pareigą veiklos ataskaitoje pateikti pranešimą, kaip jie laikosi vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso, pradedama taikyti pateikiant 2006 metų informaciją.
2. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos tiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, ir jos vertybinių popierių savininkų arba bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkų susitarimams dėl vertybinių popierių perleidimo ar balsavimo teisių apribojimo, kurie buvo sudaryti po 2004 m. balandžio 21 d.
3. Šio įstatymo 37 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai sprendimai dėl privalomo akcijų pardavimo ar pirkimo yra priimti ir pradėti įgyvendinti iki 2006 m. liepos 14 d.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo gali būti nebelaikomas emitentu pagal šį įstatymą, jeigu:
1) yra išperkami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dėl kurių viešo siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje jam buvo taikomi šio įstatymo reikalavimai, arba
2) baigtas įgyvendinti privalomas emitento akcijų pirkimas ar pardavimas, arba
3) jo akcininkai kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, nusprendė nebesiūlyti akcijų viešai. Tokiu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti bendrovės akcijas. Šiam oficialiam siūlymui taikomos privalomus oficialius siūlymus reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos. Oficialų siūlymą teikia akcininkai, kurie balsavo už sprendimą nebesiūlyti akcijų viešai. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Oficialaus siūlymo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo priėmimo metu balsavę „prieš“ ar nebalsavę. Jeigu emitento akcijos buvo įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą nebesiūlyti akcijų viešai priėmė kartu su sprendimu išbraukti akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje, pakanka vieną kartą pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Sprendimą nebelaikyti Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens emitentu priima priežiūros institucija. Emitento statuso norintis atsisakyti juridinis asmuo priežiūros institucijai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 8 dalyje numatytų procedūrų įvykdymą.
6. Juridinis asmuo per 7 dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo nebelaikyti juridinio asmens emitentu privalo šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti informacinį pranešimą.
7. Ne emitento iniciatyva išbraukus jo iki 2005 m. liepos 12 d. į viešąją apyvartą išleistas akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, emitentas ir toliau lieka emitentu pagal šį įstatymą. Toks asmuo gali būti nebelaikomas emitentu pagal bendrąsias šio straipsnio 8 dalyje nurodytas taisykles.
8. Asmenims, veikiantiems savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, kurie Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2, 3, 4, 5, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo daugiau kaip 1/3, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, pareiga skelbti privalomą oficialų siūlymą atsiranda, jeigu jie įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų. Jeigu šie asmenys sumažina turimą bendrovės akcijų paketą iki dydžio, suteikiančio mažiau kaip 1/3 visų balsų, nuo tokio sumažinimo dienos jiems taikoma 1/3 balsų riba.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
vertybinių popierių įstatymo
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 356), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 20).
4. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL 2004 L 390, p. 38), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1592, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2718 (2008-06-21)
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-393, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3985 (2009-08-04)
FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMAS
Vertybinių popierių įstatymo taikymo nusakymas
Kai valstybė įsigyja banko akcijas, Vertybinių popierių įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos netaikomos.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-568, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6949 (2009-12-28)
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.
Įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1035, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 116-5917 (2010-09-30)
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-876, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 72-3611 (2010-06-22)
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1673, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6819 (2011-12-01)
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas keistas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1882, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7771 (2011-12-31)
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2012-01-16)