@D1=19910912;D2=19930701;D3=19931018

Pakeitimai:

 

  1. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-2119, priimtas 91.12.18, Žin., 1991, Nr. 36-986

 

  2. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-196, priimtas 93.07.01, Žin., 1993, Nr. 28-638

 

*** Pabaiga *

 

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

           ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ

                            ĮSTATYMAS

 

 

     Lietuvos Respublikos  Aukščiausioji Taryba,  atkurdama visus

Lietuvos valstybės  apdovanojimus, priima  šį įstatymą, kuris yra

Lietuvos valstybės  ordinų, medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų

įstatymo, galiojusio  Lietuvos Respublikoje nuo 1930 metų rugsėjo

1 dienos, nauja redakcija.

 

         I. Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti

             pasižymėjimo ženklai. Ordinų kavalieriai

                           ir kancleris

 

     1 straipsnis.  Lietuvos valstybės  ordinai, medaliai ir kiti

pasižymėjimo ženklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems

asmenims pagerbti  bei  Lietuvos  piliečiams  skatinti  atsidėjus

dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.

 

     2 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinai:

     1) Vytauto Didžiojo ordinas,

     2) Vyčio Kryžiaus ordinas,

     3) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas.

 

     3  straipsnis.   Lietuvos   valstybės   medaliai   ir   kiti

pasižymėjimo ženklai:

     1) Vyčio Kryžius,

     2) Vyčio Kryžiaus ordino vėliava,

     3) Vytauto Didžiojo ordino medalis,

     4) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis,

     5) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

     6) Lietuvos nepriklausomybės medalis,

     7) Žūvančiųjų  gelbėjimo kryžius  (buvęs Žūstančių gelbėjimo

     kryžius),

     8) Šaulių žvaigždė,

     9) Šaulių žvaigždės medalis.

     10) Sausio 13-osios atminimo medalis.

     11) Dariaus ir Girėno medalis.

 

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986;

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638;

 

     4 straipsnis.  Ordinų, medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų

vyresniškumo eilė:

     1) Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine,

     2) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas,

     3) Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas,

     4) Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas,

     5) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 1-ojo  laipsnio

ordinas,

     6) Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas,

     7) Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas,

     8) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  2-ojo  laipsnio

ordinas,

     9) Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas,

     10) Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas,

     11) Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas,

     12) Vyčio Kryžius 1-ojo laipsnio,

     13) Vyčio Kryžius 2-ojo laipsnio,

     14) Vyčio Kryžius 3-ojo laipsnio,

     15) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 3-ojo laipsnio

ordinas,

     16) Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas,

     17) Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas,

     18) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 4-ojo laipsnio

ordinas,

     19) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 5-ojo laipsnio

ordinas,

     20) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius,

     21) Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis,

     22) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  ordino  1-ojo

laipsnio medalis,

     23) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

     24) Šaulių žvaigždė,

     25) Lietuvos nepriklausomybės medalis,

     26) Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis,

     27) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  ordino  2-ojo

laipsnio medalis,

     28) Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medalis,

     29) Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  ordino  3-ojo

laipsnio medalis,

     30) Šaulių žvaigždės medalis.

     31) Sausio 13-osios atminimo medalis.

     32) Dariaus ir Girėno medalis.

 

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638

 

     5   straipsnis.   Esant   reikalui,   Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos   Prezidiumas  turi   teisę  patikslinti

Lietuvos valstybės  ordinų, medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų

pavyzdžius.

     Patvirtinti pavyzdžiai laikomi ordinų kanclerio įstaigoje.

 

     6  straipsnis.  Asmenys,  apdovanoti  kuriuo  nors  Lietuvos

valstybės ordinu, vadinasi to ordino kavalieriais.

 

     7 straipsnis.  Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkui -  aukščiausiajam Lietuvos  Respublikos pareigūnui  -

apdovanojimus suteikia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

įteikia -  vienas iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininko pavaduotojų.

 

     8 straipsnis.  Lietuvos valstybės  ordinų, medalių  ir  kitų

pasižymėjimo  ženklų   vyriausiasis  tvarkytojas   yra   Lietuvos

Respublikos  ordinų   kancleris. Juo  yra Respublikos Prezidento

kanceliarijos vadovas.

 

Straipsnio pakeitimai:

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638

 

     9 straipsnis.  Ordinų kancleris  visus darbus, susijusius su

ordinų, medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų  reikalais, atlieka

per Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos aparatą. Vieną

aparato tarnautoją ordinų kancleris skiria ordinų reikalų vedėju.

 

     10 straipsnis. Ordinų kancleris pats arba per ordinų reikalų

vedėją, jeigu  atskiruose ordinų,  medalių arba kitų pasižymėjimo

ženklų statutuose kitaip nenustatyta, atlieka šiuos darbus:

     1) tikrina,  ar  pristatymai  apdovanoti  atitinka  įstatymo

reikalavimus;

     2)  šaukia   ordinų  tarybas   ir  siūlo   joms  apsvarstyti

pristatymus bei kitus klausimus;

     3) tvarko apdovanotųjų sąrašus ir apdovanojimo bylas;

     4)  laiko   tarybų  protokolus   ir   Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo apdovanojimų aktus;

     5)  išduoda   apdovanotiesiems   diplomus   ir   liudijimus,

išsiuntinėja garbės ženklus;

     6)  skelbia   apdovanotųjų  pavardes  "Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose";

     7) rūpinasi apdovanojimo ženklų gamyba;

     8) rūpinasi,  kad būtų tiksliai laikomasi šiame įstatyme bei

kituose norminiuose  aktuose nustatytos  ordinų, medalių  ir kitų

pasižymėjimo ženklų nešiojimo tvarkos.

     Ordinų kancleris turi savo antspaudą.

 

             II. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

                          ženklų tarybos

 

     11 straipsnis.  Yra Vytauto  Didžiojo ordino, Vyčio Kryžiaus

ordino, Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino ir Šaulių

žvaigždės tarybos.

     Taip pat  yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Sausio

13-osios  atminimo,  Dariaus  ir  Girėno  medalių  ir  Žūvančiųjų

gelbėjimo kryžiaus komisijos.

 

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638;

 

     12 straipsnis.  Tarybos reiškia  savo nuomonę dėl pristatytų

apdovanoti asmenų, taip pat kitais svarstytais reikalais.

 

     13  straipsnis.   Tarybos   nuomonė   Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo.

 

     14  straipsnis.   Tarybos  gali  rengti  iškilmingas  ordinų

šventes.

 

     15 straipsnis.  Jeigu tarybos  posėdyje  dalyvauja  Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos  Pirmininkas,  tai  jis  tam

posėdžiui ir pirmininkauja, bet nebalsuoja.

 

     16 straipsnis. Tarybos posėdžiai yra slapti.

     Tarybos nariai, nusižengę slaptumo reikalavimams, iš tarybos

pašalinami.

 

     17 straipsnis.  Tarybos nutarimai  priimami  balsų  dauguma.

Balsams pasidalijus  lygiomis, laikoma,  jog reikalas  išspręstas

neigiamai, jeigu  atskiruose ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų statutuose nenustatyta kitaip.

     Tarybos balsavimas gali būti slaptas.

 

     18  straipsnis.   Lietuvos  Respublikos  ordinų  kavalieriai

užsienio valstybių piliečiai tarybų nariais būti negali.

 

     19  straipsnis.   Tarybų  sudėtį,   sudarymo  būdą   ir   jų

skirtingumus nustato  ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

statutai.

 

         III. Apdovanojimo ordinais, medaliais ir kitais

           pasižymėjimo ženklais bei jų atėmimo tvarka

 

     20 straipsnis.  Lietuvos valstybės  ordinais,  medaliais  ir

kitais  pasižymėjimo  ženklais  apdovanoja  Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas. Apdovanoti  medaliais  arba

kitais  pasižymėjimo  ženklais  atskiruose  statutuose  nustatyta

tvarka gali  būti  pavesta  ir  kitiems  valstybės  organams  bei

pareigūnams.

 

     21  straipsnis.   Teisę  pristatyti   Lietuvos   Respublikos

piliečius apdovanoti  ordinais, medaliais  ir kitais pasižymėjimo

ženklais  turi:   Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios  Tarybos

Pirmininkas,   Lietuvos    Respublikos   Ministras   Pirmininkas,

Vyriausybės  nariai,   valstybės  kontrolierius,  jei  atskiruose

ordinų,  medalių   ir   kitų   pasižymėjimo   ženklų   statutuose

nenustatyta kitaip.

     Užsienio valstybių  piliečius apdovanoti ordinais, medaliais

ir kitais  pasižymėjimo ženklais  pristato  Lietuvos  Respublikos

užsienio reikalų ministras.

     Asmenų be  pilietybės pristatymo  apdovanoti tvarką  nustato

atskirų ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutai.

 

     22 straipsnis. Numatomų apdovanoti asmenų pristatymai ordinų

kancleriui  nusiunčiami   ne  vėliau   kaip  prieš   mėnesį  ligi

apdovanojimo dienos  su kiekvieno pristatomojo trumpa biografija,

jo nuopelnų  aprašymu, pažyma  apie  turimus  garbės  ženklus  ir

nurodymu, kuriuo garbės ženklu apdovanoti jis pristatomas.

 

     23 straipsnis.  Pristatymai apdovanoti  ordinais arba kitais

pasižymėjimo  ženklais   svarstomi  atitinkamoje   taryboje  arba

komisijoje.

     Kai kuriais  atvejais Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas gali apdovanoti ir tarybai nesvarsčius.

 

     24   straipsnis.    Nustatant   ordino    laipsnį,   žiūrima

apdovanojamojo  nuopelnų   svarbumo,  tarnybos   rango  arba   jo

visuomeninės padėties.

     Vyriausybė  nustato,   kurie  valstybės   tarnautojai   kurio

laipsnio ordinais  gali būti pristatomi apdovanoti, jeigu to nėra

nustatyta ordinų statutuose.

     Šitas   Vyriausybės    nustatymas    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo.

 

     25 straipsnis.  Apdovanoti kuriuo  nors  Lietuvos  valstybės

ordinu asmenys  gali būti apdovanojami kitu ordinu arba tuo pačiu

aukštesnio laipsnio  ordinu ne  anksčiau kaip  po trejų  metų nuo

paskutinio  apdovanojimo  dienos,  išskyrus  apdovanojimus  Vyčio

Kryžiaus ordinu.

 

     26  straipsnis.   Asmenys,  kurie   teismo  sprendimu   buvo

nušalinti nuo  pareigų arba bausti laisvės atėmimo bausme, negali

būti  pristatyti  apdovanojimui  ordinais,  medaliais  ir  kitais

pasižymėjimo ženklais  penkerius metus  po nušalinimo nuo pareigų

arba po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo jos.

     Nuteistieji lygtinai,  nepasibaigus  jų  bandomajam  laikui,

negali  būti  pristatyti  apdovanojimui  ordinais,  medaliais  ir

kitais pasižymėjimo ženklais.

     Šitos taisyklės   netaikomos apdovanojimams  Vyčio  Kryžiaus

ordinu, Vyčio Kryžiumi, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, Sausio 13-

osios atminimo medaliu bei Dariaus ir Girėno medaliu.

 

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638

 

     27  straipsnis.   Apdovanotieji  gauna   garbės  ženklus  ir

apdovanojimo dokumentus. Apdovanojimo dokumentai yra šie:

     1) Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Pirmininko

pasirašytas ordino diplomas;

     2)  ordinų   kanclerio   pasirašytas   medalio   arba   kito

pasižymėjimo  ženklo  liudijimas,  jeigu  statutuose  nenustatyta

kitaip.

     Ant   ordino    diplomo   dedamas    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos antspaudas.

     Ant medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų  liudijimo dedamas

ordinų  kanclerio   antspaudas,   jeigu   atskiruose   statutuose

nenustatyta kitaip.

 

     28 straipsnis.  Garbės ženklai  ir  apdovanojimo  dokumentai

apdovanotiesiems įteikiami  iškilmingai, dalyvaujant  valdžios ar

visuomenės atstovams.

     29 straipsnis.  Jeigu apdovanotas  ordinu, medaliu arba kitu

pasižymėjimo  ženklu   asmuo  miršta  negavęs  garbės  ženklo  ir

apdovanojimo dokumentų,  ženklas ir  apdovanojimo dokumentai gali

būti įteikti artimiausiems giminėms.

 

     30 straipsnis.  Pametus ar  dingus apdovanojimo dokumentams,

gali būti išduoti jų dublikatai.

 

     31 straipsnis.  Apdovanotųjų pavardės  skelbiamos  "Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose".

 

     32 straipsnis.  Jeigu ordinų  kavalierius arba  medaliais ir

kitais  pasižymėjimo   ženklais   apdovanotus   asmenis   teismas

nubaudžia bausme,  susijusia su pasižymėjimo ženklų netekimu, jie

nustoja ir  pirmenybių, kurias teikia ordinai, medaliai arba kiti

pasižymėjimo ženklai, ir išbraukiami iš apdovanotųjų sąrašo.

     Apie šiuos asmenis teismas praneša ordinų kancleriui.

 

     33 straipsnis.  Jeigu Vytauto  Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino  ordinų kavalierių  veika,  ordino  tarybos

nuomone, yra  nesuderinama su  ordino kavalieriaus  garbe, ordino

tarybai pristačius,  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo nutarimu  jie iš  ordino kavalierių  sąrašo gali  būti

laikinai arba  visiškai išbraukti.  Tokie asmenys  netenka ordinų

teikiamų pirmenybių.

 

     34 straipsnis.  Asmenys išbraukti  iš ordino kavalierių arba

medaliais ir  kitais pasižymėjimo  ženklais apdovanotųjų  sąrašo,

apdovanojimo dokumentus  ir gautus  garbės ženklus  turi grąžinti

ordinų  kancleriui.

 

             IV. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

                     ženklų nešiojimo tvarka

 

     35  straipsnis.   Lietuvos   ordinai,   medaliai   ir   kiti

pasižymėjimo ženklai nešiojami laikantis jų vyresniškumo tvarkos,

nustatytos šio įstatymo 4 straipsnyje.

 

     36 straipsnis.  Vietoj ordinų,  medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų  galima   nešioti  vieną  iš  šių  apdovanojimų  simbolių:

juostelę, miniatiūrą, rozetę.

     Vienu metu galima nešioti vienos rūšies simbolius.

     Juosteles, rozetes  ir miniatiūras  galima nešioti kiekvieno

turimo aukščiausio  laipsnio ordino  arba kito  garbės ženklo  po

vieną.

 

     37  straipsnis.  Juostelės  daromos  iš  atitinkamo  ordino,

medalio arba  kito pasižymėjimo  ženklo kaspino.  Jos yra  32  mm

ilgio ir 10 mm pločio.

     Ordinų laipsniai juostelėse žymimi taip:

     1)  Vytauto   Didžiojo  ir  Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio

Gedimino ordinų:

     5-ojo laipsnio - vien kaspinėliu,

     4-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,

     3-ojo laipsnio  - kaspinėliu  su rozetėle iš ordino kaspino,

uždėta ant sidabrinio galionėlio,

     2-ojo laipsnio  - kaspinėliu  su rozete  iš ordino  kaspino,

uždėta ant pusiau auksinio ir sidabrinio galionėlio,

     1-ojo laipsnio  - kaspinėliu  su rozetėle iš ordino kaspino,

uždėta ant auksinio galionėlio;

     2) Vyčio Kryžiaus ordino:

     5-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele,

     4-ojo laipsnio - dviem metalinėmis ąžuolo šakelėmis,

     3-ojo laipsnio  - viena  metaline ąžuolo  šakele, uždėta ant

sidabrinio galionėlio,

     2-ojo laipsnio  - viena  metaline ąžuolo  šakele, uždėta ant

pusiau sidabrinio ir auksinio galionėlio,

     1-ojo laipsnio  - viena  metaline ąžuolo  šakele, uždėta ant

auksinio galionėlio.

     Vytauto Didžiojo,  Didžiojo Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinų medalių  ir Vyčio  Kryžiaus laipsniai  juostelėse pažymimi

viena metaline medalio arba kryžiaus spalvos žvaigždute.

     Rozetės daromos  iš atitinkamo  ordino,  medalio  arba  kito

pasižymėjimo ženklo kaspino.

     Ordinų rozetėse laipsniai žymimi taip:

     1)  Vytauto   Didžiojo  ir  Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio

Gedimino ordino:

     5-ojo  laipsnio  -  3  mm  pločio  ir  2O  mm  ilgio  ordino

kaspinėliu,

     4-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete,

     3-ojo laipsnio  -  8  mm  skersmens  rozete  ant  sidabrinio

galionėlio,

     2-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant pusiau sidabrinio

ir auksinio galionėlio,

     1-ojo  laipsnio   -  8  mm  skersmens  rozete  ant  auksinio

galionėlio;

     2) Vyčio Kryžiaus ordino:

     5-ojo laipsnio  - 22  mm skersmens  rozete su viena metaline

ąžuolo šakele,

     4-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su dviem metalinėmis

ąžuolo šakelėmis,

     3-ojo laipsnio  - 22  mm skersmens  rozete su Vyčio Kryžiumi

ant sidabrinio galionėlio,

     2-ojo laipsnio  - 22  mm skersmens  rozete su Vyčio Kryžiumi

ant pusiau sidabrinio ir auksinio galionėlio,

     1-ojo laipsnio  - 22  mm skersmens  rozete su Vyčio Kryžiumi

ant auksinio galionėlio.

     Medalio  arba  kito  pasižymėjimo  ženklo  rozetė  yra  maža

kokardėlė; joje laipsniai nežymimi.

     Miniatiūros - tokie pat, tik maži garbės ženklai.

 

     38 straipsnis.  Ordinais, medaliais  ir kitais  pasižymėjimo

ženklais apdovanoti  asmenys turi  teisę juos  arba jų  simbolius

nešioti kasdien,  jeigu Lietuvos  Respublikos įstatymai  nenumato

kitaip.

     Apdovanojimų nešiojimo  tvarką nustato  Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

     Ordinų,  medalių   ir  kitų   pasižymėjimo  ženklų   nešioti

neleidžiama:

     1)  įstatymo   nustatyta  tvarka,  nors  ir  trumpam  laikui

suvaržius asmens laisvę;

     2)  kai   apdovanojimo  garbingumas   ir  orumas  gali  būti

pažeminti.

 

          V. Užsienio valstybių ordinų, medalių ir kitų

                  garbės ženklų nešiojimo tvarka

 

     39 straipsnis.  Užsienio valstybių ordinai, medaliai ir kiti

garbės  ženklai   ar  jų   simboliai  nešiojami  žemiau  Lietuvos

Respublikos ordinų,  medalių ir  kitų pasižymėjimo ženklų arba jų

simbolių.

     Užsienio valstybių  apdovanojimų  nešiojimo  tvarką  nustato

Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas, jeigu

Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta kitaip.

 

              VI. Apdovanotųjų teisės ir pirmenybės

 

     40 straipsnis. Kiekvienas apdovanojimas ordinu, medaliu arba

kitu pasižymėjimo  ženklu įrašomas į apdovanotojo asmens tarnybos

lapą, jei tas asmuo tarnauja valstybės tarnyboje.

 

     41 straipsnis.  Ordinų kavalieriai turi teisę naudoti ordino

ženklus savo  asmeniniuose antspauduose,  vizitinėse kortelėse ir

privačiuose blankuose.

 

     42 straipsnis. Apdovanotųjų teises ir pirmenybes nustato šis

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatyminiai aktai.

 

           ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ

                             STATUTAI

 

              VII. Vytauto Didžiojo ordino statutas

 

     43 straipsnis.  Vytauto Didžiojo  ordinas skiriamas Lietuvos

ir  užsienio   valstybių  piliečiams   pagerbti  ir  pažymėti  už

ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, lietuvių tautos garbei ir

žmonijos gerovei.

 

     44 straipsnis.  Vytauto Didžiojo  ordinas yra su grandine ir

be grandinės. Ordinas be grandinės yra penkių laipsnių.

     Vytauto Didžiojo ordino garbės ženklai:

     ordinas su  grandine        1) auksinė grandinė, padaryta iš

besikeičiančių didesnių grandžių, papuoštų Vyčio Kryžiaus motyvu,

ir mažesnių  grandžių,  vaizduojančių  stilizuotą  raidę  V;  abu

grandinės  galus   jungia  centrinė   grandis,  kurios  forma  ir

ornamentai  paimti   iš  Vytauto  Didžiojo  antspaudo;  ant  šitos

grandinės kabinamas 1-ojo laipsnio ordino ženklas;

     2) auksinė  devynių kampų su kristaliniais spinduliais 85 mm

skersmens  žvaigždė;   žvaigždės  viduryje   apskritame  raudonai

emaliuotame dugne - sumažintas Vytauto Didžiojo ordino ženklas;

     3) 1-ojo laipsnio ordino kaspinas;

     1-ojo laipsnio  ordinas   1) baltas emaliuotas auksiniais

krašteliais 50  mm didumo  kryžius. Priešakinėje kryžiaus pusėje,

jo viduryje  - skydo  pavidalo ornamentas  su  didžiųjų  Lietuvos

kunigaikščių trilype  karūna; skydo  viduryje raudoname  dugne  -

sidabrinis į dešinę pusę jojąs Vytis, paimtas iš Vytauto Didžiojo

laikais kaltų monetų. Kitoje kryžiaus pusėje - toks pat skydas su

V raide  viduryje; kryžiaus  skersinio galuose metai "1430-1930".

Kryžius su  karališka karūna;  karūna auksinė  su trim  brangiais

akmenėliais;

     2) kaspinas  baltas muarinis,  su dviem  tamsiai  geltonomis

vertikaliomis juostelėmis kraštuose;

     3)  žvaigždė   tokia  pat,  kaip  ordino  su  grandine,  tik

sidabrinė ir tamsiai mėlynu dugnu viduryje;

     2-ojo laipsnio  ordinas      1) toks  pat, kaip  ir 1-ojo

laipsnio ordino, kryžius;

     2) tokia  pat, kaip  ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė, tik

su juodu dugnu viduryje;

     3-ojo laipsnio  ordinas -  toks pat,  kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius;

     4-ojo laipsnio  ordinas -  toks pat,  kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius,  tik 42,5  mm  didumo.  Kryžius  nešiojamas  ant

ordino kaspino su rozete;

     5-ojo laipsnio  ordinas -  toks pat,  kaip ir 4-ojo laipsnio

ordino, kryžius, nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.

 

     45 straipsnis.  Vytauto Didžiojo  ordinas su  aukso grandine

yra aukščiausias Lietuvos ordinas.

 

     46 straipsnis.  Vytauto  Didžiojo  ordino  šventė  -  Tautos

šventė rugsėjo mėnesio 8 dieną.

     Vytauto Didžiojo  ordinu apdovanojama  šito  ordino  šventės

dieną.

     Užsienio  valstybių  piliečiai,  o  ypatingais  atvejais  ir

Lietuvos Respublikos  piliečiai, gali  būti apdovanojami  ir kitu

laiku.

 

     47  straipsnis.   Vytauto  Didžiojo   ordino  tarybą  sudaro

pirmininkas  ir   5  nariai.  Juos  skiria  Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas trejiems  metams iš  Vytauto

Didžiojo  ordino  kavalierių.  Taryba  iš  savo  narių  išsirenka

pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

     Tarybos  kvorumui   sudaryti  reikia   pirmininko  arba   jo

pavaduotojo ir ne mažiau kaip trijų narių.

 

     48 straipsnis. Apdovanotieji Vytauto Didžiojo ordinu įrašomi

į garbės  knygą,  laikomą  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiojoje

Taryboje.

 

          VIII. Vytauto Didžiojo ordino medalio statutas

 

     49 straipsnis.  Vytauto Didžiojo  ordino medalis  steigiamas

didžiai nusipelniusiems  Lietuvai bei  žmonijos gerovei  asmenims

pagerbti ir pažymėti.

 

     50 straipsnis.  Vytauto Didžiojo  ordino medalis  yra  trijų

laipsnių: 1-ojo  laipsnio - auksinis, 2-ojo - sidabrinis ir 3-ojo

- žalvarinis.

     Priešakinėje medalio pusėje yra stilizuotas Vytauto Didžiojo

su karūna  atvaizdas ir simbolizuojanti atgimusią Lietuvą moteris

su laurų  vainiku rankoje;  apačioje - įrašas "Vytautas Didysis".

Kitoje medalio  pusėje per  vidurį  -  ąžuolo  vainikas,  kuriame

arčiau kairiojo  šono skydas  su į dešinę pusę jojančiu Vyčiu; po

vainiku metai "1430-1930".

     Medalis nešiojamas ant Vytauto Didžiojo ordino kaspino.

     Jei Vytauto  Didžiojo ordino  medaliu apdovanojamasis  asmuo

yra pasižymėjęs  darbu, susijusiu  su pavojum  gyvybei, tai  prie

medalio  kaspino  pridedami  kryžmai  sudėti  metaliniai  medalio

spalvos kardai.

 

     51 straipsnis.  Vytauto Didžiojo  ordino medaliu  gali  būti

apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.

 

     52 straipsnis.  Vytauto Didžiojo ordino medaliu apdovanojama

šito ordino šventės dieną.

     Užsienio  valstybių  piliečiai,  o  ypatingais  atvejais  ir

Lietuvos Respublikos  piliečiai, gali  būti apdovanojami  ir kitu

laiku.

 

     53 straipsnis. Pristatant apdovanoti Vytauto Didžiojo

ordino medaliu   valstybės,   savivaldybių   ir   visuomeninių

įstaigų tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:

     1) apdovanoti  1-ojo laipsnio  medaliu  pristatomi  asmenys,

kurie garbingai,  sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 30 metų;

     2) apdovanoti  2-ojo laipsnio  medaliu  pristatomi  asmenys,

kurie garbingai,  sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 20 metų;

     3) apdovanoti  3-ojo laipsnio  medaliu  pristatomi  asmenys,

kurie garbingai,  sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 10 metų.

     Už  pasižymėjimus,   susijusius  su   pavojumi  gyvybei,   o

išimtiniais atsitikimais  ir už kitokius ypatingus pasižymėjimus,

tarnautojai gali  būti apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino medaliu

nežiūrint ištarnauto laiko.

     Netarnaujantys valstybės,  savivaldybės  arba  visuomeninėse

įstaigose asmenys apdovanojami atsižvelgiant į nuopelnus.

 

     54  straipsnis.   Niekas  negali  būti  apdovanotas  Vytauto

Didžiojo ordino  aukštesnio laipsnio  medaliu su  kardais,  jeigu

neturi žemesnio laipsnio medalio su kardais.

 

 

     55 straipsnis.  Jeigu Vytauto  Didžiojo  ordino  medaliu  su

kardais  apdovanojami  asmenys,  jau  turintys  Vytauto  Didžiojo

ordino atitinkamo  laipsnio medalį  be kardų, tai prie to medalio

pridedami  tik  kardai;  kardai  prie  turimų  medalių  pridedami

palaipsniui, pradedant 3-uoju laipsniu.

 

     56  straipsnis.  Netekti  Vytauto  Didžiojo  ordino  medalio

galima tik teismo sprendimu.

    

           IX. Vyčio Kryžiaus ordino statutas

 

     57 straipsnis.  Vyčio Kryžiaus  ordinu apdovanojami  asmenys,

pasižymėję  didvyrišku   narsumu  ir  ištverme  gindami  Lietuvos

Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

 

     58 straipsnis.  Vyčio Kryžiaus  ordinas yra  5 laipsnių.  Jo

garbės ženklai:

     1-ojo laipsnio  ordinas      šešių  galų  Vyčio  Kryžius.

Kryžiaus ilgis  - 50 mm, plotis - 30 mm. Visi šeši kryžiaus galai

po 10 mm ilgio ir pločio. Tarpas tarp dviejų lygiagrečių kryžiaus

skersinių -  taip pat  10 mm, tuo būdu kryžiaus išilginį sudaro 5

dydžiai po  10 mm, o du skersinius - 3 dydžiai taip pat po 10 mm.

Kryžius sidabrinis,  juodai iš abiejų pusių emaliuotas, su baltos

emalės 1,5 mm pločio lygiais kraštais. Priešakinės kryžiaus pusės

viduryje  -   baltas  Vytis  skaisčiai  raudoname  skyde.  Skydas

šešiakampis, pailgas;  jo šonai  yra tarp  kryžiaus skersinių  ir

sutampa su  kryžiaus išilginio  kraštais, t.y.  skydo plotis - 10

mm. Skydo  viršūnė ir  apačia aštriu  kampu užeina  ant  kryžiaus

aukštutinio ir žemutinio skersinių po 4 mm. Taigi skydo ilgis nuo

apačios ligi  viršūnės  yra  18  mm.  Skydo  kraštai  yra  baltai

emaliuoti 0,5  mm pločio.  Po skydu  kryžmai sudėti aukso spalvos

kardai  rankenomis  žemyn.  Kitoje  kryžiaus  pusėje  įrašas  "Už

narsumą" ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai "1919";

     2)  ordino   kaspinas  skaisčiai   raudonas,  su  keturiomis

juodomis vertikaliomis juostelėmis;

     3)  sidabrinė,  devynių  kampų  žvaigždė.  Trys  jos  kampai

kristaliniai ir  ir šeši lygių spindulių. Žvaigždės skersmuo - 85

mm. Žvaigždės  viduryje -  25 mm  ilgio ir  15  mm  pločio  Vyčio

Kryžiaus ordinas;

     2-ojo laipsnio ordinas -

     1) toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

     2) tokia pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

     3-ojo laipsnio ordinas    toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius;

     4-ojo laipsnio  ordinas -  toks pat,  kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius, tik mažesnis: ilgis - 42,5 mm, plotis - 25,5 mm.

Kryžiaus baltos  emalės kraštai  yra 1,25 mm pločio. Skydo baltos

emalės kraštai  yra truputį  siauresni kaip 0,5 mm. Skydo viršūnė

ir apačia  užeina ant  kryžiaus skersinių  po 3,5  mm, taigi  nuo

skydo viršūnės  ligi apačios  yra 15,5 mm. Kryžius nešiojamas ant

ordino kaspino su dviem baltomis metalinėmis ąžuolo šakelėmis;

     5-ojo laipsnio  ordinas -  toks pat,  kaip ir 4-ojo laipsnio

ordino, kryžius,  nešiojamas ant  ordino kaspino  su viena  balta

metaline ąžuolo šakele.

 

     59 straipsnis.  Vyčio Kryžiaus  ordinas turi Vyčio Kryžių ir

Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą.

 

     60 straipsnis.  Vyčio Kryžiaus  ordino  šventė  -  lapkričio

23oji - Lietuvos karių diena.

 

     61 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami:

     asmenys, atliekantys krašto apsaugos tarnybą,

     savanoriai,

     kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.

 

     Išimtiniais  atvejais   Vyčio  Kryžiaus   ordinu  gali  būti

apdovanojami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

     Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji.

 

     62 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojama:

     1)  už   itin  reikšmingus  žygdarbius,  atliktus  kovinėmis

aplinkybėmis;

     2) už  sumanų vadovavimą  krašto apsaugos  dalinių  kovinėms

operacijoms;

     3) už  drąsą ir  dvasios tvirtybę  ginant krašto teritoriją,

saugant valstybės sienas;

     4)   už   ištvermę   bei   pasišventimą   saugant   svarbius

valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus;

     5) už  narsumą likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių

nelaimių, avarijų  padarinius ir pasižymėjimą kitomis ypatingomis

aplinkybėmis, kai gresia aiškus pavojus gyvybei;

     6) už  ypatingą  narsumą  ir  ištvermę  užtikrinant  viešąją

tvarką, visuomenės  rimtį bei  saugumą saugant piliečių teises ir

laisves;

     7)  už   pasiaukojimą,  kai   pagal   Lietuvos   Respublikos

aukščiausiųjų valstybinių  valdžios ir  valdymo  organų  atskirus

nutarimus atliekama  valstybinė užduotis  sunkiomis  aplinkybėmis

bei esant dideliam pavojui;

     8)  už   didvyrišką  narsumą   ir  pasiaukojimą  užtikrinant

valstybės saugumą, vykdant specialias užduotis;

     9) už įžymius mokslo darbus krašto apsaugai;

     10)  už   įžymų  krašto  apsaugos  organizavimo,  aprūpinimo

projektą;

     11) už kitokius itin reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant

Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

 

     63 straipsnis.  Apdovanoti pasižymėjusį  asmenį  pirmojo  ir

antrojo laipsnio ordinu pristato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Apdovanoti pasižymėjusį  asmenį kitų  laipsnių ordinais  pristato

Krašto  apsaugos   departamentas,  Vidaus   reikalų  ministerija,

Generalinė prokuratūra.

     Apdovanoti  kitų   valstybių  piliečius   pristato  Užsienio

reikalų ministerija.

 

     64 straipsnis.  Apdovanojama nuosekliai:  penktojo laipsnio,

ketvirtojo laipsnio, trečiojo laipsnio, antrojo laipsnio, pirmojo

laipsnio Vyčio  Kryžiaus ordinais. Antrą kartą to paties laipsnio

Vyčio Kryžiaus ordinu neapdovanojama.

     Išimtiniais atvejais  galima apdovanoti  iš karto  bet kurio

laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

 

     65 straipsnis.  Netekti Vyčio  Kryžiaus  ordino  galima  tik

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu

šiais atvejais:

     1) kai apdovanotasis nuteistas už sunkų nusikaltimą - teismo

teikimu įstatymų numatyta tvarka;

     2) kai  asmuo  padarė  nusižengimą,  kuris  žemina  jį  kaip

apdovanotąjį, -  Krašto  apsaugos  departamento,  Vidaus  reikalų

ministerijos, Generalinės prokuratūros teikimu.

 

     66 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino tarybą sudaro 12 narių,

kurie iš savo narių išsirenka tarybos pirmininką ir sekretorių.

     Ordino tarybą  iš ordino kavalierių penkeriems metams sudaro

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

     Ordino tarybos  posėdžio kvorumą  sudaro ne  mažiau  kaip  7

nariai.

 

 

                    X. Vyčio Kryžiaus statutas

 

 

      67 straipsnis.  Vyčio Kryžiumi apdovanojami Krašto apsaugos

departamento,   Vidaus    reikalų    ministerijos,    Generalinės

prokuratūros   pareigūnai    ir   tarnautojai    pagerbiant    jų

pasižymėjimus tarnyboje,  saugant Lietuvos  Respublikos laisvę ir

nepriklausomybę.     68  straipsnis.  Vyčio  Kryžius  yra  trijų

laipsnių:

     1-ojo laipsnio  - auksinis Vyčio Kryžius su kardais ir Vyčiu

raudoname skyde.  Kryžius - tokio pat didumo, kaip 5-ojo laipsnio

Vyčio Kryžiaus ordino;

     2-ojo  laipsnio  -  baltas  sidabrinis  kryžius,  tokio  pat

pavidalo ir didumo, kaip ir 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžius;

     3-ojo laipsnio  - tamsus  žalvarinis  kryžius,    tokio  pat

pavidalo ir didumo, kaip ir pirmojo laipsnio Vyčio Kryžius.

     Visų trijų  laipsnių Vyčio Kryžiaus kitoje pusėje yra įrašas

"Už narsumą" ir Vyčio Kryžiaus įsteigimo metai "1919".

     Vyčio Kryžius nešiojamas ant Vyčio Kryžiaus ordino kaspino.

 

     69 straipsnis.  Niekas negali  būti  apdovanotas  aukštesnio

laipsnio Vyčio Kryžiumi, neturėdamas žemesnio.

 

     70 straipsnis.  Netekti Vyčio  Kryžiaus  galima  tik  teismo

sprendimu.

 

               XI. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos statutas

 

     71 straipsnis.  Vyčio  Kryžiaus  ordino  vėliava  gali  būti

apdovanojami krašto apsaugos daliniai ir miestai, gyvenvietės bei

kaimai, pasižymėję didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos

Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

 

     72 straipsnis.  Krašto apsaugos  daliniams teikiamoji  Vyčio

Kryžiaus ordino vėliava yra trijų laipsnių:

     1-ojo laipsnio  - kariuomenės  dalinio vėliava  su  dvilinku

Vyčio Kryžiaus  ordino kaspinu  vietoj tautiškų  spalvų  kaspino.

Prie vieno  kaspino galo  prisegtos  trys  sidabrinės  oksiduotos

ąžuolo šakelės,  o prie  kito -  sidabrinės oksiduotos  lentelės,

kuriose įrašyti  svarbiausi nuopelnai.  Vėliavos koto viršūnėje -

Vyčio Kryžiaus  ordino garbės  ženklas. Ant  vėliavos koto  žiedo

įrašyta apdovanojimo data;

     2-ojo laipsnio  - tokia pat vėliava, tik su dviem prie Vyčio

Kryžiaus ordino kaspino ąžuolo šakelėmis;

     3-ojo laipsnio  - tokia pat vėliava, tik su viena prie Vyčio

Kryžiaus ordino kaspino ąžuolo šakele.

 

     73 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava teikiama krašto

apsaugos daliniams palaipsniui, pradedant trečiuoju laipsniu.

 

     74  straipsnis.  Vyčio  Kryžiaus  ordino  vėliavos  įteikimo

iškilmes, jos laikymą dalinyje, nešiojimą ir jos vietą rikiuotėje

nustato rikiuotės ir įgulos statutai bei kiti norminiai aktai.

 

     75 straipsnis.  Miestams, gyvenvietėms ir kaimams teikiamoji

Vyčio Kryžiaus  ordino vėliava  yra vieno laipsnio. Ji yra 1,25 m

ilgio ir  1 m pločio. Vienoje jos pusėje - baltas Vytis raudoname

dugne, o kitoje - geltoname dugne išsiūtas didelis Vyčio Kryžiaus

ordino ženklas  ir apdovanojamojo  miesto, gyvenvietės arba kaimo

vardas. Prie vėliavos pritaisytas dvilinkas platus Vyčio Kryžiaus

ordino  kaspinas.   Prie  kaspino   galo   prisegtos   sidabrinės

oksiduotos lentelės,  kuriose įrašyti  miesto,  gyvenvietės  arba

kaimo gyventojų  pasižymėjimai. Ant  vėliavos koto žiedo įrašytas

apdovanojimas šita  vėliava ir  apdovanojimo data.  Vėliavos koto

viršūnėje - Vyčio Kryžiaus ordino garbės ženklas.

 

     76  straipsnis.  Miestų  ir  gyvenviečių  vėliavos  laikomos

savivaldybių tarybose,  o kaimų vėliavos - apylinkių savivaldybių

tarybose.

 

     77 straipsnis.  Miestams, gyvenvietėms  ir kaimams  įteiktos

Vyčio Kryžiaus  ordino vėliavos  gali būti viešai iškeliamos arba

nešamos:

     1) švenčių ir atmintinomis dienomis;

     2) oficialių vietos švenčių dienomis;

     3) iškilmingose eisenose.

     78 straipsnis.  Miestams, gyvenvietėms  ir kaimams suteiktos

Vyčio Kryžiaus  ordino vėliavos  iškėlimo,  nešimo  ir  saugojimo

tvarką  nustato   Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumas.

 

     79 straipsnis.  Vyčio  Kryžiaus  ordino  vėliava  gali  būti

atimta Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos  Prezidiumo

aktu.

 

           XII. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

                         ordino statutas

 

     80  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinu apdovanojami  nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu

ir  sąžiningu   darbu  valstybinėje  tarnyboje  ar  visuomeninėje

veikloje.

     Didžiojo Lietuvos  Kunigaikščio Gedimino  ordinu  gali  būti

apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.

 

     81  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinas yra penkių laipsnių. Jo garbės ženklai:

     1-ojo laipsnio ordinas    1) sidabrinis, juodai oksiduotas

įstrižinis plačiais  galais kryžius,  kurio viduryje yra mažesnis

baltos emalės  kryžius su trim auksiniais spinduliais kiekviename

kryžiaus gale.  Sidabrinio kryžiaus  skersmuo per vidurį - 40 mm.

Kryžiaus viduryje  uždėtas raudonos  emalės, auksuotais  kraštais

keturkampis  skydas,   kurio  viduryje   -  sidabriniai  Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino stulpai.

     Kryžiaus galų protarpiuose nuo centro eina po tris auksuotus

apskritimu surištus  spindulius, kurie  sudaro  vertikalų  50  mm

skersmens kryžių.

     Kita kryžiaus  pusė tokia  pat, tiktai skyde vietoj Gedimino

stulpų įrašyta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo data "1918 II

16";

     2)  kaspinas   geltonas  muarinis,   su  keturiomis  tamsiai

rusvomis vertikaliomis juostelėmis;

     3) sidabrinė  gaubta devynių kampų žvaigždė, kurios viduryje

- ordino  ženklas, tik  jo skersmuo per vidurį - 28 mm. Žvaigždės

skersmuo - 85 mm;

     2-ojo laipsnio ordinas -

     1) toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

     2) tokia pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

     3-ojo laipsnio  ordinas -  toks  pat,  kaip  1-ojo  laipsnio

ordino, kryžius;

     4-ojo laipsnio  ordinas -   toks  pat, kaip  1-ojo  laipsnio

ordino, kryžius,  tik jo  skersmuo per  vidurį - 42,5 mm. Kryžius

nešiojamas ant ordino kaspino su rozete;

     5-ojo laipsnio  ordinas -  toks  pat,  kaip  4-ojo  laipsnio

ordino, kryžius, nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.

 

     82  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino šventė  - Vasario  16-oji -  Lietuvos  valstybės  atkūrimo

diena.

 

     83  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinu apdovanojama šito ordino šventės dieną.

     Užsienio  valstybių  piliečiai,  o  ypatingais  atvejais  ir

Lietuvos Respublikos  piliečiai, gali  būti apdovanojami  ir kitu

laiku.

 

     84  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino  tarybą   sudaro  pirmininkas   ir  5   nariai,   Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Pirmininko skiriami trejiems

metams  iš   Didžiojo  Lietuvos   Kunigaikščio  Gedimino   ordino

kavalierių. Taryba  iš narių  išsirenka pirmininko pavaduotoją ir

sekretorių.

     Tarybos kvorumą  sudaro pirmininkas  arba jo pavaduotojas ir

ne mažiau kaip trys nariai.

 

          XIII. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

                     ordino medalio statutas

 

     85  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino  medalis   skiriamas  nusipelniusiems   Lietuvai  asmenims

pagerbti. Šiuo  medaliu  apdovanojami  tie  asmenys,  kurie  ypač

uoliai  ir   sąžiningai  atlieka   valstybines  ir   visuomenines

pareigas.

 

     86  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino medaliu  gali  būti  apdovanojami  ir  užsienio  valstybių

piliečiai.

 

     87  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino medalis  yra trijų laipsnių: 1-ojo laipsnio - auksinis, 2-

ojo - sidabrinis ir 3-ojo - žalvarinis.

     Priešakinėje   medalio    pusėje   yra   Didžiojo   Lietuvos

Kunigaikščio  Gedimino   galvos  atvaizdas   ir  aplinkui  įrašas

"Didysis Lietuvos  Kunigaikštis  Gediminas".  Kitoje  pusėje  yra

alegorinis  piešinys:  Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

sapnas; apačioje skydas - Gedimino stulpai.

     Medalis  nešiojamas   ant  Didžiojo   Lietuvos  Kunigaikščio

Gedimino ordino kaspino.

 

     88  straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino medaliu apdovanojama šito ordino šventės dieną.

     Užsienio  valstybių  piliečiai,  o  ypatingais  atvejais  ir

Lietuvos Respublikos  piliečiai, gali  būti apdovanojami  ir kitu

laiku.

 

     89  straipsnis.   Pristatant  apdovanoti  Didžiojo  Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino  ordino medaliu  valstybės, savivaldybių ir

visuomeninių įstaigų tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:

     1) apdovanoti  1-ojo laipsnio  medaliu gali  būti pristatyti

asmenys, kurie  uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

25 metus;

     2) apdovanoti  2-ojo laipsnio  medaliu gali  būti pristatyti

asmenys, kurie  uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

15 metų;

     3) apdovanoti  3-ojo laipsnio  medaliu gali  būti pristatyti

asmenys, kurie  uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

5 metus.

     Pristatant apdovanoti  netarnaujančius asmenis  ir  užsienio

valstybių piliečius, žiūrima jų nuopelnų svarbumo ir visuomeninės

padėties.

     Išimtiniuose atsitikimuose  pasižymėję tarnautojai  gali būti

apdovanoti  Didžiojo   Lietuvos  Kunigaikščio   Gedimino   ordino

medaliu, nežiūrint jų ištarnauto laiko.

 

     90 straipsnis. Netekti medalio galima tik teismo sprendimu.

 

            XIV. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių

                         medalio statutas

 

     91 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu

apdovanojami  asmenys,   pasižymėję  1918-1920   metais   kuriant

Lietuvos kariuomenę  bei po  1990 metų  kovo 11 dienos kuriant ir

stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą.

     Už nuopelnus  1918-1920 metais  kuriant Lietuvos  kariuomenę

apdovanojama  laikantis  1930  metų  Lietuvos  valstybės  ordinų,

medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo reikalavimų.

 

     92 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis

žalvarinis, apskritas.

     Priešakinėje medalio pusėje kraštu eina 2,5 mm pločio ir 0,5

mm aukščio  briauna. Medalyje  yra reljefinis  dviejų sukryžiuotų

rankose  laikomų  kardų  vaizdas;  viena  ranka  -  su  šarvu  ir

perkirstu kardu.  Vaizdo horizonte  matyti  Gedimino  pilis,  nuo

kurios įstrižai medalio eina perkirsta grandis.

     Kitoje  pusėje  medalio  kraštu  eina  tokia  pat,  kaip  ir

priešakinėje pusėje,  briauna;  šalia  briaunos  eina  reljefinės

ąžuolo  ir   lauro  šakos,   kurios  apgaubia   įrašą   "Lietuvos

savanoriui".

     Kaspinas žalias, su trim raudonomis juostelėmis.

 

     93 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu

apdovanojama  šio  medalio  komisijos  teikimu.  Komisiją  sudaro

pirmininkas  ir   3  nariai.   Komisiją  skiria  Krašto  apsaugos

departamento generalinis direktorius.

     Komisijos kvorumą  sudaro pirmininkas  ir ne  mažiau kaip du

nariai.

     Komisija nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus

po lygiai, lemia pirmininko balsas.

     Komisija nutarimus protokoluoja. Protokolų įrašai pateikiami

ordinų kancleriui.

     94 straipsnis. Netekti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorio

medalio galima tik teismo sprendimu.

 

              XV. Lietuvos nepriklausomybės medalio

                             statutas

 

     95    straipsnis.    Lietuvos    nepriklausomybės    medaliu

apdovanojami asmenys  už nuopelnus  kuriant ir atstatant Lietuvos

nepriklausomybę, Nepriklausomybės jubiliejaus proga.

 

     96 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medalis žalvarinis.

Priešakinėje medalio  pusėje yra laisvės statula, kitoje - įrašas

"Per amžius  budėję -  laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą.

1918-1928".

     Medalio  kaspinas   aukso   spalvos,   su   dviem   juodomis

juostelėmis kraštuose.

 

     97  straipsnis.   Apdovanojimo   Lietuvos   nepriklausomybės

medaliu tvarką nustato atskiras įstatymas.

     Lietuvos nepriklausomybės  medaliu gali būti apdovanojami ir

užsienio valstybių piliečiai.

     98  straipsnis.  Netekti  Lietuvos  nepriklausomybės medalio

galima tik teismo sprendimu.

    

      XVI. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus statutas

 

     99 straipsnis.  Žūvančiųjų gelbėjimo  kryžiumi  apdovanojami

asmenys, kurie,  nežiūrėdami  gresiančio  aiškaus  pavojaus  savo

gyvybei, pasižymėjo gelbėdami žūvančius žmones.

 

     100 straipsnis.  Žūvančiųjų gelbėjimo  kryžius yra  raudonai

emaliuotas auksiniais  kraštais.  Priešakinėje  pusėje,  kryžiaus

viduryje  -   karvelis  neša  laurų  šakelę;  apatinėje  kryžiaus

skersmens dalyje  - auksinėmis  raidėmis  pagalbos  šūkis  "SOS".

Kitoje kryžiaus  pusėje -  Vyčio    ženklas,  o  aplinkui  įrašas

"Žūvančiųjų gelbėtojui".

 

     Kryžiaus kaspinas  raudonas muarinis,  su dviem plačiomis ir

dviem siauromis baltomis juostelėmis kraštuose.

 

     101 straipsnis.  Žūvančiųjų gelbėjimo  kryžiumi apdovanojami

Lietuvos ir  užsienio valstybių  piliečiai, taip  pat asmenys  be

pilietybės už žmonių gelbėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje,

taip pat už Lietuvos Respublikos piliečių gelbėjimą užsienyje.

     Asmenis be  pilietybės apdovanoti  pristato  vidaus  reikalų

ministras.

 

     102 straipsnis.  Žūvančiųjų  gelbėjimo  kryžiumi  gali  būti

apdovanotas tas  pats asmuo  kelis kartus. Šiuo atveju kiekvienas

naujas apdovanojimas pažymimas žvaigždele, įsegama į kaspiną.

 

     103 straipsnis. Pristatymus apdovanoti  Žūvančiųjų gelbėjimo

kryžiumi su  pasižymėjimo  tiksliai  ir  aiškiai  atlikto  tyrimo

išvadomis svarsto Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus komisija.

     Komisiją  sudaro   ordinų  kancleris   iš   Vidaus   reikalų

ministerijos,  Sveikatos   apsaugos   ministerijos,   Susisiekimo

ministerijos, Krašto apsaugos departamento atstovų.

     Komisiją sukviečia ordinų kancleris.

     Komisija iš narių išsirenka posėdžio pirmininką.

 

     104 straipsnis. Netekti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus galima

tik teismo sprendimu.

 

                 XVII. Šaulių žvaigždės statutas

 

     105 straipsnis.  Šaulių žvaigždė yra garbės ženklas pagerbti

šauliams ir  kitiems asmenims,  padariusiems Šaulių sąjungai arba

Lietuvai naudingų darbų.

 

     106 straipsnis.  Šaulių  žvaigždę  sudaro  trys  trikampiai,

sujungti  valstybiniu   Vyčiu,  apsuptu   spinduliais  su  šaulių

emblema. Kryžmai  sudėti šautuvas  ir senovės  lietuvių trimitas.

Kitoje žvaigždės  pusėje įrašas  "Už nuopelnus",  Šaulių sąjungos

inicialai bei Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai

"1919-1930".

     Žvaigždė - balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas.

Vytis  sidabrinis   apskritame,   raudonai   emaliuotame   dugne.

Viršutinio trikampio  vidury - šaulių skydas. Trikampio spindulių

ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo - 44

mm. Kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona

viduryje.

 

     107 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojami:

     1)  šauliai,   kurie,  eidami  atsakingas  Šaulių  sąjungoje

pareigas,  pasižymėjo   organizaciniais  darbais   arba,   būdami

paprastais   šauliais,    pasižymėjo   sąžiningumu,   uolumu   ir

ištvermingumu;

     2) Šaulių sąjungai arba Lietuvai nusipelnę asmenys.

 

     108 straipsnis.  Šaulių žvaigžde  gali būti  apdovanojami ir

užsienio valstybių  šauliai bei  asmenys, parodę  Lietuvos šaulių

sąjungai ypatingo palankumo.

 

     109  straipsnis.   Šaulių   žvaigžde   apdovanoja   Lietuvos

Respublikos  Aukščiausiosios   Tarybos  Prezidiumo  vardu  Krašto

apsaugos departamento  generalinis direktorius.  Jis  išduoda  ir

apdovanojimo liudijimą.

 

     110 straipsnis.  Krašto apsaugos  departamento  generaliniam

direktoriui pristato  apdovanoti Šaulių  žvaigžde Šaulių sąjungos

viršininkas, pristatymą apsvarsčius Šaulių žvaigždės taryboje.

     Užsienio valstybių  piliečius Krašto  apsaugos  departamento

generalinis direktorius gali apdovanoti ir savo nuožiūra.

 

     111 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojama kartą per metus

- Šaulių sąjungos šventės dieną.

     Išimtiniais atvejais galima apdovanoti ir kitu laiku.

 

     112 straipsnis.  Šaulių žvaigždės tarybą sudaro 10 seniausių

pagal stažą  šaulių, apdovanotų  Šaulių žvaigžde, išskyrus Šaulių

sąjungos viršininką ir jo tiesioginius viršininkus.

     Tarybos  sudėtis   ateinantiems  metams   skelbiama   Šaulių

sąjungai įsakyme kasmet gruodžio mėnesį.

     Tarybos kvorumą sudaro ne mažiau kaip 6 nariai.

     Tarybą šaukia Šaulių sąjungos viršininkas.

     Tarybos pirmininką ir sekretorių renkasi pati taryba.

     Šaulių žvaigždės  tarybai taikomi  bendrieji  ordinų  tarybų

nuostatai.

 

     113 straipsnis.  Asmenys, apdovanoti  Šaulių žvaigžde,  turi

teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek civilinius rūbus.

 

     114 straipsnis.  Šaulių žvaigždė  gali  būti  atimta  teismo

sprendimu  arba   Šaulių  žvaigždės   tarybai  pasiūlius,  Krašto

apsaugos departamento  generalinio  direktoriaus  įsakymu  už  su

šaulio garbe  nesuderinamus nusižengimus.       115  straipsnis.

Apdovanoti Šaulių žvaigžde šauliai per šaulių paradus, šventes ir

kitus  viešus   pasirodymus  pagerbiami   specialiu  ceremonialu,

nustatytu Šaulių  sąjungos centro vadovybės ir patvirtintu Krašto

apsaugos  departamento   generalinio  direktoriaus.   

     116 straipsnis. Šaulių žvaigždės garbės ženklų atsarga

laikoma Šaulių sąjungos štabe. Šitie ženklai gaminami už Šaulių

sąjungos lėšas.

 

     117 straipsnis.  Šaulių žvaigždės  apdovanojimo reikalus  ir

apdovanotųjų sąrašus tvarko Šaulių sąjungos štabas.

 

             XVIII. Šaulių žvaigždės medalio statutas

 

     118 straipsnis.  Šaulių žvaigždės medalis yra garbės ženklas

pagerbti pasižymėjusiems  šauliams  ir  kitiems  Šaulių  sąjungai

nusipelniusiems asmenims.

 

     119 straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis yra bronzinis.

     Priekinėje medalio  pusėje yra:  ąžuolo lapų  vainike šaulių

ženklas su  sukryžiuotais šautuvu  ir trimitu;  viršuje -  Šaulių

žvaigždė, o apačioje - pelėda ant knygos.

     Kitoje medalio  pusėje yra:  viršuje - skaičiai "1919-1939",

apačioje - laurų vainike sodyba; viduryje - saulės spindulių fone

įrašas "Dirbk ir budėk Lietuvos garbei".

     Kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose.

 

     120 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojami:

     Šaulių sąjungos pareigūnai ir kiti šauliai, kurie, vykdydami

pareigas, pasižymėjo sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu.

 

     121 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja Lietuvos

Respublikos  Aukščiausiosios   Tarybos  Prezidiumo  vardu  Krašto

apsaugos departamento  generalinis direktorius.  Jis  išduoda  ir

apdovanojimo liudijimą.

 

     122 straipsnis.  Šaulių žvaigždės  medaliu  apdovanojama  ir

apdovanojimo reikalai tvarkomi vadovaujantis šio įstatymo 110-117

straipsniais.

 

     XIX. Sausio 13-osios atminimo medalio statutas

    

     123 straipsnis.  Sausio 13-osios  atminimo medalis įsteigtas

1991 metų sausio 13 dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos

bei  užsienio   valstybių  piliečiams,  kurie  pasižymėjo  ginant

Lietuvos  laisvę   ir  nepriklausomybę   1991  m.  sausio-rugsėjo

mėnesiais.

 

     124   straipsnis.    Sausio   13-osios    atminimo   medaliu

apdovanojami Lietuvos  ir  kitų  valstybių  piliečiai,  taip  pat

asmenys be pilietybės.

     Asmenis be  pilietybės apdovanoti  pristato  vidaus  reikalų

ministras.

 

     125  straipsnis.   Sausio  13-osios   atminimo  medalis  yra

bronzinis, sidabruotas, apskritas.

     Priekinės medalio  pusės krašte  yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm

aukščio briauna.  Medalyje yra  reljefinis  sužeistojo  karžygio,

besiremiančio į  angelą, atvaizdas;  karžygio dešinėje  rankoje -

skydas su  Gediminaičių stulpais.  Viršuje įrašas  "Sausio 13", o

apačioje skaičiai "1991".

     Kitos medalio pusės krašte yra tokia pat, kaip ir priekinėje

pusėje, briauna;  per centrą  - horeljefinis žodis "Lietuva", ant

kurio   mažesnėmis raidėmis  reljefinis įrašas  "buvom,  esam  ir

būsim". Medalio  viršuje -  reljefinis Vytis,  apačioje -  ąžuolo

šaka.

     Medalio kaspinas geltonas, su vertikaliomis juoda ir raudona

juostelėmis iš kraštų ir dviem žaliomis viduryje.

 

     126   straipsnis.    Sausio   13-osios    atminimo   medaliu

apdovanojama  šio  medalio  komisijos  teikimu.  Komisiją  sudaro

ordinų kancleris  ir Krašto  apsaugos, Užsienio  reikalų,  Vidaus

reikalų,  Sveikatos  apsaugos,  Socialinės  apsaugos  ministerijų

atstovai.

     Komisiją sukviečia ordinų kancleris.

     Komisija iš narių išsirenka posėdžio pirmininką.

 

     127 straipsnis.  Netekti Sausio  13-osios  atminimo  medalio

galima tik teismo sprendimu.

 

     XX. Dariaus ir Girėno medalio statutas

 

     128 straipsnis.  Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono

Dariaus ir  Stasio Girėno  1933  metais  atliktam  skrydžiui  per

Atlantą   įamžinti   ir   skiriamas   pagerbti   asmenims,   ypač

nusipelniusiems Lietuvos aviacijai.

 

     129  straipsnis.  Dariaus  ir  Girėno  medaliu  apdovanojami

Lietuvos  Respublikos  ir  kitų  valstybių  piliečiai,  taip  pat

asmenys be pilietybės.

 

     130 straipsnis.  Dariaus ir  Girėno medalis  yra  bronzinis,

apskritas.

     Priekinės medalio  pusės krašte  yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm

aukščio briauna.  Medalyje  yra  reljefinis  Stepono  Dariaus  ir

Stasio  Girėno  galvų  atvaizdas  ir  aplink  įrašas  "Darius  ir

Girėnas". Kitos  medalio pusės  krašte  yra  tokia  pat  kaip  ir

priekinėje  pusėje   briauna.  Per   centrą,  Dariaus  ir  Girėno

maršrutus žyminčių  kontinentų silueto  fone, įrašas "1933 07 15-

17. Už nuopelnus Lietuvos aviacijai".

     Medalio kaspinas žydras su dviem žaliomis juostelėmis.

 

     131 straipsnis.  Dariaus ir  Girėno medaliu apdovanojama šio

medalio komisijos  teikimu.  Komisiją  sudaro  ordinų  kancleris,

susisiekimo ministras,  krašto apsaugos  ministras ir  2  nariai,

kuriuos paskiria ordinų kancleris.

     Komisijos posėdį kviečia ordinų kancleris.

     Komisija nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus

po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

 

     Komisija  savo   nutarimus  įrašo   į  posėdžio   protokolą.

Protokolo  išrašai   pateikiami  ordinų  kavalieriams  ir  ordinų

kancleriui.

 

     132 straipsnis. Netekti Dariaus ir Girėno medalio galima tik

teismo sprendimu.

                   

                  BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

    

     133 straipsnis.  Asmenys, apdovanoti  Vyčio Kryžiaus  ordinu

pagal 1991  m. sauso  15 d.  Lietuvos Respublikos  Vyčio Kryžiaus

ordino atkūrimo  įstatymą, taip  pat asmenys, apdovanoti Lietuvos

Respublikos ordinais,  medaliais ir  kitais pasižymėjimo ženklais

iki  šio   įstatymo  naujos   redakcijos  priėmimo,   prilyginami

apdovanotiesiems pagal šį įstatymą.

 

     134 straipsnis.  Šis įstatymas  įsigalioja nuo  jo  priėmimo

dienos.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                  VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius,

1991 m. rugsėjo 12 d.

  Nr.I-1799

_