Suvestinė redakcija nuo 2020-08-04 iki 2022-11-28
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 104-3992, i. k. 1062270ISAK001R-295
Nauja redakcija nuo 2020-08-04:
Nr. 1R-241, 2020-08-03, paskelbta TAR 2020-08-03, i. k. 2020-16832
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ANTSTOLIŲ DRAUSMĖS BYLŲ IŠKĖLIMO IR NAGRINĖJIMO TAISYKLIŲ IR ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2006 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1R-295
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295
(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 1R-241
redakcija)
ANTSTOLIŲ DRAUSMĖS BYLŲ IŠKĖLIMO IR NAGRINĖJIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Antstolių drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Antstolių garbės teismo veiklos nuostatais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMAS
4. Drausmės byla antstoliui gali būti iškelta už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, Antstolių profesinės etikos kodekso, paskelbto teisingumo ministro 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-71 „Dėl Antstolių profesinės etikos kodekso paskelbimo“, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimai.
6. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas drausmės bylą iškelia priimdamas nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo.
7. Sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo pasiūloma antstoliui per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, pateikti turimus dokumentus ir įrodymus, pagrindžiančius nagrinėjamas aplinkybes.
8. Sprendime iškelti drausmės bylą nurodoma:
8.3. antstolio, kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė ir antstolio kontoros, kurioje jis dirba, pavadinimas;
9. Prie sprendimo iškelti antstoliui drausmės bylą pridedami visi sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkti dokumentai ar jų kopijos.
10. Teisingumo ministro įsakymas ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimas iškelti antstoliui drausmės bylą turi būti siunčiamas antstoliui, kuriam iškelta drausmės byla. Jei drausmės byla iškelta Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu, šio nutarimo kopija siunčiama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Priimtas sprendimas ir visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga per 3 darbo dienas perduodami Antstolių garbės teismui.
III SKYRIUS
PASIRENGIMAS NAGRINĖTI DRAUSMĖS BYLĄ
11. Gautą sprendimą iškelti antstoliui drausmės bylą ir dokumentus, susijusius su drausmės bylos iškėlimu, Antstolių garbės teismo sekretorius užregistruoja ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja Antstolių garbės teismo pirmininką.
12. Antstolių garbės teismo pirmininkas apie gautą sprendimą iškelti drausmės bylą informuoja Antstolių garbės teismo narius ir praneša apie parengiamojo posėdžio datą, laiką ir vietą. Parengiamasis Antstolių garbės teismo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo iškelti drausmės bylą gavimo dienos.
13. Kai drausmės byla iškelta antstoliui, kurio įgaliojimai sustabdyti, atlikus jo profesinės veiklos patikrinimą, parengiamasis Antstolių garbės teismo posėdis neorganizuojamas, šio teismo pirmininko sprendimu iš karto skiriamas posėdis, kuriame bus iš esmės nagrinėjama antstolio drausmės byla.
14. Parengiamajame posėdyje Antstolių garbės teismo nariai susipažįsta su sprendimu iškelti drausmės bylą ir pateikta medžiaga. Šiame posėdyje priimamas nutarimas dėl posėdžio, kuriame bus nagrinėjama drausmės byla, datos, laiko ir vietos, dėl papildomų dokumentų ir (ar) duomenų surinkimo, asmenų kvietimo dalyvauti Antstolių garbės teismo posėdyje.
15. Antstolio drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jos iškėlimo dienos, išskyrus Antstolių įstatyme nustatytas išimtis. Jei drausmės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ar atidėtas, drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Antstolių garbės teismo sprendimo atnaujinti sustabdytos drausmės bylos nagrinėjimą priėmimo dienos ir (ar) aplinkybių, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, išnykimo.
16. Apie Antstolių garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 5 dienas informuojamas antstolis, kurio drausmės byla bus nagrinėjama, subjektas, iškėlęs drausmės bylą, ir kiti asmenys, turintys teisę dalyvauti Antstolių garbės teismo posėdyje. Jeigu drausmės byla iškelta Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu, apie Antstolių garbės teismo posėdį informuojama Teisingumo ministerija. Antstoliui ir subjektui, iškėlusiam drausmės bylą, pasiūloma ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Antstolių garbės teismo posėdžio pateikti paaiškinimus ar turimus dokumentus, susijusius su iškelta drausmės byla.
17. Antstoliui, jo atstovui Antstolių garbės teismo pranešimai, kiti drausmės bylos dokumentai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų gavimo išsiunčiami oficialiu elektroninio pašto adresu. Kitiems drausmės bylos dalyviams, jų atstovams Antstolių garbės teismo pranešimai, kiti dokumentai įteikiami pasirašytinai arba išsiunčiami šių asmenų nurodytu elektroninio pašto adresu arba registruotąja pašto siunta jų prašyme nurodytu adresu.
IV SKYRIUS
DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS
18. Antstolių garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama antstolio drausmės byla, gali dalyvauti tik į posėdį pakviesti asmenys.
19. Jeigu Antstolių garbės teismo posėdyje antstolis negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių, pateikia tai patvirtinančius dokumentus ir prašo bylos nagrinėjimą atidėti, posėdis atidedamas. Jeigu antstolio neatvykimo į posėdį priežastis Antstolių garbės teismas pripažįsta nesvarbiomis arba antstolis nepateikia neatvykimo priežastis patvirtinančių dokumentų, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad antstolio dalyvavimas nagrinėjant drausmės bylą būtinas. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas atidedamas.
20. Jeigu drausmės byla antstoliui iškelta Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu, Antstolių garbės teismo posėdyje turi teisę dalyvauti Teisingumo ministerijos atstovas. Antstolių garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar turimus duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą. Kitų asmenų neatvykimas į posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas būtinas, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti faktines aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą.
21. Antstolių garbės teismo nariui ar šio teismo sekretoriui pareikštas nušalinimas išsprendžiamas Antstolių garbės teismo posėdyje teisingumo ministro tvirtinamų Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų nustatyta tvarka. Nušalinimas Antstolių garbės teismo nariui ar šio teismo sekretoriui gali būti pareikštas iki Antstolių garbės teismo uždaro pasitarimo, kuriame priimamas sprendimas, pradžios.
22. Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas dalyvaujančių asmenų prašymus, išklauso visų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę.
23. Antstolių garbės teismo posėdį pradeda šio teismo pirmininkas, jis paskelbia, kokia drausmės byla bus nagrinėjama, pristato teismo sudėtį, išaiškina proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimus, paaiškina kitas jų teises, pasiūlo pateikti papildomus dokumentus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla.
24. Drausmės bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas Antstolių garbės teismo nario (pranešėjo) pranešimu, kuriuo pristatomas sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo, aplinkybės, dėl kurių buvo iškelta drausmės byla, byloje esantys įrodymai, kitos esminės aplinkybės.
25. Pirmiausia turi teisę pasisakyti subjektas, kurio iniciatyva iškelta drausmės byla, arba jo įgaliotas atstovas, po to – antstolis, kuriam iškelta drausmės byla, ir jo atstovas, kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai. Posėdžio metu Antstolių garbės teismo nariai gali užduoti klausimų, susijusių su nagrinėjama drausmės byla.
26. Antstolių garbės teismo posėdis protokoluojamas. Protokole nurodoma:
27. Drausmės bylos nagrinėjimas Antstolių garbės teismo motyvuotu sprendimu gali būti atidėtas ar sustabdytas:
27.1. kai antstolis negali dalyvauti Antstolių garbės teismo posėdyje dėl priežasčių, kurias Antstolių garbės teismas pripažįsta svarbiomis, ir nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant antstoliui;
V SKYRIUS
ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO SPRENDIMAI
29. Išklausęs posėdyje dalyvaujančius asmenis, Antstolių garbės teismas priima vieną iš Antstolių įstatyme nurodytų sprendimų. Sprendimas priimamas uždarame pasitarime, jame dalyvauja tik Antstolių garbės teismo nariai. Sprendimą pasirašo visi priimant sprendimą dalyvavę šio teismo nariai. Antstolių garbės teismo narys, nesutikęs su sprendimu, turi teisę raštu išdėstyti savo atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie drausmės bylos.
30. Antstolių garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta drausmės byla. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į išnagrinėtos drausmės bylos sudėtingumą ir apimtį, gali nuspręsti tą pačią dieną paskelbti tik įžanginę ir rezoliucinę sprendimo dalis. Tokiu atveju visas sprendimas turi būti surašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Antstolių garbės teismo nario atskiroji nuomonė, jei ji buvo pateikta, skelbiant Antstolių garbės teismo sprendimą neskaitoma.
31. Antstolių garbės teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Įžanginėje dalyje nurodoma: Antstolių garbės teismo pavadinimas, sprendimo priėmimo laikas ir vieta, nagrinėjant bylą dalyvavę Antstolių garbės teismo nariai, sekretoriaus vardas ir pavardė, bylos nagrinėjime dalyvavę proceso dalyviai, antstolio, kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė ir kontoros, kurioje jis dirba, pavadinimas. Aprašomojoje dalyje nurodoma: antstolio veika, dėl kurios padarymo buvo iškelta drausmės byla, subjektas, kurio iniciatyva iškelta drausmės byla, nagrinėjant bylą dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimai. Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: nustatytos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimą, argumentai, kuriais Antstolių garbės teismas grindžia padarytas išvadas. Rezoliucinėje dalyje nurodoma: Antstolių garbės teismo sprendimas ir jo apskundimo tvarka.
32. Antstolių garbės teismo sprendimo ir šio teismo nario atskirosios nuomonės (jei buvo pateikta) nuorašai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įteikiami pasirašytinai arba išsiunčiami šių taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka antstoliui, kurio drausmės byla buvo nagrinėjama, jo atstovui, Teisingumo ministerijai, Lietuvos antstolių rūmams, kitiems asmenims, turintiems teisę skųsti Antstolių garbės teismo sprendimą.
33. Asmuo, apskundęs Antstolių garbės teismo sprendimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo apskundimo apie tai raštu informuoja Antstolių garbės teismą.
34. Antstolių garbės teismo sprendimai su pranešimu apie jų įsiteisėjimą įteikiami arba siunčiami šių taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka antstoliui, jo atstovui, Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams.
36. Antstolis, kuriam paskirta Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nurodyta drausminė nuobauda, privalo informuoti Antstolių garbės teismą apie paskirtų nuobaudų įvykdymą.
37. Antstolis, kuriam paskirta drausminė nuobauda, ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo, turi teisę kreiptis į Antstolių garbės teismą su prašymu panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus jos galiojimo terminui.
38. Prašymas panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus jos galiojimo terminui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo.
39. Prašymas nagrinėjamas Antstolių garbės teismo posėdyje dalyvaujant antstoliui, kuris pateikė prašymą dėl nuobaudos panaikinimo. Posėdyje gali dalyvauti Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovai. Apie Antstolių garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 5 dienas informuojamas antstolis, kurio prašymas bus nagrinėjamas, Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.
40. Iki Antstolių garbės teismo posėdžio, kuriame nagrinėjamas prašymas panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus jos galiojimo terminui, Antstolių garbės teismas privalo surinkti duomenis apie tai, ar antstoliui per 6 mėnesius nuo nuobaudos paskyrimo buvo iškelta drausmės byla, inicijuota neeilinė atestacija, taip pat gauti Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo motyvuotą nuomonę dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nepasibaigus jos galiojimo terminui.
41. Išnagrinėjęs surinktą medžiagą, susijusią su antstolio prašymu panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus jos galiojimo terminui, išklausęs prašymą pateikusį antstolį, kitus posėdyje dalyvaujančius asmenis, Antstolių garbės teismas sprendimą priima uždarame pasitarime. Pasitarime dalyvauja tik Antstolių garbės teismo nariai. Antstolių garbės teismo sprendimo nuorašai nustatyta tvarka įteikiami prašymą pateikusiam asmeniui, Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295
(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 1R-241
redakcija)
ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO VEIKLOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reguliuoja Antstolių garbės teismo darbo organizavimą nagrinėjant antstolių drausmės bylas ir sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla.
3. Antstoliams iškeltas drausmės bylas Antstolių garbės teismas nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamomis antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.
4. Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas antstolių drausmės bylas, vadovaujasi nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principais.
II SKYRIUS
ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO SUDĖTIS
7. Antstolių garbės teismo narys, išrinktas iš visuomenės atstovų, iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio pasirašo pasižadėjimą užtikrinti Antstolių garbės teismo informacijos konfidencialumą (priedas).
8. Antstolių garbės teismo nariai pirmame posėdyje išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Antstolių garbės teismo darbą organizuoja pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas.
9. Antstolių garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia:
10. Antstolių garbės teismo nario, išrinkto iš antstolių, įgaliojimai sustabdomi, jei sustabdomi jo kaip antstolio įgaliojimai. Sustabdyti įgaliojimai atnaujinami išnykus aplinkybėms, dėl kurių jei buvo sustabdyti.
III SKYRIUS
ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS NAGRINĖJANT DRAUSMĖS BYLAS
12. Antstolių drausmės bylos nagrinėjamos Antstolių garbės teismo posėdyje. Antstolių garbės teismo posėdžiai paprastai vyksta Lietuvos antstolių rūmų patalpose.
13. Antstolių garbės teismo sprendimu posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu – naudojant vaizdo konferencijų ryšį. Parengiamasis posėdis gali vykti naudojant elektronines ryšio priemones.
14. Antstolių garbės teismo posėdžių datą, laiką ir vietą nustato ir jiems pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jo nesant ar jam nusišalinus – pirmininko pavaduotojas arba kitas Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma iš antstolių išrinktas šio teismo narys.
15. Antstolių garbės teismo posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys šio teismo nariai, išrinkti iš antstolių, ir bent vienas šio teismo narys – visuomenės atstovas.
16. Antstolių garbės teismo pirmininkas ar kitas jo narys, jei jį su antstoliu, kuriam iškelta drausmės byla, sieja artimi giminystės, šeimos ar svainystės ryšiai (antstolio tėvai, broliai ar seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ar vaikai) ar yra kitų aplinkybių, kurios gali kelti abejonių jo nešališkumu, privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Antstolių garbės teismo narys, nenusišalinęs nuo drausmės bylos nagrinėjimo, gali būti nušalintas Antstolių garbės teismo narių sprendimu. Šio punkto nuostatos taip pat taikomos ir Antstolių garbės teismo sekretoriui. Nusišalinus Antstolių garbės teismo sekretoriui ar jį nušalinus, posėdžio protokolą posėdžio pirmininko pavedimu rašo vienas iš Antstolių garbės teismo narių.
17. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami uždarame posėdyje dalyvaujančių šio teismo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Antstolių garbės teismo pirmininko ar posėdžiui pirmininkaujančio asmens balsas.
18. Visi Antstolių garbės teismo posėdžiai protokoluojami. Antstolių garbės teismo posėdžio eigai fiksuoti Antstolių garbės teismo sprendimu gali būti daromas garso arba garso ir vaizdo įrašas. Antstolių garbės teismo posėdžio garso, garso ir vaizdo įrašas yra sudedamoji drausmės bylos dalis.
19. Antstolių garbės teismo posėdžių protokolus pasirašo visi posėdyje dalyvavę šio teismo nariai ir sekretorius. Antstolių garbės teismo sprendimus pasirašo visi posėdyje dalyvavę šio teismo nariai. Antstolių garbės teismo siunčiamus pranešimus pasirašo Antstolių garbės teismo sekretorius.
IV SKYRIUS
ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS SPRENDŽIANT ANTSTOLIŲ GINČUS, SUSIJUSIUS SU PROFESINE VEIKLA
21. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui pavedus, Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant antstolių tarpusavio ginčus, susijusius su profesine veikla. Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant šiuos ginčus tik rašytiniu visų ginče dalyvaujančių antstolių sutikimu.
22. Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla, vadovaudamasis Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo arba visų ginče dalyvaujančių antstolių patvirtintomis taisyklėmis.
23. Antstolių garbės teismas tarpininkauja sprendžiant antstolių ginčus, susijusius su profesine veikla, Antstolių garbės teismo posėdyje.
24. Antstolių garbės teismui tarpininkaujant, kai sprendžiami antstolių ginčai, susiję su profesine veikla, mutatis mutandis taikomos šių nuostatų II skyriaus nuostatos.
25. Antstolių garbės teismo sprendimus, priimtus šiam teismui tarpininkaujant, kai sprendžiami antstolių ginčai, susiję su profesine veikla, pasirašo visi ginče dalyvaujantys antstoliai, Antstolių garbės teismo pirmininkas, o jo nesant ar jam nusišalinus – pirmininko pavaduotojas arba kitas Antstolių garbės teismo narių išrinktas šio teismo narys.
V SKYRIUS
ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS SKIRIANT ĮPAREIGOJIMĄ ATSIPRAŠYTI ASMENS
27. Antstolių garbės teismas, nusprendęs antstoliui papildomai skirti įpareigojimą atsiprašyti asmens, savo sprendime nustato šio įpareigojimo įvykdymo terminą ir būdą (tvarką). Įpareigotas atsiprašyti antstolis privalo per 30 dienų raštu informuoti Antstolių garbės teismą apie įpareigojimo įvykdymą.
Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų
priedas
(Konfidencialumo pasižadėjimo forma)
PASIŽADĖJIMAS
UŽTIKRINTI ANTSTOLIŲ GARBĖS TEISMO INFORMACIJOS KONFIDENCIALUMĄ
______________________
(data)
Aš, ________________________, būdamas (-a) Antstolių garbės teismo nariu (-e),
(vardas ir pavardė)
PASIŽADU:
1. Laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojau nagrinėdamas (-a) antstolių drausmės bylas.
2. Tik teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti konfidencialią informaciją, kuri taps man žinoma, esant Antstolių garbės teismo nariu (-e).
3. Man patikėtus dokumentus ar duomenis saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar jais pasinaudoti, neatskleisti tretiesiems asmenims konfidencialios informacijos.
Žinau, kad pažeidęs (-usi) šį pasižadėjimą būsiu atšauktas (-a) iš Antstolių garbės teismo.
Šis pasižadėjimas galios visą buvimo Antstolių garbės teismo nariu laiką, taip pat ir jam pasibaigus.
______________________ ____________________
(vardas ir pavardė) (parašas)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 1R-118, 2009-04-17, Žin., 2009, Nr. 45-1777 (2009-04-23), i. k. 1092270ISAK001R-118
Dėl teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d . įsakymo Nr. 1R-295 "Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo " pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 1R-241, 2020-08-03, paskelbta TAR 2020-08-03, i. k. 2020-16832
Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo