LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2025-07-16

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 68-2517, i. k. 1062310ISAK001V-218

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖMS (VALSTYBĖS PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2006 m. birželio 9 d. Nr. 1V-218

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1V-759, 2013-09-09, Žin., 2013, Nr. 97-4836 (2013-09-14), i. k. 1132310ISAK001V-759

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 4 punktu,

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1V-527, 2023-08-11, paskelbta TAR 2023-08-11, i. k. 2023-16181

tvirtinu Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką (pridedama).

L. e. vidaus reikalų ministro pareigas Gintaras Furmanavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro 2006 m. birželio 9 d. įsakymu

Nr. 1V-218 (Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministro 2019 m. kovo 20 d.

įsakymo Nr. 1V-275 redakcija)

VALSTYBINĖMS (VALSTYBĖS PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS

ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (toliau – biudžeto lėšos) poreikio valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti apskaičiavimo tvarka. Biudžeto lėšų poreikis valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai atlikti apskaičiuojamas Parengties pareigūnų funkcijoms ir valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-527, 2023-08-11, paskelbta TAR 2023-08-11, i. k. 2023-16181

2. Pagal Metodikoje nustatytą tvarką biudžeto lėšų poreikis apskaičiuojamas šioms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijos atlikti:

2.1. Neteko galios nuo 2023-08-12

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1V-527, 2023-08-11, paskelbta TAR 2023-08-11, i. k. 2023-16181

2.2. priešgaisrinės saugos;

2.3. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo.

2 skyrius. Neteko galios nuo 2023-08-12

Skyriaus naikinimas:

Nr. 1V-527, 2023-08-11, paskelbta TAR 2023-08-11, i. k. 2023-16181

III SKYRIUS

Priešgaisrinės saugos FUNKCIJAI ATLIKTI BIUDŽETO

LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

8. Priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti savivaldybėse steigiamos savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Vieną savivaldybės priešgaisrinę tarnybą sudaro administracija ir viena ar daugiau ugniagesių komandų. Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba sudaro rašytines savanoriškos veiklos sutartis su savanoriais ugniagesiais. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos (toliau – valstybės dotacijos) skiriamos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų funkcijoms, įskaitant savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas, atlikti ir savanorių ugniagesių veiklai užtikrinti.

9. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos administracijai nustatoma viena tarnybos viršininko pareigybė ir viena specialisto finansinei ir ūkinei veiklai vykdyti pareigybė. Vienai ugniagesių komandai nustatoma viena skyrininko ir 8 ugniagesių pareigybės. Kai savivaldybės priešgaisrinė tarnyba sudaro rašytines savanoriškos veiklos sutartis su savanoriais ugniagesiais, vienoje ugniagesių komandoje turi būti užimta viena skyrininko ir ne mažiau kaip 4 ugniagesių pareigybės.

10. Vienai ugniagesių komandai nustatytoms vieno skyrininko ir 8 ugniagesių pareigybėms paskaičiuotas valstybės dotacijų lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui gali būti naudojamas savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijoms atlikti ir savanorių ugniagesių veiklai užtikrinti.

11. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu.

12. Gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio (be individualių įmonių) darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (bendrųjų pajamų, iš kurių atskaitytos išlaidos (Neto)) atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą Atlyginimo už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

13. Savanorių ugniagesių veiklos išlaidos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą Savanorių ugniagesių veiklos kompensuojamų išlaidų sudėties, jų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašą

14. Vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai, nustatomas bendras patalpų plotas – ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir ne daugiau kaip 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms.

15. Ugniagesių komandų veiklai reikalingi minimalūs technikos ir įrangos kiekiai nustatomi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu.

16. Maksimalios metinės patalpų nuomos išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

N = I x P,

kur:

I – patalpų nuomos išlaidos 1 kv. m (numatyta nuomos sutartyje), eurais;

P – nuomojamų patalpų plotas, kv. m.

17. Metinės išlaidos elektros energijai skaičiuojamos pagal formulę:

E = y_Ex f_Ex P x S,

kur:

y_E– metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui kWh/kv. m, nurodytas Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“;

f_E – pastato dalis, kuriai reikalinga elektros energija, nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“;

P – patalpų plotas, kv. m;

S – elektros energijos vieneto kaina, eurais.

18. Metinės patalpų, šildymo išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

Šc = Šck x Em x Ek,

kur:

Šck – šildomų patalpų plotas kv. m (bendras patalpų plotas ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms);

Em – per paskutinius trejus metus sunaudotas šilumos energijos kiekio vidurkis vienam kv. m patalpų ploto;

Ek – šilumos energijos kaina, eurais.

19. Apskaičiuotos metinės šildymo išlaidos vienam kv. m gyvenamųjų patalpų, kuriose dirba ir ilsisi darbuotojai (palaikant patalpose 20 laipsnių temperatūrą), neturi viršyti 17,38 eurų, o negyvenamųjų patalpų (palaikant 8 laipsnių temperatūrą) – 6,95 euro už vieną kv. m.

20. Metinės šalto ir karšto vandens išlaidos:

20.1. esant centralizuotam vandens tiekimui, skaičiuojamos pagal formulę:

V = ((N x S) + (D x Ds)) x T x K,

kur:

N – paros vandens suvartojimo norma kub. m vienam darbuotojui, nurodyta Vandens vartojimo normose RSN-26-90 (šalto vandens paros sunaudojimo norma – 0,016 kub. m, karšto vandens paros sunaudojimo norma – 0,007 kub. m);

S – dirbančiųjų skaičius per parą;

D – paros vandens sunaudojimo norma kub. m vienam patalpose įrengtam dušui, nurodyta Vandens vartojimo normose RSN-26-90 (šalto vandens paros sunaudojimo norma – 0,5 kub. m, karšto vandens paros sunaudojimo norma – 0,27 kub. m);

Ds – dušų skaičius;

T – parų skaičius metuose;

K – šalto arba karšto vandens vieno kub. m kaina, eurais;

20.2. esant necentralizuotam vandens tiekimui, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir vieno kub. m vandens vidutinę kainą (ne daugiau kaip vienas kub. m vandens vienam darbuotojui per mėnesį).

21. Išlaidos kitoms komunalinėms paslaugoms vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai skaičiuojamos atsižvelgiant į skiriamą limitą (iki 11,58 euro per mėnesį).

22. Pastatų einamojo remonto lėšos skiriamos savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Pastatų einamojo remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą (ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms) ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 8,69 euro 1 kv. m).

23. Išlaidos viešojo telefono ryšio paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į viešojo fiksuoto ir viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičių bei vienam viešojo telefono ryšio abonentui pokalbiams ir prisijungimui prie interneto skiriamą limitą:

23.1. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos administracijai skiriami du viešojo judriojo arba du viešojo fiksuoto ryšio telefono abonentai (vienam viešojo telefono ryšio abonentui skiriama iki 11,58 eurų per mėnesį, o prisijungimui prie interneto iki 8,69 euro per mėnesį);

23.2. vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai skiriamas vienas viešojo judriojo telefono ryšio abonentas (vienam viešojo judriojo telefono ryšio abonentui skiriama iki 8,69 euro per mėnesį).

24. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos atskirai vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir vienai rezervinei gaisrinei automobilinei cisternai:

24.1. transporto išlaikymo išlaidos vienai gaisrinei automobilinei cisternai skaičiuojamos sudedant:

24.1.1. degalų ir tepalų įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinės automobilinės cisternos suminę metinę ridą, kuri skaičiuojama pagal formulę:

SR = R + A + S,

kur:

SR – suminė metinė rida, km;

R – automobilinės cisternos metinė rida, km;

A – metinis vidaus degimo variklio darbas su specialiu agregatu, km (1 val. = 50 km);

S – vidaus degimo variklio darbas be specialaus agregato, kai transporto priemonė stovi (darbas laisvąja eiga), km (1 val. = 5 km).

Atsižvelgiant į gaisrinių automobilinių cisternų gamintojo nurodytus duomenis apie degalų suvartojimo normą, gautas suminės metinės ridos rezultatas kilometrais paverčiamas į degalus litrais. Tepalų suvartojimo normos nustatomos vadovaujantis gaisrinės automobilinės cisternos gamintojo rekomendacijomis.

Apskaičiuotos metinės degalų ir tepalų įsigijimo išlaidos vienai gaisrinei automobilinei cisternai paskirstomos pagal vidutinę vienos gaisrinės automobilinės cisternos metinę suminę ridą (3500 km).

24.1.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į padangų naudojimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus naudojimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;

24.1.3. techninės priežiūros išlaidas – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (10 valandų / 1000 suminių km), priežiūros valandos normą (vidutiniškai 28,96 euro);

24.1.4. techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinių automobilių techninės apžiūros mokestį ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas;

24.2. transporto išlaikymo išlaidos vienai rezervinei gaisrinei automobilinei cisternai skaičiuojamos pagal šios metodikos 24.1.2 ir 24.1.4 papunkčius; techninės priežiūros išlaidoms metams skiriamos 3 remonto darbų valandos, priežiūros valandos norma – vidutiniškai 28,96 euro.

25. Gaisriniam gelbėjimo inventoriui, pirmosios pagalbos priemonėms, asmeninėms apsaugos priemonėms ir trumpalaikiam turtui skiriama iki 10 proc., o kvalifikacijos tobulinimui iki 5 proc. apskaičiuoto bendro darbo užmokesčio fondo.

IV SKYRIUS

GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO DUOMENŲ IR GYVENAMOSIOS VIETOS NEDEKLARAVUSIŲ ASMENŲ APSKAITOS DUOMENŲ TVARKYMO FUNKCIJAI ATLIKTI valstybės biudžeto LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo planą, ateinančių biudžetinių metų valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai atlikti bendra specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (toliau – Dotacija) suma apskaičiuojama pagal formulę:

STD_n+1= IVA x k x LGS_n,

kurioje:

n – einamieji biudžetiniai metai;

STD_n+1 – bendra Dotacijos suma biudžetiniams metams, eurais;

IVA – išlaidos vienam asmeniui aptarnauti;

LGS – Lietuvos gyventojų skaičius (valstybės įmonės Registrų centro viešai skelbiami Gyventojų registro duomenys);

k – santykis, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: (GVD_n-1 – eGVD_n-1)/LGS_n;

kurioje:

GVD – asmenų, kuriems seniūnija ar kitas savivaldybės administracijos padalinys suteikė gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugą ir įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą paslaugą, skaičių suma per biudžetinius metus (valstybės įmonės Registrų centro pateikti Gyventojų registro duomenys); į šią sumą įeina duomenys apie asmenis, kuriems paslaugos suteiktos seniūnijoje ar kitame savivaldybės administracijos padalinyje, ir duomenys apie asmenis, kuriems paslaugos suteiktos elektroniniu būdu;

eGVD – asmenų, kuriems gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga ir įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą paslauga suteikta tik elektroniniu būdu, skaičių suma per biudžetinius metus (valstybės įmonės Registrų centro pateikti Gyventojų registro duomenys).

Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugą sudaro: gyvenamosios vietos deklaravimas, išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų taisymas, keitimas ar deklaravimo duomenų panaikinimas.

27. Išlaidos vienam asmeniui aptarnauti apskaičiuojamos pagal formulę:

IVA = ((VT koef. x PABD + (VT koef. x PABD x SDĮT)) / VDVS / 60 min) x 20,

kurioje:

VT koef. – vyresniojo specialisto pareigybei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficientas;

PABD – Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis;

SDĮT – socialinio draudimo įmokų tarifas;

VDVS – socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas einamųjų biudžetinių metų vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius, esant penkių darbo dienų darbo savaitei;

20 – funkcijos atlikimo trukmė, minutėmis (apskaitos duomenų tvarkymas vienam atvejui).

28. Lėšos iš valstybės biudžeto gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai atlikti skiriamos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

29. Jeigu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu skiriama bendra Dotacijos suma atitinka sumą, apskaičiuotą pagal Metodikos 26 punktą, Dotacijos suma kiekvienai savivaldybei (STD sav.) apskaičiuojama pagal Metodikos 26 punkte nustatytą formulę, taikant kiekvienos savivaldybės santykinio dydžio (k) reikšmę.

30. Jeigu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtinta bendra Dotacijos suma yra mažesnė nei pagal Metodikos 26 punktą apskaičiuota Dotacijos suma, Dotacijos suma kiekvienai savivaldybei apskaičiuojama pagal formulę:

STD_sav. = (SGS_n x STD_patvirtinta) / LGS_n,

kurioje:

STD_sav. – Dotacijos suma savivaldybei, eurais;

SGS– savivaldybės gyventojų skaičius (valstybės įmonės Registrų centro viešai skelbiami

Gyventojų registro duomenys);

STD_patvirtinta – Lietuvos Respublikos atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtinta Dotacijos suma.

31. Savivaldybei apskaičiuotą Dotacijos sumą tvirtina vidaus reikalų ministras. Dotacija pervedama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

32. Dotacijos suma savivaldybei tikslinama atsižvelgiant į tai, ar savivaldybė pasiekė Vidaus reikalų ministerijos atitinkamų biudžetinių metų strateginiame veiklos plane atitinkamiems biudžetiniams metams numatytą tikslo pasiekimo stebėsenos rodiklį, skirtą gyvenamosios vietos deklaravimo elektroniniu būdu atvejų skaičiaus didėjimui matuoti (toliau – Rodiklis).

TAR pastaba. 32 punktas įsigalioja 2027-01-01.

33. Jeigu savivaldybė Rodiklio nepasiekė, savivaldybei skirta pagal Metodikos 29 ar 30 punktus apskaičiuota Dotacijos suma yra mažinama. Savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių užsieniečių skaičius Dotacijos sumos mažinimui įtakos nedaro. Sumažinta Dotacijos suma savivaldybei apskaičiuojama pagal formulę:

STD_x = STD_sav.–(STD_sav. x (R – R_sav.)/ 100),

kurioje:

STD_x – patikslinta Dotacijos suma savivaldybei, eurais;

R – Vidaus reikalų ministerijos atitinkamų biudžetinių metų strateginiame veiklos plane atitinkamiems metams nustatytas rodiklis, susijęs su gyvenamosios vietos deklaravimo elektroniniu būdu atvejų skaičiaus didėjimu, proc.;

R_sav.– savivaldybės pasiektas rodiklis, proc. (valstybės įmonės Registrų centro iš Gyventojų registro pateikti duomenys).

TAR pastaba. 33 punktas įsigalioja 2027-01-01.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1V-499, 2025-07-15, paskelbta TAR 2025-07-15, i. k. 2025-12847

_________________________

Pakeitimai: