Suvestinė redakcija nuo 2024-06-28

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 65-2380, i. k. 1061010ISTA000X-614

Nauja redakcija nuo 2024-06-28:

Nr. XIV-2702, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11769

LIETUVOS RESPUBLIKOS
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ
ĮSTATYMAS

2006 m. gegužės 25 d. Nr. X-614

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę.

2. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – kompetentingos institucijos) įgaliojimus užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliojimus atlikti Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytas skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas ir priežiūros institucijų įgaliojimus.

3. Šis įstatymas netaikomas:

1) mokesčių, rinkliavų, kitų įmokų į valstybės ar savivaldybių biudžetus ir jų administravimo srityse;

2) su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo IX skyrius;

3) su draudžiamais susitarimais susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo;

4) notarų ir atskirus notarinius veiksmus atliekančių asmenų veiklai;

5) gynybai ir atstovavimui bylų procese;

6) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo reglamentuojamai veiklai.

4. Šis įstatymas skiriamas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimui užtikrinti.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Elektroninė komercija – informacinės visuomenės paslaugų teikimas ir kita su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusi veikla.

2. Elgesio kodeksas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjų susitarimo pagrindu nustatytos elgesio normos (taisyklės) dėl vienos ar kelių šių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų.

3. Informacinė sistema – visuma techninių ir programinių priemonių informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu.

4. Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie naudojasi informacinės visuomenės paslauga.

5. Informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugas teikiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

6. Įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – įsisteigęs paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, įsisteigęs konkrečioje vietoje, kuri yra šio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė ar registruota buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės finansinės funkcijos ir vykdoma veiklos kontrolė.

7. Komercinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta prekėms, paslaugoms ar asmens, besiverčiančio ūkine komercine veikla arba dirbančio pagal reglamentuojamą profesiją, įvaizdžiui tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti. Komercine informacija nėra laikoma:

1) informacija, leidžianti tiesiogiai susipažinti su asmens veikla, ypač interneto adresų srities simbolinis pavadinimas arba elektroninio pašto adresas;

2) nepriklausomai parengta informacija, susijusi su prekėmis, paslaugomis ar asmens įvaizdžiu.

8. Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos aptikti ir nustatyti neteisėtą turinį yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.

9. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos valstybės institucija ar įstaiga, kuriai įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, suteikia įgaliojimus prižiūrėti paslaugų teikėjų veiklą ir (ar) apriboti jų laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas.

10. Reglamentuota sritis – sritis, kurios teisės normos nustato reikalavimus paslaugų teikėjų veiklai (tarp jų reikalavimus, reglamentuojančius jų atsakomybę) ir informacinės visuomenės paslaugoms, nepaisant to, ar teisės normose nustatyti reikalavimai yra bendri, ar taikomi tik paslaugų teikėjams ir informacinės visuomenės paslaugoms. Reglamentuota sritis neapima teisės normų, kurios nustato reikalavimus, taikomus su informacinės visuomenės paslaugomis susijusioms prekėms ir jų pristatymui, taip pat teisės normų, taikomų ne elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms.

11. Užsakymas – paslaugos gavėjo paslaugų teikėjui elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) arba pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas).

12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir Reglamente (ES) 2022/2065.

3 straipsnis. Reguliavimo principai

1. Informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas yra grindžiamas elektroninės formos nediskriminavimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, sutarčių laisvės, savireguliacijos skatinimo, asmens duomenų teisinės apsaugos, vartotojų apsaugos, proporcingumo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, objektyvumo, saviraiškos laisvės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais.

2. Elektroninės formos nediskriminavimo principas reiškia, kad informacijos teisinė galia negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis.

3. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, naudojamas informacinės visuomenės paslaugoms teikti.

4. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos informacinės visuomenės paslaugoms, atliekančioms analogiškas funkcijas.

4 straipsnis. Paslaugų teikėjų veikla Lietuvos Respublikoje

1. Ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas negali būti ribojama taikant reglamentuotos srities teisės normas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacinės visuomenės paslaugų teikimo ribojimams, susijusiems su:

1) Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo ir kitų intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų taikymu;

2) elektroninių pinigų išleidimu, kai juos išleidžia įstaigos, kurioms Europos Sąjungos valstybė narė yra pritaikiusi vieną iš 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių;

3) kolektyvinio investavimo subjektų Lietuvos Respublikoje platinamų vertybinių popierių (investicinių vienetų ir (ar) akcijų) reklamos reikalavimais;

4) teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo įmonių įsisteigimą ir paslaugų teikimą (įskaitant privalomojo draudimo paslaugų teikimą), ir ne gyvybės ir gyvybės draudimo sutartims taikytina teise;

5) sutarties šalių laisve pasirinkti savo sutarčiai taikytiną teisę;

6) sutartiniais įsipareigojimais, susijusiais su vartojimo sutartimis;

7) sutarčių, kuriomis sukuriamos ar perleidžiamos teisės į nekilnojamąjį daiktą, galiojimu dėl valstybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, teisės normų reikalavimų, keliamų sutarties formai;

8) galimybe elektroniniu paštu siųsti komercinę informaciją be išankstinio jos gavėjo sutikimo.

3. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir taikomų paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminę žalą ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą teikiamas, kai:

1) tokia priemonė yra būtina viešojo intereso (ypač tai susiję su nusikaltimų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir asmenų baudžiamuoju persekiojimu, įskaitant nepilnamečių apsaugą ir kovą su rasinės, lytinės, religinės ar tautinės neapykantos kurstymu bei asmenų žmogiškojo orumo pažeidimu), visuomenės sveikatos apsaugai, visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinį saugumą ir gynybą, interesų, vartotojų, kuriems keliama didelė žala dėl paslaugų teikėjų vykdomos veiklos, apsaugai. Ši priemonė taikoma tai informacinės visuomenės paslaugai, kuri pažeidžia šiuos interesus arba kelia grėsmę, kad jie bus pažeisti. Taikoma priemonė turi atitikti siekiamus tikslus;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba priežiūros institucijos prašymu kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba, – savo iniciatyva kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba kai, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;

3) Ryšių reguliavimo tarnyba praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, apie priežiūros institucijos ketinimą kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių.

4. Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, taip pat kai imamasi priemonių pagal teisės normas, reglamentuojančias teismo procesą ir (ar) kitas teisės pažeidimų tyrimo, ginčų sprendimo ir (ar) kitas panašias procedūras, šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai netaikomi. Tokiu atveju apie kreipimąsi į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis tokių priemonių arba apie tokių priemonių ėmimąsi priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos praneša Ryšių reguliavimo tarnybai ir nurodo priežastis, kodėl tai yra skubus atvejis, o Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas.

5. Jeigu Europos Komisija yra nustačiusi, kad priemonė nesuderinama su Europos Sąjungos teise, ir yra paprašiusi nesiimti priemonės arba tuoj pat nustoti ją taikyti, priežiūros institucija turi įvertinti Europos Komisijos prašymą, prieš nuspręsdama kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių ar pati imdamasi tokių priemonių. Jeigu į šį teismą su prašymu imtis priemonių jau kreiptasi ar tokių priemonių jau imtasi, priežiūros institucija turi nuspręsti, ar priemonės gali būti toliau taikomos. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama kreiptis ar jau kreiptasi į Regionų administracinį teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, priežiūros institucija nesikreipia į šį teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina savo pačios priimtas priemones.

6. Kai informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos taip pat ir Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, šiame įstatyme Europos Sąjunga suprantama kaip Europos ekonominė erdvė.

7. Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.

8. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie savo teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu. Paskirtiems teisiniams atstovams gali būti taikomos vykdymo užtikrinimo procedūros, nustatytos šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie paskirtą teisinį atstovą pateikimo tvarką ir savo interneto svetainėje viešai skelbia apie Lietuvos Respublikoje paskirtus teisinius atstovus.

9. Tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, nepaskyrus teisinio atstovo nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kompetentingos institucijos turi teisę imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų, nustatytų šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ar Europos Komisija dėl tų pačių faktų nėra pradėjusios vykdymo užtikrinimo procedūrų. Kompetentingos institucijos apie savo sprendimą imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, o ši visą su šiuo sprendimu susijusią informaciją perduoda Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Europos Komisijai.

5 straipsnis. Pagrindinės informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos taisyklės

Paslaugų teikėjai turi teisę verstis veikla be atskiro viešojo administravimo subjektų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tokio leidimo reikia, nepaisant to, ar verčiantis ta veikla bus teikiamos informacinės visuomenės paslaugos.

II SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMO IR SAUGOJIMO REIKALAVIMAI

6 straipsnis. Informacijos teikimas

1. Paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad paslaugos gavėjai ir priežiūros institucijos galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti šią informaciją:

1) paslaugų teikėjo pavadinimą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę);

2) paslaugų teikėjo buveinės adresą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – jo korespondencijos adresą);

3) paslaugų teikėjo kontaktinius duomenis, tarp jų elektroninio pašto adresą;

4) informaciją apie tai, koks yra valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugų teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jei paslaugų teikėjas privalo būti įregistruotas registro informacinėje sistemoje;

5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai, – informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;

6) pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodą, jei paslaugų teikėjas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas.

2. Jeigu paslaugų teikėjas dirba pagal reglamentuojamą profesiją, jis privalo užtikrinti, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija paslaugos gavėjai ir priežiūros institucijos galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti:

1) informaciją apie instituciją, pripažinusią paslaugų teikėjo profesinę kvalifikaciją;

2) informaciją apie profesinį vardą ir valstybę, kurioje šis vardas buvo suteiktas;

3) informaciją, kokios yra jo veiklai taikomos profesinės veiklos taisyklės (tarp jų elgesio kodeksai) ir kaip su jomis susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

3. Paslaugų teikėjai informacinės visuomenės paslaugų kainas turi nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat nurodyti, ar į jas įskaičiuoti mokesčiai ir pristatymo išlaidos.

7 straipsnis. Prieiga prie duomenų

1. Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis, Ryšių reguliavimo tarnyba labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, teikia pagrįstus prašymus suteikti prieigą prie duomenų. Labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje.

2. Gavusi tyrėjų prašymą, kuriame pagrindžiamas poreikis konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikti prieigą prie duomenų, Ryšių reguliavimo tarnyba šiems tyrėjams suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir pagal šio straipsnio 1 dalį teikia pagrįstą prašymą labai didelių interneto platformų ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie duomenų suteikimo, jei tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tinkamai parengto prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.

3. Tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikoje įsisteigusių mokslinių tyrimų organizacijų nariai, turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai teikti prašymą dėl prieigos prie duomenų, gaunamų iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo, suteikimo. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą, ar tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba šį pradinį vertinimą ir tyrėjų prašymą kartu su pateiktais dokumentais perduoda įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris priima sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą ir priima sprendimą dėl prašymo kartu su pateiktais dokumentais perdavimo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Apie įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui perduotų prašymų nagrinėjimo eigą ir terminus Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja prašymus dėl prieigos prie duomenų suteikimo pateikusius tyrėjus.

4. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalyse ir Europos Komisijos priimtuose deleguotuosiuose teisės aktuose, kurie papildo Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas.

8 straipsnis. Pareiga saugoti paslaptis ir konfidencialią informaciją

Priežiūros institucijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, privalo saugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją, taip pat bet kokią kitą konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami savo užduotis arba naudodamiesi savo įgaliojimais, tiek eidami pareigas, tiek ir pasibaigus jų tarnybos (darbo) santykiams. Priežiūros institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.

III SKYRIUS

KOMERCINĖS INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

9 straipsnis. Komercinės informacijos teikimas

1. Informacinės visuomenės paslaugą ar jos dalį sudaranti komercinė informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turi būti aiškiai atpažįstama kaip komercinė informacija. Elektroninių ryšių įstatyme nustatytu atveju be išankstinio gavėjo sutikimo siunčiama komercinė informacija turi būti aiškiai atpažįstama kaip komercinė informacija, siunčiama be išankstinio sutikimo;

2) iš šios komercinės informacijos turi būti galima atpažinti fizinį ar juridinį asmenį, kurio vardu komercinė informacija teikiama;

3) komercinėje informacijoje turi būti aiškiai atpažįstami reklaminiai pasiūlymai, tokie kaip nuolaidos, priemokos, dovanos, o sąlygos, kurias reikia patenkinti, norint gauti šias nuolaidas, priemokas ar dovanas, turi būti lengvai prieinamos ir pateikiamos aiškiai ir nedviprasmiškai;

4) komercinėje informacijoje turi būti aiškiai atpažįstami reklaminiai konkursai arba žaidimai, o sąlygos, kurias reikia patenkinti, norint juose dalyvauti, turi būti lengvai prieinamos ir pateikiamos aiškiai ir nedviprasmiškai.

2. Komercinė informacija elektroniniu paštu be išankstinio jos gavėjo sutikimo gali būti siunčiama tik Elektroninių ryšių įstatymo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.

10 straipsnis. Komercinės informacijos apie reglamentuojamą profesiją teikimas

Pagal reglamentuojamą profesiją dirbantis asmuo turi teisę teikti komercinę informaciją apie savo teikiamą informacinės visuomenės paslaugą ar jos dalį. Teikiant tokią komercinę informaciją, turi būti laikomasi profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (tarp jų elgesio kodeksų), ypač dėl profesijos nepriklausomumo, profesinių paslapčių, garbės ir orumo, sąžiningumo klientų ir kitų asmenų, kurie verčiasi šia veikla, atžvilgiu.

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI IR SUTARČIŲ SUDARYMAS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS

11 straipsnis. Informacijos, susijusios su sutarties sudarymu elektroninėmis priemonėmis, teikimas

1. Paslaugų teikėjas paslaugos gavėjui, prieš šiam pateikiant užsakymą, jei su paslaugos gavėju, veikiančiu savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitarta kitaip, turi aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją:

1) apie veiksmų, kuriuos vykdant sudaroma sutartis, eiliškumą;

2) ar paslaugų teikėjas saugos sutartį ir ar ją sudarius bus galima su ja susipažinti;

3) apie technines priemones įvesties klaidoms nustatyti ir ištaisyti, prieš pateikiant užsakymą;

4) apie tai, kokiomis kalbomis siūloma sudaryti sutartį.

2. Jei paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugų teikėjas privalo paslaugos gavėjui nurodyti elgesio kodeksus, kurių paslaugų teikėjas įsipareigoja laikytis, ir informaciją, kaip susipažinti su šiais elgesio kodeksais elektroninėmis priemonėmis.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos sutartims, kurios sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

4. Paslaugų teikėjas privalo paslaugos gavėjui pateikti sutarčių sąlygas, tarp jų sutarčių standartines sąlygas, tokiu būdu, kuriuo šią informaciją pastarasis galėtų išsaugoti ir vėliau panaudoti.

12 straipsnis. Užsakymo teikimas

1. Jei paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugos gavėjui pateikus užsakymą, paslaugų teikėjas turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną elektroninėmis priemonėmis patvirtinti, kad užsakymą gavo. Vienas iš tinkamų užsakymo gavimo patvirtinimo būdų yra užsakytų informacinės visuomenės paslaugų teikimas elektroninėmis priemonėmis.

2. Užsakymas ir jo gavimo patvirtinimas yra laikomi gautais, kai šalys, kurioms jie skirti, gali juos pasiekti.

3. Jei paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugų teikėjas turi suteikti paslaugos gavėjui tinkamas, veiksmingas ir prieinamas technines priemones, kuriomis pastarasis galėtų nustatyti ir ištaisyti įvesties klaidas, prieš pateikdamas užsakymą.

4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalys netaikomos sutartims, kurios sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

13 straipsnis. Pasiūlymo sudaryti sutartį (ofertos) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimo (akcepto) priskyrimas šaliai, išsiuntimas, gavimas ir išsiuntimo bei gavimo vieta

1. Laikoma, kad šalis išsiuntė pasiūlymą sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateiktą pasiūlymą sudaryti sutartį priėmė (akceptas), jei juos išsiuntė pati šalis, jos atstovas arba informacinė sistema, kuri šalies ar jos vardu suprogramuota veikti automatiškai.

2. Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas) laikomi išsiųstais, kai šalis ar jos atstovas, kurie juos išsiuntė, nebegali jų pasiekti ir kontroliuoti.

3. Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas) laikomi gautais, kai šalis, kuriai jie skirti, gali juos pasiekti.

4. Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas) išsiunčiami į pasiūlymą sudaryti sutartį pateikusios šalies (oferento) ir (ar) pasiūlymą sudaryti sutartį priėmusios šalies (akceptanto) gyvenamąją arba verslo vietą ir (ar) gaunami pasiūlymą sudaryti sutartį pateikusios šalies (oferento) ir (ar) pasiūlymą sudaryti sutartį priėmusios šalies (akceptanto) gyvenamojoje arba verslo vietoje.

V SKYRIUS

PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ

14 straipsnis. Paprasto perdavimo, podėliavimo ir prieglobos paslaugos

1. Paslaugų teikėjų, teikiančių paprasto perdavimo, podėliavimo ir prieglobos paslaugas, atleidimo nuo atsakomybės sąlygos nustatytos Reglamento (ES) 2022/2065 4–6 straipsniuose.

2. Paslaugų teikėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, nelaikomi neatitinkančiais atleidimo nuo atsakomybės sąlygų dėl atliekamų savanoriškų tyrimų ir jiems nėra nustatoma bendros stebėsenos ir aktyvaus faktų nustatymo pareiga, kaip tai apibrėžiama Reglamento (ES) 2022/2065 7 ir 8 straipsniuose.

15 straipsnis. Neteisėtas turinys

1. Laikoma, kad paslaugų teikėjas yra sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Siekdamas nustatyti, ar paskelbta informacija yra neteisėtas turinys, paslaugų teikėjas gali prašyti paslaugos gavėjo pateikti paaiškinimą ir (ar) kreiptis į instituciją, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę. Paslaugų teikėjas, per pagrįstą terminą negavęs atsakymo iš paslaugos gavėjo ar nustatęs, kad pateiktas paaiškinimas nėra pagrįstas, priima sprendimą informaciją laikyti neteisėtu turiniu ir apriboja prieigą prie šio turinio. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.

2. Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgiu prieglobos paslaugų teikėjas yra pritaikęs apribojimus, reaguodami į šio prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, tokiomis kaip vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka sprendimai. Skundai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių apsaugos nagrinėjami Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Asmenys, kai jų teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, dėl to gali teikti skundą paslaugų teikėjui, spręsti tai ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako.

4. Kai interneto platformos paskyros valdytojas, kuris kaip fizinis ar juridinis asmuo yra susikūręs ir valdo asmeninę paskyrą, kad galėtų naudotis interneto platformos paslaugomis, (toliau – interneto platformos paskyros valdytojas) pašalina neteisėto turinio komentarą, parašytą savo sukurtame įraše, šiam interneto platformos paskyros valdytojui nėra taikomi Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio įpareigojimai pateikti motyvų paaiškinimą komentaro autoriui. Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnyje numatyta pareiga pateikti motyvų paaiškinimą paveiktiems paslaugos gavėjams taikoma interneto platformai, kai ji priima sprendimus dėl paslaugos gavėjo generuojamo turinio, įskaitant komentarus, apribojimų.

5. Interneto platformų paskyrų valdytojams nėra nustatoma bendra pareiga stebėti informaciją ir jie nėra įpareigojami aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių apie neteisėtą turinį ar veiklą šiose paskyrose. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustačiusios neteisėtą turinį, paskyrų valdytojams duoda privalomus nurodymus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustatyta tvarka pašalinti jų parengtą neteisėtą turinį ar po juo esančius neteisėtus komentarus.

16 straipsnis. Turinio moderavimas labai didelėse interneto platformose ir labai didelėse interneto paieškos sistemose

1. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turi vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnyje nurodytas sistemines rizikas, įskaitant neigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei, pliuralizmui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui. Šių paslaugų teikėjų atliekamas rizikų vertinimas ir mažinimas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 34 ir 35 straipsnius turi apimti rizikas dėl teisėto turinio pašalinimo ir blokavimo, algoritminių sistemų veikimo tiek, kiek tai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Atliekant sisteminių rizikų vertinimą turi būti atsižvelgiama į lietuvių kalbos normas ir vartoseną.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, kitų subjektų pateikta ar viešai prieinama informacija, analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija analizuoja sistemines rizikas tiek, kiek jos yra susijusios su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų naudojamomis algoritminėmis sistemomis, įskaitant šių algoritminių sistemų rekomendavimo sistemas, veikimo modelį ir turinio tvarkymą. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja tarpusavyje, keičiasi informacija ir duomenimis, reikalingais sisteminėms rizikoms vertinti.

17 straipsnis. Informavimas apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos

Prieglobos paslaugų teikėjai privalo nedelsdami informuoti policiją, jei prieglobos paslaugų teikėjas sužino bet kokią informaciją, dėl kurios kyla įtarimų, kad buvo padaryta, daroma ar tikriausiai bus padaryta nusikalstama veika, kelianti grėsmę asmens (-ų) gyvybei ar saugumui pagal Reglamento (ES) 2022/2065 18 straipsnį.

VI SKYRIUS

ELGESIO KODEKSAI

18 straipsnis. Elgesio kodeksų rengimas

1. Verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ir (ar) paslaugos gavėjams, turi teisę rengti ir tvirtinti elgesio kodeksus, reglamentuojančius paslaugų teikėjų veiklą. Paslaugų teikėjai savanoriškai pasirenka elgesio kodeksus ir deklaruoja, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas. Pagal reglamentuojamą profesiją dirbantiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais yra privalomos elgesio kodeksų normos. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asociacijos, rengdamos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančias elgesio kodeksų normas, ir reglamentuojamos profesijos savivaldos institucijos, nustatydamos elgesio kodeksų normas, reglamentuojančias komercinės informacijos apie reglamentuojamą profesiją teikimą, turi atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomus atitinkamus elgesio kodeksus, ypač į asociacijų, jungiančių asmenis, kurie dirba pagal reglamentuojamą profesiją Europos Sąjungos valstybėse narėse, parengtus elgesio kodeksus ir į Europos Sąjungos institucijų parengtas gaires bei rekomendacijas.

3. Paslaugų teikėjams atstovaujančios verslo ir profesinės asociacijos privalo viešai skelbti informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elgesio kodeksų rengimą ir įgyvendinimą ir sudaryti galimybes vartotojų asociacijoms, kompetentingoms institucijoms ir priežiūros institucijoms pateikti savo pastabų ir pasiūlymų dėl šių kodeksų ir jų taikymo. Kai rengiami elgesio kodeksai gali turėti įtakos asmenims, turintiems regėjimo ar kitą negalią, elgesio kodeksų rengėjai privalo konsultuotis su vartotojų asociacijomis ir kitais juridiniais asmenimis, atstovaujančiais asmenims, turintiems regėjimo ar kitą negalią, kad būtų nustatyti šių asmenų specifiniai poreikiai.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asociacijos privalo elektroninėmis priemonėmis pateikti savo parengtus elgesio kodeksus Ryšių reguliavimo tarnybai. Elgesio kodeksai turi būti pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis. Ryšių reguliavimo tarnyba šiuos elgesio kodeksus skelbia savo interneto svetainėje.

5. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba skatina rengti elgesio kodeksus dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos.

6. Kompetentingų institucijų ir (ar) priežiūros institucijų iniciatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asociacijos teikia elgesio kodeksų projektus, elgesio kodeksų taikymo ir jų įtakos praktikai, susijusiai su elektronine komercija, įvertinimus Europos Komisijai, kompetentingai institucijai ir (ar) priežiūros institucijai.

7. Kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į verslo, profesines ir vartotojų asociacijas, atstovaujančias paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, kad šios asociacijos pakeistų savo parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities. Jei verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugų gavėjams, nepataiso elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių reglamentuotos srities teisės normoms, kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos atleidžia paslaugų teikėjus nuo pareigos laikytis šio elgesio kodekso.

VII SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMAS

19 straipsnis. Ginčų sprendimo reglamentavimas

1. Paslaugos gavėjai turi teisę spręsti ginčus su paslaugų teikėjais dėl informacinės visuomenės paslaugų teikimo ne teismo tvarka, įskaitant ir ginčų sprendimą naudojant elektronines priemones. Ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjančio subjekto sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Ginčo, susijusio su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, sprendimas ne teismo tvarka, įskaitant vartojimo ginčų sprendimą ne teismo tvarka, neužkerta kelio paslaugų gavėjams naudotis kituose teisės aktuose nustatytais jų teisių gynimo būdais. Ginčo, susijusio su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kad šis nagrinėtų jų ginčą, kuris yra nagrinėjamas ne teismo tvarka, arba ginčą, dėl kurio ne teismo tvarka jį nagrinėjęs subjektas yra priėmęs sprendimą. Ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai turi nustatyti šių ginčų nagrinėjimo taisykles ir užtikrinti jų atitiktį Reglamentui (ES) 2022/2065. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato subjektų, ne teismo tvarka nagrinėjančių Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje nurodytus ginčus, sertifikavimo tvarką (toliau – Sertifikavimo tvarka), kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje ir šiame įstatyme. Ryšių reguliavimo tarnyba, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo subjekto Sertifikavimo tvarkos reikalavimus atitinkančio tinkamai parengto prašymo sertifikuoti arba pratęsti sertifikavimo laikotarpį ir visų dokumentų, reikalingų subjekto atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar subjektas atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą sertifikuoti subjektą, pratęsti jo sertifikavimo laikotarpį ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti sertifikuoti subjektą arba pratęsti jo sertifikavimo laikotarpį ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį subjektą. Sertifikavimo laikotarpio pratęsimų skaičius nėra ribojamas.

3. Teismai ir ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai turi teisę informuoti Europos Komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą apie reikšmingus savo sprendimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, ir perduoti šioms institucijoms informaciją, kaip sprendžiami ginčai, susiję su elektronine komercija.

4. Pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnį ginčus ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai, kuriuos Ryšių reguliavimo tarnyba yra sertifikavusi, Ryšių reguliavimo tarnybai kartą per metus pateikia nagrinėtų ginčų dėl interneto platformų paslaugų teikimo ataskaitą. Ryšių reguliavimo tarnyba kas 2 metus parengia ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančių subjektų, kuriuos yra sertifikavusi, veiklos ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 4 dalį.

VIII SKYRIUS

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

20 straipsnis. Informacinės visuomenės plėtros politikos formavimas

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija:

1) formuoja valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką;

2) pagal kompetenciją atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su valstybės informacinės visuomenės plėtra.

21 straipsnis. Nurodymų teikimas ir institucijų bendradarbiavimas

1. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, teikdamos nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį, kaip jis apibrėžiamas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h punkte, ar pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius, vadovaujasi šiuose straipsniuose nustatytais nurodymų teikimo reikalavimais. Nurodymai gali būti teikiami tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie teikia tarpininkavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta. Teisminių ar priežiūros institucijų nurodymų teikimą tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų dėl konkretaus neteisėto turinio elementų nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę.

2. Nurodymą teikianti institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalimi, per 5 darbo dienas nuo nurodymo pateikimo dienos ar teismo leidimo taikyti nurodymus išdavimo dienos, kai toks leidimas yra privalomas pagal teisės aktus, reglamentuojančius neteisėto turinio kontrolę ir ribojimą, perduoda nurodymą kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą Ryšių reguliavimo tarnybai, jei nurodymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba. Ši tarnyba nustato nurodymų ir kitos šioje dalyje nurodytos informacijos perdavimo Ryšių reguliavimo tarnybai tvarką.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktą nurodymą, perduoda jo kopiją visiems Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasi sukurta dalijimosi informacija sistema, nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 85 straipsnyje.

4. Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos nedaro poveikio civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms, kitoms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, kuriose numatomos taisyklės imtis veiksmų dėl konkrečios rūšies neteisėto turinio ribojimo ir kontrolės.

22 straipsnis. Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo taikymo priežiūra

1. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo 4, 16–19 straipsnių įgyvendinimą ir užtikrina jų vykdymą, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo nuostatas, kurių įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 yra Europos Komisijos ar pagal šį įstatymą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ar ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos kompetencija. Ryšių reguliavimo tarnyba, bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, koordinuoja Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

2. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065 ir priimdamos sprendimus dėl jo vykdymo užtikrinimo, yra nepriklausomos, nesiekia ir nepriima nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto. Kompetentingų institucijų funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti yra užtikrinami visi būtini finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai.

3. Kompetentingos institucijos Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu pateikia visą šiai tarnybai reikalingą informaciją dėl savo vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Kompetentingos institucijos teikia informaciją Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais terminais, kurie negali būti trumpesni kaip 5 darbo dienos.

23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065;

2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme;

3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje;

4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų;

5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje;

6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas;

7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo;

8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę;

9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis;

10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas;

11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai.

24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus įgaliojimus.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo IX skyriuje nustatytą tvarką turi teisę atlikti tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio. Atlikdama tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba gali prašyti tarpininkavimo paslaugų teikėjo, jo darbuotojų ar atstovo pateikti žodinį ir rašytinį paaiškinimus, reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas atvyktų į Ryšių reguliavimo tarnybos patalpas pateikti paaiškinimų.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba taiko Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus:

1) išnagrinėja tarpininkavimo paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, priima sprendimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimo ir nustato, kad jie yra privalomi, arba atsisako juos patvirtinti. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas privalo pateikti rašytinį įsipareigojimą Ryšių reguliavimo tarnybai per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, atsižvelgia į užduočių ir procedūrų atlikimo sudėtingumą, numato proporcingą ir pagrįstą įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų;

2) nurodo nutraukti pažeidimą ir, jei yra pagrindas, nustato pažeidimui proporcingus taisomuosius veiksmus. Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tarpininkavimo paslaugų teikėją per pagrįstą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų, atlikti taisomuosius veiksmus;

3) skiria baudas už Reglamento (ES) 2022/2065 nesilaikymą pagal šio įstatymo XI skyriuje nustatytą tvarką;

4) skiria periodines baudas už pateiktų nurodymų nesilaikymą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalies d punktą šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka;

5) paslaugų gavėjų, kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, laikydamasi proporcingumo principo, taiko laikinąsias priemones, siekdama išvengti didelės žalos pavojaus paslaugų gavėjams, nepataisomų pasekmių visuomenės interesams dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo arba jeigu gali tapti sunkiau atlikti tyrimą arba to padaryti bus nebeįmanoma, nesiėmus šių priemonių. Laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės gali būti taikomos iki galutinio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų priemonių per 10 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo įteikimo tarpininkavimo paslaugų teikėjui dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

4. Jei visos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos vykdymo užtikrinimo priemonės yra išnaudotos, tačiau pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) pateikia reikalavimą tarpininkavimo paslaugų teikėjui ištirti padėtį, parengti veiksmų planą ir atlikti kitus veiksmus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies a punktą. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo sudėtingumą ir taisomųjų veiksmų pobūdį, nustato tarpininkavimo paslaugų teikėjui proporcingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų;

2) kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl laikino paslaugų gavėjų prieigos prie su pažeidimu susijusios paslaugos apribojimo arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigos prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos apribojimo. Šis kreipimasis vykdomas tada, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas neįvykdo šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nenutraukia pažeidimo ar toliau vykdo pažeidimą, kuris kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte. Apribojimas gali būti nustatomas ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybai pakartotinai kreipiantis į Regionų administracinį teismą, jei tarpininkavimo paslaugų teikėjo vykdomas pažeidimas atitinka šiame punkte nustatytus kriterijus.

5. Kitos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės:

1) teikti pagrįstą prašymą tarpininkavimo paslaugų teikėjams suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai visą reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, būtinus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijoms ir užduotims atlikti, tarpininkavimo paslaugų teikėjų ūkinėms operacijoms, susijusioms su tikrinama tarpininkavimo paslauga, patikrinti;

2) reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai leistų susipažinti su jų organizacine struktūra, veikimu, informacinių technologijų sistemomis, algoritmais bei verslo praktika ir pateiktų paaiškinimą, kurį Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai galėtų įrašyti ar dokumentuoti;

3) paimti ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą. Atlikusi dokumentų ir (ar) daiktų poėmį, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą ir motyvuotą sprendimą dėl jų poėmio;

4) kviesti ir (ar) samdyti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes tarpininkavimo paslaugų teikėjų vykdomai veiklai vertinti, pažeidimams nagrinėti, tyrimams ir patikrinimams atlikti, taip pat kitiems Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimams spręsti;

5) keistis šiame įstatyme nustatytoms užduotims atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Europos Komisija, teikti prašymus kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir (ar) Europos Komisijai išnagrinėti galimus Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus ir imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjai nėra įsisteigę Lietuvos Respublikoje;

6) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti;

7) turėti įgaliojimus savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia tarpininkavimo paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti tarpininkavimo paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant tarpininkavimo paslaugas, ar užkirstas kelias jam, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį tarpininkavimo paslaugų teikėjas neatsako.

25 straipsnis. Kitų kompetentingų institucijų teisės ir pareigos

1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi šio įstatymo 24 straipsnio 2–4 dalyse ir 5 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 26 straipsnio 1 dalies d punkto ir 3 dalies, 27 straipsnio, 28 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimo. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nėra taikomos šio įstatymo IX ir X skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundų nagrinėjimo ir tyrimų vykdymo tvarką nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi šio įstatymo 24 straipsnio 2–4 dalyse ir 5 dalies 1, 3 ir 6 punktuose nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 25 straipsnio (kai paslaugos gavėjai yra fiziniai asmenys), 26 straipsnio 1 dalies a–c punktų ir 2 dalies, 30–32 straipsnių įgyvendinimo.

3. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi šio įstatymo 24 straipsnio 2–4 dalyse ir 5 dalies 1, 3 ir 6 punktuose nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies.

26 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos funkcijos

Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija:

1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką;

2) prižiūri informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, III ir IV skyrių nuostatas;

3) atlieka tyrimus dėl galimo šio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, III ir IV skyrių nuostatų pažeidimo bei už šių nuostatų pažeidimus skiria baudas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka;

4) Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir vartotojų apsaugą, nustatyta tvarka ir sąlygomis bendradarbiauja su Europos Komisija ir reikiamomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, kontaktinius duomenis pateikia Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms;

5) teikia (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) prašomą informaciją Europos Komisijai ir reikiamoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms ir kitą reikiamą pagalbą;

6) informuoja Europos Komisiją apie sutarčių, kurių negalima sudaryti elektroninėmis priemonėmis, rūšis; kartą per 5 metus parengia teisės sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis išimčių ataskaitą, kurioje nurodoma, kodėl šios išimtys būtinos, šią ataskaitą pateikia Europos Komisijai;

7) elektroninėmis priemonėmis (taip pat turi teisę naudoti ir kitus būdus) teikia bendrą informaciją (tačiau ne teisines konsultacijas) apie paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų teises ir pareigas, susijusias su elektroninėmis priemonėmis sudaromomis sutartimis, galimus paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų ginčų sprendimo ir žalos atlyginimo būdus bei jų naudojimo praktinius aspektus, valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, kurios gali suteikti papildomos informacijos ir (ar) praktinę pagalbą; savo interneto svetainėje skelbia apie būdus susisiekti su ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija elektroninėmis priemonėmis;

8) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;

9) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nustatytas funkcijas.

27 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos teisės

1. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija turi teisę teikti pagrįstą prašymą paslaugų teikėjams ir kitiems asmenims, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms suteikti informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti. Paslaugų teikėjai ir kiti asmenys, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia informaciją ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos nustatytais terminais, kurie negali būti trumpesni kaip 10 darbo dienų, o skubos atveju, kai atliekamas tyrimas dėl didelę žalą keliančio pažeidimo visuomenei, – 3 darbo dienos. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija saugo konfidencialią informaciją teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, asmens duomenų ir privatumo apsaugą, nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija turi teisę imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šiame įstatyme jai pavestos funkcijos.

28 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos pareigūnų teisės

Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip yra laikomasi šio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, III ir IV skyrių reikalavimų, turi šias teises:

1) savo funkcijoms atlikti pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nustatytas sąlygas ir procedūras iš paslaugų teikėjų gauti reikalingą informaciją;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, įeiti ir atlikti patikrinimą paslaugų teikėjo naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus paslaugų teikėjo dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų paslaugų teikėjų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas pateikti paaiškinimų;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų asmenų, nepaisant jų pavaldumo, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;

5) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant galimą pažeidimą. Šiuo atveju paliekamas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašas; išreikalauti padaryti nurodytų dokumentų, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, kopijas;

6) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų.

IX SKYRIUS

REGLAMENTO (ES) 2022/2065 VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TVARKA

29 straipsnis. Tyrimai ir (ar) patikrinimai ir jų atlikimo tvarka

1. Kompetentingos institucijos turi teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo. Kompetentingos institucijos informuoja tarpininkavimo paslaugų teikėją apie pradėtą tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos. Kompetentingų institucijų sprendimu tyrimai gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai. Tyrimo metu esant pagrįstam poreikiui, kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą atlikti patikrinimą tarpininkavimo paslaugų teikėjo patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas. Kompetentingų institucijų įgalioti pareigūnai, prižiūrintys, kaip vykdomas Reglamentas (ES) 2022/2065 ir šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi teisę atlikti patikrinimą tarpininkavimo paslaugų teikėjo patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas.

2. Kompetentingos institucijos taip pat turi teisę pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių pateikta informacija tarpininkavimo paslaugų klausimais.

3. Kompetentingos institucijos, priėmusios sprendimą atlikti tyrimą dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo, per 5 darbo dienas nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, jeigu kompetentinga institucija, priėmusi sprendimą atlikti tyrimą, nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę teikti prašymus Valdybai arba kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais pradėti bendrus tyrimus dėl galimo tarpininkavimo paslaugų teikėjo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo pagal Reglamento (ES) 2022/2065 58 ir 60 straipsnius.

5. Kompetentingos institucijos tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo atlieka vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2022/2065, šio įstatymo ir savo nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Tyrimų dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo galimo pažeidimo atlikimo terminai

1. Tyrimas dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo galimo pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęsiamas iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. Sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo priimamas, atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, mastą, tarpininkavimo paslaugų teikėjo vengimą vykdyti kompetentingų institucijų reikalavimus, atliekant tyrimą paaiškėjusias naujas aplinkybes ar kitas objektyvias priežastis. Priėmusi sprendimą pratęsti tyrimo atlikimo terminą, kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tarpininkavimo paslaugų teikėją ir nurodo termino pratęsimo priežastis.

31 straipsnis. Kompetentingų institucijų sprendimai, atlikus tyrimą ir (ar) patikrinimą

1. Kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą:

1) konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta;

2) nustatyti Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us).

2. Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 24 straipsnio 1–4 dalyse, 5 dalies 1–3 ir 6, 7 punktuose ir 25 straipsnyje. Kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimą dėl baudos skyrimo šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka.

3. Kompetentinga institucija apie priimtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja tarpininkavimo paslaugų teikėją, kurio atžvilgiu buvo atliktas tyrimas ir (ar) patikrinimas, išskyrus šio įstatymo XI skyriuje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti baudą.

4. Kompetentingos institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarka

1. Kai kompetentinga institucija, nagrinėdama galimą pažeidimą, priima motyvuotą sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas, ji Regionų administraciniam teismui pateikia prašymą išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas.

2. Prašyme išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas turi būti nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų adresas, įtariamo pažeidimo pobūdis ir numatomi atlikti veiksmai.

3. Išnagrinėjęs prašymą išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, Regionų administracinis teismas priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti.

4. Prašymas išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

5. Jeigu kompetentinga institucija nesutinka su Regionų administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos šią nutartį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kompetentingos institucijos skundą dėl Regionų administracinio teismo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis dėl kompetentingos institucijos skundo dėl Regionų administracinio teismo nutarties yra galutinė ir neskundžiama.

33 straipsnis. Paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų teisės ir pareigos, nagrinėjant galimus pažeidimus

1. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas ir (ar) patikrinimas, atliekama baudos skyrimo procedūra, skundžiami tarpininkavimo paslaugų teikėjai, skundą pateikę paslaugos gavėjai turi Reglamente (ES) 2022/2065 nurodytas teises ir pareigas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys taip pat turi teisę:

1) gauti paaiškinimą apie atliekamo tyrimo ir (ar) patikrinimo arba nagrinėjamo skundo dalyką ir pagrindą;

2) pateikti papildomą paaiškinimą, duomenis ir informaciją, susijusią su atliekamu tyrimu ir (ar) patikrinimu arba nagrinėjamu skundu;

3) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti kompetentingos institucijos veiksmus ar neveikimą, taip pat šių institucijų sprendimus, kuriais įforminti tyrimo ir (ar) patikrinimo rezultatai;

4) susipažinti su atliekant tyrimą ir (ar) patikrinimą, nagrinėjant skundą surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį arba paslaugų teikėjų komercines ar profesines paslaptis.

X SKYRIUS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

34 straipsnis. Skundų teikimas

1. Paslaugos gavėjas ar kitas subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 53 straipsnyje, turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų (toliau – skundas). Jei skundo nagrinėjimas priskirtas kitos kompetentingos institucijos kompetencijai, Ryšių reguliavimo tarnyba šį skundą perduoda nagrinėti atitinkamai kompetentingai institucijai. Paslaugos gavėjas taip pat turi teisę pateikti skundą tiesiogiai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų, priskirtų šių institucijų kompetencijai. Skundą išnagrinėjusios Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą apie gautą skundą ir dėl jo priimtą sprendimą. Jei gautame skunde nurodytos aplinkybės ar jų dalis nepatenka į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos kompetenciją, skundas ar jo dalis kartu su visais reikalingais dokumentais yra perduodamas kitai kompetentingai institucijai. Jei skunde dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo nurodytos aplinkybės patenka į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetencijos sritį, kompetentingos institucijos perduoda skundą ar jo dalį įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Kompetentingos institucijos apie skundo perdavimą informuoja paslaugos gavėją ir Ryšių reguliavimo tarnybą, jei skundą ar jo dalį perdavusi kompetentinga institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba. Kompetentingų institucijų skundų perdavimo ir informavimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje.

2. Rašytinį skundą galima pateikti elektroninėmis priemonėmis, atsiųsti paštu arba pateikti tiesiogiai, atvykus į kompetentingą instituciją. Elektroninėmis priemonėmis pateiktas skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kuriomis užtikrinamas teksto vientisumas ir nepakeičiamumas.

3. Skunde turi būti nurodoma:

1) kompetentinga institucija, į kurią kreipiamasi;

2) skundo surašymo data ir paslaugos gavėjo, pateikusio skundą, parašas;

3) paslaugos gavėjo vardas, pavardė (jei kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas (jei kreipiasi juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys) ir kontaktiniai duomenys;

4) skundžiamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio – pavadinimas ir kodas arba tarpininkavimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys, jei jie žinomi;

5) skundžiamų veiksmų aprašymas, įskaitant faktines aplinkybes dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo pažeidimo ar neveikimo;

6) paskyros pavadinimas ir (ar) universalusis ištekliaus adresas (URL), kuriuose yra su skundu susijusi informacija, jei tokia informacija turima;

7) paslaugos gavėjo prašymas kompetentingai institucijai.

4. Kartu su skundu pateikiami visi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti.

5. Jei skundą teikia paslaugos gavėjo atstovas, jis taip pat nurodo savo duomenis pagal šio straipsnio 3 dalies 3 punktą, pateikia skundą pasirašiusio atstovo įgaliojimą, kuriuo patvirtinamas atstovavimo pagrindas.

35 straipsnis. Sprendimas dėl skundo nagrinėjimo

1. Kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos raštu informuoja paslaugos gavėją apie priimtą sprendimą pradėti skundo nagrinėjimą arba atsisakyti nagrinėti skundą.

2. Jeigu skunde nėra pateikta šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, kompetentinga institucija apie tai informuoja skundą pateikusį paslaugos gavėją ir nustato ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Paslaugos gavėjui per kompetentingos institucijos nustatytą terminą pašalinus kompetentingos institucijos nurodytus trūkumus, priimamas sprendimas dėl skundo nagrinėjimo, o jo pateikimo data laikoma ta diena, kai buvo gautas pagal reikalavimus parengtas skundas.

3. Kompetentinga institucija turi teisę motyvuotai reikalauti, kad skundą pateikęs paslaugos gavėjas pateiktų papildomus duomenis, reikalingus skundui ar jo daliai nagrinėti. Skundą pateikęs paslaugos gavėjas kompetentingos institucijos reikalavimu privalo pateikti skundui ar jo daliai nagrinėti reikalingus papildomus duomenis per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kompetentingos institucijos reikalavimo gavimo dienos.

4. Kompetentinga institucija, priėmusi sprendimą dėl skundo nagrinėjimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia tarpininkavimo paslaugų teikėjui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pateiktas skundas, pranešimą apie gautą paslaugos gavėjo skundą, reikalaudama per savo nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą raštu pateikti išsamų paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Kompetentingos institucijos sprendimu paslaugos gavėjo skundas gali būti laikomas konfidencialiu ir pranešimas tarpininkavimo paslaugų teikėjui apie gautą paslaugos gavėjo skundą išsiunčiamas tik tada, kai išnyksta grėsmė skundo nagrinėjimo eigai.

5. Kompetentingos institucijos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ir per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą apie tai informuoja skundą pateikusį paslaugos gavėją, jeigu:

1) skunde nėra pateikta šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų ir paslaugos gavėjas per kompetentingos institucijos nustatytą terminą trūkumų nepašalina;

2) skundas neatitinka Reglamento (ES) 2022/2065 53 straipsnio reikalavimų, t. y. skundas pateiktas ne dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo veiksmų ar neveikimo ir (ar) ne dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo;

3) skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nėra priskirtas nė vienos kompetentingos institucijos kompetencijai;

4) skunde pateiktos aplinkybės buvo patikrintos, dėl jų priimtas kompetentingos institucijos sprendimas ir skunde nėra pateikta naujų faktinių duomenų;

5) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme;

6) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas kitos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijos;

7) skundas yra neįskaitomas, jame nesuprantamai išdėstytos aplinkybės ir neaiškiai suformuluotas prašymas kompetentingai institucijai;

8) nuo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo iki skundo pateikimo kompetentingai institucijai dienos praėjo daugiau kaip 2 metai.

36 straipsnis. Skundo nagrinėjimo nutraukimas

Kompetentinga institucija priima sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą:

1) paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2–6 ar 8 punktuose nurodytas (-i) pagrindas (-ai) atsisakyti nagrinėti skundą;

2) skundą pateikęs paslaugos gavėjas be pagrįstos priežasties per 10 darbo dienų nepateikia kompetentingai institucijai reikalingų papildomų duomenų, be kurių neįmanoma išnagrinėti skundo;

3) paaiškėja, kad neįmanoma patikrinti faktinių duomenų, aplinkybių ar informacijos ir išnagrinėti pateiktą paslaugos gavėjo skundą;

4) pasibaigia skundą pateikęs juridinis asmuo, išregistravus jį iš Juridinių asmenų registro, arba miršta skundą pateikęs fizinis asmuo.

37 straipsnis. Skundo nagrinėjimo terminai ir informavimas

1. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo skundo gavimo kompetentingoje institucijoje dienos. Šis terminas dėl sudėtingų skundo nagrinėjimo aplinkybių, informacijos apimties, tarpininkavimo paslaugų teikėjo nebendradarbiavimo ir kompetentingų institucijų reikalavimų nevykdymo arba dėl kitų objektyvių priežasčių kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Bendras skundo nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo skundo gavimo dienos.

2. Jei skundo nagrinėjimas pratęsiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja paslaugos gavėją ir nurodo skundo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis. Kompetentingos institucijos turi išnagrinėti skundą per trumpiausią įmanomą laiką.

38 straipsnis. Kompetentingų institucijų sprendimai, išnagrinėjus skundą

1. Kompetentinga institucija, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) patenkinti skundą ar jo dalį;

2) atmesti skundą ar jo dalį kaip nepagrįstą.

2. Kai skundas ar jo dalis pripažįstami pagrįstais, kompetentinga institucija teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą, skiria įspėjimą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 24 straipsnio 1–4 dalyse, 5 dalies 1–3 ir 6, 7 punktuose ir 25 straipsnyje. Jei kompetentinga institucija nusprendžia skirti baudą, ji tai atlieka šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka.

3. Kompetentinga institucija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja skundą pateikusį paslaugos gavėją ir skundžiamą tarpininkavimo paslaugų teikėją, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti baudą.

4. Kompetentingos institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

BAUDŲ SKYRIMAS IR SPRENDIMŲ DĖL JŲ SKYRIMO VYKDYMAS

39 straipsnis. Baudų skyrimo tvarka

1. Kompetentingos institucijos baudas už Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimus skiria, vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2022/2065 ir šiuo įstatymu.

2. Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai padarytas trunkamasis pažeidimas, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei kompetentingos institucijos sprendimas skirti baudą tarpininkavimo paslaugų teikėjui yra nagrinėjamas teisme, baudos skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

40 straipsnis. Baudų skyrimas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 dalies, 26, 27, 28, 30, 31 ir 32 straipsnių pažeidimus.

2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą už Reglamento (ES) 2022/2065 26 straipsnio 1 dalies d punkto ir 3 dalies, 27 straipsnio, 28 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus.

3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą už Reglamento (ES) 2022/2065 25 straipsnio (kai paslaugos gavėjai yra fiziniai asmenys), 26 straipsnio 1 dalies a–c punktų ir 2 dalies, 30–32 straipsnių pažeidimus.

4. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą už Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

5. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:

1) tarpininkavimo paslaugų teikėjo prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punktą;

2) tarpininkavimo paslaugų teikėjui pateiktų nurodymų įgyvendinti taisomuosius veiksmus nevykdymą pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

6. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 1 procento tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus:

1) neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos pateikimą;

2) atsakymo kompetentingai institucijai nepateikimą;

3) neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos neištaisymą ir nepateikimą patikrinti;

4) kompetentingos institucijos reikalavimų nesilaikymą, atliekant patikrinimą pagal šio įstatymo IX skyrių.

7. Kai pažeidimas yra mažareikšmis, kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į atliekant tyrimą nustatytų aplinkybių visumą ir vadovaudamosi teisingumo ir protingumo kriterijais, vietoj baudos gali skirti įspėjimą ir kartu nurodyti nutraukti pažeidimą ir įgyvendinti taisomuosius veiksmus, jei pažeidimas nėra nutrauktas.

41 straipsnis. Periodinių baudų skyrimas

1. Kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą skirti tarpininkavimo paslaugos teikėjui periodinę iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais už kiekvieną šių Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų vykdymo (tęsimo) dieną dydžio baudą už:

1) tarpininkavimo paslaugų teikėjo pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punktą prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą;

2) tarpininkavimo paslaugų teikėjui pateiktų nurodymų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą įgyvendinti taisomuosius veiksmus nevykdymą;

3) pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 5 punktą nustatytų laikinųjų priemonių nevykdymą;

4) tarpininkavimo paslaugų teikėjo kliudymą atlikti tyrimą ir (ar) patikrinimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris prasideda nuo kompetentingos institucijos sprendimo skirti baudą priėmimo dienos ir baigiasi tą dieną, kai baigiasi pažeidimo vykdymas (tęsimas).

42 straipsnis. Baudos dydžio nustatymas

1. Tarpininkavimo paslaugų teikėjams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pobūdį, sunkumą, nukentėjusių paslaugos gavėjų ir (ar) kitų asmenų skaičių ir jų patirtos žalos dydį;

2) pažeidimo pavojingumą paslaugos gavėjams ir visuomenei;

3) pažeidimo trukmę;

4) tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

5) kiekvieno tarpininkavimo paslaugų teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli tarpininkavimo paslaugų teikėjai;

6) tarpininkavimo paslaugų teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį.

2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai, padarę pažeidimą:

1) savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;

2) savo noru atlygino paslaugos gavėjams padarytus nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą;

3) ėmėsi veiksmų žalai sumažinti;

4) savo valia nutraukė pažeidimą;

5) padėjo kompetentingai institucijai išaiškinti pažeidimo aplinkybes;

6) bendradarbiavo su kompetentinga institucija;

7) laikėsi nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu patvirtintų elgesio kodeksų, susijusių su padarytu pažeidimu, įskaitant elgesio kodeksus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 45–47 straipsnius, ir pagal Reglamento (ES) 2022/2065 48 straipsnį patvirtintų krizės protokolų.

3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti laikomos ir kitos, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos, aplinkybės, kurias kompetentingos institucijos pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai, padarę pažeidimą:

1) kliudė atlikti tyrimą ir (ar) patikrinimą;

2) slėpė padarytą pažeidimą;

3) pažeidimą padarė tyčia;

4) tęsė pažeidimą, nepaisydami kompetentingų institucijų nurodymo nutraukti pažeidimą ir įgyvendinti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones;

5) nevykdė prisiimtų ir kompetentingos institucijos patvirtintų įsipareigojimų pašalinti pažeidimą.

5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis gali būti laikomas toks pat Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimas, padarytas pakartotinai, nepraėjus 2 metams nuo kompetentingos institucijos sprendimo dėl ankstesnio Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimo įsigaliojimo dienos.

6. Baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1–6 dalyse ir 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalias baudų dydžių ribas. Pirmiausia apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Bazinis baudos dydis nustatomas, mažinant arba didinant pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis mažinamas iki 50 procentų, o jeigu nustatomos vien tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis didinamas iki 50 procentų. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas, atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

43 straipsnis. Baudų skyrimo procedūra

1. Kompetentinga institucija pažeidimo padarymu įtariamam tarpininkavimo paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo preliminaraus sprendimo skirti baudą priėmimo dienos išsiunčia dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas skirti baudą. Pažeidimo padarymu įtariamas tarpininkavimo paslaugų teikėjas per kompetentingos institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę raštu pateikti savo paaiškinimą dėl šiame dokumente išdėstytų aplinkybių ir nurodyti informaciją, kuri yra reikšminga kompetentingai institucijai priimant sprendimą dėl baudos skyrimo. Paaiškinimo ir kitos informacijos nepateikimas per šioje dalyje nurodytą terminą kompetentingoms institucijoms netrukdo priimti sprendimo dėl baudos skyrimo.

2. Kompetentinga institucija bylą dėl baudos skyrimo nagrinėja rašytinės procedūros tvarka pagal pateiktą paaiškinimą ir kitą savo turimą medžiagą. Bylą nagrinėjant rašytinės procedūros tvarka, posėdis nerengiamas. Byla gali būti nagrinėjama žodinės procedūros tvarka, jeigu kompetentinga institucija pažeidimo padarymu įtariamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo prašymu arba savo iniciatyva dėl aplinkybių sudėtingumo ar kitų svarbių aplinkybių nusprendžia bylą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, nes būtina išklausyti žodinį pažeidimo padarymu įtariamo asmens paaiškinimą, arba jeigu byla gali būti geriau išnagrinėta žodinės procedūros tvarka. Nagrinėjant bylą žodinės procedūros tvarka, pažeidimo padarymu įtariamam tarpininkavimo paslaugų teikėjui, skundą pateikusiam paslaugos gavėjui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie posėdžio, kuriame nagrinėjama byla, vietą, datą ir laiką turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio dienos.

3. Pažeidimo padarymu įtariamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar jo atstovo neatvykimas į žodinį bylos nagrinėjimą netrukdo nagrinėti bylą, jeigu pažeidimo padarymu įtariamam tarpininkavimo paslaugų teikėjui apie posėdį dėl bylos nagrinėjimo buvo tinkamai pranešta ir jis nėra pateikęs įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių, trukdančių dalyvauti posėdyje.

4. Posėdžiai, kuriuose išklausomi pažeidimo padarymu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Kompetentinga institucija savo iniciatyva, pažeidimo padarymu įtariamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu posėdį gali paskelbti uždarą, jeigu tai būtina, siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba paslaugų teikėjų komercines ar profesines paslaptis.

5. Kompetentingos institucijos sprendimas skirti baudą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos išsiunčiamas tarpininkavimo paslaugų teikėjui, dėl kurio šis sprendimas priimtas, ir skundą pateikusiam paslaugos gavėjui, jei toks yra.

6. Informaciją, susijusią su priimtu sprendimu skirti baudą tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Ryšių reguliavimo tarnybai, jeigu sprendimą dėl baudos skyrimo priimanti kompetentinga institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba.

7. Kompetentingos institucijos sprendimas skirti baudą gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Sprendimo dėl baudos skyrimo vykdymas

1. Kompetentingos institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią pažeidimą įvykdęs tarpininkavimo paslaugų teikėjas gavo sprendimą dėl baudos paskyrimo.

2. Kompetentingos institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jis gali būti pateiktas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Šio įstatymo reikalavimus pažeidę paslaugų teikėjai ir kiti asmenys atsako šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                               VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

informacinės visuomenės paslaugų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva).

2. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.

3. 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas).

–––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-2518, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18822

Nr. XIV-2702, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11769

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-800, 2010-05-11, Žin., 2010, Nr. 60-2959 (2010-05-25), i. k. 1101010ISTA00XI-800

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2382, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 136-6953 (2012-11-24), i. k. 1121010ISTA0XI-2382

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir Įstatymo papildymo IV-1 skyriumi įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2669, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25265

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 4, 16, 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1121, 2018-04-26, paskelbta TAR 2018-05-08, i. k. 2018-07475

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 2 straipsnio pakeitimo ir IV-1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1364, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-03, i. k. 2018-11184

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2518, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18822

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 20 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2702, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11769

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymas