Nutarimas skelbtas: Žin., 2006, Nr. 54-1956

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

 

DĖL Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 METŲ programos patvirtinimo

 

2006 m. gegužės 11 d. Nr. 443

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir įgyvendindama Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397), nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą (pridedama).

2. Įpareigoti ministerijas ir kitas institucijas pagal kompetenciją rengiant ūkio plėtojimo programas vadovautis šio nutarimo 1 punkte nurodytos programos nuostatomis.

 

3. Pavesti atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, pagal kompetenciją kasmet iki sausio 31 d. teikti Energetikos ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 9, 2010-01-12, Žin., 2010, Nr. 7-297 (2010-01-19)

 

4. Pasiūlyti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą programą ir jos įgyvendinimo priemones.

 

 

 

 

Finansų ministras, pavaduojantis                                                    

Ministrą Pirmininką                                                                         Zigmantas Balčytis

 

 

 

Ūkio ministras                                                                                 Kęstutis Daukšys

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. gegužės
11 d. nutarimu Nr. 443

 

 

NACIONALINĖ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO
2006–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) yra tarpinstitucinė programa, kurioje numatytos organizacinės, teisinės, ekonominės, technologijų tobulinimo ir diegimo, taikomųjų mokslinių tyrimų, visuomenės švietimo ir informavimo priemonės energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat jų įgyvendinimo stebėsena pastatų ir jų inžinerinių sistemų, kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių, transporto, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriuose.

2. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys efektyvų energijos išteklių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių vartojimą tiesiogiai ar susiję su juo.

Efektyvų energijos vartojimą reglamentuojantys tiesiogiai ar susiję su juo Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai nustatyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole (Žin., 2002, Nr. 126-5735), kuris ratifikuotas Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2002, Nr. 126-5728), ir Energetikos chartijos protokole dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų (Žin., 1998, Nr. 66-1912), kuris ratifikuotas Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkos apsaugos aspektų ratifikavimo“ (Žin., 1998, Nr. 66-1908).

3. Energijos taupymas ir efektyvus energijos išteklių vartojimas, gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai vartoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius – vieni pagrindinių energetikos politikos tikslų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos realizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 12-327) pritarta Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos rengėjų išvadoms ir pasiūlymams. Tai buvo pirmasis programinis darbas šalies ekonomikoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Atsižvelgiant į šalies ūkio bei pavienių jo šakų būklę ir plėtros prognozes, Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa kas penkeri metai tikslinama.

4. Šiuolaikinis darnaus vystymosi požiūris ir mokslas visuomenės apsirūpinimą energija suvokia kaip integruotą pirminės energijos transformavimo, tiekimo ir vartojimo sistemų veikimą ir plėtrą priimtinomis ilgalaikėmis ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkos apsaugos sąlygomis. Šis Jungtinių Tautų visokeriopai remiamas požiūris svarbus tiek pasaulio ekonomikos lyderėms, tiek kitoms pažangos siekiančioms valstybėms.

5. Pasaulio energijos taryba paskelbė tris apsirūpinimo energija tikslus. Tinkamumas apima energijos paslaugų kokybę ir patikimumą. Prieinamumas – pasiūla modernių ir patikimų energijos paslaugų, už kurias mokama ekonomiškai pagrįstomis kainomis. Priimtinumas atspindi visuomenės požiūrį į aplinkos tausojimą.

6. Tarptautinė energetikos agentūra pabrėžia, kad pereinamosios ekonomikos valstybėse energetikos efektyvumas turi būti bendrosios politikos dalis. Taigi šių valstybių vyriausybės privalo vykdyti bendrąją (gamybos, tiekimo ir vartojimo) energetikos politiką ir ją atitinkantį reguliavimą.

7. Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES) ypač daug dėmesio skiria darniam energetikos vystymuisi, skatina energijos taupymą. Priežastys, verčiančios ES rūpintis energijos taupymu, akivaizdžios. Pirma, pirminės energijos tiekimo saugumas – šiandien energetinė priklausomybė nuo išorinių tiekėjų siekia 70 procentų ir turi tendenciją didėti. Antra, aplinkos apsauga – energijos gamyba ir vartojimas (įskaitant transportą) – generuoja 94 procentus CO2 emisijų. Trečia, ribota galimybė daryti įtaką energijos tiekėjams, ir ES tokią situaciją gali keisti visų pirma skatindama energijos vartojimo efektyvumą. Kita vertus, efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbią ES aktyviai palaikomo Kioto protokolo strategijos ir veiksmų dalį. 2000 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui KOM/2000/0247 – Energetikos efektyvumo didinimo Europos Bendrijoje veiksmų planas – išdėstoma Europos Bendrijos šios srities strategija iki 2010 metų. Šis planas apima energetikos efektyvumo didinimo priemonių integravimą, vykdomos politikos stiprinimo, naujų priemonių, Bendrijos iniciatyvų vykdant bendrąją ir koordinuotą politiką bei įgyvendinant priemones klausimus. Šių problemų turinys ir mastas svarbus ir Lietuvai – tiek kaip ES narei, tiek ir nacionalinės politikos lygmeniu.

8. Paskelbtas naujas ES programinis dokumentas – Žalioji knyga apie energijos vartojimo efektyvumą, arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (2005 m. birželio 22 d., KOM(2005) 265 galutinis). Jame nurodyta, kad ne vien dėl didelių ir vis didėjančių naftos kainų, kurios gali sumažinti Europos ekonominio augimo perspektyvas, ES naudinga ryžtingai atnaujinti energetinio efektyvumo didinimą skatinančią programą, jungiančią Bendrijai svarbius konkurencingumo, Lisabonos susitarimų, aplinkos apsaugos, Kioto įsipareigojimų bei energijos tiekimo saugumo klausimus. Žaliojoje knygoje siekiama nustatyti šios veiklos spragas, pavyzdžiui, atitinkamos iniciatyvos, informacijos, prieinamų finansinių mechanizmų stoką. Kartu šiame dokumente siekiama numatyti šių spragų šalinimo būdus, būtinus veiksmus. Numatoma 2006 metais parengti šiame dokumente iškeltų uždavinių sprendimo veiksmų planą.

9. Vertinant energetinį efektyvumą, svarbūs bendrieji ekonominiai ir energetiniai rodikliai bei jų kaita.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus padidėjo 32,9 procento (2001 metais – 6,4 procento, 2002 metais – 6,8 procento, 2003 metais – 9,7 procento ir 2004 metais – 6,7 procento). 2004 metais jis sudarė 60,51 mlrd. litų (lyginamosiomis 2000 metų kainomis), arba 17,61 tūkst. litų vienam gyventojui.

Pirminės energijos sąnaudos per ketverius metus padidėjo 26,4 procento, galutinės energijos reikmės – 14,6 procento ir 2004 metais, atsižvelgiant ir į neenergetines reikmes, sudarė atitinkamai 106 ir 59 TWh, arba 30,8 ir 17,1 MWh vienam gyventojui.

Išaugus eksportui, bendroji elektros energijos gamyba 2000–2004 metais padidėjo nuo 11,42 iki 19,27 TWh, arba 68,7 procento, o elektros energijos sąnaudos šalyje – nuo 8,81 iki 10,81 TWh, arba 22,7 procento. Lyginamoji elektros gamyba ir elektros sąnaudos (vienam gyventojui) 2004 metais sudarė atitinkamai 5,61 ir 3,14 MWh.

Lietuvoje sukurtas BVP (apskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetą), tenkantis vienam gyventojui, palyginti su ES valstybių vidurkiu, 2002 metais buvo mažesnis apie 2,3 karto. Lietuvoje vienas gyventojas pirminės energijos sunaudojo vidutiniškai apie 1,5 karto, galutinės energijos 1,9 karto, galutinės elektros energijos 2,9 karto mažiau negu vidutiniškai ES valstybėse.

Galutinės energijos reikmių struktūriniai pokyčiai per ketverius metus pagal pagrindines vartotojų grupes bei energijos (elektra, šiluma, kuras) rūšis buvo tokie (procentais kiekvienai energijos rūšiai ir bendras): namų ūkis – 14; 2,6; –5,9; – 0,4; prekyba ir paslaugos – 30,