Suvestinė redakcija nuo 2009-12-09 iki 2013-07-13
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 18-643, i. k. 106301MISAK000D1-62
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.20:2006 „LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS“ PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 1 d. Nr. D1-62
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ (pridedama).
2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant naujai statomus ir rekonstruojamus pastatus, kurie pradedami projektuoti po šio įsakymo įsigaliojimo dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.20:2006
LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS
I. bendrosios nuostatos
1. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 89/106/EEB 1988 m. gruodžio 12 d. „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ ir 2002/91/EB 2002 m. gruodžio 16 d. direktyva „Dėl pastatų energinio naudingumo“.
2. Reglamentas taikomas:
2.1. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [6.2] atitvaroms projektuoti: langams, stoglangiams, įstiklintoms ir neįstiklintoms balkonų durims (toliau – langams), išorinėms įėjimo durims (toliau – išorinėms durims), vitrinoms;
2.2. pastatuose sumontuotų langų charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimui pagal metodiką, pateiktą Reglamento 4 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
3. Reglamentas nustato reikalavimus naujų ir rekonstruojamų pastatų [6.1], [6.3] langų ir išorinių durų projektavimui, taip pat keičiant langus ir duris naujais. Rekonstruojant pastatus Reglamentu privaloma vadovautis tais atvejais, kai rekonstrukcijos metu keičiami langai ir išorinės durys. Nesudėtingiems ir laikiniems pastatams [6.1] netaikomi Reglamento 16–21 punktų, VII ir VIII skyrių reikalavimai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
4. Reglamentas netaikomas:
4.6. pramonės, prekybos pastatų ir garažų durims bei vartams, atitinkantiems 6.24 nurodyto standarto reikalavimus;
5. Reglamento tikslas: siekiama įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo nuostatas, kad pastatuose naudojami langai ir durys būtų suprojektuoti atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas taip, kad būtų užtikrintas jų mechaninis atsparumas ir pastovumas, higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas.
II. Nuorodos
6. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
6.2. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
6.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372);
6.4. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733);
6.5. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
6.6. STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614);
6.7. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
6.8. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);
6.10. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);
6.17. LST EN 13115:2002 „Langai. Mechaninių savybių klasifikavimas. Vertikalioji apkrova, iškreipimas ir veikiančiosios jėgos“;
6.19. LST L ENV 1627:2002 „Langai, durys, skydai. Atsparumas įsilaužimui. Reikalavimai ir klasifikavimas“;
6.20. LST EN 12600:2003 „Statybinis stiklas. Bandymas švytuokle. Lakštinio stiklo smūginio bandymo metodas ir klasifikavimas“;
6.21. LST EN ISO 10077-1:2004 „Langų, durų ir užsklandų šiluminės charakteristikos. Šilumos perdavimo apskaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintasis metodas (ISO 10077-1:2000)“;
6.22. LST EN ISO 12567-1:2002 „Šiluminės langų ir durų charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento nustatymas karštosios dėžės metodu. 1 dalis. Langų ir durų deriniai (ISO 12567-1:2000)“;
6.23. LST EN 13049:2003 „Langai. Minkšto ir kieto kūno smūgis. Bandymo metodas, saugos reikalavimai ir klasifikavimas“.
6.24. LST EN 13241-1 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Gaminio standartas. 1 dalis. Gaminių charakteristikos, išskyrus atsparumą ugniai ir dūmams“;
6.25. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
Papildyta punktu:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
6.26. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 168);
Papildyta punktu:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
6.27. LST EN ISO 140-3:1999 „Akustika. Statinių atitvarų ir statinio dalių garso izoliavimo matavimas. 3 dalis. Laboratoriniai statinio dalių ore sklindančio garso izoliavimo matavimai (ISO 140-3:1995)“;
Papildyta punktu:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
6.28. LST EN 13187:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Pastatų atitvarų šiluminio nevienalytiškumo aptikimas. Infraraudonosios spinduliuotės metodas (ISO 6781:1983 modifikuotas)“.
Papildyta punktu:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Žemiau pateikiamos su šiuo Reglamentu susijusios sąvokos ir jų apibrėžimai:
7.1. atitvara – pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse didesnis už 4 °C;
7.2. vitrina – atitvara, sudaryta iš dviejų ar daugiau langų ir/arba išorinių durų (viename aukštyje), su atskirais rėmais arba be jų;
7.3. užtvara – žemiau nei 800 mm nuo grindų paviršiaus esantis langas, kurio abiejose pusėse grindų aukščiai skirtingi (aukščių skirtumas didesnis nei 600 mm gyvenamosios paskirties pastatams ir didesnis nei 380 mm kitokios paskirties pastatams);
7.5. saulės šilumą ribojantis stiklas – specialusis stiklas, kurio visuminis saulės energijos pralaidumo laipsnis g mažesnis už 0,87;
7.6. išorinės durys – durys įėjimui į pastatą iš išorės, durys įėjimui į patalpas iš bendro naudojimo laiptinių ir holų, ir durys tarp patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose durų pusėse didesnis už 4?C. Kitoms nei įėjimo į pastatą iš išorės durims netaikomi Reglamento 14, 15 ir 16 punktų, taip pat VII ir VIII skyrių reikalavimai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
7.7. šoninis natūralus apšvietimas – natūralus patalpų apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtas skaidrias atitvaras;
7.8. viršutinis natūralus apšvietimas – natūralus patalpų apšvietimas per stoge ir/arba sienose prie lubų įrengtas skaidrias atitvaras;
7.9. kombinuotas natūralus apšvietimas – bendras šoninis ir viršutinis patalpų natūralus apšvietimas;
7.10. langų ir išorinių durų atsparumas vėjo apkrovai – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti tam tikro stiprumo vėjo apkrovas;
7.11. langų ir išorinių durų vandens nepralaidumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė nepraleisti vandens esant tam tikram vėjo slėgiui;
7.12. langų ir išorinių durų oro skverbtis – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė praleisti oro srautą esant tam tikram vėjo slėgiui;
7.13. langų ir išorinių durų mechaninis patvarumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti daugkartinius varstymo ciklus;
7.14. langų ir išorinių durų stiprumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti netinkamą naudojimą imituojančius mechaninius poveikius;
7.15. langų ir išorinių durų atsparumas įsilaužimui – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė tam tikrą laiko tarpą atlaikyti įsilaužimą pro langą arba duris imituojančius mechaninius poveikius;
7.16. sąlyginė apšviečiama plokštuma – sąlyginai priimta plokštuma, kuriai keliami natūralaus apšviestumo reikalavimai;
IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
V. REIKALAVIMAI PROJEKTINĖMS LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ SAVYBĖMS
9. Pastato langai ir išorinės durys turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai [6.5]: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.
10. Projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai.
11. Langų ir išorinių durų savybių klasifikavimas
Langų ir išorinių durų savybės išreiškiamos gaminio klasėmis arba atitinkamų rodiklių vertėmis. Reglamento 1 priede nurodytos pagrindinės šių gaminių savybės ir jas apibūdinančios gaminių klasės ar rodikliai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimai langams ir išorinėms durims. Kiti langų ir išorinių durų rodikliai ir reikalavimai pateikti reglamento tekste.
12. Reikalavimai langų ir išorinių durų šilumos pralaidumui
Langų ir išorinių durų šilumos pralaidumas turi tenkinti STR 2.01.05:2005 [6.4] šilumos išsaugojimo reikalavimus.
Lango ir išorinių durų šilumos pralaidumą apibūdina šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)), kurio vertė turi būti nustatoma pagal [6.22] ir [6.21] standartus. Vitrinos šilumos perdavimo koeficientui skaičiuoti galima naudoti atskirų vitrinos dalių bandymais nustatytas šilumos perdavimo koeficiento vertes.
13. Reikalavimai langų ir išorinių durų oro garso izoliavimui
Langų ir išorinių durų oro garso izoliavimo savybės turi tenkinti STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ [6.6] reikalavimus.
14. Langų ir išorinių durų atsparumo vėjo apkrovai reikalavimai
Langų ir išorinių durų atsparumo vėjo apkrovai projektiniai rodikliai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pastato vėjo apkrovos rajoną, vietovės tipą, aukštį virš grunto lygio ir vietą pastate (žr. Reglamento 2 priedą). Langų ir išorinių durų klasė pagal atsparumą vėjo apkrovai turi būti ne žemesnė už nurodytą 1 lentelėje.
1 lentelė
Reikalavimai langų ir išorinių durų savybėms pagal vėjo apkrovos klases
Langų arba išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h, m |
Langų ir išorinių durų vėjo apkrovos klasė pagal [6.12] |
||||||||
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone |
|||||||
A |
B |
C |
A |
B |
C |
A |
B |
C |
|
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose |
|||||||||
h < 6 |
A1 |
A1 |
A1 |
A2 |
A1 |
A1 |
A2 |
A2 |
A1 |
6 ≤ h < 15 |
A2 |
A1 |
A1 |
A2 |
A2 |
A1 |
A3 |
A2 |
A2 |
15 ≤ h < 30 |
A2 |
A2 |
A1 |
A3 |
A2 |
A2 |
A4 |
A3 |
A2 |
30 ≤ h < 60 |
A3 |
A2 |
A2 |
A3 |
A3 |
A2 |
A4 |
A3 |
A3 |
60 ≤ h < 100 |
A3 |
A3 |
A2 |
A4 |
A3 |
A3 |
A5 |
A4 |
A3 |
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose |
|||||||||
h < 6 |
A3 |
A2 |
A2 |
A4 |
A3 |
A2 |
A5 |
A4 |
A3 |
6 ≤ h < 15 |
A4 |
A3 |
A2 |
A5 |
A4 |
A3 |
A5 |
A5 |
A3 |
15 ≤ h < 30 |
A5 |
A4 |
A3 |
A5 |
A5 |
A3 |
B5 |
A5 |
A4 |
30 ≤ h < 60 |
A5 |
A4 |
A4 |
A5 |
A5 |
A5 |
C5 |
A5 |
A5 |
60 ≤ h < 100 |
A5 |
A5 |
A4 |
C5 |
A5 |
A5 |
AE2500 |
C5 |
A5 |
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose |
|||||||||
h < 6 |
A4 |
A3 |
A2 |
A5 |
A4 |
A3 |
A5 |
A5 |
A4 |
6 ≤ h < 15 |
A5 |
A4 |
A3 |
A5 |
A5 |
A4 |
AE2500 |
A5 |
A5 |
15 ≤ h < 30 |
A5 |
5 |
A4 |
AE2500 |
A5 |
A5 |
AE2500 |
B5 |
A5 |
30 ≤ h < 60 |
A5 |
A5 |
A5 |
AE2500 |
A5 |
A5 |
AE2500 |
AE2500 |
C5 |
60 ≤ h < 100 |
AE2500 |
A5 |
A5 |
AE2500 |
AE2500 |
B5 |
AE2500 |
AE2500 |
AE2500 |
1 PASTABA. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto. |
|||||||||
2 PASTABA. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.). |
|||||||||
3 PASTABA. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.). |
15. Reikalavimai langų ir išorinių durų vandens nepralaidumui
Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 2 lentelėje. Šios lentelės reikalavimai netaikomi išorinėms durims ir langams, apsaugotiems nuo tiesioginio lietaus poveikio, t. y. tais atvejais, kai ant šių gaminių eksploatavimo metu nepatenka lietus.
2 lentelė
Reikalavimai langų ir išorinių durų vandens nepralaidumui
Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h, m |
Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė pagal [6.13] |
||||||||
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone |
|||||||
A |
B |
C |
A |
B |
C |
A |
B |
C |
|
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose |
|||||||||
h < 6 |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
6 ≤ h < 15 |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
5A, 5B |
4A, 4B |
4A, 4B |
15 ≤ h < 30 |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
5A, 5B |
4A, 4B |
4A, 4B |
6A, 6B |
4A, 4B |
4A, 4B |
30 ≤ h < 60 |
4A, 4B |
4A, 4B |
4A, 4B |
5A, 5B |
4A, 4B |
4A, 4B |
6A, 6B |
5A, 5B |
5A, 5B |
60 ≤ h < 100 |
5A, 5B |
4A, 4B |
4A, 4B |
6A, 6B |
5A, 5B |
4A, 4B |
8A |
6A, 6B |
5A, 5B |
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose |
|||||||||
h < 6 |
5A, 5B |
4A, 4B |
4A, 4B |
6A, 6B |
5A, 5B |
4A, 4B |
8A |
6A, 6B |
4A, 4B |
6 ≤ h < 15 |
6A, 6B |
5A, 5B |
4A, 4B |
8A |
6A, 6B |
4A, 4B |
8A |
7A, 7B |
5A, 5B |
15 ≤ h < 30 |
8A |
6A, 6B |
4A, 4B |
8A |
7A, 7B |
5A, 5B |
9A |
8A |
7A, 7B |
30 ≤ h < 60 |
8A |
6A, 6B |
6A, 6B |
9A |
8A |
7A, 7B |
9A |
8A |
8A |
60 ≤ h < 100 |
8A |
8A |
7A, 7B |
9A |
9A |
8A |
E750 |
9A |
9A |
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose |
|||||||||
h < 6 |
7A, 7B |
5A, 5B |
4A, 4B |
8A |
6A, 6B |
5A, 5B |
9A |
8A |
6A, 6B |
6 ≤ h < 15 |
8A |
6A, 6B |
5A, 5B |
9A |
8A |
6A, 6B |
E750 |
8A |
7A, 7B |
15 ≤ h < 30 |
9A |
8A |
6A, 6B |
E750 |
8A |
7A, 7B |
E750 |
9A |
8A |
30 ≤ h < 60 |
9A |
8A |
8A |
E750 |
9A |
8A |
E750 |
E750 |
9A |
60 ≤ h < 100 |
E750 |
9A |
8A |
E750 |
E750 |
9A |
E750 |
E750 |
E750 |
1 PASTABA. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto. |
|||||||||
2 PASTABA. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.). |
|||||||||
3 PASTABA. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.). |
|||||||||
4 PASTABA. B klasės langai ir išorinės durys gali būti naudojami tik fasadų nišose, po atbrailomis ar stogeliais, kai užtikrinama, kad lietus nepateks ant viršutinės jų dalies. A klasės langai ir išorinės durys gali būti naudojami visomis galimomis eksploatacijos sąlygomis. |
16. Langų ir išorinių durų oro skverbties reikalavimai
Langų ir išorinių durų oro skverbties klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 3 lentelėje
3 lentelė
Reikalavimai langų ir išorinių durų oro skverbties klasėms
Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h (m) |
Langų ir išorinių durų oro skverbties klasė pagal [6.14] |
||||||||
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone |
|||||||
A |
B |
C |
A |
B |
C |
A |
B |
C |
|
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose |
|||||||||
h < 6 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
6 ≤ h < 15 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
15 ≤ h < 30 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
30 ≤ h < 60 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
60 ≤ h < 100 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose |
|||||||||
h < 6 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
6 ≤ h < 15 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
15 ≤ h < 30 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
4 |
3 |
3 |
30 ≤ h < 60 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
4 |
3 |
3 |
60 ≤ h < 100 |
3 |
3 |
3 |
4 |
3 |
3 |
4 |
4 |
3 |
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose |
|||||||||
h < 6 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
6 ≤ h < 15 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
4 |
3 |
3 |
15 ≤ h < 30 |
3 |
3 |
3 |
4 |
3 |
3 |
4 |
4 |
3 |
30 ≤ h < 60 |
3 |
3 |
3 |
4 |
3 |
3 |
4 |
4 |
4 |
60 ≤ h < 100 |
4 |
3 |
3 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
1 pastaba. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto. |
|||||||||
2 pastaba. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.). |
|||||||||
3 pastaba. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.). |
17. Langų mechaninio patvarumo reikalavimai
Langų mechaninio patvarumo klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 4 lentelėje.
4 lentelė
Reikalavimai langų mechaniniam patvarumui
Langų mechaninio patvarumo klasė [6.15] |
Naudojimo sąlygos ir langų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai |
Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas |
1 |
Lengvos 5000 |
Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai ir biurai). |
2 |
Vidutinės 10 000 |
Pastatai, kur vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas priėjimas visuomenei, tam tikros paskatos rūpestingai naudoti, bet kur yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., ligoninės, viešbučiai, biurai). |
3 |
Sunkios 20 000 |
Pastatai, kuriuose didelis visuomenės naudojimo dažnis, kur paskatos rūpestingai naudoti mažos ir kur yra didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., įstaigų pastatai, bibliotekos, mokyklos). |
18. Išorinių durų mechaninio patvarumo reikalavimai
Išorinių durų mechaninio patvarumo klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 5 lentelėje.
5 lentelė
Reikalavimai išorinių durų mechaniniam patvarumui
Išorinių durų mechaninio patvarumo klasė [6.15] |
Naudojimo sąlygos ir išorinių durų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai |
Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas |
1 |
Labai lengvos 5 000 |
Pastatai, kuriuose mažas durų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir labai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., vienbučiai gyvenamieji namai). |
2 |
Lengvos 10 000 |
Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai su atskiromis laiptinėmis, maži biurai). |
3 |
Vidutiniškai lengvos 20 000 |
Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, retas visuomenės priėjimas, yra paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 1– 3 butų gyvenamieji namai, nedideli biurai). |
4 |
Vidutinės 50 000 |
Pastatai, kuriuose vidutinis naudojimo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas, yra paskatos rūpestingai naudoti, bet kur yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., vidutinio dydžio gyvenamieji namai, biurai, mažos įmonės, vidutinio dydžio įstaigos). |
5 |
Normalios 100 000 |
Pastatai, kuriuose normalus naudojimo dažnis, paskatos rūpestingai naudoti mažos, bet yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešbučiai, biurai, vaikų darželiai, specializuotos mokyklos, mažos prekybos ir paslaugų įmonės). |
6 |
Intensyvios 200 000 |
Pastatai, kuriuose intensyvus naudojimo dažnis, kur yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., daugiabučiai gyvenamieji namai, vidutinės prekybos ir paslaugų įmonės, specializuotos mokyklos, viešbučiai, biurai, transporto pastatai). |
7 |
Sunkios 500 000 |
Pastatai, kuriuose didelis visuomenės naudojimo dažnis ir sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, prekybos ir paslaugų įmonės, bibliotekos, ligoninės, mokyklos, transporto pastatai). |
8 |
Labai sunkios 1000 000 |
Pastatai, kuriuose labai didelis visuomenės naudojimo dažnis ir didelė atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., transporto pastatai, didelės parduotuvės, koncertų ir sporto salės, bendrojo lavinimo mokyklos). |
19. Langų stiprumo reikalavimai
Langų mechaninio stiprio klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klasės turi būti ne žemesnės už nurodytas 6 lentelėje.
6 lentelė
Reikalavimai langų savybėms pagal jų mechaninį stiprį
Langų mechaninio stiprio klasė [6.17] |
Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas |
1 |
Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei ir labai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai ir biurai). |
2 |
Pastatai, kuriuose vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas ir maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešbučiai, biurai). |
3 |
Pastatai, kuriuose didelis langų varstymo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas ir didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, ligoninės). |
4 |
Pastatai, kuriuose labai didelis naudojimo dažnis, ir labai didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., specializuotos ir bendrojo lavinimo mokyklos). |
20. Išorinių durų stiprumo reikalavimai
Išorinių durų mechaninio stiprio klasė ir veikiamųjų jėgų klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klasės turi būti ne žemesnės už nurodytas 7 lentelėje.
7 lentelė
Reikalavimai išorinių durų savybėms pagal jų mechaninį stiprį
Išorinių durų mechaninio stiprio klasė [6.16] |
Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas |
1 |
Retas ir tvarkingas naudojimas, kai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 1–2 butų gyvenamieji namai ir mažų biurų pastatai). |
2 |
Vidutinio dažnumo tvarkingas naudojimas, kai vidutinė atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 10-30 butų gyvenamieji namai, vidutinio dydžio įstaigų, viešbučių, vaikų darželių, mažų prekybos ir paslaugų įmonių pastatai). |
3 |
Dažnas netvarkingas naudojimas, kai yra didelė sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., didelių įstaigų, paslaugų įmonių, bibliotekų, ligoninių pastatai). |
4 |
Dažnas netvarkingas naudojimas (pvz., didelių parduotuvių, koncertų ir sporto salių, mokyklų ir transporto pastatai). |
21. Langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui reikalavimai
Projektuotojas turi parinkti langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektinius rodiklius pagal pastato ar jo patalpų saugumui keliamus reikalavimus ir kitus veiksnius, pvz., pastato ar patalpų savininko, draudimo kompanijos, apsaugos įmonės, policijos ir kitus reikalavimus. Langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektiniai rodikliai turi būti apibūdinti atsparumo įsilaužimui klase, nustatoma pagal [6.19] standartą.
VI. REIKALAVIMAI ATITVARŲ ĮSTIKLINTŲ DALIŲ PROJEKTAVIMUI
22. Reikalavimai įstiklinimo savybių įvertinimui.
Langams ir išorinėms durims įstiklinti naudojamas paprastasis, laminuotasis, grūdintas arba vielos tinklu armuotas stiklas. Projektuojant langų ir išorinių durų įstiklinimą, turi būti įvertinta:
– pastato patalpų paskirtis ir jų naudotojų veiklos intensyvumas, t. y. galinčių prieiti prie kritinėse padėtyse esančio įstiklinimo žmonių kiekis ir jų veikla;
– stiklo atsparumas smūgiui ir dužimo būdas (įvairių rūšių stiklo dužimo būdai pateikti [6.20] ir 3 priede);
– kritinėse padėtyse esančio stiklo matmenys.
Stiklo saugumas apibūdinamas stiklo atsparumo smūgiui ir stiklo dužimo būdo klasėmis (žr. 8 lentelę).
8 lentelė
Stiklo savybės ir jas apibūdinančios stiklo klasės
Eil. Nr. |
Stiklo savybė |
Stiklo klasė |
Pastabos |
1 |
Atsparumas smūgiui [6.20] |
3, 2, 1 |
3 klasės stiklo atsparumas smūgiui mažiausias, 1 klasės – didžiausias |
2 |
Stiklo dužimo būdas [6.20] |
A |
Stiklas subyra sudarydamas daug įvairaus dydžio šukių su aštriais kraštais. Šis stiklo suirimo požymis būdingas paprastajam, pagrūdintam ir cheminiu būdu stiprintam stiklui. |
B |
Stiklas įtrūksta, įlūžta. Stiklo šukės išlieka prilipusios prie plėvelės. Šis stiklo suirimo požymis būdingas laminuotajam, padengtam plėvelėmis ir vielos tinklu armuotajam stiklui. |
||
C |
Stiklas subyra sudarydamas daug mažų šukių, kurios santykinai yra nekenksmingos. Šis stiklo suirimo požymis būdingas termiškai grūdintam stiklui. |
23. Kritinėse padėtyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimo reikalavimai:
23.1. Tam tikrose pastatų vietose esantis stiklas gali būti pažeistas dėl pastatuose esančių žmonių veiklos. Šios kritinės padėtys yra:
– durys ir aplink duris;
– sienų apatinės dalys.
Sienose esančių langų ir išorinių durų kritinės įstiklinimo padėtys pateiktos 2 pav.
2 pav. Sienose esančių langų ir išorinių durų įstiklinimo padėtys. Užštrichuotos zonos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 parodo kritines įstiklinimo padėtis.
23.2. Kritinėse padėtyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimas turi atitikti Reglamento 9 lentelės reikalavimus.
9 lentelė
Reikalavimai kritinėse padėtyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimo atsparumo smūgiui klasėms
Kritinės padėtys |
Mažiausia reikalaujama saugaus stiklo atsparumo smūgiui klasė |
|
Išorinių durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1, 2 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą) |
Mažesnysis stiklo matmuo > 900 mm |
2 |
Mažesnysis stiklo matmuo ≤900 mm |
3 |
|
Šalia išorinių durų esantis įstiklinimas (žr. 2 pav. (3, 4, 5 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą) |
Mažesnysis stiklo matmuo ≤ 900 mm |
2 |
Mažesnysis stiklo matmuo > 900 mm |
3 |
|
Langų įstiklinimas sienų apatinėse dalyse (žr. 2 pav., (6, 7, 8 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą) |
Visiems matmenims |
3 |
Vonių ir baseinų patalpų langų ir išorinių durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1– 12 padėtys)) |
Visiems matmenims |
3 |
Padidintos rizikos patalpų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1– 12 padėtys)) |
Visiems matmenims |
3 |
23.3. 2 pav. nurodytose 1, 2, 3, 4, 5, 6,7, 8 kritinio įstiklinimo zonose, kai įstiklinimo mažesnysis matmuo yra ne didesnis kaip 250 mm ir jo plotas ne didesnis kaip 0,5 m2, gali būti panaudotas neklasifikuotas pagal [6.20] ne mažesnio kaip 6 mm storio stiklas. Iki 800 mm nuo grindų paviršiaus lygio esantiems langams, kurie yra kitos nei gyvenamosios paskirties pastato fasadinės vitrinos dalis, įstiklinti gali būti panaudotas 10 lentelės reikalavimus atitinkantis neklasifikuotas stiklas.
23.4. Vonių, plaukymo baseinų ir kitų drėgnų patalpų, kuriose yra padidinta rizika žmogui paslysti ant drėgno paviršiaus, langų ir išorinių durų stiklas turi atitikti 9 lentelės reikalavimus, jeigu nėra kitų šioje lentelėje keliamų griežtesnių reikalavimų. Tokiose patalpose naudojamuose languose turi būti laminuotas arba plėvele padengtas stiklas.
23.5. Padidintos rizikos patalpose, kuriuose vyksta aktyvi žmonių veikla, pvz., sporto salėse, visų langų ir išorinių durų įstiklinimas turi atitikti 9 lentelės reikalavimus. Įvertinus veiklos aktyvumo lygį pastato patalpose, gali būti panaudotas aukštesnės negu 9 lentelėje nurodytos klasės įstiklinimas arba panaudotos apsaugos priemonės.
24. Jeigu prie kritinėje padėtyje esančio įstiklinimo žmonės gali prieiti iš abiejų pusių, abi šio įstiklinimo pusės turi atitikti Reglamento 23 punkto reikalavimus.
25. Jeigu langai su horizontu sudaro mažesnį kaip 75o kampą, jiems įstiklinti turi būti naudojamas:
– vienasluoksnio įstiklinimo atveju – saugus B klasės laminuotasis arba plėvele dengtas stiklas (žr. [6.20] ir Reglamento 3 priedą);
– dvisluoksnio įstiklinimo atveju – saugus B klasės laminuotasis arba plėvele dengtas stiklas vidinėje pusėje ir saugus C klasės grūdintas stiklas lango išorėje (žr. [6.20] ir Reglamento 3 priedą).
26. Langų, atliekančių užtvarų funkcijas, reikalavimai:
26.1. Kai grindų aukščiai lango pusėse skirtingi (aukščių skirtumas didesnis nei 600 mm gyvenamosios paskirties pastatams ir nei 380 mm kitos paskirties pastatams) ir langas yra žemiau už 800 mm nuo grindų paviršiaus lygio, langas turi būti vertinamas kaip užtvara ir atitikti tokiai užtvarai keliamus stiprumo reikalavimus. Galimi užtvarų variantai pateikti 3 pav.
26.2. Užtvara turi būti suprojektuota taip, kad krintantis, slystantis arba virstantis žmogus būtų apsaugotas nuo iškritimo. Projektuotojas turi parinkti užtvaros atsparumo minkšto ir kieto kūno smūgiui projektinius rodiklius pagal žmonių veiklos intensyvumą patalpose ir įvertinti Reglamento 23 punkto reikalavimus kritinėse padėtyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimui. Užtvaros atsparumo minkšto ir kieto kūno smūgio projektiniai rodikliai turi būti apibūdinti klase, nustatoma pagal [6.23] standartą.
3 pav. Galimi užtvarų (užštrichuota) variantai atitvaroje. A – visiškai įstiklintas langas; B – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio 1100 mm; C – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio didesnis nei 800 mm, bet mažesnis nei 1100 mm; D – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio didesnis nei 1100 mm; E – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio mažesnis nei 800 mm.
27. Reglamento 23 ir 26 punktų reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai įstiklinimo apsaugai naudojami nepriklausomi nuo įstiklinimo apsauginiai ekranai, atitinkantys tokius reikalavimus:
– tarpas tarp ekrano elementų ne didesnis nei 75 mm;
– jei apsauginio ekrano ilgis 900 mm arba didesnis, jis turi atlaikyti 1350 N jėgą centrinėje dalyje, o mažesnio nei 900 mm ilgio ekranas turi atlaikyti 1100 N jėgą. Esant šių jėgų poveikiui, ekranas ir jo pritvirtinimo elementai neturi sulūžti, įlinkti tiek, kad pasiektų stiklą, negrįžtamai deformuotis.
VII. SAULĖS ŠILUMĄ RIBOJANČIO STIKLO NAUDOJIMO LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ ĮSTIKLINIMUI REIKALAVIMAI
29. Reikalavimai saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimui nekeliami, kai langų ploto dalis patalpos atitvarose mažesnė už nurodytą 11 lentelėje.
11 lentelė
Didžiausios leistinos langų plotų dalies patalpos atitvarose vertės, kai langams ir išorinėms durims įstiklinti nebūtina naudoti šilumą ribojantį stiklą
Langų pasvirimo kampas į horizontalią plokštumą |
Langų orientacija |
Langų ploto dalis patalpos atitvarose, f |
Nuo 60o iki 90o |
Nuo šiaurės rytų – rytų – pietryčių – pietų – pietvakarių – vakarų – iki šiaurės vakarų (išskyrus šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptis) |
0,2 |
šiaurės rytai – šiaurė – šiaurės vakarai |
0,3 |
|
Nuo 0o iki 60o |
Visos orientacijos |
0,15 |
čia: Aw – veikiamas saulės patalpos langų plotas (m2). Patalpoms su dviem arba daugiau langų frontais (pavyzdžiui, kampinėms patalpoms) skaičiuojama langų plotų suma. Skaičiavimams naudojami išoriniai langų angų matmenys;
Af – patalpos pagrindinio fasado plotas (m2). Patalpoms su dviem ir daugiau langų frontais, kaip pagrindinis fasadas priimamas fasadas su didesniu langų plotu. Jei langų plotai patalpų fasaduose su dviem ar daugiau langų frontais vienodi, kaip pagrindinis fasadas priimamas fasadas su mažesniu fasado plotu.
(1) formulė taikoma ir stoglangiams. Šiuo atveju stogo plotas su langais vertinami kaip fasadas ir pagrindinis fasadas. Pavyzdžiui, jeigu patalpoje yra langai (sienoje) ir stoglangiai (stoge), skaičiuojant saulės veikiamų langų plotą Aw langų plotai sumuojami, o pagrindinio fasado plotu Af imamas didesnį langų plotą turintis fasadas (stogas arba siena).
30. Kai langų ploto dalis atitvarose didesnė už nurodytą 11 lentelėje, vidutinio langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento g vertė turi būti ne didesnė už apskaičiuotą pagal formulę:
(2)
čia: f – langų ploto dalis fasade paskaičiuota pagal (1) formulę;
FF – koeficientas, įvertinantis langų įstiklinimo dalį. Neturint duomenų, galima naudoti FF = 0,8;
FC – koeficientas, įvertinantis apsaugos nuo saulės priemonių įtaką. Nustatomas iš 12 lentelės;
So – įstiklinimo bazinė saulės energijos pralaidumo vertė. So = 0,18;
ΔS – priedai prie įstiklinimo bazinės saulės energijos pralaidumo vertės pagal 13 lentelę. Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais, kai langų fronte/frontuose yra pasvirę langai (13 lentelės 4 eilutė), ΔS priedo vertė turi būti apskaičiuota, įvertinant pasvirusių langų frontuose esančių langų ploto dalį bendrame langų plote, pagal formulę:
; (3)
čia: ΔS4 – 13 lentelės 4 eilutėje nurodyta priedo vertė;
SAw.4 – nuo 0o iki 60o į horizontalią plokštumą pasvirusių langų plotų suma (m2).
Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais, kai yra šiaurės rytų– šiaurės– šiaurės vakarų orientacijos langų frontas/frontai (13 lentelės 5 eilutė), ΔS priedo vertė turi būti apskaičiuota, įvertinant šiaurės rytų– šiaurės– šiaurės vakarų orientacijos langų frontuose esančių langų ploto dalį bendrame langų plote, pagal formulę:
; (4)
čia: ΔS5 – 13 lentelės 5 eilutėje nurodyta priedo vertė;
SAw.5 – šiaurės rytų–šiaurės–šiaurės vakarų orientacijos langų frontuose esančių langų plotų suma (m2).
Kai įvairių langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertės skirtingos, atitinkamo lango įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertė arba koeficiento g vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę:
(5)
čia: Aw.1, Aw.2, Aw. n, – atitinkamo lango plotas (m2);
g1, g2, gn – atitinkamo lango visuminės saulės energijos praleisties koeficientas;
n – langų kiekis (vnt.).
12 lentelė
Koeficientas FC, įvertinantis apsaugos nuo saulės priemonių įtaką
Apsaugos nuo saulės priemonės |
FC |
Nėra apsaugos nuo saulės priemonių (a |
1,0 |
Patalpos viduje arba tarp stiklų esančios priemonės |
0,80 |
Išorėje esančios žaliuzės |
0,30 |
Stogeliai, lodžijos, markizės, kita (b |
0,50 |
(a dekoratyviniai elementai nepriskiriami apsaugos nuo saulės priemonėms. (b priemonės, apsaugančios langą nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai apsaugai nuo saulės naudojami stogeliai, jų uždangos kampas β turi būti didesnis už 50o:
Vertikalus fasado pjūvis
|
13 lentelė
Priedo ΔS vertės
Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijai |
Priedo ΔS vertė |
1 |
Medinių karkasinių pastatų, pastatų iš lengvų trisluoksnių panelių ir kitų panašių lengvų konstrukcijų pastatų patalpos |
– 0,07 |
2 |
Patalpų vėdinimas naktį |
+ 0,04 |
3 |
Langų ploto dalis f > 0,65 |
– 0,04 |
4 |
Pasvirę langai: nuo 0o iki 60o (į horizontalią plokštumą) |
ΔS = – 0,12·fλ a) |
5 |
Langai šiaurės rytų– šiaurės– šiaurės vakarų orientacijos fasaduose |
+ 0,10 |
a) fλ skaičiuojama pagal formulę: čia: Awr – pasvirusių langų (stoglangių) plotas (m2). Skaičiavimams naudojami išoriniai langų angų matmenys; Afr – pasvirusio fasado (stogo) plotas (m2) |
VIII. LANGŲ IR DURŲ PROJEKTAVIMO, ĮVERTINANT NATŪRALAUS APŠVIESTUMO POREIKĮ, REIKALAVIMAI
31. Reglamento VIII skyriaus reikalavimai neprivalomi gyvenamiesiems pastatams, kuriems langų įstiklinto paviršiaus plotas nustatomas pagal [6.9].
32. Esant šoniniam patalpų apšvietimui, langų įstiklinto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal formulę:
, (6)
, (7)
čia: Asv – langų įstiklinto paviršiaus plotas (m2);
Nv – natūralios apšvietos koeficiento (NAK) norminė vertė procentais, nustatoma pagal pastatų ir patalpų paskirtį pagal higienos normas;
k – pataisos koeficientas, nurodytas 14 lentelėje;
Agr – patalpos grindų plotas (m2);
– lango šviesos pralaidumo charakteristika, nurodyta 15 lentelėje;
Kt – koeficientas, įvertinantis langų užtemdymą dėl šalia esančių pastatų, nurodytas 16 lentelėje;
t0 – bendrasis šviesos pralaidumo koeficientas, nustatomas pagal 7 formulę;
t1 – įstiklinimo šviesos pralaidumo koeficientas. Koeficiento vertė priklauso nuo stiklo storio ir atstumo tarp stiklų. Jei tikslių duomenų apie šviesos pralaidumo koeficiento vertę nėra, reikia naudoti 17 lentelėje nurodytus duomenis;
t2 – koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius dėl langų skersinių, nustatomas pagal 18 lentelę;
t3 – koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius dėl lubų konstrukcijos, nustatomas pagal 19 lentelę (esant šoniniam apšvietimui );
t4 – koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius dėl apsaugos nuo saulės priemonių, nustatomas pagal 20 lentelę;
r1 – koeficientas, įvertinantis NAK padidėjimą šoninio apšvietimo atveju dėl šviesos atspindėjimo nuo paviršių, nustatomas pagal 21 lentelę.
33. Esant viršutiniam patalpų apšvietimui, stoglangių įstiklinto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal formulę:
(8)
čia: Ash – stoglangių įstiklinto paviršiaus plotas (m2);
– stoglangio šviesos pralaidumo charakteristika, nustatoma pagal 22 lentelę;
r2 – koeficientas, įvertinantis NAK padidėjimą viršutinio apšvietimo atveju dėl šviesos atspindėjimo nuo paviršių. Stoglangiams priimamas 1,2;
Kst – koeficientas, įvertinantis viršutinio apšvietimo rūšį. Stoglangiams priimamas 1,15;
14 lentelė
Koeficiento k vertės
Langų apibūdinimas |
Langų orientacija |
Koeficientas k |
Langai pastatų išorinėse sienose |
PV – V – ŠV – Š – ŠR – R – PR |
1,1 |
Nuo PR – P – iki PV (išskyrus PR ir PV) |
1,0 |
|
Stoglangiai |
PV – V – ŠV – Š – ŠR – R – PR |
1,05 |
Nuo PR – P – iki PV (išskyrus PR ir PV) |
1,0 |
Pastaba. Žymėjimai lentelėje: Š – šiaurė, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, PV – pietvakariai, P – pietūs.
15 lentelė
Lango šviesos pralaidumo charakteristikos ηo vertės
Patalpos ilgio ir pločio* santykis |
Formulės lango šviesos pralaidumo charakteristikos ho vertei apskaičiuoti, esant santykio tarp patalpos pločio* ir aukščio nuo sąlyginės apšviečiamos plokštumos iki lango įstiklinimo viršaus m vertėms nuo 1 iki 10 |
Formulės numeris |
4 ir daugiau |
|
(9) |
3 |
|
(10) |
2 |
|
(11) |
1,5 |
|
(12) |
1 |
|
(13) |
0,5 |
; esant apribojimui 1 ≤ m ≤ 7,5 |
(14) |
* – šoninio patalpų apšvietimo atveju patalpos plotis atitinka atstumą nuo lango plokštumos iki priešpriešiais esančios sienos.
16 lentelė
Koeficiento Kt“ įvertinančio langų užtemdymą dėl šalia esančių pastatų, vertės
Atstumo tarp projektuojamo ir šalia esančio pastato santykis su aukščiu nuo projektuojamo pastato lango apačios iki šalia esančio pastato karnizo |
Koeficientas Kt |
0,5 |
1,7 |
1 |
1,4 |
1,5 |
1,2 |
2 |
1,1 |
3 ir daugiau |
1 |
17 lentelė
Koeficiento t1 vertės
Įstiklinimo apibūdinimas |
Koeficientas t1 |
Stiklas iki 4 mm storio, vienas lakštas |
0,9 |
Stiklas iki 4 mm storio, du lakštai |
0,8 |
Stiklas iki 4 mm storio, trys lakštai |
0,75 |
Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, vienas lakštas |
0,8 |
Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, du lakštai |
0,75 |
Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, trys lakštai |
0,7 |
Armuotasis stiklas, vienas lakštas |
0,6 |
Šilumą atspindintis stiklas, vienas lakštas |
0,8 |
Saulės šilumą ribojantis stiklas, vienas lakštas |
0,5 |
Vienkameriniai stiklo paketai su paprastais stiklais |
0,8 |
Vienkameriniai stiklo paketai su šilumą atspindinčiu stiklu |
0,75 |
Vienkameriniai stiklo paketai su saulės šilumą ribojančiu stiklu |
0,45 |
Dvikameriniai stiklo paketai su paprastais stiklais |
0,75 |
Dvikameriniai stiklo paketai su šilumą atspindinčiu stiklu |
0,7 |
Dvikameriniai stiklo paketai su saulės šilumą ribojančiu stiklu |
0,4 |
18 lentelė
Koeficiento t2 vertės
Langų apibūdinimas |
Koeficientas t2 |
Nevarstomi langai |
1 |
Langai su varčia su viengubu rėmu |
0,9 |
Langai su varčia su sudvejintais rėmais |
0,8 |
Langai su atskiromis varčiomis |
0,7 |
19 lentelė
Koeficiento t3 vertės
Patalpos lubų apibūdinimas |
Koeficientas t3 |
Santvarų, arkų ir sijų lubose nėra |
1 |
Santvarų, arkų arba sijų lubose aukštis ne didesnis nei 0,5 m |
0,9 |
Santvarų, arkų arba sijų lubose aukštis didesnis nei 0,5 m |
0,8 |
20 lentelė
Koeficiento t4 vertės
Apsaugos nuo saulės priemonės rūšis |
Koeficientas t4 |
Apsaugos priemonių nėra |
1 |
Atitraukiamos reguliuojamos žaliuzės ir užuolaidos |
1 |
Stacionarios žaliuzės ir ekranai, horizontalūs |
0,65 |
Stacionarios žaliuzės ir ekranai, vertikalūs |
0,75 |
Horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas ne didesnis nei 30o |
0,8 |
Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 15o |
0,9 |
Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 30o |
0,75 |
Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 45o |
0,6 |
21 lentelė
Koeficiento r1 vertės esant įvairiems patalpos ilgio ir pločio santykiams
Patalpos pločio ir aukščio, nuo sąlyginės apšviečiamos plokštumos iki lango įstiklinimo viršaus, santykis z |
Patalpos ilgio ir pločio santykis |
||
0,5 |
1 |
2 ir daugiau |
|
1£z<1,5 |
1,2 |
1,15 |
1,1 |
1,5£z<2,5 |
1,5 |
1,35 |
1,2 |
2,5£z£3,5 |
1,7 |
1,5 |
1,3 |
z>3,5 |
2,0 |
1,8 |
1,5 |
22 lentelė
Stoglangio šviesos pralaidumo charakteristika ηst
Stoglangio schema |
Vidinės angos ploto santykis su stoglangio įstiklinto paviršiaus ploto ir stoglangio angos šoninių paviršių plotų suma |
Patalpos indeksas i, apskaičiuojamas pagal (15) formulę |
||||||
0,7 |
1 |
1,25 |
1,5 |
2 |
2,5 |
3 |
||
|
0,2 |
5,6 |
4,6 |
4,2 |
3,8 |
3,4 |
3,3 |
3,1 |
0,3 |
4 |
3,3 |
2,9 |
2,7 |
2,4 |
2,3 |
2,2 |
|
0,4 |
3,3 |
2,7 |
2,4 |
2,2 |
2 |
1,9 |
1,85 |
|
0,5 |
2,9 |
2,4 |
2,1 |
2 |
1,8 |
1,7 |
1,6 |
|
0,6 |
2,6 |
2,1 |
1,9 |
1,8 |
1,6 |
1,5 |
1,45 |
|
0,7 |
2,4 |
2 |
1,8 |
1,6 |
1,5 |
1,4 |
1,35 |
Pastaba. Stoglangio įstiklinto paviršiaus plotas – plokštumos EFGH plotas; stoglangio vidinės angos plotas – plokštumos ABCD plotas; stoglangio angos šoninių paviršių plotų suma – plokštumų AEFB, FBCG, CDHG ir DHEA plotų suma.
čia: l – patalpos ilgis (m). Viršutinio apšvietimo (stoglangių) atveju patalpos ilgis atitinka patalpos matmenį, statmeną stogo nuolydžio krypčiai;
b – patalpos plotis (m). Viršutinio apšvietimo (stoglangių) atveju patalpos plotis atitinka patalpos matmenį stogo nuolydžio kryptimi;
IX. LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
35. Langai, išorinės durys ir juose esantys stiklo paketai turi būti paženklinti, kad garantiniu šių gaminių eksploatavimo laikotarpiu būtų užtikrintas gamintojo, gaminio ir jo savybių atsekamumas. Ženklinimas turi būti prieinamas neardant gaminio.
36. Languose ir išorinėse duryse esantis saugus stiklas turi būti nenuvalomai paženklintas matomoje vietoje. Ženklinime turi būti pateikta tokia informacija:
– gamintojo pavadinimas arba prekinis ženklas;
– gaminio standarto, kurio reikalavimus atitinka saugus stiklas, numeris;
– stiklo klasifikavimas pagal [6.20].
X. LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ MONTAVIMO PASTATUOSE REIKALAVIMAI
37. Langai ir išorinės durys pastatuose turi būti montuojami pagal gamintojo arba kitas jo nurodytas ir viešai paskelbtas instrukcijas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
XI. Reikalavimai langų savybėms, kai jie montuojami valstybės arba savivaldybių lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose pastatuose
38. Valstybės arba savivaldybių lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose gyvenamosios, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ir specialiosios paskirties pastatuose montuojami langai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus:
38.1. langų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K)) vertė turi būti ne didesnė kaip 1,4 W/(m2·K);
38.4. langų gamybai naudojamo PVC profilio matomų išorinių sienelių storis – ne mažesnis kaip 2,8 mm, nematomų išorinių sienelių storis – ne mažesnis kaip 2,5 mm;
38.5. langai turi būti armuoti visu perimetru cinkuoto plieno profiliais, kurių sienelės storis – ne mažesnis kaip 1,5 mm;
Papildyta skyriumi:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
39. Reglamentas yra suderintas ir atitinka Lietuvos standartais perimtų Europos standartų reikalavimus bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 89/106/EEB 1988 m. gruodžio 12 d. „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ ir 2002/91/EB 2002 m. gruodžio16 d. direktyvos „Dėl pastatų energinio naudingumo“ reikalavimus.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
40. Jei langams ir išorinėms durims projektuoti nepakanka šiame Reglamente pateiktų reikalavimų, jų projektams rengti gali būti naudojami tarptautiniai ar užsienio valstybių (nacionaliniai) normatyviniai statybos techniniai dokumentai, pritarus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai [6.8] nustatyta tvarka.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
41. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
STR 2.05.20:2006
1 priedas
LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ SAVYBĖS IR JAS APIBŪDINANČIOS KLASĖS IR DYDŽIAI GAMINIO SAVYBIŲ GERĖJIMO SEKA
1.1 lentelė
Langų ir išorinių durų savybės ir jas apibūdinančios klasės ir dydžiai gaminio savybių gerėjimo seka
Eil. Nr. |
Gaminio savybė |
Klasė ar dydis gaminio savybių gerėjimo seka |
1 |
Atsparumas vėjo apkrovai [6.12] |
Langų ir išorinių durų klasės: A1, B1, C1, A2, B2, C2, A3, B3, C3, A4, B4, C4, A5, B5, C5, AE*, BE*, CE*
* E klasės gaminiams šalia E raidės nurodomas didesnis už 2000 Pa statinis slėgis, kurį išlaiko langas arba išorinės durys |
2 |
Vandens nepralaidumas [6.13] |
Langų ir išorinių durų klasės: 0, 1A, 2A, 3A, 4A, 5A, 6A, 7A, 8A, 9A, E* arba 0, 1B, 2B, 3B, 4B, 5B, 6B, 7B
* E klasės gaminiams šalia E raidės nurodomas didesnis už 600 Pa slėgis, kuriam esant langas arba išorinės durys nepralaidžios vandeniui |
3 |
Oro pralaidumas [6.14] |
Langų ir išorinių durų klasės: 0, 1, 2, 3, 4 |
4 |
Šilumos pralaidumas [6.21], [6.22] |
Langų ar išorinių durų šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2K)). Mažesnė koeficiento vertė nusako geresnę savybę. |
5 |
Mechaninis patvarumas [6.15] |
Langų klasės: 0, 1, 2, 3 Išorinių durų klasės: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 |
6 |
Durų mechaninis stipris [6.16] |
Išorinių durų klasės: 1, 2, 3, 4 |
7 |
Langų mechaninės savybės. Veikiamosios jėgos [6.17] |
Langų klasės: 0, 1, 2 |
8 |
Langų mechaninės savybės. Atsparumas vertikaliai apkrovai ir statiniam sukimui [6.17] |
Langų klasės: 0, 1, 2, 3, 4 |
9 |
Durys. Veikiamosios jėgos [6.18] |
Išorinių durų klasės: 1, 2, 3, 4 |
10 |
Langai ir durys. Atsparumas įsilaužimui [6.19] |
Langų ir išorinių durų klasės: 1, 2, 3, 4, 5, 6 |
11 |
Langai. Minkšto ir kieto kūno smūgis [6.23] |
Langų klasės: 1, 2, 3, 4, 5 |
______________
STR 2.05.20:2006
2 priedas
LANGUS IR IŠORINES DURIS VEIKIANČIOS VĖJO APKROVOS
Vertinant vėjo poveikį, reikia numatyti langų ir išorinių durų darbo sąlygų pokytį, dėl kurio gali pasikeisti išorinis ir vidinis vėjo slėgis (durys ar langai paprastai būna uždaryti, bet jie gali būti atidaryti per audrą). Visais atvejais reikia įvertinti nepalankiausią vėjo poveikių derinį. Jei tikėtina, kad pastato langus ar išorines duris vienu metu gali veikti vėjo slėgis į vidinį ir išorinį paviršius, turi būti įvertintas šis nepalankiausias vėjo poveikis ir vėjo slėgis apskaičiuotas kaip išorinio ir vidinio vėjo slėgių skirtumas. Dėl šios priežasties langus ar išorines duris veikiantis vėjo slėgis gali būti teigiamas ir neigiamas. Vėjo slėgis turi būti skaičiuojamas pagal [6.7], [6.10]. Skaičiavimuose šalia kitų būtinų įvertinti faktorių [6.7] reikia įvertinti vėjo apkrovos rajoną (2.1 pav.), vėjo greičio atskaitinę reikšmę (2.1 lentelė), vietovės tipą (2.2 lentelė), lango arba išorinių durų aukštį virš grunto lygio ir atstumą nuo pastato pakraščių (2.2 pav.).
2.1 pav. Vėjo apkrovos rajonai (vėjo apkrovos rajonų ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas) langus ir išorines duris veikiančių vėjo apkrovų skaičiavimams.
III vėjo apkrovos rajonui priskiriamos Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonų, o taip pat Palangos, Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybių teritorijos.
II vėjo apkrovos rajonui priskiriamos Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijos.
I vėjo apkrovos rajonui priskiriama likusi Lietuvos teritorijos dalis.
2.1 lentelė
Įvairių vėjo apkrovos rajonų vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės vref,0
Vėjo apkrovos rajonas |
Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės [6.7] vref,0 (m/s) |
I |
24 |
II |
28 |
III |
32 |
2.2 lentelė
Vietovės tipai
A |
B |
C |
Atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens saugyklų pakrantės |
Miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, kurios yra tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis |
Miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais |
Pastaba. Statiniai laikomi esantys nurodyto tipo vietovėje, jeigu ši vietovė iš vėjo pusės tęsiasi 30 h atstumu, kai statinio aukštis h iki 60 m, ir iki 200 m, kai aukštis didesnis.
2.2 pav. Pagal išorinį pastato kontūrą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje esančios vietos priskiriamos pastato pakraščiams, o 1,5 m atstumu nuo pastato kampų – pastato kampams.
Langai ir išorinės durys turi būti atsparūs ne mažesnėms negu 2.3 lentelėje nurodytoms vėjo apkrovoms.
2.3 lentelė
Langus ir išorines duris veikiančios vėjo apkrovos. Lentelėje pateiktos vėjo apkrovos gali būti teigiamos ir neigiamos
Langų ar durų aukštis virš grunto lygio, h, m |
Vėjo slėgis į langus, Pa |
||||||||
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone |
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone |
|||||||
A |
B |
C |
A |
B |
C |
A |
B |
C |
|
Vėjo slėgis į langus ir išorines duris pastato centrinėse zonose |
|||||||||
h < 6 |
220 |
140 |
100 |
290 |
200 |
140 |
380 |
250 |
180 |
6 ≤ h < 15 |
290 |
190 |
130 |
390 |
260 |
180 |
510 |
340 |
230 |
15 ≤ h < 30 |
370 |
250 |
180 |
510 |
340 |
240 |
660 |
440 |
310 |
30 ≤ h < 60 |
410 |
300 |
270 |
550 |
410 |
360 |
720 |
530 |
470 |
60 ≤ h < 100 |
510 |
410 |
320 |
700 |
560 |
440 |
910 |
730 |
570 |
Vėjo slėgis į langus ir išorines duris pastato pakraščiuose |
|||||||||
h < 6 |
530 |
350 |
250 |
720 |
480 |
340 |
940 |
630 |
450 |
6 ≤ h < 15 |
720 |
470 |
320 |
970 |
640 |
440 |
1270 |
840 |
570 |
15 ≤ h < 30 |
930 |
620 |
440 |
1260 |
840 |
600 |
1650 |
1100 |
780 |
30 ≤ h < 60 |
1010 |
740 |
660 |
1370 |
1010 |
900 |
1790 |
1320 |
1170 |
60 ≤ h < 100 |
1280 |
1020 |
800 |
1740 |
1390 |
1090 |
2270 |
1810 |
1430 |
Vėjo slėgis į langus ir išorines duris pastato kampuose |
|||||||||
h < 6 |
800 |
530 |
380 |
1080 |
720 |
510 |
1410 |
940 |
670 |
6 ≤ h < 15 |
1070 |
710 |
480 |
1460 |
960 |
660 |
1900 |
1250 |
850 |
15 ≤ h < 30 |
1390 |
930 |
660 |
1890 |
1260 |
890 |
2470 |
1650 |
1160 |
30 ≤ h < 60 |
1510 |
1110 |
990 |
2060 |
1520 |
1350 |
2660 |
1980 |
1760 |
60 ≤ h < 100 |
1910 |
1530 |
1200 |
2600 |
2080 |
1640 |
3400 |
2710 |
2140 |
STR 2.05.20:2006
3 priedas
Įvairių stiklo rūšių dužimo pobūdis
3.1 lentelė
Įvairių stiklo rūšių klasės pagal dužimo būdą ir dužimo pobūdis
Stiklo rūšis |
Stiklo klasė pagal dužimo būdą [6.20] |
Dužimo pobūdis |
|
Paprastasis stiklas pagal LST EN 572-1 |
A |
Susidaro labai pavojingos šukės ir skeveldros, galinčios sukelti pjautinius sužalojimus. |
|
Pagrūdintas stiklas pagal LST EN 1863-1 |
|||
Cheminiu būdu stiprintas stiklas pagal LST EN 12337-1 |
|||
Plėvelėmis padengtas paprastasis stiklas pagal LST EN 572-1 |
B |
Stiklas gali sutrūkti, įlūžti, tačiau stiklo šukės išlieka prilipusios prie plėvelės. Vidinė plėvelė taip pat sugeria smūgio energiją, todėl padidėja tokio stiklo atsparumas prasiskverbimui pro jį. |
|
Laminuotasis stiklas pagal LST EN 12543-1 |
|||
Tinklas sulaiko sulaužytą stiklo lakštą nuo iškritimo. Nuo smūgio šis stiklas dūžta taip pat kaip ir paprastasis stiklas, susidaro pavojingos šukės ir skeveldros. |
|||
Stiklas su vielos tinklu pagal LST EN 572-1 |
|||
Poliruotasis stiklas su vielos tinklu pagal LST EN 572-3 |
|||
Termiškai grūdintas stiklas pagal LST EN 12150-1 |
C |
Grūdintas stiklas yra nuo 4 iki 5 kartų stipresnis už įprastinį stiklą, todėl jį sunku pradaužti, duždamas jis subyra į mažas daleles bukais kraštais, kurios jau negali sukelti rimtų sužeidimų. |
______________
STR 2.05.20:2006
4 priedas
PASTATUOSE SUMONTUOTŲ LANGŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS TIKRINIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pastatuose sumontuotų langų charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo metodika (toliau – Metodika) nustato pastatuose sumontuotų langų, stoglangių, įstiklintų ir neįstiklintų balkonų durų (toliau – langų) savybių atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo ir įvertinimo tvarką, matavimo metodus langų eksploatacinių charakteristikų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir gamintojo deklaruojamoms charakteristikoms (toliau – deklaruojamos charakteristikos) įvertinimui.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [6.1] 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo [6.25] 5 straipsnio 2 dalies 12 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo [6.26] 1 straipsnio nuostatomis.
3. Metodika taikoma tų paskirčių pastatams, kuriems Statybos techniniame reglamente STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – Reglamentas) nustatyti reikalavimai langų charakteristikoms.
4. Metodika taikoma:
4.1. įvertinti viso pastato langų ir atskirų langų deklaruojamų charakteristikų atitiktį Reglamento reikalavimams;
5. Metodikoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
Lango aprašas – gamintojo pateikiamas lango sudėtinių dalių ir komponentų sąrašas.
Tikrintojas – asmuo, kuris atlieka langų tikrinimą, siekdamas nustatyti jų charakteristikų atitiktį deklaruojamoms charakteristikų vertėms ir teisės aktų reikalavimams.
Naudotojas – pastato savininkas ar jo įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo, statantis arba naudojantis pastatą.
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Langas pastate turi būti sumontuotas pagal gamintojo arba kitą jo nurodytą ir viešai paskelbtą instrukciją (Reglamento 37 punktas).
7. Pastate sumontuotų langų charakteristikų nustatymas atliekamas:
8. Nustatant langų faktines charakteristikas turi būti naudojami Lietuvos standartais įteisinti bandymų metodai.
9. Kai tikrinama viso pastato langų charakteristikų atitiktis Reglamento reikalavimams, turi būti patikrinta ne mažiau kaip 5 % pastate esančių langų, iš jų:
9.1. kai pastate mažiau negu 3 kampiniai (žr. Reglamento 2 priedo 2.2 pav.) langai, jie turi būti patikrinti visi;
9.2. kai pastate mažiau nei 3 langai pastato pakraščiuose (žr. Reglamento 2 priedo 2.2 pav.), turi būti patikrinti visi pastato pakraščiuose esantys langai;
10. Pagal Reglamento IX skyriaus reikalavimus langai ir juose esantys stiklo paketai turi būti paženklinti. Jei pastate, kuriam teisės aktuose nustatyti reikalavimai langų charakteristikoms, sumontuotas nepaženklintas langas arba stiklo paketas, toks langas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir šio priedo III, V–VII skyriuose išvardinti nepaženklinto lango tikrinimo veiksmai neatliekami.
12. Jei tikrinimo metu nustatyta lango charakteristikų neatitiktis Reglamento reikalavimams arba deklaruotoms charakteristikų vertėms, tikrinimo rezultatai turi būti saugomi iki neatitikties pašalinimo momento. Pašalinus neatitiktį, turi būti atliktas pakartotinis lango charakteristikų tikrinimas. Jei pirmojo arba pakartotinio tikrinimo metu nustatyta lango charakteristikų atitiktis Reglamento arba deklaruotoms charakteristikų vertėms, tikrinimo rezultatai turi būti saugomi ne trumpiau už lango garantinio eksploatavimo trukmę.
III. LANGŲ DEKLARUOJAMŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES REGLAMENTO REIKALAVIMAMS NUSTATYMAS
13. Deklaruojamų charakteristikų atitiktis turi būti nustatyta Reglamento reikalavimams, galiojusiems statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu arba, kai statinio projektavimo sąlygų sąvadas neprivalomas, atitiktis turi būti nustatyta statybos leidimo išdavimo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams. Kai statybos leidimas neprivalomas, atitiktis turi būti nustatyta rangos sutarties pasirašymo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams.
14. Kiekvieno tikrinamo lango deklaruojamų charakteristikų atitiktis Reglamento reikalavimams nustatoma šia tvarka:
14.2. pagal lango ženklinimo žymenį iš gamintojo pateiktos lango charakteristikų deklaracijos nustatomos deklaruojamos charakteristikų vertės;
15. Turi būti nustatyta šių deklaruojamų charakteristikų atitiktis Reglamento reikalavimams:
15.7. kritinėse padėtyse esančio lango ir lango, atliekančio užtvaros funkcijas, įstiklinimo savybių atitiktis Reglamento 22–28 punktų reikalavimams;
16. Langas atitinka Reglamento reikalavimus, jei visos 15.1–15.8 punktuose išvardintos charakteristikos atitinka šiuose punktuose įvardintų Reglamento punktų reikalavimus. Jei 15.1–15.8 punktuose išvardintų dalies charakteristikų verčių gamintojas nedeklaruoja, toks langas atitinka Reglamento reikalavimus tik tada, jei jis panaudotas pastate, kuriam nekeliami reikalavimai gamintojo neišvardintų charakteristikų vertėms. Kitais atvejais langas neatitinka Reglamento reikalavimų.
IV. LANGŲ DEKLARUOJAMŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES REGLAMENTO REIKALAVIMAMS ĮFORMINIMAS
17. Langų deklaruojamų charakteristikų atitikties Reglamento reikalavimams nustatymo rezultatai turi būti įforminti dviem egzemplioriais surašomoje tikrinimo ataskaitoje, kurios pavyzdinė forma pateikta priedo 4.6 lentelėje.
18. Prie tikrinimo ataskaitos turi būti pridėta schema, brėžinys arba fotonuotrauka, kuriuose Tikrintojo pasirinktu būdu turi būti nurodyta patikrintų langų buvimo vieta pastate pagal tikrinimo atskaitoje langams suteiktus numerius.
19. Tikrintojas langų tikrinimo ataskaitos 1 egzempliorių pateikia užsakovui, kitą saugo pagal Metodikos 12 punkte nurodytus reikalavimus.
V. PASTATE SUMONTUOTŲ LANGŲ FAKTINIŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES DEKLARUOTOMS CHARAKTERISTIKOMS TIKRINIMAS
21. Šiame skyriuje išvardintus langų faktinių charakteristikų tikrinimo veiksmus gali atlikti akredituota bandymų laboratorija.
22. Langų faktinių charakteristikų nustatymas turi būti atliktas dviem etapais:
22.1. pirmame etape tikrinama, ar sumontuotas langas atitinka jo aprašą. Jei langas neatitinka aprašo, jis pripažįstamas neatitinkantis nustatytų reikalavimų ir 22.2 punkte išvardinti veiksmai neatliekami;
22.2. antrame etape akredituotoje bandymų laboratorijoje nustatomos šios langų faktinės charakteristikos:
22.2.1. šilumos perdavimo koeficiento Uw (W/(m2•K) vertė. Nustatoma bandymais pagal LST EN ISO 12567-1:2002 [6.22] arba skaičiavimais pagal LST EN ISO 10077-1:2004 [6.21];
22.2.7. lango stiklo paketo selektyvinių stiklų skaičius. Kai selektyviniai stiklai sudėti 3 stiklų stiklo paketo vidiniuose sluoksniuose, nustatoma išardžius stiklo paketą su tam tikslui skirtais prietaisais;
VI. PASTATE SUMONTUOTŲ LANGŲ FAKTINIŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES DEKLARUOTOMS CHARAKTERISTIKOMS TIKRINIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
23. Pastate sumontuotų langų faktinių charakteristikų atitikties deklaruotoms charakteristikoms tikrinimo rezultatai turi būti įforminti dviem egzemplioriais surašomoje tikrinimo ataskaitoje, kurios pavyzdinė forma pateikta priedo 4.7 lentelėje.
24. Prie Metodikos 4.7 lentelėje pateiktų duomenų turi būti pridėti akredituotoje bandymų laboratorijoje išbandytų langų bandymo protokolai.
25. Prie tikrinimo ataskaitos turi būti pridėta schema, brėžinys ar fotonuotrauka, kuriuose tikrintojo pasirinktu būdu turi būti nurodyta patikrintų langų buvimo vieta pastate pagal tikrinimo ataskaitoje langams suteiktus numerius.
VII. SANDŪROS TARP ATITVAROS IR LANGO CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES METODIKOS REIKALAVIMAMS NUSTATYMAS IR ĮFORMINIMAS
27. Sandūros tarp atitvaros ir lango charakteristikų atitiktis STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ [6.4] reikalavimams turi būti nustatyta pagal lango rėmo, varčios, sandūros tarp lango ir sienos vidinių paviršių temperatūrą. Šių paviršių temperatūros, nustatytos pagal LST EN 13187:2000 [2.28], turi būti aukštesnės už 4.1–4.5 lentelėse nurodytas temperatūras.
28. Sandūros tarp atitvaros ir lango charakteristikų atitikties metodikos reikalavimams tikrinimo rezultatai turi būti įforminti dviem egzemplioriais surašomoje tikrinimo ataskaitoje, kurios pavyzdinė forma pateikta 4.8 lentelėje.
29. Prie tikrinimo ataskaitos turi būti pridėta schema, brėžinys arba fotonuotrauka, kuriuose tikrintojo pasirinktu būdu turi būti nurodyta patikrintų langų buvimo vieta pastate pagal tikrinimo ataskaitoje langams suteiktus numerius.
VIII. KITI REIKALAVIMAI
Papildyta priedu:
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
4.1 lentelė
SANDĖLIAVIMO IR GARAŽŲ PASKIRTIES, GAMYBOS IR PRAMONĖS (GAMYKLOS, DIRBTUVĖS, PRODUKCIJOS PRAMONĖS PERDIRBIMO ĮMONĖS, ENERGETIKOS PASTATAI, KALVĖS, GAMYBINĖS LABORATORIJOS IR PAN.) PASKIRTIES PASTATŲ MAŽIAUSIA LEIDŽIAMA VIDINIŲ PAVIRŠIŲ TEMPERATŪRA
Patalpos temperatūra, ?C |
Išorės oro temperatūra, ?C |
|||
0 |
-5 |
-10 |
-15 |
|
10 |
4,61 |
1,92 |
-0,78 |
-3,47 |
15 |
6,92 |
4,22 |
1,53 |
-1,17 |
20 |
9,22 |
6,53 |
3,83 |
1,14 |
25 |
11,53 |
8,83 |
6,14 |
3,44 |
4.2 lentelė
PREKYBOS PASKIRTIES PASTATŲ IR PASLAUGŲ (GROŽIO SALONAI, TAISYKLOS, REMONTO DIRBTUVĖS, PRIĖMIMO-IŠDAVIMO PUNKTAI, AUTOSERVISAI, LAIDOJIMO NAMAI, KREMATORIUMAI IR PAN.) PASKIRTIES PASTATŲ MAŽIAUSIA LEIDŽIAMA VIDINIŲ PAVIRŠIŲ TEMPERATŪRA
Patalpos temperatūra, ?C |
Išorės oro temperatūra, ?C |
|||
0 |
-5 |
-10 |
-15 |
|
10 |
5,36 |
3,04 |
0,72 |
-1,59 |
15 |
8,04 |
5,72 |
3,41 |
1,09 |
20 |
10,72 |
8,41 |
6,09 |
3,77 |
25 |
13,41 |
11,09 |
8,77 |
6,45 |
4.3 lentelė
GYVENAMOSIOS, MOKSLO, ADMINISTRACINĖS, GYDYMO, KULTŪROS, VIEŠBUČIŲ, TRANSPORTO, POILSIO PASKIRTIES PASTATŲ MAŽIAUSIA LEIDŽIAMA VIDINIŲ PAVIRŠIŲ TEMPERATŪRA
Patalpos temperatūra, ?C |
Išorės oro temperatūra, ?C |
|||
0 |
-5 |
-10 |
-15 |
|
10 |
5,74 |
3,61 |
1,48 |
-0,65 |
15 |
8,61 |
6,48 |
4,35 |
2,22 |
20 |
11,48 |
9,35 |
7,22 |
5,09 |
25 |
14,35 |
12,22 |
10,09 |
7,96 |
4.4 lentelė
MAITINIMO IR SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ, SPORTO PASKIRTIES PASTATŲ, IŠSKYRUS BASEINUS, MAŽIAUSIA LEIDŽIAMA VIDINIŲ PAVIRŠIŲ TEMPERATŪRA
Patalpos temperatūra, ?C |
Išorės oro temperatūra, ?C |
|||
0 |
-5 |
-10 |
-15 |
|
10 |
6,44 |
4,66 |
2,88 |
1,10 |
15 |
9,66 |
7,88 |
6,10 |
4,32 |
20 |
12,88 |
11,10 |
9,32 |
7,54 |
25 |
16,10 |
14,32 |
12,54 |
10,76 |
4.5 lentelė
PASLAUGŲ (PIRTYS, SKALBYKLOS, PLOVYKLOS IR PAN.), GAMYBOS IR PRAMONĖS (SKERDYKLOS IR PAN.) PASKIRTIES PASTATŲ IR BASEINŲ MAŽIAUSIA LEIDŽIAMA VIDINIŲ PAVIRŠIŲ TEMPERATŪRA
Patalpos temperatūra, ?C |
Išorės oro temperatūra, ?C |
|||
0 |
-5 |
-10 |
-15 |
|
10 |
7,65 |
6,48 |
5,30 |
4,13 |
15 |
11,48 |
10,30 |
9,13 |
7,96 |
20 |
15,30 |
14,13 |
12,96 |
11,78 |
25 |
19,13 |
17,96 |
16,78 |
15,61 |
4.6 lentelė
LANGŲ DEKLARUOJAMŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES REGLAMENTO REIKALAVIMAMS TIKRINIMO ATASKAITA
Pastato unikalusis numeris: |
|
Pastato adresas: |
|
Pastato paskirtis: |
|
Pastato apibūdinimas: |
|
Ataskaitoje išvardintos langų grupės padėtis pastate: |
langai pastato centrinėje zonoje |
langai pastato pakraščiuose |
langai pastato kampuose |
|
(kas nereikalinga, išbraukti) |
Ataskaitoje išvardintos langų grupės aukštis virš grunto lygio h (m): |
h<6 |
6?h<15 |
15?h<30 |
30?h<60 |
60?h<100 |
|
(kas nereikalinga, išbraukti) |
Langų numeriai |
Langų kodai |
Charakteristika, vienetas |
Reglamento reikalavimas charakteristikos vertei |
Deklaruojamoji charakteristikos vertė |
Atitiktis reikalavimams (atitinka – „taip“, neatitinka – „ne“) |
|
|
šilumos perdavimo koeficiento Uw (W/(m2?K), vertė |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
vėjo apkrovos klasė |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
||
vandens nepralaidumo klasė |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
||
oro skverbties klasė |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
||
mechaninio patvarumo klasė |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
||
mechaninio stiprio klasė |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
||
kritinėse padėtyse esančio lango ir lango, atliekančio užtvaros funkcijas, įstiklinimo savybės |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
||
lango įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento g vertė |
|
|
taip/ne (kas nereikalinga, išbraukti) |
Išvada: lentelėje išvardinti langai atitinka/ neatitinka teisės aktų reikalavimus.
(kas nereikalinga, išbraukti)
4.7 lentelė
PASTATE SUMONTUOTŲ LANGŲ FAKTINIŲ CHARAKTERISTIKŲ atitikties deklaruotoms charakteristikoms TIKRINIMO ATASKAITA
Pastato unikalusis numeris: |
|
Pastato adresas: |
|
Pastato paskirtis: |
|
Pastato apibūdinimas: |
|
Langų numeriai |
Langų kodai |
Deklaruojamos charakteristikos pavadinimas |
Deklaruojama charakteristikos vertė |
Akredituotos bandymų laboratorijos bandymų protokolo numeris ir data |
Tikrinimo metu nustatyta charakteristikos vertė |
|
|
|
|
|
|
4.8 lentelė
sandūros tarp atitvaros ir lango charakteristikų atitikties TIKRINIMO ATASKAITA
Pastato unikalusis numeris: |
|
Pastato adresas: |
|
Pastato paskirtis: |
|
Pastato apibūdinimas: |
|
Langų numeriai |
Langų kodai |
Lango rėmo, varčios, sandūros tarp lango ir sienos vidinių paviršių mažiausia leidžiamoji temperatūra |
Tikrinimo metu nustatyta žemesnė už leidžiamąją temperatūra |
|
|
|
Taip / ne |
Tikrintojas: |
|
|
|
|
|
(vardas, pavardė) |
(Tikrintojo įmonės pavadinimas) |
(parašas) |
(data) |
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-728, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 145-6456 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-728
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. D1-62 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 "Langai ir išorinės įėjimo durys" patvirtinimo" pakeitimo