Suvestinė redakcija nuo 2024-08-01 iki 2024-12-31

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 151-5565, i. k. 1052250ISAK000V-975

Nauja redakcija nuo 2024-08-01:

Nr. V-786, 2024-07-31, paskelbta TAR 2024-07-31, i. k. 2024-13965

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 55:2024 „GYDYTOJAS kardiologas“ PATVIRTINIMO

2005 m. gruodžio 15 d. Nr. V-975

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 55:2024 „Gydytojas kardiologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ŽILVINAS PADAIGA

TAR pastaba. Nauja redakcija

Nr. V-786, 2024-07-31, paskelbta TAR 2024-07-31, i. k. 2024-13965

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2024 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-786

redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 55:2024

GYDYTOJAS KARDIOLOGAS

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 55:2024 „Gydytojas kardiologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo kardiologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams kardiologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas kardiologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją.

3.2. Gydytojo kardiologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo kardiologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama kardiologinė priežiūra.

3.3. Kardiologinė priežiūra – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką, rizikos veiksnių nustatymą laiku ir antrinę bei tretinę profilaktiką, taip pat pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, gydymą ir reabilitaciją.

3.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo kardiologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir kardiologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo kardiologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo kardiologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas kardiologas verčiasi gydytojo kardiologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti kardiologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas kardiologas.

7. Gydytojas kardiologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia suaugusiems pacientams, o Lietuvos medicinos normoje nustatytais atvejais – ir vaikams.

8. Gydytojas kardiologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

9. Gydytojas kardiologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo kardiologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti vaiko gimimo momentą Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;

9.9. tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, vykdant Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;

9.10. Gydytojas kardiologas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

10. Gydytojas kardiologas privalo:

10.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

10.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją, kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

10.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

10.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

10.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

10.6. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

10.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

10.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.9. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

10.10. tvarkyti gydytojo kardiologo praktikos dokumentus;

10.11. paaiškinti gydytojo kardiologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

10.12. taikyti tik medicinos mokslo įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

10.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Užtikrinti, kad medicinos priemonės būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;

10.14. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

10.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

10.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

11. Gydytojo kardiologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

12. Gydytojas kardiologas turi žinoti:

12.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

12.2. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

12.3. medicinos statistikos pagrindus;

12.4. sveikatos draudimo pagrindus;

12.5. sveikatos teisės pagrindus;

12.6. asmens duomenų apsaugos principus;

12.7. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis.

13. Gydytojas kardiologas turi išmanyti:

13.1. saugos darbe, radiacinės saugos, higienos reikalavimus;

13.2. medicinos etikos ir deontologijos principus;

13.3. bendruosius sveikatos priežiūros organizavimo principus;

13.4. pagrindinius slaugos reikalavimus;

13.5. bendruosius kardiologinės pagalbos organizavimo principus;

13.6. sveikų ir sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis sveikatos priežiūros ypatumus;

13.7. širdies ir kraujagyslių ligų ir sveikatos sutrikimų anatomiją, fiziologiją, patofiziologiją, epidemiologiją, patogenezę, etiologija, klasifikaciją, rizikos veiksnius, simptomatiką, diagnostikos ir gydymo metodus (konservatyvųjį gydymą, intervencinio ir operacinio gydymo bei medicininės reabilitacijos principus ir indikacijas, kontraindikacijas), profilaktikos principus;

13.8. širdies ir kraujagyslių ligų ir sveikatos sutrikimų laboratorinius, funkcinius, vaizdinius ir intervencinius diagnostikos metodus, jų indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

13.9. kitų vidaus ligų etiologiją, epidemiologiją, patogenezę, simptomus, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principus;

13.10. kardiologijos praktikoje vartojamų vaistinių preparatų klinikinę farmakologiją ir nepageidaujamas reakcijas į juos;

13.11. apsinuodijimus vaistais, veikiančiais širdies ir kraujagyslių sistemą;

13.12. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir sveikatos sutrikimais laikinojo   nedarbingumo ir dalyvumo lygio nustatymo ekspertizės pagrindus;

13.13. įrodymais pagrįstos medicinos principus, metodinių rekomendacijų taikymą praktikoje.

14. Gydytojas kardiologas turi gebėti:

14.1. dirbti savarankiškai ir komandoje su kitais specialistais;

14.2. bendrauti su pacientu ir jo artimaisiais;

14.3. surinkti bendrą ir psichosocialinę anamnezę, įvertinti bendrą paciento somatinę būklę;

14.4. atlikti bendrąjį ir klinikinį kardiologinį ištyrimą ir interpretuoti jo rezultatus;

14.5. sudaryti paciento ištyrimo bei gydymo planą ir jį vykdyti;

14.6. vertinti gydymo efektyvumą;

14.7. pacientui, jo artimiesiems priimtinu būdu paaiškinti ligos pobūdį, priežiūros principus, ligos prognozę, diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros principus;

14.8. atlikti stebėjimą dėl įtariamų širdies ir kraujagyslių ligų;

14.9. atlikti specialų patikrinimą dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų;

14.10. vykdyti kardiologinę reabilitaciją;

14.11. vykdyti priežiūrą, atliekant kitas medicininės reabilitacijos procedūras;

14.12. atlikti priežiūrą nustačius kraujo apytakos sistemos ligas bei būkles, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM) žymimas kodais I00–I99;

14.13. atlikti priežiūrą esant širdies ir kraujagyslių implantams ir transplantatams (kodas pagal TLK-10-AM Z95).

15. Gydytojas kardiologas turi gebėti atlikti:

15.1. pradinį ir specialųjį gaivinimą;

15.2. stambiųjų kūno kraujagyslių (venų, arterijų) punkciją;

15.3. centrinio veninio spaudimo matavimą;

15.4. invazinį (tiesioginį) arterinio kraujospūdžio matavimą;

15.5. neatidėliotiną perikardo punkciją ir (ar) drenažą;

15.6. laikiną perkutaninę ir endokardinę elektrinę širdies stimuliaciją;

15.7. sinusinio ritmo grąžinimą elektros impulsu taikant sedaciją;

15.8. trachėjos intubaciją ir dirbtinę plaučių ventiliaciją su sedacija;

15.9. implantuojamų širdies prietaisų patikrą ir (ar) programavimą.

16. Gydytojas kardiologas turi gebėti vertinti ir kliniškai interpretuoti rezultatus:

16.1. laboratorinių, endomiokardo biopsijos ir kardiogenetinių tyrimų;

16.2. krūtinės ląstos rentgenografijos;

16.3. širdies ir kraujagyslių kompiuterinės tomografijos;

16.4. širdies ir kraujagyslių magnetinio rezonanso tomografijos;

16.5. širdies vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (miokardo scintigrafijos);

16.6. širdies ir kraujagyslių pozitronų emisijos tomografijos;

16.7. širdies vainikinių arterijų angiografijos ir ventrikuliografijos;

16.8. širdies aritmijų diagnostinių tyrimų;

16.9. aortos ir jos šakų angiografijos (atliekama ir vaikams).

17. Gydytojas kardiologas turi gebėti atlikti ir vertinti:

17.1. elektrokardiogramą;

17.2. paros ir ilgesnės trukmės elektrokardiogramos (Holter) stebėseną;

17.3. paros ir ilgesnės trukmės arterinio kraujospūdžio stebėseną;

17.4. 6 minučių ėjimo mėginį;

17.5. ortostazės (pasyviosios ortostazės, aktyvaus stovėjimo) mėginius;

17.6. kulkšnies ir žasto indekso nustatymą;

17.7. fizinio krūvio elektrokardiografijos (veloergometrijos, tredmilo) mėginius;

17.8. širdies ultragarsinį tyrimą (bekontrastį ir su kontrastine medžiaga) per krūtinės ląstą ir stemplę ramybėje, fizinio ar medikamentinio krūvio metu;

17.9. kraujo prisotinimo deguonimi fizinio krūvio metu (spiroergometrijos) mėginį;

17.10. širdies elektrofiziologinį tyrimą per stemplę;

17.11. kraujagyslių standumo tyrimą;

17.12. žasto arterijos išsiplėtimo (dilatacijos) tyrimą;

17.13. kaklo kraujagyslių ultragarsinį tyrimą;

17.14. planinę perikardo punkciją ir (ar) drenažą;

17.15. sedaciją širdies ultragarsinio tyrimo per stemplę metu;

17.16. sedaciją širdies prietaisų implantavimo ar elektrofiziologinių procedūrų metu;

17.17. potencialaus donoro audinio ar organo tinkamumo transplantacijai įvertinimą;

17.18. paciento širdies (ar kombinuotai) transplantacijai (recipiento) atranką ir paruošimą;

17.19. paciento po širdies (širdies ir plaučių) transplantacijos stebėseną ir gydymą;

17.20. paciento po širdies (širdies ir plaučių) transplantacijos priežiūrą ir stebėseną;

17.21. transplantuotos širdies (širdies ir plaučių) nepakankamumo ir atmetimo diagnostiką ir gydymą;

17.22. paciento, sergančio reta širdies ir kraujagyslių sistemos liga, sudėtine įgimta širdies yda, plautine hipertenzija, stebėseną ir savitąjį gydymą;

17.23. intrakardinį ultragarsinį tyrimą, kaip vaizdinimo priemonę kitų procedūrų metu (atliekama ir vaikams);

17.24. širdies ir kraujagyslių hemodinaminių rodiklių nustatymą invaziniu būdu (atliekama ir vaikams);

17.25. diagnostinę širdies vainikinių arterijų angiografiją ir ventrikuliografiją (atliekama ir vaikams);

17.26. gydomąsias širdies vainikinių arterijų procedūras (atliekama ir vaikams);

17.27. širdies vainikinių arterijų kraujotakos funkcijos tyrimus (atliekama ir vaikams);

17.28. vidukraujagyslinius vaizdinius tyrimus (ultragarsą, optinę koherentinę tomografiją);

17.29. širdies ertmių kateterizaciją (atliekama ir vaikams);

17.30. kraujagyslinių prieigų įvedimą ir uždarymą stambiosiose kraujagyslėse (atliekama ir vaikams);

17.31. intraaortinę kontrapulsaciją, širdies pagalbinės kraujotakos sistemos įvedimą;

17.32. endomiokardo biopsiją (atliekama ir vaikams);

17.33. kateterines struktūrinės širdies ir kraujagyslių pažaidos intervencines procedūras (atliekama ir vaikams):

17.33.1. širdies vožtuvų diagnostines ir gydomąsias procedūras;

17.33.2. širdies pertvarų ir (ar) ertmių diagnostines ir gydomąsias procedūras;

17.33.3. aortos, plaučių arterijos bei jų šakų diagnostines ir gydomąsias procedūras;

17.33.4. plaučių ir tuščiųjų venų bei jų šakų diagnostines ir gydomąsias procedūras;

17.33.5. įgimtų širdies ydų diagnostines ir gydomąsias procedūras;

17.33.6. retas diagnostines ir gydomąsias procedūras prieš ar po operacinio gydymo;

17.34. ilgalaikio elektrokardiogramos registravimo prietaisų implantavimą, jų sukauptos informacijos nuskaitymą ir vertinimą, šių prietaisų pašalinimą (atliekama ir vaikams);

17.35. širdies prietaisų (stimuliatorių, implantuojamųjų kardioverterių defibriliatorių, širdį resinchronizuojančių prietaisų) implantavimą, jų priežiūrą, pakeitimo ir pašalinimo operacijas (atliekama ir vaikams);

17.36. širdies ritmo reguliavimo prietaisų programavimą, derinimą ir priežiūrą (kodas pagal TLK-10-AM Z45.0) (atliekama ir vaikams);

17.37. širdies ritmą reguliuojančių ir diagnostinių prietaisų nuotolinį stebėjimą (atliekama ir vaikams);

17.38. neinvazinius širdies aritmijų diagnostikos tyrimus (širdies elektrofiziologinį tyrimą per stemplę, signalo vidurkio, daugiakontaktę kūno paviršiaus elektrokardiografiją) (atliekama ir vaikams);

17.39. širdies ritmą reguliuojančių prietaisų (stimuliatorių, kardioverterių defibriliatorių) ir jų elektrodų šalinimą, naudojant elektrodų ekstrakcijos prietaisus (atliekama ir vaikams);

17.40. intrakardinį elektrofiziologinį tyrimą (atliekama ir vaikams);

17.41. širdies ritmo sutrikimų farmakologinius mėginius, nustatant kanalopatijas, sukeliant ir nutraukiant aritmijas (izuprelio, atropino, adenozino ir kt.) (atliekama ir vaikams);

17.42. elektrofiziologines gydomąsias procedūras: širdies ritmo sutrikimų kateterinę abliaciją (naudojant krioenergiją, radiodažninę energiją, pulsinio lauko energiją ir kt.)  (atliekama ir vaikams);

17.43. kairiojo prieširdžio ausytės kateterinį uždarymą.

18. Gydytojas kardiologas, baigęs Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje, ar užsienio valstybės universitete ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, rengiančiuose ir (arba) tobulinančiuose arba dalyvaujančiuose rengiant ir (arba) tobulinant atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenumato kitokio papildomo tobulinimo, gali atlikti ir vertinti širdies ir kraujagyslių radiologinius vaizdinius tyrimus ramybėje, taip pat fizinio ir medikamentinio krūvio metu:

18.1. kompiuterinės tomografijos tyrimą (atliekama ir vaikams);

18.2. magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą  (atliekama ir vaikams);

18.3. vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (miokardo scintigrafijos) tyrimą (atliekama ir vaikams);

18.4. pozitronų emisijos tomografijos tyrimą (atliekama ir vaikams).

19. Gydytojas kardiologas po intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgytos ne mažesnės kaip dvejų metų darbo patirties, dirbant kartu su intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugas teikiančiu gydytoju, turinčiu ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos srityje, taip pat gydytojas kardiologas, kuris pabaigė prailgintos intervencinės kardiologijos rezidentūros studijas su papildoma nekoronarinių angiologinių intervencijų subspecializacija Vilniaus universitete arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete (t. y. baigę 2029 metais ir vėliau), gali atlikti šias kateterines kraujagyslines diagnostines ir gydomąsias intervencines procedūras:

19.1. balioninę ir kitos rūšies angioplastiką ir stentavimą;

19.2. periferinę embolizaciją;

19.3. intravaskulinę trombolizę;

19.4. periferinę trombektomiją;

19.5. aterektomiją;

19.6. ilgalaikio kateterio implantaciją;

19.7. aortos ir jos šakų endoprotezavimą.

20. Gydytojas kardiologas po iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgytos ne mažesnės kaip dvejų metų darbo patirties, dirbant kartu su intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugas teikiančiu gydytoju, turinčiu ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos srityje, ir savarankiškai atliktų ne mažiau kaip 50 perkutaninių smegenų arterijų trombektomijų, taip pat gydytojas kardiologas, kuris pabaigė prailgintos intervencinės kardiologijos rezidentūros studijas su papildoma smegenų kraujagyslių angiologinių intervencijų subspecializacija Vilniaus universitete arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete (t. y. baigę 2029 metais ir vėliau), gali atlikti šias kateterines kraujagyslines diagnostines ir gydomąsias intervencines procedūras:

20.1. perkutanines galvos arterijų trombektomijas;

20.2. neuroradiologines embolizacijas;

20.3. galvos smegenų arterijų angioplastikas ir stentavimą.

21. Gydytojas kardiologas, baigęs Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ne trumpesnės nei 24 val. trukmės mokymus pagal sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo programą „Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos mokymai“ ar kitos užsienio valstybės universitete ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, rengiančiuose ir (arba) tobulinančiuose arba dalyvaujančiuose rengiant ir (arba) tobulinant atitinkamus specialistus, baigęs ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos mokymus ir turintis tai patvirtinantį pažymėjimą, jeigu sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, gali atlikti ekstrakorporinės kraujo apytakos procedūras.

22. Gydytojas kardiologas, prireikus bendradarbiaudamas su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais ar būdamas daugiadalykės specialistų komandos narys, turi įtarti, diagnozuoti ir gydyti šias kraujotakos sistemos ligas ir sveikatos sutrikimus (kodai pagal TLK-10-AM):

22.1. ūminį reumatą (I00–I02);

22.2. lėtines reumatines širdies ligas (I05–I09);

22.3. hipertenzines ligas (I10–I15);

22.4. širdies išemines ligas (I20–I25);

22.5. plautinę širdies ligą ir plaučių kraujotakos ligas (I26–I28);

22.6. kitas širdies ligų formas (I30–I52);

22.7. hipertenzinę encefalopatiją (I67.4);

22.8. aterosklerozę (I70);

22.9. aortos aneurizmą ir atsisluoksniavimą (I71);

22.10. kitą aneurizmą ir atsisluoksniavimą (I72, išskyrus I72.0);

22.11. arterijų emboliją ir trombozę (I74);

22.12. įgytą arterioveninę fistulę (I77.0);

22.13. flebitą ir tromboflebitą (I80);

22.14. hipotenziją (I95);

22.15. kraujotakos sutrikimus po procedūrų, neklasifikuojamus kitur (I97, išskyrus I97.2);

22.16. kardiovaskulinį sifilį (I98.0);

22.17. kardiovaskulinius sutrikimus, sergant kitomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur (I98.1);

22.18. įgimtas širdies ir didžiųjų kraujagyslių formavimosi ydas (Q20–Q26);

22.19. lipoproteinų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas (E78);

22.20. somatoforminę autonominę disfunkciją (širdies ir kraujagyslių sistema) (F45.31);

22.21. širdies ritmo sutrikimus (R00);

22.22. apalpimą ir kolapsą (R55);

22.23. skausmą širdies plote (R07.2);

22.24. širdies gerybinį naviką (D15.1);

22.25. širdies piktybinį naviką (C38.0), nukreipiant gydytojo onkologo ir (ar) gydytojo širdies chirurgo konsultacijai;

22.26. vaistų, pirmiausiai veikiančių širdies ir kraujagyslių sistemą, nepageidaujamas reakcijas;

22.27. priešnavikinių vaistų kardiotoksinį poveikį (Y43.1–Y43.4);

22.28. procedūrų komplikacijas:

22.28.1. komplikacijas po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos (T80.1);

22.28.2. procedūrų komplikacijas, neklasifikuojamas kitur (T81.0–T81.9);

22.28.3. širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijas (T82.0‒T82.9).

23. Gydytojas kardiologas turi teisę preliminariai diagnozuoti ir pradėti gydyti pacientą dėl ligų ir sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių kardiologiniais simptomais, iki atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijos.

____________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-786, 2024-07-31, paskelbta TAR 2024-07-31, i. k. 2024-13965

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-283, 2009-04-15, Žin., 2009, Nr. 45-1771 (2009-04-23), i. k. 1092250ISAK000V-283

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-975 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 "Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-786, 2024-07-31, paskelbta TAR 2024-07-31, i. k. 2024-13965

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo