Suvestinė redakcija nuo 2009-04-24 iki 2024-07-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 151-5565, i. k. 1052250ISAK000V-975

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 55:2005 „GYDYTOJAS KARDIOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 

2005 m. gruodžio 15 d. Nr. V-975

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 676 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:1997 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1997, Nr. 116-2975).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ŽILVINAS PADAIGA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975

 

GYDYTOJAS KARDIOLOGAS

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo kardiologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams kardiologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms bei tobulinančioms šiuos specialistus ir kontroliuojančioms jų veiklą.

 

II. NUORODOS

 

3. Rengiant medicinos normą, vadovautasi šiais teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.5. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715);

3.6. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 664 „Dėl kardiologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 105-3326);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo“ (Žin., 2002, Nr. 12-428).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Gydytojas kardiologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją.

Kardiologinė priežiūra – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką, rizikos veiksnių nustatymą laiku ir antrinę bei tretinę profilaktiką, taip pat pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, gydymą ir reabilitaciją.

Gydytojo kardiologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo kardiologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama kardiologinė priežiūra.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Gydytojo kardiologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir kardiologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo kardiologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo kardiologo praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas kardiologas verstis gydytojo kardiologo praktika Lietuvos Respublikoje gali tik įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją kardiologijos paslaugoms teikti.

8. Gydytojas kardiologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas kardiologas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir kitais teisės aktais.

 

V. TEISĖS

 

10. Gydytojas kardiologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo kardiologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas), nedarbingumo pažymėjimus, mirties liudijimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti pacientus ir kitų medicinos sričių specialistus kardiologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. bendradarbiauti su kitais gydytojais specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas gydant savo pacientus;

10.7. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus tuos atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.8. nustatyti žmogaus mirties faktą;

10.9. siųsti ligonius nedarbingumo lygiui nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. gauti darbui būtiną informaciją apie jo gydomus ir konsultuojamus ligonius, priemones, įrangą, vaistus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. teikti siūlymus sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėl darbo sąlygų gerinimo, pacientų tyrimo, gydymo ir profilaktikos gerinimo;

10.12. dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;

10.13. būti Lietuvos ir / ar užsienio gydytojus kardiologus vienijančių organizacijų, asociacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;

10.14. turėti kitų teisių, kurias nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

 

VI. PAREIGOS

 

11. Gydytojas kardiologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti profilaktikos priemones pagal šia medicinos norma apibrėžtą kompetenciją;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.4. taikyti Lietuvoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.7. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.10. tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.11. paaiškinti gydytojo kardiologo praktikos aplinkybes valstybės institucijų, kontroliuojančių sveikatos priežiūros veiklą, bei teisėsaugos institucijų prašymu;

11.12. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistikos ir kitus privalomuosius atskaitomybės duomenis;

11.13. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu.

 

VII. KOMPETENCIJA

 

12. Gydytojo kardiologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, išmanymas, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją ir domėdamasis nuolatine mokslo ir praktikos pažanga.

13. Gydytojas kardiologas turi žinoti:

13.1. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos principus;

13.2. širdies ir kraujagyslių anatomiją, fiziologiją, patofiziologiją, širdies ir kraujagyslių ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką, diagnostiką, konservatyvųjį gydymą, intervencinio ir operacinio gydymo principus bei indikacijas, kontraindikacijas, ligų profilaktiką, vaistų, vartojamų kardiologijos praktikoje, klinikinę farmakologiją, sergančiųjų širdies ligomis reabilitacijos principus.

 

14. Gydytojas kardiologas turi išmanyti:

14.1. kitų vidaus ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principus;

14.2. sveikų ir sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų sveikatos priežiūros ypatumus ir apsinuodijimus vaistais, veikiančiais širdies ir kraujagyslių sistemą;

14.3. laboratorinius, endoskopinius, echoskopinius, branduolinės medicinos tyrimus.

15. Gydytojas kardiologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas:

15.1. ūminį reumatą su širdies pažeidimu I01;

15.2. reumatinę chorėją su širdies pažeidimu I02.0;

15.3. reumatines dviburio vožtuvo ydas I05;

15.4. reumatinės aortos vožtuvo ydas I06;

15.5. reumatinės triburio vožtuvo ydas I07;

15.6. daugiavožtuvines ydas I08;

15.7. kitas reumatines širdies ligas I09;

15.8. pirminę (esencilinę) hipertenziją I10;

15.9. hipertenzinę širdies ligą [kardiopatija] I11;

15.10. hipertenzinę inkstų ligą [nefropatija] I12;

15.11. hipertenzinę širdies ir inkstų ligą [kardiopatija ir nefropatija] I13;

15.12. antrinę hipertenziją I15;

15.13. krūtinės anginą (stenokardiją) I20;

15.14. ūminį miokardo infarktą I21;

15.15. pakartotinį miokardo infarktą I22;

15.16. neabejotinai susijusias su ūminiu miokardo infarktu komplikacijas I23;

15.17. kitas ūminės išeminės (koronarinės) širdies ligos formas I24;

15.18. lėtinę išeminę širdies ligą I25;

15.19. plaučių emboliją I26;

15.20. kitas plautinės širdies ligų formos I27;

15.21. kitas plaučių kraujagyslių ligas I28;

15.22. ūminį perikarditą I30;

15.23. kitas perikardo ligas I31;

15.24. perikarditą, sukeltą ligų, kurios klasifikuojamos kitur I32;

15.25. ūminį ir poūmį endokarditą I33;

15.26. nereumatines dviburio (mitralinio) vožtuvo ydas I34;

15.27. nereumatines aortos vožtuvo ydas I35;

15.28. nereumatines triburio vožtuvo ydas I36;

15.29. plautinio kamieno vožtuvo ydas I37;

15.30. endokarditą, vožtuvas nenurodytas I38;

15.31. endokarditą ir širdies vožtuvų veiklos sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I39;

15.32. ūminį miokarditą I40;

15.33. miokarditą, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I41;

15.34. kardiomiopatiją I42;

15.35. kardiomiopatiją sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I43;

15.36. atrioventrikulinę ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokadą I44;

15.37. kitus laidumo sutrikimus I45;

15.38. širdies sustojimą I46;

15.39. paroksizminę tachikardiją I47;

15.40. prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą I48;

15.41. kitas širdies aritmijas I49;

15.42. širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumą I50;

15.43. komplikacijas ir nepatikslintus sutrikimus, aprašytus kaip širdies ligas I51;

15.44. kitus širdies sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I52;

15.45. hipertenzinę encefalopatiją I67.4;

15.46. aterosklerozę I70;

15.47. aortos aneurizmą ir atsisluoksniavimą (disekaciją) I71;

15.48. kitas aneurizmas I72;

15.49. kitas periferinių arterijų ligas I73;

15.50. kitus arterijų ir arteriolių sutrikimus I77;

15.51. flebitus ir tromboflebitus I80;

15.52. įgimtas širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydas Q20;

15.53. bendrą arterinį kamieną Q20.0;

15.54. įgimtas širdies pertvaros formavimosi ydas Q21;

15.55. įgimtas plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydas Q22;

15.56. įgimtas aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydas Q23;

15.57. kitas įgimtos širdies formavimosi ydas Q24;

15.58. įgimtas didžiųjų arterijų formavimosi ydas Q25;

15.59. persistuojančią kairiąją viršutinę tuščiąją veną Q26.1;

15.60. visiškai netaisyklingą plaučių venų drenažą Q26.2;

15.61. iš dalies netaisyklingą plaučių venų drenažą Q26.3;

15.62. lipoproteidų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas E78;

15.63. širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinius navikus C38;

15.64. širdį C38.0;

15.65. širdies gerybinius navikus D15.1;

15.66. panikos sutrikimą F41.0;

15.67. somatoforminę autonominę disfunkciją: širdies neurozę F45.3;

15.68. ortostatinę hipotenziją I95.1;

15.69. apalpimą ir kolapsą R55;

15.70. stebėti dėl įtariamo miokardo infarkto Z303.3;

15.71. stebėti dėl įtariamos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Z303.5.

 

16. Gydytojas kardiologas turi mokėti:

16.1. sudaryti tyrimo ir gydymo planą, nustatyti intervencinio ir operacinio ligonių tyrimo bei gydymo metodų indikacijas, atlikti antrinę ir tretinę profilaktiką;

16.2. užrašyti ir įvertinti EKG;

16.3. užrašyti ir įvertinti 24 val. EKG (Holterio monitoravimas);

16.4. atlikti ir įvertinti fizinio krūvio mėginius;

16.5. atlikti ir įvertinti perstemplinį širdies elektrofiziologinį tyrimą;

16.6. atlikti ir įvertinti perkrūtininį echokardiografijos tyrimą;

16.7. grąžinti sinusinį ritmą elektros impulsu;

16.8. grąžinti širdies ir kvėpavimo funkcijas (gaivinimas);

16.9. atlikti ortostatinį mėginį;

16.10. atlikti centrinio veninio spaudimo matavimą.

 

17. Gydytojas kardiologas turi gebėti:

17.1. atlikti kulkšnelio-žasto išemijos indekso matavimus;

17.2. atlikti trachėjos intubaciją, taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją;

17.3. įvertinti miego apnėją;

17.4. atlikti ir įvertinti vainikinių arterijų angiografiją bei gydomąsias procedūras, ventrikuliografiją;

17.5. atlikti ir įvertinti perkutaninę transliuminalinę vainikinių arterijų angioplastiką ir / ar stentavimą;

17.6. atlikti ir įvertinti širdies ertmių kateterizaciją;

17.7. atlikti ir įvertinti krūvio echokardiografinį tyrimą;

17.8. atlikti ir įvertinti perstemplinės echokardiografijos tyrimą;

17.9. atlikti elektrokardiostimuliatoriaus implantaciją;

17.10. atlikti ir įvertinti intrakardinį elektrofiziologinį tyrimą, atlikti elektrofiziologines gydomąsias procedūras;

17.11. atlikti ir įvertinti branduolinės medicinos tyrimus;

17.12. atlikti intraaortinę kontrapulsaciją;

17.13. atlikti poraktinės ar jungo venos punkciją;

17.14. atlikti Swan-Ganzo kateterių įvedimą, hemodinamikos įvertinimą/monitoravimą;

17.15. atpažinti elektrokardiostimuliatoriaus funkcijų sutrikimus ir atlikti elektrokardiostimuliatoriaus programavimą;

17.16. atlikti endomiokardo biopsiją;

17.17. atlikti laikiną elektrokardiostimuliaciją;

17.18. atlikti perikardo punkciją ir perikardocentezę.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-283, 2009-04-15, Žin., 2009, Nr. 45-1771 (2009-04-23), i. k. 1092250ISAK000V-283

 

171. Papildomai pasirengęs gydytojas kardiologas gali atlikti ir įvertinti aortos ir jos šakų, viršutinės ir apatinės venos diagnostikos bei gydomąsias angioplastikos procedūras ir atlikęs ne mažiau kaip 300 diagnostinių koronarografijų ir 100 gydomųjų intervencinės kardiologijos procedūrų ir / ar 50 gydomųjų ir 50 diagnostinių elektrofiziologinių procedūrų ir / ar 50 elektrokardiostimuliatoriaus implantavimo procedūrų, procedūras, nurodytas 17.4–17.6, 17.9, 17.10, 17.12–17.18 punktuose, gali atlikti ir vaikams.

Papildyta punktu:

Nr. V-283, 2009-04-15, Žin., 2009, Nr. 45-1771 (2009-04-23), i. k. 1092250ISAK000V-283

 

VIII. ATSAKOMYBĖ

 

18. Gydytojas kardiologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijos viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-283, 2009-04-15, Žin., 2009, Nr. 45-1771 (2009-04-23), i. k. 1092250ISAK000V-283

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-975 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 "Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo" pakeitimo