Suvestinė redakcija nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 35-855, i. k. 0961010ISTA00I-1246
Nauja redakcija nuo 2004-05-01:
Nr. IX-1930, 2003-12-18, Žin. 2004, Nr. 4-36 (2004-01-07), i. k. 1031010ISTA0IX-1930
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS
Į S T A T Y M A S
1996 m. kovo 28 d. Nr. I-1246
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2. Lietuvos Respublikoje verstis odontologijos praktika turi teisę tik odontologas, turintis galiojančią odontologijos praktikos licenciją.
3. Šis Įstatymas nustato:
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
3. Odontologijos studijos – ne trumpesnės kaip 5 metų trukmės universitetinės odontologijos krypties studijos, kurias baigus išduodamas aukštojo mokslo diplomas, nurodantis gydytojo odontologo kvalifikaciją, ir internatūros pažymėjimas, nurodantis gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją.
4. Odontologijos internatūra – ne ilgesnė kaip vienerių metų trukmės odontologijos studijų dalis, kurios metu asmuo studijuoja bei prižiūrimas internatūros vadovo atlieka bendrąją odontologijos praktiką ir įgyja bendrosios odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties. Jei būtinas minimalus praktinis pasirengimas įgyjamas atskirai organizuojamos odontologijos internatūros metu, aukštojo mokslo diplomas išduodamas prieš šias studijas.
6. Gydytojas odontologas rezidentas – gydytojas odontologas, studijuojantis odontologijos rezidentūroje ir prižiūrimas odontologo rezidento vadovo atliekantis gydytojo odontologo rezidento pareigas universiteto padalinyje ar įvertintoje ir atrinktoje odontologijos rezidentūros programai vykdyti įstaigoje, turinčioje teisę vykdyti asmens sveikatos priežiūrą.
7. Odontologijos rezidentūra – trečiosios pakopos universitetinės odontologijos krypties studijos, kurias baigus išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Rezidentūros metu odontologas studijuoja ir prižiūrimas odontologo rezidento vadovo atlieka nustatytas pareigas bei įgyja specialių odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties.
8. Odontologijos praktika – odontologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama burnos ligų individuali profilaktika, diagnostika, gydymas.
9. Odontologijos praktikos licencija (toliau – licencija) – dokumentas, patvirtinantis odontologo teisę verstis atitinkama odontologijos praktika.
10. Licencijas išduodanti institucija – Sveikatos apsaugos ministerija ar kita įstatymų nustatyta institucija.
11. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras (toliau – registras) – valstybės registras, kuriame kaupiami, saugojami, sisteminami duomenys ir dokumentai apie licencijų išdavimą ar neišdavimą, jų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą.
12. Odontologijos praktikos klaida – odontologo veika, dėl odontologo kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai. Odontologijos praktikos klaidą nustato odontologų profesinės kompetencijos vertinimo komisija.
13. Grubi odontologijos praktikos klaida – odontologo veika, kai dėl odontologo kaltės buvo padaryta paciento sveikatai žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį. Grubią odontologijos praktikos klaidą nustato odontologų profesinės kompetencijos vertinimo komisija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-298, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14), i. k. 1051010ISTA000X-298
14. Receptas – sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos rašytinis odontologo nurodymas vaistininkui, pagal kurį vaistinė paruošia ir išduoda vaistus, odontologijos pagalbos priemones.
15. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Šveicarija ar valstybė, pasirašiusi Europos ekonominės erdvės susitarimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
ODONTOLOGIJOS PRAKTIKA
3 straipsnis. Odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimas
2. Gydytojo odontologo specialisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus odontologijos studijas ir odontologijos rezidentūrą.
3. Odontologo profesinė kvalifikacija Lietuvos Respublikoje įgyjama šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
4 straipsnis. Odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimas ir įgyvendinimas
1. Verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas.
2. Odontologas, valstybės narės pilietis, išskyrus odontologą Lietuvos Respublikos nuolatinį gyventoją, turi teisę laikinai teikti odontologijos praktikos paslaugas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka ir neturėdamas profesinei veiklai Lietuvoje išduotos licencijos. Prieš suteikdamas odontologijos praktikos paslaugą, jis apie šios paslaugos teikimą iš anksto privalo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka raštu informuoti licencijas išduodančią instituciją. Ypatingais atvejais, suteikus skubią odontologijos pagalbą, informacija apie tai privalo būti pateikta licencijas išduodančiai institucijai per 3 darbo dienas po šios paslaugos suteikimo. Informuojant apie teikiamas paslaugas būtina pateikti pranešimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad paslaugos teikėjas teisėtai verčiasi odontologo veikla valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs, ir turi odontologo diplomą, pažymėjimą ar kitą oficialų kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, būtiną konkrečioms paslaugoms teikti. Dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo jų išdavimo dienos. Odontologas, norintis laikinai teikti odontologijos praktikos paslaugas ir apie tai informavęs licencijas išduodančią instituciją, registruojamas registre ir atleidžiamas nuo registravimo mokesčio.
3. Odontologas, pažeidęs šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Odontologas, laikinai teikiantis odontologijos praktikos paslaugas, turi tas pačias šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teises ir pareigas. Jeigu paslaugų teikėjas nusižengia šioms pareigoms ar licencijas išduodanti institucija sužino faktų, prieštaraujančių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms, licencijas išduodanti institucija nedelsdama privalo informuoti apie tai paslaugų teikėjo kilmės valstybės arba tos valstybės, iš kurios jis yra atvykęs, atsakingą instituciją.
5. Licencija išduodama pagal įgytą odontologo profesinę kvalifikaciją. Kiekvienai odontologijos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšiai išduodama atskira licencija.
6. Odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir odontologo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Odontologo rezidento kompetenciją, įgyjamą odontologijos rezidentūros metu, sudaro jau įvykdyta programa ir vykdoma rezidentūros programos dalis.
7. Odontologijos praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.
8. Licenciją odontologui išduoda, atsisako ją išduoti, jos galiojimą sustabdo, panaikina jos galiojimo sustabdymą ar licencijos galiojimą panaikina licencijas išduodanti institucija, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis.
9. Jei licencijai įsigyti pateikiami užsienio valstybės dokumentai, pateikiamas ir jų vertimas, kurio autentiškumas yra patvirtintas.
10. Licencijas išduodanti institucija nuo tos dienos, kurią pareiškėjas pateikė paraišką ir visus patvirtinamuosius dokumentus, priima sprendimą dėl licencijos išdavimo:
1) ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei odontologui taikytinas kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas;
11. Atsisakymas išduoti licenciją negali būti grindžiamas praktikos netikslingumu ir turi būti motyvuotas.
12. Licenciją išduodanti institucija savo sprendimus išduoti licenciją, sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinti licencijos galiojimą skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
13. Licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo, atsisakymo išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar licencijos galiojimo panaikinimo privalo pranešti registrui registro nuostatų nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Odontologijos praktikos licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
1. Licencijos galiojimas panaikinamas, jei:
2) odontologas per vienerius metus neįvykdė licencijas išduodančios institucijos reikalavimų, kai licencijos galiojimas buvo sustabdytas šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 3 ar 4 punkto pagrindu;
4) odontologas grubiai pažeidė paciento teises. Grubių paciento teisių pažeidimų sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
2. Panaikinus licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 4, 6 ar 7 punktų pagrindu, panaikinamas visų licencijų, suteikiančių teisę verstis gydytojo odontologo ar gydytojo odontologo specialisto praktika, galiojimas.
3. Vadovaudamasi Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, licencijos galiojimą panaikina licencijas išduodanti institucija savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
4. Dėl licencijos galiojimo panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją turi teisę kreiptis Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybės gydytojas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, atitinkamos odontologų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-713, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1938 (2010-04-10), i. k. 1101010ISTA00XI-713
6 straipsnis. Licencijos išdavimo sąlygos odontologui, kuriam anksčiau buvo panaikintas licencijos galiojimas
1. Odontologas, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas remiantis šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktais, Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka gali kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo, įvykdęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su odontologijos praktikos licencijavimo sąlygų laikymusi.
2. Odontologas, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas remiantis šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktais, gali kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, išnykus licencijos galiojimo panaikinimo pagrindui ir įvykdęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su odontologijos praktikos licencijavimo sąlygų laikymusi.
7 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas
1. Licencijos galiojimas sustabdomas, jei:
1) odontologo profesinės kompetencijos vertinimo komisijos sprendimu nustatoma, kad odontologo profesinė kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų;
3) odontologas nevykdė vienos iš šio Įstatymo 9 straipsnio 1, 3 ar 4 punktuose nustatytų profesinių pareigų;
2. Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas:
4. Vykdydamas licencijas išduodančios institucijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, darbdavys privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui nušalinti odontologą nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka.
6. Dėl licencijos galiojimo sustabdymo į licencijas išduodančią instituciją turi teisę kreiptis Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybės gydytojas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, atitinkamos odontologų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-713, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1938 (2010-04-10), i. k. 1101010ISTA00XI-713
TREČIASIS SKIRSNIS
ODONTOLOGO PROFESINĖS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ.
ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS KONTROLĖ
8 straipsnis. Odontologo profesinės teisės
1. Odontologas turi teisę:
9 straipsnis. Odontologo profesinės pareigos
Odontologas privalo:
4) pranešti licencijas išduodančiai institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir odontologijos praktiką Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus;
8) teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika;
9) paaiškinti odontologijos praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
10 straipsnis. Odontologo atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus
11 straipsnis. Odontologijos praktikos kontrolė
Lietuvos Respublikos
1996 m. kovo 28 d.
įstatymo Nr. I-1246
priedas
Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 78/687/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių dantų gydytojų veiklą, suderinimo 1, 2, 5 straipsniai.
2. 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 78/686/EEB dėl dantų gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas 2, 4, 13, 15 straipsniai.
3. 1989 m. spalio 30 d. Tarybos direktyvos 89/594/EEB, iš dalies keičiančios Direktyvas 75/362/EEB, 77/452/EEB, 78/686/EEB, 78/1026/EEB ir 80/154/EEB dėl gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo ir akušerio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, taip pat Direktyvas 75/363/EEB, 78/1027/EEB ir 80/155/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su gydytojų, veterinarijos gydytojų ir akušerių veikla, derinimo 15 straipsnis.
4. 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/19/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų 5, 6 straipsniai
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1558, 1996-09-25, Žin., 1996, Nr. 102-2316 (1996-10-23), i. k. 0961010ISTA00I-1558
Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-327, 1997-06-26, Žin., 1997, Nr. 66-1602 (1997-07-11), i. k. 0971010ISTAVIII-327
Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1930, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-36 (2004-01-07), i. k. 1031010ISTA0IX-1930
Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-298, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14), i. k. 1051010ISTA000X-298
Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, Odontologijos praktikos įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, Narkologinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-713, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1938 (2010-04-10), i. k. 1101010ISTA00XI-713
Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas