Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 32-787, i. k. 0961010ISTA00I-1232

Nauja įstatymo redakcija 2013-01-01:

Nr. XI-2076, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3925 (2012-06-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ

ĮSTATYMAS

1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1232

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra labdaros ir paramos fondas, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.

2. Šis įstatymas netaikomas kredito ir draudimo organizacijoms, turinčioms fondo pavadinimą, taip pat fondams, kurie steigiami pagal atskirus įstatymus arba tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis ir kurių veikla reglamentuojama sutartyse.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Labdaros ir paramos fondas (toliau – fondas) – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris valdo, naudoja jam perduotą ir savo įgytą turtą, tuo turtu disponuoja ir kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros ir (ar) paramos, prireikus kitokios pagalbos teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo, švietimo, kultūros, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir su naudos sau siekimu nesiejamose srityse.

2. Labdaros ir paramos fondo neliečiamasis kapitalas (toliau – neliečiamasis kapitalas) – fondo, vadovaujantis šiuo įstatymu, valdomos jam perduotos ir nuo jo kito turto neribotam laikui atskirtos lėšos, iš kurių investavimo gautas pajamas fondas naudoja savo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems veiklos tikslams įgyvendinti, taip pat kitiems šiame įstatyme nustatytiems tikslams, vadovaudamasis neliečiamojo kapitalo atskyrimo, efektyvumo, kapitalo neliečiamumo, visuomenės naudos ir veiklos skaidrumo principais.

3. Labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo investavimas (toliau – neliečiamojo kapitalo investavimas) – fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, veiksmai, kuriais jis, investuodamas neliečiamąjį kapitalą sudarančias lėšas, įgyja nuosavybės teisę į turtą, kreditoriaus reikalavimo teisę į turtą arba teisę šį turtą valdyti ir kuriuos jis atlieka Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (toliau – Investicijų įstatymas) nustatyta tvarka, laikydamasis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytų fondų veiklos ribojimų.

4. Labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo valdymas (toliau – neliečiamojo kapitalo valdymas) – fondo veikla, kuria, vadovaujantis neliečiamojo kapitalo valdymo principais, užtikrinamas pajamų duodančio neliečiamojo kapitalo buvimas, taip pat sprendimų dėl neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo priėmimas ir vykdymas, kita susijusi veikla.

5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Labdaros ir paramos įstatyme ir kituose įstatymuose.

3 straipsnis. Fondo veiklos pagrindai

1. Fondo pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“ ar „paramos“ arba „labdaros ir paramos“.

2. Fondo buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

3. Fondas privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke.

4. Fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Labdaros ir paramos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais ir savo įstatais.

ANTRASIS SKIRSNIS

FONDO STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

4 straipsnis. Steigėjai

1. Fondo steigėjai gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu. Jeigu fondą steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo steigimo aktą. Šio įstatymo nuostatos dėl steigimo sutarties taikomos ir steigimo aktui.

2. Fondo steigėjais negali būti asmenys, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą negali būti paramos teikėjais.

3. Fondo steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.

4. Visi fondo steigėjai nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jo dalininkais.

5. Fondo steigėjai iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre parengia fondo įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame priimami fondo įstatai ir sudaromas bent vienas valdymo organas.

6. Steigiamo fondo vardu veikia fondo steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo.

5 straipsnis. Fondo steigimo sutartis

1. Fondo steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai; juridinių asmenų pavadinimai, kodai, buveinės, steigėjų atstovų vardai ir pavardės ar pavadinimai, asmens kodai (kodai);

2) steigiamo fondo pavadinimas ir buveinė;

3) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;

4) fondo veiklos tikslai;

5) fondo steigimo sutarties sudarymo data.

2. Fondo steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta:

1) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

2) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

3) asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamam fondui, jų teisės ir įgaliojimai;

4) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo tvarka;

5) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

6 straipsnis. Fondo registravimas ir Juridinių asmenų registro duomenys

1. Fondas turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Fondą registruoti galima, jeigu sudaryta fondo steigimo sutartis, sušauktas fondo steigiamasis susirinkimas, priimti jo įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos fondo steigimo sutartyje nustatytos prievolės.

3. Fondui įregistruoti Juridinių asmenų registre šiam registrui pateikiami fondo steigimo sutartis, įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.

4. Nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre fondas laikomas įsteigtu.

5. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodomas fondo veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.

TREČIASIS SKIRSNIS

FONDO VALDYMAS

7 straipsnis. Fondo organai

1. Fondas turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienasmenį ar (ir) kolegialų).

2. Fonde gali būti sudaromi kiti organai.

3. Fondo įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama.

4. Fondo organų struktūra, kompetencija, jų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomi fondo įstatuose.

5. Dalininkų susirinkimai ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami.

8 straipsnis. Visuotinis dalininkų susirinkimas

1. Visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausiasis fondo organas. Jeigu fondo dalininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

2. Visuotinis dalininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti fondo įstatus;

2) priimti sprendimus dėl dalininkų pašalinimo iš fondo šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, taip pat dėl dalininko teisių suteikimo paramos teikėjams;

3) rinkti (skirti) kolegialaus valdymo organo narius ir vienasmenį valdymo organą, kolegialaus valdymo organo pirmininką ir juos atšaukti;

4) rinkti (skirti) ir atšaukti kitų kolegialių organų, jeigu tokie organai numatyti fondo įstatuose, narius;

5) tvirtinti fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

6) tvirtinti metinę gautos (suteiktos) paramos ataskaitą;

7) priimti sprendimą dėl fondo pertvarkymo ir pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

8) priimti sprendimą dėl tapimo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviu;

9) priimti sprendimą formuoti, pradėti valdyti, padidinti neliečiamąjį kapitalą ar nutraukti jo valdymą;

10) priimti sprendimą dėl fondo finansinių ataskaitų audito, rinkti ir atšaukti audito įmonę ar atestuotą auditorių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

11) tvirtinti paramos valdymo taisykles.

3. Visuotinis dalininkų susirinkimas sprendžia ir kitus šiame įstatyme ir fondo įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų fondo organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

4. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi fondo dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jeigu fondo įstatuose nenustatyta, kad dalininko balsų skaičius proporcingai siejamas su jo įnašo dydžiu. Jeigu fondo dalininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

5. Fondo valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra fondo dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.

6. Visuotinis dalininkų susirinkimas turi įvykti fondo įstatuose nustatyta tvarka pasibaigus finansiniams metams, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

7. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime turinčių fondo dalininkų, jeigu fondo įstatuose nenustatyta didesnė dauguma. Jeigu visuotiniame dalininkų susirinkime nėra kvorumo, fondo įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas ne anksčiau kaip po 5 dienų ir ne vėliau kaip po 21 dienos nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisydamas jame dalyvaujančių dalininkų skaičiaus.

8. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių fondo dalininkų balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, kurie balsuodami susilaiko, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis), jeigu fondo įstatuose nenustatyta didesnė dauguma. Šio straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 8 punktuose nurodytiems visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams priimti ir skiriant (renkant) kolegialių valdymo organų narius reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių fondo dalininkų balsų. Šios dalies nuostatos taikomos ir priimant sprendimus pakartotiniame dalininkų susirinkime.

9. Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas fondo įstatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi fondo dalininkas ar valdymo organas.

9 straipsnis. Valdymo organai

1. Valdymo organas veikia fondo vardu, kai fondas palaiko santykius su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius fondo vardu.

2. Valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatytų funkcijų, priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, rengia ir pateikia visuotiniam dalininkų susirinkimui fondo metinį pranešimą, skirsto lėšas labdarai ir paramai, tvirtina turtinių įnašų įvertinimą, analizuoja fondo veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, mokestinių patikrinimų ir auditų, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis, skelbia viešą informaciją ar organizuoja jos paskelbimą, organizuoja savanoriškus darbus Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, sprendžia kitus šiame įstatyme ir fondo įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus, jeigu fondo įstatuose nenustatyta kitaip.

3. Jeigu fondas valdo neliečiamąjį kapitalą, privalo būti sudarytas kolegialus valdymo organas. Kolegialus valdymo organas atsako už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą.

4. Jeigu fonde sudaromi keli valdymo organai, fondo įstatuose turi būti atskirai nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija.

5. Už veiklą valdymo organuose jų nariams gali būti atlyginama darbo ar paslaugų sutarties pagrindu.

6. Kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Fondo įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui.

7. Kolegialus valdymo organas gali priimti sprendimus, kai jo posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 jo narių.

8. Fondo valdymo organas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad fondo veikla atitiktų šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

10 straipsnis. Neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdyba

1. Neliečiamąjį kapitalą valdančiame fonde turi būti sudaroma valdyba – kolegialus valdymo organas, atsakantis už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą.

2. Neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybą sudaro ne mažiau kaip 3 fiziniai asmenys. Valdybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, asmenys, turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje. Valdybos narių skaičius ir konkretūs reikalavimai valdybos nariams nustatomi fondo įstatuose.

11 straipsnis. Auditas, mokestinis patikrinimas ir vidaus kontrolė

1. Fondas privalo įstatymuose nustatytu periodiškumu atlikti auditą. Fondo auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę ar atestuotą auditorių. Auditas atliekamas vadovaujantis profesinės etikos principais, įstatymų ir kitų teisės aktų, tarptautinių audito standartų reikalavimais.

2. Fondo valdymo organas privalo pateikti auditoriui jo reikalaujamus dokumentus ir (ar) jų kopijas auditui atlikti ir turi sudaryti sąlygas auditoriui naudotis visa sukaupta informacija.

3. Apmokėjimo už audito paslaugas sąlygas nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

4. Fonde atliekamas mokestinis patikrinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu.

5. Fondo vidaus kontrolės tvarka nustatoma fondo įstatuose.

12 straipsnis. Fondo metinis pranešimas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys

1. Fondo įstatuose nurodytas valdymo organas pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų fondo metinį pranešimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Šie dokumentai yra vieši. Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu fondas turi sudaryti jam sąlygas fondo buveinėje ar kitais būdais su šiais dokumentais susipažinti.

2. Fondo metiniame pranešime turi būti nurodyta:

1) informacija apie fondo veiklą įgyvendinant jo įstatuose nustatytus veiklos tikslus;

2) fondo dalininkų skaičius finansinių metų pabaigoje;

3) samdomų fondo darbuotojų skaičius finansinių metų pabaigoje;

4) informacija apie patirtas fondo administravimo išlaidas (informacija apie visų fondo valdymo organų narių, dalininkų, darbuotojų atlyginimą ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, taip pat bet kokias kitas iš fondo gautas pajamas);

5) informacija apie gautą paramą ir jos panaudojimą, apie paties fondo suteiktą labdarą ir (ar) paramą;

6) informacija apie įsigytą ir perleistą fondo veiklai naudojamą ilgalaikį turtą per finansinius metus, planuojamą įsigyti ir perleisti fondo veiklai naudojamą ilgalaikį turtą per kitus finansinius metus.

3. Jeigu fondas valdo neliečiamąjį kapitalą, fondo metiniame pranešime taip pat pateikiama informacija apie per paskutinius finansinius metus:

1) neliečiamajam kapitalui perduotas lėšas ir jų gavimo šaltinius;

2) iš neliečiamojo kapitalo investavimo gautas pajamas ir jų panaudojimą;

3) neliečiamojo kapitalo investicijų ataskaitą pagal turto rūšis ir rizikos klases, laiko terminus;

4) neliečiamojo kapitalo valdymo ataskaitą;

5) investavimo strategijos pokytį;

6) neliečiamojo kapitalo pokytį;

7) patirtas neliečiamojo kapitalo administravimo išlaidas (informacija apie visų fondo valdymo organų narių, dalininkų, darbuotojų atlyginimą ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, taip pat bet kokias kitas iš fondo gautas pajamas).

4. Informacija apie iš neliečiamojo kapitalo investavimo gautos pajamų dalies, skirtos fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams, panaudojimą pateikiama nurodant lėšų skyrimo paskirtį ir paramos gavėjus.

5. Fondo metiniame pranešime gali būti pateikiama ir kita informacija, kurią nustato įstatymai ar visuotinis dalininkų susirinkimas.

6. Kiekvienais metais fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su metiniu pranešimu per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Fondas, valdantis neliečiamąjį kapitalą, pateikdamas metinį pranešimą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia duomenis ir apie neliečiamojo kapitalo dydį ir sudėtį finansinių metų pabaigoje.

TAR pastaba. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl labdaros ir paramos fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, audito taikomos atliekant 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių labdaros ir paramos fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

FONDO VEIKLA

13 straipsnis. Fondo teisės ir pareigos

1. Fondas gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja fondo tikslams, numatytiems Civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir fondo įstatuose.

2. Fondas turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę veiklą, kuri neprieštarauja jo įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jo tikslams pasiekti.

14 straipsnis. Fondo įstatai

1. Fondo įstatai yra fondo steigimo dokumentas, kuriuo fondas vadovaujasi savo veikloje.

2. Fondo įstatuose turi būti nurodyta:

1) fondo pavadinimas;

2) fondo teisinė forma – labdaros ir paramos fondas;

3) fondo buveinės keitimo tvarka;

4) fondo veiklos tikslai, kurie turi būti aiškiai ir išsamiai apibūdinti, nurodant veiklos sritis ir rūšis;

5) fondo dalininkų teisės ir pareigos;

6) dalininkų išstojimo (pašalinimo) ir dalininko teisių suteikimo paramos teikėjams tvarka;

7) visuotinio dalininkų susirinkimo šaukimo tvarka ir kompetencija;

8) valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jeigu toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo ar rinkimo ir atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas;

9) kiti kolegialūs organai, jeigu tokie organai sudaromi, jų kompetencija, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo ar rinkimo ir atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialūs organai sudaromi;

10) dokumentų ir kitos informacijos apie fondo veiklą pateikimo dalininkams tvarka, jeigu fondo įstatuose nėra nurodyta, kad ji tvirtinama atskiru dokumentu;

11) viešos informacijos skelbimo tvarka ir šaltiniai;

12) fondo pajamų šaltiniai, lėšų, pajamų ir turto naudojimo tvarka;

13) lėšų ir pajamų naudojimo, fondo vidaus kontrolės tvarka;

14) fondo įstatų keitimo tvarka;

15) filialų ir atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo tvarka;

16) fondo veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;

17) fondo reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

18) fondo veiklos rūšis – neliečiamojo kapitalo valdymas, jeigu fondas valdo neliečiamąjį kapitalą.

3. Fondo įstatai gali būti sudaromi vadovaujantis pavyzdiniais įstatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Fondo įstatuose gali būti numatytos ir kitos fondo veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams.

5. Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kitų fondo organų kompetencijos, fondo įstatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo nustatytos įstatymuose ir apie tai nurodoma fondo įstatuose.

6. Steigiamo fondo įstatus turi pasirašyti fondo steigimo sutartyje nurodytas ar steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo.

7. Įsteigto fondo pakeistus įstatus pasirašo valdymo organas arba visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

8. Fondo įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais fondas Juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų fondo įstatų tekstą (naują redakciją).

9. Fondo įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.

15 straipsnis. Fondo dalininkai

1. Fondo dalininkas turi teisę:

1) dalyvauti ir balsuoti fondo visuotiniame dalininkų susirinkime;

2) susipažinti su fondo dokumentais ir gauti visą fondo turimą informaciją apie jo veiklą;

3) bet kada išstoti iš fondo. Tokiu atveju dalininko įnašai ar kitaip fondo nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;

4) kitas teisės aktuose ir fondo įstatuose nustatytas teises.

2. Fondo dalininkai, nevykdę įsipareigojimų, gali būti pašalinti iš fondo dalininkų, o fondo paramos teikėjams, įsipareigojantiems skirti fondui lėšų ar teikti fondui paslaugas, gali būti suteiktos fondo dalininko teisės. Dalininką pašalinti ir paramos teikėjui suteikti dalininko teises gali tik visuotinis dalininkų susirinkimas. Jeigu dalininkas yra vienas asmuo, jis gali atsisakyti dalininko statuso ir dalininko teises perleisti paramos teikėjui (teikėjams). Toks dalininko atsisakymas būti dalininku ir dalininko statuso suteikimas paramos teikėjui (teikėjams) turi būti įforminami rašytine forma. Dalininko pašalinimo ir dalininko teisių suteikimo paramos teikėjams tvarka turi būti nustatyta fondo įstatuose.

3. Fondo dalininkas privalo laikytis fondo įstatų.

16 straipsnis. Paramos dalykų perdavimas sutartimi, testamentu

1. Paramos teikėjas paramos dalykus fondui gali perduoti paramos sutartimi ar testamentu.

2. Paramos sutartyje ar testamente privalo būti nurodytas paramos dydis.

3. Paramos sutartyje ar testamente gali būti nurodyti:

1) paramos dalykų panaudojimo tikslai, neprieštaraujantys fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams;

2) paramos teikėjo arba testamento vykdytojo, įpėdinio ar teismo paskirto palikimo administratoriaus informavimo apie perduotų paramos dalykų valdymą ir jo pabaigą tvarka;

3) fondo prievolė šiame įstatyme nustatytais atvejais grąžinti paramos teikėjui perduotus paramos dalykus ir šios prievolės įgyvendinimo tvarka;

4) paramos teikėjo teisė kreiptis į teismą dėl fondo veiklos, valdant perduotus paramos dalykus, tyrimo;

5) paramos teikėjo reikalavimas, kad jo suteikta parama ar iš jos gautos pajamos būtų perduotos neliečiamajam kapitalui;

6) paramos teikėjo reikalavimas, kad jo perduota parama būtų apskaitoma atskirai nuo kito labdaros ir paramos fondo turto;

7) kitos sąlygos, neprieštaraujančios imperatyvioms įstatymų nuostatoms, fondo įstatams.

4. Jeigu testamente, kuriuo fondui perduodami paramos dalykai, nurodyti paramos dalykų panaudojimo tikslai ar kitos testamento nuostatos prieštarauja šio įstatymo ir fondo įstatų nuostatoms, visuotinis dalininkų susirinkimas per Civilinio kodekso 5.60 straipsnyje nustatytą terminą išsprendžia fondo įstatų pakeitimo ar atsisakymo priimti palikimą klausimą.

17 straipsnis. Paramos valdymo taisyklės

1. Paramos valdymo taisyklės yra visuotinio dalininkų susirinkimo tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatoma fondui perduotos paramos valdymo tvarka.

2. Fondas paramos valdymo taisyklių nuostatas nustato atsižvelgdamas į paramos sutarčių arba testamentų, kuriais paramos teikėjai perduoda paramos dalykus fondui, turinį. Tiek, kiek paramos teikėjas paramos sutartimi ar testamentu nenurodė perduotos paramos valdymo tvarkos, fondas paramos valdymo tvarką nustato savo iniciatyva, vadovaudamasis Labdaros ir paramos įstatymu ir šiuo įstatymu.

3. Tais atvejais, kai fondas valdo neliečiamąjį kapitalą, paramos valdymo taisyklėse privalo būti nurodyta:

1) neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarka (strategija), nurodanti būsimų investicijų rizikos laipsnį;

2) neliečiamojo kapitalo teikiamų pajamų panaudojimo tvarka.

4. Paramos valdymo taisyklės privalo užtikrinti, kad fondas gautą paramą valdytų skaidriai, vadovaudamasis šiame įstatyme ir fondo įstatuose įtvirtintais principais. Šios taisyklės turi užtikrinti sąžiningą ir efektyvų gautos paramos panaudojimą siekiant fondo įstatuose nustatytų visuomenei naudingų tikslų.

18 straipsnis. Fondo veiklos ribojimai

1. Fondui leidžiama nuosavybės teise valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti fondo įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant labdaros ir paramos tikslus, nustatytus fondo įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą).

2. Fondui draudžiama:

1) neatlygintinai perduoti fondo turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartis fondo dalininkui, valdymo ir kolegialių organų nariui, fonde pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui;

2) neatlygintinai perduoti fondo turtą nuosavybėn trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ir paramos tikslus, nustatytus fondo įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

3) mokėti fondo dalininkui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamo fondo turto dalį, viršijančią dalininko įnašą;

4) fondo turtą ir lėšas, įskaitant pelną, kokia nors forma skirstyti to fondo dalininkams ir (ar) jo organų nariams, fonde pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir pagal autorinę sutartį mokamas autorinis atlyginimas;

5) suteikti paskolas, išskyrus atvejus, kai neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos investuojamos į vertybinius popierius;

6) įkeisti fondo turtą, garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;

7) skolintis;

8) steigti juridinį asmenį arba būti neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviu;

9) tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis dalyvauti politinėje veikloje.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas su fondo dalininku, valdymo ir kolegialių organų nariu ir fonde pagal darbo sutartį dirbančiu asmeniu susijęs asmuo yra:

1) dalininko – fizinio asmens, valdymo ir kolegialių organų nario ir fonde pagal darbo sutartį dirbančio asmens artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), sutuoktinio (sugyventinio) artimasis giminaitis;

2) juridinis asmuo, kuris turi daugiau kaip 1/3 fondo dalininko – juridinio asmens organo balsų;

3) juridinis asmuo, kurio daugiau kaip 1/3 organo balsų turi fondo dalininkas, valdymo ir kolegialių organų narys, fonde pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas asmuo ar šie asmenys kartu.

4. Fondas pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jeigu tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs paramos teikėjas to reikalauja.

5. Fondas atsisako priimti iš paramos teikėjo lėšas ar turtą, jeigu tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką fondo veiklai savo ar kitų asmenų naudai.

6. Laikantis Vyriausybės nustatytos tvarkos, fondo administravimo išlaidoms padengti per vienus metus gali būti panaudojama ne daugiau kaip 20 procentų per tuos metus gautų fondo pajamų, įskaitant šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas pajamas.

PENKTASIS SKIRSNIS

NELIEČIAMOJO KAPITALO VALDYMAS

19 straipsnis. Neliečiamojo kapitalo valdymo principai

Fondas, valdydamas neliečiamąjį kapitalą, vadovaujasi šiais principais:

1) neliečiamojo kapitalo atskyrimo. Šis principas reiškia, kad neliečiamasis kapitalas privalo būti atskirtas nuo kito fondo turto, lėšos apskaitomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. Iš neliečiamojo kapitalo negali būti vykdomos su neliečiamojo kapitalo valdymu nesusijusios fondo prievolės;

2) kapitalo neliečiamumo. Šis principas reiškia, kad neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos gali būti tik investuojamos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;

3) efektyvumo ir visuomeninės naudos. Šis principas reiškia, kad neliečiamasis kapitalas turi būti valdomas ir iš neliečiamojo kapitalo investavimo gaunamos pajamos turi būti naudojamos sąžiningai, efektyviai, siekiant visuomenei naudingų tikslų, veikiant rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu;

4) veiklos skaidrumo. Šis principas reiškia, kad neliečiamojo kapitalo investavimas ir iš šios veiklos gautų pajamų naudojimas turi būti skaidrus, vykdomas laikantis šiame įstatyme, fondo įstatuose įtvirtintų principų.

20 straipsnis. Neliečiamojo kapitalo valdymo pradžia

1. Neliečiamąjį kapitalą valdyti gali tik fondas, kurio įstatuose nustatyta neliečiamojo kapitalo valdymo veiklos rūšis.

2. Neliečiamasis kapitalas suformuojamas vienu iš šių būdų:

1) paramos teikėjui (teikėjams) ar testatoriui (testatoriams) perdavus fondui neliečiamajam kapitalui lėšas, ne mažesnes kaip 72 405 eurai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1247, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14871

2) fondui suformavus neliečiamąjį kapitalą iš lėšų šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais suformavus neliečiamąjį kapitalą, fondo visuotinis dalininkų susirinkimas (steigiamasis susirinkimas) priima sprendimą pradėti neliečiamojo kapitalo valdymą ir fondo įstatuose nustatyta tvarka sudaroma valdyba. Fondas apie visuotinio dalininkų susirinkimo (steigiamojo susirinkimo) sprendimą pradėti neliečiamojo kapitalo valdymą praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, pateikdamas šį sprendimą ir pateikdamas registruoti šio įstatymo reikalavimus atitinkančius fondo įstatus (jeigu jie nebuvo įregistruoti anksčiau).

4. Fondas turi teisę pradėti valdyti neliečiamąjį kapitalą nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo valdymo pradžios įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

21 straipsnis. Neliečiamojo kapitalo formavimas iš lėšų fondo iniciatyva

1. Sprendimą formuoti neliečiamąjį kapitalą iš lėšų priima fondo visuotinis dalininkų susirinkimas (steigiamasis susirinkimas). Fondas visuotinio dalininkų susirinkimo (steigiamojo susirinkimo) priimtą sprendimą formuoti neliečiamąjį kapitalą iš lėšų pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

2. Neliečiamasis kapitalas iš lėšų, ne mažesnių kaip 72 405 eurai, turi būti suformuotas ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo formavimo pradžios įrašymo Juridinių asmenų registre dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1247, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14871

3. Neliečiamasis kapitalas gali būti formuojamas iš visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu perduotų fondo lėšų ir (ar) paramos teikėjų neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų, jeigu paramos teikėjas nurodo, kad perduoda lėšas neliečiamajam kapitalui.

4. Nuo sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo formavimo pradžios įrašymo Juridinių asmenų registre dienos neliečiamajam kapitalui formuoti skirtos lėšos turi būti laikomos atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. Lėšomis, skirtomis neliečiamajam kapitalui formuoti, leidžiama disponuoti tik šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu lėšos, skirtos neliečiamajam kapitalui formuoti, gali būti investuotos į indėlius, kuriuos pareikalavus galima atsiimti, Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba kredito įstaigoje, kurios buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje, arba Vyriausybės vertybinius popierius. Palūkanos, gautos investavus lėšas, skirtas neliečiamajam kapitalui formuoti, paramos teikėjo nurodymu arba, jeigu paramos teikėjas nenurodo, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu gali būti įskaitomos į formuojamą neliečiamąjį kapitalą arba naudojamos fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams.

6. Jeigu per 3 metus nuo sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo formavimo pradžios įrašymo Juridinių asmenų registre dienos fondas surenka mažiau neliečiamojo kapitalo, negu nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, arba surenka neliečiamąjį kapitalą, bet nepradeda jo valdyti, apie tai pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Juridinių asmenų registre įrašoma informacija, kad neliečiamasis kapitalas nebuvo suformuotas, arba informacija, kad neliečiamasis kapitalas buvo suformuotas, bet nepradėtas valdyti. Tais atvejais, kai per 3 metus nuo sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo formavimo pradžios įrašymo Juridinių asmenų registre dienos neliečiamasis kapitalas nesuformuojamas arba neliečiamasis kapitalas suformuojamas, bet nepradedamas valdyti ir per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai nepranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva Juridinių asmenų registre įrašoma informacija apie tai, kad neliečiamasis kapitalas nebuvo suformuotas.

7. Fondui surinkus mažiau neliečiamojo kapitalo, negu nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, arba fondui surinkus neliečiamąjį kapitalą, bet nepradėjus jo valdyti, neliečiamajam kapitalui formuoti skirtos lėšos privalo būti panaudotos paramos teikėjų nurodytiems fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti, jeigu šie tikslai numatyti paramos sutartyje ar testamente. Jeigu šie tikslai paramos sutartyje ar testamente nenumatyti, neliečiamajam kapitalui formuoti skirtos lėšos, vadovaujantis fondo įstatuose nustatytais visuomenei naudingais tikslais, privalo būti panaudotos fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti.

8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos lėšos negali būti naudojamos fondo administravimo išlaidoms padengti.

22 straipsnis. Neliečiamojo kapitalo valdymui keliami reikalavimai

1. Fondo valdomas neliečiamasis kapitalas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu gali būti padidintas:

1) iš neliečiamojo kapitalo teikiamų pajamų, bet ne daugiau kaip 50 procentų;

2) iš paramos teikėjų neliečiamajam kapitalui perduodamų lėšų.

2. Fondo administravimo išlaidoms padengti per vienus metus gali būti panaudojama ne daugiau kaip 1/20 iš neliečiamojo kapitalo per vienus metus gautų pajamų.

3. Neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos privalo būti investuojamos derinant investicijų riziką su fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, siekiamais tikslais ir vadovaujantis Investicijų įstatymo nuostatomis.

4. Tais atvejais, kai neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos, investuojamos ne į indėlius Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba kredito įstaigoje, kurios buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje, arba Vyriausybės vertybinius popierius, į vieną investavimo objektą gali būti investuojama ne daugiau kaip 20 procentų neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų.

5. Neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos negali būti investuojamos į fondo dalininkų, valdymo ir kolegialių organų narių, fonde pagal darbo sutartį dirbančio asmens, paramos teikėjų ar su jais susijusių asmenų turtą. Šis apribojimas netaikomas paramos teikėjams (fiziniams asmenims), skyrusiems 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio paramai pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas su fondo dalininku, valdymo ir kolegialių organų nariu, fonde pagal darbo sutartį dirbančiu asmeniu, paramos teikėju susijęs asmuo yra:

1) dalininko – fizinio asmens, valdymo ir kolegialių organų nario, fonde pagal darbo sutartį dirbančio asmens ar paramos teikėjo – fizinio asmens artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), sutuoktinio (sugyventinio) artimasis giminaitis;

2) fondo dalininko ar paramos teikėjo (juridinio asmens) dukterinė ir jį patronuojanti įmonė, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme;

3) juridinis asmuo, išskyrus nurodytus šios dalies 2 punkte, kuris turi daugiau kaip 1/3 fondo dalininko ar paramos teikėjo (juridinio asmens) organo balsų;

4) juridinis asmuo, išskyrus nurodytus šios dalies 2 punkte, kurio daugiau kaip 1/3 organo balsų turi fondo dalininkas, valdymo ir kolegialių organų narys, fonde pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, paramos teikėjas, šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas asmuo ar šie asmenys kartu.

23 straipsnis. Neliečiamojo kapitalo sumažėjimas

1. Neliečiamasis kapitalas laikomas sumažėjusiu, kai Juridinių asmenų registre registruojamas neliečiamojo kapitalo dydis finansinių metų pabaigoje yra mažesnis už dydį, įregistruotą praėjusių finansinių metų pabaigoje.

2. Sumažėjęs neliečiamasis kapitalas turi būti atkurtas per 3 finansinius metus nuo pirmojo neliečiamojo kapitalo sumažėjimo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

3. Jeigu fondo valdomas neliečiamasis kapitalas sumažėja daugiau kaip 30 procentų nuo 3 paskutinių finansinių metų registruotų neliečiamojo kapitalo dydžių vidurkio, po tokio sumažėjimo fondo gauta parama negali būti perduodama neliečiamajam kapitalui.

4. Per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo atkurti neliečiamąjį kapitalą ar atsiradus šio straipsnio 3 dalyje nustatytai aplinkybei, fondas privalo nutraukti neliečiamojo kapitalo valdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka.

5. Jeigu fondas šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju neliečiamojo kapitalo valdymo veiklos nenutraukia, prokuroras Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva kreipiasi į teismą dėl fondo veiklos tyrimo.

24 straipsnis. Neliečiamojo kapitalo valdymo pabaiga

1. Neliečiamojo kapitalo valdymas gali būti nutrauktas fondo visuotinio dalininkų susirinkimo arba teismo sprendimu.

2. Nutraukus neliečiamojo kapitalo valdymą, neliečiamajam kapitalui paramos teikėjų perduotos lėšos, taip pat iš neliečiamojo kapitalo valdymo gautos pajamos privalo būti panaudoti paramos teikėjų nurodytiems fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti, jeigu šie tikslai numatyti paramos sutartyje ar testamente. Jeigu šie tikslai paramos sutartyje ar testamente nenumatyti, neliečiamasis kapitalas, taip pat iš neliečiamojo kapitalo valdymo gautos pajamos, vadovaujantis fondo įstatuose nustatytais visuomenei naudingais tikslais, privalo būti panaudoti fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti (jeigu fondas nėra pertvarkomas ir nepasibaigia). Neliečiamasis kapitalas ir iš jo valdymo gautos pajamos negali būti naudojamos fondo administravimo išlaidoms padengti.

3. Nutraukus neliečiamojo kapitalo valdymą, kai teismas pripažįsta, kad fondo veikla valdant neliečiamąjį kapitalą yra netinkama, fondas 3 metus nuo tokio sprendimo įsigaliojimo dienos negali užsiimti neliečiamojo kapitalo valdymu.

4. Apie neliečiamojo kapitalo valdymo nutraukimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos teismas arba fondo valdymo organas praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas įrašo Juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytą informaciją.

5. Fondo valdymo organas apie neliečiamojo kapitalo valdymo nutraukimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos fondo įstatuose nustatyta tvarka informuoja paramos teikėjus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

FONDO PERTVARKYMO IR PABAIGOS YPATUMAI

25 straipsnis. Fondo pertvarkymo ir pabaigos ypatumai

1. Fondas gali būti pertvarkomas į viešąją įstaigą. Fondas, valdantis neliečiamąjį kapitalą, gali būti pertvarkomas į viešąją įstaigą po to, kai neliečiamasis kapitalas ir iš jo investavimo gautos pajamos panaudojamos šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Fondas gali būti reorganizuojamas Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais ir tvarka.

3. Fondas gali būti likviduojamas Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka.

4. Likęs fondo turtas ir lėšos (išskyrus fondo gautus paramos dalykus), įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir fondo dalininkų reikalavimus dėl fondo turto dalies, neviršijančios dalininko įnašo į fondą, iki fondo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems fondams, kurių įstatuose nustatyti tokie patys kaip ir likviduojamo fondo visuomenei naudingi tikslai ir kuriuos nustato dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti fondą.

5. Kai fondas pasibaigia, paramos teikėjų perduoti paramos dalykai privalo būti panaudoti paramos teikėjų nurodytiems fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti, jeigu šie tikslai numatyti paramos sutartyje ar testamente. Jeigu šie tikslai paramos sutartyje ar testamente nenumatyti, fondo gauti paramos dalykai iki fondo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems fondams, kurių įstatuose nustatyti tokie patys kaip ir likviduojamo fondo visuomenei naudingi tikslai ir kuriuos nustato dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti fondą. Šie paramos dalykai negali būti naudojami fondo administravimo išlaidoms padengti. Jeigu fondas valdo neliečiamąjį kapitalą, neliečiamojo kapitalo ir iš jo valdymo gautų pajamų panaudojimui taikomos šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatos.

6. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, fondo likvidatorius privalo:

1) viešai paskelbti fondo įstatuose nurodytame šaltinyje apie fondo likvidavimą ir pateikti Juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti fondą, ir duomenis apie likvidatorių;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios fondo balansą;

3) perduoti likusį fondo turtą šiame įstatyme nustatyta tvarka;

4) sudaryti fondo likvidavimo aktą. Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6) pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui fondo likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus fondui išregistruoti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-211, 1997 04 30, Žin., 1997, Nr. 41-994 (1997 05 14)

LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1539, 2000 02 15, Žin., 2000, Nr. 18-430 (2000 02 29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-261, 2001 04 17, Žin., 2001, Nr. 39-1332 (2001 05 09)

LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-357, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr. 52-1816 (2001-06-20)

LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-609, 2001-11-15, Žin., 2001, Nr. 102-3627 (2001-12-05)

LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1940, 2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 7-128 (2004-01-13)

LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Fondų, įregistruotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.

Fondams, įregistruotiems iki šio Įstatymo įsigaliojimo, Labdaros ir paramos fondų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimas netaikomas.

Fondus, taip pat jų duomenų ir dokumentų pakeitimus, dėl kurių registravimo pareiškimai registro tvarkytojui buvo pateikti iki šio Įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka ir nebaigta jų registravimo procedūra, registruoja valstybės įmonė Registrų centras pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

Nauja įstatymo redakcija

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-598, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-9 (2010-01-05)

LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO 5, 6 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2076, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3925 (2012-06-30)

LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2013-01-01.

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl labdaros ir paramos fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, audito taikomos atliekant 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių labdaros ir paramos fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1247, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14871

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas