Suvestinė redakcija nuo 2018-04-11

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 92-3434, i. k. 105301MISAK7/3D-342

 

Nauja redakcija nuo 2011-10-01:

Nr. D1-735/3D-700, 2011-09-26, Žin. 2011, Nr. 118-5583 (2011-09-30), i. k. 111301MISAK5/3D-700

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. liepos 14 d. Nr. D1-367/3D-342

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 232 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindami 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES (OL 2014 L 311, p. 32), 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L311, p. 1), reikalavimais, Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 „Dėl Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos patvirtinimo“, 4.2 papunktį ir 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1098 „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ 22 punktą,

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-714/3D-639, 2016-10-27, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26514

 

t v i r t i n a m e Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą (pridedama).

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2005 m. liepos 14 d. įsakymu

Nr. D1-367/3D-342

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo

Nr. D1-735/3D-700 redakcija)

 

MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – Reikalavimų aprašas) tikslas – nustatyti reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui.

2. Reikalavimų aprašo nuostatos privalomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti (toliau Asmenims), ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms.

3. Reikalavimų aprašo 7–15 punktų nuostatos netaikomos Asmenims, laikantiems mažiau kaip 10 SG.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

4. Reikalavimų apraše vartojamos sąvokos:

4.1. dirvožemio maisto medžiagos – dirvožemyje esančios augalų maisto medžiagos: mineralinis azotas (NH4-N+NO3-N), judrusis fosforas (P2O5), judrusis kalis (K2O), organinė medžiaga (humusas);

4.2. mėšlas – grynos ar apdorotos gyvulių ir (ar) paukščių išmatos ar kraiko ir gyvulių išmatų mišinys;

4.3. mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti;

4.4. skystasis mėšlas – mėšlas, turintis ne daugiau kaip 12 proc. sausųjų medžiagų;

4.5. srutų kauptuvas – statinys srutoms kaupti ir laikyti. Į jį gali patekti ir skystojo mėšlo;

4.6. skleidimo apkrova – dirvožemio paviršiuje paskleisto arba į dirvožemį įterpto mėšlo, srutų ar nuotekų kiekis, tenkantis vienam hektarui (t/ha arba m3/ha). Skleidimo apkrova gali būti metinė (toliau – MSA) arba vienkartinė (toliau – VSA);

4.7. srutos – skystis, susidedantis iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų;

4.8. sutartinis gyvulys (SG) – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis. Laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Reikalavimų aprašo priede;

4.9. tirštasis mėšlas – mėšlas, turintis ne mažiau kaip 20 proc. sausųjų medžiagų;

4.10. tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis mėšlu ir srutomis tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant. Tręšimo norma gali būti metinė ir vienkartinė;

4.11. tvartas – pastatas ūkiniams gyvūnams, išskyrus bites, laikyti. Pagal ūkinių gyvūnų laikymo ir mėšlo šalinimo būdą tvartas gali būti seklusis, pusgilis ir gilusis;

4.12. ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.

5. Kitos Reikalavimų apraše vartojamos sąvokos atitinka Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 (Žin., 2009, Nr. 102-4272), Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 02:2010, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-50 (Žin., 2010, Nr. 14-682), Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522), Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 (Žin., 2005, Nr. 90-3376), apibrėžtas sąvokas.

 

III. MĖŠLO IR srutų KAUPIMAS

 

6. Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

7. Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke pagal Reikalavimų aprašo 16 punkte nustatytus reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-714/3D-639, 2016-10-27, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26514

 

8. Asmenys, vienoje vietoje laikantys nuo 10 iki 100 SG, gali tirštąjį mėšlą kaupti tirštojo mėšlo rietuvėje prie tvarto, kurioje turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš jos netekėtų srutos į aplinką. Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto:

8.1. gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomasi mažiausių leistinų atstumų nuo gretimo sklypo statinių, taikomų mėšlidėms, kurie nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464; 2010, Nr. 60-2976), 2 priede;

8.2. vieta parenkama tokia, kad potvynio, liūčių metu jos neapsemtų paviršiniai vandenys.

9. Asmenys, turintys kauptuvus, kuriuose kaupia skystąjį mėšlą ir (ar) srutas, turi taikyti aplinkos oro taršos mažinimo priemones: stogo dangas, įvairias plaukiamąsias dangas (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinės, plastikinės, keramzito granulės, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnis ir kitos) kauptuvams uždengti ir (ar) kitas geriausius prieinamus gamybos būdus atitinkančias technologijas ar moksliškai pagrįstas priemones.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1006/3D-922, 2013-12-31, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00042

Nr. D1-555/3D-390, 2014-06-23, paskelbta TAR 2014-06-25, i. k. 2014-09087

 

10. Mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Tais atvejais, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar tvarkomos kitais būdais, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažinamas.

11. Srutų kauptuvai turi būti tokios talpos, kad galėtų sukaupti ne mažiau kaip per 10 punkte nustatytą laikotarpį susidarančias srutas (skysčius) ne tik nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, bet ir nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių.

12. Tirštojo mėšlo mėšlidės, srutų kauptuvo talpa apskaičiuojama vadovaujantis atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis, Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 6 priede pateiktomis rekomendacijomis (taikoma ir tirštojo mėšlo rietuvėms prie tvarto) ar kitais moksliškai pagrįstais skaičiavimais. Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai skelbiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tinklalapyje.

13. Neteko galios nuo 2014-01-07

Punkto naikinimas:

Nr. D1-1006/3D-922, 2013-12-31, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00042

 

14. Nuo mėšlidžių ir (ar) srutų kauptuvų, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto iki vandens kaptažo įrenginių (šachtinių, gręžtinių šulinių ir kt.) turi būti laikomasi atstumų, kurie nustatyti Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkoje LAND 4-99, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Žin., 1999, Nr. 112-3263), Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217) ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).

15. Mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto įrengti nereikia, jeigu:

15.1. gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per kaupimo laikotarpį, nurodytą 10 punkte, susidarantis mėšlas ir (ar) srutos;

15.2. nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai) ir kitų rūšių gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, yra laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-739/3D-724, 2012-09-12, Žin., 2012, Nr. 107-5444 (2012-09-14), i. k. 112301MISAK9/3D-724

 

16. Asmenys gali tirštąjį mėšlą laikyti rietuvėse lauke pagal šiuos reikalavimus:

16.1. rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;

16.2. rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų;

16.3. rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;

16.4. rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;

16.5. ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;

16.6. rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

 

IV. MĖŠLO IR SRUTŲ NAUDOJIMAS LAUKAMS TRĘŠTI

 

17. Per kalendorinius met