Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2023-06-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 83-3100, i. k. 10511RRISAK001V-625

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS TEIKĖJO SĄNAUDŲ APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. liepos 1 d. Nr. 1V-625

Vilnius

 

 

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1V-55, 2013-01-11, Žin., 2013, Nr. 9-417 (2013-01-24), i. k. 11311RRISAK0001V-55

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir įgyvendindamas 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL 1998 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 71) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (OL 2008 L 52, p. 3):

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1V-98, 2012-01-20, Žin., 2012, Nr. 12-553 (2012-01-26), i. k. 11211RRISAK0001V-98

Nr. 1V-55, 2013-01-11, Žin., 2013, Nr. 9-417 (2013-01-24), i. k. 11311RRISAK0001V-55

Nr. 1V-802, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13535

 

1. T v i r t i n u Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisykles (pridedama).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-55, 2013-01-11, Žin., 2013, Nr. 9-417 (2013-01-24), i. k. 11311RRISAK0001V-55

 

2. Pripažįstu netekusiu galios Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1V-38 „Dėl Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1449).

3. Nurodau šį įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                        TOMAS BARAKAUSKAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriaus

2005 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 1V-625

(Lietuvos Respublikos ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriaus

2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 1V-802

redakcija)

 

 

UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS TEIKĖJO SĄNAUDŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato universaliosios pašto paslaugos teikėjui (toliau – teikėjas) pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus.

2. Taisyklės taikomos teikėjui. Teikėjas privalo užtikrinti, kad jo naudojama sąnaudų apskaitos sistema atitiktų Taisyklėse nustatytus sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su teikėjo, kurio finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas, finansiniais metais.

3.2. Bazinė pelno norma – nerizikinga pelno norma, kuriai apskaičiuoti naudojama ilgalaikių (ne mažiau kaip 10 metų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (obligacijų) vidutinė metinė grąža (palūkanos).

3.3. Bendrosios sąnaudos – sąnaudos, kurios nesiejamos su konkrečia paslauga ir kurių teikėjas negali paskirstyti pagal priežastingumo principą, tačiau šios sąnaudos yra būtinos teikėjo veiklos tęstinumui.

3.4. Didmeninė paslauga paslauga, kurią teikėjas teikia kitiems pašto paslaugos teikėjams, kurie šią paslaugą naudoja kaip išteklių savo mažmeninėms paslaugoms teikti.

3.5. Galutinė paslauga – didmeninė arba mažmeninė paslauga, teikiama asmenims.

3.6. Kalendoriniai metai – laikotarpis nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

3.7. Kryžminis subsidijavimas – nuostolio, patiriamo iš vienų didmeninių ir (arba) mažmeninių paslaugų teikimo, padengimas (subsidijavimas) pelnu, gaunamu iš kitų didmeninių ir (arba) mažmeninių paslaugų teikimo.

3.8. Loginis pakeitimas – teikėjo naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos pakeitimas, susijęs su naudojamų sąnaudų centrų ir ryšių tarp jų, t. y. naudojamų sąnaudų nešiklių, pakeitimu, įskaitant tų sąnaudų centrų ir  sąnaudų nešiklių detalizavimą ir pertvarkymą.

3.9. Mažmeninė paslauga – paslauga, teikiama asmenims ir neskirta perparduoti.

3.10. Metinė ataskaita – detalus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikiamų ataskaitų, dokumentų ir kitos informacijos rinkinys, kurio Tarnybai pakaktų įvertinti, ar teikėjo ataskaitiniu laikotarpiu naudota sąnaudų apskaitos sistema atitinka Taisyklių reikalavimus, ar teikėjas netaiko kryžminio subsidijavimo universaliajai pašto paslaugai ir (arba) periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugai.

 

3.11. Nepaskirstomosios sąnaudos – sąnaudos, kurias patiria teikėjas ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurios nėra būtinos universaliajai pašto paslaugai ar periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugai  teikti ir (arba) teikėjo veiklai palaikyti.

3.12. Nepriklausomas auditas – išorinis auditas, kurį atlieka audito paslaugas teikiantis asmuo (toliau – auditorius), nesusijęs su teikėju ar su juo susijusių ūkio subjektų grupe, tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvavęs diegiant teikėjo naudojamą sąnaudų apskaitos sistemą ir (ar) nekonsultavęs teikėjo ir su juo susijusios ūkio subjektų grupės dėl naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos, kuri yra nepriklausomo audito objektas, diegimo ir (ar) naudojimo.

3.13. Netiesioginės sąnaudos – sąnaudos, kurios su konkrečia paslauga siejamos netiesiogiai ir paskirstomos naudojant norminius ekonomine logika pagrįstus sąnaudų nešiklius arba norminius koeficientus.

3.14. Norminis koeficientas – koeficientas, parodantis, kokia skirstomų sąnaudų dalis yra priskiriama tam tikram sąnaudų centrui.

3.15. Nuosavas kapitalas – teikėjo savininkų teisė į teikėjo turto dalį, likusią iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

3.16. Pagalbinė vidaus veikla – veikla, kurios paskirtis yra palaikyti pagrindinę vidaus veiklą (pavyzdžiui, apskaita, administravimas, remontas, techninė priežiūra, proceso kontrolė ir kita) ir kuri neturi tiesioginės įtakos galutinės paslaugos teikimui. Pagalbinės vidaus veiklos produktai neteikiami asmenims.  

3.17. Pagrindinė vidaus veikla – veikla, kurios paskirtis yra galutinės paslaugos suteikimas (pavyzdžiui, darbo laiko, transporto sąnaudos, patirtos teikiant galutines paslaugas ir kita).

3.18. Pajamos – teikėjo ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl teikėjo turto (arba jo vertės) padidėjimo ir (arba) įsipareigojimų sumažėjimo.

3.19. Pašto langelis – vieta, kurioje teikėjas teikia galutines paslaugas naudodamasis teikėjo pašto tinklu.

3.20. Protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža – investicijų grąža, kuri negali viršyti investicijų grąžos, kurią teikėjas galėtų gauti, jei investuotų kapitalą į kitą tokiu pat rizikingumu pasižyminčią veiklą.

3.21. Reikšmingas skirtumas – galutinės paslaugos (paslaugų) sąnaudų ir (arba) visuminių sąnaudų, ir (arba) atliktų stebėjimo (statistikos rinkimo) duomenų  pokytis 5 ir daugiau procentų.

3.22. Sąnaudos teikėjo ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Prie sąnaudų priskiriamos ir negautos pajamos už kapitalą, jei šis būtų investuotas panašaus rizikingumo rinkoje, t. y. prie sąnaudų yra priskiriama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža.

3.23. Sąnaudų apskaitos sistema – valdymo (vidaus) apskaitos dalis, naudojama sąnaudoms apskaityti ir paskirstyti, taip pat principų, metodų ir taisyklių, skirtų teikėjo sąnaudoms apskaityti,  sąnaudų paskirstymui tvarkyti, atskaitomybei sudaryti ir pateikti, visuma.

3.24. Sąnaudų centras – pagrindinė vidaus veikla ar pagalbinė vidaus veikla, kuriai tarpiniame sąnaudų paskirstymo etape yra priskiriama tam tikra netiesioginių sąnaudų suma, pagal priežastingumo principą siekiant paskirstyti netiesiogines sąnaudas galutinėms paslaugoms.

3.25. Sąnaudų nešiklis – ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nediskriminaciniais pagrindais nustatytas veiksnys, kuriuo vadovaujantis konkrečios pajamų, sąnaudų, turto ir (ar) įsipareigojimų sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms arba sąnaudų centrams. Teikėjo naudojamas nešiklis turi atspindėti priežastingumo ryšį tarp skirstomo pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio ir to pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio, kuriam yra priskiriama tam tikra suma.

3.26. Skolintas kapitalas – ilgalaikiai įsipareigojimai, už kuriuos teikėjas privalo atsiskaityti vėliau nei per ateinančius vienus finansinius metus, įskaitant einamųjų metų ilgalaikių įsipareigojimų dalį.

3.27. Tiesioginės sąnaudos – sąnaudos, kurias galima tiesiogiai ir vienareikšmiškai priskirti konkrečiai paslaugai.

3.28. Trumpas laikotarpis – ne ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis, įskaitant penktuosius metus.

3.29. Valdymo (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos teikėjui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas.

3.30. Verslo vienetas – logiškai išskirta teikėjo teikiamų galutinių paslaugų dalis, skirta tam tikrai paslaugų grupei atskirti. Jei kuris nors teikėjo išteklius yra naudojamas keletui verslo vienetų, tai tokio ištekliaus vertę teikėjas verslo vienetams turi priskirti naudodamas tam tikrą sąnaudų nešiklį.

3.31. Vidaus kontrolė – teikėjo taikoma visų kontrolės rūšių sistema, kuria siekiama užtikrinti  teikėjo veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą.

3.32. Vidaus veikla – tarpinė teikėjo veikla (procesas), reikalinga teikėjui galutinėms paslaugoms suteikti. Vidaus veikla skirstoma į pagrindinę vidaus veiklą ir pagalbinę vidaus veiklą.

3.33. Vidinis pervedimas – vidaus veiklų pajamų ir (arba) sąnaudų perkėlimas (pervedimas) į verslo vieneto pajamų ir (arba) sąnaudų sąskaitas, atspindintis galutinėms paslaugoms susiformuoti reikalingas vidaus veiklas.

3.34. Vidutinė rinkos pelno norma – Lietuvos vertybinių popierių rinkos gerai diversifikuoto portfelio vidutinė metinė pelno norma.

3.35. Visuminės sąnaudos – paslaugos tiesioginių, netiesioginių ir bendrųjų sąnaudų suma.

3.36. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

4. Visi Taisyklių nustatyta tvarka Tarnybai teikiami dokumentai ir jų pateikimas turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus, tvarką ir sąlygas.

 

II SKYRIUS

APSKAITOS TVARKYMO PRINCIPAI

 

5. Teikėjas privalo parengti ir naudoti jo veiklai pritaikytą sąnaudų apskaitos sistemą, atitinkančią šiuos principus:

5.1. priežastingumo principą – teikėjas visas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai, naudodamas atitinkamus sąnaudų nešiklius, turi paskirstyti tiems verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms, atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, dėl kurių gautos tos pajamos, patirtos sąnaudos, įsigytas turtas ar atsirado konkretūs įsipareigojimai;

5.2. kaupimo principą – teikėjas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetui ir galutinei paslaugai vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;

5.3. objektyvumo principą – teikėjas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus turi paskirstyti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios galutinės paslaugos ar jos struktūrinės dalies, verslo vieneto ir jo struktūrinės dalies galutinių ataskaitinio laikotarpio rezultatų, taip pat nesiekdamas paveikti apskaitos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

5.4. pastovumo principą – teikėjas, skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais apskaičiuodamas ir skirstydamas sąnaudas, turi taikyti vienodą sąnaudų apskaitos sistemą, išskyrus Taisyklių 5.4.1 ir 5.4.2 papunkčiuose nurodytus atvejus; teikėjas naudojamą sąnaudų apskaitos sistemą keičia, jei:

5.4.1. įvykę reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia teikėjo naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos loginių pakeitimų būtinybę;

5.4.2. Tarnyba reikalauja pakeisti teikėjo naudojamą sąnaudų apskaitos sistemą, kai pastaroji neatitinka Taisyklių ir (arba) prieštarauja kitiems teisės aktams;

5.5. skaidrumo principą – teikėjas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus turi skirstyti taip, kad kiekviename sąnaudų paskirstymo etape ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galimybė skaidriai, aiškiai ir nesudėtingai identifikuoti visų kategorijų pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus bei vidinius pervedimus  pagal verslo vienetus ir galutines paslaugas; laikoma, kad skaidrumo principas nepažeidžiamas, jei, vadovaujantis priežastingumo principu, pajamos, sąnaudos turtas ir įsipareigojimai priskiriami galutinėms paslaugoms tiesiogiai ar iš bet kurio sąnaudų paskirstymo etapo;

5.6. viešumo principą – apie naudojamą sąnaudų apskaitos sistemą ir jos pakeitimus Taisyklių 30.1−30.2 papunkčiuose nustatyta tvarka teikėjas praneša Tarnybai, o sąnaudų apskaitos sistemos laisvos formos išsamų aprašą, kurį sudaro tokie elementai kaip detalūs sąnaudų apskaitos tvarkymo principų, metodikų ir taikomos tvarkos aprašymai, sąnaudų paskirstymo metodai, sąnaudų nešiklių kaupimo, tvirtinimo ir kontrolės procedūros, sąnaudų apskaitos sistemos keitimo bei tvirtinimo tvarka ir kiti elementai, išskyrus konfidencialią informaciją, bei jo pakeitimus turi paskelbti savo interneto svetainėje; interneto svetainėje paskelbta informacija turi būti viešai prieinama ne trumpiau nei vienus metus nuo jos paskelbimo dienos, o esant pakeitimų, privalo būti atnaujinta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tokių pakeitimų dienos;

5.7. naudingumo principą – teikėjas turi parengti ir naudoti tokią sąnaudų apskaitos sistemą, kuri būtų išsami, detali, tinkama, objektyvi ir suprantama visiems teikiamos informacijos gavėjams;

5.8. patikimumo principą – teikėjas privalo užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų teikėjo finansinę būklę ir kad joje nebūtų klaidų ir nukrypimų, o sąnaudų apskaitos sistemoje naudojama informacija neiškreiptų finansinių ataskaitų rinkinyje, rengiamame vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, pateiktos informacijos; sąnaudų apskaitos sistemos ir sąnaudų apskaitos tvarkymo patikimumą teikėjas privalo užtikrinti taikydamas teikėjo vadovo ar įgalioto asmens patvirtintas vidaus kontrolės procedūras; vidaus kontrolę turi sudaryti bent šie elementai: rizikos vertinimas, kontrolės veikla, informacijos sklaida ir stebėsena.

6. Visos pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai sąnaudų apskaitos sistemoje turi būti apskaitomi tik vieną kartą, o teikėjas turi užtikrinti duomenų, esančių sąnaudų apskaitos sistemoje, teisingumą ir tikslumą.

7. Teikėjas turi suformuoti tokią sąnaudų apskaitos sistemą, kuri gebėtų per 45 dienas pateikti detalią sąnaudų apskaitos informaciją mažiausiai už vieno mėnesio laikotarpį, ėjusį prieš 3 mėnesius nuo Tarnybos prašymo pateikti šiame punkte nurodytą informaciją gavimo dienos, pagal tuos pačius kriterijus, pagal kuriuos yra sudaroma metinė ataskaita, leisiančią Tarnybai visapusiškai įvertinti, kaip teikėjas laikosi Taisyklių reikalavimų.

 

III SKYRIUS

sąnaudų APSKAITos reikalavimai

 

8. Teikėjas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus turi paskirstyti verslo vienetams ir aiškiai išskirti kiekvieno verslo vieneto investicijų grąžą ir vidinius pervedimus, kurie Tarnybai leistų identifikuoti vidaus veiklas konkrečioms galutinėms paslaugoms teikti. Kiekvieną vidinį pervedimą teikėjas turi aiškiai išskirti, ekonomiškai pagrįsti ir nustatyti nediskriminaciniais pagrindais.

9. Teikėjas sąnaudų apskaitos sistemoje turi  išskirti  šiuos verslo vienetus:

9.1. universaliosios pašto paslaugos, teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, verslo vienetą;

9.2. universaliosios tarptautinės pašto paslaugos verslo vienetą, jame papildomai išskiriant siunčiamų tarptautinių pašto siuntų verslo vienetą ir gaunamų tarptautinių pašto siuntų verslo vienetą;

9.3. periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos verslo vienetą;

9.4. didmeninių paslaugų verslo vienetą, kurį sudaro teikėjo kitiems pašto paslaugos teikėjams teikiamos paslaugos;

9.5. kitos pašto paslaugos verslo vienetą;

9.6. kitos veiklos, nesusijusios su pašto paslaugos teikimu, verslo vienetą.

10. Tarnyba, siekdama patikrinti, ar teikėjas netaiko kryžminio subsidijavimo universaliajai pašto paslaugai ir (arba) periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugai, gali pareikalauti, kad teikėjas ateinantį ataskaitinį laikotarpį išskirtų kitus, nei Taisyklų 9 punkte yra nurodyti, verslo vienetus ar juos detalizuotų.

11. Siekiant identifikuoti vidinius pervedimus, teikėjas sąnaudų apskaitos sistemoje privalo atskirai išskirti visų atliekamų vidaus veiklų sąnaudas pagal šias paslaugų grupes:

11.1. vidaus veiklos, skirtos didmeninei paslaugai teikti;

11.2. vidaus veiklos, skirtos mažmeninei paslaugai teikti;

11.3. vidaus veiklos, skirtos bendrai teikėjo veiklai;

11.4. kitos vidaus veiklos (atskirai išskiriant veiklas, susijusias su pašto tinklo teikimu).

12. Teikėjas, nustatydamas bet kurios iš Taisyklių 11 punkte nurodytos grupės vidaus veiklų detalumą bei skaičių, turi atsižvelgti į teikiamų galutinių paslaugų specifiką. Vidinio pervedimo dydį sudaro vidaus veiklos sąnaudų suma, tenkanti tam tikram vidaus veiklos matavimo vienetui.

13. Teikėjas vidinių pervedimų dydžius privalo skaičiuoti tokiais vienas po kito nuosekliai einančiais etapais:

13.1. nustatyti kiekvienai vidaus veiklai tenkančią sąnaudų sumą;

13.2. nustatyti kiekvienos vidaus veiklos apimtį (atliktų veiklų kiekį pagal pasirinktą matavimo vienetą);

13.3. nustatyti vidinio pervedimo dydį vidaus veiklos sąnaudų sumą dalijant iš vidaus veiklos apimties;

13.4. nustatyti konkrečių galutinių paslaugų vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientus, parodančius, kokiu mastu tam tikra vidaus veikla yra atliekama konkrečiai galutinei paslaugai teikti;

13.5. atsižvelgiant į vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientą, nustatyti vidinio pervedimo, tenkančio tam tikrai galutinei paslaugai, dydį.

14. Teikėjas, rinkdamas statistinius duomenis bei nustatydamas vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientus, juos gali nustatyti tiesiogiai (išmatuoti, naudodamas ataskaitinio laikotarpio duomenis) arba netiesiogiai (apskaičiuoti, naudodamas reprezentatyvaus, pakankamo, tačiau ne trumpesnio nei 1 mėnuo, laikotarpio stebėjimo duomenis). Du metus iš eilės atlikus stebėjimus bei nustačius, kad stebėjimo duomenų rezultatai nepasikeitė reikšmingu skirtumu, trečiais metais stebėjimai gali būti neatliekami, bet nustatomi kaip dviejų prieš tai buvusių stebėjimų metu nustatytų rezultatų vidurkiai. Nustatyti vidurkiai teikėjo vadovo sprendimu turi būti patvirtinti ir taikomi ne ilgiau kaip penkis metus. Teikėjo taikomi darbo laiko normatyvai teikėjo vadovo sprendimu turi būti tvirtinami kasmet.

15. Teikėjas savo sąnaudų apskaitos sistemoje privalo aiškiai atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą ir kiekvieną periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugą nuo kitų teikėjo teikiamų paslaugų. Visų galutinių paslaugų pajamos ir sąnaudos turi būti paskirstytos vadovaujantis Taisyklių 5.1 ir 5.3 papunkčių nuostatomis, nesiekiant dirbtinai perkelti teikėjo teikiamų paslaugų pajamų ir sąnaudų universaliajai pašto paslaugai ir (arba) periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugai ir jas atskleidžiant tokiu būdu, kad būtų galima įvertinti sąnaudų apskaitos pagrįstumą (pavyzdžiui, vidinių pervedimų pagrįstumą ir sąnaudų susidarymo priežastingumą). Teikėjas visas kompensacijas, gautas dėl patirtų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos teikimo nuostolių ir (arba) universaliosios pašto paslaugos teikimo nuostolių, turi išskirti kaip pajamas Taisyklių 30.3.1 papunktyje nurodytoje pelno (nuostolio) ataskaitoje pagal kompensacijų apskaitymo finansinėje atskaitomybėje faktą. Tuo atveju, kai kompensacija už ataskaitinį laikotarpį teikėjas finansinėje atskaitomybėje apskaito vėlesniu ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo gauta kompensacija, kompensacija atvaizduojama koreguojant atskaitinio laikotarpio, už kurį gauta kompensacija, Taisyklių 30.3.1 papunktyje nurodytą pelno (nuostolio) ataskaitą. Tokiu atveju ataskaitinio laikotarpio, už kurį gauta kompensacija, pakoreguota Taisyklių 30.3.1 papunktyje nurodyta pelno (nuostolio) ataskaita Tarnybai pateikiama teikiant vėlesnio ataskaitinio laikotarpio, kuriuo gauta kompensacija, Taisyklių 30.2 papunktyje nurodytą ataskaitą.

16. Teikėjas sąnaudų apskaitos sistemoje privalo taikyti istorinį sąnaudų apskaitos principą – veikloje naudojamą ilgalaikį turtą bei atitinkamas sąnaudas apskaityti ilgalaikio turto balansine verte nevertinant ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir padidėjimo. Teikėjas, laikydamasis Taisyklių 5 punkte nurodytų principų, privalo užtikrinti, kad į sąnaudų apskaitos sistemą pajamos ir sąnaudos būtų perkeltos vadovaujantis buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotais įrašais ir sąskaitų informacija, o sąnaudos, priskirtos galutinei paslaugai,  turi būti suskirstytos į šias  kategorijas:

16.1. tiesioginės sąnaudos, kurios turi būti tiesiogiai priskirtos konkrečioms paslaugoms, nulėmusioms tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą), atskirai išskiriant su universaliosios pašto paslaugos ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos teikimu susijusias sąnaudas; pajamos turi būti paskirstomos tiesiogiai galutinėms paslaugoms vadovaujantis atsiskaitymų su klientais sistemos įrašais ir sąskaitų informacija; tik jei teikėjo patiriamų sąnaudų negalima priskirti tiesioginių sąnaudų kategorijai, jos priskiriamos Taisyklių 16.2 ir 16.3 papunkčiuose nurodytoms kategorijoms;

16.2. netiesioginės sąnaudos, kurios turi būti paskirstytos toms paslaugoms ar jų grupėms, kurios netiesiogiai bendrai lėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą), naudojant bet kurį teikėjo pasirinktą netiesioginių sąnaudų paskirstymo metodą, kuris užtikrina Taisyklių 5 punkte nurodytų principų įgyvendinimą;

16.3. bendrosios sąnaudos, kurios turi sudaryti mažiausią įmanomą visų teikėjo per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų dalį, ir joms paskirstyti teikėjas turi pasirinkti bet kurį bendrųjų sąnaudų paskirstymo metodą, kuris užtikrina Taisyklių 5 punkte nurodytų principų įgyvendinimą;  paskirstant bendrąsias sąnaudas, kurios būtinos tiek universaliajai pašto paslaugai, tiek jai nepriskirtinoms paslaugoms, turi būti taikomi vienodi sąnaudų paskirstymo veiksniai (nešikliai);

16.4. nepaskirstomosios sąnaudos, kai sąnaudos negali būti priskirtos nė vienai iš Taisyklių 16.1–16.3 papunkčiuose nurodytų sąnaudų kategorijų; draudžiama nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijos sąnaudas priskirti universaliosios pašto paslaugos ir (arba) periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos teikimui.

17. Teikėjas, apskaičiuodamas konkrečios galutinės paslaugos vieneto visuminių sąnaudų dydį, turi į visumines sąnaudas įtraukti tiesiogines, netiesiogines ir bendrąsias sąnaudas, tenkančias konkrečios galutinės paslaugos vienetui.

18. Teikėjas sąnaudų apskaitos sistemoje protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą turi išskirti kaip atskirą sąnaudų grupę ir galutinėms paslaugoms ją paskirstyti pagal atitinkamos galutinės paslaugos teikimui naudojamo kapitalo apimtį.

19. Teikėjas protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą turi apskaičiuoti kaip veikloje naudojamo kapitalo apimties ir kapitalo kainos sandaugą. Protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos, kapitalo apimties ir kapitalo kainos skaičiavimai atliekami pagal Taisyklių 20–26 punktuose nurodytus principus ir formules. 

20. Kapitalo apimtis apskaičiuojama kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, atitinkanti šią balansinę lygybę:

K = E + D = FA + CA – CL – PR,

kur:

K – veikloje naudojamo kapitalo apimtis,

E – nuosavas kapitalas,

D – skolintas kapitalas,

FA – veikloje naudojamas ilgalaikis turtas,

CA – trumpalaikis turtas,

CL – trumpalaikiai įsipareigojimai,

PR – atidėjimai.

21. Teikėjas, nustatydamas protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ataskaitiniu laikotarpiu veikloje naudoto kapitalo apimtį turi apskaičiuoti kaip praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir kiekvieno ataskaitinio laikotarpio ketvirčio pabaigoje naudoto kapitalo apimčių aritmetinį vidurkį.

22. Teikėjas kapitalo kainą turi apskaičiuoti kaip vidutinę svertinę kapitalo kainą (angl. Weighted Average Cost of Capital (WACC)) pagal šią formulę:

WACC = RE * E/(E+D) + RD * D/(E+D),

kur:

WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina (%),

RE – nuosavo kapitalo kaina (%),

E – nuosavas kapitalas,

D – skolintas kapitalas,

RD – skolinto kapitalo kaina (%).

23. Teikėjas nuosavo kapitalo kainą turi apskaičiuoti pagal kapitalo kainos modelio formulę:

RE = RF + β * (RM – RF),

kur:

RF – bazinė pelno norma (%),

RM – vidutinė rinkos pelno norma (%),

β – beta koeficientas, rodantis emitento (teikėjo) akcijų rizikingumo ir visos akcijų rinkos rizikingumo santykį;

arba kitą ekonominiais principais pagrįstą ir Tarnybai pateiktą metodiką.

24. Skolinto kapitalo kaina (RD) turi atspindėti rinkoje nusistovėjusią palūkanų normą, už kurią teikėjas ataskaitiniu laikotarpiu gavo ar galėjo gauti ilgalaikę paskolą (ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui).

25. Teikėjas, skaičiuodamas kapitalo kainą, turi įvertinti pelno mokesčio įtaką nuosavo kapitalo kainai ir skolinto kapitalo kainai, atsižvelgdamas į tai, ar teikėjas, perkeldamas sąnaudas iš buhalterinės apskaitos registrų į sąnaudų apskaitos sistemą, pagal Taisyklių 26 punkto reikalavimus neįtraukė pelno mokesčio sąnaudų, ar jas paskirstė galutinėms paslaugoms.

26. Teikėjas, skaičiuodamas protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, sąnaudų apskaitos sistemoje turi neįtraukti buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotų sąnaudų straipsnių, kurie yra padengiami protingumo kriterijų atitinkančia investicijų grąža.

27. Teikėjas per ataskaitinį laikotarpį patirtas konkrečios galutinės paslaugos sąnaudas turi paskirstyti šioms kiekvienos galutinės paslaugos struktūrinėms dalims:

27.1. pašto langelio (išskiriant jame atliekamo surinkimo, rūšiavimo, pristatymo ir kitas sąnaudas);

27.2. surinkimo;

27.3. rūšiavimo;

27.4. vežimo (transporto);

27.5. pristatymo;

27.6. kitos sąnaudos.

28. Teikėjas turi užtikrinti, kad galutinės paslaugos struktūrinėse dalyse būtų galimybė aiškiai identifikuoti su jomis susijusias  vidaus veiklas.

29. Teikėjas universaliosios pašto paslaugos ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos, kurių kainos yra reguliuojamos, veiklos sąnaudoms negali priskirti:

29.1. sąnaudų, susijusių su gyvenamaisiais pastatais;

29.2. socialinės, kultūrinės, sporto, rekreacinės ir susijusios ar panašios paskirties pastatų nusidėvėjimo, nuomos, eksploatacijos, remonto, išlaikymo ir kitų susijusių sąnaudų;

29.3. labdaros ir paramos išmokų pinigais ir natūra sąnaudų;

29.4. švietimo programų ir susijusių sąnaudų, jei tos programos nėra susijusios su darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu;

29.5. kelionių ir susijusių sąnaudų, jei jos nėra susijusios su darbuotojų komandiruotėmis;

29.6. įnašų, įmokų ir mokėjimų teikėjo darbuotojų naudai, išskyrus teisės aktuose nustatytus privalomuosius įnašus ir įmokas ar su darbo santykiais susijusius mokėjimus;

29.7. netesybų, baudų, delspinigių ir kitų sankcijų už teisės aktų pažeidimus;

29.8. teikėjo padarytos žalos atlyginimo sąnaudų;

29.9. kitų sąnaudų, kurių teikėjas negali priskirti universaliosios pašto paslaugos ar periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos, kurių kainos yra reguliuojamos, sąnaudoms pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

 

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU SĄNAUDŲ APSKAITOS SISTEMA, PATEIKIMAS

 

30. Teikėjas  privalo:

30.1. vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio birželio 1 dienos, parengti ir pateikti Tarnybai metinę ataskaitą; metinė ataskaita ir ją patikslinantys paaiškinimai bei papildomi dokumentai sudaro nedalomą finansinės informacijos visumą; metinę ataskaitą turi sudaryti:

30.1.1. detali kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų ataskaita;

30.1.2. detalus ir išsamus sąnaudų apskaitos sistemos laisvos formos aprašas, kuriame turi būti nurodyti teikėjo naudojami detalūs sąnaudų apskaitos tvarkymo principai, metodikos ir taisyklės, skirtos teikėjo sąnaudų apskaitai bei sąnaudų paskirstymui tvarkyti ir atskaitomybei sudaryti, taip pat pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo metodai, nešiklių kaupimo, tvirtinimo ir kontrolės procedūros, sąnaudų apskaitos sistemos keitimo ir tvirtinimo tvarka, sąnaudų paskirstymo schema, kurioje būtų matyti, kokie yra naudojami sąnaudų kaupimo centrai ir kaip jie tarpusavyje susiję, sąnaudų apskaitos sistemos loginių pakeitimų lentelė, jei tokie pakeitimai buvo atlikti, bei kiti elementai (toliau – Aprašas);

30.1.3. pagal Taisyklių 30.3 papunkčio reikalavimus paruoštos ataskaitinio laikotarpio ataskaitos;

30.1.4. teikėjo ketinamų (planuojamų) keisti universaliosios pašto paslaugos kainų sąrašas, nurodant kainų keitimo priežastis, pagrindimo sąnaudomis skaičiavimus su konkrečiomis nuorodomis į metinės ataskaitos analitinių priedų informaciją; universaliosios pašto paslaugos kainos gali būti keičiamos ne dažniau nei kartą per metus;

30.2. vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki einamojo ataskaitinio laikotarpio rugsėjo 30 dienos, parengti ir pateikti Tarnybai einamųjų metų 6 mėnesių periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų ataskaitą, kartu pateikdamas Taisyklių 30.3 papunktyje nurodytą informaciją už 6 einamųjų metų mėnesius;

30.3. teikdamas ataskaitas, nurodytas Taisyklių 30.1–30.2 papunkčiuose,  pateikti informaciją, iš kurios galima būtų spręsti apie konkrečių duomenų perkėlimą iš finansinės atskaitomybės į valdymo (vidaus) apskaitą bei sąnaudų paskirstymo konkrečioms paslaugoms pagrindimą nurodytu detalumo lygiu:

30.3.1. išskirtų verslo vienetų balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, sudarytą pagal valdymo (vidaus) apskaitoje naudojamą informaciją ir pagal Taisyklių reikalavimus;

30.3.2. teikėjo veikloje naudojamo kapitalo apskaičiavimo ataskaitą;

30.3.3. detalų sąnaudų (Didžiosios knygos) sąskaitų, įskaitant smulkesnes subsąskaitas, jei tokios naudojamos, planą su ataskaitinio laikotarpio duomenimis bei šių sąskaitų priskyrimo sąnaudų apskaitos sistemos sąskaitų kategorijoms informaciją (pavyzdžiui, kategorijos kodus);

30.3.4. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų aprašą, kurį sudaro: ilgalaikio turto identifikacinis numeris (kodas), kurį galima susieti su sąnaudų apskaitos sistemos sąskaitos (ištekliaus) numeriu, ilgalaikio turto vieneto pavadinimas, įsigijimo data, eksploatacijos pradžios data, numatytas eksploatacijos laikotarpis, įsigijimo vertė, numatyta likvidacinė vertė, vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje, vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nusidėvėjimo (amortizacijos) per ataskaitinį laikotarpį suma, nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodas, kita informacija;

30.3.5. sąnaudų nešiklių sąrašą, nurodydamas sąnaudų nešiklių vertes, jų taikymo sritį (kokioms sąnaudoms paskirstyti konkretūs sąnaudų nešikliai yra taikomi) bei ekonominį pagrindimą;

30.3.6. protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos per ataskaitinį laikotarpį apskaičiavimo ataskaitą, pateikdamas konkretų skaičiavimo algoritmą bei skaičiavimui naudotus duomenis ir kitą susijusią informaciją;

30.3.7. kiekvienam sąnaudų paskirstymo etapui suformuotas išklotinių (matricų) formas, teikiančias informaciją apie tai, kokios sąnaudos (pavadinimas, identifikacinis kodas, paskirstytina sąnaudų suma) kiekviename etape yra skirstomos, pagal kokį sąnaudų nešiklį (pavadinimas, identifikacinis kodas, bendra nešiklio suma) ir kokiomis proporcijomis yra atliekamas paskirstymas, kokiam sąnaudų centrui ir kokia dalis tų sąnaudų yra priskiriama; teikėjas papildomai turi pateikti ataskaitą, parodančią, iš kokių sąnaudų kaupimo centrų ir paskirstymo etapų susidaro galutinių paslaugų savikaina, juos atskleidžiant vienoje matricoje;

30.3.8. ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio galutinių paslaugų savikainos ataskaitą, kurią sudarytų: kiekvienos paslaugos pavadinimas, paslaugos mato vienetas, per ataskaitinį ir per praėjusį ataskaitinį laikotarpį galutinių paslaugų naudotojams suteiktų paslaugos vienetų skaičius, ataskaitinio bei praėjusio ataskaitinio laikotarpio visuminių sąnaudų suma, tenkanti paslaugai bei tenkanti paslaugos vienetui, ataskaitinio bei praėjusio ataskaitinio laikotarpio protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, tenkanti paslaugai, ataskaitinio bei praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamų suma, tenkanti paslaugai bei tenkanti paslaugos vienetui;

30.3.9. vidinių pervedimų ataskaitą (pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą);

30.3.10. sąnaudų pokyčio priežasčių ataskaitą, jei galutinių paslaugų sąnaudos, palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, keitėsi reikšmingu skirtumu;

30.3.11. teikėjo vadovo ar įgalioto asmens pareiškimą, kad sąnaudų apskaitos sistema ir pateikiama informacija atitinka Taisyklių nuostatas bei kitus sąnaudų apskaitos įpareigojimo įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus;

30.3.12. paaiškinamąjį raštą, kuriame būtų nurodomi pateikiamų ataskaitų sudarymo principai bei kita informacija, padedanti suprasti ataskaitose pateiktus duomenis;

30.3.13. finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu;

30.3.14. kitą informaciją, leidžiančią įvertinti, jog ataskaitiniu laikotarpiu teikėjas vykdė Taisyklių reikalavimus.

31. Tarnybai pareikalavus papildomos arba patikslintos, su ataskaitomis, nurodytomis Taisyklių 30.1–30.2 papunkčiuose, susijusios informacijos, teikėjas tokią informaciją privalo pateikti per Tarnybos nurodytą terminą.

 

 

V SKYRIUS

Sąnaudų APSKAITOS SISTEMOS PATIKRINIMAS

 

32. Teikėjas kartu su ataskaitomis, nurodytomis Taisyklių 30.1–30.2 papunkčiuose, Tarnybai privalo pateikti 6 mėnesių ir kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų bei universaliosios pašto paslaugos sąnaudų apskaitos nepriklausomo audito išvadų kopijas. Tarnyba teikėjo pateiktas nepriklausomo audito išvadas skelbia savo interneto svetainėje.

33.  Tarnyba, siekdama nustatyti, ar teikėjo ataskaitiniu laikotarpiu naudota sąnaudų apskaitos sistema, metinė ataskaita ir Aprašas atitinka Taisyklių reikalavimus, vieną kartą per metus, bet ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo Taisyklių 30.1 papunktyje nurodytos datos, turi teisę inicijuoti  patikrinimą (toliau – patikrinimas). Patikrinimą atlieka Tarnyba savo lėšomis arba patikrinimui atlikti pasitelkia nepriklausomą auditorių (audito įmonę). Auditoriaus (audito įmonės) išlaidas, susijusias su patikrinimo atlikimu, apmoka Tarnyba. Teikėjas privalo Tarnybai ir (arba) auditoriui (audito įmonei) pateikti visą patikrinimui reikalingą informaciją ir tinkamai bendradarbiauti su Tarnyba ir auditoriumi (audito įmone). Patikrinimo išvada yra vieša ir skelbiama Tarnybos interneto svetainėje.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

34. Teikėjas, pažeidęs Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Tarnybos veikimas arba neveikimas, susijęs su Taisyklių taikymu ir įgyvendinimu, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

__________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-55, 2013-01-11, Žin., 2013, Nr. 9-417 (2013-01-24), i. k. 11311RRISAK0001V-55

Nr. 1V-802, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13535

 

 


 

Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų

apskaitos taisyklių

priedas

 

vidinių pervedimų ataskaitos forma

 

 

Didmeninių paslaugų vidaus veiklos

Mažmeninių paslaugų vidaus veiklos

Bendrosios veiklos vidaus veiklos

Kitos vidaus veiklos (atskirai išskiriant veiklas, susijusias su pašto tinklo p teikimu)

Galutinės paslaugos sąnaudos, iš viso, Eur

Galutinės paslaugos vieneto sąnaudos,

Eur

Veikla Nr. 1

Veikla Nr. 2

 

Veikla Nr. n

Veikla Nr. 1

Veikla Nr. 2

 

Veikla Nr. n

Veikla Nr. 1

Veikla Nr. 2

 

Veikla Nr. n

Veikla Nr. 1

Veikla Nr. 2

 

Veikla Nr. n.

 

 

Sąnaudų suma, iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos matavimo vienetas (siuntų skaičius, kg ir pan.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos apimtis (matavimo vienetų skaičius, iš viso)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidinio pervedimo dydis (sąnaudų suma matavimo vienetui)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 1

Galutinės paslaugos Nr. 1 sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinės paslaugos Nr. 2 sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinės paslaugos Nr. n sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 2

Galutinės paslaugos Nr. 1 sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinės paslaugos Nr. 2 sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinės paslaugos Nr. n sąnaudos .

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. n

Galutinės paslaugos Nr. 1 sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinės paslaugos Nr. 2 sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinės paslaugos.Nr. n sąnaudos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 1V-802, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13535

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Įsakymas

Nr. 1V-98, 2012-01-20, Žin., 2012, Nr. 12-553 (2012-01-26), i. k. 11211RRISAK0001V-98

Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1V-625 "Dėl Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Įsakymas

Nr. 1V-55, 2013-01-11, Žin., 2013, Nr. 9-417 (2013-01-24), i. k. 11311RRISAK0001V-55

Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1V-625 „Dėl Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Įsakymas

Nr. 1V-802, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13535

Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1V-625 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_1d054c4ea3d14c10961e1807e8f67c89_end