Suvestinė redakcija nuo 2010-10-31 iki 2013-09-05

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 69-2481, i. k. 105301MISAK00D1-256

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. gegužės 23 d. Nr. D1-256

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 21 ir 22 straipsniais ir atsižvelgdamas į Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2003, Nr. 99-4468),

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą;

1.2. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

 

1.3. Neteko galios nuo 2010-10-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

 

2. Neteko galios nuo 2010-10-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                            ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. spalio 27 d.

įsakymo Nr. D1-890 redakcija)

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS

 

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliauAprašas) nustato upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje ir Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179), apibrėžtas sąvokas.

3. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse.

 

1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Baseino plotas, km2

Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km

Geologinis pagrindas

1.

1

Baltijos jūros

< 200

<100

 

Kalcinis

2.

2

100–1000

<0,7

3.

3

100–1000

>0,7

4.

4

>1000

<0,3

5.

5

>1000

>0,3

 

2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Vidutinis gylis, m

Paviršiaus plotas, km2

Geologinis pagrindas

1.

1

Baltijos jūros

< 200

<3

>0,5

Kalcinis

2.

2

3–9

3.

3

>9

 

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai

Potvynių dydis, m

Bangų poveikis

Vidutinė substrato sudėtis

1.

1

Baltijos jūros

0,5–5

<2

Labai apsaugota

Smėlis, dumblas

2.

2

<0,5

Labai apsaugota

Smėlis, dumblas

3.

3

0,5–18

Atvira

Smėlis, akmenys

 

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai

Potvynių dydis, m

Vidutinė substrato sudėtis

1.

1

Baltijos jūros

5–18

<2

Smėlis

2.

2

5–18

Smėlis–žvyras, akmenys

 

4. Dirbtinių ir labai pakeistų paviršinių vandens telkinių kategorijos vandens telkinių tipai yra nustatomi pagal tipus apibūdinančius veiksnius tokios vandens telkinių kategorijos, į kurią yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. spalio 27 d.

įsakymo Nr. D1-890 redakcija)

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS

 

1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių, kurie nėra paveikti žmogaus ūkinės veiklos, tipų etalonines sąlygas.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje, Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179) ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363), apibrėžtas sąvokas.

3. Apraše yra nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).

 

1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementai

Rodikliai

Upės tipas

Erdvinė vertinimo skalė

Etaloninių sąlygų vertė/ apibūdinimas

1.

Biologiniai

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra

Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė

1–5

tyrimų vieta

1

2.

Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %

1

61

2

22

3

45

4

18

5

27

3.

Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.

1

3

2

-

3

5

4

-

5

5

4.

Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %

1

1

2

33

3

2

4

37

5

23

5.

Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %

1

-

2

18

3

14

4

18

5

14

6.

Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %

1

3

2

37

3

4

4

53

5

38

7.

Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.

1

-

2

5

3

8

4

6

5

10

8.

Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %

1

96

2

52

3

93

4

33

5

65

9.

Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %

1

83

2

41

3

72

4

39

5

52

10.

Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

Vidutinė metų Danijos indekso upių faunai (toliau – DIUF) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) vertė

1–5

tyrimų vieta

1

11.

Vidutinė metų DIUF vertė

1–5

7

12.

Hidromorfologiniai

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis

1–5

tyrimų vieta

Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (<=? 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis)

13.

Upės vientisumas

Upės vientisumas

1–5

atkarpa*

Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.

14.

Morfologinės sąlygos

Krantų struktūra

Upės vagos pobūdis

1–5

atkarpa*

Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).

15.

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis

1–5

atkarpa*

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ilgio. Miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.

16.

Fizikiniai–cheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nitratinio azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l

1–5

tyrimų vieta

?<= 0,90

17.

Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l

1–5

?<= 0,06

18.

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l 

1–5

?<= 1,40

19.

Fosfatinio fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l

1–5

?<= 0,03

20.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l

1–5

?<= 0,06

21.

Organinės medžiagos

Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l

1–5

tyrimų vieta

?<= 1,80

22.

Prisotinimas deguonimi

Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l

1, 3, 4, 5

tyrimų vieta

>=? 9,5

2

>=? 8,5


23.

 

Specifiniai teršalai

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės

1–5

tyrimų vieta

Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

24.

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 16–20 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės

1–5

tyrimų vieta

Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

 

* – upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra < 100 km2 – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km2 – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km2 – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

 

2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementai

Rodikliai

Ežero tipas

Etaloninių sąlygų  vertė/apibūdinimas

1.

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis

1–3

1

2.

Chlorofilo „a“ vidutinė metų vertė, µmiug/l

1, 2

2,5

3

2,0

3.

Chlorofilo „a“ maksimali vertė, µmiug/l

1, 2

5,0

3

4,0

4.

Hidromorfologiniai

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Vandens lygio pokyčiai

1-3

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis.

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose.

5.

Morfologinės sąlygos

Ežero kranto struktūra

Kranto linijos pokyčiai

1–3

Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (?<= 5 % ežero kranto linijos).

6.

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

1–3

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.

7.

Fizikiniai–cheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l

1, 2

?<= 1,00

3

?<= 0,75

8.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l

1, 2

?<= 0,020

3

?<= 0,015

9.

Specifiniai teršalai

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės

1-3

Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

10.

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės

1–3

Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

 

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementai

Rodikliai

Tarpinių vandenų tipas

Etaloninių sąlygų  vertė/apibūdinimas

1.

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS

1–3

1

2.

Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µmiug/l

1

26,4

2

37,0

3

26,4*

14,2**

2,0***

3.

Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS

1–2

1

4.

Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m

1–2

3,6

5.

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS

3

1

6.

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m

3

18

7.

Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS

1–3

1

8.

Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje

1

24

2

22

3

12

9.

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa

Gružlio (Gobio gobio) vidutinio gausumo vidutinės metų vertės EKS

2

1

10.

Gružlio (Gobio gobio) vidutinis gausumas, vnt./100 m2

2

250

11.

Fizikiniaicheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo  (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1,3*

?<= 0,75

2

?<= 0,76

3**

?<= 0,33

3***

?<= 0,10

12.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo  (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1,3*

?<= 0,047

2

?<= 0,048

3**

?<= 0,029

3***

?<= 0,011

13.

Specifiniai teršalai

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės

1–3

Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

14.

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 11 ir 12 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės

1–3

Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

 

* – kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementai

Rodikliai

Priekrantės vandenų tipai

Etaloninių sąlygų  vertė/ apibūdinimas

1.

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS

1, 2

1

2.

Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, miuµg/l

1, 2

2,0

3.

Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS

2

1

4.

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m

2

20

5.

Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS

1, 2

1

6.

Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje

1

14

2

18

7.

Fizikiniaicheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 2

?<= 0,10

8.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 2

?<= 0,011

9.

Skaidrumas

Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m

1, 2

>=? 7,2

10.

Specifiniai teršalai

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės

1, 2

Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

11.

Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės

1, 2

Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

 

4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius yra naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių kategorijos vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS apskaičiavimui yra naudojamos natūralių vandens telkinių (upių ir ežerų) tipų, į kuriuos yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys, etaloninių sąlygų vertės, o tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiavimui – tarpinių vandenų 3-iojo tipo chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo etaloninių sąlygų vertės.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

 

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2010-10-31

Priedo naikinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-127, 2007-02-28, Žin., 2007, Nr. 35-1287 (2007-03-27), i. k. 107301MISAK00D1-127

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

Dėl aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo" pakeitimo