Suvestinė redakcija nuo 2016-08-10 iki 2018-10-23

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 69-2481, i. k. 105301MISAK00D1-256

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2005 m. gegužės 23 d. Nr. D1-256

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 ir 22 straipsniais ir atsižvelgdamas į Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo,

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-534, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-09, i. k. 2016-21813

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą;

1.2. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

1.3. Neteko galios nuo 2010-10-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

2. Neteko galios nuo 2010-10-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2010-10-31

Priedo naikinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo Nr. D1-534 redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių (tarp jų upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), ežerų (tarp jų ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių ir karjerų), tarpinių (tarp jų tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių) ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse.

1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Absoliutinis aukštis, m	Baseino plotas, km²	Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km	Geologinis pagrindas
1.	1	Baltijos jūros	<200	<100	–	Kalcinis
2.	2			100-1000	<0,7
3.	3			100-1000	>0,7
4.	4			>1000	<0,3
5.	5			>1000	>0,3

2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Absoliutinis aukštis, m	Vidutinis gylis, m	Didžiausias gylis, m	Paviršiaus plotas, km²	Geologinis pagrindas
1.	1	Baltijos jūros	<200	≤3	–	>0,5	Kalcinis
2.	1			>3	<11
3.	2			>3	11-30
4.	3			–	>30

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Vidutinis potvynių dydis, m	Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai	Bangų poveikis	Vidutinė substrato sudėtis
1.	1	Baltijos jūros	<2	0,5-5	Labai apsaugota	Smėlis, dumblas
2.	2		<2	<0,5	Labai apsaugota	Smėlis, dumblas
3.	3		<2	0,5-18	Atvira	Smėlis, akmenys

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Vidutinis potvynių dydis, m	Vidutinis gylis, m	Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai	Vidutinė substrato sudėtis
1.	1	Baltijos jūros	<2	5-30	5-18	Smėlis
2.	2	Baltijos jūros	<2	<5	5-18	Smėlis−žvyras, akmenys

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo Nr. D1-534 redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių tipų etalonines sąlygas.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Apraše yra nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).

1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Upės tipas	Erdvinė vertinimo skalė	Etaloninių sąlygų rodiklis vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa	Fitobentoso indekso (FBI) ir upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) verčių vidurkis	2-5	Tyrimų vieta	1
2.			Fitobentoso indekso (FBI) vertė	1-5		1
3.			Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertės EKS vertė	2-5		1
4.			Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertė	2-5		100
5.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa	Upės makrobestuburių indekso (UMI) vertė	1-5		1
6.			Danijos indekso upių faunai (DIUF) vertė	1-5		7
7.			Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė	1-5		7
8.			Bendras Diptera šeimų bei Ephemeroptera ir Plecoptera rūšių skaičius mėginyje (DEP), vnt.	1-5		15
9.			Bendro Ephemeroptera, Hemiptera ir Plecoptera individų skaičiaus dalies mėginyje ir bendro Crustacea ir Hirudinea individų skaičiaus dalies mėginyje skirtumas (EHP-CrHi), %	1-5		0,6

Eil. Nr.	Kokybės elementas				Rodiklis	Upės tipas	Erdvinė vertinimo skalė	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
10.	Biologiniai	Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra			Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė	1-5	Tyrimų vieta	1
11.					Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %	1		61
						2		22
						3		45
						4		18
						5		27
12.					Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.	1		3
						2		-
						3		5
						4		-
						5		5
13.					Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %	1		1
						2		33
						3		2
						4		37
						5		23
14.					Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %	1		-
						2		18
						3		14
						4		18
						5		14
15.					Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %	1		3
						2		37
						3		4
						4		53
						5		38
16.					Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.	1		-
						2		5
						3		8
						4		6
						5		10
17.					Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %	1		96
						2		52
						3		93
						4		33
						5		65
18.					Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %	1		83
						2		41
						3		72
						4		39
						5		52
19.	Hidromor-fologiniai	Hidrolo-ginis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika		Nuotėkio dydis ir pobūdis	1-5	Tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (≤ 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).
20.		Upės vientisumas			Upės vientisumas	1-5	Atkarpa*	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
21.		Morfolo-ginės sąlygos		Krantų ir vagos struktūra	Upės vagos pobūdis	1-5	Atkarpa*	Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
22.		Morfolo-ginės sąlygos		Krantų ir vagos struktūra	Pakrančių augmenijos būklė	1-5	Atkarpa*	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ir driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos), miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
23.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys		Maistin-gosios medžiagos	Nitratų azoto (NO₃-N) vidutinė metų vertė, mg/l N	1-5	Tyrimų vieta	≤ 0,90
24.					Amonio azoto (NH₄-N) vidutinė metų vertė, mg/l N	1-5		≤ 0,06
25.					Bendro azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5		≤ 1,40
26.					Fosfatų fosforo (PO₄-P) vidutinė metų vertė, mg/l P	1-5		≤ 0,03
27.					Bendro fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5		≤ 0,06
28.				Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS₇) vidutinė metų vertė, mg/l O₂	1-5		≤ 1,80
29.				Prisotini-mas deguonimi	Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O₂) vidutinė metų vertė, mg/l	1,3,4,5		≥ 9,5
29.				Prisotini-mas deguonimi		2		≥ 8,5
30.		Specifiniai teršalai			Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l	1-5	Tyrimų vieta	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

* upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra <100 km² – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100-1000 km² – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km² – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Ežero tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė/apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertės EKS vertė	1-3	1
2.		Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertė	1-3	1,5
3.		Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa		Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertės EKS	1-3	1
4.		Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa		Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertė	1-3	100
5.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Ežero makrobestuburių indekso (EMI) vertė	1-3	1
6.				Pirmojo Hill’o skaičiaus (H₁) vertė	1-3	18
7.				Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė	1-3	5,8
8.				Vabalų (Coleoptera), lašalų (Ephemeroptera) ir ankstyvių (Plecoptera) taksonų (rūšių arba genčių) skaičius (CEP), vnt.	1-3	12
9.				Vabalų (Coleoptera), žirgelių (Odonata) ir ankstyvių (Plecoptera) individų santykinis gausumas (COP), %	1-3	0,20
10.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra		Ežero žuvų indekso (EŽI) vertė	1-3	1
11.				Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), %	1	1,5
11.				Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), %	2	1
12.				Plakių, karšių ir pūgžlių santykinė biomasė (Benthivor_Sp Q), %	1	10
					2	7
					3	4
13.				Ešerių santykinis gausumas (Ešerys N), %	1	30
14.				Obligatinės rūšys, vnt.	1¹, 2²	6
14.				Obligatinės rūšys, vnt.	3³	8
15.				Bendra starkio, sidabrinio karoso, karpio bei kitų nevietinių rūšių individų santykinė biomasė bendrijoje (Neviet_Transl rūšys Q), %	1-3	0
16.				Vidutinė kuojos individo biomasė (Kuoja Q), g	2, 3	60
17.				Ešerių ir stenoterminių rūšių (seliava, stinta, sykas, vėgėlė) santykinė biomasė (Ešerys_Steno Q), %	2	35
17.					3	40
18.	Hidromor-fologiniai	Hidrolo-ginis režimas	Vandens tūris ir jo dinamika	Vandens lygis ir apykaita	1-3	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose
19.		Morfolo-ginės sąlygos	Kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai	1-3	Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai apima ≤ 5 % ežero kranto linijos.
20.		Morfolo-ginės sąlygos	Kranto struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	1-3	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.
21.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys	Maistingo-sios medžiagos	Bendro azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1-3	≤0,6
22.				Bendro fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1	≤0,020
22.				Bendro fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	2, 3	≤0,015
23.			Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS₇) vidutinė metų vertė, mg/l O₂	1	≤1,8
23.			Organinės medžiagos		2, 3	≤1,4
24.			Vandens skaidrumas	Seki gylis (S), m	1	≥ 2,6⁴
24.			Vandens skaidrumas	Seki gylis (S), m	2, 3	≥ 5,0
25.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l	1-3	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

¹ aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, lynas, raudė;

² aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava;

³ aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava, stinta, vėgėlė;

⁴ esant mažesniam nei 2,6 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Tarpinių vandenų tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS	1-3	1
2.				Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l	1	26,4
					2	37,0
					3	26,4* 14,2 2,0*
3.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS	1	1
4.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS	2	1
5.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %	1	100
6.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %	2	100
7.		Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	1, 2	1
8.				Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m	1, 2	3,6
9.				Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	3	1
10.				Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	3	18
11.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS	1-3	1
12.				Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje	1	24
					2	22
					3	12
13.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa		Žuvų bendrijos būklės indekso (ŽBBI) vertės EKS	1, 2	1
14.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys	Maistin-gosios medžiagos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 3*	≤ 0,75
					2	≤ 0,76
					3**	≤ 0,33
					3***	≤ 0,10
15.				Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 3*	≤ 0,047
					2	≤ 0,048
					3**	≤ 0,029
					3***	≤ 0,011
16.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l	1-3	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio
17.		Specifiniai teršalai			1-3	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

* kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** kai vandens telkinių druskingumas 2-4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Priekrantės vandenų tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS	1, 2	1
2.				Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l	1, 2	2,0
3.				Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso (FPGI) vertės EKS	1, 2	1
4.				Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso vertė (FPGI), %	1, 2	100
5.		Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	2	1
6.		Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	2	20
7.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių kokybės indekso vertės EKS	1, 2	1
8.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių kokybės indekso vertė	1, 2	3,9
9.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 2	≤ 0,10
10.			Maistingosios medžiagos	Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 2	≤ 0,011
11.			Skaidrumas	Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m	1, 2	≥ 7,2
12.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l	1, 2	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius yra naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS. Tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiavimui naudojamos tarpinių vandenų 3-iojo tipo chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo etaloninių sąlygų vertės.

___________________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-127, 2007-02-28, Žin., 2007, Nr. 35-1287 (2007-03-27), i. k. 107301MISAK00D1-127

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin., 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

Dėl aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-642, 2013-08-30, Žin., 2013, Nr. 94-4709 (2013-09-05), i. k. 113301MISAK00D1-642

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-534, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-09, i. k. 2016-21813

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo