Suvestinė redakcija nuo 2019-02-20 iki 2019-11-29

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 53-1799; Žin. 2005, Nr.61-0, i. k. 1051100NUTA00000447

Nauja redakcija nuo 2015-01-10:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

2005 m. balandžio 21 d. Nr. 447

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 3 dalimi ir 9 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/22/ES (OL 2013 L 158, p. 356), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.2. Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.3. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.4. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą;

1.5. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašą.

2. Paskirti:

2.1. Lietuvos Respublikos muitinę:

2.1.1. kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį;

2.1.2. kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;

2.2. teritorines ir specializuotas policijos įstaigas:

2.2.1. kontroliuoti kelyje, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį;

2.2.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;

2.2.3. lydėti valstybinės reikšmės keliais važiuojančias didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones ir (ar) jų junginius, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis, ir taip užtikrinti saugų eismą;

2.3. Lietuvos transporto saugos administraciją;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

2.3.1. kontroliuoti kelyje, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį;

2.3.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova, ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę;

2.4. Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos – organizuoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo ir keleivių ir transporto priemonių, gaunančių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją, registravimą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valdomoje Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinėje sistemoje.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 932, 2018-09-19, paskelbta TAR 2018-09-20, i. k. 2018-14769

3. Nustatyti, kad Lietuvoje įteisinus kelių rinkliavos sistemą ji bus diegiama pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus perkeliant į nacionalinę teisę 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 856).

4. Įgalioti vidaus reikalų ministrą ir susisiekimo ministrą iki 2015 m. balandžio 1 d. nustatyti lėšų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

MOKESČIO UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮREGISTRUOTAS KROVININES TRANSPORTO PRIEMONES DYDŽIŲ IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

1. Transporto priemonių valdytojai kasmet į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) surenkamąsias sąskaitas „Transporto priemonių mokestis“ Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – Programa) finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones:

Eil. Nr.	Transporto priemonės tipas		Mokesčio dydis (eurais)
	I. N₂/N₃ KATEGORIJŲ KROVININĖS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS, iš JŲ o₄klasės PRIEKABOS IR PUSPRIEKABĖS
1.	Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		86
2.	Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		127
3.	Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		92
4.	Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		133
5.	Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		98
6.	Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		139
7.	Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		127
8.	Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		286
9.	Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		133
10.	Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		292
11.	Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		139
12.	Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		298
13.	Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		144
14.	Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		304
15.	Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		150
16.	Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		309
17.	Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės*		156
18.	Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės**		315
19.	Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		162
20.	Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		321
21.	Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		167
22.	Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		327
23.	Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		237
24.	Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		376
25.	Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		243
26.	Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		382
27.	Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		249
28.	Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		388
29.	Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		254
30.	Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		393
31.	Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		260
32.	Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		399
33.	Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		266
34.	Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		405
35.	Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		376
36.	Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		558
37.	Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės*		382
38.	Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės**		564
39.	Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		388
40.	Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		570
41.	Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		393
42.	Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		576
43.	Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		535
44.	Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		735
45.	Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		541
46.	Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		741
47.	Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		547
48.	Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		747
49.	Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		553
50.	Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		753
51.	Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		558
52.	Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		758
53.	Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		564
54.	Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		764
55.	Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		570
56.	Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		770
	II. KROVININIŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ JUNGINYS N₃+O₄
57.	Nuo 40 tonų (įskaitytinai) iki 41 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	654
57.		**	967
58.	Nuo 41 tonos (įskaitytinai) iki 42 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	666
58.		**	984
59.	Nuo 40 tonų (įskaitytinai) iki 41 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	654
59.		**	967
60.	Nuo 41 tonos (įskaitytinai) iki 42 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	666
60.		**	984
61.	Nuo 42 tonų (įskaitytinai) iki 43 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	680
61.		**	1 013
62.	Nuo 43 tonų (įskaitytinai) iki 44 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	695
62.		**	1 042

Pastabos:

* Ašis (-ys) yra su pneumatine pakaba arba pripažintu ekvivalentu.

** Kita ašies (-ių) pakabų sistema.

*** Kombinuotas vežimas suprantamas taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

**** Viena pėda – 30,48 centimetro.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1079, 2016-11-02, paskelbta TAR 2016-11-03, i. k. 2016-26210

2. Transporto priemonių valdytojai mokestį moka už kiekvieną transporto priemonę atskirai, išskyrus mokestį už krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4, skirtą kombinuotiems vežimams vykdyti (nuo 40 iki 42 tonų (transporto priemonės) didžiausiosios leidžiamosios masės vežant dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos), arba nuo 40 iki 44 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos). Pastaruoju atveju mokama už visą junginį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1079, 2016-11-02, paskelbta TAR 2016-11-03, i. k. 2016-26210

3. Mokesčio dydis apskaičiuojamas:

3.1. už motorines transporto priemones ir priekabas – pagal transporto priemonės registracijos liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) nurodytą didžiausią techniškai leistiną pakrautos transporto priemonės masę arba didžiausią leistiną pakrautos transporto priemonės, kuri eksploatuojama registracijos valstybėje, masę (taikoma ta, kuri mažesnė);

3.2. už puspriekabes – pagal susisiekimo ministro nustatytą didžiausiąją leidžiamąją puspriekabės bendrąją ašių apkrovą arba registracijos liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) įrašytą puspriekabės ašims tenkančią didžiausią techniškai leistiną pakrautos transporto priemonės masės dalį (taikoma ta, kuri mažesnė).

4. Transporto priemonių valdytojai mokestį turi teisę mokėti grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais.

5. Transporto priemonės mokesčio mokėjimo dokumente turi būti nurodyta:

5.1. mokesčio mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas);

5.2. mokesčio pavadinimas ir įmokos kodas;

5.3. transporto priemonės valstybinis numeris ir mokesčio suma.

6. Transporto priemonių valdytojai mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą.

7. Mokestis į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas „Transporto priemonių mokestis“ Programai finansuoti sumokamas iki transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros ir kontroliuojamas jos metu.

8. Mokestis mokamas kasmet, tačiau ne už kalendorinius metus, o skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros datos iki kitos privalomosios techninės apžiūros datos. Jeigu transporto priemonė pateikiama privalomajai techninei apžiūrai nepasibaigus laikotarpiui, už kurį sumokėtas mokestis, mokėtina mokesčio suma apskaičiuojama pagal formulę:

M – mokėtina mokesčio suma;

K – mokesčio dydis;

m – mėnesių skaičius nuo paskutinės privalomosios techninės apžiūros datos, įskaitant einamąjį kalendorinį mėnesį.

9. Pristatant transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys mokesčio sumokėjimą. Jeigu pateikiama mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija arba mokėjimo nurodymas, atliktas per elektroninės bankininkystės sistemą, jie turi būti patvirtinti transporto priemonės valdytojo ar jo įgalioto asmens parašu.

10. Mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai lieka privalomąją techninę apžiūrą atliekančioje įmonėje ir saugomi su privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortele, kurioje įrašoma, kad mokestis sumokėtas.

11. Techninės apžiūros kontrolierius, nustatęs, kad mokestis nesumokėtas arba sumokėtas neteisingai, tai įrašo į privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomosios techninės apžiūros atlikimą patvirtinančių dokumentų neišduoda, o pateiktus dokumentus apie mokesčio sumokėjimą grąžina transporto priemonės savininkui ar valdytojui.

12. Transporto priemonių valdytojams mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones negrąžinamas, išskyrus permoką, kuri susidaro sumokėjus didesnį už nustatytą mokestį.

13. Pristatant privalomajai techninei apžiūrai transporto priemones, už kurias šis mokestis nemokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės priskyrimą atitinkamai transporto grupei ar (ir) jų priklausymą atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms.

14. Permokėjus mokestį, valdytojo prašymu techninės apžiūros centras išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina suma ir jos grąžinimo priežastys. Pažymoje nurodytą transporto priemonės mokesčio grąžintiną sumą pagal valdytojo rašytinį prašymą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, į kurios pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėtas transporto priemonės mokestis.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 932

redakcija)

KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO DYDŽIAI IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

1. Transporto priemonių ar jų junginių valdytojai už naudojimąsi magistraliniais keliais pagal Kelių naudotojo mokesčio dydžius ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) moka kelių naudotojo mokestį:

Transporto priemonės			Mokesčio dydis (eurais)
			metų tarifas		mėnesio tarifas		savaitės (7 dienų) tarifas		dienos tarifas
			EURO IV ir mažiau taršios	EURO 0, I, II, III	EURO IV ir mažiau taršios	EURO 0, I, II, III	EURO IV ir mažiau taršios	EURO 0, I, II, III	dienos tarifas
Autobusai	M₂	transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimąsias vietas keleiviams ir vieną sėdimąją vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 tonos	304		28		14		6
	M₃ A B	transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimąsias vietas keleiviams ir vieną sėdimąją vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 tonos	550		52		26		11
	M₃ I–III	transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo	753		75		37		11
Krovininės kelių transporto priemonės ir jų junginiai	N₁ N₁ specia-liosios paskir-ties trans-porto priemo-nės	iki 3,5 tonos (įskaitytinai)	304		28		14		6
	N₂	nuo 3,5 tonos iki 12 tonų (įskaitytinai)	550	753	52	75	26	37	11
	N₃	nuo 12 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės	753	1071	75	107	37	52	11
	N₁–N₃	iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas	304		28		14		6
Specialio-sios paskirties transporto priemonės	M₂–M₃ N_2–N₃	transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti naudojant specialią įrangą	347		28		14		6

2. Transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje po 2006 m. spalio 1 d., atitinka EURO IV arba mažiau taršią emisijos klasę. Siekiant įrodyti transporto priemonių, pagamintų iki šios datos ir įregistruotų Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir trečiosiose šalyse įregistruotų transporto priemonių atitiktį EURO IV arba mažiau taršiai emisijos klasei, pateikiamas gamintojo ar oficialaus jo atstovo išduotas sertifikatas (pažyma). Nepateikus tokio dokumento kontrolę vykdantiems pareigūnams, laikoma, kad transporto priemonė šios klasės neatitinka.

3. Kelių naudotojai turi teisę kelių naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynaisiais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais).

4. Sumokėjus kelių naudotojo mokestį, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) valdomoje Kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimo informacinėje sistemoje suformuojamos elektroninės vinjetės, kurių formą, reikalavimus, platinimo ir naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos automobilių kelių direkcija.

5. Sumokėti kelių naudotojo mokestį galima elektroninėms vinjetėms platinti skirtoje interneto svetainėje, specialiais ženklais pažymėtose vietose arba naudojantis mobiliąja programa.

6. Kelių naudotojai, sumokėję kelių naudotojo mokestį, įgyja teisę važiuoti šiais magistraliniais keliais:

6.1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10,15–91,00 km; 102,93–303,74 km);

6.2. A2 Vilnius–Panevėžys (12,00–132,70 km);

6.3. A3 Vilnius–Minskas (6,65–32,91 km);

6.4. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (15,51–133,96 km);

6.5. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (7,60–97,06 km);

6.6. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (6,02–185,40 km);

6.7. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km);

6.8. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (7,50–87,86 km);

6.9. A9 Panevėžys–Šiauliai (5,00–75,14 km);

6.10. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (4,57–66,10 km);

6.11. A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,41 km);

6.12. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,70 km; 59,43–185,96 km);

6.13. A13 Klaipėda–Liepoja (11,00–24,77 km; 26,75–45,15 km);

6.14. A14 Vilnius–Utena (10,66–95,60 km);

6.15. A15 Vilnius–Lyda (10,66–49,28 km);

6.16. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (15,55–135,48 km);

6.17. A17 Panevėžio aplinkkelis (0–22,28 km);

6.18. A18 Šiaulių aplinkkelis (0–17,08 km).

7. Kelių naudotojo mokestis netaikomas, jeigu mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertamas mokamas kelias, žiedinėse sankryžose. Kelių naudotojo mokestis netaikomas ir žemės ūkio veiklos subjektams, kurie verčiasi žemdirbyste ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kai jie važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo. Jeigu dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės kirsti mokamo kelio stačiu kampu kelių sankryžoje arba pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio leidžiama iki artimiausios apsisukimo vietos.

8. Kelių naudotojo mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal motorinės transporto priemonės registravimą patvirtinančiame dokumente nurodytą transporto priemonės kategoriją ir klasę, o jeigu transporto priemonės kategorija ir klasė nenurodyta, – pagal didžiausiąją leidžiamąją transporto priemonės masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių. Transporto priemonių klasifikavimas ir kodai nurodyti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus.

9. Kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą.

10. Transporto priemonių, už kurių važiavimą Aprašo 6 punkte nurodytais magistraliniais keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, vairuotojai privalo turėti dokumentus, kuriais patvirtinama, kad transporto priemonės, už kurias šis mokestis nemokamas, pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą priskiriamos atitinkamai transporto grupei ir (ar) priklauso atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms.

11. Jeigu transporto priemonė išregistruojama iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, grąžinamas tik už metines elektronines vinjetes sumokėtas kelių naudotojo mokestis.

12. Kelių naudotojo mokesčio grąžintina suma apskaičiuojama pagal formulę:

, kur

G – grąžintina suma;

M – metinės vinjetės kaina;

L – iki vinjetės galiojimo pabaigos likęs mėnesių skaičius.

13. Kelių naudotojo mokesčio grąžintiną sumą transporto priemonės valdytojo prašymu apskaičiuoja ir permokėtą kelių naudotojo mokestį transporto priemonės valdytojui grąžina Lietuvos automobilių kelių direkcija.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

Nr. 932, 2018-09-19, paskelbta TAR 2018-09-20, i. k. 2018-14769

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

MOKESČIO UŽ NAUDOJIMĄSI VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIAIS VAŽIUOJANT DIDŽIAGABARITĖMIS IR (AR) SUNKIASVORĖMIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS AR JŲ JUNGINIAIS DYDŽIŲ IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

1. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis, nustatytus susisiekimo ministro, transporto priemonių valdytojai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą „Mokestis už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova, ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) didžiausioji leidžiamoji masė viršija didžiausiuosius leidžiamus dydžius“ (toliau – Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaita) Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – Programa) finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

Didžiausieji leidžiamieji matmenys viršyti (centimetrais)			Mokesčio dydis (eurais)
aukščio	pločio	ilgio	vienkartinis tarifas, 10 kilometrų	mėnesio tarifas	metų tarifas
–	10–20	–	1,44	168	844
11–30	21–60	101–300	1,76	206	1 031
31–50	61–100	301–500	2,14	246	1 245
–	101–145*	501–750*	2,40	280	1 402

* I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta.

2. Jeigu transporto priemonės ar jų junginio matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis daugiau, negu nurodyta 1 punkto lentelėje, transporto priemonė tampa ypač pavojinga saugiam eismui. Tokioms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis mokestis (M), išreikštas eurais už 10 kilometrų, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo (K), kuris nustatomas, kai didžiausieji leidžiamieji matmenys viršijami, pridedamas papildomas 0,29 euro mokestis (K1) už kiekvieno atitinkamo matmens viršijimą, tai yra už kiekvieną aukščio viršijimą 10 centimetrų (X1), pločio viršijimą 10 centimetrų (X2) ar ilgio viršijimą 1 metru (X3), padaugintas iš koeficiento 1,5: M = K + (K1 × XX × 1,5), kur Xx= X1 arba X2, arba X3. Visais atvejais, kai viršijami du ar visi trys matmenys, mokestis nustatomas sumuojant mokesčius už atskirų matmenų viršijimą.

3. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kai ašies (ašių) apkrova viršija didžiausiąją leidžiamąją apkrovą, nustatytą susisiekimo ministro, transporto priemonių valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta (tonomis)	Mokesčio dydis (eurais)
	vienkartinis tarifas, 10 kilometrų	mėnesio tarifas
0,6–1,0	0,69	121
1,1–1,5	1,39	243
1,6–2,0	2,08	364
2,1–3,0	3,66	641
3,1–4,0	5,90	1 033
4,1–5,0	8,34	–
5,1–6,0	10,42	–
6,1–7,0	12,51	–
7,1–8,0 įskaitytinai	15,98	–

4. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvoriais traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ar jų junginiais, kurių ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, nustatytą susisiekimo ministro, traktorių ir savaeigių mašinų valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta (tonomis)

Mokesčio dydis (eurais)

vienkartinis tarifas, 10 kilometrų

mėnesio tarifas

0,6–1,0

0,23

1,1–1,5

0,46

1,6–2,0

0,69

121

2,1–3,0

1,22

214

3,1–4,0

1,96

344

4,1–5,0

2,78

–

5,1–6,0

3,47

–

6,1–7,0

4,17

–

7,1–8,0 įskaitytinai

5,32

–

5. Didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimas iki 0,6 tonos neapmokestinamas įvertinant krovinių paskirstymą ir išdėstymą transporto priemonėje ir technines svėrimo priemonių paklaidas.

6. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginių masę (40 tonų, o vežant 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus, – 44 tonas), transporto priemonių valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji masė viršyta (tonomis)

Mokesčio dydis (eurais)

vienkartinio mokesčio už kiekvieną viršytą toną tarifas, 10 kilometrų

mėnesio tarifas*

1,0–20,0

1,15

144

21,0–40,0

1,33

–

daugiau kaip 40,0

1,73

–

* Taikoma šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir ne didesnė kaip 48 tonos.

7. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvoriais traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ar jų junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, nustatytą susisiekimo ministro, traktorių ir savaeigių mašinų valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji masė viršyta (tonomis)

Vienkartinio mokesčio dydis už kiekvieną viršytą toną,
eurais už 10 kilometrų

1,0–20,0

0,17

21,0–40,0

0,21

daugiau kaip 40

0,34

8. Kai ašies (ašių) faktiška apkrova ir faktiška transporto priemonės ar jos junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršija didžiausiuosius leidžiamus dydžius, nustatytus susisiekimo ministro, nustatomas tas mokestis, kuris yra didesnis.

9. Jeigu didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės matmenys viršija didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis, mokestis apskaičiuojamas sumuojant mokesčius už kiekvienų parametrų viršijimą. Kai viršijamos didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos, mokestis skaičiuojamas sumuojant mokesčius už kiekvienos ašies (kiekvienų sudvejintų ašių) didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimą. Kai viršijama didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova ar didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė, mokestis pridedamas prie mokesčio už didžiausiųjų leidžiamųjų matmenų viršijimą. Kai viršijama didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova ir didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė, nustatomas tas mokestis, kuris yra didesnis, ir įmokos pridedamos prie mokesčio už didžiausiųjų leidžiamųjų matmenų viršijimą. Kai sunkiasvorė transporto priemonė turi daugiau ašių, nei nustatyta pagal didžiausiuosius leidžiamuosius transporto priemonių matmenis, leidžiamąsias ašies (ašių) apkrovas, didžiausiąją leidžiamąją masę, mokestis skaičiuojamas tik už didžiausiosios leidžiamosios masės (40 tonų, o vežant 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius su nedalomu kroviniu, pagamintus pagal ISO standartus, – 44 tonų) viršijimą.

10. Mokestį apskaičiuoja ir už jo apskaičiavimo teisingumą atsako leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išduodantys Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) darbuotojai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

11. Vienkartinio mokesčio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į didžiausiųjų leidžiamųjų naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techninių parametrų viršijimą ir didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo maršruto ilgį pagal atstumų tarp Lietuvos miestų ir pasienio kontrolės punktų lentelę, kurią tvirtina susisiekimo ministras. Jeigu atstumų tarp Lietuvos miestų ir pasienio kontrolės punktų lentelėje nėra punkto, į kurį vyksta didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė, mokestis skaičiuojamas iki lentelėje pažymėto punkto, esančio arčiausiai nuo to punkto, į kurį vyksta didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė, arba naudojantis kelių žemėlapiu.

12. Jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 metru, aukštį – daugiau kaip 10 centimetrų, plotį – daugiau kaip 9 centimetrais, ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, o valdytojas neturi leidimo, mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą apskaičiuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

13. Per klaidą sumokėjus mokestį, jį permokėjus, panaikinus leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kai gali būti sugrąžintas sumokėtas mokestis, transporto priemonės ar jų junginio valdytojo prašymu Lietuvos automobilių kelių direkcija išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina mokesčio suma ir jos grąžinimo priežastys. Pažymoje nurodytą sumą pagal transporto priemonės ar jų junginio valdytojo rašytinį prašymą Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko, nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 148
redakcija)

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšų naudojimo reikalavimus ir šių lėšų paskirstymo principus, kuriais turi vadovautis valstybės ir savivaldybių, užsienio valstybių institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, siekdami gauti finansavimą valstybės reikmėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipnio 1 ir 2 dalyse (toliau – kelių objektai).

II SKYRIUS

FIZINIŲ AR JURIDINIŲ ASMENŲ IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PERDUOTŲ TIKSLINIŲ LĖŠŲ NAUDOJIMAS

2. Į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (toliau – biudžetas) pervedamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) pajamų įmokų sąskaitoje sukauptos fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – juridinis asmuo) ir užsienio valstybių perduodamos tikslinės lėšos, kurios naudojamos šia tvarka:

2.1. Fizinių ar juridinių asmenų perduodamos tikslinės lėšos gali būti naudojamos tik šių asmenų siūlomiems valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems kelių objektams projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) neįsigyjant naujų žemės sklypų (toliau – kelių projektas):

2.1.1. Kelių projektas gali būti finansuojamas tik fizinių ar juridinių asmenų perduodamomis tikslinėmis lėšomis arba bendromis fizinių ar juridinių asmenų ir Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje kelių projektams finansuoti numatytomis lėšomis. Iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos tam tikram kelių projektui įgyvendinti skiriamos lėšos negali viršyti 80 procentų visos projekto vertės. Įvertinus kelių projekto atitiktį Aprašo 2.1.3 papunktyje nustatytiems reikalavimams, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius nustato konkretų kelių projektui įgyvendinti skiriamo Programos finansavimo lėšų dydį.

2.1.2. Fiziniai ar juridiniai asmenys, pageidaujantys perduoti tikslinių lėšų kelių projektui įgyvendinti, teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasiūlymus, kuriuose pateikiamas kelių projekto aprašymas, nurodoma šio projekto įgyvendinimo vieta, tikslas, nauda, siūloma perduoti tikslinių lėšų suma, preliminari kelių projekto vertė, kartu su techniniu projektu, jeigu jis parengtas.

2.1.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija pateiktus pasiūlymus įvertina atsižvelgdama į siūlomų perduoti tikslinių lėšų dydį, kelių projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, galimybę skirti lėšų iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje kelių projektams įgyvendinti numatytų lėšų, poveikį saugiam eismui tame kelyje, naudą visuomenei, šalies ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui. Pasiūlymai vertinami ir kelių projektai pripažįstami tinkamais įgyvendinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus nustatyta tvarka.

2.1.4. Lietuvos automobilių kelių direkcija, pripažinusi pasiūlytą kelių projektą tinkamu įgyvendinti, su fiziniu ar juridiniu asmeniu, pateikusiu pasiūlymą, sudaro kelių projekto finansavimo sutartį. Projekto finansavimo sutartyje, be kita ko, numatomas fizinio ar juridinio asmens perduodamų tikslinių ir iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos skiriamų lėšų dydis, jų perdavimo ir skyrimo terminai, sutarties sąlygų laikymosi užtikrinimo būdai, šalių atsakomybė. Projekto finansavimo sutartyje turi būti numatomos šalių teisės ir pareigos, kurios atsiras Aprašo 2.1.7 papunktyje nustatyta tvarka nustačius tikslią kelių projekto įgyvendinimo darbų kainą. Projekto finansavimo sutarties pavyzdinė forma tvirtinama Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu ir skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainėje.

2.1.5. Sudariusi kelių projekto finansavimo sutartį, Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja kelių projekto įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka kelių projekto įgyvendinimo rangovą.

2.1.6. Parinkus kelių projekto įgyvendinimo rangovą ir nustačius tikslią kelių projekto įgyvendinimo darbų kainą, fizinis ar juridinis asmuo privalo įmokėti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamų įmokų sąskaitą kelių projekto finansavimo sutartyje numatytas perduoti tikslines lėšas.

2.1.7. Jeigu parinkus kelių projekto įgyvendinimo rangovą tiksli kelių projekto įgyvendinimo darbų kaina yra mažesnė arba didesnė už Aprašo 2.1.2 papunktyje nustatyta tvarka Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateiktame pasiūlyme nurodytą preliminarią kelių projekto vertę, tuomet šalių (Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir fizinio ar juridinio asmens, pageidaujančio perduoti tikslinių lėšų kelių projektui įgyvendinti) finansiniai įsipareigojimai yra proporcingai mažinami arba didinami išlaikant Aprašo 2.1.4 papunktyje nurodytoje sutartyje nustatytą procentinį kiekvienos šalies finansavimo santykį.

2.2. Užsienio valstybių perduodamos tikslinės lėšos:

2.2.1. naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam tikslui, kai nenurodomas kelių objektas;

2.2.2. naudojamos Aprašo 2.1 papunktyje nustatytam tikslui, kai nurodomas konkretus kelių objektas.

III SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO SĄMATOS SUDARYMO PRINCIPAI

3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kasmet, per mėnesį po to, kai patvirtinamas biudžetas, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ateinančių metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektą, kuriame numatyta:

3.1. nuo 65 procentų Programos finansavimo lėšų valstybinės reikšmės keliams, perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų;

3.2. 30 procentų Programos finansavimo lėšų valstybės ir savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų;

3.3. iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (toliau – rezervas).

4. Į Programos finansavimo lėšų naudojimo sąskaitą pervestas lėšas, gautas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, administruoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šios lėšos skiriamos transporto priemonių greičio matavimo stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti. Likusi nepanaudota transporto priemonių greičio matavimo stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti lėšų dalis po lygiai paskirstoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomoms saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti.

5. Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija.

IV SKYRIUS

REZERVO PASKIRSTYMO PRINCIPAI

6. Rezervas paskirstomas Vyriausybės nutarimu iki 2019 m. gegužės 10 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų kovo 10 d.

7. Rezervas skiriamas valstybės ir savivaldybių institucijų valdomų vietinės reikšmės kelių skubaus taisymo (remonto) ar rekonstravimo dėl avarijos grėsmės, taip pat avarijos ar stichinės nelaimės, ekstremaliųjų situacijų ir ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo išlaidoms kompensuoti. Ne mažiau kaip 1,5 procento rezervo turi būti skirta Lietuvos automobilių kelių direkcijai nustatytoms funkcijoms atlikti, tai yra Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose.

8. Likęs nepaskirstytas pagal Aprašo 7 punktą rezervas gali būti skiriamas kelių objektams, kuriuos vykdant bus įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas ir prioritetinių darbų sąrašas ir kurie turės teigiamą poveikį saugiam eismui ir naudą visuomenei.

9. Likęs nepaskirstytas pagal Aprašo 7 ir 8 punktus rezervas gali būti skiriamas:

9.1. valstybės ir savivaldybių institucijų valdomų vietinės reikšmės kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, objektams įgyvendinti, – 50 procentų;

9.2. mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, jeigu savivaldybės institucija skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų; valstybės institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, jeigu valstybės institucija skiria ne mažiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų, – 50 procentų, kuris paskirstomas:

9.2.1. mėgėjų sodų teritorijose savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, jeigu savivaldybės institucija skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų, – 93 procentai;

9.2.2. valstybės institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, jeigu valstybės institucija skiria ne mažiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų, – 7 procentai.

10. Valstybės ir savivaldybių institucijos, siekiančios gauti finansavimą valstybės ir savivaldybių institucijų valdomų vietinės reikšmės kelių skubaus taisymo (remonto) ar rekonstravimo dėl avarijos grėsmės, taip pat avarijos ar stichinės nelaimės, ekstremaliųjų situacijų ir ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo išlaidoms kompensuoti, turi pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai iki 2019 m. kovo 15 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų sausio 2 d. šiuos dokumentus:

10.1. vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą skirti rezervo dalį praėjusiais metais patirtoms išlaidoms kompensuoti (toliau – prašymas), kuriame turi būti nurodyta ši informacija:

10.1.1. kelio numeris ir pavadinimas savivaldybės tarybos patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, kelio vieta (miestas, miestelis, seniūnija, kaimas);

10.1.2. atliktų darbų rūšis (rekonstravimas, kapitalinis remontas, paprastasis remontas);

10.1.3. kelio fiziniai parametrai (ilgis, plotis);

10.1.4. rezervo poreikis kompensuoti kelio taisymui (remontui) ar rekonstravimui dėl avarijos grėsmės, taip pat avarijos ar stichinės nelaimės, ekstremaliųjų situacijų ir ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimui panaudotas lėšas;

10.1.5. kelio objekto vertė;

10.2. dokumentus, patvirtinančius avarijos grėsmę, avariją, stichinę nelaimę, ekstremaliąją situaciją ir ekstremalųjį įvykį;

10.3. atlikto viešojo pirkimo dokumentus.

11. Prašyme kelių objektai surašomi prioriteto tvarka.

12. Lietuvos automobilių kelių direkcija iki 2019 m. kovo 25 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų sausio 15 d., įvertinusi gautus prašymus ir kitus dokumentus, sudaro valstybės ir savivaldybių institucijų valdomų vietinės reikšmės kelių, kurie buvo skubiai taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti dėl avarijos grėsmės, taip pat avarijos ar stichinės nelaimės, ekstremaliųjų situacijų ir ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo, sąrašą ir jį pateikia Susisiekimo ministerijai.

13. Valstybės ir savivaldybių institucijos, siekiančios gauti finansavimą kelių objektams, kuriuos vykdant bus įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas ir prioritetinių darbų sąrašas ir kurie turės teigiamą poveikį saugiam eismui ir naudą visuomenei, parengia nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas), nustatyta tvarka ir pateikia jį Susisiekimo ministerijai iki 2019 m. kovo 15 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų sausio 2 d.

14. Susisiekimo ministerija, apibendrinusi Aprašo 12 ir 13 punktuose gautą informaciją, per 3 darbo dienas nuo Aprašo 12 punkte nurodyto sąrašo gavimo dienos informuoja Lietuvos automobilių kelių direkciją apie rezervo likutį.

15. Valstybės ar savivaldybių institucijos, siekiančios gauti finansavimą Aprašo 9.1 papunktyje nurodytiems kelių objektams įgyvendinti, iki 2019 m. kovo 15 d., nuo 2020 m. – iki einamųjų kalendorinių metų spalio 31 d. turi pateikti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai prašymą finansuoti kelių objektus, vedančius į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos (toliau – prašymas dėl finansavimo).

16. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo dėl finansavimo gavimo dienos patikrina, ar kelio objektas nėra finansuojamas arba planuojamas finansuoti iš biudžeto lėšų, Europos Sąjungos finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, kitų teisėtų finansavimo lėšų, ir parengia motyvuotą išvadą, kurioje išdėstytas ekspertinis vertinimas dėl kelio objekto pridėtinės vertės ir įtakos investicinio sklypo patrauklumui bei potencialo pritraukti tiesioginių investicijų.

17. Prašymą dėl finansavimo vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal šiuos kriterijus:

17.1. Valstybės ar savivaldybės institucijos nuosavų lėšų dalis, skirta kelio objektui įgyvendinti (procentais). Didžiausias galimas kriterijaus balas – 25. Kriterijaus vertinimo tvarka:

17.1.1. Nuosavų lėšų dalis apskaičiuojama pagal formulę:

Y – nuosavų lėšų dalis, skirta kelio objektui įgyvendinti (procentais);

X – valstybės ar savivaldybės institucijos numatoma skirti kelio objektui įgyvendinti nuosavų lėšų dalis (Eur);

P – bendra kelio objekto įgyvendinimo vertė (Eur).

17.1.2. Daugiau balų suteikiama tiems kelių objektams, kuriuose valstybės ar savivaldybės institucijų nuosavų lėšų dalis į kelio objekto įgyvendinimą bus didesnė (procentais). Kelių objektai surikiuojami nuo didžiausia valstybės ar savivaldybės institucijų nuosavų lėšų dalimi finansuojamų kelių objektų iki mažiausia valstybės ar savivaldybės institucijų nuosavų lėšų dalimi finansuojamų kelių objektų.

17.1.3. Pirmiesiems 20 procentų kelių objektų (jeigu gaunamas skaičius nėra sveikasis, apvalinama pagal aritmetines taisykles iki sveikojo skaičiaus ir dviejų skaičių po kablelio; atitinkamai ši taisyklė taikoma ir toliau) suteikiami 25 balai, 20 balų suteikiama kitiems 20 procentų kelių objektų ir t. t. 5 balai suteikiami paskutiniams 20 procentų kelių objektų.

17.2. Darbo santykių mokesčių, susijusių su ketinamomis sukurti ir ne trumpiau kaip trejus metus išlaikomomis darbo vietomis, ir bendros kelio objekto įgyvendinimo vertės santykis. Didžiausias galimas kriterijaus balas – 25. Visais atvejais santykis turi būti ne mažesnis kaip 1,2. Kriterijaus vertinimo tvarka:

17.2.1. Santykis apskaičiuojamas pagal formulę:

Y – nuosavų lėšų dalis, skirta kelio objektui įgyvendinti (procentais);

KDV – kuriamų darbo vietų skaičius;

VDU – vidutinis nagrinėjamos savivaldybės bruto darbo užmokestis (naudojamas Lietuvos statistikos departamento patvirtintas paskutinio ketvirčio darbo užmokesčio vidurkis, šalies ūkis be individualių įmonių);

KDVIT – kuriamų darbo vietų išlaikymo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 36 mėnesiai nuo prašymo dėl finansavimo pateikimo dienos;

GPM – gyventojų pajamų mokesčio tarifas;

VSD – darbuotojo mokamo valstybinio socialinio draudimo tarifas;

PSD – darbuotojo mokamo privalomojo sveikatos draudimo tarifas;

DS – darbdavio mokamas socialinio draudimo tarifas;

GF – darbdavio mokamo garantinio fondo tarifas;

NPD – neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuotas pagal nagrinėjamą VDU;

X – prašomas finansavimas kelio objektui įgyvendinti (Eur).

17.2.2. Daugiau balų suteikiama tiems kelių objektams, kuriuose darbo santykių mokesčių ir bendros kelių objekto įgyvendinimo vertės santykis bus didesnis. Kelių objektai surikiuojami nuo didžiausią įgyvendinimo vertės santykį pasiekiančių kelių objektų iki mažiausią santykį pasiekiančių kelių objektų.

17.2.3. Pirmiesiems 20 procentų kelių objektų (jeigu gaunamas skaičius nėra sveikasis, apvalinama pagal aritmetines taisykles iki sveikojo skaičiaus ir dviejų skaičių po kablelio; atitinkamai ši taisyklė taikoma ir toliau) suteikiami 25 balai, 20 balų suteikiama kitiems
20 procentų kelių objektų ir t. t. 5 balai suteikiami paskutiniams 20 procentų kelių objektų.

17.3. Kelio objektas yra tęstinis, tai yra kelio objektas buvo finansuotas praėjusiais biudžetiniais metais. Jeigu atitinka, bus skiriama 10 balų, jeigu neatitinka, – 0 balų.

17.4. Investicijų sutarties su potencialiu investuotoju pasirašymo faktas. Jeigu atitinka, bus skiriama 20 balų, jeigu neatitinka, – 0 balų.

17.5. Prašoma finansuoti kelių objektą, kuris veda į valstybei svarbaus projekto statusą turintį objektą ir (arba) teritoriją. Jeigu atitinka, bus skiriama 20 balų, jeigu neatitinka, – 0 balų.

18. Įvertinusi prašymą dėl finansavimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija priima sprendimą:

18.1. neįtraukti prašyme dėl finansavimo nurodyto kelio objekto į kelių objektų sąrašą;

18.2. įtraukti prašyme dėl finansavimo nurodytą kelio objektą į kelių objektų sąrašą ir priskirti jam prašymo dėl finansavimo vertinimo metu nustatytą vertinimo balą.

19. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi valstybės ir savivaldybių institucijų pateiktus prašymus dėl finansavimo, sudaro kelių objektų sąrašą, kuriame aukštesnė vieta suteikiama didesnį vertinimo balą prašymo dėl finansavimo vertinimo metu gavusiems kelių objektams. Jeigu prašymų dėl finansavimo vertinimo metu keletas kelių objektų gavo vienodą balų skaičių, aukštesnė vieta kelių objektų sąraše suteikiama kelio objektui, dėl kurio įtraukimo į kelių objektų sąrašą prašymas dėl finansavimo gautas anksčiau.

20. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras priima sprendimą dėl kelių objektų įtraukimo į sąrašą, pagal kurį siūloma skirti rezervo lėšų valstybės reikmėms, susijusioms su keliais.

21. Kelių objektai į kelių objektų sąrašą įtraukiami ir kelių objektų sąrašas tvirtinamas ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu iki 2019 m. balandžio 15 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. ir galioja iki gruodžio 31 d. Kelių objektų sąrašas gali būti keičiamas iki planuojamų metų spalio 1 d.

22. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtintą prioritetinių kelių objektų sąrašą pateikia Susisiekimo ministerijai per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo datos.

23. Valstybės ir savivaldybių institucijos, siekiančios gauti finansavimą Aprašo 9.2 papunktyje nurodytiems kelių objektams įgyvendinti, Lietuvos automobilių kelių direkcijai iki 2019 m. kovo 15 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų sausio 2 d. pateikia vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą, kuriame nurodoma:

23.1. kelio numeris ir pavadinimas savivaldybės tarybos patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, kelio vieta (miestas, miestelis, seniūnija, kaimas);

23.2. statybos darbų rūšis (rekonstravimas, kapitalinis remontas, paprastasis remontas);

23.3. kelio fiziniai parametrai (ilgis, plotis);

23.4. Programos finansavimo lėšų poreikis;

23.5. kelio objekto vertė.

24. Lietuvos automobilių kelių direkcija iki 2019 m. balandžio 15 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų vasario 1 d., įvertinusi gautus savivaldybių institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų prašymus, taip pat atsižvelgdama į pagal Aprašo 14 punktą iš Susisiekimo ministerijos gautą informaciją, Aprašo 9.2.1 papunktyje nurodytiems kelių objektams finansuoti rezervo dalį savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams paskirsto taip:

24.1. 50 procentų sumos – pagal savivaldybės kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų patvirtintame kelių sąraše, kuriame taip pat nurodytas kelio numeris ir kelio pavadinimas;

24.2. 50 procentų sumos – pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis).

25. Savivaldybių institucijoms pagal Aprašo 24 punkte nustatytus principus skirtas rezervas tikslinamas korekcijos koeficientu, priklausančiu nuo savivaldybių institucijų skirtos nuosavų lėšų dalies procento. Korekcijos koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

, kur:

K – korekcijos koeficientas;

P – savivaldybių institucijų skirta nuosavų lėšų dalis procentais (nuo 30 procentų iki 50 procentų).

26. Lietuvos automobilių kelių direkcija iki 2019 m. balandžio 15 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų vasario 1 d. įvertina valstybės institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų prašymus finanstuoti Aprašo 9.2.2 papunktyje nurodytus kelių objektus. Valstybės institucijų kelių objektams rezervo dalis paskirstoma atsižvelgiant į Aprašo 14 punkte nurodytą iš Susisiekimo ministerijos gautą informaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą ir prioritetinių darbų sąrašą, kelių objektų poveikį saugiam eismui ir naudą visuomenei, o prioritetas teikiamas tiems kelių objekams, kuriems įgyvendinti valstybės institucijos skiria daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų.

27. Lietuvos automobilių kelių direkcija pagal Aprašo 25 ir 26 punktuose nustatytą tvarką sudaro savivaldybių institucijoms skiriamų lėšų ir kelių objektų sąrašą, kurį pateikia Susisiekimo ministerijai.

28. Valstybės ir savivaldybių institucijų, kurių rezervo poreikis yra mažesnis nei pagal Aprašo 25 ir 26 punktus paskirstyta rezervo dalis, rezervo likutis dar kartą paskirstomas kitoms savivaldybių institucijoms Aprašo 24 ir 25 punktuose nustatyta tvarka.

29. Jeigu rezervo poreikis mėgėjų sodų teritorijose savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, taip pat valstybės institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti yra mažesnis nei apskaičiuotas pagal Aprašo 25 ir 26 punktuose nurodytą tvarką, likusi rezervo dalis naudojama Aprašo 9.1 papunktyje nurodytiems kelių objektams finansuoti.

30. Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Aprašo 12, 13, 22 ir 27 punktuose nurodytą informaciją, rengia Vyriausybės nutarimo dėl rezervo paskirstymo projektą, kurį suderina su suinteresuotomis institucijomis, ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia tvirtinti Vyriausybei iki 2019 m. balandžio 25 d., nuo 2020 m. – iki kiekvienų metų vasario 10 d.

V SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAMS PASKIRSTYMO PRINCIPAI

31. Programos finansavimo lėšos vietinės reikšmės viešiesiems keliams (keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvėms gyvenamosiose vietovėse, jungiamiesiems ir kitiems keliams, nepriskirtiems valstybinės reikšmės keliams) ir vietinės reikšmės vidaus keliams (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio ir kitiems keliams, nepriskirtiems viešiesiems keliams) tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, prižiūrėti, saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, šiems keliams inventorizuoti naudojamos:

31.1. valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, – 4 procentai, kurios paskirstomos taip:

31.1.1. valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų vietinės reikšmės keliams – 50 procentų;

31.1.2. pasienio vietinės reikšmės keliams – 13 procentų;

31.1.3. privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, – 37 procentai;

31.2. vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse pagal suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių – 2 procentai;

31.3. savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 procentai, kurios paskirstomos taip:

31.3.1. miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai;

31.3.2. kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai.

32. Aprašo 31.3.1 ir 31.3.2 papunkčiuose nurodytos lėšos paskirtomos taip:

32.1. pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų;

32.2. pagal kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų patvirtintame kelių sąraše, kuriame taip pat nurodytas kelio numeris ir kelio pavadinimas: 2019 metais – 50 procentų, nuo 2020 metų – 40 procentų, nuo 2021 metų – 25 procentai, nuo 2022 metų – 0 procentų;

32.3. pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kelių ilgį: 2019 metais – 0 procentų, nuo 2020 metų – 10 procentų, nuo 2021 metų – 25 procentai, nuo 2022 metų – 50 procentų.

33. Programos finansavimo lėšos, numatytos Aprašo 31.2 ir 31.3 papunkčiuose, paskirstomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu. Programos finansavimo lėšos, numatytos Aprašo 31.1 papunktyje, paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų nustatyta tvarka. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal kelių valdytojų pateiktus ir su Lietuvos automobilių kelių direkcija suderintus kelių objektų sąrašus.

34. Ne mažiau kaip 58 procentai pagal Aprašo 31.2 ir 31.3 papunkčius skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, nuo 2019 metų – vietinės reikšmės keliams rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti, nuo 2022 metų – įregistruotiems vietinės reikšmės keliams rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai pagal Aprašo 31.2 ir 31.3 papunkčius skirtų lėšų turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Už Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolę, darbų kokybės kontrolės priežiūrą kelių objektuose atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija.

36. Už Programos finansavimo lėšų naudojimą, projektų, sąmatų ir techninių dokumentų rengimą, viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, darbų kokybės kontrolę, techninę priežiūrą, statybos užbaigimo procedūrų atlikimą atsako kelius valdantys Programos finansavimo lėšų gavėjai arba kelių valdytojai kartu su Programos finansavimo lėšų gavėjais.

37. Pasibaigus metams, valstybės ir savivaldybių institucijos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai atliktų darbų ir lėšų naudojimo ataskaitas.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

Nr. 148, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-19, i. k. 2019-02622

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO PERKĖLIMO KELTAIS PER KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJĄ Į KURŠIŲ NERIJĄ IR IŠ KURŠIŲ NERIJOS BILIETO KAINAI KOMPENSUOTI IR GYVENTOJŲ IR JŲ LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ NEATLYGINTINO PERKĖLIMO UŽLIETU KRAŠTO KELIO ŠILUTĖ–RUSNĖ RUOŽU SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato keleivių ir transporto priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (toliau – keleiviai ir transporto priemonės), perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų kainos kompensavimo ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudų kompensavimo tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

3. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai, taip pat gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšos.

4. Kiek Programos finansavimo lėšų reikia keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, nustatoma atsižvelgiant į praėjusiais metais faktiškai parduotų keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų skaičių ir nominalias jų vertes. Kiek lėšų reikia gyventojams ir jų lengviesiems automobiliams kelti užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu, nustatoma atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinį lapkričio–balandžio mėnesių paros eismo šiuo keliu intensyvumą ir kompensuotų sąnaudų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo, kuro, medžiagų, detalių, amortizacijos ir remonto darbų ir kitų) dydį.

II SKYRIUS

KELEIVIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PERKĖLIMO KELTAIS BILIETO KAINOS IR NEATLYGINTINO GYVENTOJŲ IR JŲ LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ PERKĖLIMO UŽLIETU KRAŠTO KELIO ŠILUTĖ–RUSNĖ RUOŽU SĄNAUDŲ KOMPENSAVIMAS

5. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) kasmet iki sausio 1 d. sudaro su vežėju keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo sutartį, o su valstybės įmone, prižiūrinčia krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, – gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo organizavimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu ir sąnaudų kompensavimo sutartį.

6. Kompensuojama keleivių ir transporto priemonių, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir kurie įtraukti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, ir dviračių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina.

7. Elektroninį sąrašą sudaro Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie asmenis ir transporto priemones, patvirtinantys teisę gauti perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją.

8. Į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą įtraukiami duomenys apie:

8.1. neįgaliuosius, registruotus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, ir jų vairuojamus lengvuosius automobilius, kurių registracijos liudijime yra specialiosios (pritaikytos neįgaliesiems) paskirties transporto priemonės statusą patvirtinanti žyma;

8.2. tarnybos reikalais vykstančius greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybos, prokuratūros, muitinės pareigūnus ir šių tarnybų transporto priemones, kurie įrašyti į minėtų tarnybų Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateiktą sąrašą;

8.3. Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atliekančius tarnybines funkcijas Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje, kurie įrašyti į Klaipėdos miesto savivaldybės Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateiktą sąrašą;

8.4. tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusus, kurių maršrutai patvirtinti Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje;

8.5. autocisternas, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, kai pateikiamas kuro vežimo važtaraštis;

8.6. transporto priemones, registruotas juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, vardu, arba šių juridinių asmenų valdomas transporto priemones, kurių registracijos liudijime šie juridiniai asmenys yra nurodyti transporto priemonės valdytojais;

8.7. juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, darbuotojus, registruotus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje;

8.8. transporto priemones, registruotas Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių vardu, arba šių įmonių valdomas transporto priemones, kurių registracijos liudijime šios įmonės nurodytos transporto priemonių valdytojomis;

8.9. Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių darbuotojus, dirbančius darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje, kurie įrašyti į Klaipėdos miesto savivaldybės Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateiktą sąrašą;

8.10. Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, kurių duomenys yra Gyventojų registre;

8.11. transporto priemones, registruotas Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vardu, ir šių asmenų valdomas transporto priemones, kurių registracijos liudijime šie asmenys yra nurodyti transporto priemonės valdytojais;

8.12. darbo reikalais vykstančius miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojus ir jų transporto priemones, kurie įrašyti į Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateiktą sąrašą.

9. Kompensacijos suma apskaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal vežėjo perkeltų keleivių ir transporto priemonių, kurių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina kompensuojama, skaičių. Vežėjas iki kito mėnesio 5 dienos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai jos nustatytos formos ataskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą.

10. Valstybės įmonė, prižiūrinti krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, organizuoja gyventojų ir jų lengvųjų automobilių perkėlimą užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu potvynio laikotarpiu, kai Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius išleidžia įsakymą dėl ekstremaliojo įvykio – potvynio. Valstybės įmonė, prižiūrinti krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai jos patvirtintos formos gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudų ataskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą.

11. Lietuvos automobilių kelių direkcija pagal pateiktus dokumentus perveda lėšas į vežėjo ir valstybės įmonės, prižiūrinčios krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, sąskaitas.

12. Už pateiktų ataskaitų teisingumą atsako vežėjas ir valstybės įmonė, prižiūrinti krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 932, 2018-09-19, paskelbta TAR 2018-09-20, i. k. 2018-14769

––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

Pakeitimai: