Suvestinė redakcija nuo 2005-07-01 iki 2006-05-12
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 38-1253, i. k. 1052230ISAK78/V-179
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) 20 straipsnio 8 dalimi,
1. Tvirtiname pridedamus:
3. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretoriui ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui pagal nustatytas administravimo sritis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS
1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą.
2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenims darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
3. Asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus:
4. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.
5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.
6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka:
6.1. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;
6.2. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 65–50, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;
6.3. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;
7. Gauti bazinio darbingumo procentai suapvalinami taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. Bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0.
9. Bazinis darbingumas vertinamas procentais:
11. Funkciniai kriterijai:
12. Profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms:
12.1. išsilavinimas:
12.2. profesinė kvalifikacija:
12.2.2. negalima panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus;
12.3. darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje:
13. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 11.1.2; 12.1.2; 12.2.2; 12.4.2 punktuose, vertinami kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybės.
14. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.1; 11.1.1; 12. 1.1; 12.2.1; 12.3.1; 12.4.1 punktuose, vertinami kaip nepalankios darbui aplinkybės.
15. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.2; 11.1.3; 12. 1.3; 12.2.3; 12.3.2; 12.4.3 punktuose, vertinami kaip palankios darbui aplinkybės.
16. Sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.
17. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginamai iš koeficiento 0,7.
18. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1.
19. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3.
20. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens amžius.
21. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,4.
22. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris dėl objektyvių priežasčių nebaigė profesinės reabilitacijos programos, jo bazinio darbingumo procentai, nustatyti iki profesinės reabilitacijos programos pradžios, dauginami iš koeficiento 1.
23. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris nebaigęs profesinės reabilitacijos programos įsidarbino, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,4.
24. Tuo atveju, kai asmens bazinis darbingumas yra nuo 0 iki 15 procentų, jo darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, neatsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, t. y. jo darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai vertinami tik asmeniui pačiam pageidaujant.
______________
Darbingumo lygio nustatymo
kriterijų aprašo
1 priedas
BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI
I. Nervų sistemos ligos
1. |
Galvinių nervų neuralgija |
|
1.1. |
lengva (apima retus neuralgijų priepuolius) |
100–90 |
1.2. |
vidutinio sunkumo (vidutinio dažnumo neuralginiai skausmai, sukeliami nestiprių dirgiklių) |
80–60 |
1.3. |
sunki (dažnai pasikartojantys neuralginio skausmo priepuoliai) |
50–20 |
2. |
Veido nervų periferinis paralyžius |
|
2.1. |
vienos pusės, kosmetiškai mažai trukdanti parezė |
100–90 |
2.2. |
išryškėjusi parezė ar kontraktūros |
80–70 |
2.3. |
visiškas vienos ar abiejų pusių paralyžius ir/ar kontraktūra |
60–50 |
3. |
Galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai |
|
|
Pastabos: § Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, kraujo apytakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos ir kt.). § Trauminių pažeidimų, kraujotakos sutrikimų, auglių atvejais turi būti įrodyti (klinikiniais ir/ar instrumentiniais diagnostiniais tyrimais) organiniai smegenų pakitimai |
|
3.1. |
galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su lengvu funkcijos sutrikimu |
100–70 |
3.2. |
galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimu (hemiparezės ar paraparezės, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis) |
60–40 |
3.3. |
galvos smegenų ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su ryškiu funkcijos sutrikimu (hemiplegija ar paraplegija (pilnas vienpusis arba abiejų galūnių paralyžius), visiškai sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis) |
30–0 |
4. |
Smegenų pažeidimai su psichikos sutrikimais |
|
4.1. |
lengvi (kasdienėje veikloje nežymiai pasireiškiantys) |
90–70 |
4.2. |
vidutinio sunkumo (aiškiai pasireiškiantys) |
60–40 |
4.3. |
sunkūs |
30–0 |
|
Pastaba. Vertinant psichikos sutrikimus, tikslinga atsižvelgti į asmens ypatybes, buvusias iki ligos. |
|
5. |
Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai |
|
5.1. |
pasireiškiantys miego sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.: |
|
5.1.1. |
lengvi |
100–90 |
5.1.2. |
vidutinio sunkumo, pasireiškiantys pavieniais nualpimo ar nukritimo priepuoliais |
80–70 |
5.2. |
ryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai, darantys žymų poveikį bendrai savijautai, pasireiškiantys dažnais nualpimais ar nevalingais kritimais, nevaldomu užmigimu |
70–30 |
6. |
Smegenų pažeidimai su pažintinių funkcijų sutrikimu (apraksija, afazija, agnozija ir kt.): |
|
6.1. |
lengvi (dalinė afazija ir kt.) |
80–60 |
6.2. |
vidutinio sunkumo (ryški afazija su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu ir kt.) |
50–20 |
6.3. |
sunkūs (pilna afazija, sunki demencija ir kt.) |
10–0 |
7. |
Smegenų pažeidimai su koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais priklausomai nuo sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus). |
80–0 |
8. |
Dalinis arba visiškas cerebrinis paralyžius |
|
8.1. |
išlikę lengvi galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai vidutinio laipsnio galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai |
80–60 50–30 |
8.2. |
sunkūs galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai (visiškas rankos ir kojos paralyžius (elegija) |
20–0 |
9. |
Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai: |
|
9.1. |
vienos arba abiejų pusių nežymūs judėjimo sutrikimai, sulėtėjimas, kai pusiausvyros sutrikimų nėra |
100–80 |
9.2. |
vidutiniai judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, nestabilumas pasisukimų metu, ryškus sulėtėjimas |
70–30 |
9.3. |
sunkūs judėjimo sutrikimai (negali savarankiškai judėti) |
20–0 |
|
Pastaba. Vertinant judesių (tarp jų hiperkinezių) sutrikimo ryškumą, atsižvelgiama į sutrikimų apimtį ir jų kupiravimo galimybes. |
|
10. |
Epilepsija |
|
|
vertinami pagal jų pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu: |
|
10.1. |
reti generalizuoti ir/ar židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kas keletą mėnesių |
100–70 |
10.2. |
vidutinio dažnumo generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos |
60–30 |
10.3. |
dažni generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną |
20–0 |
|
Pastabos: § Asmuo laikomas pagijusiu, jei per 3 metų laikotarpį, nevartojant vaistų nuo epilepsijos, priepuoliai nepasikartoja; § Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas ne tik priepuolių dažniu, bet ir diagnostiniais tyrimais (EEG, KT, MRT, laboratoriniai tyrimai, kt.). |
|
11. |
Narkolepsija |
|
|
Vertinama, atsižvelgiant į pasireiškimą ir simptomų kombinacijas (dienos metu pasireiškiantis mieguistumas, mieguistumo priepuoliai, katapleksija, automatiškas elgesys, pasireiškiantis nuovargio požymiais, paralyžius miegant neretai yra susijęs su hipnogeninėmis haliucinacijomis) |
80–20 |
12. |
Galvos augliai |
|
|
Pastaba. Procentai priklauso nuo pasekmių, atsiradusių dėl auglio rūšies, lokalizacijos, apimties ir/ar likusių pooperacinio, spindulinio ir/ar chemoterapinio gydymo pasekmių. |
100–0 |
13. |
Nugaros smegenų pažeidimai |
|
13.1. |
nugaros smegenų kaklo dalies lengvas pažeidimas su motorikos ir neryškiais jutimo sutrikimo simptomais, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų |
90–70 |
13.2. |
nugaros smegenų krūtinės ir juosmens srities arba cauda equina pažeidimas su apatinių galūnių funkcijos sutrikimu, kai nėra šlapimo pūslės ir išeinamosios žarnos funkcijos sutrikimų |
60–40 |
13.3. |
nugaros smegenų krūtinės ir strėnų dalies arba cauda equina pažeidimas su apatine parapareze, kai yra dubens organų funkcijos sutrikimų |
30–20 |
13.4. |
nugaros smegenų kaklo dalies pažeidimas su abipusiu viršutinių ir apatinių galūnių pažeidimu bei dubens organų funkcijos sutrikimu |
20–0 |
13.5. |
nugaros smegenų visiško nutraukimo sindromas |
0 |
|
Pastaba. Nutraukimo sindromas reiškia, kad nugaros smegenų visi valdymo keliai tam tikrame aukštyje yra visiškai nutrūkę |
|
14. |
Išsėtinė sklerozė |
|
|
Vertinama priklausomai nuo cerebrinių ir spinalinių funkcijų sutrikimo |
90–0 |
15. |
Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos: |
|
15.1. |
lengvas funkcijos sutrikimas |
100–80 |
15.2. |
vidutinis funkcijos sutrikimas |
80–50 |
15.3. |
sunkus funkcijos sutrikimas |
50–0 |
|
Pastaba. Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai). |
|
II. Psichikos ir elgesio sutrikimai
|
|
Proc. |
16. |
Demencijos (F00.0, F00.1, F00.2, F01.0, F01.1, F01.2, F01.3, F02.0, F02.1, F02.2, F02.3, F02.4, F02.8, F03)* Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus: |
|
16.1. |
0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas |
0 |
16.2. |
11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas |
10–0 |
16.3. |
21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas |
25–10 |
17. |
Organinis amnezinis sindromas (F04) |
0 |
18. |
Organinės psichozės (F06.0, F06.2, F06.8)* Epizodų dažnumas, jų trukmė (adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti socialinį prisitaikymą), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai vaistų reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą) |
70–20 |
19. |
Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3)* Epizodų dažnis, epizodo trukmė, taikant adekvatų gydymą, užsitęsusi ilgiau nei 6 mėn., ir nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita |
90–30 |
20. |
Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0)* |
80–30 |
21. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas* |
|
21.1. |
psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė |
70–20 |
21.2. |
amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas |
0 |
21.3. |
demencija (F1X.73) – taip pat kaip kitos demencijos |
25–0 |
22. |
Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai*: |
55–0 |
22.1. |
šizofrenija (F20.00, F20.01, F20.02, F20.1, F20.2, F20.3, F20.4, F20.5, F20.6, F20.8) sutrikimo eigos pobūdis, priepuolių dažnumas, jų trukmė taikant adekvatų gydymą, rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą), psichikos defekto remisijos pobūdis, liekamoji simptomatika |
|
22.2. |
šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.0, F22.8) Adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti asmens socialinę veiklą, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą) |
|
22.3. |
šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F 25.1, F25.2) Recidyvų dažnis, dalinis adekvataus gydymo efektas (išlieka persistuojanti simptomatika), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą) |
90–20 |
23. |
Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32..3, F33.2, F33.3)* Epizodų dažnis, kai epizodas užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn. ir taikant adekvatų gydymą nepavyksta pasiekti visavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita |
90–20 |
24. |
Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), somatoforminiai sutrikimai (F45.0, F45.5)* Kai adekvatus gydymas ne mažiau kaip 6 mėn. (psichofarmakoterapija ir/ar psichoterapija) neduoda teigiamo efekto ir esami simptomai reikšmingai trikdo asmens tiek buitinę, tiek profesinę veiklą |
100–0 |
25. |
Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78). Atsižvelgiant į IQ – |
|
25.1. |
jei <50 be išlygų |
20–0 |
25.2. |
51–69 – atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją |
70–20 |
|
*Pastaba. Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose SAM įsakymuose) |
|
III. Akies ir jos priedinių organų ligos
|
|
Proc. |
26. |
Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
20–0 |
|
Pastaba. Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija mažiau kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
|
27. |
Abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas: |
|
27.1. |
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,1 |
30 |
27.2. |
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3 |
50 |
27.3. |
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 0,5 |
60 |
27.4. |
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
20 |
27.5. |
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško |
40 |
27.6. |
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško |
60 |
27.7. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
20–0 |
27.8. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško |
30 |
27.9. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško |
70 |
27.10. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško |
90 |
27.11. |
dvejinimasis abiejose akyse |
75 |
27.12. |
glaukoma IV stadija |
20–0 |
27.13. |
glaukoma III stadija |
30 |
27.14. |
ryškus abiejų akių nistagmas |
30 |
27.15. |
abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius |
50 |
27.16. |
abiejų akių akomodacijos paralyžius |
70 |
28. |
Vienos akies regėjimo aštrumo sumažėjimas: |
|
28.1. |
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04 |
70 |
28.2. |
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1 |
80 |
28.3. |
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3 |
90 |
28.4. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
70 |
28.5. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško |
75 |
28.6. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško |
80 |
28.7. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško |
90 |
28.8. |
rainelės ir krumplyno arba gyslinės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos |
70 |
28.9. |
vienos akies aklumas ir kito organo patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę |
50–0 |
29. |
Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas iškritimas: |
|
29.1. |
homoniminė hemianopsija |
60 |
29.2. |
bitemporalinė hemianopsija: |
|
29.2.1. |
išliekant abiejų akių regėjimui |
90 |
29.2.2. |
regėjimo abiem akimis nėra |
70 |
29.3. |
homoniminė kvadrianopsija: |
|
29.3.1. |
viršuje |
80 |
29.3.2. |
apačioje |
70 |
29.4. |
nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse |
40 |
29.5. |
nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla |
40–30 |
30. |
Po piktybinių auglių pašalinimo (pvz., melanoma, retinoblastoma) 5 metų trukmės dinamiško stebėjimo metu: |
|
30.1. |
navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) |
50 |
30.2. |
peržengęs akies ribas navikas |
20 |
|
Pastaba. Dėl akies ligų (glaukoma, akies dugno ligos ir pan.) procentai vertinami priklausomai nuo regėjimo pablogėjimo (regėjimo aštrumas, regėjimo laukas). |
|
31. |
Spalvų juslės sutrikimas: |
|
31.1. |
pilnas spalvų juslės nebuvimas (achromazija) |
70 |
31.2. |
dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos iškritimas) |
90 |
IV. Ausų, nosies ir gerklų ligos
|
|
Proc. |
32. |
Klausos ir pusiausvyros organai |
|
32.1. |
Klausos pablogėjimas |
|
|
Pastaba. Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato, tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau: |
|
|
garso dažnis 500, 1000 ir 2000 Hz klausos pablogėjimas: |
|
32.1.1. |
20–29 dB |
80 |
32.1.2. |
30–49 dB |
70 |
32.1.3. |
50–69 dB |
60 |
32.1.4. |
70–89 dB |
50 |
32.1.5. |
daugiau kaip 90 dB |
40 |
32.1.6. |
ne tik pablogėjusi klausa, bet yra ir kalbėjimo sutrikimų: |
|
32.1.6.1. |
kalba neaiški, bet lengvai suprantama – atimama 20%, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip |
50 |
32.1.6.2. |
kalba sunkiai suprantama – atimama 30 %, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip |
40 |
32.1.6.3. |
nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas |
30 |
32.2. |
pusiausvyros sutrikimai |
|
|
Pastaba. Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija. |
|
32.2.1. |
lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams |
80 |
32.2.2. |
vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai – nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas su polinkiu kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, stiprus galvos svaigimas esant didesniems ir nekasdieniams krūviams, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti net esant mažiems krūviams |
70–60 |
32.2.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas – stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos |
50–30 |
32.3. |
ūžesys ausyse: |
|
32.3.1. |
be psichikos sutrikimų |
100–90 |
32.3.2. |
su padidėjusiu psichovegetaciniu nestabilumu |
80 |
32.3.3. |
su emocijų ir kognityviniais sutrikimais (depresija ir kt.) |
70–60 |
32.3.4. |
su ryškiais psichikos sutrikimais ir sutrikusia socialine adaptacija |
50 |
32.4. |
Meniere’io liga: |
|
32.4.1. |
vienas ar du priepuoliai per metus |
100–90 |
32.4.2. |
daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą |
80–60 |
32.4.3. |
sunkaus pobūdžio priepuoliai kelis kartus per mėnesį |
50 |
|
Pastaba. Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai ir ūžesys ausyse vertinami atskirai. |
|
32.5. |
lėtinis vidurinės ausies uždegimas: |
|
32.5.1. |
be išskyrų |
100 |
32.5.2. |
su pastovia vienos pusės arba epizodiška abiejų pusių sekrecija |
90 |
32.5.3. |
pastovus abipusis pūlių išsiskyrimas |
80 |
32.6. |
ausies kaušelio praradimas |
|
32.6.1. |
vienos ausies kaušelio praradimas |
80 |
32.6.2. |
abiejų ausų kaušelių praradimas |
70 |
33. |
Nosies ligos ir pažeidimai: |
|
33.1. |
nosies praradimas: |
|
33.1.1. |
visiškas nosies praradimas |
50 |
33.1.2. |
dalinis nosies praradimas, kosmetiškai mažai trukdantis |
90 |
33.2. |
sunkus, deformuojantis defektas |
80–70 |
33.3. |
Ozenos sloga |
80–60 |
33.4. |
nosies landų susiaurėjimas: |
|
33.4.1. |
vienos pusės priklausomai nuo kvėpavimo sutrikimo dydžio |
100–90 |
33.4.2. |
abiejų pusių, esant lengvam, vidutiniam kvėpavimo sutrikimui |
90 |
33.4.3. |
abiejų pusių, esant sunkiam kvėpavimo sutrikimui |
80 |
33.5. |
lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai yra pastovus pūlių išsiskyrimas, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas |
80–60 |
33.6. |
visiškas kvapo jutimo praradimas su skonio jutimo sutrikimais |
90 |
33.7. |
skonio jutimo praradimas |
90 |
34. |
Burnos ligos ir pažeidimai: |
|
34.1. |
bedantystė, protezus naudoti yra sunku arba neįmanoma |
90–80 |
34.2. |
kramtymo funkcijos sutrikimas |
100–80 |
34.3. |
negalėjimas atverti burnos |
100–70 |
34.4. |
dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama |
100–70 |
34.5. |
liežuvio neturėjimas |
60–40 |
35. |
Gerklų ligos ir pažeidimai: |
|
35.1. |
užkimimas dėl vienos balso klostės paralyžiaus ar dėl kitų priežasčių |
90 |
35.2. |
užkimimas dėl abiejų balso klosčių paralyžiaus ar dėl kitos gerklų ligos |
70–60 |
35.3. |
gerklų neturėjimas ar nuolatinis balso neturėjimas dėl kitų priežasčių |
60–40 |
V. Kvėpavimo sistemos ligos
|
|
Proc. |
|
Norint visapusiškai įvertinti ligonių, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis būklę, būtina atsižvelgti ne tik į gebėjimą (negebėjimą) dėl fizinės būklės vykdyti profesinę veiklą (įvertinama pagal maksimalų deguonies suvartojimo pajėgumą fizinio krūvio metu, kuris įvairių profesijų asmenims yra skirtingas), bet ir pagal darbo vietos aplinkos ypatumus (fizinius, cheminius ir kt.), kurie ypač svarbūs sergantiems kvėpavimo takų ligomis (pvz., bronchine astma). Pateikiamos orientacinės profesinio darbingumo lygio nustatymo gairės. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai, esant kvėpavimo sistemos ligoms ir būklėms, nurodantys kvėpavimo nepakankamumą: |
|
36. |
Lėtinis nekompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai: §kraujo dujų sudėties sutrikimas ligos remisijos metu: arterinio kraujo dalinis deguonies slėgis (PaO2) yra mažesnis kaip 60 mm/Hg arba arterinio kraujo dalinis anglies dvideginio slėgis (PaCO2) yra didesnis kaip 50 mm/Hg, §forsuoto iškvėpimo tūrio per 1 sekundę (FEV1) rodiklis po broncholitiko inhaliacijos ligos remisijos metu yra mažesnis kaip 35 proc. būtinojo dydžio pagal ERS 1986 m. atnaujintą žinyną, §ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra mažesnis kaip 8 ml/kg/min. |
0–25 |
37. |
Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra 8–15,9 ml/kg/min. |
25–50 |
38. |
Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra 16–19,9 ml/kg/min. |
50–75 |
39. |
Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra didesnis kaip 20 ml/kg/min. |
75–100 |
VI. Kraujotakos sistemos ligos
|
|
Proc. |
40. |
Širdies ligos |
|
40.1. |
širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, taikomomis esant širdies nepakankamumo C stadijai ir D stadijai: |
|
40.1.1. |
I funkcinė klasė (ligoniai, turintys minimalių širdies sutrikimų. Jie gerai toleruoja fizinį krūvį ir jo metu bei būdami ramybės būsenos (ramybėje) jokio diskomforto nejaučia. Objektyvizuojama 6 min. ėjimo testu, kai ligonis be simptomų gali nueiti 426–551 metrą. Tiriant nustatoma širdies patologija. |
100 |
40.1.2. |
II funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. 6 min. ėjimo testo metu, gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene) |
80–50 |
40.1.3. |
III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi) |
50–20 |
40.1.4. |
IV funkcinė klasė (ligoniai, kuriems bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. yra ramybės būsenoje ir gali kartotis arba išlikti. Per 6 min. gali nueiti iki 150 metrų) |
20–0 |
40.1.5. |
širdies nepakankamumo D stadija. Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą išlieka ryškūs simptomai būnant ramybėje; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, pacientai laukia širdies transplantacijos |
0 |
40.2. |
svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.), kai yra I funkcinės klasės širdies nepakankamumas |
80–50 |
40.3. |
širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui |
80–50 |
40.4. |
miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką |
80–50 |
40.5. |
lėtinė ekstrasistolija, kai yra bent vienas iš toliau išvardytų požymių, registruotų elektrokardiogramoje: dažnos ekstrasistolės (> 30/val.); grupinės (po dvi), salvinės (trys ir daugiau iš eilės); „R ant T“ fenomenas; ekstrasistolių atsiradimas ar pagausėjimas po nedidelio fizinio krūvio (25–50 W) |
80–50 |
40.6. |
lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas. Paroksizminis prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai kartojasi dažniau nei 2 kartus per savaitę |
80–50 |
40.7. |
daugiau kaip 2 kartus per paskutinius 12 mėnesių užregistruoti širdies ritmo sutrikimo (paroksizminių tachikardijų) epizodai sutrikdę hemodinamiką |
80–50 |
40.8. |
automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas |
50–20 |
40.9. |
elekardiostimuliatoriaus implantavimas |
100–80 |
40.10. |
stabili krūtinės angina (stabilios KA funkcines klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją): |
|
40.10.1. |
I funkcinė klasė. KA sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis; angininiai priepuoliai reti |
100 |
40.10.2. |
II funkcinė klasė. Priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo |
80–60 |
40.10.3. |
III funkcinė klasė. Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus |
60–40 |
40.10.4. |
IV funkcinė klasė. KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikščiojant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. Krūtinės angina gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija) |
20–0 |
40.11. |
arterinė hipertenzija (priklausomai nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų) |
|
40.11.1. |
mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio AKS padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir/ar diabetą) |
100 |
40.11.2. |
vidutinės rizikos grupė: antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas be rizikos veiksnių ir/ar 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir/ar diabetą) |
100 –90 |
40.11.3. |
didelės rizikos grupė: vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto) |
90–80 |
40.11.4. |
trečio laipsnio AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos – hipertenzinė nefropatija ir/ar retinopatija ir/ar kardiopatija ir/ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis |
80–50 |
41. |
Kraujagyslių ligos Pastaba. Aparatais atliekami tyrimai (Doppler monometrija ir kt.) suteikia galimybę tik bendrais bruožais nustatyti sunkumo kategoriją. Arterijų spindžio susiaurėjimo viršutinėse galūnėse atvejais vertinama pagal nusiskundimus ir funkcinių sutrikimų apimtį |
|
41.1. |
arterijų obliteruojančios ligos, apatinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas (taip pat po rekanalizacijos operacijų), kai: |
|
41.1.1. |
yra pakankamas cirkuliacijos lygis, pulsai periferinėse kojų kraujagyslėse, nusiskundimų nėra arba jie yra nežymūs (jutimo sutrikimai blauzdoje ir pėdoje greitai einant) |
100–90 |
41.1.2. |
kraujo cirkuliacija yra apribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai: |
|
41.1.2.1. |
skausmas neatsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 500 m |
80 |
41.1.2.2. |
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 500 m |
70–60 |
41.1.2.3. |
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 100 m |
50–40 |
41.1.2.4. |
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 50 m ar yra ramybės skausmai ir vienos kojos trofikos sutrikimai |
20 |
41.1.2.5. |
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant mažiau kaip 50 m ar yra ramybės skausmai ir abiejų kojų trofikos sutrikimai |
10–0 |
41.1.2.6. |
po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais |
80 |
|
Pastaba. Esant arterijų venų fistulėms, vertinama priklausomai nuo širdies ir periferinės kraujo apytakos hemodinamikos būsenos. |
|
41.2. |
aneurizmos (priklausomai nuo vietos ir dydžio) |
|
41.2.1. |
be lokalių funkcinių sutrikimų ir be krūvio apribojimų |
100–90 |
41.2.2. |
lokalių funkcinių sutrikimų nėra arba yra lengvo pobūdžio, bendras krūvio pajėgumas yra apribotas |
80–60 |
41.2.3. |
aortos, atsisluoksniuojančios aneurizmos, didelės pilvo aortos ir dubens arterijų aneurizmos |
60 |
41.3. |
venų varikozė |
|
41.3.1. |
lėtinis venų nepakankamumas (dėl varikozės ir kt.), potrombozinis sindromas: |
|
41.3.1.1. |
su vienos ar abiejų galūnių patinimu, atsirandančiu dėl nedidelio krūvio, kai nėra žaizdų ir didžiųjų venų patinimo požymių |
100–90 |
41.3.1.2. |
didelis patinimas, pasikartojantys (kelis kartus per metus) vienos ar abiejų pusių uždegimai |
80–70 |
41.3.1.3. |
nuolat atsinaujinančios žaizdos, priklausomai nuo recidyvų dažnio ir apimties (įskaitant ir artrogeninio tinimo požymius), vienos ar abiejų pusių |
70–50 |
41.4. |
limfoedema, kai: |
|
41.4.1. |
vienoje galūnėje nėra didesnių funkcinių sutrikimų, reikia nešioti elastines kojines |
100–90 |
41.4.2. |
galūnės apimtis padidėjo 3 cm arba daugiau, reikia atsižvelgti į funkcinį sutrikimą |
80–60 |
41.4.3. |
ligos apimtos galūnės funkcijos yra apribotos |
50–30 |
41.4.4. |
ligos apimta galūnė nefunkcionuoja |
20 |
41.5. |
ortostatinė hipotenzija |
|
41.5.1. |
su lengvais negalavimais |
100 |
41.5.2. |
didesni negalavimai, polinkis į kolapsą |
90–80 |
VII. Virškinimo sistemos ligos
|
|
Proc. |
42. |
Kramtymo ir rijimo pažeidimai: |
|
42.1. |
lengvas kramtymo ir/ar nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje |
90–80 |
42.2. |
sunkus kramtymo ir/ar rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus |
70–50 |
42.3. |
asmuo gali maitintis tik per enterostomą |
40–20 |
43. |
Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbacijos sindromas) – A; lėtinis pankreatitas – B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga – C; hepatitas – D; kepenų cirozė – E; kitos kepenų ligos – F, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai (Vilsono liga, hemochromatozė)) – pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius: |
|
43.1. |
lengvas funkcinis sutrikimas (A; B; C – 0,5 metų remisija; E – kompensuotas) |
90–60 |
43.2. |
vidutinis funkcinis sutrikimas (B; C; D – recidyvai; C – pablogėjimai kelis kartus per metus; D – aktyvus hepatitas; E – subkompensuotas) |
50–20 |
43.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas (A; B – su skausmo sindromais, nuolatinė diarėja; C – totalus žarnų pažeidimas, kraujavimas iš žarnyno, ryški anemija; D – dažni paūmėjimai; E – dekompensuotas) |
10–0 |
44. |
Skrandžio neturėjimas, pašalinimas: |
|
44.1. |
skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė (priklauso nuo negalavimų) |
100–90 |
44.2. |
visiškas skrandžio pašalinimas be mitybos sutrikimo (priklauso nuo negalavimų) |
80–70 |
44.3. |
visiškas skrandžio pašalinimas su mitybos sutrikimu |
60–50 |
45. |
Blužnies neturėjimas |
100 |
46. |
Išmatų nelaikymas: |
|
46.1. |
lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui) |
90 |
46.2. |
vidutinio sunkumo |
80 |
46.3. |
visiškas |
60–40 |
47. |
Plonosios žarnos fistulė |
60–50 |
48. |
Storosios žarnos fistulė |
70–60 |
49. |
Trumposios žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos): |
|
49.1. |
lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas) |
90–70 |
49.2. |
vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai malabsorbcijos požymiai) |
60–40 |
49.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija) |
30–10 |
50. |
Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys): |
|
50.1. |
lengvas funkcinis sutrikimas |
90–70 |
50.2. |
vidutinis funkcinis sutrikimas |
60–40 |
50.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas |
30–10 |
51. |
Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) |
100–80 |
VIII. Urogenitalinės sistemos ligos
|
|
Proc. |
52. |
Inkstų ligos: |
|
52.1. |
lėtinis inkstų nepakankamumas Pastaba. Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą ir su tuo susijusį funkcijos sutrikimą, yra glomerulų filtracijos greitis (GFK). |
|
52.2. |
inkstų pažeidimas su normaliu ar padidėjusiu GFG ³ 90 ml/min/1,73 m2 |
100–90 |
52.3. |
inkstų pažeidimas su neryškiai sumažėjusiu GFG 60 – 89 ml/min/1,73 m2 |
80–70 |
52.4. |
vidutiniškai sumažėjęs GFK 30–59 ml/min/1,73 m2 |
60–40 |
52.5. |
ryškiai sumažėjęs GFK 15–29 ml/min/1,73 m2 |
30–20 |
52.6. |
sunkus inkstų nepakankamumas < 15 ml/min/1,73 m2 |
10–0 |
52.7. |
vieno inksto neturėjimas |
80–60 |
53. |
Šlapimo pūslės neturėjimas |
60–50 |
54. |
Šlapimo nelaikymas: |
|
54.1. |
lengvo pobūdžio (esant krūviams) |
90 |
54.2. |
vidutinio sunkumo |
80–60 |
54.3. |
visiškas (su šlapimo kaupimu) |
60–50 |
55. |
Šlapimo takų fistulė |
70–50 |
56. |
Šando išvarža (reikia dėvėti bandažą) |
100–80 |
IX. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
|
|
Proc. |
57. |
Nutukimas su parenchiminių organų distrofija, kai kūno masės indeksas > 40 kg/m2 |
20–0 |
58. |
Sunkios formos hipotireozė, komplikuota lėtinio koronarinio nepakankamumo ir sunkiai kompensuojama tireoidiniais hormonais, sunkios formos antinksčių nepakankamumas su kitų organų pakenkimu, sunkus necukrinis diabetas (inkstų), blogai kompensuojamas antidiureziniais vaistais |
50–20 |
59. |
Hipofizinis nanizmas, osteochondropatija, osteochondrodistrofija |
100–50 |
|
Pastaba. Darbingumo procentai priklauso nuo funkcijos sutrikimo laipsnio. |
|
59.1. |
lengvas funkcijos sutrikimas – sergant endokrinine, mitybos ir medžiagų apykaitos liga, kai kasdien reikalinga dieta ir režimas, kurie sunkina darbo užduočių vykdymą |
|
59.2. |
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimai – būtina ne tik dieta ir režimas, bet ir vaistai, be kurių būklė staigiai pablogėja, darbui reikia ypatingų sąlygų |
|
59.3. |
sunkus funkcijos sutrikimas – be ligos, kuri sukelia vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimą, prisideda ir kitų organų komplikacijos |
|
59.4. |
ypač sunkus funkcijos sutrikimas – gyvybei svarbių organų negrįžtamas pažeidimas, kai asmens gyvybė priklauso nuo kitų žmonių ar medicinos pagalbos |
|
X. Odos ir poodžio ligos
|
|
Proc. |
60. |
Nuolatinė odos ir/ar poodžio pažeidimo (egzemos ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones, lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių) |
100–90 |
61. |
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja) |
80–60 |
62. |
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja; asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų) |
70–50 |
63. |
Nuolatinis sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir/ar delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio; vaistų nevartojimas gali sukelti funkcinių sutrikimų progresavimą ir kitų organų komplikacijas). |
40–20 |
64. |
Nuolatinis ypatingai sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų). |
10–0 |
XI. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais
|
|
Proc. |
65. |
Lengvas funkcinis sutrikimas Pastaba. Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai. |
100–70 |
65.1. |
asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų |
|
65.2. |
reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus |
|
65.3. |
blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t. |
|
65.4. |
yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų |
|
66. |
Vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai Pastaba. Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai: |
60–40 |
66.1. |
asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sukoncentravimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas. |
|
66.2. |
vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus |
|
66.3. |
gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus |
|
66.4. |
padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms |
|
66.5. |
lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus |
|
67. |
Sunkus funkcinis sutrikimas Pastaba. Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai |
30–10 |
67.1. |
asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus |
|
67.2. |
taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus blogėja bendra sveikatos būklė |
|
67.3. |
yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes |
|
67.4. |
dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartojančios ir recidyvuojančios infekcijos |
|
67.5. |
dėl ligos atsiradęs III stadijos inkstų nepakankamumas |
|
67.6. |
blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus |
|
67.7. |
dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito |
|
68. |
Ypač sunkus funkcinis sutrikimas: |
10–0 |
68.1. |
kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos |
|
68.2. |
savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius |
|
XII. Infekcinės ligos
|
|
Proc. |
||||||||||||||||
69. |
Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiškai, po ilgalaikio gydymo ir esant atsparioms mikrobų formoms |
20–0 |
||||||||||||||||
70. |
ŽIV infekuotas, sergantis AIDS |
|
||||||||||||||||
70.1. |
A2, A3, B1 |
60–40 |
||||||||||||||||
70.2. |
B2, B3, C1 |
30–10 |
||||||||||||||||
70.3. |
C2, C3 |
10–0 |
||||||||||||||||
|
Klinikinės kategorijos
|
|
||||||||||||||||
|
*PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija |
|
||||||||||||||||
71. |
Laimo liga (neuroboreliozė) A 69.2 |
60–40 |
||||||||||||||||
72. |
Erkinis virusinis encefalitas A 80 |
50–0 |
||||||||||||||||
73. |
Lėtinis virusinis hepatitas B 18 |
50–20 |
||||||||||||||||
74. |
Echinokokozė B 67 |
40–0 |
XIII. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos
|
|
Proc. |
75. |
Kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė (darbingumo netekimo procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos). Funkcinio nepakankamumo klasės: |
|
75.1. |
I klasė: gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio), I–II rentgenologinė stadija. |
100–80 |
75.2. |
II klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I–III rentgenologinė stadija |
80–50 |
75.3. |
III klasė: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III–IV rentgenologinė stadija |
70–30 |
75.4. |
IV klasė: ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III–IV rentgenologinė stadija |
30–0 |
|
Pastaba. Rentgenologinės stadijos: I stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas; II stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas; III stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų; IV stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai. |
|
76. |
Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, struktūriniai skeleto-raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis |
|
76.1. |
Lengvas skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir/ar esant ryškiai insoliacijai), jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir/ar yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus. |
90–70 |
76.2. |
Vidutinio sunkumo skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą. |
70–40 |
76.3. |
Sunkus skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos sunkus arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinis funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų). |
30–10 |
76.4. |
Ypatingai sunkus skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos ypatingai sunkus ar daugiau kaip dviejų sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo pats sugeba tik patenkinti savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų). |
0–10 |
77. |
Abiejų klubo sąnarių ankilozė arba ryški kontraktūra |
30–0 |
78. |
Ryški klubo sąnario kontraktūra ar ankilozė |
60–50 |
79. |
Ryški peties sąnario kontraktūra arba ankilozė |
80–50 |
80. |
Ryški čiurnos sąnario kontraktūra arba ankilozė esant ydingai pėdos padėčiai arba abiejų čiurnos sąnarių ankilozė; |
60–50 |
81. |
Ryški alkūnės sąnario kontraktūra (judesiai galimi iki 10 laipsnių kampu) arba funkciškai nepatogios padėties ankilozė (mažesniu kaip 60 laipsnių arba didesniu kaip 150 laipsnių kampu), arba kraštutinės pronacijos ar supinacijos padėties dilbio fiksacija |
60–50 |
82. |
Plaštakos 4 pirštų, išskyrus pirmą, ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra |
60–10 |
XIV. Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai
|
|
Proc. |
|
83. |
Minkštųjų audinių sužalojimai |
|
|
83.1. |
Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: |
|
|
83.1.1. |
neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) |
90 |
|
83.1.2. |
ryškūs veido pažeidimai |
75 |
|
83.1.3. |
labai ryškūs, trikdantys mimiką |
50 |
|
83.2. |
liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse): |
|
|
83.2.1. |
užima mažiau kaip 1% ploto |
95 |
|
83.2.2. |
užima 1–2% ploto |
90 |
|
83.2.3. |
užima 3–4% ploto |
85 |
|
83.2.4. |
užima 5–10% ploto |
75 |
|
83.2.5. |
užima daugiau kaip 10% ploto |
65 |
|
|
Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. |
|
|
84. |
Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas |
|
|
84.1. |
stuburo funkcijos pažeidimai: |
|
|
84.1.1. |
nežymūs riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas |
85 |
|
84.1.2. |
žymus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas |
70 |
|
84.1.3. |
labai žymūs: labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas |
50 |
|
84.2. |
pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo: |
|
|
84.2.1. |
nežymūs pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties sąnario judesiai |
80 |
|
84.2.2. |
žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga |
70 |
|
84.2.3. |
labai žymūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario judesiai |
50 |
|
|
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 5%. |
|
|
84.3. |
Peties sąnario nejudrumas: |
40 |
|
84.3.1. |
tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos |
35 |
|
84.3.2. |
peties sąnario kontraktūra: |
|
|
84.3.2.1. |
neryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170o–120o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–40o; rankos judesys į šoną – 150o–120o |
80 |
|
84.3.2.2. |
ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115o–75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 35o–30o; rankos judesys į šoną – 115o–75o |
70 |
|
84.3.2.3. |
labai ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30o; rankos judesys į šoną – mažiau kaip 75o |
50 |
|
|
Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 180o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–70o; rankos judesys į šoną – 180o; rotacija: vidinė – 90o; išorinė – 50o. |
|
|
84.3.3. |
įprastas peties sąnario išnirimas |
80 |
|
|
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 10%. |
|
|
84.4. |
rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas |
20 |
|
84.4.1. |
rankos netekimas po peties sąnario egzartikuliacijos arba bigė vidurinėje žasto dalyje |
25 |
|
84.4.2. |
rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje |
35 |
|
84.4.3. |
vienintelės rankos iki traumos netekimas |
0 |
|
84.5. |
nesuaugęs žastikaulio lūžimas (netikras sąnarys) |
35 |
|
|
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas (išskyrus 62 p.) padidinamas 5%. |
|
|
84.6. |
tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos |
50 |
|
|
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 10%. |
|
|
84.7. |
alkūnės sąnario nejudrumas: |
|
|
84.7.1. |
iš sulenktos padėties 60o–90o kampu |
65 |
|
84.7.2. |
iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60o arba didesniu kaip 90o kampu |
60 |
|
84.7.3. |
alkūnės sąnario kontraktūra |
|
|
84.7.4. |
nežymi – sulenkimas – 50o–60o; ištiesimas – 175o–160o |
90 |
|
84.7.5. |
žymi – sulenkimas – 65o–90o; ištiesimas – 155o–140o |
75 |
|
84.7.6. |
labai žymi – sulenkimas mažiau kaip 90o; ištiesimas mažiau kaip140o |
65 |
|
|
Pastabos: § Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 30o–40o; ištiesimas – 180o; rotacija – 180o. § Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija, procentas didinamas 5%. |
|
|
84.8. |
dilbio netekimas dėl alkūnės sąnario egzartikuliacijos |
30 |
|
84.8.1. |
kai iki traumos buvo vienintelis |
0 |
|
84.8.2. |
dilbio bigė bet kurioje dalyje |
35 |
|
84.8.3. |
nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys): |
|
|
84.8.4. |
vieno dilbio kaulo |
70 |
|
84.8.5. |
abiejų dilbio kaulų |
50 |
|
84.8.6. |
dilbio funkcijos sutrikimas: |
|
|
84.8.6.1. |
nežymus pronacijos ir supinacijos (iki 60o) sutrikimas be alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija |
90 |
|
84.8.6.2. |
žymus (iki 45o) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai |
85 |
|
84.8.6.3. |
labai žymus pronacijos ir supinacijos (iki 30o) sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai |
75 |
|
|
Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. |
|
|
84.9. |
Riešo sąnario nejudrumas: |
|
|
84.9.1. |
ištiesus |
70 |
|
84.9.2. |
sulenkus |
60 |
|
84.10. |
riešo sąnario judesių apribojimas: |
|
|
84.10.1. |
nežymus – sulenkimas – 140o–160o; ištiesimas – 145o–150o |
90 |
|
84.10.2. |
žymus – sulenkimas – 155o–160o; ištiesimas – 155o–160o |
85 |
|
84.10.3. |
labai žymus – sulenkimas mažiau kaip 160o; ištiesimas mažiau kaip160o |
75 |
|
|
Pastabos: § Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 110o–115o, ištiesimas – 135o–140o. § Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. |
|
|
84.11. |
plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių |
35 |
|
84.12. |
nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai) |
85 |
|
84.13. |
plaštakos funkcijos sutrikimai ir/ar pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas, griebimo sutrikimas: |
|
|
84.13.1. |
nežymūs |
90 |
|
84.13.2. |
žymūs |
80 |
|
84.13.3. |
labai žymūs |
75 |
|
|
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. |
|
|
84.14. |
pirmasis pirštas (nykštys): |
|
|
84.14.1. |
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais |
95 |
|
84.14.2. |
naginio pirštakaulio bigė |
90 |
|
84.14.3. |
bigė tarpfalanginiame sąnaryje |
85 |
|
84.14.4. |
pamatinio pirštakaulio bigė |
80 |
|
84.14.5. |
piršto netekimas |
75 |
|
84.14.6. |
piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi |
70 |
|
84.15. |
vieno savojo piršto sąnario nejudrumas: |
|
|
84.15.1. |
pusiau sulenkus |
90 |
|
84.15.2. |
ištiesus arba sulenkus |
85 |
|
84.16. |
dviejų savųjų piršto sąnarių nejudrumas: |
|
|
84.16.1. |
pusiau sulenkus |
85 |
|
84.16.2. |
ištiesus arba sulenkus |
80 |
|
84.17. |
delnakaulio–piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas: |
|
|
84.17.1. |
pusiau sulenkus |
80 |
|
84.17.2. |
ištiesus arba sulenkus |
75 |
|
84.18. |
piršto judesių sutrikimas: |
|
|
84.18.1. |
nežymus |
90 |
|
84.18.2. |
žymus (pusiau sulenkus) |
85 |
|
84.18.3. |
labai žymus (ištiesus arba sulenkus) |
80 |
|
|
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 75.1, 75.2, 75.7.1 ir 75.10.1 p.) didinamas 5%. |
|
|
84.19. |
antrasis (rodomasis) pirštas: |
|
|
84.19.1. |
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė galiniame pirštakaulyje |
95 |
|
84.19.2. |
bigė viduriniame pirštakaulyje |
90 |
|
84.19.3. |
pamatinio pirštakaulio bigė |
85 |
|
84.19.4. |
piršto netekimas |
80 |
|
84.19.5. |
piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi |
75 |
|
84.19.6. |
nežymi piršto kontraktūra arba distalinio savojo piršto sąnario kontraktūra |
90 |
|
84.19.7. |
piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė |
85 |
|
84.19.8. |
piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė |
80 |
|
|
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 76.1 ir 76.2 p.) didinamas 5%. |
|
|
84.20. |
trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai: |
|
|
84.20.1. |
galinio pirštakaulio bigė |
95 |
|
84.20.2. |
bigė viduriniojo arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje |
90 |
|
84.20.3. |
piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi |
85 |
|
84.20.4. |
nežymi piršto kontraktūra arba antrojo savojo piršto sąnario ankilozė |
95 |
|
84.20.5. |
piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė |
90 |
|
84.20.6. |
piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė |
85 |
|
84.21. |
dviejų vienos rankos pirštų netekimas: |
|
|
84.21.1. |
pirmojo ir antrojo pirštų |
55 |
|
84.21.2. |
pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5) |
65 |
|
84.21.3. |
antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5) |
75 |
|
84.21.4. |
trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5) |
80 |
|
84.22. |
trijų vienos rankos pirštų netekimas: |
|
|
84.22.1. |
pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5) |
50 |
|
84.22.2. |
pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5) |
55 |
|
84.22.3. |
antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5) |
65 |
|
84.22.4. |
trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5) |
70 |
|
84.23. |
keturių vienos rankos pirštų netekimas: |
|
|
84.23.1. |
pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5) |
45 |
|
84.23.2. |
pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo |
45 |
|
84.23.3. |
pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo |
45 |
|
84.23.4. |
antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo |
50 |
|
84.23.5. |
visų vienos plaštakos pirštų netekimas |
40 |
|
84.24. |
riboti visų plaštakos pirštų judesiai: |
|
|
84.24.1. |
nežymus |
65 |
|
84.24.2. |
žymus – pusiau sulenkus |
50 |
|
84.24.3. |
labai žymus – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė |
40 |
|
84.25. |
riboti keturių plaštakos pirštų judesiai: |
|
|
84.25.1. |
nestipriai |
70 |
|
84.25.2. |
stipriai – pusiau sulenkus |
55 |
|
84.25.3. |
labai stipriai – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė |
45 |
|
|
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. |
|
|
84.26. |
dubens funkcijos sutrikimas: |
|
|
84.26.1. |
nežymus statikos sutrikimas |
80 |
|
84.26.2. |
žymus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai |
70 |
|
84.26.3. |
labai žymus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai |
40 |
|
84.27. |
klubo sąnario nejudrumas: |
|
|
84.27.1. |
ištiesus |
55 |
|
84.27.2. |
sulenkus |
40 |
|
84.28. |
riboti klubo sąnario judesiai: |
|
|
84.28.1. |
nežymiai – sulenkimas 80o; ištiesimas 50o; grįžtamasis judesys 55o–40o |
85 |
|
84.28.2. |
žymiai – sulenkimas 75o–60o; ištiesimas 45o–35o; grįžtamasis judesys 35o–30o |
75 |
|
84.28.3. |
labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip 60o; ištiesimas mažiau kaip 35o; grįžtamasis judesys mažiau kaip 30o |
65 |
|
|
Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80o–100o; ištiesimas 60o–70o; grįžtamasis judesys 60o. |
|
|
84.29. |
kojos netekimas dėl klubo sąnario egzartikuliacijos arba bigė viršutiniame trečdalyje: |
30 |
|
84.29.1. |
kai iki traumos koja buvo vienintelė |
0 |
|
84.29.2. |
šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje |
40 |
|
84.29.3. |
netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis) |
45 |
|
84.30. |
kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos: |
|
|
84.30.1. |
nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas |
85 |
|
84.30.2. |
žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių sąnarių judesiai |
70 |
|
84.30.3. |
labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai |
55 |
|
84.31. |
tabaluojantis kelio sąnarys |
55 |
|
84.32. |
kelio sąnario nejudrumas: |
|
|
84.32.1.1. |
ištiesus |
65 |
|
84.32.1.2. |
sulenkus |
50 |
|
84.33. |
patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo |
90 |
|
84.34. |
riboti kelio sąnario judesiai: |
|
|
84.34.1. |
nežymiai – sulenkimas 80o–85o; ištiesimas 170o–175o |
90 |
|
84.34.2. |
žymiai – sulenkimas 90o–100o; ištiesimas 165o–150o |
80 |
|
84.34.3. |
labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip100o, ištiesimas mažiau kaip 150o |
70 |
|
|
Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30o, ištiesimas 180o. |
|
|
84.35. |
blauzdos netekimas dėl kelio sąnario egzartikuliacijos arba bigė viršutiniame trečdalyje |
40 |
|
84.36. |
vienintelės kojos blauzdos netekimas |
20 |
|
84.37. |
bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje |
50 |
|
84.38. |
nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys): |
|
|
84.38.1. |
abiejų kaulų |
55 |
|
84.38.2. |
blauzdikaulio |
65 |
|
84.38.3. |
šeivikaulio |
80 |
|
84.39. |
blauzdos funkcijos sutrikimas: |
|
|
84.39.1. |
nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai (sutrumpėjimas 1–2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai |
85 |
|
84.39.2. |
žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai |
75 |
|
84.39.3. |
labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai |
60 |
|
84.40. |
tabaluojantis čiurnos sąnarys |
65 |
|
84.41. |
čiurnos sąnario nejudrumas: |
|
|
84.41.1. |
funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 900–950 kampu) |
75 |
|
84.41.2. |
bet kurioje kitoje padėtyje |
65 |
|
84.42. |
riboti čiurnos sąnario judesiai: |
|
|
84.42.1. |
neryški kontraktūra |
90 |
|
84.42.2. |
ryški kontraktūra |
85 |
|
84.42.3. |
labai ryški kontraktūra |
80 |
|
84.43. |
pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais |
60 |
|
84.44. |
pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje |
70 |
|
84.45. |
pėdos funkcijos sutrikimas: |
|
|
84.45.1. |
nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas |
90 |
|
84.45.2. |
žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario judesiai |
85 |
|
84.45.3. |
labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai riboti čiurnos sąnario judesiai |
75 |
|
84.45.4. |
visų pėdos pirštų netekimas dėl padų–pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje |
75 |
|
84.45.5. |
pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi |
85 |
|
84.45.6. |
pirmojo piršto netekimas dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje |
90 |
|
84.45.7. |
pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas |
95 |
|
84.45.8. |
antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas: |
|
|
84.45.9. |
dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu |
95 |
|
84.45.10. |
netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi |
90 |
|
84.46. |
piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas: |
|
|
84.46.1. |
vieno, dviejų pirštų |
95 |
|
84.46.2. |
trijų, keturių pirštų |
90 |
|
84.46.3. |
potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas: |
|
|
84.46.3.1. |
nežymus |
95 |
|
84.46.3.2. |
žymus |
90 |
|
84.46.3.3. |
labai žymus |
85 |
|
84.47. |
po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės: |
|
|
84.47.1. |
nežymūs |
90 |
|
84.47.2. |
žymūs |
80 |
|
84.47.3. |
labai žymūs |
70 |
|
|
Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo, apskaičiuoto sutrikus funkcijai. |
|
|
84.48. |
kaukolės defektai (lūžiai) |
|
|
84.48.1. |
be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai |
100 |
|
84.48.2. |
mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai |
100–90 |
|
84.48.3. |
kaukolės pažeidimai su žymiais kaulų defektais (įkaitant ir deformuojančius) be funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė) |
70–60 |
|
84.49. |
veido kaukolės deformacijos: |
|
|
84.49.1. |
lengvos |
90 |
|
84.49.2. |
didesnės, trukdančios deformacijos |
80–70 |
|
84.49.3. |
dėl deformacijos sugadinta išvaizda |
50 |
|
|
Pastaba. Su kaukolės defektais ir kaukolės lūžiais beveik visuomet yra patiriamos ir smegenų traumos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant traumos sunkumo lygį. |
|
|
XV. Kitų organų ligos ir pažeidimai
|
|
Proc. |
|
Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) nustatomi įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą: |
|
85. |
Lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus) |
100–70 |
86. |
Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą) |
70–40 |
87. |
Sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų |
30–10 |
88. |
Ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 20 balų |
10–0 |
__________________
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499
Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo
2 priedas
Funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimas
Eil. Nr. |
Kriterijai |
Kriterijų reikšmės |
Kriterijų vertinimas |
1. |
Bazinis darbingumas |
0-25 proc. ___________________________________ 30-55 proc. |
Nepalanki aplinkybė ________ Palanki aplinkybė |
2. |
Valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius |
Gali dirbti 3 ar mažiau valandų per dieną ar 2 ar mažiau dienas per savaitę ___________________________________ Gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę ___________________________________ Gali dirbti daugiau kaip 6 valandas per dieną ar 4 ir daugiau dienas per savaitę |
Nepalanki aplinkybė ________ Vidutinio palankumo Palanki aplinkybė ________
|
3. |
Išsilavinimas |
Žemesnis nei vidurinis ___________________________________ Vidurinis ___________________________________ Aukštasis ar aukštesnysis ___________________________________
|
Nepalanki aplinkybė ________ Vidutinio palankumo ________ Palanki aplinkybė |
4. |
Profesinė kvalifikacija |
Nėra ___________________________________ Negalima panaudoti profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti žemesnės profesinės kvalifikacijos darbus ___________________________________ Yra ___________________________________
|
Nepalanki aplinkybė ________ Vidutinio palankumo ________ Palanki aplinkybė |
5. |
Darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai |
Nėra ___________________________________ Yra |
Nepalanki aplinkybė ________ Palanki aplinkybė |
6. |
Amžius |
Nuo 55 m. iki senatvės pensinio amžiaus ___________________________________ Nuo 45 m. iki 55 m. ___________________________________ Iki 45 m. ___________________________________
|
Nepalanki aplinkybė ________ Vidutinio palankumo ________ Palanki aplinkybė |
Palankių darbui aplinkybių suma..............................................................................
Nepalankių darbui aplinkybių suma.........................................................................
Vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma..........................................................
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2005 m. kovo 21 d.
įsakymu Nr. A1-78/V479
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.
2. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).
3. Teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, jei dėl to kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti ir mokanti institucija su motyvuotu prašymu nustatyti tokiems asmenims darbingumo lygį.
4. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
5. Darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.
6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
6.1. Bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.
6.2. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983).
II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ DARBINGUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS
7. Asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys (toliau – asmuo) kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
8. Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK) šiuos dokumentus:
8.3. medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a);
8.4. priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio papildomai pateikiami dokumentai:
8.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams;
8.4.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;
8.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams;
9. GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu paštu į NDNT teritorinį skyrių.
10. Asmuo papildomai pateikia (išsiunčia) NDNT:
10.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją;
10.2. dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą (asmenys, kurie neturi Lietuvos Respublikos pase arba leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įrašo apie gyvenamąją vietą) arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
10.3. asmuo, dalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje, dokumentą, patvirtinantį profesinės reabilitacijos programos baigimą;
10.5. esant šio Tvarkos aprašo 28.3–28.13 punktuose nurodytoms priežastims, asmuo papildomai pateikia šiuos dokumentus:
10.5.1. dėl nelaimingo atsitikimo darbe – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;
10.5.2. dėl profesinės ligos – profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;
10.5.3. dėl ligos (suluošinimo) karinės tarnybos ar karinių mokymų metu – formą Nr. 088-9/a, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumo laipsnio nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 35-1161), ir nustatytos formos karinius dokumentus;
10.5.4. dėl ligos (suluošinimo) 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą;
10.5.5. dėl ligos (suluošinimo) Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio – dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą) ir Respublikinės ekspertų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti išvadą;
10.5.6. dėl ligos (suluošinimo) politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai, neįgalieji nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo Antrojo pasaulinio karo metais arba dėl šio karo pasekmių – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus atitinkamus teisinio statuso pažymėjimus; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavę antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose – Krašto apsaugos ministerijos pažymą;
III. DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS
12. Darbingumo lygis nustatomas:
12.1. asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT;
13. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:
13.1. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka;
14. NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl:
15. Kai darbingumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
16. Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.
17. Sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data yra visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo diena. NDNT, priėmusi sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išrašo ir išduoda (išsiunčia):
17.1. nedarbingiems asmenims, t. y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 0–25 procentai, socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymą (toliau – pažyma);
17.2. iš dalies darbingiems asmenims, t. y tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 30–55 procentai, pažymą ir NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – išvada);
18. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuriam, vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, jo darbingumo lygio nustatymas atidedamas iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos.
19. Nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas užpildoma ir išduodama (išsiunčiama) asmeniui socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.
20. Po 180 profesinės reabilitacijos programos dienų, esant būtinybei šią programą pratęsti, NDNT priima sprendimą dėl esamo asmens darbingumo lygio, vadovaudamiesi medicininiais kriterijais, t. y. šiais atvejais asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Darbingumo lygio nustatymo data bus 181-oji dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje kalendorinė diena, ir jis nustatomas iki profesinės reabilitacijos programos pratęsimo pabaigos.
21. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, kai NDNT gauna teritorinės darbo biržos išvadas apie asmens profesinės reabilitacijos programos rezultatus, jam nustatomas darbingumo lygis ir išrašomi šio Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyti atitinkami dokumentai.
22. Tais atvejais, kai NDNT gauna informaciją iš teritorinės darbo biržos apie tai, kad asmuo be objektyvių priežasčių nutraukė profesinės reabilitacijos programą, jam darbingumo lygis nenustatomas.
23. Besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui.
24. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3–27.4 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira Pažyma.
25. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.5–27.13 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira Pažyma.
IV. DARBINGUMO LYGIO PRIEŽASTYS IR ATSIRADIMO LAIKAS
27. Darbingumo lygio priežastys:
27.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
27.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;
27.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;
27.10. liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;
27.11. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;
28. Kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.
29. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, iki jam sukako 26 metai.
30. Tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data nuo sužalojimo darbe atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimo dienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų.
V. DARBINGUMO LYGIO TERMINAI
31. Darbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais:
32. Šio Tvarkos aprašo 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai nustatomi ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki senatvės pensijos amžiaus, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo prašo pensiją paskirti susitarimo tarp užsienio valstybių pagrindu.
33. Šios Tvarkos aprašo 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.
VI. PAKARTOTINIS DARBINGUMO LYGIO VERTINIMAS
35. NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:
35.3. asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu;
36. Asmens darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8,10 punktuose.
37. Asmens darbingumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
38. Tuo atveju, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu į NDNT direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.
39. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuoti asmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
40. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte.
41. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT sprendimu, jie per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl darbingumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
VII. ASMENS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
43. Asmuo turi teisę:
VIII. ATSAKOMYBĖ
46. Už pateiktos informacijos apie profesinės reabilitacijos programos rezultatus teisingumą ir patikimumą atsako teritorinė darbo birža.
47. Už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas.
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo
1 priedas
________________________________________________________________
(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)
SIUNTIMAS Į NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
__________________ Nr. ___________
(data)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(vardas ir pavardė, asmens kodas)
Nuolatinės gyvenamosios vietos adresas________________________________________________
_____________________________________________________________ Tel. Nr. ____________
Darbovietė, pareigos_______________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Siunčiamas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui, neįgalumo lygiui nustatyti (reikalingą pabraukti).
Nustatyta, kad:
1. Ligos anamnezė___________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
2. Gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių:______________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
3. Taikytas gydymas: medikamentinis, chirurginis, antirecidyvinis, sveikatos grąžinamasis, reabilitacinis, darbo sąlygų keitimas ir kt. (reikalingą pabraukti);
4. Sveikatos būklės aprašymas, nurodant konkrečią patologiją, instrumentinių, laboratorinių tyrimų duomenys, testai, gydytojų specialistų išvados, esant reikalui – išrašai iš paskutinių metų ligos istorijų, įrodantys diagnozės ir funkcinių sutrikimų pagrįstumą:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
5. Pagrindinė diagnozė________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
TLK 10 kodas_______________________________________________________________
Funkcijos sutrikimas: lengvas, vidutinis, sunkus (reikalingą pabraukti)
6. Gretutinės diagnozės_______________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
TLK 10 kodas_______________________________________________________________
Funkcijos sutrikimas: lengvas, vidutinis, sunkus (reikalingą pabraukti)
7. Siuntimo į NDNT pagrindas: neįgalumo reiškiniai, neįgalumo lygiui nustatyti, asmeniui ar jo atstovui pagal įstatymą reikalaujant ir kt. (reikalingą pabraukti).
8. Funkcijų sutrikimas (funkcijų sutrikimo lygį pabraukti, esant reikalui – aprašyti)
Nr. |
Funkcijos |
Funkcijų sutrikimo lygis |
Pastabos (sveikatos būklė, parametrai) |
1. |
Protiniai gebėjimai: (pildo psichologas) |
Aukštesnis nei vidutinis intelekto lygis Vidutinis Mažesnis nei vidutinis |
|
1.1. |
Atmintis (pildo psichologas) |
Aukštesnis nei vidutinis Vidutinis Žemesnis nei vidutinis |
|
1.2. |
Dėmesys (pildo psichologas) |
Aukštesnis nei vidutinis Vidutinis Žemesnis nei vidutinis |
|
1.3. |
Emocinė būklė (pildo psichologas) |
Normali Sunkiai kontroliuoja emocijas Sutrikusi |
|
1.4. |
Gebėjimas dirbti komandoje (pildo psichologas) |
Normalus Vidutinis Sutrikęs |
|
1.5. |
Gebėjimas įveikti stresines situacijas (pildo psichologas) |
Normalus Vidutinis Sutrikęs |
|
1.6. |
Gebėjimas spręsti konfliktines situacijas (pildo psichologas) |
Normalus Vidutinis Sutrikęs |
|
1.7. |
Gebėjimas priimti sprendimus (pildo psichologas) |
Normalus Vidutinis Sutrikęs |
|
2. |
Regėjimas |
Normalus Sutrikęs |
|
3. |
Klausa/ girdėjimas |
Normalus Sutrikęs |
|
4. |
Kvėpavimo funkcija |
Normali Sutrikusi |
|
5. |
Neurologinė būklė |
Normali Sutrikusi |
|
6. |
Kraujospūdis |
Normalus Sutrikęs |
|
7. |
Paciento savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą |
0–20 balų 21-61 balų 62–90 balų 91–99 balų 100 balų |
visiškai priklausomas beveik visiškai priklausomas vidutiniškai priklausomas šiek tiek priklausomas |
Tvirtinu, kad pateikti duomenys atitinka paciento tyrimo metu gautus rezultatus.
gydantis gydytojas __________
(parašas) (vardas ir pavardė)
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) IŠVADA.________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
GKK pirmininkas __________
(parašas) (vardas ir pavardė)
_______________
(data) A. V.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo