Suvestinė redakcija nuo 2022-09-07 iki 2022-12-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 38-1253, i. k. 1052230ISAK78/V-179

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi,

Preambulės pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

1. Tvirtiname pridedamus:

1.1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą;

1.2. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.

2. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

3. P a v e d a m e įsakymo vykdymo kontrolę socialinės apsaugos ir darbo viceministrui ir sveikatos apsaugos viceministrui pagal veiklos sritis.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                               VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ŽILVINAS PADAIGA

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro  ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179

(Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija)

 

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS

 

1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą.

2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

3. Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, NDNT priima, įvertinusi šiuos kriterijus:

3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas);

3.2. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-586/V-1423, 2022-09-05, paskelbta TAR 2022-09-06, i. k. 2022-18322

 

4. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis.

6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka:

6.1. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;

6.2. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;

6.3. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;

6.4. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.

7. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.

8. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

9. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.

10. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams:

10.1. 93101 balas koeficientas 0,7;

10.2. 8492 balai koeficientas 0,8;

10.3. 68–83 balai – koeficientas 0,9;

10.3. 2367 balai koeficientas 1;

10.4. 1022 balai koeficientas 1,1;

10.5. 09 balai koeficientas 1,2.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

 

11.  Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai  dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti  koeficiento.

12. Jei dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija, asmens darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, nevertinant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti. Asmens veikla ir gebėjimai dalyvauti vertinami tik asmeniui pageidaujant.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

13. Jei asmens, siunčiamo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT, vadovaudamasi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje pateiktais klinikiniais elektroniniais dokumentais E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ar E003 „Stacionaro epikrizė“ ir E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nurodytais Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede, arba siuntime į NDNT (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedas) darbingumo lygiui nustatyti pateiktais duomenimis ir informacija, priima sprendimą nevertinti asmens, siunčiamo darbingumo lygiui nustatyti, darbingumo lygio, nurodydama asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir konkrečius asmens sveikatos būklės neatitikimus pagal Kriterijų aprašą ir (ar) nepanaudotas būtinas medicininės reabilitacijos ir (ar) gydymo priemones.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

__________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

 

Darbingumo lygio nustatymo

kriterijų aprašo

1 priedas

 

 

BAZINIO DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJAI

 

I SKYRIUS

NERVŲ SISTEMOS LIGOS

 

 

Pastaba

Vertinant nervų sistemos ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 3 ar 7 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą

 

1.

Galvinių nervų neuralgija G50, G52:

Proc.

1.1.

lengva, netrikdanti kasdienės veikos, kai neuralginių skausmų priepuoliams gydyti užtenka monoterapijos medikamentais

90

1.2.

vidutinė, trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuolius sukelia nestiprūs išoriniai dirgikliai ir taikoma monoterapija didžiausiomis dozėmis ar politerapija keliais preparatais

55

 

 

1.3.

sunki, smarkiai trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuoliai ištinka kramtant, juokiantis, kalbant, valgant, todėl krenta svoris ir taikoma politerapija vaistų deriniais (didžiausiomis dozėmis), kiti gydymo metodai

40

1.4.

labai sunki, visiškai sutrikdanti kasdienę veiklą, kai neveiksmingas nei konservatyvus, nei chirurginis gydymas (asmuo visai negali valgyti, todėl krenta jo svoris, jis negali kalbėti, valytis dantų; vyrai negali skustis)

30

2.

Periferinių veido nervų paralyžius:

 

2.1.

vienos veido pusės lengva parezė (minimalūs požymiai), lengvai sutrikusi funkcija: sutrikusi mimikos raumenų funkcija

100

2.2.

vienos veido pusės ryški parezė ir (ar) kontraktūros, vidutiniškai sutrikusios funkcijos: vidutiniškai sutrikusi mimikos raumenų funkcija (valgant skystas maistas išsilieja per nesveiką pusę) ir (ar) jutimų funkcija (skausmas sunkiai numalšinamas ir (ar) ašarojama valgant)

80

2.3.

vienos veido pusės raumenų paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos

50

2.4.

abiejų veido pusių raumenų paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos

45

3.

Galvos smegenų pažeidimai:

Pastaba

Galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organinės kilmės smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais; raumenų jėga galūnėse vertinama pagal Lovetto skalę

3.1.

nežymus funkcijos sutrikimas: hemisindromas, raumenų jėga galūnėse – 5 balai

90

3.2.

lengvas funkcijos sutrikimas: lengva hemiparezė, raumenų jėga galūnėse – 4 balai

80

3.3.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse – 3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai

50

3.4.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga rankose – 0–2 balai, vienoje kojoje ar abiejose kojose –
3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai (asmuo gali naudotis atramomis)

40

3.5.

ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 2 balai (asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis)

30

3.6.

ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 1 balas (asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis), tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 2 balai

20

3.7.

sunkus funkcijos sutrikimas: hemiplegija ar paraplegija, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 0 balų (asmuo negali vaikščioti, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis), arba tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 1 balas

10

3.8.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas: tetraplegija, kai raumenų jėga galūnėse – 0 balų (visiškas bejėgiškumas)

0

4.

Galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos (kai organinės kilmės smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais), demencijos ir kiti organinės kilmės psichikos sutrikimai, patvirtinti gydytojo specialisto, atsižvelgiant į taikomą adekvatų medikamentinį gydymą ir reguliarų gydytojo psichiatro stebėjimo poreikį):

 

 

Pastaba

Vertinant organinės kilmės psichikos sutrikimus, taikomas vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 4 punkto papunktis arba vienas II skyriaus 16, 17, 18, 19, 20 punktų papunktis

 

4.1.

nežymus funkcijos sutrikimas: vyrauja asteninis sindromas arba nustatytiems organinės kilmės psichikos sutrikimams gydyti medikamentinis gydymas netaikomas ir nėra poreikio psichiatrui reguliariai stebėti

90

4.2.

lengvas funkcijos sutrikimas: organinės kilmės psichikos sutrikimai, kai yra asteninis sindromas, charakterio pakitimų, nežymiai susilpnėjusios pažintinės funkcijos

80

4.3.

vidutinis funkcijos sutrikimas: vidutinio sunkumo organinės kilmės psichikos sutrikimai, kai yra asteninis sindromas, būdingi charakterio pakitimai, sumažėjęs mąstymo produktyvumas, susilpnėjusi atmintis

50

 

4.4.

didelis funkcijos sutrikimas: ryškūs organinės kilmės galvos smegenų pažeidimai, sunkūs organinės kilmės psichikos sutrikimai, ryškūs asmenybės nuskurdimo požymiai, sumažėjęs savarankiškumas, gebėjimas savarankiškai susitvarkyti buityje, atminties sutrikimai

40

4.5.

sunkus funkcijos sutrikimas (po sunkių galvos smegenų pažeidimų): labai sunkūs organinės kilmės psichikos sutrikimai, visiško asmenybės nuskurdimo požymiai, nesavarankiškumas, nesavikritiškumas, negebėjimas abstrakčiai mąstyti, ryškūs atminties sutrikimai ir sunki demencija

30

5.

Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai, pasireiškiantys alpimais, nukritimais (sinkopės, „drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.:

 

5.1.

neryškūs: ortostatiniai simptomai reti, nepastovūs ar atsirandantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 15 min., nesutrikdyta kasdienė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus

90

5.2.

lengvi: ortostatiniai simptomai reiškiasi bent 1 kartą per savaitę, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 10 < 15 min., kasdienė veikla apribota nestipriai, būdingi arterinio kraujo spaudimo ir pulso pakitimai, pavieniai nualpimo ar nukritimo priepuoliai

70

 

 

 

5.3.

vidutiniai: ortostatiniai simptomai dažni, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, neatsiranda be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti > 5 < 10 min., kasdienė veikla apribota vidutiniškai, būdingi dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (< 1 kartą per savaitę)

50

 

 

5.4.

ryškūs: ortostatiniai simptomai dažni, atsiranda ortostatinio streso metu, kartais atsiranda ir be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti > 1 < 5 min., kasdienė veikla stipriai apribota, ortostatinė hipotenzija trunka > 50 % laiko įvairiomis dienomis, dažni nualpimai ar nevalingi nukritimai (> 1 kartą per savaitę)

40

5.5.

labai ryškūs: ortostatiniai simptomai jaučiami visą laiką, ortostatinė hipotenzija nuolat registruojama, asmuo gali stovėti < 1 min., jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis, dažnos sinkopės ar presinkopės bandant stovėti, būdingas nevalingas užmigimas

25

6.

Kalbos sutrikimas (afazija) dėl galvos smegenų pažeidimo:

 

 

Pastaba

Kalbos sutrikimas turi būti patvirtintas gydytojų specialistų konsultacijų išvada.

Jei nustatyti ir kognityviniai sutrikimai, vertinant taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 6 punkto ar II skyriaus 16 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą

 

6.1.

lengvas (dalinė motorinė afazija ir (ar) lengva apraksija, ir (ar) lengva agnozija)

60

6.2.

vidutinis (visiška motorinė ir (ar) dalinė sensomotorinė afazija, ir (ar) dalinė sensorinė afazija, ir (ar) vidutinė apraksija, ir (ar) vidutinė agnozija)

45

6.3.

didelis (visiška sensorinė afazija) ir (ar) ryški apraksija, ir (ar) ryški agnozija)

35

6.4.

sunkus (globali afazija)

25

7.

Smegenų pažeidimai, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant):

 

 

Pastaba

Vertinant nervų sistemos ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 3 arba 7 punkto papunktis.

Smegenų pažeidimai, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant): galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organinės kilmės smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais, patvirtinti gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis

 

7.1.

nežymūs: nereikia pagalbinių priemonių, asmuo gali stovėti suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses ar asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su dismetrija ir ataksija neužtikrintai ar su paklaida

90

7.2.

lengvi: reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su lengva ar vidutine dismetrija ir ataksija

80

 

7.3.

vidutiniai: asmuo nepriklausomas nuo kitų asmenų, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis kojomis, lėtai pats apsisuka į abi puses, kelio ir kulno testus atlieka su ryškia dismetrija ir ataksija, eisena ataksinė

55

7.4.

dideli: eisena labai sutrikusi, reikalinga atrama arba pagalbinės priemonės, asmuo sunkiai išlaiko pusiausvyrą, kelio ir kulno testus atlieka su ryškia dismetrija ir ataksija

40

7.5.

ryškūs: beveik visose veiklose reikia pagalbos, ribotas vaikščiojimas, reikia pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, asmuo sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, tačiau pastovi > 10 sek., Rombergo padėtis < 5 sek., 360° kampu apsisukant į abi puses reikalinga nuolatinė priežiūra ir žodinė kontrolė

30

7.6.

labai ryškūs: asmuo priklausomas nuo kito asmens, atlikdamas daugumą veiklų, be pagalbos negali vaikščioti ir stovėti

25

 

7.7.

sunkūs: reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas, asmuo negali vaikščioti, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis

15

7.8.

ypač sunkūs: asmuo bejėgis, nejudrus ir priklausomas nuo kitų asmenų

0

8.

Cerebrinis paralyžius (toliau – CP), įvairios jo formos (G80): spazminė tetraplegija, spazminė diplegija, ataksinis CP, diskinezinis CP. Darbingumo lygis vertinamas pagal CP formos vyraujančią neurologinę simptomatiką:

8.1.

nedidelis funkcinis sutrikimas: nelabai padidėjęs pažeistos galūnės spazmiškumas, nežymi hiperrefleksija, nežymi ataksija, raumenų jėga –
4–5 balai

80

8.2.

lengvas funkcinis sutrikimas: lengva hemiparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, lengvas raumenų tonuso sutrikimas, lengva ataksija

55

8.3.

vidutinis funkcinis sutrikimas: vidutinė hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, vidutinis liemens nestabilumas, galvos tremoras, sutrikusi kūno padėties kontrolė ir kūno pusiausvyra stovint, gebėjimas naudotis atramomis

40

8.4.

sunkus funkcinis sutrikimas: ryški hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 2–3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia pagalbos nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis

30

8.5.

labai sunkus funkcinis sutrikimas: sunki hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 1–2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia didelės pagalbos nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis

25

8.6.

ypač sunkus funkcinis sutrikimas (visa apimantis): hipotoninė ar spazminė ryški hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, ar hemiplegija, ar paraplegija, raumenų jėga – 0–1 balas, asmuo nevaikšto, nesugeba naudotis jokiomis atramomis, pagalbinėmis priemonėmis, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis

10

8.7.

visiškas bejėgiškumas, nejudrumas, hipotoninė ar spazminė tetraplegija, raumenų jėga – 0 balų

0

9.

Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai:

 

 

Pastaba

Parkinsono liga vertinama pagal modifikuotą Hoehno ir Yahro stadijų skalę

 

9.1.

nežymus funkcijos sutrikimas; asmuo visiškai savarankiškas; Parkinsono ligos 1 stadija

90

9.2.

ligos simptomai – vienoje kūno pusėje, nėra pusiausvyros sutrikimų, hiperkinezės neryškios; asmuo visiškai savarankiškas: kasdienę veiklą atlieka lėčiau, savarankiškai atlieka daugumą namų ruošos darbų; Parkinsono ligos 1.5 stadija

 

80

9.3.

asmuo nevisiškai savarankiškas: patiria sunkumų atlikdamas kai kuriuos namų ruošos darbus, užtrunka tris keturis kartus ilgiau; Parkinsono ligos 2 stadija

60

9.4.

asmeniui reikia nedidelės pagalbos, bet jis gali atlikti daugumą namų ruošos darbų, nors ir labai lėtai, su didelėmis pastangomis, daro klaidų, kai kurių darbų atlikti nepajėgia; Parkinsono ligos 2.5 stadija

50

 

9.5.

simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, būdingas posturalinis nestabilumas, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, tačiau jai atlikti pagalbos nereikia; Parkinsono ligos 3 stadija

40

 

9.6.

simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, pusiausvyra sutrikusi, asmuo gali atsistoti, einant reikia pagalbos, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, jai atlikti reikia pagalbos; Parkinsono ligos 4 stadija:

 

 

9.6.1.

asmuo priklausomas, kasdienėje veikloje jam reikalinga vidutinė kito asmens pagalba

30

9.6.2.

asmuo labai priklausomas, kasdienėje veikloje jam visada reikalinga didelė kito asmens pagalba

20

9.7.

simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, sutrikusi pusiausvyra, asmuo negali atsistoti ir paeiti be pagalbos, hiperkinezės ryškios, net ir padedamas kasdienę veiklą asmuo atlieka sunkiai; Parkinsono ligos 5 stadija:

 

9.7.1.

asmuo nieko nedaro pats, gali tik pradėti atlikti kai kuriuos kasdienius darbus, abiejų kūno pusių funkcijos labai sutrikusios, reikalingas neįgaliojo vežimėlis

10

 

9.7.2.

asmuo bejėgis, nejudrus ir priklausomas nuo kitų asmenų

0

10.

Epilepsija:

 

 

Pastaba

Vertinama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo nustatymo ir adekvataus gydymo nuo traukulių (atsižvelgiant į vaisto koncentraciją kraujyje) pagal priepuolių (tik neišprovokuotų priepuolių) pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą paros metu, pažintinių funkcijų sutrikimus ir asmenybės pasikeitimus dėl epilepsijos; epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas gydytojo neurologo konsultacijos išvadomis ir diagnostiniais tyrimais – elektroencefalografija (toliau – EEG) (atliekama bent kartą per 2 metus), ilgalaike vaizdine EEG (nesant specifinių pakitimų rutininėje EEG), neurovizualiniais tyrimais

 

 

10.1.

reti generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 mėnesius, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys bent l kartą per 2 savaites

90

 

10.2.

vidutinio dažnumo generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 1–2 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys bent 1 kartą per savaitę, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų

50

10.3.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų, bet yra asmenybės sutrikimų

40

10.4.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų

35

 

 

10.5.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys > 4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys > 1 kartą per dieną, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų

30

10.6.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų, asmenybės sutrikimų ir kai chirurginis epilepsijos gydymas neveiksmingas ar juo šios epilepsijos formos gydyti neįmanoma

25

11.

Narkolepsija:

 

 

Pastaba

Vertinama atsižvelgiant į simptomų reiškimąsi ir derinius (nenumaldomo mieguistumo priepuoliai, katapleksija, miego paralyžius, hipnagoginės haliucinacijos, miego sutrikimas, automatinis elgesys, fragmentiškas miegas (įvertinama atliekant polisomnografiją):

 

11.1.

lengvas sutrikimas (bent vienas narkolepsijos simptomas)

55

11.2.

vidutinis sutrikimas (trys narkolepsijos simptomai)

40

11.3.

sunkus sutrikimas (visi narkolepsijos simptomai)

25

12.

Nugaros smegenų pažeidimai:

 

Pastaba

Nugaros smegenų pažeidimai vertinami pagal ASIA skalę ir / ar raumenų jėga vertinama pagal Lovetto skalę

 

12.1.

lengvas sutrikimas: neryškūs motorikos ir jutimo sutrikimo simptomai, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA E

90

12.2.

vidutinis sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D

55

 

12.3.

vidutinis sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D

50

12.4.

vidutinis sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D

45

12.5.

ryškus sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, asmuo geba naudotis atramomis, ASIA C–D

40

12.6.

ryškus sutrikimas: paraparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis, ASIA C

30

12.7.

sunkus funkcijos sutrikimas: apatinė paraplegija ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 1 balas ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, asmeniui reikia didelės pagalbos nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis, asmeniui reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA B

20

12.8.

sunkus sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas, rankų paraparezė, kai raumenų jėga – 1–2 balai, ir kojų paraplegija, dubens organų funkcijos sutrikimai, asmuo negeba naudotis pagalbinėmis priemonėmis, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA A

10

12.9.

ypač sunkus sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas, kai yra tetraplegija ir visiškas dubens organų funkcijos sutrikimas, ASIA A

0

13.

Išsėtinė sklerozė:

Pastaba

Vertinama pagal Kurtzkeʼo išplėstinę negalios vertinimo skalę

(angl. Expanded Disability Status Scale, toliau – EDSS) remisijos metu

13.1.

EDSS 1–1.5 – nėra negalios, minimalūs požymiai vienoje funkcinėje sistemoje ar daugiau nei vienoje funkcinėje sistemoje

80

13.2.

EDSS 2–2.5 – lengva negalia, kai yra iki dviejų lengvų funkcinių sistemų sutrikimų

55

13.3.

EDSS 3–3.5 – vienos funkcinės sistemos vidutinė negalia ar daugiau nei dviejų funkcinių sistemų lengva negalia, asmuo vaikšto savarankiškai, be pagalbinių priemonių

40

13.4.

EDSS 4–4.5 – santykinai sunki negalia, ribota kasdienė veikla, asmeniui reikalinga minimali pagalba, be pagalbinių priemonių jis nueina iki 300 metrų

35

13.5.

EDSS 5–5.5 – negalia trikdo visos dienos aktyvumą, be pagalbinių priemonių asmuo gali nueiti iki 100 metrų

30

13.6.

EDSS 6–6.5 – einant reikalingos pagalbinės priemonės, asmuo gali nueiti < 20 metrų arba jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir (ar) pagalba važiuojant

25

13.7.

EDSS 7–7.5 – asmuo gali nueiti iki 2 žingsnių, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis, pagalba važiuojant

20

13.8.

EDSS 8 – didelę laiko dalį asmuo praleidžia lovoje arba sėdi ant kėdės ar neįgaliojo vežimėlyje, tačiau pats atsikelia iš lovos, dažniausiai apsitarnauja, rankų funkcija išlikusi

10

13.9.

EDSS 8.5 – didesnę laiko dalį asmuo praleidžia lovoje, iš dalies apsitarnauja, rankų funkcija išlikusi iš dalies

5

13.10.

EDSS 9–9.5 – asmuo visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijos, negali normaliai bendrauti, valgyti, ryti

0

14.

Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos:

 

Pastaba

Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 14 punkto papunktis arba tik vienas XIV skyriaus 80.1 papunkčio papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos reiškimosi formą; reiškiasi bent vienos galūnės ar jos dalies motorikos, jutimų sutrikimais ir skausmais; išnaudojus gydymo galimybes, sutrikimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis; raumenų jėga vertinama pagal Lovetto skalę

 

14.1.

nežymus sutrikimas: raumenų jėga nepakitusi (5 balai), sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo savarankiškas

90

14.2.

lengvas sutrikimas: visos galūnės raumenų jėga – 4 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 2–3 balai, pėdos jėga – 0–2 balai, asmuo savarankiškas

80

14.3.

vidutinis sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 3 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai ar (ir) vienos plaštakos jėga – 0–1 balas ar abiejų plaštakų jėga – 2–3 balai, ar abiejų pėdų jėga – 0–2 balai, asmuo naudojasi pagalbinėmis priemonėmis tam tikrai funkcijai atlikti, kito asmens pagalbos nereikia

55

14.4.

vidutinis sutrikimas: bent dviejų galūnių jėga – 3 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai

50

14.5.

vidutinis sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 2 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo naudojasi pagalbinėmis priemonėmis tam tikrai funkcijai atlikti, kartais reikalinga kito asmens pagalba

45

14.6.

ryškus sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 1 balas, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis, reikalinga lengva ar vidutinė kito asmens pagalba

35

 

 

14.7.

ryškus sutrikimas: bent dviejų galūnių raumenų jėga – 2 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo naudojasi pagalbinėmis priemonėmis tam tikrai funkcijai atlikti, kartais reikalinga kito asmens pagalba

30

14.8.

sunkus sutrikimas: bent dviejų galūnių raumenų jėga – 1 balas, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję ar išnykę sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo labai priklausomas nuo kitų asmenų, jam nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis, kartais – kito asmens pagalba

25

14.9.

labai sunkus sutrikimas: ne mažiau kaip dviejų galūnių raumenų jėga – 0 balų, raumenų atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, nesusidaro sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, jam nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir pagalba juo važiuojant, kito asmens pagalba

10

14.10.

ypač sunkus sutrikimas: vangi tetraplegija, raumenų atrofija, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų

0

15.

Miastenija:

 

 

Pastaba

Vertinama pagal Miastenijos fondo klinikinę miastenijos klasifikaciją
(2000 m.)

 

15.1.

bet kurių akies judinamųjų raumenų silpnumas (visų kitų raumenų jėga normali) ar miastenijos generalizuota forma, besireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

55

15.2.

miastenijos generalizuota forma, besireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

45

15.3.

miastenijos generalizuota forma, besireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

40

15.4.

miastenijos generalizuota forma, besireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

35

15.5.

miastenijos generalizuota forma, besireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

25

15.6.

miastenijos generalizuota forma, besireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

15

15.7.

miastenijos generalizuota forma, besireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, reikalinga intubacija

0

 

II SKYRIUS

PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

 

 

 

Proc.

16.

Demencijos (F00.X, F01.X, F02.X, F03):

 

Pastaba

Vertinama pagal protinės būklės trumpo tyrimo (toliau – MMSE) rezultatus, Blessedo demencijos skalę (atsižvelgiant į klinikinę būklę po 6 mėn. gydymo); pagal MMSE rezultatus ir Blessedo demencijos skalę gydymo metu vertinama 2–3 kartus;

vertinama gydytojo psichiatro po 6 mėn. stebėjimo ir gydymo, pateikus išsamų asmens psichikos sutrikimų ir veiklos apibūdinimą (pagal MMSE rezultatus, Blessedo demencijos skalę, Bendrojo veiklos vertinimo skalę (angl. Global Assessment of Functioning Scale – GAF Scale), Adenbruko kognityvinio tyrimo metodiką (angl. Addenbrooke’s Cognitive Examination – Revised, ACE-R), socialinės situacijos vertinimo aktą)

 

16.1.

21–25 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9,5 – lengva demencija (Blessedo demencijos skalė)

55

16.2.

11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22,5 – vidutinė demencija (Blessedo demencijos skalė)

35

16.3.

0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessedo demencijos skalė)

25

17.

Organinės kilmės amnezinis sindromas (F04), vertinamas pagal psichologinį atminties tyrimą:

 

17.1.

nežymus sutrikimas

85

17.2.

lengvas sutrikimas

55

17.3.

vidutinis sutrikimas

35

17.4.

sunkus sutrikimas

25

18.

Organinės kilmės psichozės (F06.0, F06.1, F06.2, F06.8):

 

Pastaba

Vertinama atsižvelgiant į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra liekamųjų neurologinių simptomų

 

18.1.

nežymus sutrikimas

85

18.2.

lengvas sutrikimas

55

18.3.

vidutinis sutrikimas

45

18.4.

didelis sutrikimas

35

18.5.

sunkus sutrikimas

25

19.

Organinės kilmės nuotaikos sutrikimai (F06.3):

 

Pastaba

Vertinama pagal dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą (vertinama atsižvelgiant į vaisto koncentraciją kraujyje), yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar dažna ciklų kaita, ar sutrikusi asmens veikla; organinės kilmės patologija turi būti patvirtinta gydytojo specialisto išvada

 

19.1.

nežymus sutrikimas 

85

19.2.

lengvas sutrikimas 

75

19.3.

vidutinis sutrikimas

55

19.4.

didelis sutrikimas

35

19.5.

sunkus sutrikimas

20

20.

Organinės kilmės asmenybės sutrikimas (F 07.0):

 

Pastaba

Vertinama atsižvelgiant į elgesio sutrikimus, taikomą adekvatų gydymą, į tai, ar yra liekamųjų neurologinių simptomų

 

20.1.

nedidelis sutrikimas

85

20.2.

vidutinis sutrikimas

75

20.3.

didelis sutrikimas

55

21.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas:

 

21.1.

psichozės (F1X.5) (kaip organinės kilmės psichozė):

 

21.1.1.

nežymus sutrikimas

80

21.1.2.

nedidelis sutrikimas

55

21.1.3.

vidutinis sutrikimas

45

21.1.4.

didelis sutrikimas

35

21.1.5.

sunkus sutrikimas

25

21.2.

amnezinis sindromas (F1X.6) (kaip organinės kilmės amnezinis sindromas):

 

21.2.1.

nežymus sutrikimas

85

21.2.2.

lengvas sutrikimas

55

21.2.3.

vidutinis sutrikimas

35

21.2.4.

sunkus sutrikimas

25

 

Pastaba

Vertinant sutrikimus, nurodytus Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 22, 23 ir 24 punktuose, atsižvelgiama į ligos eigą, simptomų sunkumą (simptomų sunkumo lygis turi būti įvertintas pagal psichometrines skales (pvz.: Pozityvių ir negatyvių sindromų skalę (angl. The Positive and Negative Syndrome Scale – PANSS), Trumpą psichiatrinę vertinimo skalę (angl. The Brief Psychiatric Rating Scale – BPRS)), dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika, į asmens veiklą pagal Bendrojo veiklos vertinimo skalę (angl. GAF Scale – Global Assessment of Functioning Scale) (toliau – BVVS):

BVVS balų suma nuo 61 balo – nedidelis sutrikimas;

BVVS balų suma nuo 60 iki 41 balo – vidutinis sutrikimas;

BVVS balų suma nuo 40 iki 1 balo – sunkus sutrikimas

 

22.

Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai:

 

22.1.

šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.X):

22.1.1.

nežymus sutrikimas

80

22.1.2.

lengvas sutrikimas

70

22.1.3.

vidutinis sutrikimas

50

22.1.4.

didelis sutrikimas

35

22.2.

šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F25.1, F25.2):

22.2.1.

nežymus sutrikimas

80

22.2.2.

lengvas sutrikimas

70

22.2.3.

vidutinis sutrikimas

50

22.2.4.

didelis sutrikimas

35

22.3.

šizofrenija (F20.X):

 

22.3.1.

nežymus sutrikimas

60

22.3.2.

lengvas sutrikimas

50

22.3.3.

vidutinis sutrikimas

35

22.3.4.

didelis sutrikimas

25

23.

Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1):

Pastaba

Vertinama atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita

23.1.

nežymus sutrikimas

90

23.2.

lengvas sutrikimas

85

23.3.

vidutinis sutrikimas

70

23.4.

didelis sutrikimas

50

23.5.

sunkus sutrikimas

30

24.

Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1, F41.0, F41.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0), valgymo sutrikimai (F50):

Pastaba

Vertinama atsižvelgiant į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas į gydymą, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių

24.1.

nežymus sutrikimas

90

24.2.

lengvas sutrikimas

85

24.3.

vidutinis sutrikimas

70

24.4.

didelis sutrikimas

50

24.5.

sunkus sutrikimas

35

25.

Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78), vertinamas atsižvelgiant į intelekto koeficientą (IQ):

 

25.1.

F70 – intelekto koeficientas – 50–69, nėra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

55

25.2.

F70 – intelekto koeficientas – 50–69, yra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

45

25.3.

F71 – intelekto koeficientas – 35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

35

25.4.

F72 – intelekto koeficientas – 20–34, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

20

25.5.

F73 – nustatomas remiantis klinikinio tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

0

Pastaba

Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose)

26.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84); diagnozė patikslinta gydytojų specialistų pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (toliau – CARS skalė):

 

26.1.

F84, kai pagal CARS skalę yra 30–32 balai (lengvas sutrikimas)

55

26.2.

F84, kai pagal CARS skalę yra 33–36 balai (vidutinio sunkumo sutrikimas)

40

26.3.

F84, kai pagal CARS skalę yra daugiau kaip 37 balai (sunkus sutrikimas)

20

 

III SKYRIUS

AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS

 

 

 

Proc.

27.

Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra iki 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

10

 

Pastaba

Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija yra iki 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

 

28.

Abiejų akių regėjimo funkcijų susilpnėjimas:

 

28.1.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,35–0,5

50

28.2.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,15–0,3

40

28.3.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,05–0,1

25

28.4.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

28.5.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

40

28.6.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

10

28.7.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

28.8.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

28.9.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

30

28.10.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

20

28.11.

dvejinimasis abiejose akyse

75

28.12.

abiejų akių glaukoma (III stadija)

30

28.13.

abiejų akių glaukoma (IV stadija)

10

28.14.

abiejų akių akomodacijos paralyžius

70

28.15.

abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius

50

28.16.

ryškus abiejų akių nistagmas

30

29.

Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,55–1:

 

29.1.

regėjimo aštrumas su korekcija – 0,15–0,3

90

29.2.

regėjimo aštrumas su korekcija – 0,05–0,1

80

29.3.

regėjimo aštrumas su korekcija – 0–0,04

70

29.4.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

29.5.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

80

29.6.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

75

29.7.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

29.8.

rainelės ir krumplyno arba gyslainės centrinės dalies lėtinis uždegimas ir jo komplikacijos

70

29.9.

vienos akies aklumas ir kitos akies bei jos priedinių organų patologija (vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę pagal gydytojo specialisto išvadą)

40

30.

Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas praradimas:

 

30.1.

homoniminė hemianopsija

60

30.2.

bitemporalinė hemianopsija:

 

30.2.1.

jei abiejų akių regėjimo aštrumas – iki 0,7, salelės formos akipločio defektas – vadinamosios centrinės skotomos – 10–15 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

30.2.2.

jei abiejų akių regėjimo aštrumas – iki 0,6, salelės formos akipločio defektas – skotomos – 20–25 laipsniai nuo fiksacijos taško

40

30.2.3.

abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija – iki 0,5

60

30.3.

homoniminė kvadrianopsija:

 

30.3.1.

viršuje

60

30.3.2.

apačioje

60

30.4.

nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse

40

30.5.

nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis akla

30

31.

Pašalinus piktybinį auglį (pvz.: melanomą, retinoblastomą), 5 metus trunkančio dinamiško stebėjimo metu nustatytas:

 

31.1.

piktybinis navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) po enukleacijos ar brachiterapijos, histologiškai patvirtintas po 0,5–5 metų stebėjimo

40

31.2.

peržengęs akies ribas navikas

20

32.

Spalvų jutimo sutrikimas:

 

32.1.

dalinis spalvų jutimo sutrikimas (vienos spalvos nejutimas)

90

32.2.

visiškas spalvų nematymas (achromazija)

70

 

IV SKYRIUS

AUSŲ, NOSIES IR GERKLŲ LIGOS

 

 

 

Proc.

33.

Klausos ir pusiausvyros organai:

 

33.1.

klausos pablogėjimas:

 

 

Pastaba

Jei įtariamas agravavimas (t. y. asmuo sąmoningai blogina klausos slenksčius) arba dėl psichikos būklės ar intelekto sutrikimų nesuvokia, kaip atlikti audiogramą, klausos pablogėjimas nustatomas taikant objektyvų klausos slenksčių nustatymo metodą BERA (klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų tyrimas).

Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas pagal geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau (garso dažnis – 500, 1 000 ir 2 000 Hz, klausos pablogėjimas)

 

33.1.1.

20 dB

100

33.1.2.

21–25 dB

90

33.1.3.

26–30 dB

85

33.1.4.

31–40 dB

80

33.1.5.

41–50 dB

75

33.1.6.

51–60 dB

70

33.1.7.

61–70 dB

50

33.1.8.

71–80 dB

40

33.1.9.

daugiau kaip 80 dB

35

33.2.

nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas

30

33.3.

pusiausvyros sutrikimai (dėl vestibulinio aparato patologijos):

 

 

Pastaba

Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija

 

33.3.1.

lengvi sutrikimai – maži nukrypimai nuo gebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurių atsiranda tik dėl didesnių krūvių

80

33.3.2.

vidutinio sunkumo sutrikimai:

 

33.3.2.1.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, atsirandantis dėl įprastų ir didesnių krūvių

60

 

33.3.2.2.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, kai yra polinkis kristi, atsirandantis dėl įprastų krūvių, vidutiniai nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti

50

 

33.3.2.3.

galvos svaigimas, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti net dėl mažų krūvių

40

 

33.3.3.

sunkūs sutrikimai: stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti net dėl įprastų krūvių, reikia pagalbos vaikštant, nesugebama stovėti ar vaikščioti be pagalbos

30

33.4.

Menjero liga:

 

Pastaba

Priepuolius vertina tretinio lygio otolaringologas, kuris pateikia toninių audiogramų išvadas

 

33.4.1.

vienas ar du priepuoliai per metus

90

33.4.2.

daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai:

 

33.4.2.1.

lengvi priepuoliai

80

33.4.2.2.

vidutinio sunkumo priepuoliai

70

33.4.2.3.

sunkūs priepuoliai

60

33.4.3.

labai sunkūs priepuoliai, pasikartojantys kelis kartus per mėnesį

50

 

Pastaba

Tuo pat metu esantys nuolatiniai klausos sutrikimai vertinami atskirai

 

33.5.

lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kai iš abiejų pusių nuolat išsiskiria pūlių

80

34.

Nosies ligos ir pažeidimai:

 

34.1.

nosies praradimas:

 

34.1.1.

kosmetiškai mažai trukdantis dalinis nosies praradimas

80

34.1.2.

visiškas nosies praradimas

50

34.2.

visiškas kvapo jutimo praradimas, kai yra skonio jutimo sutrikimų

90

34.3.

skonio jutimo praradimas

90

34.4.

lėtinis sinusų uždegimas, kai nuolat išsiskiria pūlių, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas

80

34.5.

ozena (dvokioji sloga)

70

35.

Burnos ligos ir pažeidimai:

 

35.1.

bedantystė, protezų pritaikyti neįmanoma (pateikiama odontologo išvada)

80

35.2.

dalies liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama

70

35.3.

liežuvio neturėjimas:

 

Pastaba

Vertinama atsižvelgiant į liekamuosius reiškinius po 6 mėnesių gydymo

 

35.3.1.

kai nėra mitybos sutrikimo

55

35.3.2.

kai yra I laipsnio mitybos nepakankamumas (kūno masės indeksas (toliau – KMI) – 17,5–18,4)

50

35.3.3.

kai yra II laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI – 16–17,4)

40

35.3.4.

kai yra III laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI < 16)

30

36.

Gerklų ligos ir pažeidimai:

 

 

Pastaba

Užkimimo laipsnis nustatomas atlikus videolaringostroboskopiją ir nustačius disfonijos sunkumo indeksą (toliau – DSI). DSI nustatyti turi būti atlikti šie tyrimai: akustinė balso analizė, fonetograma, ilgiausia fonacijos trukmė

 

36.1.

disfonijos nėra, kai DSI > 4,4 (5 lygis)

100

36.2.

lengvo laipsnio disfonija (pavieniai disfonijos momentai ar trumpi periodai), kai DSI – nuo +3,4 iki +4,3 (4 lygis)

90

36.3.

lengvo ir vidutinio laipsnio disfonija (retesni disfonijos periodai ar lengva persistuojanti disfonija), kai DSI – nuo +2,3 iki +3,3 (3 lygis)

85

36.4.

vidutinio laipsnio disfonija (labai dažni disfonijos periodai), kai DSI – nuo +0,4 iki +2,2 (2 lygis)

70

36.5.

nuolatinė disfonija (pavieniai fonacijos periodai, gali būti afonijos periodų), kai DSI – nuo –1,9 iki +0,3 (1 lygis)

60

36.6.

sunkaus laipsnio afonija (visiškai nėra balso, negali fonuoti), kai DSI yra
< –2 (0 lygis)

50

36.7.

balso ir gerklų neturėjimas

40

 

V SKYRIUS

KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS

 

 

Plaučių funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais tyrimų – spirometrijos, dujų difuzijos tyrimo, fizinio krūvio mėginio tyrimo, arterinio kraujo dujų tyrimo – rezultatais. Plaučių funkcijos tyrimai atliekami prietaisais, atitinkančiais diagnostinius techninius reikalavimus, griežtai laikantis tam tikrų metodikų. Tyrimų duomenys turi būti pateikti spausdinti ir saugomi kartu su asmens medicinos dokumentais. Tyrimų rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas. Plaučių funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra remisija, bet ne ligos paūmėjimo periodu.

Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchus plečiančiu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis ar esant būklių, lemiančių plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas, gyvybinė plaučių talpa.

Fizinio krūvio testas atliekamas, kai dusulio intensyvumas ramybės būsenoje ar fizinio krūvio metu neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų. Jei, atliekant spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimą, nustatomas sunkus ar labai sunkus plaučių funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 39 ir 40 punktuose), fizinio krūvio testo atlikti nereikia.

Plaučių funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar labai sunkus. Plaučių funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimų rezultatus.

Proc.

37.

Lengvas plaučių funkcijos sutrikimas:

forsuotai iškvepiamo oro tūris per 1 sekundę (toliau FEV1) yra > 60 % normos, bet mažiau už individualią apatinę normos ribą (toliau – ANR), kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba difuzinis plaučių pajėgumas (toliau – DLCO) yra > 60 % normos, bet mažiau už individualią ANR, arba V02 max (maksimalus deguonies sunaudojimas) yra 20 ml/(kg/min.), bet < 25 ml/(kg/min.)

70

38.

Vidutinio sunkumo plaučių funkcijos sutrikimas:

FEV1 > 40 % normos, bet < 60 %, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba DLCO yra > 40 % normos, bet < 60 % normos, arba VO2 max yra > 15 ml/(kg/min.), bet < 20 ml/(kg/min.)

50

 

39.

Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas:

FEV1 < 40 % normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba DLCO yra < 40 % normos, arba V02 max yra < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padarinių (tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė)

40

39.1.

Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas:

FEV1 < 40 % normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba DLCO yra < 40 % proc. normos, arba VO2 max yra < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padarinių (tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė) ir dažni lėtiniai kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai, kai per pastaruosius vienus metus buvo dokumentuoti du ir (arba) daugiau atvejų

30

40.

Labai sunkus plaučių funkcijos sutrikimas:

lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai ramybės būsenoje, kvėpuojant aplinkos oru, arterinio kraujo Pa O2 ≤ 55 mmHg, arba ≤ 59 mmHg, jei yra plautinė hipertenzija, lėtinė plautinė širdis ar antrinė eritrocitozė (hematokrito rodiklis > 55 %)

20

41.

Plaučių transplantacija:

 

41.1.

būklė daugiau nei dvejus metus po plaučių transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo

30

 

41.2.

būklė daugiau nei dvejus metus po plaučių transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos sutrikimui

20

41.3.

būklė dvejus metus po plaučių transplantacijos

15

 

VI SKYRIUS

KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS

 

 

Pastaba

Vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 42 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą. Diagnozė turi būti pagrįsta gydytojo specialisto išvada ir objektyviais klinikiniais (instrumentiniais ir laboratoriniais) tyrimais, atsižvelgiant į klinikinę būklę po 3 mėnesių gydymo

Proc.

42.

Širdies ligos:

 

42.1.

širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (toliau – NYHA) nurodytomis funkcinėmis klasėmis:

(NYHA nurodytoms funkcinio pajėgumo klasėms priskiriamas C stadijos širdies nepakankamumas, kai yra širdies nepakankamumo simptomų bei požymių; taikomas optimalus gydymas)

 

42.1.1.

I funkcinė klasė (asmuo turi minimalių širdies sutrikimų, gerai pakelia fizinį krūvį, jo metu ir ramybės būsenoje jokio diskomforto nejaučia)

100

42.1.2.

 

 

 

 

II funkcinė klasė (asmuo patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu, gerai jaučiasi ramybės būsenoje ir dirbdamas vidutinio sunkumo fizinį darbą; dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja diastolinis, sisteminis veninis spaudimas ir spaudimas plautiniame kamiene):

 

 

 

 

 

42.1.2.1.

kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių

60

42.1.2.2.

kai yra sumažėjusi inotropija (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (toliau – IF) < 50 %) ir (ar) yra plautinės hipertenzijos požymių, ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvų ydų

55

42.1.3.

 

 

 

III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu asmuo patiria diskomfortą – jaučia padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje ir atlikdamas nedidelį įprastą fizinį krūvį, jo hemodinamika ryškiai sutrikusi):

 

 

 

 

42.1.3.1.

 

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos arba yra plautinės hipertenzijos požymių ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvų ydų

50

 

 

42.1.3.2.

 

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvų ydų

40

 

 

42.1.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

30

42.1.4.

IV funkcinė klasė (bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonių pojūčių; diskomfortas – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. – jaučiamas ramybės būsenoje, jis gali kartotis arba išlikti)

20

42.1.5.

terminalinis IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas (D stadija) – atsparus gydymui širdies nepakankamumas; taikant maksimalų medikamentinį gydymą, išlieka ryškūs simptomai ramybės būsenoje; dažnos hospitalizacijos; reikia specialių intervencijų: intraveninių vaistų infuzijos, mechaninių kraujotakos palaikymo priemonių, laukiama širdies transplantacijos (IF < 20 %)

10

 

Pastaba

Svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.) (vertinama pagal širdies nepakankamumo stadijas);

neoperuojami miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką (būtina širdies chirurgo konsultacija hemodinamikos sutrikimo laipsniui įvertinti ir dėl gydymo) (vertinama pagal širdies nepakankamumą)

 

42.2.

širdies vožtuvo protezai, širdies vožtuvų plastika naudojant svetimkūnius ar koronarinių kraujagyslių šuntai:

 

42.2.1.

esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

70

42.2.2.

esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

50

42.2.3.

esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui:

 

42.2.3.1.

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos arba yra plautinės hipertenzijos požymių

40

42.2.3.2.

 

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija

30

 

42.2.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

25

42.3.

širdies ritmo ir laidumo sutrikimai:

 

42.3.1.

prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas:

 

 

Pastaba:

lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas vertinamas pagal širdies nepakankamumo laipsnį

 

42.3.1.1.

 

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (patvirtinti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi kelis kartus per metus

70

 

42.3.1.2.

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (patvirtinti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį

50

42.3.2.

 

širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (paroksizminės tachikardijos, bradisistolijos epizodai, patvirtinti gydytojo):

 

 

42.3.2.1.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys 1–2 kartus per metus

70

42.3.2.2.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys daugiau kaip 2 kartus per metus

60

 

42.3.2.3.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys kartą per mėnesį ir dažniau

50

42.4.

automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo
NYHA klasę)

 

 

42.5.

elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę, vadovaujantis 42.1 papunkčiu)

 

42.6.

stabili krūtinės angina (toliau – KA) (stabilios KA funkcinės klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją):

 

42.6.1.

I funkcinė klasė (KA sukelia tik didelis, asmeniui neįprastas fizinis krūvis, anginos priepuoliai reti)

100

42.6.2.

II funkcinė klasė (priepuolius sukelia didelis, bet asmeniui įprastas kasdienis fizinis krūvis (pvz.: greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 metrų, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui); priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa; priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo)

70

42.6.3.

 

 

III funkcinė klasė (priepuolis prasideda dėl nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio (pvz.: ėjimo lygia vietove 100–500 metrų, kopiant laiptais net į pirmą aukštą), kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus):

 

 

 

42.6.3.1.

III funkcinės klasės KA, mažos rizikos grupė (IF > 40 %)

60

42.6.3.2.

III funkcinės klasės KA, didelės rizikos grupė (IF = 40 %)

50

42.6.3.3.

III funkcinės klasės KA, didelės rizikos grupė (IF < 40 %)

40

42.6.4.

IV funkcinė klasė (KA prasideda dėl nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 metrų, vaikštant kambaryje ar dėl menkiausių veiksmų; KA gali atsirasti ir ramybės būsenoje, kai padidėja su miokardu susiję metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, kai daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija)

30

42.7.

arterinė hipertenzija (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų):

 

42.7.1.

mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio arterinio kraujospūdžio (toliau – AKS) padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

100

42.7.2.

vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

85

42.7.3.

vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

80

 

42.7.4.

didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (pakanka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto)

70

42.7.5.

 

 

 

AKS padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos (hipertenzinė nefropatija ir (ar) retinopatija, ir (ar) kardiopatija, ir (ar) buvęs galvos smegenų insultas arba smegenų išemijos priepuolis (patvirtintas gydytojo):

 

 

 

 

42.7.5.1.

 

pradinis organų taikinių pažeidimas (I–II stadijos retinopatija ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant 0–II° IFN, ir (ar) hipertenzinė kardiopatija, ir (ar) širdies nepakankamumo B–C stadija, ir (ar) lėtinė smegenų išemija)

60

 

 

42.7.5.2.

 

vidutinis organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas (C stadija, funkcinė klasė II–III), ir (ar) II–III stadijos hipertenzinė retinopatija, ir (ar) hipertenzinė encefalopatija, ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant I–II° IFN)

50

 

 

 

42.7.5.3.

ryškus organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, esant C stadijos III funkcinės klasės širdies nepakankamumui, ir (ar) progresuojanti aortos aneurizma, ir (ar) nefropatija, esant II–III° IFN, ir (ar) dažnai pasikartojantys smegenų išemijos priepuoliai (toliau – PSIP) (patvirtinti gydytojo) ar buvę insultai)

40

 

 

 

42.8.

Širdies transplantacija:

 

42.8.1.

daugiau nei dvejų metų būklė po širdies transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo

30

 

42.8.2.

daugiau nei dvejų metų būklė po širdies transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos nepakankamumui

20

42.8.3.

dvejų metų būklė po širdies transplantacijos

15

43.

Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonteno), prireikus kraujotakos sutrikimo nustatymas gali būti tikslinamas sistolinio kraujospūdžio matavimu. Tarptautiniu sutarimu indeksą, kuris yra < 0,9, priimta laikyti sumažėjusios arterinės kraujotakos rodikliu. Rankų arterinės kraujotakos sutrikimas vertinamas pagal simptomus, klinikinius požymius ir rankų sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą:

 

43.1.

arterijų obliteruojamosios ligos – apatinių ir viršutinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas ir užakimas, sukeliantis arterinės kraujotakos nepakankamumą (taip pat po kraujotaką atkuriančių chirurginių ar radiologinių operacijų), kai:

 

43.1.1.

arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija

90

43.1.2.

kraujo cirkuliacija ribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškinių:

 

43.1.2.1.

vienos kojos arterinės kraujotakos nepakankamumas yra II B stadijos, kitos kojos – I arba II A stadijos, abiejų kojų – II A stadijos

55

43.1.2.2.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas yra II B stadijos arba vienos kojos – III stadijos

45

43.1.2.3.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas yra III stadijos (pregangrena)

30

43.1.2.4.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas yra IV stadijos

15

Pastaba

Jei yra amputacijų, vadovautis XIV skyriaus punktais

 

Pastaba

Fonteno klasifikacija:

I stadija – asmuo nesiskundžia jokiais negalavimais, yra pėdos arterijų pulsacija, o arterijos susiaurėjimas ar užakimas nustatomi dopleriu, ultragarsiniu dvigubu skenavimu, angiografija ir kt. Riešo srityje apčiuopiamas abiejų dilbio arterijų pulsas, o arterijų pažeidimas nustatomas remiantis kraujospūdžio gradientu arba, esant galimybių, dopleriu, ultragarsiniu dvigubu skenavimu, angiografija ir kitais būdais;

II stadija – protarpinis šlubumas (claudicatio intermittens), kai asmuo gali nueiti daugiau nei 200 metrų lygia vieta (asmens, nesergančio diabetu, kraujotakos sutrikimas gali būti patikslintas matuojant sistolinį kraujospūdį dopleriu, žasto / kulkšnių indeksas < 0,9);

II A stadija – kojų skausmų atsiranda nuėjus daugiau nei 200 metrų;

II B stadija – kojų skausmų atsiranda nuėjus mažiau nei 200 metrų;

III stadija – kojų skausmai ramybės metu ir kojų trofikos sutrikimai;

IV stadija – gangrena

 

43.2.

po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais

80

 

Pastaba

Jei po stambių kraujagyslių chirurginių operacijų (protezo implantacijos) gydytojo specialisto išvadoje nurodytas arterinės kraujotakos nepakankamumas, bazinio darbingumo procentai nustatomi atsižvelgiant į arterinės kraujotakos sutrikimą pagal Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 43 punktą

 

43.3.

aneurizmos, atsižvelgiant į jų vietą ir dydį:

 

43.3.1.

neoperuotinos pilvo aortos aneurizmos, kurių skersmuo, nustatytas echoskopu, viršija 3,5 cm, klubinių arterijų aneurizmos, kurių skersmuo, nustatytas echoskopu, viršija 2,5 cm; bendras pajėgumas atlikti fizinį krūvį yra apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

45

43.3.2.

neoperuotinos bet kokios etiologijos ir lokalizacijos aortos lanko šakų ir periferinių arterijų aneurizmos, kurių skersmuo 1,5 karto didesnis nei normalios arterijos; bendras pajėgumas atlikti fizinį krūvį yra stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

30

43.3.3.

neoperuotina lėtinė atsisluoksniuojanti torakalinės, torakoabdominalinės arba abdominalinės aortos aneurizma arba lėtinė šių aortos dalių disekacija;

bendras pajėgumas atlikti fizinį krūvį yra labai stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

20

43.4.

įvairios kilmės lėtinės venų ligos klasifikuojamos pagal Europos Sąjungoje priimtą klinikinių, etiologinių, anatominių ir patofiziologinių veiksnių klasifikaciją (toliau CEAP):

C1 teleangektazės;

C2 varikozė;

C3 edema;

C4 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema;

C5 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir užgijusi opa;

C6 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir atvira opa:

 

43.4.1.

C1C2 kojų paviršinių venų varikozė, kai nėra kojų edemos ir trofikos sutrikimų; C3 kojų paviršinių venų varikozė, kai yra edema, kuri praeina taikant kompresinę terapiją arba netaikant kompresinės terapijos per naktį

90

43.4.2.

 

 

C4 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema:

 

 

 

43.4.2.1.

C4 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

60

 

43.4.2.2.

C4 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

50

 

43.4.3.

 

C5C6 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa:

 

 

43.4.3.1.

C5 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

45

 

43.4.3.2.

C5 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

40

 

43.4.3.3.

C6 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa

35

 

43.4.3.4.

C6 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa

30

43.5.

limfedema, kai yra:

 

43.5.1.

I laipsnio galūnės edema, atsirandanti tik nenešiojant gydomųjų kompresinių kojinių

90

43.5.2.

II–III laipsnio galūnės edema, išliekanti ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota

70

43.5.3.

IV laipsnio galūnės edema – galūnės funkcija ribota, nors taikoma nuolatinė kompresinė terapija gydomosiomis kojinėmis:

 

 

43.5.3.1.

vienoje kojoje

55

43.5.3.2.

abiejose kojose

50

 

Pastaba

Pagal Mikos klasifikaciją:

I laipsnio galūnės edema – 1–2 cm storesnė galūnė;

II laipsnio galūnės edema – 2–4 cm storesnė galūnė;

III laipsnio galūnės edema – 4–6 cm storesnė galūnė;

IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė

 

 

VII SKYRIUS

VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS

 

 

 

Proc.

44.

Kramtymo ir rijimo sutrikimai:

 

44.1.

lengvas kramtymo ir (ar) rijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje

90

44.2.

vidutinis kramtymo ir (ar) rijimo sutrikimas

70

44.3.

sunkus rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus (reikalingas enterinis zondinis ir (ar) parenterinis maitinimas)

20

44.4.

asmuo gali maitintis tik per enterostomą

20

45.

A – rezekuoto skrandžio liga (Dumpingo sindromas, malabsorbcijos sindromas);

B – lėtinis pankreatitas;

C – nespecifinis opinis kolitas, Krono liga;

D – hepatitas;

E – kepenų cirozė;

F – kitos kepenų ligos, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.);

KLN – lėtinis kepenų nepakankamumas.

Bazinis darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos:

 

45.1.

lengvas funkcinis sutrikimas:

A, B, C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E – kompensuotas; F 

80

45.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas:

 

45.2.1.

 

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai tyrimų rezultatų pakitimai);

D – mažai aktyvus hepatitas, epizodiniai tyrimų rezultatų pakitimai;

E – A funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), pirmieji portinės hipertenzijos požymiai;

F – paūmėjimai kelis kartus per metus, KLN požymiai

60

45.2.2.

 

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs tyrimų rezultatų pakitimai), svorio mažėjimas;

D – aktyvus hepatitas, I laipsnio KLN;

E – A–B funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I laipsnio portinės hipertenzijos požymiai;

F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I laipsnio KLN

50

45.2.3.

 

 

A, B, C – dažni paūmėjimai (viduriavimas, tyrimų pakitimai), svorio mažėjimas, hipovitaminozės požymiai;

D – aktyvus hepatitas, II laipsnio KLN;

E – B–C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I–II laipsnio portinės hipertenzijos požymiai ir (ar) I laipsnio hepatinė encefalopatija;

F – dažni paūmėjimai, II laipsnio KLN

40

45.3.

sunkus funkcinis sutrikimas:

 

45.3.1.

 

A, B – skausmo sindromas, nuolatinė diarėja, II laipsnio mitybos sutrikimas (KMI 16–17,4);

C – visiškas žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, anemija;

D – dažni paūmėjimai, III laipsnio KLN;

E – C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus); II–III laipsnio portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar)
I–II laipsnio hepatinė encefalopatija;

F – III laipsnio KLN

30

45.3.2.

 

A, B, C – nuolatinio skausmo sindromas, nuolatinė diarėja, III laipsnio mitybos sutrikimas (KMI < 16) ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimas;

D, E – dekompensacija

20

46.

Skrandžio neturėjimas, pašalinimas:

 

46.1.

skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė

90

46.2.

visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo

70

46.3.

visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas:

 

46.3.1.

esant mitybos nepakankamumo požymių (svorio mažėjimas)

60

46.3.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)

50

46.3.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)

30

46.3.4.

esant III laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI < 16)

20

47.

Išmatų nelaikymas:

 

47.1.

lengvo pobūdžio (tik viduriuojant)

70

47.2.

vidutinio sunkumo

50

47.3.

visiškas (nuolat naudojamos sauskelnės)

40

48.

Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė

50

49.

Dirbtinė išangė

40

50.

Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos):

 

50.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (besikartojantis viduriavimas)

80

50.2.

 

vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pirmieji bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai):

 

 

50.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

50.2.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)

50

50.2.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)

30

50.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija, ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)

20

51.

Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys):

 

51.1.

lengvas funkcinis sutrikimas

80

51.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas:

 

51.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

51.2.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)

50

51.2.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)

30

51.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)

20

52.

Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

53.

Transplantuotos kepenys / kasa:

 

53.1.

daugiau kaip dvejus metus po transplantacijos nesireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas

40

53.2.

transplantuotų kepenų / kasos funkcijos sutrikimas

20

53.3.

būklė dvejus metus po transplantacijos

15

 

VIII SKYRIUS

UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS

 

54.

Inkstų ligos:

Proc.

 

Pastaba

Pagrindinis rodiklis – glomerulų filtracijos greitis (toliau – GFG) (ml/min./l,73 m²), apskaičiuojamas pagal CKD-EPI formulę

 

54.1.

lėtinė inkstų liga:

 

54.1.1.

lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73 m²)

100

54.1.2.

lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 60–89 ml/min./l,73 m²)

80

54.1.3.

lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 30–59 ml/min./l,73 m²)

50

54.1.4.

lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 15–29 ml/min./l,73 m²)

30

54.1.5.

lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG < 15 ml/min./l,73 m²)

15

54.2.

Vieno inksto neturėjimas

90

54.3.

Vienintelio inksto patologija:

 

54.3.1.

lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73 m²)

90

54.3.2.

lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 60–89 ml/min./l,73 m²)

80

54.3.3.

lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 30–59 ml/min./l,73 m²)

50

54.3.4.

lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 15–29 ml/min./l,73 m²)

30

54.3.5.

lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG < 15 ml/min./l,73 m²)

15

54.4.

transplantuotas inkstas:

 

54.4.1.

būklė antrais metais po inksto transplantacijos, esant normaliai transplantuoto organo funkcijai

40

54.4.2.

būklė pirmais metais po inksto transplantacijos

15

54.4.3.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – 60–89 ml/min./l,73 m²

35

54.4.4.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – 30–59 ml/min./l,73 m2

25

54.4.5.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – 15–29 ml/min./l,73 m²

20

54.4.6.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – mažiau kaip 15 ml/min./l,73 m²

15

55.

Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija:

 

55.1.

šlapimo pūslės neturėjimas (įgimtas)

50

55.2.  

cistostomija

50

55.3.

nefrostomija

40

56.

Šlapimo nelaikymas (patvirtinta gydytojo urologo išvada):

 

56.1.

lengvas – šlapimo išteka kosint ar čiaudint

90

56.2.

vidutinio sunkumo – šlapimo išteka fizinio krūvio metu arba keičiant kūno padėtį

80

56.3.

sunkus – šlapimo pūslės veikla visiškai nekontroliuojama

60

57.

Šlapimo takų fistulė (jei negalima korekcija)

70

58.

Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

 

IX SKYRIUS

ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS

 

 

 

Proc.

59.

Cukrinis diabetas (E10–E14):

 

59.1.

nežymus funkcijos sutrikimas, netrukdantis kasdienei veiklai, kai yra pirmųjų organų pažeidimų: paprastoji diabetinė retinopatija, nereikalaujanti gydymo, ir (ar) I stadijos nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) 0 laipsnio diabetinė pėda

90

59.2

lengvas funkcijos sutrikimas, kai yra didesnių organų sistemų pažeidimų: paprastoji diabetinė retinopatija, kai taikomas gydymas lazerkoaguliacija, ir (ar) preproliferacinė retinopatija, ir (ar) pradinė proliferacinė retinopatija, ir (ar) II stadijos diabetinė nefropatija, esant I laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui, ir (ar) I–II laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija:

59.2.1.

esant lengvam vienos organų sistemos pažeidimui

70

59.2.2.

esant lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

60

59.3.

vidutinis funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimų: vidutiniškai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė nefropatija, esant II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) III laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija:

 

59.3.1.

esant vidutiniam vienos organų sistemos pažeidimui

50

59.3.2.

esant vidutiniams dviejų organų sistemų pažeidimams arba vidutiniams vienos organų sistemos ir lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

40

59.4.

sunkus funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimų: ryškiai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulopatija su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) tinklainės atšoka su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, ir (ar)
IV–V laipsnio diabetinė pėda:

 

59.4.1.

esant sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui

30

59.4.2.

esant sunkiems dviejų organų sistemų pažeidimams arba sunkiems vienos organų sistemos ir vidutiniams dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

20

59.5.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas, kai organų pažeidimai negrįžtami: terminalinė diabetinė akių liga, sukėlusi aklumą, ir (ar) terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas:

 

 

59.5.1.

esant ypač sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui

10

59.5.2.

esant ypač sunkiems dviejų organų sistemų pažeidimams arba ypač sunkiems vienos organų sistemos ir sunkiems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

5

 

Pastaba

Kiti organų pažeidimai, patvirtinti oftalmologo, neurologo, kraujagyslių chirurgo, nefrologo

 

60.

Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai
(E00–E07), (E20–E34), kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15–E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70–E80, E83–E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją

Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių sutrikimų:

 

60.1.

lengvas funkcijos sutrikimas (asmuo visiškai savarankiškas)

100

60.2.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas (asmuo visiškai savarankiškas, kasdienę veiklą atlieka lėčiau)

70

60.3.

sunkus funkcijos sutrikimas (funkciniai sutrikimai trikdo kasdienę asmens veiklą, jai atlikti reikalinga pagalba)

50

 

60.4.

dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimai

40

60.5.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas (asmeniui reikia didelės pagalbos):

60.5.1.

esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

30

60.5.2.

esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

20

60.5.3.

esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

10

61.

Morbidinis nutukimas, maisto medžiagų perteklius ir jo padariniai
 (E65E68), kai KMI > 40

80

62.

Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40–E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50–E64), esant nustatytam endokrininės sistemos organų pažeidimui, po taikyto gydymo:

 

62.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

62.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)

50

62.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)

30

62.4.

esant ryškiam mitybos nepakankamumui (KMI < 16)

20

 

X SKYRIUS

ODOS IR POODŽIO LIGOS

 

 

 

Proc.

63.

Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugos priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių veiksnių)

90

64.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja)

70

65.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio gydymas neveiksmingas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų)

50

66.

Nuolatinis sunkus odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir (ar) delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, o jei nevartotų vaistų, gali progresuoti funkciniai sutrikimai, galimos organų veiklos komplikacijos)

30

67.

Nuolatinis ypač sunkus odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats geba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

20

 

XI SKYRIUS

KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS IR SUTRIKIMAI,

SUSIJĘ SU IMUNINIAIS MECHANIZMAIS

 

 

 

Proc.

 

Pastaba

Turi būti pateiktas hematologo konsultacijos išrašas, kuriame būtų nurodyti funkcijos sutrikimai pagal atitinkamus kriterijus

 

68.

Lengvas funkcinis sutrikimas

70

Pastaba

Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai:

asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų;

asmuo reguliariai (kasdien per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus;

asmens blužnis pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų (trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.);

yra lengvas krešėjimo faktorių trūkumas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų

69.

Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas:

asmeniui nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių trūkumas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus

50

Pastaba

Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai:

asmuo nepakelia vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sutelkimo reikalaujančio darbo, jam dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, jis negali ilgai stovėti ar vaikščioti;

jei asmuo nevartoja vaistų vieną parą, atsiranda sunkių funkcinių sutrikimų; gydymo koregavimo tikslais asmuo konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus;

padidėjęs asmens imlumas oportunistinėms (tarp jų ir grybelinėms) infekcijoms;

asmeniui nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių trūkumas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus

70.

Sunkus funkcinis sutrikimas:

asmeniui nustatytas sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo trūkumas, yra polinkis į dažnus spontaniškus kraujavimus ir trombozes.

35

Pastaba

Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai:

asmuo geba atlikti tik lengvus ir ribotus veiksmus, kasdienėje veikloje yra labai priklausomas nuo kitų asmenų, kurie jam teikia pagalbą, turi dažnai ir reguliariai vartoti nuskausminamuosius vaistus;

asmeniui taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir medikamentais; jei jis nesigydo ar nereguliariai vartoja vaistus, blogėja bendra jo sveikatos būklė;

yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes; dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartoja ir recidyvuoja infekcijos; dėl ligos yra III stadijos inkstų nepakankamumas; yra blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus; dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo trūkumo

71.

Ypač sunkus funkcinis sutrikimas, esant šiems veiksniams:

kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų, kurie jam teikia pagalbą;

asmuo geba savarankiškai patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius.

25

 

XII SKYRIUS

INFEKCINĖS LIGOS

 

 

 

Proc.

 

Pastaba

Funkciniai sveikatos sutrikimai pagal Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 72 punktą vertinami tik tuo atveju, jei pateikta gydytojo specialisto išvada; bazinis darbingumas po persirgtos įvairių lokalizacijų tuberkuliozės nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį

 

72.

Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiniais ar morfologiniais tyrimais, kai paciento gydymas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, nors jis laikosi gydymo režimo

40

73.

ŽIV infekuotas, sergantis AIDS:

 

73.1.

A3, B1, B2, B3

50

73.2.

C1, C2, C3

40

73.3.

C2, C3

25

 

Klinikinės kategorijos

 

CD4 + T ląstelių

kategorijos

A

Simptominis, stiprus (pirminis)

ŽIV arba PGL*

B

Simptominis

ne A ar C

C

AIDS indikatorinės

ligos

 

> 500 miu L

A1

B1

C1

 

200–499 miu L

A2

B2

C2

< 200 miu L

A3

B3

C3

* – persistuojanti generalizuota limfadenopatija

74.

Laimo liga (neuroboreliozė) (A69.2)

 

75.

Echinokokozė (B67)

 

76.

Erkinis encefalitas (A84)

 

 

Pastaba

Esant Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 74, 75, 76 punktuose nurodytoms ligoms, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, kai pateikta gydytojo specialisto išvada

 

 

XIII SKYRIUS

JUNGIAMOJO AUDINIO, JUDĖJIMO IR ATRAMOS APARATO LIGOS

 

77.

Dviejų ir daugiau stambiųjų sąnarių artrozių stadijos, patvirtintos ir nurodytos gydytojo rentgenodiagnosto išvadoje ir objektyviai (neutralaus nulio metodu) įvertinta nurodytų sąnarių funkcinio nepakankamumo klasė (vyraujanti klasė ne mažiau kaip dviejuose sąnariuose), išnaudojus visas gydymo ir reabilitacijos galimybes. Jeigu nurodytų sąnarių funkcinio nepakankamumo klasė objektyviai neįvertinta, vertinama vadovaujantis Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų XIV skyriaus 80.2, 80.8, 80.12,
80.17–80.19 papunkčiais:

Proc.

77.1.

I funkcinio nepakankamumo klasė, kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių nedidelis judesių apribojimas, vertinant neutralaus nulio metodu:

 

77.1.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

100

77.1.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

90

77.1.3.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

85

77.2.

II funkcinio nepakankamumo klasė, kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių vidutinis judesių apribojimas, vertinant neutralaus nulio metodu:

 

77.2.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

80

77.2.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

60

77.2.3.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

55

77.2.4.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

50

77.3.

III funkcinio nepakankamumo klasė, kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių didelis judesių apribojimas, vertinant neutralaus nulio metodu:

 

77.3.1.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

50

77.3.2.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

45

77.3.3.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

40

77.4.

IV funkcinio nepakankamumo klasė, kai dviejuose ir daugiau sąnarių vyrauja nejudrumas (ankilozė), vertinant neutralaus nulio metodu:

 

77.4.1.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

40

77.4.2.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

30

77.5

radiologiškai pagrįstos sąnarių artrozės stadijos, objektyviai įvertintos funkcinio nepakankamumo klasės, tačiau per 12 mėnesių užfiksuoti reti
 (1 ar 2) paūmėjimai, skirta tik trumpalaikis medikamentinis gydymas arba trumpalaikės reabilitacinės priemonės arba gydymas neskirtas, arba sąnarių apžiūra atlikta baigiantis darbingumo lygio nustatymo terminui

90

78.

artritai ir sisteminės jungiamojo audinio ligos (bazinio darbingumo lygį lemia ligos, uždegimo aktyvumo laipsnis, gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir medicininės reabilitacijos priemonėmis, judėjimo ir atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijų sutrikimo laipsnis):

 

78.1.

lengvas judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų sąnarių ir kitų sąnarių funkcijos yra susilpnėjusios, bet jis gali rašyti, užsegti sagas; asmuo negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas), reikia reguliariai vartoti vaistus

80

78.2.

vidutinis judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas:

 

78.2.1.

vidutinis judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso I–II laipsnio aktyvumui arba klinikinei remisijai

50

78.2.2.

vidutinio sunkumo judamojo atramos sistemos ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso III laipsnio aktyvumui

40

78.3.

sunkus judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) sunkus vienos vidaus organų sistemos arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinio laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime jis priklausomas nuo kitų asmenų)

30

78.4.

ypač sunkus judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) ypač sunkus vienos vidaus organų sistemos ar sunkus daugiau kaip dviejų organų sistemų funkcinis sutrikimas (asmuo pats geba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų)

10

 

 

 

XIV SKYRIUS

LIGOS, TRAUMOS IR KITI DĖL IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ ATSIRADĘ PADARINIAI

 

79.

Funkcijos sutrikimas dėl minkštųjų audinių sužalojimų:

Proc.

79.1.

veido ir kaklo priekinio paviršiaus ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: dideli (ryškūs), trikdantys mimiką

50

79.2.

liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trikdantys funkciją), užimantys daugiau kaip 10 % ploto

65

 

Pastaba

Delnas atitinka 1 % kūno paviršiaus ploto

 

80.

Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos:

 

80.1.

Pastaba

Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą

stuburo funkcijos sutrikimas:

 

80.1.1.

nedidelis judesių apribojimas

85

80.1.2.

vidutinis judesių apribojimas

70

80.1.3.

didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai

50

 

§ Pastaba

Stuburo kaklinės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

Nedidelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D* / K**    Pasilenkimas D / K

30/0/30°                        50/0/50°                     30/0/30°

Vidutinis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D / K          Pasilenkimas D / K

20/0/20°                        30/0/30°                     20/0/20°

Didelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D / K          Pasilenkimas D / K

10/0/10°                        10/0/10°                     10/0/10°

 

Stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė

(neutralaus nulio metodas):

Nedidelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D / K          Pasilenkimas D / K

20/0/50°                        40/0/40°                     20/0/20°

Vidutinis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D / K          Pasilenkimas D / K

10/0/30°                        20/0/20°                     10/0/10°

Didelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D / K          Pasilenkimas D / K

0/0/15°                            0/0/0°                        0/0/0°

* Dešinė

**Kairė

 

80.2.

peties sąnario funkcijos sutrikimas:

 

80.2.1.

peties sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje
 (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

50

80.2.2.

peties sąnario kontraktūra:

 

80.2.2.1.

nedidelė                   T/0/L                        SI//SV                 A/0/P

20/0/130°                 30/0/70°               130/0/20°

85

80.2.2.2.

vidutinė                   T/0/L                         SI//SV                A/0/P

10/0/80°                   20/0/40°               80/0/10°

70

80.2.2.3.

didelė                      T/0/L                        SI//SV                A/0/P

0/0/20                     10/0/20°              20/0/0°

60

 

Pastaba

Normali peties sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L                        SI/0/SV           A/0/P

40/0/170°                 50/0/95°          180/0/40                            

 

80.3.

rankos netektis žasto srityje

45

80.4.

rankos ir mentės (ar jos dalies) netektis

40

80.5.

rankos nuo peties netektis po peties sąnario egzartikuliacijos

40

80.6.

vienintelės rankos netektis

10

80.7.

nesuaugęs žastikaulio lūžis (netikras sąnarys); operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)

50

80.8.

alkūnės funkcijos sutrikimas:

 

80.8.1.

alkūnės sąnario kontraktūra:

 

80.8.1.1.

nedidelė               T/0/L                        N/0/A

0/0/130°                   0/0/70°

90

80.8.1.2.

vidutinė               T/0/L                        N/0/A

0/0/100°                   0/0/40°

75

80.8.1.3.

didelė                   T/0/L                        N/0/A

0/0/60°                     0/0/20°

65

 

Pastaba

Normali alkūnės sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L                        N/0/A

10/0/150°                 85/0/85°                                    

 

80.8.2.

alkūnės sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje

(už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

55

80.8.3.

nestabilus alkūnės sąnarys po alkūnės sąnario rezekcijos; operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)

50

80.9.

rankos nuo alkūnės sąnario netektis (po alkūnės sąnario egzartikuliacijos)

50

80.10.

dilbio bigė bet kurioje dalyje

50

80.11.

nesuaugęs dilbio kaulų lūžis (netikras sąnarys); operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada):

 

80.11.1.

vieno dilbio kaulo

70

80.11.2.

abiejų dilbio kaulų

55

80.12.

riešo funkcijos sutrikimas:

 

80.12.1.

riešo sąnario kontraktūra:

 

80.12.1.1.

nedidelė               T/0/L

20/0/40°                  

90

80.12.1.2.

vidutinė               T/0/L                       

10/0/20°                   

85

80.12.1.3.

didelė                   T/0/L                       

0/0/10°                     

75

 

Pastaba

Normali riešo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L                       

50/0/50°                 

 

80.12.2.

riešo sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje

60

80.13.

nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)

85

80.14.

plaštakos nuo riešo arba delnakaulių netektis

50

80.15.

plaštakos funkcijos sutrikimas:

 

80.15.1.

pirmojo piršto (nykščio) funkcijos sutrikimas:

 

80.15.1.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų

95

80.15.1.2.

bigė IP (tarppirštakauliniame) sąnaryje

85

80.15.1.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

80

80.15.1.4.

bigė MP (delniniame piršto) sąnaryje

75

80.15.1.5.

piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi

70

80.15.2.

vieno piršto vieno sąnario nejudrumas:

 

80.15.2.1.

lenkimo ankilozė

90

80.15.2.2.

tiesimo ankilozė

85

80.15.3.

dviejų vieno piršto sąnarių nejudrumas:

 

80.15.3.1.

lenkimo ankilozė

85

80.15.3.2.

tiesimo ankilozė

80

80.15.4.

MP (delninio piršto) + PIP (artimojo tarppirštakaulinio) + DIP (tolimojo tarppirštakaulinio) piršto sąnarių nejudrumas (ankilozė):

 

80.15.4.1.

lenkimo ankilozė

80

80.15.4.2.

tiesimo ankilozė

75

80.15.5.

piršto judesių sutrikimas:

 

80.15.5.1.

nedidelis

90

80.15.5.2.

vidutinis (pusinio lenkimo)

85

80.15.5.3.

didelis (tiesimo arba visiško lenkimo)

80

80.15.6.

antrojo piršto (rodomojo) funkcijos sutrikimas:

 

80.15.6.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų, arba bigė galiniame pirštakaulyje

95

80.15.6.2.

piršto bigė vidurinio pirštakaulio lygyje

90

80.15.6.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

85

80.15.6.4.

piršto netektis

80

80.15.6.5.

piršto netektis kartu su delnakauliu ar jo dalimi

75

80.15.6.6.

vidutinė piršto kontraktūra arba distalinio piršto sąnario kontraktūra

90

80.15.6.7.

didelė piršto lenkimo kontraktūra, taip pat proksimalinio piršto sąnario arba delno ir piršto sąnario ankilozė

85

80.15.6.8.

visiška piršto lenkimo arba tiesimo kontraktūra, dviejų piršto sąnarių ankilozė

80

80.15.7.

trečiojo (vidurinio), ketvirtojo (bevardžio) arba penktojo (mažylio) pirštų funkcijos sutrikimas:

 

80.15.7.1.

galinio pirštakaulio bigė

95

80.15.7.2.

bigė DIP arba PIP sąnario lygyje

90

80.15.7.3.

piršto netektis kartu su delnakauliu arba jo dalimi

85

80.15.7.4.

nedidelė piršto kontraktūra arba PIP sąnario ankilozė

95

80.15.7.5.

didelė lenkimo piršto kontraktūra arba PIP sąnario, arba MP sąnario ankilozė

90

80.15.7.6.

visiška piršto lenkimo arba tiesimo kontraktūra arba dviejų, taip pat DIP, PIP, MP piršto sąnarių ankilozė

85

80.15.8.

dviejų vienos rankos pirštų netektis:

 

80.15.8.1.

trečiojo ir ketvirtojo (3 + 4) arba trečiojo ir penktojo (3 + 5)

80

80.15.8.2.

antrojo ir trečiojo (2 + 3), antrojo ir ketvirtojo (2 + 4) arba antrojo ir penktojo

(2 + 5)

75

80.15.8.3.

pirmojo ir antrojo (1 + 2), pirmojo ir trečiojo (1 + 3), pirmojo ir ketvirtojo

(1 + 4) arba pirmojo ir penktojo (1 + 5)

65

80.15.9.

trijų vienos rankos pirštų netektis:

 

80.15.9.1.

trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3 + 4 + 5)

70

80.15.9.2.

antrojo, trečiojo ir ketvirtojo (2 + 3 + 4) arba antrojo, trečiojo ir penktojo

(2 + 3 + 5)

65

80.15.9.3.

pirmojo, antrojo ir trečiojo (1 + 2 + 3), pirmojo, antrojo ir ketvirtojo (1 + 2 + 4) arba pirmojo, antrojo ir penktojo (1 + 2 + 5), arba pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo (1 + 3 + 4), arba pirmojo, trečiojo ir penktojo (1 + 3 + 5)

55

80.15.10.

keturių vienos rankos pirštų netektis:

 

80.15.10.1.

pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo (1 + 2 + 4 + 5)

55

80.15.10.2.

pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo (1 + 3 + 4 + 5)

55

80.15.10.3.

pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo (1 + 2 + 3 + 4) arba pirmojo, antrojo, trečiojo ir penktojo (1 + 2 + 3 + 5)

50

80.15.11.

visų vienos plaštakos pirštų netektis

50

80.15.12.

vienos plaštakos visų pirštų kontraktūros:

 

80.15.12.1.

nedidelės

65

80.15.12.2.

vidutinės – pusiau lenkimo

60

80.15.12.3.

didelės – visiška lenkimo, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

80.15.12.4.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

80.15.13.

vienos plaštakos keturių pirštų kontraktūros:

 

80.15.13.1.

nedidelės

65

80.15.13.2.

vidutinės – pusiau lenkimo kontraktūros

60

80.15.13.3.

didelės – visiškos lenkimo kontraktūros, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

80.15.13.4.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

80.16.

dubens funkcijos sutrikimas:

 

80.16.1.

nedidelis statikos sutrikimas: klubo sąnarių judesiai neriboti, bet skausmingi, viena koja sutrumpėjusi ne daugiau kaip 3 cm, dubens organų funkcija nesutrikusi, papildoma techninė priemonė reikalinga einant didesnius atstumus

80

80.16.2.

vidutinis statikos sutrikimas: koja sutrumpėjusi iki 5 cm, riboti klubo sąnario judesiai (koksartrozė), vaikštant nuolat naudojamos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

50

80.16.3.

didelis statikos sutrikimas:

asmuo atsistoja sunkiai arba negali atsistoti, galimi dubens organų funkcijos sutrikimai, klubo sąnario judesiai apriboti (koksartrozė), koja sutrumpėjusi daugiau nei 5 cm, pažeistas dubens žiedo vientisumas, esant neurologinių sutrikimų ir jų nesant, vaikštant būtinos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

40

80.17.

klubo sąnario funkcijos sutrikimas:

 

80.17.1.

klubo sąnario nejudrumas (ankilozė), tiesimo ankilozė

55

80.17.2.

lenkimo ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje; operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)

40

80.17.3.

klubo sąnario kontraktūra:

 

80.17.3.1.

nedidelė               T/0/L            SI/0/SV                 A/0/P

0/0/90°        30/0/20                15/0/10

arba judesio amplitudė 90°

75

80.17.3.2.

vidutinė               T/0/L            SI/0/SV                 A/0/P

0/0/60°        15/0/10°               10/0/5

arba judesio amplitudė 60°

65

80.17.3.3.

didelė                   T/0/L           SI/0/SV                 A/0/P

0/0/45°        10/0/5°                  5/0/0°

arba judesio amplitudė 45°

50

 

Pastaba

Normali klubo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L                        SI/0/SV                 A/0/P

10/0/130°                  45/0/35                50/0/25

 

80.17.4.

šlaunikaulio netikras sąnarys; operaciniu būdu nekoreguojamas

(pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)

50

80.17.5.

šlaunies bigė

40

80.17.6.

kojos nuo klubo sąnario netektis dėl klubo sąnario egzartikuliacijos

30

80.17.7.

kojos netektis, kai iki traumos koja buvo vienintelė

20

80.17.8.

kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos (pagal nurodytus klubų ir kelio sąnarių vertinimo punktus, taikant neutralaus nulio metodą):

 

80.17.8.1.

nedideli klubo arba kelio sąnarių pakitimai

75

80.17.8.2.

vidutiniai pakitimai, vidutinės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

65

80.17.8.3.

dideli pakitimai, didelės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

50

80.18.

kelio funkcijos sutrikimas:

 

80.18.1.

daugiakryptis nestabilus kelio sąnarys (dėl raiščių plyšimo)

65

80.18.2.

kelio sąnario ankilozė:

 

80.18.2.1.

tiesimo

70

80.18.2.2.

lenkimo (funkciškai nepatogioje padėtyje)

50

80.18.3.

kelio sąnario kontraktūra:

 

80.18.3.1.

nedidelė               T/0/L                       

0/0/110°

arba judesio amplitudė 110°

80

80.18.3.2.

vidutinė               T/0/L                       

0/0/90°       

arba judesio amplitudė 90°         

70

80.18.3.3.

didelė                  T/0/L                       

0/0/45°

arba judesio amplitudė 45°                  

60

 

Pastaba

Normali kelio sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):                              T/0/L

5/0/150°                  

 

80.18.4.

kojos nuo kelio sąnario netektis (dėl kelio sąnario egzartikuliacijos)

50

80.18.5.

blauzdos bigė

50

80.18.6.

vienintelės kojos nuo blauzdos netektis

20

80.18.7.

nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):

 

80.18.7.1.

vieno kaulo

60

80.18.7.2.

abiejų kaulų

55

 

Pastaba

Jei netikras sąnarys operaciniu būdu nekoreguojamas, pateikiama III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada

 

80.19.

čiurnos sąnario ir pėdos funkcijos sutrikimas:

 

80.19.1.

nestabilus čiurnos sąnarys

60

80.19.2.

čiurnos sąnario ankilozė:

80.19.2.1.

fiziologinėje padėtyje

80

80.19.2.2.

funkciškai nepatogioje padėtyje

50

80.19.3.

pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi

80

80.19.4.

visų pėdos pirštų netekimas dėl padikaulių ir pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

75

80.19.5.

pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje

70

80.19.6.

pėdos netektis nuo čiurnos dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį)

60

80.20.

pūlinės ligos (osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės):

 

80.20.1.

nedidelės (remisija ilgiau nei l metus)

70

80.20.2.

vidutinės (fistulės atsiveria 1–2 kartus per metus)

60

80.20.3.

didelės (fistulinis osteomielitas, sunkiai gydomas, fistulės funkcionuoja nuolat)

50

81.

kaukolės defektai (lūžiai):

 

81.1.

be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai

100

81.2.

mažesni nepadengti (ir didesni padengti) kaukolės defektai

90

81.3.

kaukolės pažeidimai, kai yra žymių kaulų defektų (įskaitant ir deformacijas), bet nėra funkcinių sutrikimų (visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė)

65

 

XV SKYRIUS

KITŲ ORGANŲ LIGOS IR PAŽEIDIMAI

 

 

 

 

Proc.

82.

Jei somatinės ligos ir pažeidimai nenurodyti (pooperacinės būsenos (1 metai) ir kt.), bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrąjį funkcinį sutrikimą.

Bendrieji funkciniai sutrikimai:

 

82.1.

nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi)

100

82.2.

lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių, jo pirštų funkcijos pablogėjusios, bet jis gali rašyti; jam reikalinga dieta, jis turi reguliariai vartoti vaistus)

 

80

82.3.

vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susitelkimo ir tikslumo, jam dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas jam sukelia negalavimų; jei asmuo nevartoja vaistų vieną parą, gali pasunkėti funkciniai sutrikimai)

 

55

82.4.

sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime jis labai priklausomas nuo kitų žmonių, teikiančių jam pagalbą)

 

40

82.5.

ypač sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo geba savarankiškai patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime jis visiškai priklausomas nuo kitų žmonių, teikiančių jam pagalbą)

 

20

 

XVI SKYRIUS

ONKOLOGINĖS LIGOS

 

 

 

Proc.

83.

Bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo* išliekantį bendrąjį funkcinį sutrikimą:

 

83.1.

liga neišplitusi**, po taikyto gydymo asmuo pasveiko, liekamųjų reiškinių nėra, asmens sveikatos būklė normali, nusiskundimų ir ligos požymių nėra, prognozė gera, gali tęsti įprastą darbą, veikla be apribojimų

100

83.2.

liga neišplitusi arba išplitusi***, yra lengvų ligos liekamųjų reiškinių, lengvas funkcinis sutrikimas

80

83.3.

liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo reiškiasi 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt.

50

83.4.

liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo atsiranda hematologinių ir (ar) nehematologinių, ir (ar) neurologinių reiškinių (po gydymo reiškiasi 4 ir daugiau ligos pasekmių): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas, vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija

35

83.5.

liga išplitusi (atokios metastazės), yra ligos liekamųjų reiškinių, didelis funkcinis sutrikimas (reikalinga pagalba kasdienėje veikloje gyvybinės veiklos funkcijoms – judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo – palaikyti)

25

83.6.

liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra ligos liekamųjų reiškinių, didelis funkcinis sutrikimas (kasdienėje veikloje gyvybinės veiklos funkcijoms – judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo – palaikyti reikalinga didelė pagalba), taikoma paliatyvioji pagalba****

10

83.7.

liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, ypač sunkus funkcinis sutrikimas, gyvenimo kokybei pagerinti taikoma paliatyvioji pagalba, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų

5

 

 

 

* Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos gydytojo onkologo chemoterapeuto ir (ar) gydytojo onkologo radioterapeuto paslaugos, dirbanti daugiadalykė gydytojų specialistų komanda parenka asmens gydymo taktiką. Diagnozė turi būti nustatyta pagal galiojančią TNM (T – naviko dydis ir gretimų organų pažeidimas, N – išplitimas limfmazgiuose, M – metastazės) sistemą.

** Neišplitusi onkologinė liga nustatoma įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą ir (ar) I, II ligos stadijas.

*** Išplitusi onkologinė liga nustatoma įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą, nustatytas metastazes ir (ar) III, IV ligos stadijas.

**** Paliatyvioji pagalba – asmens, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14 „Dėl Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“).

 

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

Nr. A1-184/V-539, 2022-03-15, paskelbta TAR 2022-03-15, i. k. 2022-04774

 

 

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo

2 priedas

 

 

(Klausimyno forma)

 

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

 

 

 

ASMENS VEIKLOS IR GEBĖJIMŲ DALYVAUTI KLAUSIMYNAS

 

________________

(data)

 

 

______________________________________________________________________________

(asmens vardas ir pavardė)

______________________________________________________________________________

(asmens (atstovo) tėvų, globėjo (rūpintojo) ar jo įgalioto atstovo vardas ir pavardė)

 

______________________________________________________________________________

(Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojo, atlikusio vertinimą ir užpildžiusio klausimyną, vardas ir pavardė)

 

Su darbingumo lygio vertinimo tvarka esu supažindintas, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno (toliau – klausimynas) reikšmė, vertinant darbingumo lygį, man yra žinoma.

 

Asmuo (jo atstovas)                                _______________         ____________________________

______________                                           (parašas)                         (vardas ir pavardė)

(data)

 

Pirma klausimyno dalis pildoma remiantis darbingumo lygiui nustatyti pateiktais dokumentais ir informacija.

Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti) atitinkamą balą ir įrašyti bendrą surinktų balų skaičių.

1. Profesinė, darbo veikla bei aplinkos prieinamumas

Balai

1.1. Amžius

55 metai ir daugiau

3

45–54 metai

2

35–44 metai

1

Iki 35 metų

0

 

 

1.2. Profesinė kvalifikacija

Neturi profesinės kvalifikacijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos

4

Reikalinga profesinė reabilitacija

3

Neturi profesinės kvalifikacijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus

2

Profesinė kvalifikacija atkurta arba įgyta nauja profesinė kvalifikacija profesinės reabilitacijos programos metu

1

Turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti

 

 

 

1.3. Darbo patirtis ir darbo įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje

Neturi darbo patirties ar darbo įgūdžių, negali panaudoti turimų ir negali jų įgyti

3

Prarado darbo patirtį ir darbo įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką

2

Neturi darbo patirties ir darbo įgūdžių, bet gali juos įgyti

1

Turi darbo patirties ir darbo įgūdžių, gali juos panaudoti

0

 

 

1.4. Fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas

Būtinas sudėtingas ir fizinės, ir darbo, ir informacinės aplinkos pritaikymas ir (ar) ar asmeninio asistento pagalba darbo vietoje

3

Būtinas sudėtingas darbo aplinkos pritaikymas ar asmeninio asistento pagalba darbo vietoje

2

Būtinas nesudėtingas fizinės ar darbo, ar informacinės aplinkos pritaikymas

1

Fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas nebūtinas

0

Profesinės, darbo veiklos bei aplinkos prieinamumo įvertinimas

 

Antroje klausimyno dalyje pateikti klausimai, susiję su kasdiene asmens veikla. Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti), kokios pagalbos asmeniui reikia.

 

 

 

 

2.   Veikla ir gebėjimas dalyvauti

Vertinimo kriterijai

(balais)

 

0

 

1

 

2

 

3

 

4

 

2.1. Mobilumas (judėjimas)

 

2.1.1. Atsisėdimas, sėdėjimas, persi-kėlimas į kitą padėtį

Atsisėda, sėdi, persėda saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Atsisėda, persėda savarankiškai, kartais reikia pagalbinių priemonių (aukštesnė kėdė, lazda, ramentai ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos, paraginimo

Naudodamasis pa-galbinėmis prie-monėmis (aukštesne kėde, lazda, ramentais ir kt.), atsisėda, sėdi, savarankiškai persėda. Kartais reikalinga minimali kontaktinė pagalba atliekant veiksmą, kartais – paraginimo ar kito asmens priežiūros sudarant sąlygas veiksmui atlikti (pvz., pakišti po sėdmenimis slidžią lentą, pakelti ar nuleisti kojų atramą)

Asmuo pats sa-varankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka (gali kelti grėsmę sau ir (ar) aplinkiniams, tačiau, naudodamasis pa-galbinėmis priemonėmis ir padedamas kito asmens, gali atsisėsti, sėdėti, pakeisti padėtį

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Atsisėdimo, sėdė-jimo, persikėlimo į kitą padėtį įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.1.2. Atsistojimas ir stovėjimas

Atsistoja ir stovi ilgiau nei 30 minučių saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvo-kdamas veiksmų prasmę

Atsistoja ir stovi  savarankiškai ilgiau nei 30 minučių, kartais reikia pagalbinių priemonių (lazdos, ramentų ir kt.),  kartais reikia kito asmens pagalbos, paraginimo ar priežiūros

 

Naudodamasis pa-galbinėmis prie-monėmis (aukštesne kėde, lazda, ramentais ir kt.), atsistoja ir stovi savarankiškai iki 30 minučių. Kartais reikalinga minimali kontaktinė pagalba atliekant veiksmą (kaip atrama), kartais – paraginimo ar kito žmogaus priežiūros sudarant sąlygas veiksmui atlikti (pvz., pakišti po sėdmenimis slidžią lentą, pakelti ar nuleisti kojų atramą)

Reikalingos pagalbinės priemonės (aukštesnė kėdė, lazda, ramentai ir kt.) ir kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats savarankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Atsistojimo ir stovėjimo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.1.3. Ėjimas

 

Visiškai sava-rankiškas, eina ne mažiau kaip 200 metrų be poilsio. Nesinaudoja pagalbinėmis priemonėmis, vaikšto saugiai įveikdamas įvairius paviršius Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Asmuo savarankiškas – eina ne mažiau kaip 200 metrų be poilsio, prireikus gali pasinaudoti pagal-binėmis priemonėmis (lazda, ramentais, vaikštyne ir kt.). Veiksmas trunka ilgiau arba eisena nėra saugi, kartais reikalinga kito žmogaus priežiūra, žodinė korekcija, kliūtis įveikia saugiai

Negali nueiti daugiau kaip 200 metrų be poilsio, naudojasi pagalbinėmis prie-monėmis (lazda, ramentais, vaikštyne ir kt.). Minimali kon-taktinė pagalba (pri-laikymas praradus pusiausvyrą ar pagalba sukantis ir keičiant judėjimo kryptį ar įveikiant slenkstį)

Negali nueiti daugiau kaip 200 metrų be poilsio. Visada rei-kalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė ir kt.) ir kito asmens pagalba (prilaikymas praradus pusiausvyrą ar pagalba sukantis ir keičiant judėjimo kryptį ar įveikiant slenkstį). Užtenka vieno žmogaus pagalbos

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Ėjimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.1.4. Naudojimasis viešuoju ir privačiu transportu

Naudojasi vie-šuoju ir privačiu transportu sava-rankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

Naudojasi viešuoju ir privačiu transportu savarankiškai ir saugiai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos (suteikti informaciją, paraginti ir kt.)

Viešuoju ir privačiu transportu gali naudotis tik padedamas kito asmens, visada reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.). Pagalbinės priemonės suteikia galimybę naudotis neįgaliesiems pritaikytu viešuoju ir privačiu transportu, esant pritaikytai susisiekimo infrastruk-tūrai

Gali naudotis tik  neįgaliųjų poreikiams pritaikytu viešuoju ir privačiu transportu, esant pritaikytai susisiekimo infrastruktūrai. Visada naudojasi pagalbinėmis priemonėmis (turėklais, ramentais, lazdomis ir kt.)

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba. Gali naudotis tik specialiuoju transportu (greitosios pagalbos, ar kitu specialiai neįgaliesiems vežti pritaikytu transportu)

Naudojimosi vie-šuoju ir privačiu transportu įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.1.5. Daiktų paėmimas ir per-kėlimas

Daiktus, leng-vesnius nei 3 kilogramai, paima, pakelia ir perkelia sava-rankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

Daiktus, lengvesnius nei 3 kilogramai, paima, pakelia ir perkelia savarankiškai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai ir kt.) ar kito asmens pagalba, veiksmas atliekamas lėčiau, svorį paskirstant abiems rankoms

Daiktams, leng-vesniems nei 3 kilogramai, paimti, pakelti ir perkelti nuolat naudoja pagalbines priemones (lazdą, ramentus ir kt.), galimas vienos rankos ribo-tumas, pusiausvyros sutrikimas, kartais reikalinga kito asmens pagalba (paduodant, prilaikant, paraginant ir kt.)

Negali paimti, pakelti ir perkelti 3 kilogramų svorių. Veiksmui atlikti visada reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai ir kt.) ir kito asmens pagalba (paduodant, palaikant, paraginant ir kt.)

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sava-rankiškai veiksmų neatlieka

Daiktų paėmimo ir perkėlimo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.1.6. Lipimas laiptais

 

Visiškai sa-varankiškas – lipa laiptais aukštyn ir žemyn į antrą aukštą be jokių papildomų prie-monių, nesi-laikydamas. Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Beveik savarankiškas – lipa laiptais aukštyn ir žemyn į antrą aukštą, tačiau reikalingas turėklas, lazda ar kitokia atramos priemonė

Negali be poilsio užlipti į antrą aukštą, reikalingos pagalbinės priemonės (atrama, turėklas, lazda ir kt.). Reikalinga minimali kontaktinė pagalba prilaikant, stabilizuojant pusiausvyrą

Negali užlipti į antrą aukštą, visada reikalingos pagalbinės priemonės, užtenka vieno žmogaus kontak-tinės pagalbos

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Lipimo laiptais įvertinimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos mobilumui didinti poreikio įver-tinimas

Ar techninės pagalbos priemonės padidintų mobilumo galimybes? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba padidintų mobilumo galimybes?  TAIP  NE

Ar gyvenamosios aplinkos pritaikymas padidintų mobilumo galimybes? TAIPNE

Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų mobilumo galimybes?TAIPNE

2.2. Žinių taikymas

 

2.2.1. Susikaupimas

Nesunku susikaupti veiklai (ne trumpesnei nei 10 minučių)

Asmuo susikaupia veiklai, koncentruoja dėmesį, bet ne ilgiau nei 10 minučių, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (užrašai, elektroniniai primi-nimai), kito asmens paraginimas, ar priminimas

Asmuo susikaupia veiklai tik po priminimo ir (ar) kito asmens žodinio paraginimo

Net ir trumpalaikiam susikaupimui (iki 10 minučių) reikalinga nuolatinė išorinė motyvacija, lengvai atitraukiamas nuo užduoties. Reikalingi nuolatiniai priminimai, paraginimai ir kt.

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes nesusikaupia net ir trumpalaikei užduočiai

Susikaupimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.2. Atmintis

Geba įsiminti informaciją iš įvairių sričių, gali ją susieti su kita

Geba įsiminti infor-maciją iš įvairių sričių, kartais reikia pagalbinių priemonių (užrašų, priminimų), gali pa-miršti informacijos, kurios ilgai nenaudojo, detales

Prisimena, kas yra svarbu jam, ar jo šeimos nariams tik nau-dodamasis pagalbi-nėmis priemonėmis (užrašais, priminimais) ar su kito asmens pagalba (priminimu, paraginimu)

Pats neprisimena, kas yra svarbu jam ar jo šeimos nariams būtiniausioje kasdienėje veikloje. Pagalbines priemones naudoja nuolat, rei-kalingas kito asmens nuolatinis žodinis priminimas (raginimas pradėti, tęsti ir užbaigti veiklą), būtina veiksmų eigos kontrolė

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai praradęs atminties funkcijas

Atminties įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.3. Orientacija aplinkoje ir laike

Orientuojasi laike ir aplinkoje sava-rankiškai. Veiks-mus atlieka sau-giai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinki-niams), suvok-damas veiksmų prasmę

Orientuojasi aplinkoje savarankiškai, kartais gali būti reikalinga kito asmens pagalba (pa-aiškinimas, nurodymas, priminimas)

Be pagalbinių prie-monių (aklųjų lazdelė, komunikacijos prie-monės, kalbantys laikrodžiai, skambučiai ir kt.) aplinkoje ir laike orientuojasi sunkiai, kartais reikalinga ir kito asmens pagalba (gestų kalbos vertėjas, vedlys ir kt.)

Nesiorientuoja aplinkoje ir laike, nekontroliuoja savo emocijų ir elgesio (nuo agresijos iki visiškos apatijos), ne-įvertina savo galimybių, visada reikalingos pa-galbinės priemonės (aklųjų lazdelė, ko-munikacijos priemonės, kalbantys laikrodžiai, skambučiai ir kt.) ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nesupranta supančios aplinkos, nesiorientuoja laike

 

Orientacijos ap-linkoje ir laike įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.4. Regimosios informacijos su-pratimas

Supranta regimąją informaciją, geba skaityti rašytinį tekstą

Supranta regimąją in-formaciją, geba skaityti rašytinį tekstą, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (didinamieji stiklai, kontaktiniai lęšiai ir kt.) ar kito as-mens pagalba (pa-aiškinti informaciją)

Supranta regimąją in-formaciją, geba skaityti rašytinį tekstą tik naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis (didinamaisiais stiklais ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba

Iš dalies supranta regimąją informaciją, rašytinio teksto neskaito. Visada naudojasi pa-galbinėmis priemonėmis (didinamaisiais stiklais, kontaktiniais lęšiais ir kt.) ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo įprastinės regimosios informacijos visiškai nesupranta arba jos visiškai nemato

Regimosios infor-macijos supratimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.5. Girdimosios informacijos su-pratimas

Supranta girdi-mąją informaciją, geba suprantamai kalbėti sudė-tingais sakiniais

Supranta girdimąją informaciją, geba suprantamai kalbėti, kartais reikalingos pagalbinės priemonės ar kito asmens pagalba (paaiškinti informaciją)

Supranta tik paprastai išreikštą sakytinę kalbą, reaguoja lėčiau. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (klausos aparatai ir kt.), kuriomis naudodamasis geba girdėti ir kalbėti trumpais sakiniais, kartais reikalinga kito asmens pagalba (gestų kalbos vertėjas)

Girdimosios infor-macijos nesupranta (nors ją girdi). Supranta iš lūpų tik atskirus žodžius, garsus, taria atskirus žodžius taip, kad juos sunku suprasti, ko-munikuoja gestų kalba. Visada naudojasi pa-galbinėmis priemonėmis, reikalinga kito asmens pagalba (versti iš ir į gestų kalbą, kontaktinė pagalba, paprastai išreikšta sakytinė kalba, mimika)

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo įprastinės girdimosios informa-cijos visiškai nesu-pranta arba jos visiškai negirdi

Girdimosios infor-macijos supratimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.6. Rašymas ir skaičiavimas

Geba informaciją savarankiškai perteikti raštu

Geba savarankiškai rašyti tekstą, skaičiuoti, tačiau tai trunka ilgiau nei įprastai. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės (pritaikyta rašymo priemonė, informacinės technolo-gijos ir kt.)

Geba rašyti tik labai trumpą bei paprastą tekstą ir skaičiuoti. Reikalingos pagalbinės priemonės ir kartais kito asmens pagalba

Asmuo negali sava-rankiškai rašyti ir skaičiuoti. Visada rei-kalingos pagalbinės prie-monės ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo negeba nei rašyti, nei skaičiuoti

Rašymo ir skai-čiavimo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos taikant žinias poreikio įvertinimas

Ar techninės pagalbos priemonės padidintų žinių taikymo galimybes? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba padidintų žinių taikymo galimybes?  TAIP  NE

 

2.3. Bendravimas

 

2.3.1. Bendravimas su nepažįstamais asmenimis

Neturi sunkumų bendraudamas su nepažįstamais asmenimis

Bendrauja su nepa-žįstamais asmenimis nenoriai, gali turėti nežymių kalbos ir (ar) suvokimo sutrikimų. Kartais reikalinga kito asmens pagalba (paskatinimas, moty-vavimas ir kt.)

Bendrauja su nepažįs-tamais asmenimis ri-botai, vengia ar negali palaikyti socialinių kontaktų. Visada rei-kalingos pagalbinės priemonės (infor-macinės technologijos, užrašai, komunikavimo ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba

Bendrauti nesugeba (dėl fizinės, protinės ar psichinės būklės), be didelės kitų pagalbos jam gresia socialinė atskirtis. Visada reikalingos pa-galbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komuni-kavimo ir kt.) ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nebendrauja. Bendravimas neįmanomas net ir padedant kitiems asmenims

Bendravimo su nepažįstamais as-menimis įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.3.2. Bendravimas su artimais asmeni-mis

Neturi sunkumų bendraudamas su artimais asme-nimis

Bendrauja su artimais asmenimis nenoriai,  gali turėti nežymių kalbos ir (ar) suvokimo sutrikimų. Kartais reikalinga kito asmens pagalba (paskatinimas, motyvavimas ir kt.)

Bendrauja su artimais asmenimis ribotai, vengia ar negali palaikyti socialinių kontaktų, reikalingos pagalbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komunikavimo prie-monės ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba (iniciatyva, paraginimas, mo-tyvavimas, paskatinimas ir kt.)

Bendraujant reikalingos pagalbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komu-nikavimo priemonės ir kt.) ir kito asmens pagalba, nes asmuo nesugeba bendrauti (dėl fizinės, protinės ar psichinės būklės), be didelės kitų asmenų pagalbos jam gresia socialinė atskirtis

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nebendrauja. Bendra-vimas neįmanomas net ir padedant kitiems asmenims

Bendravimo su artimais asmenimis įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.3.3. Kalbėjimas (pranešimų kūrimas bendraujant) ir (ar) kalbos suvokimas (pranešimų priėmi-mas bendraujant)

Mintis reiškia sklandžiai, su-vokia situaciją, geba išreikšti sa-vo poreikius ir (ar) supranta sa-kytinę kalbą ir atitinkamai rea-guoja į pasakytą pranešimą

Kalba nesklandžiai, atskirais žodžiais, pasitelkdamas gestus bei mimiką, arba raštu sugeba išreikšti savo poreikius ir (ar) supranta sakytinę kalbą

Nekalba, tačiau gestais bei kitais ženklais arba raštu sugeba išreikšti savo poreikius ir (ar) supranta paprastai išreikštą sakytinę kalbą, bet reaguoja tik tam tikra mimika arba sunkiai suprantamais gestais

Nekalba ir tik tam tikrais, ne visiems suprantamais ženklais sugeba išreikšti ele-mentariausius, būti-niausius poreikius ir (ar) supranta tik papras-čiausius nurodymus ar klausimus, bet į juos nereaguoja

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo nekalba ir gestais bei kitais ženklais nesugeba išreikšti savo poreikių ir (ar) visiškai nesupranta net paprasčiausių nu-rodymų ar klausimų, gestų, mimikos pra-nešimų ir nereaguoja į juos

Kalbėjimo ir (ar) kalbos suvokimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos poreikio, didinančio bendra-vimo galimybes, įvertinimas

Ar techninės pagalbos priemonės padidintų bendravimo galimybes? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba padidintų bendravimo galimybes?  TAIP  NE

Ar pagalba priimant sprendimus padidintų bendravimo galimybes?  TAIP  NE

Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų bendravimo galimybes?  TAIP  NE

 

2.4. Savarankiškumas

 

2.4.1. Prausimasis ir maudymasis

Gali pats sava-rankiškai ir saugiai pasirūpinti asmenine higiena (nusiprausti, išsi-maudyti, pri-žiūrėti atskiras kūno dalis

Asmuo savarankiškai prausiasi, maudosi, nusišluosto, reikalinga pritaikyta aplinka ir (ar) protezai / ortezai, gali prireikti žodinės pagalbos (paraginti, nusakyti veiksmus) ir (ar) paruošti vonią bei prausimosi reikmenis (išvalyti, prileisti vonią vandens)

Reikalinga minimali kontaktinė pagalba (pvz., nutrinti plaušine kūno dalis ir paduoti priemones (gali prireikti pagalbos nusišluostant nugarą, kojas, pažeistą kūno dalį)

 

 

Asmeniui prausiantis, maudantis, nusišluostant reikalinga didesnė nei vidutinė kontaktinė pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo sava-rankiškai nesiprausia ir nesimaudo

 

 

Prausimosi ir maudymosi įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.4.2. Rengimasis

Asmuo sava-rankiškai apsi-rengia, nusi-rengia, apsiauna ir nusiauna, pasi-renka tinkamą aprangą ir atlieka tai saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

 

Asmuo savarankiškai apsirengia, nusirengia, apsiauna ir nusiauna, pasirenka tinkamą aprangą, tik užtrunka ilgiau negu sveikas, asmuo nėra pakankamai saugus arba naudojasi protezais / ortezais, gali būti reikalinga žodinė pagalba (raginimas, patarimai) ir (ar) paruošimas (uždėti protezus, įtvarus ar apsirengti, nusirengti drabužius

Reikalinga minimali kontaktinė pagalba (pvz.: pradedant apsirengti ar susitvarkyti su smulkiais aprangos elementais (sagomis, segtukais, sagtimis, raišteliais) ar kartais patarti dėl tinkamos aprangos, nusakyti rengimosi veiksmus ir (ar) raginti rengtis. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (ortezai, protezai ir kt.)

Asmeniui reikalinga didesnė nei vidutinė kontaktinė pagalba apsirengiant, nusi-rengiant, apsiaunant, nusiaunant, tinkamos ap-rangos pats nepasirenka. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (ortezai, protezai ir kt.) ir kito asmens pagalba

 

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sa-varankiškai veiksmo neatlieka

 

 

Rengimosi įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.4.3. Valgymas

Asmuo maitinasi savarankiškai, veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

Asmuo maitinasi savarankiškai, veiksmus atlieka saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Visus veiksmus atlieka lėčiau nei įprastai

 

Asmuo maitinasi savarankiškai, gali būti reikalinga minimali ar vidutinė kito asmens žodinė pagalba (ragi-nimas, patarimai) ir  (ar) paruošimas (pvz.: įdėti maisto, užtepti ant duonos sviesto, įpilti gėrimo) ir (ar) minimali kontaktinė pagalba (pvz.: paduoti įrankį, įsidėti maisto gabaliuką į šaukštą ar užsmeigti ant šakutės ir pan.)

Asmeniui maitinantis reikalinga didesnė nei vidutinė kito asmens žodinė ir kontaktinė pagalba atliekant veiksmą ir (ar) nuolatinė veiksmų priežiūra, kai asmuo savarankiškai atlieka veiksmą, tačiau nesupranta jo esmės (pvz., gali pradėti valgyti ne maisto produktus, taip sukeldamas pavojų savo sveikatai)

 

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sa-varankiškai veiksmo neatlieka

Valgymo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.4.4. Naudojimasis tualetu

Asmuo savarankiškai naudojasi tualetu ir atlieka tai saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvok-damas veiksmų prasmę

Asmuo savarankiškai naudojasi tualetu ir atlieka tai saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė ir kt.) ir kito asmens pagalba

Asmuo savarankiškai geba pasinaudoti tualetu, reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė, klozeto paaukštinimas, speciali kėdė ir kt.), gali būti reikalinga žodinė pagalba (raginimas, veiksmų nusakymas) ir (ar) minimali ar vidutinė kito asmens kontaktinė pagalba (pvz.: prilaikyti, padėti apsirengti ar nusirengti)

Asmeniui naudojantis tualetu reikalinga didesnė nei vidutinė kito asmens kontaktinė pagalba, kai asmuo savarankiškai nesuvokia (nevaldo) proceso, tačiau gali pasirūpinti tualeto reikalais, kitam asmeniui kontroliuojant procesą. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikš-tynė, klozeto paaukšti-nimas, speciali kėdė ir kt.)

Asmeniui būtina nuolatinė kito asmens kontaktinė pagalba atliekant veiksmą, nes pats nesuvokia ar nevaldo šlapinimosi ir (ar) tuštinimosi veiksmų ir yra priklausomas nuo kito asmens pagalbos

Naudojimosi tuale-tu įvertinimas ba-lais

0

1

2

3

4

2.4.5. Rūpinimasis savo sveikata

Asmuo veiklas, susijusias su sveikatos prie-žiūra (lankymasis pas gydytojus, gydytojų nuro-dymų vykdymas, vaistų vartojimas ir kt.), atlieka savarankiškai ir prasmingai

Asmuo veiklas, susi-jusias su sveikatos priežiūra (lankymasis pas gydytojus, gydytojų nurodymų vykdymas, vaistų vartojimas ir kt.), atlieka savarankiškai ir prasmingai. Supranta, kad reikia gerti vaistus, ir juos geria. Sugeba atsirinkti būtinus vaistus, žino, kada, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti, ir nepamiršta jų išgerti. Kartais rei-kalinga kito asmens pagalba (priminimas, paraginimas). Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Kitam asmeniui pri-minus, asmuo be kito ar su minimalia kito asmens pagalba sugeba atsirinkti vaistus, jų kiekį, kuriuos reikia išgerti, ir išgeria pats, lankosi pas gydytojus, vykdo gydytojų nurodymus

 

Reikalinga kito asmens pagalba, nes asmuo nesuvokia, kad reikia gerti vaistus (gali tam priešintis), ir (ar) nesugeba atsirinkti vaistų, nesupranta, kokiomis dozėmis gerti ir kada. Nesupranta, kada reikia lankytis pas gydytojus ar vykdyti gydytojų nurodymus

Asmeniui reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, nes pats nesuvokia, kad reikia gerti vaistus, ir (ar) to nesugeba. Nesupranta, kad reikia lankytis pas gydytojus ir vykdyti gydytojų nurodymus.  Asmuo priklausomas nuo kito asmens veiks-mų. Vaistai leidžiami ir (ar) paduodami per zondą ir (ar) turi būti sugirdyti

Rūpinimosi savo sveikata įverti-nimas balais

0

1

2

3