Suvestinė redakcija nuo 2007-12-19

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 28-895, i. k. 105301MISAK00D1-101

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.08:2005 „PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO

 

2005 m. vasario 18 d. Nr. D1-101

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3579; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.08: 2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro

2005 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. D1-101

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

 

STR 2.05.08:2005

 

PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato privalomuosius plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.

2. Reglamentas netaikomas projektuojant tiltų, transporto tunelių ir vamzdynų plienines konstrukcijas.

3. Projektuojant plienines konstrukcijas ypatingoms naudojimo sąlygoms (pvz., magistralinius ir technologinius vamzdynus, specialiosios paskirties talpyklas, pastatų konstrukcijas, kurias veikia intensyvūs temperatūros poveikiai ar agresyvioji aplinka, hidrotechninių jūros statinių konstrukcijas ir kt.), unikalių pastatų ir statinių konstrukcijas, taip pat specialiųjų tipų konstrukcijas (iš anksto įtemptąsias, erdvines, kabamąsias ir kt.), būtina laikytis papildomų reikalavimų, nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose.

Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijoms projektuoti yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais Reglamento 7 ir 8 prieduose.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-642, 2007-11-29, Žin., 2007, Nr. 133-5409 (2007-12-18), i. k. 107301MISAK00D1-642

 

4. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems plienines statinių konstrukcijas ir rengiantiems plieninių konstrukcijų projektavimo ir kontrolės normatyvinius dokumentus.

5. Kol bus įvertinti visi europinę (EN) ir tarptautinę (ISO) sistemas sudarantys standartai, projektuojant plienines konstrukcijas gali būti naudojamos ir kitos medžiagos bei jungimo priemonės, nei nurodyta Reglamente, tačiau jų fizikinės ir mechaninės savybės turi būti ne blogesnės už nurodytas šiame Reglamente.

6. Kol nėra parengtų kitų reglamentų, reglamentuojančių plieninių konstrukcijų projektavimo reikalavimus, nepateiktus šiame Reglamente, nustatyta tvarka gali būti naudojami kitų šalių normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys plieninių konstrukcijų projektavimą.

 

II SKYRIUS. NUORODOS

 

7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

7.1. LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;

7.2. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;

7.3. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

7.4. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

7.5. LST EN 439:1998  „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsauginės dujos“;

7.6. LST EN 440:1997  „Suvirinimo medžiagos. Elektrodinė viela ir siūlės metalas. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose. Klasifikavimas“;

7.7. LST EN 499:1997  „Suvirinimo medžiagos. Glaistytieji elektrodai rankiniam lankiniam nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų suvirinimui. Klasifikavimas“;

7.8. LST EN 756:2004 „Suvirinimo medžiagos. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo po fliusu vientisos vielos, vientisos vielos – fliuso ir miltelinės vielos – fliuso deriniai. Klasifikacija“;

7.9. LST EN 757:1999 „Suvirinimo medžiagos. Glaistytieji elektrodai atspariems plienams suvirinti rankiniu lankiniu būdu. Klasifikavimas“;

7.10. LST EN 758:2000 „Suvirinimo medžiagos. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės vielos arba savisaugės vielos. Klasifikavimas“;

7.11. LST EN 760 :2000 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo po fliusu fliusai. Klasifikavimas“;

7.12. LST EN ISO 887:2002  „Bendrosios paskirties metrinių varžtų, sraigtų ir veržlių poveržlės. Bendrasis projektas“ (ISO 887:2000);

7.13. LST EN ISO 898 – 1:2000  „Anglinio ir legiruotojo plieno tvirtinimo detalių mechaninės savybės. 1 dalis. Varžtai, sraigtai ir smeigės“ (ISO 898 – 1:1999);

7.14. LST 1585:2001 „Plieno žymėjimo sistemos. Papildomieji simboliai“ (CR 10260:1998);

7.15. LST EN ISO 2320 :2001 „Plieninės šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi. Mechaniniai ir naudojimo reikalavimai“ (ISO 2320:1997);

7.16. LST EN ISO 4016:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“ (ISO 4016:1999);

7.17. LST EN ISO 4014:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4014:1999);

7.18. LST EN ISO 4017:2002 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4017:1999);

7.19. LST EN ISO 4018:2002 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“ (ISO 4018:1999);

7.20. LST EN ISO 4032:2002 „Šešiakampės veržlės, 1 tipas. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4032:1999);

7.21. LST EN ISO 4033:2002 „Šešiakampės veržlės, 2 tipas. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4033:1999);

7.22. LST EN ISO 4034:2002 „Šešiakampės veržlės. C klasės gaminiai“ (ISO 4034:1999);

7.23. LST EN ISO 7089:2002 „Poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“ (ISO 7089:2000);

7.24. LST EN ISO 7090:2002 „Nusklembtosios poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“ (ISO 7090:2000);

7.25. LST EN ISO 7091:2002  „Poveržlės. Vidutinės serijos. C klasės gaminiai“ (ISO 7091:2000);

7.26. LST EN ISO 9692 – 1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692 – 1:2003);

7.27. LST EN ISO 9692 – 2+AC :2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų rankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692 – 2:1998);

7.28. LST L ENV 1090 – 1:2002  „Plieninių konstrukcijų darbai. 1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės“;

7.29. LST EN 10025 – 2:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 2 dalis. Nelegiruotojo konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“;

7.30. LST EN 10025 – 3:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 3 dalis. Normalizuoto/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“;

7.31. LST EN 10025 – 4:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 4 dalis. Termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos „;

7.32. LST EN 10025 – 5:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 5 dalis. Pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“;

7.33. LST EN 10027 – 1:1997 „Plienų žymėjimo sistemos. 1-oji dalis. Plieno markės. Pagrindiniai simboliai“;

7.34. LST EN 10164:2005 „Pagerintų statmenai gaminio paviršiui deformacijos savybių plieno gaminiai. Techninės tiekimo sąlygos;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.35. LST EN 10210 – 1:2002  „Karštuoju būdu pagaminti nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių konstrukcinių plienų tuščiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai“;

7.36.LST EN 10219 – 1:2000  „Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno šaltai formuoti virintieji tuščiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai“;

7.37. LST EN 10264 – 1:2003 „ Plieninė viela ir vielos gaminiai. Plieninė lynų viela. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“;

7.38. LST EN 12534:2000 „Suvirinimo medžiagos. Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės ir pridėtinės vielos, strypeliai ir prilydomasis metalas. Klasifikavimas“;

7.39. LST EN 12535:2000  „Suvirinimo medžiagos. Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės miltelinės vielos su užpildu. Klasifikavimas“;

7.40. LST EN ISO 10511:2001  „Šešiakampės plonos veržlės su įspraudžiamąja dalimi (su nemetaliniu įdėklu)“ (ISO 10511:1997);

7.41. LST EN ISO 10512:2001 „Šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi (ir nemetaliniu įdėklu). 1 tipas. Metrinis smulkaus žingsnio sriegis. 6, 8 ir 10 kokybės klasės“ (ISO 10512:1997);

7.42. LST EN ISO 10513:2001 „ Metalinės šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi. 2 tipas. Metrinis smulkaus žingsnio sriegis. 8, 10 ir 12 kokybės klasės“ (ISO 10513:1997);

7.43. LST EN ISO 12944 – 2:2000  „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2-oji dalis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944 – 2:1998);

7.44. LST EN 20898 – 2:2000 „ Mechaninės tvirtinimo detalių savybės. 2 dalis. Veržlės su nustatytais apskaičiuotos apkrovos dydžiais. Stambusis sriegis“ (ISO 898 – 2:1992);

7.45. LST EN 50149:2002/AC:2003  „Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektrinė trauka. Vario ir vario lydinių kontaktiniai laidai su grioveliais“;

7.46. LST EN 50182+AC:2002  „Oro linijų laidai. Laidai iš koncentriškais sluoksniais susuktos apvaliosios vielos“;

7.47. LST EN 50183:2001  „Oro linijų laidininkai. Aliuminio, magnio ir silicio lydinio laidai“;

7.48. LST EN 50189:2001  „Oro linijų laidininkai. Cinkuoti plieniniai laidai“;

7.49. LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692-1:2003);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.50. LST EN ISO 9692-2+AC:2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų lankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692-2:1998);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.51. LST EN ISO 9692-4:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 4 dalis. Plakiruotieji plienai“ (ISO 9692-4:2003);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.52. LST EN ISO 5815:2004 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Defektų kokybės lygmenys“ (ISO 5817:2003);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.53. LST EN 14399-2:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 2 dalis. Tinkamumo parengtinei apkrovai bandymas;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.54. LST EN 14399-3:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 3 dalis. HR sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.55. LST EN 14399-4:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 4 dalis. HV sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.56. LST EN 14399-5:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 5 dalis. Poveržlės;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.57. LST EN 14399-6:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 6 dalis. Nusklembtosios poveržlės;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.58. LST EN ISO 17659:2004 „Suvirinimas. Jungtys. Terminai keliomis kalbomis su iliustracijomis“ (ISO 17659:2002);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.59. LST EN ISO 6947:2000 „Siūlės. Suvirinimo padėtys. Nuolydžio ir posūkio kampų apibrėžimai“ (ISO 6947:1993).

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

8. Šiame Reglamente datuotais ir nedatuotais šaltiniais pateikti duomenys iš kitų leidinių. Datuotos nuorodos, jų pataisos ir papildymai šio Reglamento dalimi tampa tik tada, kai įtraukiami į Reglamentą kaip priedai arba papildymai.

 

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

9. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [7.1] ir LST ISO 3898:2002 [7.2] pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus.

 

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

10. Pagrindiniai raidiniai žymenys vartojami šiame Reglamente:

 

 -

skerspjūvio plotas

 -

varžto skerspjūvio plotas

 -

varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas

 -

skaičiuojamasis skerspjūvio plotas

 -

juostos (lentynos) skerspjūvio plotas

 -

grynasis (neto) skerspjūvio plotas

 -

sienelės skerspjūvio plotas

 -

kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio plotas

 -

kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio plotas

 -

tamprumo modulis

 -

charakteristinė jėga, apkrova

 -

skaičiuotinis varžto kerpamasis atsparis

 -

skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis

 -

skaičiuotinis varžtu glemžiamų jungiamųjų elementų atsparis

 -

skaičiuotinis varžto tempiamasis atsparis

 -

skaičiuotinė jėga, apkrova

 -

skaičiuotinė įtempiamojo (stipriojo) varžto išankstinio įtempimo jėga

 -

charakteristinė jėga, apkrova y ašies kryptimi

 -

skaičiuotinė jėga, apkrova y ašies kryptimi

 -

charakteristinė jėga, apkrova z ašies kryptimi

 -

skaičiuotinė jėga, apkrova z ašies kryptimi

 -

šlyties modulis

 -

antdėklo skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo kolonos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

spyrio skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

juostos (lentynos) skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo apatinės sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo viršutinės sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 –   

sąstandos, antdėklo skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

skerspjūvio ploto sukamasis inercijos momentas

 -

skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį

 -

skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį

 -

grynasis (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį

 -

grynasis (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį

 -

skerspjūvio ploto sektorinis inercijos momentas

 -

skaičiuotinis lenkiamasis momentas

 -

skaičiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo  atsparis

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis tamprusis stiprumo atsparis

 -

skaičiuotinis sijos su lanksčiąja (klupiąja) sienele lenkiamasis stiprumo atsparis

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą y ašies atžvilgiu

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą z ašies atžvilgiu

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal stiprumo ribą

 -

skaičiuotinis lenkiamasis momentas apie y ašį

 -

skaičiuotinis lenkiamasis momentas apie z ašį

 -

skaičiuotinė ašinė jėga

 -

labiausiai apkrautos rėmo kolonos skaičiuotinė ašinė jėga

 -

skaičiuotinis centriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis

 -

skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis

 -

skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis sukamasis pastovumo atsparis

 -

 

 -

 

 -

skaičiuotinis centriškai gniuždomo elemento sukamasis pastovumo atsparis

 -

 

 -

skerspjūvio dalies statinis momentas y ašies, einančios per sunkio centrą, atžvilgiu

 

 -

skerspjūvio dalies statinis momentas z ašies, einančios per sunkio centrą, atžvilgiu

 

 -

vietinis skaičiuotinis sukamasis momentas

 

 -

skaičiuotinis skerspjūvio kerpamasis atsparis

 

 -

skaičiuotinis skerspjūvio kerpamasis vidutinis atsparis

 

 -

skaičiuotinė skersinė (kerpamoji) jėga

 

 -

skaičiuotinė spragotojo skerspjūvio strypo sąlyginė skersinė jėga

 

 -

skaičiuotinis sijos su lanksčiąja (klupiąja) sienele kerpamasis atsparis

 

 -

sutelktosios jėgos sukelta juostinių jungčių įrąža ilgio vienetui

 

 -

šlyties sukelta juostinių jungčių įrąža ilgio vienetui

 

 -

skerspjūvio labiausiai gniuždomo krašto atsparumo momentas

 

 -

skerspjūvio atsparumo momentas apie y ašį

 

 -

grynasis (neto) skerspjūvio mažiausias atsparumo momentas apie y ašį

 

 -

skerspjūvio atsparumo momentas apie z ašį

 

 -

grynasis (neto) skerspjūvio mažiausias atsparumo momentas apie z ašį

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio atsparumo momentas

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas

 

 -

skaičiuojamasis lankstytųjų profiliuočių užlankų plotis

 

 -

atstumas tarp skersinių sąstandų

 

 -

skaičiuojamasis plotis

 

 -

juostos (lentynos) plotis

 

 -

sąstandų plotis

 

d -

varžto skersmuo

 

 -

elektrodinės vielos skersmuo

 

 -

varžto skylės skersmuo

 

 -

ekscentricitetas

 

 -

santykinis ekscentricitetas

 

 -

santykinis lyginamasis ekscentricitetas

 

 -

atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės (varžto) centro jėgos veikimo kryptimi

 

 -

atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės (varžto) centro statmena jėgos veikimo kryptimi

 

 -

skaičiuotinis pamatų inkarinių varžtų tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis varžtù glemžiamo plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis varžtų kerpamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis varžtų tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis U formos varžto tempiamasis plieno stipris

 

 -

charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniuždomasis stipris

 

 -

skaičiuotinis stipriosios plieninės vielos, naudojamos pluoštams ir vijoms, tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis glaudaus lietimosi ritininių lankstų (šarnyrų) vietinis glemžiamasis stipris

 

 -

skaičiuotinis glemžiamasis plieno stipris

 

 -

charakteristinis kerpamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis kerpamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi

 

 -

charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis varginamasis plieno stipris

 

 -

charakteristinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės kerpamasis metalo stipris

 

 -

skaičiuotinis sudurtinės siūlės kerpamasis metalo stipris

 

 -

skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities kerpamasis metalo stipris

 

 -

charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą

 

 -

skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą

 

 -

skaičiuotinis sudurtinės siūlės gniuždomasis, tempiamasis, lenkiamasis metalo stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis sudurtinės siūlės tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis metalo stipris pagal takumo ribą

 

 – ribotųjų plastinių deformacijų koeficientai

 

i -

skerspjūvio inercijos spindulys

 

 -

mažiausias skerspjūvio inercijos spindulys

 

 -

skerspjūvio inercijos spindulys y ašies atžvilgiu

 

 -

skerspjūvio inercijos spindulys z ašies atžvilgiu

 

 -

aukštis, skerspjūvio aukštis

 

 -

atstumas tarp skerspjūvio juostų sunkio centrų

 

 -

skaičiuojamasis aukštis

 

 -

sienelės aukštis

 

 -

skaičiuojamasis klupiosios sienelės aukštis

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės statinis

 

 -

skerspjūvio formos koeficientas

 

 -

ilgis, tarpatramis

 

 -

rėmo vieno aukšto kolonos ilgis, statramsčio ilgis

 

 -

spyrio ilgis

 

 -

spyrio skaičiuojamasis ilgis

 

 -

skaičiuojamasis ilgis

 

 -

skaičiuojamasis elemento ilgis y ašies atžvilgiu

 

 -

skaičiuojamasis elemento ilgis z ašies atžvilgiu

 

 -

rėmo vieno tarpatramio sijos ilgis

 

 -

virintinės (lydytinės) siūlės ilgis

 

 -

skaičiuojamasis virintinės (lydytinės) siūlės ilgis

 

 -

varžto kirpimo plokštumų skaičius

 

 -

varžtinės jungties trinties paviršių skaičius

 

  -

skaičiuotinis slėgis į kevalo paviršių

 

 -

atstumas tarp skylių (varžtų) eilių centrų jėgos veikimo kryptimi

 

 -

atstumas tarp skylių (varžtų) eilių centrų statmena jėgos veikimo kryptimi

 

 -

kevalo vidurinio paviršiaus kreivio spindulys

 

 -

storis

 

 -

juostos (lentynos) storis

 

 -

sąstandos storis

 

 -

sienelės storis

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės metalo įlydymo gylio koeficientas

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities metalo koeficientas

 

 -

centriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (centriškai gniuždomojo elemento, skaičiuotinio klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

sijos lenkiamojo sukamojo klupumo koeficientas (lenkiamojo elemento, skaičiuotinio klupumui pagal lenkimo-susisukimo praradimo formą, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

ekscentriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (ekscentriškai  gniuždomojo elemento, skaičiuotinio klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

dviejose plokštumose ekscentriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (dviejose plokštumose ekscentriškai gniuždomojo elemento, klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas

 

 -

elemento darbo sąlygų koeficientas

 

 -

apkrovos patikimumo koeficientas

 

 -

krano rato slėgio koeficientas

 

 -

jungties įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais patikimumo koeficientas

 

 -

medžiagos patikimumo koeficientas

 

 -

virintinės (lydytinės) siūlės metalo medžiagos patikimumo koeficientas

 

 -

patikimumo koeficientas pagal stiprumo ribą

 

 -

elemento liaunis

 

 -

sąlyginis elemento liaunis

 

 -

lyginamasis spragotojo elemento liaunis

 

  -

sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis

 

  -

ribinis elemento liaunis

 

 -

elemento liaunis plokštumoje, statmenoje y ašiai

 

 -

elemento liaunis plokštumoje, statmenoje z ašiai

 

 -

sąlyginis sienelės liaunis

 

 -

ribinis sienelės liaunis

 

 -

sąlyginis ribinis sienelės liaunis

 

m -

skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

 -

labiausiai apkrautos rėmo kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

 -

jungčių įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais trinties koeficientas

 

 -

skaičiuojamojo ilgio koeficientas plokštumoje, statmenoje y ašiai

 

 -

skaičiuojamojo ilgio koeficientas plokštumoje, statmenoje z ašiai

 

 -

plieno skersinės deformacijos (Puasono) koeficientas

 

 -

kritinis normalinis sijos sienelės įtempis

 

 -

kritinis normalinis vietinis sijos sienelės įtempis

 

 -

skaičiuotinis normalinis įtempis x ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis normalinis įtempis y ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis normalinis įtempis z ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis normalinis sijos sienelės gniuždomasis įtempis

 

 -

skaičiuotinis vietinis sienelės įtempis

 

 -

skaičiuotinis normalinis sijos sienelės tempiamasis įtempis

 

 -

kritinis tangentinis sijos sienelės įtempis

 

 -

skaičiuotinis tangentinis įtempis z ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis tangentinis sijos sienelės įtempis

 

 

11. Bendruoju atveju elemento ašys yra:  – išilgai elemento,  ir  – skerspjūvio ašys. Skerspjūvio ašys:  – lygiagreti su juosta (lentyna),  – statmena juostai, išskyrus kampuočių: jų  – lygiagreti su mažesniąja kampuočio lentyna,  – statmena mažesniajai kampuočio lentynai. Kiti elementų skerspjūvio ašių naudojimo atvejai aptariami tekste.

12. Atliekant skaičiavimus rekomenduojami šie SI sistemos vienetai:

 

·

jėga, apkrova

,

·

momentas (lenkimas)

,

·

masė

,

·

tankis

,

·

tūrinis svoris

,

·

įtempis, stipris

.

 

V SKYRIUS. PROJEKTAVIMO PAGRINDAI

 

13. Plieninės konstrukcijos projektuojamos vadovaujantis bendrosiomis statybinių konstrukcijų projektavimo taisyklėmis [7.3]. Konstrukcijų patikimumas užtikrinamas taikant dalinių koeficientų metodą. Atskirais atvejais konstrukcijų patikimumas gali būti užtikrinamas taikant dalinių koeficientų su bandymais metodą. Saugos ir tinkamumo ribinių būvių skaičiavimo taisyklės pateikiamos šio Reglamento VII, VIII ir X skyriuose. 

14. Poveikiai ir apkrovos, veikiantys laikančiąsias plienines konstrukcijas, apskaičiuojami pagal STR 2.05.04:2003 [7.4]. Poveikių ir apkrovų deriniai ir jų daliniai koeficientai imami iš [7.4] 10 priedo.

15. Plieninės konstrukcijos taip pat turi būti projektuojamos apsaugai nuo korozijos ir gaisrinei saugai. Didinti valcuotųjų ir lankstytųjų gaminių ir vamzdžių sienelių storį norint apsaugoti nuo korozijos ir padidinti konstrukcijų atsparumo ugniai ribą neleidžiama.

16. Visos konstrukcijos turi būti prieinamos apžiūrėti, valyti, dažyti, taip pat neturi sulaikyti drėgmės ir apsunkinti vėdinimo.

17. Projektuojant plienines konstrukcijas būtina: parinkti techniniu ir ekonominiu požiūriu tinkamiausias statinių schemas ir elementų skerspjūvius; naudoti ekonomiškus valcuotųjų gaminių profilius; naudoti pažangias konstrukcijas (erdvines sistemas iš standartinių elementų, konstrukcijas, sutapatinančias laikančiąsias ir atitvarines funkcijas; iš anksto įtemptąsias, kabamąsias, plonasienes lakštines ir sudėtines konstrukcijas iš įvairaus plieno); numatyti konstrukcijų gamybos ir montavimo technologiškumą; naudoti konstrukcijas, užtikrinančias mažiausias gamybos, transportavimo ir montavimo sąnaudas; numatyti gamyklines ir montuojamąsias progresyvių tipų jungtis.

18. Projektuojant pastatus ir statinius būtina imti konstrukcines schemas, kurios užtikrintų pastatų, statinių ir jų elementų stiprumą, pastovumą bei erdvinį nekintamumą transportuojant, montuojant ir naudojant.

19. Skaičiuojamosios schemos ir pagrindinės skaičiavimo prielaidos turi atitikti plieninių konstrukcijų tikrąsias elgsenos sąlygas. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti kaip bendras erdvines sistemas. Dalijant erdvines konstrukcijas į plokščiąsias, būtina įvertinti elementų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su pamatais.

20. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti įvertinant netampriąsias plieno deformacijas.

21. Plieninių konstrukcijų įrąžas ir deformacijas paprastai būtina skaičiuoti pagal deformuotąjį būvį.

22. Plieninių konstrukcijų elementai turi būti mažiausių skerspjūvių ir atitikti šio Reglamento reikalavimus.

 

VI SKYRIUS. KONSTRUKCIJŲ IR jungČIų MEDŽIAGOS

 

I SKIRSNIS. Statybinis plienas

 

23. Atsižvelgiant į pastatų ir statinių konstrukcijų svarbą, jų naudojimo sąlygas, visos plieninės konstrukcijos skirstomos į keturias grupes. Pastatų ir statinių konstrukcijoms plienas parenkamas pagal 6.1 lentelę.

24. Flanšinės jungtys ir rėmų mazgų lakštai gaminami iš valcuotųjų gaminių pagal LST EN 10164.

 

6.1 lentelė

 

Pastatų ir statinių konstrukcijų plienas

 

Plienas

Standartas

1  g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, naudojami ypač sunkiomis sąlygomis arba tiesiogiai veikiami dinaminių, vibracinių arba slankiųjų apkrovų (pokraninės, darbo aikštelių sijos; bunkerių ir krovimo estakadų konstrukcijų elementai, tiesiogiai laikantys judančių sąstatų apkrovą; santvarų mazgo lakštai; transporto galerijų rėmai; suvirintosios elektros linijų atramos, kurių aukštis didesnis nei 60 m; stiebų atotampų ir jų mazgų elementai; hidrotechnikos statinių kranų sijos ir pan.)

S275

S355

 

S420

S450

S460

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

2  g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, veikiami statinių apkrovų (santvaros; rėmų, perdangų, laiptatakių sijos; atramos, išskyrus suvirintąsias atramas; atvirų skirstomųjų pastočių įrangos atramos, jų išjungiklių atramos; transporto galerijų atramos; transporto kontaktinio tinklo elementai (skersiniai, inkarinės atotampos, sankabos); prožektorių stiebai; sudėtiniai antenų statinių elementai; hidroelektrinių ir siurblinių vamzdynai; vandentakių aptaisas; įdėtinės užtvarų dalys ir kiti tempiamieji, tempiamieji lenkiamieji ir lenkiamieji elementai), taip pat 1-os grupės konstrukcijos ir jų elementai, kai nėra suvirintinių jungčių, ir kabamieji keliai iš dvitėjų, kai nėra suvirintinių montuojamųjų jungčių

S275

S355

 

S420

S450

S460

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

3  g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, veikiami statinių apkrovų (kolonos; statramsčiai; atraminės plokštės; perdangų pakloto elementai; konstrukcijos, laikančios technologinę įrangą; vertikalūs kolonų ramsčiai, kai ramsčių įtempiai viršija 0,4 fy,d; transporto kontaktinio tinklo inkarinės, laikančiosios ir fiksuojančiosios konstrukcijos (atramos, skersinės standumo sijos, fiksuokliai); atvirųjų skirstomųjų pastočių įrangos atramos, išskyrus išjungiklių atramas; antenų statinių kamienų ir bokštų elementai; betono tiekimo estakadų kolonos, stogo perdangų ilginiai ir kiti gniuždomieji bei gniuždomieji lenkiamieji elementai), taip pat 2-os grupės konstrukcijos ir jų elementai, kai nėra suvirintinių jungčių

S235

 

S275

S355

 

S420

S450

S460

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2.

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

4  g r u p ė. Pastatų ir statinių nepagrindinės konstrukcijos (ramsčiai, išskyrus nurodytus 3-ioje grupėje; sienos strypyno elementai; laiptai; aikštelės, atitvaros; kabelių kanalų metalo konstrukcijos; nepagrindinių statinių elementai ir pan.), taip pat 3-ios grupės konstrukcijos ir elementai, kai nėra suvirintinių jungčių

S235

 

S275

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

Pastabos:

1. Šios lentelės reikalavimai netaikomi specialiųjų statinių plieninėms konstrukcijoms: magistraliniams ir technologiniams vamzdynams, specialiosios paskirties skysčių talpykloms, lydymo krosnių apvalkalams, oro šildytuvams ir pan. Plienai šioms konstrukcijoms parenkami pagal kitus normatyvinius dokumentus.

2. Konstrukcijoms, kurias tiesiogiai veikia dinaminės, vibracinės arba judamosios apkrovos, priskiriamos konstrukcijos ar jų elementai, kuriuos reikia skaičiuoti patvarumui arba  kurie skaičiuojami įvertinant dinaminius koeficientus.

3. Konstrukcinio plieno smūginio tąsio ir santykinio pailgėjimo reikšmės pateiktos 5 priedo 1-6 lentelėse.

 

II SKIRSNIS. jungimo priemonės

 

25. Plieninėms konstrukcijoms suvirinti reikia naudoti: rankiniam suvirinimui – glaistytuosius elektrodus pagal LST EN 499 [7.7], LST EN 757 [7.9]; elektrodinę vielą – pagal LST EN 440 [7.6], LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10] ar LST EN 12535 [7.39]; fliusus – pagal LST EN 760 [7.11]; apsaugines dujas – pagal LST EN 439 [7.5].

26. Suvirinimo medžiagos ir suvirinimo technologija turi užtikrinti virintinės (lydytinės) siūlės metalo laikinąjį stiprį pagal stiprumo ribą, ne mažesnį nei pagrindinio metalo charakteristinė plieno stiprio pagal stiprumo ribą reikšmė fu, taip pat suvirintinių jungčių metalo kietumo, smūginio tąsio ir santykinio pailgėjimo reikšmes, atitinkančias norminius dokumentus.

27. Varžtinėms jungtims parenkami plieniniai varžtai, atitinkantys LST EN ISO 898 – 1 [7.13], veržlės, atitinkančios LST EN ISO 20898 – 2 [7.44] ar LST EN ISO 2320, ir poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 887 [7.12] reikalavimus.

Varžtai naudojami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18], LST EN ISO 4018 [7.19], o ribojant jungčių deformacijas – A gaminio klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18], šių  kokybės klasių:

a) konstrukcijoms, kurių patvarumas neskaičiuojamas – 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.6, 8.8, 10.9;

b) konstrukcijoms, kurių patvarumas skaičiuojamas – 4.6, 5.6, 6.6, 8.8, jei varžtai yra tempiami arba kerpami, ir 4.8, 5.8, jei varžtai yra kerpami.

Veržlės parenkamos pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033 [7.21] ir LST EN ISO 4034 [7.22].

Naudojamos apvalios poveržlės pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] ir LST EN ISO 7091 [7.25]. Prireikus gali būti naudojamos įžambiosios ar spyruoklinės poveržlės, atitinkančios tokio surinkimo reikalavimus.

Varžtinį surinkimą su neįtempiamaisiais varžtais turi sudaryti: varžtas, veržlė ir poveržlė pagal 6.2 lentelėje pateiktus derinius.

28. Pamatų inkarinių varžtų mechaninės savybės paprastai turi atitikti 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8, 8.8, 10.9 varžtų kokybės klases. Pamatų inkariniai varžtai gali būti pagaminti iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 2 [7.29] arba iš plienų S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 3 [7.30] ar LST EN 10025 – 4 [7.31]. Jei naudojami pamatų inkariniai varžtai, kurių galas pamate užlenktas kampu (žr. 6.1 a pav.), inkaravimo ilgis turi būti toks, kad suirimas neįvyktų iki varžto plienas pasieks takumo ribą. Inkaravimo ilgis turi būti apskaičiuojamas. Naudojant tokio tipo pamatų inkarinius varžtus, charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą negali būti didesnis nei 300 N/mm2.

 

6.2 lentelė

 

Neįtempiamųjų varžtų surinkimas pagal LST L ENV 1090 – 1 [7.28]

 

Varžtai

Veržlės

Poveržlės

Kokybės klasė

Standartas2)

Standartas

Kokybės klasė

Standartas

Kietumo klasė

4.6

LST EN ISO 4016

LST EN ISO 4018

LST EN 4034

4, kai d > M16

LST EN ISO 70916)

100HV

4.8

5, kai d £ M16

5.6

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

LST EN 4034

5

5.81)

-

-

-

6.81)

-

-

-

8.8

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

LST EN 4032

83) 4)

LST EN ISO 7089

LST EN ISO 7090

200HV

200HV

103) 4)

10.9

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

LST EN 4032

103) 5)

LST EN ISO 7089

LST EN ISO 7090

300HV

300HV

LST EN 4033

125)

Pastabos:

1) Kadangi nėra CEN ar ISO standartų, kuriuose būtų pateikti 5.8 ir 6.8 kokybės klasių varžtų ir veržlių surinkimo reikalavimai, šie varžtai gali atitikti LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] ar LST EN ISO 4018 [7.19] standartų reikalavimus pagal matmenis ir tolerancijas (nors jie nenumatyti šiuose standartuose). Veržlių matmenys ir tolerancijos gali atitikti LST EN 4032 [7.20] ar LST EN 4034 [7.22] (nors jie nenumatyti šiuose standartuose) su sąlyga, kad yra atitinkamos kokybės klasės pagal LST EN 20898 – 2 [7.44].

2) 5.6, 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtai pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose).

3) 8 ar 10 kokybės klasės veržlės pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4034 [7.22] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose).

4) Jei 8.8 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (arba kaip numatyta 2) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 10 kokybės klasės.

5) Jei 10.9 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (ar kaip numatyta 2) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 12 kokybės klasės ir atitikti LST EN ISO 4033 [7.21].

6) 140 HV kietumo klasės poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 7089 [7.23], taip pat gali būti naudojamos.

 

1

 

6.1 pav. Pamatų varžtų inkaravimo būdai:

a – užlenkiant galą kampu, b – naudojant inkarinę plokštelę, tvirtinamą veržlėmis

 

29. U formos varžtai antenų statinių atotampoms tvirtinti, taip pat U formos ir pamatų varžtai elektros linijų atramoms turi būti gaminami iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 2 [7.29] arba S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 3 [7.30] ar LST EN 10025 – 4 [7.31].

30. Pamatų inkarinių ir U formos varžtų veržlės turi atitikti LST EN 20898 – 2 [7.44] ir vieną iš kokybės klasių.

Leidžiama naudoti veržles iš plieno, atitinkančio varžtų plieną.

31. Jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais – kai jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių, iš anksto įtempus varžtus.

Varžtinėms jungtims su įtempiamaisiais varžtais naudoti 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtus pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18]. Taip pat galima imti ir kitokius stipriuosius varžtus, veržles ir poveržles, kurių mechaninės savybės atitinka nurodytus reikalavimus: varžtų – LST EN ISO 898 – 1 [7.13], veržlių – LST EN ISO 20898 – 2 [7.44], poveržlių – LST EN ISO 887 [7.12].

32. Kabamųjų denginių laikančiosioms konstrukcijoms, elektros linijų ir atvirų skirstomųjų pastočių įrangos atramų atotampoms, stiebams ir bokštams, taip pat įtemptųjų konstrukcijų tempiamiesiems elementams naudojami spiraliniai, dvivijai uždarieji lynai, lygiagrečių vielų pluoštai ir vijos iš lynų vielos, atitinkančios LST EN 10264 – 1 [7.37].

 

III SKIRSNIS. MEDŽIAGŲ IR JUNGimo priemonių CHARAKTERISTIKOS

 

33. Lakštinių gaminių, ilgųjų valcuotųjų, tuščiavidurių statybinių profiliuočių skaičiuotiniai stipriai, esant įvairiems įtempių būviams, nustatomi pagal formules, pateiktas 6.3 lentelėje.

 

6.3 lentelė

 

Plieno skaičiuotinių stiprių nustatymas

 

Įtempių būvis

Žymuo

Lakštinių, valcuotųjų gaminių ir vamzdžių plieno skaičiuotinis stipris

Tempimas, gniuždymas ir lenkimas

Pagal takumo ribą

fy,d

fy,d = fy / gM

Pagal stiprumo ribą

fu ,d

fu ,d = fu / gM

Šlytis

fs,d

fs,d = 0,58 fy / gM

Galinio paviršiaus glemžimas (prigludinus paviršius)

fp ,d

fp ,d = fu / gM

Vietinis glemžimas ritininiuose lankstuose (šarnyruose) glaudaus sąlyčio atveju

fl ,d

fl ,d = 0,5 fu / gM

Ritinio (parito) skersinis gniuždymas laisvo lietimosi atveju

fc ,d

fc ,d = 0,025 fu / gM

Tempimas gaminių storio kryptimi (iki 60 mm)

fth ,d

fth ,d = 0,5 fu / gM

Žymuo. gM – medžiagos patikimumo koeficientas (žr. 35 p.)

 

34. Naudojamos fizikinių plieno savybių reikšmės pateiktos 6.4 lentelėje.

 

6.4 lentelė

 

Fizikinės plieno savybės

 

Savybė

Reikšmė

Tamprumo modulis 

E = 210000 N/mm2

Šlyties modulis

G = E/2(1+n)

Plieno skersinės deformacijos (Puasono) koeficientas

n = 0,3

Tiesinio šiluminio plėtimosi koeficientas       

a = 12´10-6 °C-1   (T £ 100ºC)

Tankis

r = 7850 kg/m3

 

35. Lakštinių gaminių, ilgųjų valcuotųjų, tuščiavidurių (apvalių, keturkampių) statybinių profiliuočių medžiagos patikimumo koeficientas gM = 1,1.

36. Lakštinių ir ilgųjų valcuotųjų statybinių profiliuočių tempiamieji, gniuždomieji, lenkiamieji plieno charakteristiniai stipriai pateikti 6.5 lentelėje, karštuoju būdu iš konstrukcinių plienų pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių – 6.7 ir 6.8 lentelėse, o šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš konstrukcinio plieno – 6.9 ir 6.10 lentelėse. Konstrukcinio plieno išoksidinimo metodas, plieno pogrupiai, santykinio pailgėjimo rodikliai bei smūginio tąsio reikšmės pateiktos 5 priedo 1-6 lentelėse.

 

6.5 lentelė

 

Karštai valcuotųjų gaminių konstrukcinio plieno mechaninės savybės

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis1), mm

Nominalusis storis1), mm

£ 16

> 16

£ 40

> 40

£ 63

> 63

£ 80

> 80

£ 100

> 100

£ 150

> 150

£ 200

> 200

£ 250

< 3

³ 3

£ 100

> 100

£ 150

> 150

£ 250

LST EN 10025 – 2 [7.29]

Nelegiruotasis konstrukcinis plienas

S235JR

S235J0

S235J2

235

225

215

215

215

195

185

175

360

360

350

340

S275JR

S275J0

S275J2

275

265

255

245

235

225

215

205

430

410

400

380

S355JR

S355J0

S355J2

S355K2

355

345

335

325

315

295

285

275

510

470

450

450

S450J02)

450

430

410

390

380

380

-

-

-

550

530

-

E2953)

295

285

275

265

255

245

235

225

490

470

450

440

E3353)

335

325

315

305

295

275

265

255

590

570

550

540

E3603)

360

355

345

335

325

305

295

285

690

670

650

640

LST EN 10025 – 3 [7.30]

Normalizuotasis/apdirbtas normalizaciniu valcavimu suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275N/NL

275

265

255

245

235

225

215

205

370

370

350

350

S355N/NL

355

345

335

325

315

295

285

275

470

450

450

450

S420N/NL

420

400

390

370

360

340

330

320

520

500

500

500

S460N/NL

460

440

430

410

400

380

370

-

540

540

5304)

-

LST EN 10025 – 5 [7.32]

Pagerinto atsparumo atmosferiniai korozijai konstrukcinis plienas

S235J0W

S235J2W

235

225

215

215

215

195

-

-

360

360

350

-

S355J0W

S355J2W

S355K2W

355

345

335

325

315

295

-

-

510

470

450

-

Pastabos:

1) Ilgųjų valcuotųjų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį.

2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams.

3) Šie plienai loviams, kampuočiams ir profiliuočiams gaminti paprastai nenaudojami.

4) Iki 200 mm storio gaminiams.

 

6.6 lentelė

 

Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. Termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno mechaninės savybės pagal LST EN 10025-4 [7.31]

 

Plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis1), mm

Nominalusis storis1), mm

£ 16

>16

£ 40

>40

£ 63

>63

£ 80

>80

£ 100

>100

£ 1202)

£ 40

>40

£ 63

>63

£ 80

>80

£ 100

>100

£ 120

S275M/ML

275

265

255

245

245

240

370

360

350

350

350

S355M/ML

355

345

335

325

325

320

470

450

440

440

430

S420M/ML

420

400

390

380

370

365

520

500

480

470

460

S460M/ML

460

440

430

410

400

385

540

530

510

500

490

Pastabos:

1) Ilgųjų valcuotųjų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį.

2) Ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams iki 150 mm storio.

 

6.7 lentelė

 

Karštuoju būdu iš nelegiruotojo konstrukcinio plieno pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

Nominalusis storis, mm

LST EN 10210 – 1 [7.35]

£ 16

>16 £ 40

> 40 £ 65

< 3

³ 3 £ 65

S235JRH

235

225

215

360

340

S275J0H

275

265

255

430

410

S275J2H

S355J0H

355

345

335

510

490

S355J2H

 

6.8 lentelė

 

Karštuoju būdu iš smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

 

LST EN 10210 – 1 [7.35]

£ 16

>16 £ 40

> 40 £ 65

 

S275NH

275

265

255

370

S275NLH

S355NH

355

345

335

470

S355NLH

S460NH

460

440

430

550

S460NLH

 

6.9 lentelė

 

Šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš nelegiruotojo konstrukcinio plieno, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

Nominalusis storis, mm

LST EN 10219 – 1 [7.35]

£ 16

>16 £ 40

< 3

³ 3 £ 40

S235JRH

235

225

360

340

S275J0H

275

265

430

410

S275J2H

S355J0H

355

345

510

490

S355J2H

Pastaba. 1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienutės storis galimas didesnis nei 24 mm.

 

6.10 lentelė

 

Šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

Nominalusis storis, mm

LST EN 10219 – 1 [7.36]

£ 16

>16 £ 40

£ 40

S275MH2)

275

265

360

S275MLH

S275NH2)

275

265

370

S275NLH

S355MH

355

345

450

S355MLH

S355NH

355

345

470

S355NLH

S420MH

420

400

500

S420MLH

S460NH/ MH

460

440

550

S460NLH/ MLH

Pastabos:

1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm.

2) Žaliavos tiekimo sąlygos:

N – normalizuotoji/normalizuotoji valcuotoji, N ir NL kokybės plienui;

M – termomechaniškai valcuota, M ir ML kokybės plienui.

 

37. Liejinių iš anglingojo plieno ir pilkojo ketaus charakteristiniai stipriai imami iš atitinkamų standartų.

38. Įvairių tipų bei įtempių būvių veikiamų suvirintinių jungčių skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal 6.11 lentelę.

 

6.11 lentelė

 

Suvirintinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas

 

Suvirintinės jungtys

Įtempių būvis

Sąlyginis žymuo

Suvirintinių jungčių skaičiuotinis stipris

Sandūrinės

Gniuždymas, tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu ir atliekant fizikinę siūlių kokybės kontrolę

Pagal takumo ribą

fw,y,d

fw,y,d = fy,d

Pagal stiprumo ribą

fw,u,d

fw,u,d = fu ,d

Tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu

Pagal takumo ribą

fw,y,d

fw,y,d = 0,85 fy,d

Šlytis

fw,s,d

fw,s,d  = fs,d

kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis

Kirpimas (sąlyginis)

Per siūlės metalą

fvw,f,d

fvw,f,d = 0,55

Per sulydymo srities metalą

fvw,z,d

fvw,z,d  = 0,45 fu

Pastabos:

1. Rankiniu būdu virinamoms siūlėms fvw,u reikšmės imamos lygios siūlės metalo charakteristinėms stiprio pagal stiprumo ribą reikšmėms, nurodytoms LST EN 499 [7.7] ir LST EN 757 [7.9].

2. Automatiniu ar pusiau automatiniu būdu virinamoms siūlėms fvw.u reikšmės nurodytos LST EN 440 [7.6], LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10], LST EN 12534 [7.38], ar LST EN 12535 [7.39] (žr. šio reglamento 12-15 lenteles).

3. Virintinės (lydytinės) siūlės metalo medžiagos patikimumo koeficiento gMw reikšmės imamos lygios:
1,25 – kai fvw,u ne didesnis nei 560 N/mm2; 1,35 – kai fvw,u lygus 610 N/mm2 ar didesnis.

 

39. Sudurtinių siūlių skaičiuotiniai stipriai, jungiant elementus iš plieno, kurio charakteristiniai stipriai skirtingi, turi būti imami kaip sudurtinėms siūlėms, jungiančioms elementus iš plieno, kurio charakteristinis stipris mažesnis.

40. Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų glaistytaisiais elektrodais, metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.12 lentelėje.

41. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.13 lentelėje.

42. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine arba savisauge viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.14 lentelėje.

43. Stipriojo plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine milteline viela su užpildu siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.15 lentelėje.

44. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo po fliusu elektrodine viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.16 lentelėje.

 

6.12 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų glaistytaisiais elektrodais, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

E 35

LST EN 499 [7.7]

440

E 38

470

E 42

500

E 46

530

E 50

560

E 55

ST EN 757 [7.9]

610

E 62

690

E 69

760

E 79

880

E 89

980

 

6.13 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine viela, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

G 35

LST EN 440 [7.6]

440

G 38

470

G 42

500

G 46

530

G 50

560

G 55

LST EN 12534 [7.39]

640

G 62

700

G 69

770

G 79

880

G 89

940

 

6.14 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine arba savisauge viela, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

T 35

LST EN 758 [7.10]

440

T 38

470

T 42

500

T 46

530

T 50

560

 

 

6.15 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine milteline viela su užpildu, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

T 55

LST EN 12535 [7.38]

640

T 62

700

T 69

770

T 79

880

T 89

940

 

6.16 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų po fliusu elektrodine viela, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

S 35

LST EN 756 [7.8]

440

S 38

470

S 42

500

S 46

530

S 50

560

 

45. Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal formules, pateiktas 6.17 lentelėje.

46. Charakteristiniai varžtų plieno stipriai pagal takumo ir stiprumo ribas pateikti 6.18 lentelėje.

6.17 lentelė

 

Varžtinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas

 

Įtempių būvis

Žymuo

Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai

Kerpant ir tempiant varžtus, kurių kokybės klasės

Glemžiant jungiamuosius elementus, kurių plieno takumo riba iki 440 N/mm2

4.6

5.6

6.8

4.8

5.8

8.8

10.9

 

Kirpimas

fbs,d

fbs,d = 0,38 fbu

fbs,d = 0,4 fbu

fbs,d = 0,4 fbu

-

Tempimas

fbt,d

fbt,d  = 0,42 fbu

fbt,d = 0,4 fbu

fbt,d = 0,5 fbu

-

Glemžimas:

a) A gaminio klasės varžtai

b) B ir C gaminio klasių varžtai

fbp,d

 

 

 

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

fbp,d = (0,6+410

fbp,d = (0,6+340

Pastaba. Naudojamų 8.8 ar 10.9 kokybės klasės neįtempiamųjų varžtų skaičiuotinis stipris fbp,d nustatomas kaip B ir C gaminio klasių varžtų.

 

6.18 lentelė

 

Charakteristiniai varžtų plieno stipriai pagal LST EN ISO 898 – 1 [7.13]

 

Varžtų kokybės klasė

4.6

4.8

5.6

5.8

6.8

8.8

10.9

fby (N/mm2)

240

320

300

400

480

640

900

fbu (N/mm2)

400

400

500

500

600

800

1000

 

47. Pamatų inkarinių varžtų, pagamintų iš karštai valcuotojo plieno, skaičiuotinis tempiamasis stipris fba,d apskaičiuojamas pagal formulę 

 

fba,d = 0,5 fu. (6.1)

 

48. U formos varžtų, įvardytų 29 p., skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbv,d nustatomas pagal formulę

 

fbv,d = 0,45 fu.  (6.2)

 

49. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbh, d apskaičiuojamas pagal formulę

 

fbh, d = 0,7 fbu,                                                                 (6.3)

 

čia fbu – charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtams imamas iš 6.18 lentelės.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

50. Skaičiuotinis stipriosios plieninės vielos, naudojamos pluoštams ir vijoms, tempiamasis plieno stipris fdh,d nustatomas pagal formulę

 

fdh,d = 0,63 fu.  (6.4)

 

51. Plieninio lyno skaičiuotinis atsparis (įrąža) tempimui apskaičiuojamas lyno visiško nutraukimo jėgą, nustatytą pagal plieninių lynų standartus ar tiekimo sąlygas, dalijant iš patikimumo koeficiento gM = 1,6.

 

VII SKYRIUS. SAUGOS RIBINIAI BŪVIAI

 

IV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ DARBO SĄLYGŲ KOEFICIENTAI

 

52. Konstrukcinių elementų darbo sąlygų koeficiento  reikšmės imamos vadovaujantis 7.1 lentele, 55 p. ir atitinkamais Reglamento skyriais.

53. Patikimumo koeficiento  reikšmė lygi 1,3. Jis taikomas skaičiuojant konstrukcijų stiprumą, kai naudojamas plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo ribą .

54. Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficiento  reikšmės imamos iš 7.33 lentelės bei Reglamento atitinkamų skyrių.

7.1 lentelė

 

Elementų darbo sąlygų koeficientas

 

 

Konstrukcijų elementai

Darbo sąlygų koeficiento

reikšmės

1.

Vientisosios perdangų sijos ir gniuždomieji santvarų elementai po teatrų, klubų, kino teatrų salėmis, tribūnomis, po parduotuvių, knygų saugyklų, archyvų ir t. t. patalpomis, kai konstrukcijų svoris yra lygus ar didesnis už laikinąsias apkrovas.

 

0,9

2.

Visuomeninių pastatų kolonos ir vandentiekio bokštų atramos.

 

0,95

3.

Denginių ir perdangų suvirintinių santvarų tinklelio pagrindiniai gniuždomieji (išskyrus atraminius) sudėtinio tėjinio iš kampuočių skerspjūvio elementai, kai strypo liaunis .

 

0,8

4.

Ištisinės (nekarpytosios) sijos, skaičiuojant bendrąjį pastovumą, kai  .

 

0,95

5.

Valcuotojo plieno templės, stygos, atotampos, pakabos.

 

0,9

6.

Perdangų strypinių konstrukcijų elementai:

 

 

a) gniuždomieji (išskyrus uždarus vamzdinius skerspjūvius), skaičiuojant jų pastovumą;

0,95

 

b) tempiamieji suvirintosiose konstrukcijose;

0,95

 

c) tempiamieji, gniuždomieji, taip pat veikiami statinės apkrovos varžtinių jungčių antdėklai konstrukcijose (išskyrus konstrukcijas su įtempiamaisiais varžtais) iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2, skaičiuojant jų stiprumą.

 

1,05

7.

Vientisosios sudėtinės sijos, kolonos, taip pat veikiami statinės apkrovos jungčių antdėklai iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2 varžtinėse jungtyse (išskyrus jungtis su įtempiamaisiais varžtais), skaičiuojant jų stiprumą.

 

1,1

8.

Valcuotųjų ir suvirintinių elementų skerspjūviai, taip pat veikiami statinės apkrovos antdėklai iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2  varžtinių jungčių (išskyrus  jungčių su įtempiamaisiais varžtais) vietose, skaičiuojant stiprumą:

 

 

a) vientisojo skerspjūvio sijų ir kolonų;

1,1

 

b) perdangų strypinių konstrukcijų.

 

1,05

9.

Erdvinių spragotųjų konstrukcijų iš pavienių lygiašonių ar nelygiašonių kampuočių (tvirtinamų didžiąja lentyna) gniuždomieji elementai:

 

 

a) pritvirtinti tiesiogiai prie juostų viena lentyna virintinėmis siūlėmis arba dviem ir daugiau varžtais, išdėstytais išilgai kampuočio:

 

 

spyriai pagal 7.9 a pav.;

0,9

 

skersiniai pagal 7.9 b, c pav.;

0,9

 

spyriai pagal 7.9 c, d, e pav.;

0,8

 

b) pritvirtinti tiesiogiai prie juostų viena lentyna ir vienu varžtu (išskyrus nurodytus šios lentelės 9 c p.), taip pat pritvirtinti profiline detale, nepaisant jungimo būdo;

0,75

 

c) sudėtingo kryžminio tinklelio vieno varžto jungtyse pagal 7.9 f pav.

 

0,7

10.

Gniuždomieji elementai iš pavienių kampuočių, pritvirtintų viena lentyna (nelygiašoniams kampuočiams – tik mažesniąja lentyna), išskyrus konstrukcijų elementus, nurodytus šios lentelės 9 p., spyrius pagal 7.9 b pav., pritvirtinti tiesiogiai prie juostų virintinėmis  siūlėmis arba dviem ir daugiau varžtų, išdėstytų  išilgai kampuočio ir plokščiųjų santvarų iš pavienių kampuočių elementų.

 

0,75

11.

Statinės apkrovos veikiamos atraminės plokštės iš plieno su takumo riba iki 285 N/mm2, kai storis, mm:

 

 

a) 40 ir mažiau;

1,2

 

b) daugiau nei 40, iki 60;

1,15

 

c) daugiau nei 60, iki 80.

 

1,1

 

 

Pastabos:

1.

Darbo sąlygų koeficientų  skaičiuojant vienu metu nevertinti.

2.

Darbo sąlygų koeficientus, pateiktus 1 ir 6 b; 1 ir 7; 1 ir 8; 2 ir 7; 2  ir  8 a; 3 ir 6 c p., skaičiuojant vertinti kartu.

3.

Darbo sąlygų koeficientų, pateiktų 3; 4; 6 a, c; 7; 8; 9 ir 10, taip pat 5 ir 6 b p. (išskyrus suvirintąsias sandūrines jungtis), nevertinti skaičiuojant nurodytų elementų  jungtis.

4.

Šioje lentelėje neaptartais atvejais imti .

 

55. Skaičiuojant elementų iš pavienių kampuočių, kurių plieno takumo riba neviršija
380 N/mm2, skerspjūvių stiprumą pagal (7.5) formulę, kai kampuotis tvirtinimas viena lentyna varžtais, išdėstytais viena eile, ir kai atstumai įrąžos veikimo kryptimi nuo elemento krašto iki artimiausios skylės centro
 ir tarp skylių centrų  (čia  – varžto skylės skersmuo), darbo sąlygų koeficientas  nustatomas pagal formulę

 

 ,      (7.1)

 

čia:   – grynasis (neto) kampuočio skerspjūvio plotas;

 – tvirtinamos kampuočio lentynos skerspjūvio dalies tarp skylės krašto ir lentynos  krašto skerspjūvio plotas;

 ir  – koeficientai, kai atstumai nuo varžto ašies iki kampuočio kampo ne mažesni kaip  (čia  – kampuočio lentynos plotis) ir iki lentynos krašto ne mažesni kaip , nustatomi pagal 7.2 lentelę.

Skaičiuojant ,  ir  reikšmes, būtina įvertinti teigiamą varžto skylės toleranciją.

Jungčių su vienu varžtu, kai atstumas įrąžos kryptimi nuo elemento krašto iki varžto centro , (7.6) formulėje darbo sąlygų koeficientas  nustatomas pagal formulę

 

,      (7.2)

 

čia:  , kai , kai , ir  , kai .

Darbo sąlygų koeficientai , nustatyti šiame punkte ir 7.1 lentelės 5 p., vienu metu nevertinami.

7.2 lentelė

 

 ir  koeficientai

 

Koeficientas

ir  reikšmės, kai varžtų skaičius eilėje

2

3

4

5

1,82

1,49

1,20

0,87

0,195

0,37

0,48

0,61

 

V SKIRSNIS. CENTRIŠKAI TEMPIAMIIEJI IR CENTRIŠKAI GNIUŽDOMIEJI ELEMENTAI

 

56. Tikrinant centriškai tempiamojo arba gniuždomojo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, turi būti tenkinama sąlyga

 

,         (7.3)

 

čia:   – skaičiuotinė ašinės jėgos reikšmė;

  – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.        (7.4)

 

Tempiamųjų elementų  iš pavienių kampuočių, pritvirtintų viena lentyna varžtais, skerspjūvių pritvirtinimo vietose stiprumas apskaičiuojamas pagal (7.3) ir (7.5) formules. Šiuo atveju (7.5) formulėje  reikšmė apskaičiuojama pagal 55 p. nurodymus.

57. Tikrinant centriškai tempiamojo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, kai   ir kurio naudojimas galimas plienui pasiekus takumo ribą, turi būti tenkinama sąlyga

 

,        (7.5)

 

čia  – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal stiprumo ribą reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

,        (7.6)

 

čia  imamas vadovaujantis 53 p.

58. Tikrinant centriškai gniuždomo elemento pastovumą, turi būti tenkinama sąlyga

 

,         (7.7)

 

čia   – skaičiuotinio centriškai gniuždomo elemento pastovumo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

 .      (7.8)

 

Centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficiento  reikšmė apskaičiuojama pagal formules:

 

kai ,

 

;        (7.9)

 

kai ,

 

;  (7.10)

kai ,

.          (7.11)

 

Sąlyginis elemento liaunis apskaičiuojamas taip:

 

.       (7.12)

 

Skaitinės j reikšmės pateiktos 1 priedo 1 lentelėje.

59. Centriškai gniuždomi strypai iš pavienių kampuočių skaičiuojami pagal 58 p. reikalavimus. Nustatant šių strypų liaunį, kampuočio skerspjūvio inercijos spindulys i ir skaičiuojamasis ilgis  imami vadovaujantis 95-102 p. nurodymais.

Skaičiuojant erdvinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių juostas ir tinklelio elementus, turi būti laikomasi Reglamento 337 p. reikalavimų.

60. Atvirojo П formos skerspjūvio gniuždomuosius ištisinėmis sienelėmis elementus, kai , kur  ir  – elemento skaičiuojamieji liauniai plokštumose, statmenose  ir   ašims (žr. 7.1 pav.), rekomenduojama sustiprinti antdėklais arba tinkleliu. Šiuo atveju turi būti tenkinami 61 ir 63 p. reikalavimai.

Elementai, kurių skerspjūviai nesustiprinti antdėklais arba tinkleliu, be skaičiavimo pagal (7.5) formulę, tikrinami, kad neprarastų pastovumo susisukdami, pagal išraišką

 

.       (7.13)

 

Skaičiuotinė centriškai gniuždomojo elemento sukamojo pastovumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.      (7.14)

 

Centriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas  apskaičiuojamas pagal 58 p. reikalavimus.

Koeficientas c nustatomas pagal formulę

 

,       (7.15)

 

čia

,        (7.16)

 

,      (7.17)

 

 – santykinis atstumas tarp skerspjūvio sunkio ir lenkimo centrų.

Čia

,      (7.18)

 

,      (7.19)

 

 – skerspjūvio ploto  sektorinis inercijos momentas;

 ir  – skerspjūvį sudarančių stačiakampių elementų plotis ir storis.

Skerspjūvio, pateikto 7.1 a pav., ,  ir a  reikšmės nustatomos pagal formules:

 

,           (7.20)

 

,       (7.21)

 

,      (7.22)

 

čia  .

 

2a

2b

2

a)

b)

c)

 

7.1 pav. П formos elementų skerspjūviai: a – atvirasis;  b, c – sustiprintas antdėklais

arba tinkleliu

 

61. Spragotojo skerspjūvio gniuždomųjų strypų, kurių šakos sujungtos antdėklais arba tinkleliu, koeficientas j laisvosios ašies (statmenos antdėklų arba tinklelių plokštumoms) atžvilgiu nustatomas pagal (7.9)-(7.11) formules, keičiant jose  į . Sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis apskaičiuojamas taip:

 

,       (7.23)

 

čia lyginamojo spragotojo elemento liaunio  reikšmės apskaičiuojamos pagal formules, pateiktas 7.3 lentelėje.

Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu, be viso strypo pastovumo tikrinimo, būtina tikrinti atskirų šakų tarp tinklelio mazgų pastovumą.

Atskirų šakų tarp antdėklų liaunių  reikšmės turi būti ne didesnės kaip 40.

Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu atskirų šakų liaunis tarp mazgų turi būti ne didesnis kaip 80 ir neturi būti didesnis už viso spragotojo elemento lyginamąjį liaunį .

Kai vietoje antdėklų vienoje iš plokštumų yra ištisinis lakštas (žr. 7.1 b, c pav.), šakos liaunis apskaičiuojamas pagal pusės skerspjūvio inercijos spindulį ašies, statmenos antdėklų plokštumai.

 

7.3 lentelė 

 

Spragotojo skerspjūvio gniuždomųjų elementų lyginamasis liaunis

 

Skerspjūvio

tipas

Skerspjūvio

schema

Su antdėklais

Su tinkleliu

 

1

3

 

           (7.24)

 

  (7.27)

 

  (7.30)

 

2

4

 

  (7.25)

 

  (7.28)

 

  (7.31)

 

3

5

 

       (7.26)

 

  (7.29)

 

  (7.32)

Žymenys:

 -

atstumas tarp šakų ašių;

 -

atstumas tarp antdėklų centrų;

 -

didžiausias viso strypo liaunis;

 -

atskirų šakų liauniai plokštumose, statmenose 1, 2 ir 3  ašims, tarpuose tarp antdėklų (šviesoje) arba tarp kraštinių varžtų centrų;

 -

visas strypo skerspjūvio plotas;

 -

tinklelio spyrių skerspjūvių plotai (kai yra susikertantis tinklelis – iš dviejų spyrių) plokštumose, statmenose atitinkamai 1  ir 2 ašims;

 –

tinklelio spyrio skerspjūvio plotas (kai yra susikertantis tinklelis – iš dviejų spyrių), esančio vienos briaunos plokštumoje (tribriaunio lygiašonio strypo);

 -

koeficientai, nustatomi pagal formulę ,

čia  – matmenys, nustatomi pagal 7.2 pav.;

 -

koeficientai, nustatomi pagal formules:

 

;

 

čia:

 

 – šakų skerspjūvio inercijos momentai atitinkamai 1 ir 3 ašių atžvilgiu (1 ir 3 tipo skerspjūvių);

 

 – tas pats dviejų kampuočių atitinkamai 1 ir 2 ašių atžvilgiu (2 tipo skerspjūvių);

 

 – vieno antdėklo skerspjūvio inercijos momentas nuosavos y ašies atžvilgiu (žr. 7.3 pav.)

 

  – vieno iš antdėklų skerspjūvio inercijos momentas plokštumoje, statmenoje atitinkamai 1 ir 2 ašims (2 tipo skerspjūvio).

 

6a

6

7.2 pav. Spyrinio tinklelio schema      

7.3 pav. Spragotasis strypas su antdėklais

 

62. Sudėtiniai elementai iš kampuočių, lovių ir pan., sujungti glaudžiai arba su intarpais, skaičiuojami kaip vientisojo skerspjūvio su sąlyga, kad didžiausias atstumas tarp privirintų antdėklų (šviesoje) arba tarp kraštinių varžtų centrų neviršija:

gniuždomųjų elementų 40 i ,

tempiamųjų elementų  80 i ,

čia i – tėjinių ar dvitėjų skerspjūvių kampuočio ar lovio inercijos spindulys, imamas ašies, lygiagrečios su antdėklų išdėstymo plokštuma, atžvilgiu, o kryžminių skerspjūvių imamas mažiausias spindulys.

Visame gniuždomojo elemento ilgyje dedami ne mažiau kaip du intarpai.

63. Gniuždomųjų spragotųjų strypų jungiamųjų elementų (antdėklų, tinklelio) skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga , kuri laikoma pastovia visu elemento ilgiu, apskaičiuojama pagal formulę

 

,    (7.33)

 

čia:     – spragotojo elemento skaičiuotinė ašinė jėga;

 – centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas, imamas spragotojo skerspjūvio strypui jungiamųjų elementų plokštumoje.

Sąlyginė skersinė jėga  paskirstoma:

a) kai yra tik antdėklai (tinklelis) – po lygiai tarp antdėklų (tinklelio), esančių plokštumose, statmenose ašiai, kurios atžvilgiu tikrinimas pastovumas;

b) kai yra ištisinis lakštas ir antdėklai (tinklelis) – po lygiai lakštui ir antdėklams (tinkleliui), esantiems plokštumose, lygiagrečiose su lakštu;

c) skaičiuojant lygiakraščius tribriaunius spragotuosius strypus, skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga, tenkanti jungiamųjų elementų sistemai, esančiai vienoje plokštumoje, imama lygi .

64. Jungiamieji antdėklai ir jų prijungimas (žr. 7.3 pav.) skaičiuojamas kaip bespyrių santvarų elementų, veikiamų jėgos , kerpančios antdėklą ir momento , lenkiančio antdėklą jos plokštumoje. Šie dydžiai apskaičiuojami taip:

 

,       (7.34)

 

,       (7.35)

 

čia   – skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga, tenkanti vienos briaunos antdėklui.

65. Jungiamasis tinklelis skaičiuojamas kaip santvaros tinklelis. Skaičiuojant kryžminį tinklelį su statramsčiais (žr. 7.4 pav.), būtina įvertinti papildomą įrąžą , atsirandančią kiekviename spyryje dėl juostų apspaudimo. Ši įrąža apskaičiuojama pagal formulę

 

,       (7.36)

 

čia:    – skaičiuotinė įrąža vienoje elemento šakoje;

 – vienos šakos skerspjūvio plotas;

 – vieno spyrio skerspjūvio plotas;

 – koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę

 

,       (7.37)

 

čia   – matmenys, parodyti 7.4 pav.

 

7

 

7.4 pav. Kryžminio tinklelio su statramsčiais schema

 

66. Strypų, kuriais mažinamas gniuždomųjų elementų skaičiuojamasis ilgis, įrąža lygi skaičiuotinei sąlyginei skersinei jėgai pagrindiniame gniuždomajame elemente ir nustatoma pagal (7.33) formulę.

 

VI SKIRSNIS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI

 

67. Vienoje iš svarbiausių plokštumų lenkiamųjų elementų (išskyrus  sijas su klupiąja ar perforuotąja sienele ir pokranines sijas) stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

,       (7.38)

 

čia:   – skaičiuotinė lenkiamojo momento reikšmė;

 – skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo tampriojo stiprumo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

.      (7.39)

 

Tikrinant lenkiamųjų elementų kerpamąjį stiprį, turi būti tenkinama sąlyga

 

,       (7.40)

 

čia:    – skaičiuotinė skersinės jėgos reikšmė;

 – skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

.       (7.41)

 

Kai sienelė yra susilpninta varžtų skylėmis,  reikšmė (7.41) formulėje dalijama iš koeficiento , apskaičiuojamo pagal formulę

 

,       (7.42)

 

čia: a – skylių žingsnis; - skylių skersmuo.

68. Skaičiuojant sijos sienelės stiprumą sutelktųjų apkrovų viršutinės juostos pridėjimo vietose ir  atraminiuose pjūviuose, kai sienelė nesutvirtinta sąstandomis, vietinis įtempis apskaičiuojamas pagal formulę

 

,      (7.43)

 

čia:   – skaičiuotinė sutelktosios apkrovos (jėgos) reikšmė;  – skaičiuojamasis apkrovos išskirstymo ilgis, nustatomas pagal atrėmimo sąlygas. Atrėmimo, parodyto 7.5 pav., atveju

 

,       (7.44)

 

čia  – sijos viršutinės juostos storis, jeigu apatinė sija suvirintinė (žr. 7.5 a pav.), arba atstumas nuo juostos viršaus iki vidinio sienelės užapvalinimo pradžios, jeigu apatinė sija valcuotoji (žr. 7.5 b pav.).

 

a)

b)

8a

8

 

7.5 pav. Sutelktosios apkrovos išskirstymo sijoje skaičiuojamojo ilgio nustatymo schema:

a – suvirintinėje;  b – valcuotojoje

 

69. Sijų, skaičiuojamų pagal (7.38) formulę, sienelės turi tenkinti sąlygas:

 

,    (7.45)

 

,         (7.46)

 

čia:  – normaliniai įtempiai sienelės vidurinėje plokštumoje, lygiagretūs su išilgine sijos ašimi;

 – tas pats, tik statmeni sijos išilginei ašiai, taip pat ir , nustatomi pagal (7.43) formulę;

 – tangentiniai įtempiai;  kai sienelė susilpninta varžtų skylėmis,

didinami koeficientu , kuris  apskaičiuojamas pagal (7.42) formulę.

Įtempiai , ,  nustatomi tame pačiame sijos taške. Įtempiai ,  (7.45)  formulėje imami su savo ženklais.

70. Dvitėjo skerspjūvio sijos, lenkiamos sienelės plokštumoje ir tenkinančios 67 ir 69 p. reikalavimus, pastovumas tikrinamas pagal formulę

 

.       (7.47)

 

Skaičiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip:

 

,       (7.48)

 

čia:  – sijos sukamojo klupumo koeficientas, nustatomas pagal 2 priedą;

 – sijos skerspjūvio gniuždomojo krašto atsparumo momentas.

Nustatant  reikšmę, sijos skaičiuojamasis ilgis  imamas lygus atstumui tarp gniuždomosios juostos taškų, įtvirtintų nuo skersinių poslinkių (išilginių ar skersinių ramsčių mazgų, standžiojo pakloto tvirtinimo taškų); , kai ramsčių nėra (čia  – sijos tarpatramis); skaičiuojamasis gembės ilgis imamas , kai gembės gale gniuždomoji juosta neįtvirtinta horizontaliojoje plokštumoje (čia  – gembės ilgis) arba atstumui tarp gniuždomosios juostos įtvirtinimo taškų horizontaliojoje plokštumoje, kai juosta įtvirtinta gale ir  visu gembės ilgiu.

71. Sijų pastovumo nereikia tikrinti:

a) kai apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai paremtą ir patikimai sujungtą su gniuždomąja sijos juosta (gelžbetoninės plokštės iš sunkiojo, lengvojo ir akytojo betono, plokščias ir profiliuotas metalo paklotas ir pan.);

b) kai yra simetrinio arba su platesne gniuždomąja juosta, kurio tempiamosios juostos plotis sudaro ne mažiau kaip 0,75 gniuždomosios juostos pločio, dvitėjo skerspjūvio sijos ir kai sijos skaičiuojamojo ilgio  ir gniuždomosios juostos pločio  santykis neviršija reikšmių, nustatomų pagal 7.4 lentelės formules.

Gniuždomosios juostos tvirtinimo stiprumas horizontaliojoje plokštumoje turi būti apskaičiuotas esant faktinei arba sąlyginei skersinei jėgai. Šiuo atveju sąlyginė skersinė jėga nustatoma taip:

a) kai juosta įtvirtinta atskiruose taškuose, sąlyginė skaičiuotinė skersinė jėga apskaičiuojama pagal (7.33) formulę, kurioje j  nustatomas imant liaunį  (čia i – gniuždomosios juostos inercijos spindulys horizontaliojoje plokštumoje), o  apskaičiuojamas pagal formulę

 

;      (7.49)

 

b) kai juosta pritvirtinta visu ilgiu, sąlyginė skaičiuotinė skersinė jėga apskaičiuojama pagal formulę

,       (7.50)

 

čia:     – sąlyginė skersinė jėga sijos juostos ilgio vienetui;

 – sąlyginė skersinė jėga, nustatoma pagal (7.33) formulę, kurioje , o  nustatoma pagal (7.49) formulę.

7.4 lentelė

 

Didžiausios valcuotųjų ir suvirintinių sijų santykio reikšmės

 

 

Apkrovos pridėjimo vieta

Didžiausios  reikšmės, kai valcuotųjų ir suvirintinių sijų pastovumo nereikia skaičiuoti (kai  ir )

 

Viršutinė juosta

    (7.51)

 

Apatinė juosta

    (7.52)

Neatsižvelgiant į apkrovos pridėjimo vietą, skaičiuojant sijos tarpą tarp ramsčių arba grynojo lenkimo atveju

    (7.53)

Žymenys:

 ir  –

atitinkamai gniuždomosios juostos plotis ir storis;

 –

atstumas (aukštis) tarp juostų lakštų sunkio centrų.

Pastabos:

 

1.  reikšmės dauginamos iš koeficiento 1,2, kai sijų juostos su sienele sujungtos įtempiamaisiais varžtais.

2. Formulėse imama , kai santykis .

 

72. Dviejose svarbiausiose plokštumose lenkiamųjų elementų stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

 ,     (7.54)

 

čia  y ir z  – nagrinėjamojo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu.

Sijos, skaičiuojamos pagal (7.54) formulę, sienelės stiprumas turi būti patikrintas dviejose svarbiausiose lenkimo plokštumose pagal (7.40), (7.45) ir (7.46) formules.

Kai tenkinami 71a  p. reikalavimai, sijų, lenkiamų dviejose plokštumose, pastovumo tikrinti nereikia.

73. Veikiamos statinės apkrovos vientisojo skerspjūvio karpytosios sijos iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2 ir kurios tenkina 74-76, 115 ir 134 p. reikalavimus, stiprumas  apskaičiuojamas įvertinant plastines deformacijas pagal formules:

a) lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, kai tangentiniai įtempiai   (išskyrus atraminius pjūvius):

 

,        (7.55)

 

čia skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip:

 

;      (7.56)

 

b) lenkiant dviejose svarbiausiose plokštumose, kai tangentiniai įtempiai   (išskyrus atraminius pjūvius):

 

,      (7.57)

 

čia skaičiuotinių skerspjūvio lenkiamojo elemento atsparių pagal takumo ribą apie y ir z ašis reikšmės apskaičiuojamos taip:

 

,      (7.58)

 

,     (7.59)

 

čia:  ,  ir  – skaičiuotinių lenkimo momentų absoliutinės reikšmės;

 – koeficientas, nustatomas pagal (7.63) ir (7.64) formules;

  ir  – koeficientai, imami iš 7.5 lentelės.

Atraminio sijos pjūvio, kai ;  ir , stiprumas  tikrinimas taip:

 

,       (7.60)

 

čia skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo vidutinio atspario reikšmė apskaičiuojama pagal formulę

 

.      (7.61)

 

Grynojo lenkimo zonoje sijos stiprumas tikrinamas pagal (7.55) ir (7.57) formules, o vietoj koeficientų ,   ir  atitinkamai (7.56), (7.58) ir (7.59) formulėse imami šie koeficientai:

 

, , .  (7.62)

 

Kai pjūvyje vienu metu veikia momentas  ir skersinė jėga , koeficientas  nustatomas pagal formules:

 

kai ,   ;     (7.63)

 

kai ,    (7.64)

 

čia

 

,       (7.65)

 

,       (7.66)

 

 

čia:  , ,  – koeficientai, imami iš 7.5 lentelės;

 ir  – atitinkamai sienelės storis ir aukštis;

 – koeficientas;  – dvitėjam skerspjūviui, lenkiamam sienelės plokštumoje;  – kitos formos skerspjūviams;

 – koeficientas, ne mažesnis kaip 1,0 ir ne didesnis už koeficientą .

Siekiant optimizuoti sijas, jas skaičiuojant pagal 75, 115, 134 ir 211 p. reikalavimus koeficientų ,   ir   reikšmes (7.56), (7.58) ir (7.59) formulėse leidžiama imti mažesnes, negu pateiktos 7.5 lentelėje, bet ne mažesnes kaip 1,0.

Kai sienelė susilpninta varžtų skylėmis, tangentinių įtempių  reikšmės dauginamos, o  skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo atspario   ir skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo vidutinio  atspario  reikšmės dalijamos iš koeficiento , nustatomo pagal (7.42) formulę.

74. Kintamojo skerspjūvio sijos stiprumas, vertinant plastines deformacijas, tikrinamas tik viename pjūvyje, kuriame veikia nepalankiausias  ir  įrąžų derinys. Kituose pjūviuose plastinės deformacijos neleidžiamos.

Lenkiamųjų elementų iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2, veikiamų dinaminių, vibracinių ir judamųjų apkrovų, stiprumą leidžiama tikrinti atsižvelgiant į plastines deformacijas, jei jos netrukdo naudoti konstrukciją ir įrangą.

75. Sijų, skaičiuojamų įvertinant plastines deformacijas, pastovumui užtikrinti reikia, kad būtų išpildyti 71a punkto reikalavimai arba sijos skaičiuojamojo ilgio ir gniuždomosios juostos pločio santykio leff / bf didžiausios reikšmės, nustatytos pagal 7.4 lentelės formules, būtų sumažintos, dauginant jas iš koeficiento:

 

 delta = 1 – (0,7 * (cpl,1 – 1)/ (cpl – 1)),                                                                                               (7.67)

 

čia: 1 < cpl,1<= cpl.

 

Skaičiuojant sijas, kurių gniuždomoji juosta yra mažesnė kaip tempiamoji, vertinti plastines deformacijas leidžiama tada, jei tenkinamos 71a punkto sąlygos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-642, 2007-11-29, Žin., 2007, Nr. 133-5409 (2007-12-18), i. k. 107301MISAK00D1-642

 

76. Sijų, kurios skaičiuojamos vertinant plastines deformacijas, sienelės turi būti sustiprintos sąstandomis pagal 120, 122 ir 123 p. reikalavimus. Sąstandos visada dedamos sutelktųjų apkrovų  vietose.

 

7.5 lentelė

 

Plieninių konstrukcijų stiprumo skaičiavimo, įvertinant ribotas plastines deformacijas,  koeficientai

 

Skerspjūvio tipas

 

Skerspjūvio schema

Koeficientų reikšmės

n kai

1

9

0,25

1,19

1,47

1,5

0,5

1,12

1,0

1,07

2,0

1,04

2

10

0,5

1,40

1,47

2,0

1,0

1,28

2,0

1,18

3

11

0,25

1,19

1,07

1,5

0,5

1,12

1,12

1,0

1,07

1,19

2,0

1,04

1,26

4

12

0,5

1,40

1,12

2,0

1,0

1,28

1,20

2,0

1,18

1,31

5

13

-

1,47

1,47

a)  2,0

b)  3,0

6

14

0,25

1,47

1,04

3,0

0,5

1,07

1,0

1,12

2,0

1,19

7

15

-

1,26

1,26

1,5

8

16

-

1,60

1,47

a)  3,0

b)  1,0

9

17

0,5

1,60

1,07

a)  3,0

b)  1,0

1,0

1,12

2,0

1,19

*) kai , , išskyrus 5a tipo skerspjūvį, kurio , ir 5b tipo skerspjūvį, kurio .

Pastaba. Nustatant koeficientus tarpinėms  reikšmėms taikoma tiesinė interpoliacija.

 

77. Veikiamos statinės apkrovos, pastovaus dvitėjo skerspjūvio lenkiamosios didžiausio standumo plokštumoje nekarpytosios įtvirtintais galais sijos, kai gretimų tarpatramių ilgiai skiriasi ne daugiau  kaip 20 % ir yra įvykdyti 75, 76, 115 ir 134  p. reikalavimai, skaičiuojamos pagal (7.55) formulę, įvertinant momentų persiskirstymą atramose ir  tarpatramiuose.

Skaičiuotinė lenkimo momento reikšmė nustatoma pagal formulę

 

,      (7.68)

 

čia:  – didžiausias lenkimo momentas tarpatramyje ar atramoje, nustatomas imant nekarpytąją sijos skaičiuojamąją schemą ir tampriąją medžiagos elgseną;

 – momentų persiskirstymo koeficientas, nustatomas pagal formulę

 

.      (7.69)

 

Momentas  lygus:

a) nekarpytųjų sijų su laisvai atremtais galais didžiausiai iš reikšmių:

 

,       (7.70)

 

,       (7.71)

 

čia simbolis max reiškia, kad būtina rasti didžiausią šios išraiškos reikšmę;

 – lenkimo momentas kraštiniame tarpatramyje, apskaičiuojamas kaip laisvai paremtai vieno tarpatramio sijai;

 – didžiausias lenkimo momentas tarpiniame tarpatramyje, apskaičiuojamas kaip laisvai

paremtai vieno tarpatramio sijai;

a  – atstumas nuo pjūvio, kuriame veikia momentas , iki kraštinės atramos;

l  – kraštinio tarpatramio ilgis;

b) vieno tarpatramio ir nekarpytųjų sijų su standžiai įtvirtintais galais:

 

,       (7.72)

 

čia  – didžiausias iš momentų, apskaičiuotų kaip lanksčiai atremtoms sijoms;

c) sijos su vienu standžiai įtvirtintu ir kitu laisvai paremtu galu  reikšmė apskaičiuojama pagal (7.70) formulę.

Skersinės jėgos  reikšmė (7.65) formulėje imama  veikimo vietoje. Būtina patikrinti atraminį sijos pjūvį, jei   yra momentas tarpatramyje.

78. Nekarpytųjų ir standžiai įtvirtintų sijų, atitinkančių 77 p. reikalavimus, kai jos yra lenkiamos dviejose svarbiausiose plokštumose ir ,  skerspjūvio atspariai skaičiuojami pagal (7.58) ir (7.59) formules, įvertinant atraminių ir tarpatramio momentų persiskirstymą dviejose svarbiausiose plokštumose pagal 77 p. reikalavimus.

 

VII SKIRSNIS. AŠINĖS JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ

VEIKIAMI ELEMENTAI

 

79. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų stiprumo skaičiuoti pagal (7.73) formulę nereikia, kai santykinio lyginamojo ekscentriciteto reikšmė , nėra susilpnintų skerspjūvių ir yra vienodos lenkimo momentų reikšmės, kurios imamos elemento stiprumui ir pastovumui skaičiuoti.

80. Ekscentriškai gniuždomų, gniuždomųjų-lenkiamųjų, ekscentriškai tempiamųjų ir tempiamųjų-lenkiamųjų elementų iš plieno, kurio takumo riba iki 530 N/mm2, neveikiamų tiesioginių dinaminių apkrovų ir kai  ir , stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

,     (7.73)

 

čia: ,  ir  – atitinkamai skaičiuotinės ašinės jėgos ir lenkimo momentų nepalankiausiuose deriniuose absoliutinės reikšmės;

, ,  – skaičiuotiniai skerspjūvio atspariai pagal takumo ribą, apskaičiuojami pagal (7.4), (7.58) ir (7.59) formules;

  – imamas iš 7.5 lentelės.

Jei , tai taikant (7.73) formulę turi būti tenkinamos 115 ir 134  p. sąlygos.

Kitais atvejais  skaičiuojama pagal formulę

 

,      (7.74)

 

čia y ir z – skerspjūvio nagrinėjamojo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu.

81. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų pastovumas skaičiuojamas momento veikimo plokštumoje (plokščiojo pastovumo praradimo forma) ir iš momento veikimo plokštumos (lenkiamojo-sukamojo pastovumo praradimo forma).

82. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų pastoviojo skerspjūvio elementų (įvertinant Reglamento 83 ir 88 p. reikalavimus) pastovumas momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę

 

.      (7.75)

 

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje  apskaičiuojamas pagal formulę

 

.      (7.76)

 

Ekscentriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas  nustatomas:

a) vientisojo skerspjūvio strypų pagal 1 priedo 2 lentelę, atsižvelgiant į sąlyginį strypo liaunį  ir santykinį lyginamąjį ekscentricitetą , kuris nustatomas pagal formulę

 

,     (7.77)

 

čia:   – skerspjūvio formos koeficientas, nustatomas pagal 7.6 lentelę;

 – santykinis ekscentricitetas (čia  e – ekscentricitetas;  – skerspjūvio atsparumo momentas labiausiai gniuždomo krašto atžvilgiu);

b) spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu arba antdėklais, išdėstytais plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, pagal 1 priedo 3 lentelę, atsižvelgiant į spragotojo elemento sąlyginį lyginamąjį liaunį   ( nustatomas pagal 7.3 lentelę) ir santykinį ekscentricitetą , apskaičiuojamą pagal formulę

 

,       (7.78)

 

čia  a  – atstumas nuo svarbiausios skerspjūvio ašies, statmenos lenkimo plokštumai, iki labiausiai gniuždomos šakos, bet ne mažiau kaip atstumas iki šakos sienelės ašies.

Apskaičiuojant ekscentricitetą ,  ir  reikšmės imamos vadovaujantis 84 p. reikalavimais.

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų tribriaunių spragotųjų strypų su tinkleliu ar antdėklais ir  per visą elemento ilgį vienodu lygiašoniu skerspjūviu pastovumas tikrinamas pagal XLIII skirsnio reikalavimus.

Vientisojo skerspjūvio strypų, kai , ir spragotojo skerspjūvio strypų, kai , pastovumo skaičiuoti nereikia. Šiais atvejais elementai skaičiuojami kaip lenkiamieji elementai.

 

7.6 lentelė

 

Skerspjūvio formos koeficientas

 

Skerspjūvio

tipas

Skerspjūvio schema

Koeficiento  reikšmės

1

1

-

1,0

1,0

2

2    

-

0,85

0,85

3

3

-

0,85

4

4        

-

1,1

1,1

5

5a

 

5b

0,25

1,2

1,2

0,50

1,25

1,25

1,30

6

6

-

7

7a

  

7b

-

8

8

0,25

1,0

1,0

0,50

1,0

1,0

1,0

1,0

9

9

0,50

1,0

1,0

1,0

1,0

10

10

0,5

1,4

1,4

1,0

1,6

1,6

2,0

1,8

1,8

11

11

0,5

1,65

1,65

1,0

2,4

2,4

1,5

-

-

-

2,0

-

-

-

Pastabos:

1.

Skaičiuojant 5-7 skerspjūvių tipų  reikšmes,  lentynų vertikaliųjų elementų plotas neįskaitomas.

2.

6 ir 7 skerspjūvių tipų  imamas lygus 5-ojo skerspjūvio tipui , kai  reikšmės yra tos pačios.

 

83. Ekscentriškai gniuždomų elementų iš plieno, kurio takumo riba didesnė kaip 530 N/mm2, turinčių ryškiai nesimetrinį skerspjūvį (10 ir 11 skerspjūviai 7.6 lentelėje), be skaičiavimo pagal (7.75) formulę, stiprumas turi būti patikrintas pagal formulę

 

,      (7.79)

 

čia  apskaičiuojama pagal (7.6) formulę, o skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal stiprumo ribą apskaičiuojamas taip:

 

.     (7.80)

 

Grynojo atsparumo momento  reikšmė apskaičiuojama skerspjūvio tempiamojo krašto atžvilgiu, o koeficientas  nustatomas pagal formulę

 

.      (7.81)

 

84. Skaičiuotinės ašinės jėgos  ir lenkimo momento  reikšmės apskaičiuojamos esant nedeformuotam būviui ir taikant plieno tampriųjų deformacijų prielaidą. Įrąžos imamos iš to paties skaičiuotinių apkrovų situacijų derinio.

Šiuo atveju  reikšmės imamos:

a) rėminių sistemų pastoviojo skerspjūvio kolonų – didžiausiam momentui per visą kolonos ilgį;

b) pakopinių kolonų – didžiausiam kolonos dalies, kurioje yra  pastovusis skerspjūvis, momentui;

c) kolonų su vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui įtvirtinimo pjūvyje, bet ne mažiau kaip pjūvyje, nutolusiame per kolonos ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo;

d) gniuždomųjų viršutinių santvarų ir struktūrinių plokščių juostų, apkrautų nemazgine apkrova, – didžiausiam momentui juostos tarpmazgio viduriniame trečdalyje, apskaičiuotam imant juostą kaip tampriąją nekarpytąją siją;

e) gniuždomųjų strypų lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, kurių skerspjūviai turi vieną simetrijos ašį, sutampančią su lenkimo plokštuma, – momentui, nustatomam pagal
7.7 lentelės formules.

Gniuždomiesiems strypams lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, kurių skerspjūviai turi dvi simetrijos ašis, ekscentricitetų reikšmės nustatomos pagal 1 priedo 4 lentelę.

 

7.7 lentelė

Skaičiuotinės  reikšmės

 

 

Santykinis ekscentricitetas, atitinkantis

 

Skaičiuotinės reikšmės, kai sąlyginis elemento liaunis lygus

 

Žymenys:

-

didžiausias lenkimo momentas per visą strypo ilgį;

 -

didžiausias lenkimo momentas viduriniame strypo trečdalyje, bet ne mažiau kaip ;

 -

santykinis ekscentricitetas, apskaičiuojamas pagal formulę .

Pastaba. Visais atvejais būtina imti .

 

85. Ekscentriškai gniuždomų pastoviojo skerspjūvio elementų pastovumas iš momento veikimo plokštumos, lenkiant juos didžiausio standumo plokštumoje (), sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę

 

.      (7.82)

 

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis-sukamasis pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip

 

,         (7.83)

 

čia:  – koeficientas, apskaičiuojamas pagal 86 p. reikalavimus;

  – koeficientas, nustatomas pagal 58 p. reikalavimus.

86. Koeficientas  (7.83) formulėje nustatomas:

a) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , pagal formulę

 

,     (7.84)

 

čia    ir   – koeficientai, imami iš 7.8 lentelės;

b) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , pagal formulę

 

 

,      (7.85)

čia   – koeficientas, nustatomas pagal 70 p. ir 2 priedą kaip sijai su dviem ir daugiau gniuždomosios juostos įtvirtinimų; uždarųjų skerspjūvių ;

c) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , pagal formulę

 

,    (7.86)

 

čia:   – nustatomas pagal (7.84) formulę, teigiant, kad ;

 – pagal (7.85) formulę, teigiant, kad .

Nustatant santykinį ekscentricitetą , skaičiuotinio momento  reikšmė teigiama esanti lygi:

a) strypų lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, sutvirtintų nuo pasislinkimo statmenai momento veikimo plokštumai, – didžiausiam momentui strypo ilgio viduriniame trečdalyje, bet ne mažiau kaip pusė didžiausio visame strypo ilgyje veikiančio momento;

b) strypų vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui standžiame įtvirtinime, bet ne mažiau kaip momentas pjūvyje, nutolusiame per strypo ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo.

Kai liaunis , koeficientas   neturi būti didesnis kaip:

a) uždarojo skerspjūvio strypų – 1,0;

b) dvitėjo skerspjūvio su dviem simetrijos ašimis – reikšmių, nustatomų pagal formulę

 

,     (7.87)

 

čia

 

,       (7.88)

 

,             (7.89)

 

,         (7.90)

 

,              (7.91)

 

čia:   ir  – skerspjūvį sudarančių lakštų plotis ir storis;

 – atstumas tarp juostų skerspjūvių sunkio centro ašių;

c) dvitėjų ir tėjinių skerspjūvių su viena simetrijos ašimi koeficientai  neturi viršyti reikšmių, nustatytų pagal 1 priedo 1 formulę.

87. Ekscentriškai gniuždomų elementų, lenkiamų mažesnio standumo plokštumoje ( ir ), kai , skaičiuojamų pagal (7.75) formulę, taip pat tikrinamas pastovumas iš momento veikimo plokštumos kaip centriškai gniuždomų strypų pagal (7.7) formulę. Skaičiuojant (7.7) formulės narį   pagal (7.8) formulę, teigiama, kad , čia  nustatoma pagal 58 p. reikalavimus.

Kai , pastovumo iš momento veikimo plokštumos tikrinti nereikia.

88. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomų strypų su tinkleliais plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, be viso strypo pastovumo skaičiavimo pagal (7.75) formulę, turi būti patikrintos atskiros šakos kaip centriškai gniuždomi elementai pagal (7.7) formulę.

Kiekvienos šakos ašinė jėga nustatoma įvertinant papildomą ašinę jėgą nuo momento. Šios papildomos ašinės jėgos dydis nustatomas pagal formules: lenkiant plokštumoje, statmenoje z ašiai (žr. 7.3 lentelė),  – 1-ojo ir 3-iojo tipo skerspjūviams,  – 2-ojo tipo skerspjūviams; lenkiant plokštumoje, statmenoje y ašiai,  – 3-iojo tipo skerspjūviams (čia b – atstumas tarp šakų ašių).

Ekscentriškai gniuždomų spragotųjų su antdėklais strypų atskirų šakų pastovumas tikrinamas kaip ekscentriškai gniuždomų elementų, įvertinant įrąžas nuo momento ir šakų vietinio lenkimo, atsirandančio nuo tikrosios ar sąlyginės skersinės jėgos (kaip bespyrės santvaros juostose). Taip pat reikia tikrinti pagal 91 p. reikalavimus.

 

7.8 lentelė

 ir  koeficientų reikšmės

 

 

Skerspjūvio tipas

Koeficientų reikšmės

, kai

, kai

Atvirasis

 

 

 

 

12

0,7

1

1

kai     

Uždarasis

 

 

 

 

su tinkleliu

(su antdėklais)

vientisasis

 

 

 

 

13

0,6

1

Žymenys:

 ir  -

didesnės ir mažesnės juostų apie z ašį inercijos momentai;

 -

 reikšmė, kai .

Pastaba. Spragotojo skerspjūvio strypams su tinkleliu arba antdėklais ir turintiems ne mažiau kaip dvi tarpines diafragmas visame strypo ilgyje koeficientų  ir  reikšmes reikia imti kaip vientisojo skerspjūvio strypams. Priešingu atveju  koeficientų reikšmes reikia imti kaip atvirojo dvitėjo skerspjūvio strypams.

 

89. Gniuždomųjų ir lenkiamųjų dviejose svarbiausiose plokštumose vientisojo skerspjūvio strypų,  kai standesnė plokštuma () sutampa su simetrijos plokštuma, pastovumas tikrinamas pagal formulę

 

,      (7.92)

 

čia  – skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo dviejose plokštumose elemento pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip:

 

.     (7.93)

 

Ekscentriškai gniuždomo dviejose plokštumose elemento klupumo koeficientas apskaičiuojamas taip:

 

,     (7.94)

 

čia  nustatomas pagal 82 p. reikalavimus, pakeičiant formulėse  ir  atitinkamai į  ir , o  nustatomas pagal 86 p. reikalavimus.

Skaičiuojant dvitėjo skerspjūvio strypų su nevienodomis lentynomis santykinį lyginamąjį ekscentricitetą , koeficientas  nustatomas iš 7.6 lentelės kaip 8 tipo skerspjūvio.

Jei  , tai, be skaičiavimo pagal (7.92) formulę, papildomai tikrinama pagal (7.75) ir (7.82) formules, teigiant, kad .

Santykinių ekscentricitetų reikšmės apskaičiuojamos pagal formules:

 

,     (7.95)

 

čia  ir  – skerspjūvio labiausiai gniuždomo krašto atsparumo momentai atitinkamai apie y ir z ašis.

Jei  tai, be skaičiavimo pagal (7.92) formulę, reikia skaičiuoti ir pagal (7.75) formulę, teigiant, kad .

Kai didžiausio standumo plokštuma () nesutampa su simetrijos plokštuma , reikšmė didinama 25 %.

90. Gniuždomųjų ir lenkiamųjų dviejose svarbiausiose plokštumose spragotųjų strypų iš dviejų vientisojo skerspjūvio šakų, simetriškų z ašiai (žr. 7.6 pav.),  su tinkleliais dviejose lygiagrečiose plokštumose, pastovumas tikrinamas taip:

a) viso strypo – plokštumoje, lygiagrečioje su tinklelių plokštumomis, pagal 82 p. reikalavimus, kai ;

b) atskiros šakos – kaip ekscentriškai gniuždomi elementai pagal (7.75) ir (7.82) formules; šiuo atveju kiekvienos šakos ašinė jėga apskaičiuojama įvertinant ašinę jėgą nuo momento  pagal 88 p. reikalavimus, o momentas  paskirstomas tarp šakų proporcingai jų standumams (jei momentas  veikia vienos iš šakų plokštumoje, teigiama, kad visas perduodamas šiai šakai). Skaičiuojant pagal (7.75) formulę atskiros šakos liaunumas nustatomas pagal 108 p. reikalavimus, o skaičiuojant pagal (7.82) formulę – imant didžiausią atstumą tarp tinklelio mazgų.

91. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomųjų strypų jungiamieji antdėklai ar tinklelio elementai skaičiuojami skersinei jėgai pagal 64 ir 65 p. reikalavimus. Skaičiuojant imama didesnė iš dviejų reikšmių: skaičiuotinės skersinės jėgos  arba skaičiuotinės sąlyginės skersinės jėgos , apskaičiuotos pagal 63 p. reikalavimus.

Spragotųjų ekscentriškai gniuždomųjų strypų šakas jungti antdėklais, kai skaičiuotinė skersinė jėga didesnė už sąlyginę skersinę jėgą, nerekomenduojama.

 

14

 

7.6 pav. Strypo iš dviejų šakų spragotasis skerspjūvis

 

VIII SKIRSNIS. ATRAMINĖS DALYS

 

92. Nejudamąsias lankstines (šarnyrines) atramas su centruojančiomis tarpinėmis, o labai didelių reakcijų atvejais – balansyrines atramas būtina naudoti, kai reikia griežtai tolygiai paskirstyti slėgį po atrama.

Plokščiosios arba ritininės slankiosios atramos naudotinos atvejais, kai žemiau esančią konstrukciją būtina apsaugoti nuo horizontaliųjų jėgų, atsirandančių sijas ar santvaras nejudamai atrėmus.

Trinties koeficientas plokščiose slankiosiose atramose lygus 0,3, o ritininėse – 0,03.

93. Balansyrinių atramų glemžiamasis stiprumas ritininiuose lankstuose (šarnyruose), kai paviršių susilietimo centrinis kampas lygus ar didesnis kaip p/2, tikrinamas pagal formulę

 

,       (7.96)

 

čia    – skaičiuotinis slėgis (jėga) į atramą;

 ir  – lanksto (šarnyro) spindulys ir ilgis;

 – skaičiuotinis glaudaus lietimosi ritininių lankstų (šarnyrų) vietinis glemžiamasis stipris, nustatomas pagal 33 p. reikalavimus.

94. Gniuždomųjų ritinių stiprumas esant skersiniam gniuždymui tikrinamas pagal formulę

 

,       (7.97)

 

čia  – ritinių skaičius;

 ir  – ritinio skersmuo ir ilgis;

 – skaičiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniuždomasis stipris, imamas vadovaujantis 33 p.

 

IX SKIRSNIS. PLOKŠČIŲ SANTVARŲ IR RAMSČIŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

95. Plokščiųjų santvarų ir ramsčių elementų skaičiuojamieji ilgiai leff, išskyrus kryžminio santvarų tinklelio elementus, imami iš 7.9 lentelės.

 

7.9 lentelė

 

Plokščiųjų santvarų ir ramsčių skaičiuojamieji ilgiai

 

 

 

Klupimo kryptis

Skaičiuojamasis ilgis leff

Juostų

Atraminių spyrių ir atraminių statramsčių

Kitų tinklelio elementų

1. Santvaros plokštumoje:

a) santvarų, išskyrus  nurodytas 1b;

b) santvarų iš pavienių kampuočių ir santvarų su sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais

2. Santvaros plokštumai statmena kryptimi (iš santvaros plokštumos):

a) santvarų, išskyrus  nurodytas 2b;

b) santvarų su juostomis iš uždarųjų profiliuočių  sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais

 

l

 

l

 

 

 

 

 

 

l1

l1

 

 

l

 

l

 

 

 

 

 

 

l1

l1

 

0,8 l

 

0,9 l

 

 

 

 

 

 

l1

0,9 l1

Žymenys (žr. 7.7 pav.):

l  – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazgų centrų) santvaros plokštumoje;

l1 –  atstumas tarp mazgų, įtvirtintų nuo poslinkio iš santvaros plokštumos (santvaros juostomis, specialiais

ramsčiais, standžiomis perdangų plokštėmis, prijungtomis prie juostų virintinėmis siūlėmis arba varžtais ir pan.).

 

96. Elemento, kurio ilgyje veikia gniuždomosios ašinės jėgos NEd1 ir NEd2 (NEd1 > NEd2), skaičiuojamasis ilgis leff  iš santvaros plokštumos (žr. 7.7 c, d pav.; 7.8 pav.) apskaičiuojamas pagal formulę

 

   (7.98)

 

Šiuo atveju pastovumas skaičiuojamas jėgai NEd1.

97. Kryžminio tinklelio elementų, sujungtų tarpusavyje (žr. 7.7 e pav.), skaičiuojamieji ilgiai imami šie:

a) santvaros plokštumoje – lygūs atstumui nuo santvaros mazgo centro iki elementų sankirtos taško (leff = l);

b) iš santvaros plokštumos: gniuždomųjų elementų – pagal 7.10 lentelę; tempiamųjų elementų – lygūs visam geometriniam elemento ilgiui (leff = l1).

98. Elementų iš pavienių kampuočių skerspjūvių inercijos spinduliai i imami:

a) kai elemento skaičiuojamasis ilgis lygus l arba 0,9 l (čia l – atstumas tarp artimiausių mazgų) – mažiausias (i = imin);

b) kitais atvejais – kampuočio ašies, statmenos arba lygiagrečios su santvaros plokštuma,  atžvilgiu (i = iz arba i = iy, atsižvelgiant į klupimo kryptį).

7.10 lentelė

 

Gniuždomųjų elementų skaičiuojamieji ilgiai iš santvaros plokštumos

 

 

Tinklelio elementų sankirtos jungties konstrukcija

Skaičiuojamasis ilgis leff iš santvaros plokštumos, kai palaikantysis elementas

tempiamasis

neveiksnusis

gniuždomasis

Abu elementai nepertraukiami

Palaikantysis elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazgo lakštu:

a) nagrinėjamas elementas nepertraukiamas;

b) nagrinėjamas elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazgo lakštu

l

 

 

 

0,7 l1

 

0,7 l1

0,7 l1

 

 

 

l1

 

-

l1

 

 

 

1,4 l1

 

-

Žymenys (žr. 7.7 e pav.):

l – atstumas nuo santvaros  mazgo centro iki elementų sankirtos taško;

l1 – geometrinis elemento ilgis.

 

a)

b)

c)

15A

15B

15c

 

d)

 

e)

 

15d

15e

 

 

7.7 pav. Santvarų tinklelio schemos elementų skaičiuojamiesiems ilgiams nustatyti: a – trikampis su statramsčiais; b – spyrinis; c – trikampis paspyrinis; d – pusiau spyrinis; e – kryžminis

 

 

a)

b)

16a

16b

 

7.8 pav. Schemos santvaros juostos skaičiuojamajam ilgiui iš plokštumos nustatyti:

a – santvaros schema; b – ramsčių tarp santvarų schema (vaizdas iš viršaus)

 

X SKIRSNIS.  ERDVINIŲ spragotŲJŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ

SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

99. Skaičiuojant gniuždomųjų ir neapkrautųjų elementų iš pavienių kampuočių liaunius, jų skaičiuojamieji ilgiai leff  ir skerspjūvių  inercijos spinduliai i imami iš 7.11 lentelės.

100. Skaičiuojant tempiamųjų elementų iš pavienių kampuočių liaunius, jų skaičiuojamieji ilgiai leff  ir skerspjūvių   inercijos spinduliai i imami:

a) juostoms – iš  7.11 lentelės;

b) kryžminiams spyriams – pagal  7.9 a, e, f pav.: briaunų plokštumoje – lygūs ilgiui ld ir skerspjūvio inercijos spinduliui imin; iš briaunų plokštumos – visam spyrio geometriniam ilgiui Ld, kuris lygus atstumui tarp pritvirtinamų prie juostų mazgų, ir skerspjūvio inercijos spinduliui iy ašies, lygiagrečios su briaunų plokštuma, atžvilgiu;

c) spyriams – pagal 7.9 b, c, d pav.: lygūs ilgiui ld ir skerspjūvio inercijos spinduliui imin.

Elementų iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių skaičiuojamieji ilgiai leff ir skerspjūvio inercijos spindulys i imami pagal IX skirsnio reikalavimus.

 

7.11 lentelė

 

Elementų iš pavienių kampuočių skaičiuojamieji ilgiai ir skerspjūvių inercijos spinduliai

 

Elementai

leff

i

Juostos:

pagal 7.9 a, b, c pav.

pagal 7.9 d, e, f pav.

Spyriai:

pagal 7.9 b, c, d pav.

pagal 7.9 a, e pav.

pagal 7.9 f pav.

Statramsčiai:

pagal 7.9 b pav.

pagal 7.9 c pav.

 

lf

1,14 lf

 

μd ld

μd ld

ld

 

0,8 lc

0,65 lc

 

imin

iy arba iz

 

imin

imin

imin

 

imin

imin

Žymenys (žr. 7.9 pav.):

ldc –  sąlyginis spyrio ilgis, imamas iš 7.12 lentelės;

μd –  spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas, imamas iš  7.13 lentelės.

Pastabos:

1. Spyriai pagal  7.9 a, e, c pav. sankirtos taškuose turi būti tarpusavyje sujungti.

2. Spyrius pagal 7.9 f pav. būtina papildomai patikrinti iš briaunų plokštumos, atsižvelgiant  į skaičiavimą pagal deformuotąjį būvį.

3. Statramsčių pagal  7.9 c pav. leff  reikšmė pateikta lygiašoniams kampuočiams.

 

7.12 lentelė

Sąlyginis spyrio ilgis

Tinklelio elementų sankirtos jungties konstrukcija

Sąlyginis spyrio ilgis ldc, kai palaikantysis elementas

tempiamasis

neveiksnusis

gniuždomasis

1. Abu elementai nepertraukiami

2. Palaikantysis elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazginiu lakštu; nagrinėjamas elementas nepertraukiamas:

a) konstrukcijose pagal 7.9 a pav.

b) konstrukcijose pagal 7.9 e pav.:

kai 1 < n  £  3,

kai  n > 3

3. Elementų sankirtos mazgas pritvirtintas, kad nesislinktų iš briaunos plokštumos (diafragma ir t. t.)

ld

 

 

 

1,3 ld

 

(1,75 – 0,15n) ld

1,3 ld

 

 

ld

1,3 ld

 

 

 

1,6 ld

 

(1,9 – 0,1n) ld

1,6 ld

 

 

ld

0,8 Ld

 

 

 

Ld

 

Ld

Ld

 

 

ld

Žymenys:

 – spyrio ilgis pagal  7.9 a, e pav.;

,

čia    ir - juostos ir spyrio skerspjūvio mažiausieji inercijos momentai.

 

7.13 lentelė

Spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

Elemento jungimas prie juostų

 

n

Skaičiuojamojo ilgio koeficiento md reikšmė, kai l / imin yra l

< 60

60 £ l / imin < 160

≥ 160

Virintinėmis siūlėmis, varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai elemento, be mazginių lakštų

 

Iki 2

 

 

1,14

0,54+36

 

0,765

Daugiau kaip 6

 

1,04

0,56+28,8

 

0,74

Vienu varžtu be mazginio lakšto

Neatsižvelgiant

į n

 

1,12

0,64+28,8

 

0,82

Žymenys:

n  –  žr. 7.12 lentelę;

l  – ilgis imamas:  ld –  pagal 7.9 b, c, d pav.;   ldc – iš  7.12 lentelės (elementų – pagal 7.9 b, e pav.).

Pastabos: 

1. Skaičiuojamojo ilgio koeficiento md reikšmė, kai n kinta  nuo 2 iki 6, nustatoma tiesine interpoliacija.

2. Kai vienas spyrio galas privirinamas prie juostos arba pritvirtinamas varžtais, o antras galas jungiamas per                mazginį  lakštą, spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas imamas lygus 0,5 (1 + md);  jungiant abu spyrio galus per mazginius lakštus,   md = 1,0.

3. Spyrių galai pagal 7.9 c pav. kaip įprasta prijungiami be mazginių lakštų. Šiuo atveju, kai jie jungiami prie    statramsčio ir juostos virintinėmis siūlėmis arba varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai juostos,  koeficiento md  reikšmė imama iš eilutės, kai n  „iki 2“. Galus jungiant vienu varžtu, koeficiento md  reikšmė imama iš eilutės „vienu varžtu be mazginio lakšto“; apskaičiuojant  lcff  reikšmę pagal 7.11 lentelę, vietoje md  imama  0,5 (1 + md).

 

 

a)

b)

c)

17a

17b

17c

 

d)

 

e)

 

f)

17d

17e

17f

 

7.9 pav. Erdvinių spragotųjų konstrukcijų schemos:   а, b, c – mazgais, sutapdintais gretutinėse briaunose;   d, e, f  –  mazgais, nesutapdintais gretutinėse briaunose

 

 

101. Plokščiųjų traversų (žr. 10.3 pav.) elementų skaičiuojamieji ilgiai leff  ir skerspjūvio inercijos spinduliai i liaunių reikšmėms apskaičiuoti imami iš 7.14 lentelės.

 

7.14 lentelė

 

Plokščiųjų traversų elementų skaičiuojamieji ilgiai

 

Skersinės sijos konstrukcija

Skaičiuojamasis ilgis leff ir skerspjūvio inercijos spindulys i

juostų

tinklelio

leff

i

leff

i

Su juostomis ir tinkleliu iš pavienių kampuočių (žr. 10.3 a pav.)

lf

lf1

imin

iy

ld , lc

-

imin

-

Su juostomis iš lovių ir tinkleliu iš pavienių kampuočių (žr. 10.3 b pav.)

lf

1,12 lf1

iz

iy

ld , lc

-

imin

-

Žymenys:

iy  – skerspjūvio inercijos spindulys ašies, lygiagrečios su traversos tinklelio plokštuma, atžvilgiu.

 

XI SKIRSNIS. STRUKTŪRINIŲ  KONSTRUKCIJŲ  ELEMENTŲ

SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

102. Struktūrinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai leff  imami iš 7.15 lentelės.

Skaičiuojant liaunius struktūrinių konstrukcijų elementų skerspjūvių inercijos spinduliai imami:

a) gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams ašies, statmenos arba lygiagrečios su lenkimo plokštuma, atžvilgiu (i = iy arba i = iz);

b) kitais atvejais – mažiausias (i = imin).

 

7.15 lentelė

 

Struktūrinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai

 

Struktūrinių konstrukcijų elementai

Skaičiuojamasis ilgis leff

1. Išskyrus nurodytus 2 ir 3 poz.

2. Nekarpytosios (nepertraukiamos mazguose) juostos ir sudurtinai privirinamos mazguose prie rutulinių arba cilindrinių mazginių elementų

3. Iš pavienių kampuočių, prijungtų mazguose viena lentyna:

a)  virintinėmis siūlėmis arba varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai elementų, kai l / imin:

iki 90

nuo 90 iki 120

nuo120 iki 150 (tik tinklelio elementams)

nuo150 iki 200 (tik tinklelio elementams)

b)  vienu  varžtu, kai l / imin:

iki 90

nuo 90 iki  120

nuo 120 iki 150 (tik tinklelio elementams)

nuo 150 iki 200 (tik tinklelio elementams)

l

0,85 l

 

 

 

 

l

0,9 l

0,75 l

0,7  l

 

l

0,95 l

0,85 l

0,8 l

Žymenys:

lgeometrinis elemento ilgis (atstumas tarp struktūrinių konstrukcijų mazgų).

 

XII SKIRSNIS. KOLONŲ IR statramsčių SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

103. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių  arba laiptuotųjų kolonų atskirų dalių skaičiuojamieji ilgiai leff  apskaičiuojami pagal formulę

 

  (7.99)

 

čia:    lc – kolonos ar jos atskiros dalies ilgis arba aukšto aukštis;

m – skaičiuojamojo ilgio koeficientas.

104. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių skaičiuojamojo ilgio koeficientas m imamas atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimą bei apkrovą.

Kai kuriems kolonų ir statramsčių įtvirtinimo atvejams  bei apkrovoms m reikšmės pateiktos 3 priedo 6 lentelėje.

105. Pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai m rėmo plokštumoje, kai rėmo sija standžiai tvirtinama prie kolonų, nustatomi:

a) laisviesiems rėmams, kai viršutiniai mazgai yra vienodai apkrauti, pagal 7.16 lentelę;

b) nelaisviesiems rėmams – pagal formulę

 

 

. (7.104)

 

(7.104) formulėje p ir n imami:

a) vienaaukščiam rėmui

 

;   ;

 

b) daugiaaukščiam rėmui

viršutiniam aukštui        

viduriniam aukštui         

apatiniam aukštui                   

 

čia p1, p2, n1, n2 nustatomi iš 7.16 lentelės.

Vienaaukščiams rėmams (7.101) formulėje ir daugiaaukščiams rėmams (7.102), (7.103) ir (7.104) formulėse, kai apatinės ir viršutinės rėmo sijos lanksčiai (šarnyriškai) tvirtinamos prie kolonų, imama: p = 0  arba = 0 (Ir,l = 0 arba Ir,u = 0), kai tvirtinamos standžiai – p = 50 arba n = 50 (Ir,l = ¥ arba Ir,u = ¥).

Kai santykis B > 6  (čia H – bendras daugiaaukščio rėmo aukštis, B – rėmo plotis), būtina patikrinti rėmo, kaip pamate standžiai įtvirtinto sudėtinio strypo, bendrąjį pastovumą.

Rėmas laikomas laisvuoju (nelaisvuoju), kai rėmo sijos tvirtinimo prie kolonos mazgas turi (neturi) galimybę pasislinkti kryptimi, statmena kolonos ašiai  rėmo plokštumoje.

 

7.16 lentelė

 

Laisvųjų rėmų skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

 

Laisvųjų rėmų skaičiuojamosios schemos

 

Formulės koeficientui m apskaičiuoti

Koeficientai n ir p (7.100), (7.101), (7.102)  ir (7.103)  formulėse

vienaangių

rėmų

daugiaangių rėmų

(k ³ 2)

18

 

 

           (7.100)

 

    

 

19

 

            (7.101) 

 

 

20

kai n0,2

 

 ;

(7.102)

 

 

kai n0,2

 

(7.103)

 

Viršutinis aukštas

 

Vidurinis aukštas

 

Apatinis aukštas

Viršutinis aukštas

 

Vidurinis aukštas

 

Apatinis aukštas

Žymenys:

;   ;  

k – angų (tarpatramių) skaičius;

Ic ir lc  – tikrinamos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir ilgis;

lr , lr1 ir lr2  –  rėmo tarpatramiai;

Iru, Iru1, Iru2  ir  Irl, Irl1, Irl2 – prie tikrinamosios kolonos viršutinių ir apatinių galų prijungtų rėmo sijų skerspjūvių inercijos momentai.

Pastaba. Kraštinės laisvojo daugiaatramio (daugiaangio) rėmo kolonos koeficientas m apskaičiuojamas kaip vienaangio rėmo kolonų.

 

106. Pastato laisvojo vienaaukščio rėmo, kurio viršutiniai mazgai yra nevienodai apkrauti ir visų jo kolonų viršuje yra įrengtas standusis perdangos diskas arba išilginiai ramsčiai, labiausiai apkrautos kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas m rėmo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę

 

 ,                                                       (7.105)

 

čia:  m – tikrinamosios kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas, apskaičiuojamas pagal 7.16 lentelę;

Ic ir Nc – nagrinėjamojo rėmo labiausiai apkrautos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir skaičiuotinė įrąža;  

ir- visų nagrinėjamojo rėmo ir keturių gretutinių rėmų (po du iš kiekvienos pusės) kolonų skaičiuotinių įrąžų ir inercijos momentų suma; visas įrąžas Nci būtina apskaičiuoti esant tam  pačiam apkrovų deriniui, kuris sukelia įrąžą tikrinamojoje kolonoje.

Skaičiuojamojo ilgio koeficiento mc,eff  reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.105) formulę, turi būti imamos ne mažesnės kaip 0,7.

107. Pakopinių kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio rėmo plokštumoje koeficientai m imami vadovaujantis 3 priedu.

Skaičiuojant vienaaukščių pramonės pastatų rėmų laiptuotųjų kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio koeficientus m, leidžiama:

a) neįvertinti gretutinių kolonų apkrovimo laipsnio ir jų standumo;

b) apskaičiuoti kolonų skaičiuojamuosius ilgius tik esant tam apkrovų deriniui, dėl kurio atsiranda didžiausios ašinių jėgų reikšmės atskirose kolonos dalyse, ir gautas m reikšmes panaudoti kitiems apkrovų deriniams;

c) daugiaaukščių rėmų (su dviem ir daugiau angų), turinčių standųjį perdangos diską arba išilginius ramsčius, jungiančių visas kolonas viršuje ir užtikrinančių erdvinę statinio elgseną, kolonų skaičiuojamuosius ilgius apskaičiuoti  kaip statramsčių, neslankiai įtvirtintų rygelių lygyje;

d) vienpakopių kolonų koeficiento m reikšmes, kai l2 / l1 £ 0,6 ir NEd1 / NEd2 ³ 3, imti iš 7.17 lentelės.

108. Skaičiuojamieji kolonų ilgiai pastato išilginės ašies kryptimi (iš rėmo plokštumos) imami lygūs atstumams tarp įtvirtintų nuo poslinkių iš rėmo plokštumos taškų (kolonų, pokraninių sijų ir posantvarių atramų; ramsčių ir rėmo sijų tvirtinimo mazgų ir t. t.). Skaičiuojamuosius ilgius leidžiama nustatyti pagal skaičiuojamąją schemą, įvertinančią faktines kolonų galų įtvirtinimo sąlygas.

109. Transportavimo galerijų plokščiųjų atramų šakų (juostų) skaičiuojamasis ilgis imamas:

a) išilgine galerijos kryptimi – atramos aukščiui (nuo pėdos apačios iki santvaros arba sijos apatinės juostos ašies), padaugintam iš  koeficiento m, nustatomo kaip pastoviojo skerspjūvio statramsčiams, atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimo sąlygas;

b) skersine galerijos kryptimi (atramos plokštumoje) – atstumui tarp mazgų centrų; šiuo atveju turi būti patikrintas atramos, kaip sudėtinio strypo, standžiai įtvirtinto pamate ir laisvu galu viršuje, bendrasis pastovumas.

 

7.17 lentelė

 

Vienpakopių kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

 

Kolonos viršutinio galo įtvirtinimo sąlygos

Kolonos dalies koeficientai m 

apatinės,  kai I2 / I lygus

viršutinės

nuo 0,1 iki 0,3

nuo 0,05 iki 0,1

1. Laisvas galas

2. Galas įtvirtintas, kad nesisuktų

3. Neslankus, lanksčiai (šarnyriškai) atremtas galas

4. Neslankus galas, įtvirtintas, kad nesisuktų

2,5

2,0

1,6

 

1,2

3,0

2,0

2,0

 

1,5

3,0

3,0

2,5

 

2,0

Žymenys:

I1  –  kolonos apatinės dalies skerspjūvio inercijos momentas;

I2  –  kolonos viršutinės dalies skerspjūvio inercijos momentas.

 

XIII SKIRSNIS. GNIUŽDOMŲJŲ ir tempiamųJŲ ELEMENTŲ RIBINIAI LIAUNIAI

 

110. Gniuždomųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 7.18 lentelėje. Tempiamųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 7.19 lentelėje.

 

7.18 lentelė

 

Gniuždomųjų elementų ribinis liaunis

 

Konstrukcijų elementai

Gniuždomųjų elementų ribinis liaunis

1. Juostos, atraminiai spyriai ir statramsčiai, perduodantys atramines reakcijas:

a) plokščiųjų santvarų, struktūrinių konstrukcijų ir erdvinių konstrukcijų (iki 50 m aukščio) iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių;

b) erdvinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių, erdvinių konstrukcijų (daugiau nei 50 m aukščio) iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių

 

180 – 60α

 

 

120

 

 

 

2. Elementai, išskyrus nurodytus 1 ir 7  poz.:

c) plokščiųjų santvarų, virintinių erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių, erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių;

d)  erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš varžtais sujungtų pavienių kampuočių

3. Santvarų viršutinės juostos, nesutvirtintos montavimo metu (sumontavus  ribinis liaunis imamas pagal 1 poz.)

4. Pagrindinės kolonos

5. Nepagrindinės kolonos (sienos karkasų  ir švieslangių statramsčiai ir pan.), kolonų tinklelio elementai, vertikaliųjų ramsčių tarp kolonų (žemiau pokraninių sijų) elementai

6. Ramsčių elementai, išskyrus nurodytus 5 poz., taip pat strypai, skirti gniuždomųjų strypų skaičiuojamajam ilgiui sumažinti, ir kiti neapkrauti (neveiksnūs) elementai, išskyrus nurodytus 7 poz.

7. Erdvinių konstrukcijų tėjinio ir kryžminio skerspjūvio gniuždomieji ir neapkrauti (neveiksnūs) elementai, kuriuos veikia vėjo apkrova, kai tikrinami liauniai vertikaliojoje plokštumoje

210 – 60α

 

 

220 – 40α

 

 

220

 

180 – 60α

210 – 60α

 

 

200

 

 

150

Žymenys:

 –  koeficientas, imamas ne mažesnis kaip 0,5 (būtinais atvejais apskaičiuojant  vietoj j imamas je).

 

7.19 lentelė

 

Tempiamųjų elementų ribinis liaunis

 

 

 

Konstrukcijų elementai

Tempiamųjų elementų ribinis liaunis, kai konstrukciją veikia apkrovos

dinaminės (tiesiogiai veikiančios konstrukciją)

 

statinės

kranų (žr. 4 pastabą) ir geležinkelio sąstatų

1. Plokščiųjų santvarų (įskaitant stabdymo santvaras) ir struktūrinių konstrukcijų juostos ir atraminiai spyriai 

2. Santvarų ir struktūrinių konstrukcijų elementai, išskyrus nurodytus 1 poz.

3. Pokraninių sijų ir santvarų apatinės juostos

4. Vertikaliųjų ramsčių tarp kolonų elementai (įrengti žemiau pokraninių sijų)

5. Kiti ramsčių elementai

6. Juostos, statramsčių ir skersinių sijų

atraminiai spyriai, elektros linijų, atvirų skirstomųjų įrenginių ir

transporto linijų kontaktinių tinklų skersinių sijų templės

7. Elektros linijų atramų elementai, išskyrus nurodytus 6 ir 8 poz.

8. Erdvinių konstrukcijų tėjinio ir kryžminio    skerspjūvio elementai, veikiami vėjo apkrovų, tikrinant liaunį vertikaliojoje plokštumoje

250

 

 

350

 

-

 

300

 

400

250

 

 

 

 

350

 

150

400

 

 

400

 

-

 

300

 

400

-

 

 

 

 

-

 

-

 

250

 

 

300

 

150

 

200

 

300

-

 

 

 

 

-

 

-

 

Pastabos:

1. Konstrukcijos, kurios neveikia dinaminės apkrovos, tempiamųjų elementų liaunis tikrinamas tik           vertikaliojoje plokštumoje.

2. Tempiamųjų iš anksto įtemptųjų elementų liaunis neribojamas.

3. Tempiamųjų elementų, kurių įrąžos ženklas gali pasikeisti dėl pavojingos apkrovų padėties,  ribinis liaunis nustatomas kaip gniuždomųjų elementų; šiuo atveju jungiamieji intarpai sudėtinio skerspjūvio elementams įrengiami ne rečiau kaip kas 40i.

4. Dinaminėms apkrovoms (kurios tiesiogiai veikia konstrukcijas) priskiriamos apkrovos  patvarumui skaičiuoti arba skaičiuojant įvertinti  dinaminius koeficientus.

 

XIV SKIRSNIS. LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELės PASTOVUMAS

 

111. Norint užtikrinti sijų sienelių pastovumą, būtina jas sustandinti:

a) skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, įrengiamomis per visą sienelės aukštį;

b) skersinėmis pagrindinėmis ir išilginėmis sąstandomis;

c) skersinėmis pagrindinėmis ir tarpinėmis trumpomis sąstandomis bei išilgine sąstanda (šiuo atveju tarpinės trumpos sąstandos išdėstomos tarp gniuždomosios juostos ir išilginės sąstandos).

Būtina skaičiuoti sienelių stačiakampių sekcijų (plokštelių), apribotų juostomis ir gretimomis pagrindinėmis sąstandomis, pastovumą. Šiuo atveju tikrinamos plokštelės skaičiuojamieji matmenys yra tokie:

as – atstumas tarp skersinių pagrindinių sąstandų;

heff – sienelės skaičiuojamasis aukštis (žr. 7.10 pav.); suvirintinių sijų jis lygus visam sienelės aukščiui,  sijų su įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų juostinėmis jungtimis – atstumui tarp artimiausių sijos ašiai juostinių kampuočių kraštų, o sijų iš valcuotųjų profiliuočių – atstumui tarp vidinių užlankų pradžios, o kai yra sijos iš lankstytų profiliuočių (žr. 7.11 pav.) – atstumui tarp užlankų kraštų;

tw –  sienelės storis.

 

a)

b)

c)

21a

21b

21c

 

7.10 pav. Sudėtinės sijos skaičiuojamasis sienelės aukštis: a  – suvirintinės iš lakštų; b – sujungtos įtempiamaisiais (stipriaisiais)  varžtais; c  – suvirintinės su tėjiniais profiliuočiais

 

22a

22b

22c

22d

22e

 

7.11 pav. Lankstytų profiliuočių skerspjūvių schemos

 

112. Sijų sienelių pastovumas skaičiuojamas įvertinant visus įtempių deformacijų būvio komponentus (sw,x,Ed, tw,xz,Ed, sw,loc,Ed ).

Įtempiai sw,x,Ed, tw,xz,Ed, sw,loc,Ed apskaičiuojami tampriosios būklės bruto skerspjūvyje neįvertinant koeficiento jb.

Gniuždomieji įtempiai sw,x,Ed prie sienelės skaičiuotinio krašto imami su pliuso ženklu, ir vidutiniai tangentiniai įtempiai tw,xz,Ed apskaičiuojami pagal formules:

 

,    (7.106)

 

,    (7.107)

 

čia h – visas sienelės aukštis;

My,Ed ir VEd – momento ir skersinės jėgos vidutinės reikšmės stačiakampėje sienelės sekcijoje (plokštelėje); jei sekcijos ilgis didesnis už jos skaičiuojamąjį aukštį, tai My,Ed ir VEd apskaičiuojami labiau įtemptos sekcijos zonai, lygiai sekcijos aukščiui; jei sekcijoje momentas ar skersinė jėga  keičia ženklą, tai jų vidutinės reikšmės skaičiuojamos sekcijos zonoje su vienodu ženklu.

Vietinis įtempis sienelėje po sutelktąja jėga sw,loc,Ed nustatomas pagal 68 ir 277 p. reikalavimus (kai gF1 = 1,1).

Sekcijose, kur sutelktoji jėga pridėta prie tempiamosios juostos, būtina vienu metu įvertinti tik du įtempių ir deformacijų būvio komponentus: sw,x,Ed  ir  tw ,xz,Ed arba sw,loc,Ed ir tw, xz,Ed..

Vienpusės juostinės virintinės siūlės turi būti naudojamos sijose, kuriose tikrinant
sienelių pastovumą (7.108) formulės kairiosios pusės reikšmės  neviršija 0,9
gc, kai < 3,8, ir gc, kai  ³ 3,8.

113. Sijų sienelių pastovumo nereikia tikrinti, jei tenkinant (7.45) ir (7.46) sąlygas sienelės sąlyginis liaunis  neviršija reikšmių:

3,5  –  kai nėra vietinių įtempių sijoje su dvipusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis;

3,2  –  tas pats, sijose su vienpusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis;

2,5  –  kai yra vietinis įtempis sijose su vienpusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis.

Visais atvejais įrengiamos skersinės pagrindinės sąstandos pagal 120, 122 ir 123 p. reikalavimus.

114. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sustandintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, pastovumas, kai nėra vietinio įtempio  () ir kai sienelės sąlyginis liaunis  £ 6,  apskaičiuojamas pagal formulę

 

,     (7.108) 

 

čia gc  –  koeficientas, imamas iš 7.1 lentelės;

 

,    (7.109)

 

.      (7.110)

 

(7.109) formulėje koeficientas ccr  imamas:

a) suvirintinėms sijoms – pagal 7.20 lentelę, atsižvelgiant į koeficiento d reikšmes:

 

,   (7.111)

 

čia:  bf ir tf  –  sijos gniuždomosios juostos plotis ir storis; b  –  koeficientas, imamas iš 7.21 lentelės;

 

b) sijų, sujungtų įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais,  ccr  = 35,2.

 

 

(7.110) formulėje 

,

čia:  d –  mažesnioji plokštelės kraštinė (heff arba as);

n –  plokštelės didžiosios kraštinės santykis su mažesniąja. 

 

7.20 lentelė

 

Koeficiento ccreikšmės

 

d

£ 0,8

1,0

2,0

4,0

6,0

10,0

³ 30

ccr

30,0

31,5

33,3

34,6

34,8

35,1

35,5

 

7.21 lentelė

 

Koeficiento b  reikšmės

 

Sijos

Gniuždomosios juostos elgsenos sąlygos

b

Pokraninės

Krano bėgiai neprivirinti

Krano bėgiai privirinti

2

¥

Kitos sijos

Kai perdangos plokštės atremtos ištisai

Kitais atvejais

¥

0,8

Pastaba. Skaičiuojant pokraninių sijų sekcijų, kurių sutelktoji apkrova tiesiogiai veikia tempiamąją juostą, koeficientą δ, reikia imti β = 0,8.

 

115. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių pastovumas, įvertinant plastines deformacijas, kai nėra vietinio įtempio (sw,loc,Ed = 0) ir tw,xz,Ed £ 0,9 fs,d, o Af / Aw ³ 0,25 ir 2,2 <  £ 6, apskaičiuojamas pagal formulę

 

,     (7.112)

 

čia    ,

 

čia gc imamas iš 7.1 lentelės, o  tw,xz,Ed  nustatomas pagal (7.107) formulę.

116. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sustiprintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis (žr. 7.12 pav.), pastovumas, kai yra vietiniai įtempiai (sw,loc,Ed ¹ 0), apskaičiuojamas pagal formulę

 

,     (7.113)

 

čia:  gc  – imamas iš 7.1 lentelės;

sw,x,Ed, tw,xz,Ed, sw,loc,Ed nustatomi pagal 112 p. reikalavimus;

tw,cr,Rd – nustatomas pagal (7.110) formulę.

Įtempiai sw,cr,Rd  ir sw,cr,loc, Rd  (7.113) formulėje nustatomi:

a) kai as / heff  £ 0,8,

 – pagal (7.109) formulę;        

 

,                                                               (7.114)

 

čia  c1  –  koeficientas, imamas iš 7.22 lentelės, suvirintinėms sijoms – atsižvelgiant į santykio   ir d reikšmę, apskaičiuotą pagal (7.111) formulę, o sijoms su įtempiamaisiais varžtais – atsižvelgiant tik į santykį ;

 

.

 

Jei apkrauta tempiamoji juosta, tai įvertinus sienelėje tik sw,loc,Ed ir