Suvestinė redakcija nuo 2017-11-01 iki 2017-11-14

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 20-0; Žin. 1992, Nr.5-75, i. k. 0921010ISTA00I-2223

LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS
ĮSTATYMAS

I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

1) aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos;

2) aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

3) gamtos ištekliai – gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms;

4) ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema;

5) aplinkos apsaugos normatyvas – nustatyta tvarka įteisinta ūkinės ar kitos veiklos poveikio aplinkai leistinumo skaitmeninė ar loginė išraiška;

6) aplinkos apsaugos standartas – nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos;

7) gamtos išteklių limitavimas – gamtos išteklių naudojimo normų nustatymas atsižvelgiant į turimus duomenis apie gamtos išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir išsaugojimą ateičiai;

8) kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;

9) aplinkos stebėsena (monitoringas) – sistemingas aplinkos bei jos elementų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė;

10) neteko galios;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

11) informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės;

12) ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

13) pavojingos medžiagos – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams;

14) teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas;

15) genetiškai modifikuotas organizmas – organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu;

16) pasekmės ar poveikis aplinkai – tokios pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai;

17) strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsižvelgiama į vertinimo bei konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo;

18) planai ir programos – nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai (veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų vystymo planai ir programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kt., įskaitant planus bei programas, prie kurių finansavimo prisideda Europos Sąjunga), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

19) aplinkos atkūrimo priemonės – bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir (arba) jų funkcijoms alternatyvos;

20) žalos aplinkai prevencijos priemonės – bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar neveikimą, dėl kurio iškyla neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė, siekiant išvengti žalos aplinkai ar ją sumažinti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

21) žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

22) suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis;

23) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras;

24) taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, bet kurių taršos šaltinius būtina kontroliuoti, ir kuriame nustatomos aplinkosauginės sąlygos nurodytiems įrenginiams eksploatuoti;

25) aplinkos kokybės norma – teisės aktuose nustatyti reikalavimai, kuriuos konkrečiu laikotarpiu turi atitikti aplinka arba konkreti jos dalis;

26) teršalų grupė – suprantama, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

27) prioritetinės medžiagos – suprantama, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

29) ozono sluoksnį ardančios medžiagos – suprantama, kaip apibrėžtos sąvokos „kontroliuojamos medžiagos“ ir „naujos medžiagos“ 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1088/2013 (OL 2013 L 293, p. 29);

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

30) vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės – vandens telkinių naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito teisės aktų nustatyta tvarka išduoto vandens išgavimą leidžiančio dokumento arba viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, taršos leidime ar kitame teisės aktų nustatyta tvarka išduotame vandens išgavimą leidžiančiame dokumente nustatytą išgaunamo vandens kiekį;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

31) atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

32) neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė – pakankama (reali) tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

3 straipsnis. Aplinkos apsaugos objektas

Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai

Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga.

Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą.

Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.

Aplinkos apsauga grindžiama visapusiška, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija aplinkos apsaugos srityje

Lietuvos Respublikos Seimas, formuodamas aplinkos apsaugos valstybės politiką:

1) nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos kryptis;

2) tvirtina aplinkos apsaugos strategiją;

3) tvirtina valstybės biudžeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti;

4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo tarptautines sutartis;

5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

6 straipsnis. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema

Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos.

Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama aplinkos apsaugos valstybės politiką:

1) Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas;

2) įstatymų nustatyta tvarka formuoja valstybės institucijų, įgyvendinančių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politiką, sistemą;

3) koordinuoja valstybės ir vietos savivaldos valdymo institucijų veiklą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;

4) sudaro ir įgyvendina Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;

5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą:

1) organizuoja ir koordinuoja valstybės strategijos įgyvendinimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, rengia valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo programas, numato jų įgyvendinimo tvarką ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos;

2) organizuoja ir koordinuoja valstybinės svarbos aplinkos apsaugos schemų, kitų aplinkos apsaugos priemonių rengimą, taip pat rengia šias schemas ir priemones, numato jų įgyvendinimo (taikymo) mechanizmą, kontroliuoja, kaip jos vykdomos (taikomos);

3) rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais projektus, organizuoja valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų ir valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų aplinkos apsaugos klausimais rengimą, pagal savo kompetenciją derina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisės aktų, reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą, projektus ir teritorinio planavimo dokumentus, kad jie atitiktų aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

4) pagal savo kompetenciją rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus bei taisykles;

5) pagal savo kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką, reglamentuoja ir kontroliuoja gamtos išteklių apskaitą, organizuoja valstybinių kadastrų bei registrų, priskirtų ministerijos kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą;

6) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei saugomų teritorijų steigimo projektus;

7) reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose, organizuoja valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų valdymą, sudaro ir tikslina Raudonąją knygą, organizuoja ir atlieka darbus, susijusius su retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų išsaugojimu bei gausinimu, reglamentuoja augalų, gyvūnų medžioklės ir žūklės trofėjų įvežimo, išvežimo, tranzito, tarptautinės prekybos retomis ir nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis, taip pat gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką;

8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus radionuklidus) išdavimo tvarką;

9) nustato pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingų atliekų, genetiškai modifikuotų organizmų bei potencialių biologinės taršos šaltinių gamybos ir įvežimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir apskaitos tvarką;

10) nustato tvarką, kuria įvertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja šį darbą;

11) rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas;

12) organizuoja ir koordinuoja kompleksinį aplinkos monitoringą, kuria ir nuolat papildo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kompiuterizuotą informacijos sistemą, naudojasi šia informacija;

13) pagal savo kompetenciją organizuoja ir koordinuoja mokslo tyrimus, susijusius su gamtos ištekliais ir jų naudojimu bei aplinkos apsauga;

14) nustatyta tvarka naudoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas;

15) nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių sutarčių projektus, pasirašo šias sutartis, organizuoja jų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;

16) rengia ataskaitas apie aplinkos būklę Lietuvos Respublikoje, koordinuoja ir pagal savo kompetenciją organizuoja visuomenės aplinkosauginį švietimą bei informavimą, rūpinasi aplinkos apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimu;

17) vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, nustato valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką;

18) teikia pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo ekonominės sistemos formavimo, dalyvauja nustatant muitų už įvežamus ir išvežamus gamtos išteklius politiką;

19) organizuoja kitų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą ir kontrolę;

20) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Kitų valstybės institucijų funkcijas aplinkos apsaugos srityje nustato kiti įstatymai bei šių institucijų nuostatai.

Vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą:

1) valdo, naudoja ir saugo joms priskirtus gamtos išteklius ir aplinkosaugos objektus;

2) paskirsto pagal savivaldybėms nustatytus limitus valstybinius gamtos išteklius;

3) rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones;

4) nustatyta tvarka naudoja Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;

5) steigia ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

6) dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

7) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems;

8) nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis;

9) pagal kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja jų vykdymą;

10) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-783, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2646 (2010-05-11)

Nr. XI-1538, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)

II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, SUINTERESUOTOS VISUOMENĖS, KITŲ JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

7 straipsnis. Suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės

Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:

1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;

2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;

3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai;

4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;

5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;

6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;

7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;

8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

2. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

8 straipsnis. Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijų pareigos užtikrinant piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises

Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo :

1) stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu įgyvendinamus aplinkos kokybės normatyvus bei standartus;

2) tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais;

3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

4) neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus;

5) kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

6) įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

7) užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys – nubausti;

8) organizuoti aplinkosauginį švietimą ir mokymą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie aplinką;

9) skatinti piliečius, suinteresuotą visuomenę, kitus juridinius ir fizinius asmenis dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje;

10) nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys imtųsi prevencinių, aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, taip pat kontroliuotų, kaip vykdomos šios priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

9 straipsnis. Piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareigos

Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

10 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės teisės ir pareigos

Užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės privalo vykdyti šio įstatymo nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių pareigas ir turi visas šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių teises, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitko.

III SKYRIUS. GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSKAITA

11 straipsnis. Gamtos išteklių naudojimo objektas

Gamtos išteklių naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

12 straipsnis. Saugomos teritorijos ir gamtinis karkasas

Saugomos teritorijos yra:

1) išsaugančios - rezervatai, draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai;

2) apsaugančios - įvairios paskirties apsaugos zonos;

3) gamtos išteklius atkuriančios - saugomi gamtos išteklių sklypai;

4) kompleksinės paskirties - valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai, biosferos monitoringo teritorijos - biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos požiūriu svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia gamtinis karkasas.

Saugomų teritorijų apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

13 straipsnis. Valstybinė gamtos išteklių apskaita

Valstybinės gamtos išteklių apskaitos, kadastrų tvarkymo ir atskaitomybės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

13¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras

1. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras yra valstybės kadastras.

2. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras steigiamas, reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą tvarko vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kadastro tvarkymo įstaiga – Aplinkos apsaugos agentūra.

3. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka registruojami šie paviršiniai vandens telkiniai:

1) upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai;

2) ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro;

3) upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir dirbtiniai nepratekami paviršiniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas;

4) paviršiniai vandens telkiniai, jungiantys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus, nurodytus šios dalies 1–3 punktuose.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1744, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4550 (2008-10-18)

14 straipsnis. Gamtos išteklių naudotojai

Gamtos išteklių naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Gamtos išteklių naudojimo pagrindas yra nuosavybės arba naudojimosi teisė.

Gamtos išteklių naudotojai privalo:

1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai;

2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;

3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai;

4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas;

5) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei teisėtų interesų;

6) neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti;

7) vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

IV SKYRIUS. ŪKINĖS VEIKLOS REGULIAVIMAS

15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas

Fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo.

Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją pateikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), gali būti išduodami esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai.

TAR pastaba. Šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas, kuris buvo išduotas, pakeistas ar koreguotas iki 2017 m. lapkričio 1 d., yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu.

Jeigu fizinis ar juridinis asmuo turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma atrankos išvadoje ar sprendime nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, naujos statybos, rekonstravimo ar kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada, kai sprendimas ar atrankos išvada privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

Statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas leidimas turi atitikti sprendime ar atrankos išvadoje nurodytus sprendinius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

16 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-11-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

17 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-11-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

18 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-11-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

19 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą.

Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

19¹ straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir derinimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką.

Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos).

TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1718, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08063

Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą paraišką TIPK leidimui gauti ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai.

TIPK leidimo projektą aplinkos ministro įgaliota institucija rengia, kai yra gautas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką arba per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą nepateiktas šios įstaigos sprendimas derinti TIPK paraišką ar jos nederinti ir kai šioje dalyje nurodyta aplinkos ministro įgaliota institucija, įvertinusi TIPK paraišką, priima sprendimą TIPK paraišką priimti.

Sprendimo priimti TIPK paraišką ir sprendimo išduoti TIPK leidimą priėmimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse. TIPK leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.

TIPK leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus.

TIPK leidimas neišduodamas, jeigu:

1) po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti TIPK paraišką, nustatoma, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos pateikti reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles, buvo pateikta informacija, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;

2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.

TIPK leidimas pakeičiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. TIPK leidimas keičiamas, kai yra viena iš šių sąlygų:

1) planuojamas esminis pakeitimas (kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme);

2) išduotame TIPK leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka nustatytos sąlygos, kurioms esant TIPK leidimas turi būti pakeičiamas, ir šio TIPK leidimo pakeitimo terminai;

3) pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai iš naujo apsvarsčius TIPK leidimo sąlygas, nustatoma, kad būtina pakeisti TIPK leidimą (stebėsenos (monitoringo) rezultatai rodo, kad įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad TIPK leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į TIPK leidimą; įrenginio eksploatavimo saugai reikia naudoti kitas technologijas; pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai; pasikeitus kitiems reikalavimams ar dokumentams, kurių reikalavimų šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka būtina laikytis, arba jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka yra galimybė taikyti kitas priemones išmetamiems teršalams sumažinti);

4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).

Šio straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją dėl TIPK leidimo pakeitimo.

TIPK leidimo galiojimas panaikinamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;

2) kai šio straipsnio 10 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo turėtojas nepakeičia TIPK leidimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą terminą ir jose nustatyta tvarka;

3) nustatoma, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;

4) TIPK leidimo turėtojo prašymu;

5) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį TIPK leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam TIPK leidimą, pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidimo pakeitimo;

6) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.

TIPK leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. TIPK leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, išskyrus šio straipsnio 12 dalies 5 punkte nurodytus atvejus, nurodant TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastis.

Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių išmetamų teršalų kontrolę, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis TIPK leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti TIPK leidimo galiojimo.

Aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti TIPK leidimo sąlygas ir šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytais atvejais informuoti TIPK leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti TIPK leidimą.

Pastaba. Leidimams eksploatuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus įrenginius (ar jų dalis, ar kelis tokius įrenginius), išduotiems iki 2013 m. birželio 1 d., taikomos šio įstatymo (Nr. XII-287) nuostatos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais terminais ir tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

19² straipsnis. Taršos leidimas

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką.

Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

Taršos leidimus išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). Leidimą aplinkos ministro įgaliota institucija privalo išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos priėmimo dienos.

Taršos leidimas išduodamas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus.

Taršos leidimas neišduodamas, jeigu:

1) nustatoma, kad dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles, norint gauti taršos leidimą, buvo pateikta informacija, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;

2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 ar 6 punktuose nustatytais atvejais ir nuo taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.

Taršos leidimas pakeičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme;

2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti;

3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi;

4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta institucija (institucijos) privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka peržiūrėti taršos leidimo sąlygas ir šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais informuoti taršos leidimo turėtoją apie pareigą per nustatytą terminą pakeisti taršos leidimą.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo privalo kreiptis į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją dėl taršos leidimo pakeitimo.

Taršos leidimo galiojimas panaikinamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų;

2) taršos leidimo turėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia paraiškos taršos leidimui pakeisti, kai jį privaloma pakeisti šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;

3) nustatoma, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos, žinant, kad ji klaidinga ar suklastota;

4) taršos leidimo turėtojo prašymu;

5) likvidavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą juridinį asmenį, turintį taršos leidimą, mirus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui, turinčiam taršos leidimą, pripažinus jį neveiksniu ar ribotai veiksniu ar pripažinus jį nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidimo pakeitimo;

6) neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.

Taršos leidimo galiojimas panaikinamas jį išdavusios institucijos motyvuotu sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Taršos leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, išskyrus šio straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytus atvejus, nurodant šio leidimo galiojimo panaikinimo priežastis.

Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminės žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrenginių (jo dalių, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimą, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis taršos leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti taršos leidimo galiojimo.

Pastaba. Leidimams eksploatuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nurodytus įrenginius (ar jų dalis, ar kelis tokius įrenginius), kuriems iki 2013 m. birželio 1 d. buvo išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, taikomos šio įstatymo (Nr. XII-287) nuostatos dėl taršos leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

20 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų gamyba ir naudojimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos. Tokios medžiagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo ar naudotojo lėšomis.

Pavojingų cheminių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos ir leidimų išdavimo, laidojimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Lietuvos Respublikoje draudžiama cheminio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

21 straipsnis. Radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir naudojimas

Radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų bei kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekynus, dezaktyvacijos, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. XI-1538, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)

22 straipsnis. Biologiniai taršos šaltiniai

Potencialių biologinių taršos šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, kūrimo, dauginimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką bei normatyvus nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikoje draudžiama biologinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

22⁽¹⁾ straipsnis. Genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti produktai

Veiklą, susijusią su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai modifikuotais produktais, jų naudojimo valstybinį valdymą reglamentuoja, taip pat šių organizmų ir produktų naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas.

Įstatymo papildymas straipsniu:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

23 straipsnis. Atliekų tvarkymas

Asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

23¹ straipsnis. Teršalų išmetimas į aplinką

Teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

23² straipsnis. Mėšlo, srutų ir nuotekų dumblo tvarkymas

Mėšlas ar srutos gali būti paskleisti dirvožemio paviršiuje, įterpti į dirvožemį, laikomi ar perduodami kitam asmeniui, transportuojami ar kitaip tvarkomi laikantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras kartu su žemės ūkio ministru.

Nuotekų dumblas gali būti paskleistas dirvožemio paviršiuje, įterptas į dirvožemį, perduotas kitam asmeniui, naudojamas tręšimui ir rekultivavimui ar kitaip tvarkomas laikantis nuotekų dumblo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

23³ straipsnis. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipų ir ekologinių ženklų naudojimas

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipus ir ekologinius ženklus leidžiama naudoti laikantis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

23⁴ straipsnis. Grunto naudojimas

Gruntą leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka, turint aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą grunto išteklių naudojimo projektą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

24 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. balandžio 12 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

V SKYRIUS. APLINKOS BŪKLĖS STEBĖJIMO IR NEIGIAMOPOVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO SISTEMA

25 straipsnis. Aplinkos būklės stebėjimo sistema

Aplinkai ir jos komponentų būklei stebėti Lietuvos Respublikoje sudaroma vieninga aplinkos monitoringo sistema, apimanti valstybinį ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Aplinkos ministerija vykdo aplinkos monitoringą ir koordinuoja ūkio subjektų vykdomą aplinkos monitoringą.

Valstybinis aplinkos monitoringas finansuojamas iš valstybės lėšų.Ūkio subjektai aplinkos monitoringą vykdo savo lėšomis.

Valstybinio ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo turinį, struktūrą bei vykdymo tvarką nustato Aplinkos monitoringo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

26 straipsnis. Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema

Neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ribojamas aplinkos apsaugos normatyvais, standartais, limitais, teisinėmis ir ekonominio reguliavimo priemonėmis.

Lietuvos Respublikoje nustatomi cheminių, biologinių, fizikinių teršalų koncentracijų ribinių verčių aplinkoje bei atskiruose aplinkos komponentuose, išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų, cheminių ir kitokių aplinkai pavojingų medžiagų naudojimo, gamtos išteklių naudojimo, triukšmo, vibracijos, elektromagnetinių laukų ir kitokio poveikio, radiacinio saugumo, bendrosios antropogeninės apkrovos ir kiti aplinkos apsaugos normatyvai.

Diegiant naujas technologijas, naujus gaminius ar medžiagas, jie turi atitikti aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų numatytus normatyvus, standartus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

27 straipsnis. Planų ir programų rengimas, jų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

Planai ir programos, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, rengiami ir įgyvendinami remiantis šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną.

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

VI SKYRIUS. EKONOMINIS APLINKOS APSAUGOS MECHANIZMAS

28 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės

Ekologiniai ir ekonominiai valstybės interesai derinami taikant Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintą ekonominį aplinkos apsaugos mechanizmą. Jį sudaro:

1) mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą;

2) mokesčiai už aplinkos teršimą;

3) kreditavimo reguliavimas;

4) valstybės subsidijos;

5) kainų politika;

6) ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas;

7) kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės.

29 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominių priemonių įgyvendinimo būdai

Mažaatliekių technologijų diegimas, ekologiškos produkcijos gamyba skatinami mažinant mokesčius, teikiant kreditavimo lengvatas bei valstybės subsidijas.

30 straipsnis. Aplinkos apsaugos priemonių valstybinis finansavimas

Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė bei savivaldybės.

Aplinkos apsaugai skiriamos valstybės biudžeto lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas prioritetines kryptis ir programas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos yra papildomi aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai. Papildomas finansavimo šaltinis gali būti užsienio kreditai.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas bei jų panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27)

Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

VII SKYRIUS. APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

31 straipsnis. Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolė

Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

32 straipsnis. Žala aplinkai, aplinkos būklės atkūrimas ir žalos aplinkai atlyginimas

Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.

Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, o tuo atveju, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, buvusią žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta.

Padariusieji žalos aplinkai ūkio subjektai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas ūkio subjektų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu.

Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka pagal teisės aktų, reglamentuojančių natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugą, reikalavimus iki veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą. Taip pat žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikomas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl ūkinės veiklos, kurią ūkio subjektui leidžiama vykdyti pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų ūkinei veiklai, susijusiai su Europos Sąjungos svarbos gyvūnų ir augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga ar kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų su laukiniais paukščiais susijusiai ūkinei veiklai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl išimčių taikymo negalimam poveikiui Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims.

Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, kai žala aplinkai atsirado dėl ūkinės veiklos, kurią įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (įskaitant leidimo sąlygas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

32¹ straipsnis. Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, vykdymas ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas

Esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas, dėl kurio veikos (veikimo, neveikimo) atsirado ši žala, privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka ir imtis:

1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo;

2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies nuostatas.

Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:

1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė, arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;

2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;

3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo;

4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;

5) pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.

Žalos aplinkai prevencijos priemonių, taip pat veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, vykdymo tvarką nustato aplinkos ministras. Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo ir išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

32² straipsnis. Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, ir aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų atlyginimas

Visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis). Savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos iš ūkio subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžina išlaidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu ūkio subjektas pateikia prievolės atlyginti minėtas išlaidas ir nuostolius užtikrinimą, savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos šias išlaidas ir nuostolius susigrąžina pasinaudodamos pateiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis.

Ūkio subjektas neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu jis įrodo, kad žala aplinkai ar neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado:

1) dėl trečiojo asmens veikos (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos;

2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė paties ūkio subjekto veika (veikimas, neveikimas).

Ūkio subjekto išlaidas vykdant žalos aplinkai prevencijos priemones, veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais atlygina asmenys, sukėlę neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę ar padarę žalos aplinkai, o jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma, – valstybės ar savivaldybių institucijos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

32³ straipsnis. Reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai

Reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:

1) saugomos rūšies populiacijos (individų skaičiaus, tankumo) sumažėjimą;

2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);

3) saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą;

4) saugomos rūšies, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, atsinaujinti iki būklės, kuri dėl saugomos rūšies dinamikos virsta į būklę, tokią pačią arba geresnę už pirminę saugomos rūšies apsaugos būklę.

Reikšmingas neigiamas poveikis rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:

1) rūšies buveinės ar natūralios buveinės užimamo ploto sumažėjimą;

2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugai, rūšies buveinės ar natūralios buveinės retumą (įvertintą vietos, regiono ar aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);

3) rūšies buveinės ar natūralios buveinės natūralaus atsikūrimo galimybę (pagal natūralios buveinės tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką);

4) rūšies buveinės ar natūralios buveinės, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, dėl rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos atsinaujinti iki būklės, tokios pačios arba geresnės už pirminę rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugos būklę.

Bet koks neigiamas poveikis saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei laikomas reikšmingu, jeigu kartu nustatomas žalos aplinkai poveikis žmogaus sveikatai.

Reikšmingu neigiamu poveikiu saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nelaikomas toks poveikis, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei;

2) neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas gamtotvarkos planuose ar kituose dokumentuose, nustatančiuose apsaugos priemones;

3) kai nustatyta, kad saugoma rūšis, rūšies buveinė ar natūrali buveinė be jokio įsikišimo atsinaujins iki būklės, lygiavertės pirminei būklei arba geresnės už pirminę būklę (dėl saugomos rūšies, rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos savybių), per vienų metų laikotarpį.

Neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) pablogėjo paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės, ekologinio potencialo ar cheminės būklės klasė;

2) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame paviršinio vandens telkinio plote ar tūryje;

3) reikšmingai pablogėjo paviršinio vandens telkinio hidromorfologinė būklė.

Neigiamas poveikis jūros aplinkos būklei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame Lietuvos Respublikos jūros rajono vandenų plote ar tūryje;

2) kitaip reikšmingai paveikta jūros aplinkos būklė.

Neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame požeminio vandens telkinio plote ar tūryje;

2) dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos pablogėjo požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasė.

Neigiamas poveikis žemei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje ar grunte aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame dirvožemio ar grunto plote ar tūryje;

2) iškilo didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą.

Detalius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

33 straipsnis. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo

Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:

1) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos;

2) Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams.

Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo, taip pat administracinių, teisinių, vykdymo išlaidų, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti kaip mažareikšmė žala ir neišieškomi, jeigu žala aplinkai yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.

Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato aplinkos ministras, suderinęs su finansų ministru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

34 straipsnis. Teisinė atsakomybė, ginčų aplinkos apsaugos klausimais nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka

Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta civilinė atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis – krašto apsauga arba tarptautinis saugumas bei kurios vienintelė paskirtis – apsauga nuo stichinių nelaimių.

Ginčus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.

Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių bei fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

VIII SKYRIUS. JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS

35 straipsnis. Subjektai, kuriems taikoma juridinių asmenų atsakomybė

Juridinių asmenų atsakomybė taikoma juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat šių juridinių asmenų ir organizacijų padalinius (toliau šiame skyriuje – juridiniai asmenys).

36 straipsnis. Veikos, už kurias skiriamos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims, ir šio įstatymo nuostatų dėl atsakomybės už juridinių asmenų padarytus pažeidimus galiojimas

Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128 straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).

Juridinių asmenų atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.

Juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128 straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.

Šio įstatymo nuostatos, švelninančios ar panaikinančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba kitaip lengvinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo juridinis asmuo kreipiasi į pareigūną, priėmusį nutarimą skirti ekonominę sankciją.

Šio įstatymo nuostatos, nustatančios ar griežtinančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba kitaip sunkinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

37 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo

Juridinių asmenų padarytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja:

1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;

2) vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų miško žemėje, 116–123 straipsniuose numatytų pažeidimų;

3) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų saugomose teritorijose, 122, 123 straipsniuose numatytų pažeidimų;

4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 111–115 straipsniuose numatytų pažeidimų;

5) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;

6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją) numatytų pažeidimų, 109 straipsnio 9 dalyje, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;

7) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio 1, 12, 13, 15, 19, 23 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;

8) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 1, 14, 21 dalyse numatytų pažeidimų.

Teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pareigūnams turi:

1) vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų miško žemėje;

2) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų saugomose teritorijose;

3) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;

4) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 10 dalyje (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 5, 9, 10 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją) straipsniuose, 109 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų;

5) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 24, 25, 26, 27 dalyse numatytų pažeidimų;

6) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 2, 20, 25, 26, 27 dalyse numatytų pažeidimų;

7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–128 straipsniuose numatytų pažeidimų.

38 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės

Siekiant užkirsti kelią juridinių asmenų daromiems pažeidimams, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir vykdomi nutarimai bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, leidžiama asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų poėmis, neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.

39 straipsnis. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas

Asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą gali atlikti pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, turintys tam įgaliojimus. Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams. Daiktai tikrinami asmens, kurio nuosavybė jie yra arba yra jo valdomi, akivaizdoje arba be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.

Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.

Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitinės įstaigose vykdomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Daiktų ir dokumentų poėmis

Asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas. Paimti daiktai ir dokumentai iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, jie grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, bylą nagrinėjančio pareigūno nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.

Daiktų ir dokumentų poėmio atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.

41 straipsnis. Neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas

Tirdami šio įstatymo 122 straipsnio 10, 11 dalyse numatytus pažeidimus, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius savininko lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo išlaidos apmokamos, vagonėliai ar kiti kilnojamieji objektai arba įrenginiai grąžinami savininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikdamas šiame įstatyme nurodytų pažeidimų tyrimą, turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti, tikrinti ir sulaikyti laivą.

43 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonių apskundimas

Asmuo, kuriam taikomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones per 15 dienų nuo skundo gavimo. Šis apygardos administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.

Asmuo, kuriam taikomas laivo sulaikymas, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas ir jo įteikimas

Pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus (toliau – protokolas), baigę pažeidimo tyrimą, surašo protokolą, kuriame nurodoma:

1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas);

2) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės;

3) atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas;

4) įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas;

5) liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai;

6) kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti;

7) numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas;

8) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios;

9) protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas).

Protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

Protokolo kopija taip pat įteikiama arba išsiunčiama proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo kopijos įteikimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai protokolo kopija buvo įteikta įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui.

45 straipsnis. Protokolo ar medžiagos išsiuntimas

Protokolas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo (išskyrus atvejus, kai protokolą surašęs pareigūnas turi teisę nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo).

Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens veiksmuose yra juridinio asmens padaryto pažeidimo požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras motyvuotu nutarimu perduoda tyrimo ar bylos medžiagą pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenai pradėti ir protokolui surašyti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per 3 darbo dienas nuo nutarimo perduoti turimą medžiagą priėmimo išsiunčia nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą, jeigu toks nutarimas priimtas, kartu su tyrimo ar bylos medžiaga.

46 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo proceso dalyviai

Nagrinėjant bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo dalyvauja:

1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas);

2) suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai – jų prašymu ir bylą nagrinėjančių pareigūnų sprendimu – kiti asmenys), kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla (jų įgalioti atstovai);

3) liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai.

47 straipsnis. Rašytinis įspėjimas

Nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose straipsniuose numatyti pažeidimai nustatomi juridinio asmens įgalioto atstovo akivaizdoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įspėjimas įteikiamas jam pasirašytinai, kitais atvejais – siunčiamas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.

48 straipsnis. Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas

Įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir suinteresuoti asmenys turi teisę bet kuriuo metu nuo protokolo surašymo susipažinti su bylos medžiaga (išskyrus medžiagą, dėl kurios bylą nagrinėjantis pareigūnas savo iniciatyva ar bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvio prašymu motyvuota nutartimi nustatė, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra valstybės, tarnybos arba komercinė paslaptis), kopijuoti šią bylos medžiagą, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus). Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdyje apklausiant liudytojus, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė užduoti klausimų liudytojams.

Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjama dalyvaujant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui ir kitiems proceso dalyviams.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas atidedamas, kai:

1) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas), kuriam tinkamai nepranešta apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką;

2) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdžio gautas įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens pagrįstas įrodymais prašymas nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, ir nagrinėjantis bylą pareigūnas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis;

3) į posėdį neatvyksta kiti proceso dalyviai, kurių dalyvavimą bylą nagrinėjantis pareigūnas pripažįsta būtinu;

4) ekonominei sankcijai skirti būtina gauti papildomus įrodymus (taip pat kviesti liudytojus, specialistą, ekspertą).

Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva, įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens arba suinteresuotų asmenų prašymu bylą nagrinėjantis pareigūnas nusprendžia paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo metu įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su visais įrodymais, kurie buvo surinkti šio proceso metu ir kuriais grindžiamas nutarimas skirti ekonominę sankciją. Jeigu pateikiami nauji įrodymai bet kuriuo proceso metu, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne trumpiau kaip per 5 darbo dienas, bet ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais.

49 straipsnis. Aplinkybės, darančios bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:

1) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;

2) kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;

3) kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai;

4) jeigu likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena;

5) kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo);

6) kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimą atliekantis ar bylą dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėjantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena nutraukiama motyvuotu nutarimu. Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

50 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, ir jų apskundimas

Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą:

1) skirti ekonominę sankciją arba

2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba

3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai.

Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu jie neskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus nutarimus per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali skųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir suinteresuoti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo.

Ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos.

Jeigu pareigūnas priima nutarimą atlikti papildomą tyrimą byloje, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Atlikus papildomą tyrimą, byla nagrinėjama šio įstatymo 45–50 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareigūnas priima nutarimą dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo per 20 kalendorinių dienų nuo juridinio asmens prašymo peržiūrėti ekonominę sankciją pateikimo, jeigu yra priimtos šio įstatymo nuostatos, švelninančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus pažeidimus arba kitaip lengvinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį. Šiame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Nutarimui dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.

51 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas juridiniam asmeniui

Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą.

Kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.

52 straipsnis. Teismo kompetencija skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą

Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

53 straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas

Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Jeigu juridinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė sankcija, nesumoka baudos per šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus terminus, nutarimas skirti ekonominę sankciją perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto termino baudai sumokėti pabaigos.

Pareigūnas priima nutarimą nutraukti nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą ir perduoda šį nutarimą antstoliams, jeigu nutarimas skirti ekonominę sankciją buvo perduotas antstoliams vykdyti, šiais atvejais, kai:

1) panaikinamas juridinio asmens atsakomybę nustatantis teisės aktas;

2) priimama šio įstatymo nuostata, panaikinanti arba švelninanti atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą arba kitaip lengvinanti atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį;

3) juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, yra likviduotas.

54 straipsnis. Baudų įskaitymas į valstybės biudžetą

Juridiniai asmenys baudas moka į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir yra naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos, kuri teikiama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, pateikimą

Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą

Ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Ūkio subjekto metinių aplinkos monitoringo ataskaitų nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų ar aiškiai aplaidžiai parengtų metinių aplinkos monitoringo ataskaitų pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkosauginio ženklinimo reikalavimų pažeidimą

Neteisėtas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) logotipo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL 2010 L 27, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 782/2013 (OL 2013 L 219, p. 26), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą II teršalų grupės teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki septynių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą IV teršalų grupės teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų išmetimą į vandenį

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

64 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Kitų, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.

65 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą nuotekų dumblo paskleidimą dirvožemio paviršiuje arba įterpimą į dirvožemį, perdavimą kitam asmeniui ir nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymą

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki 5 hektarų plote, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 5 hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 20 hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki 5 hektarų plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 5 hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 20 hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama iki 100 tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama iki 100 tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama 100 tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama 100 tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 11 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

66 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos I priedo ir II priedo X teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

67 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančių keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

68 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

69 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 1 tonos MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 tona ir daugiau, bet mažiau kaip 10 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 tonų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 100 tonų ir daugiau MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 tonos MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 tona ir daugiau, bet mažiau kaip 10 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 tonų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 tonų ir daugiau MARPOL 73/78 III priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

70 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 IV priede nurodytų medžiagų, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

71 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už grunto šalinimą neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, kai išmesta iki 1 000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, kai išmesta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 20 000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, kai išmesta 20 000 ir daugiau kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, padarytas pakartotinai, kai išmesta iki 1 000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, padarytas pakartotinai, kai išmesta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 20 000 kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Grunto šalinimas neturint tam teisės Lietuvos Respublikos jūros rajone, padarytas pakartotinai, kai išmesta 20 000 ir daugiau kubinių metrų grunto, užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

72 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.

73 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų.

74 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neturėjimą su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis suderinto teršimo incidentų likvidavimo lokalinio plano

Neturėjimas su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis suderinto teršimo incidentų likvidavimo lokalinio plano, kai pagal Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus šis planas yra reikalingas, arba šiame plane numatytų aplinkos apsaugos priemonių nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

75 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą teršalų išmetimą į aplinkos orą

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami iki 1,5 karto, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 1,5 karto ir daugiau, bet mažiau kaip 3 kartus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 3 kartus ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kartus, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 5 kartus ir daugiau, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami iki 1,5 karto, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 1,5 karto ir daugiau, bet mažiau kaip 3 kartus, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 3 kartus ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kartus, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 5 kartus ir daugiau, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

76 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos, taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą

Taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos, taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų ataskaitų nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie pareigą pateikti šiuos dokumentus, išskyrus ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų ar metinių aplinkos monitoringo ataskaitų nepateikimą kompetentingoms institucijoms nustatytu laiku, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

77 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtą deginimą

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, kai sudeginami augalai ar jų dalys iki 0,5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, kai sudeginami augalai ar jų dalys 0,5 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 1 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, kai sudeginami augalai ar jų dalys 1 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, kai sudeginami augalai ar jų dalys 5 ha ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai ar jų dalys iki 0,5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai ar jų dalys 0,5 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 1 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai ar jų dalys 1 ha ir didesniame, bet mažesniame kaip 5 ha dydžio plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtas deginimas, padarytas pakartotinai, kai sudeginami augalai ar jų dalys 5 ha ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

78 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

79 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

80 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

81 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

82 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą ir pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

83 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimą kito vardu, pirkimą ir pardavimą, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba parduodamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo organizavimas kito vardu, pirkimas arba pardavimas, neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, padarytas pakartotinai, kai neįsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre organizuojamas naudojimas ar šalinimas kito vardu, perkamas arba  parduodamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų  kiekis, užtraukia baudą prekiautojui ir (ar) tarpininkui nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

84 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

85 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

86 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimą

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

87 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už informacijos apie atliekų įvežimą, importą ir (ar) dokumentų, patvirtinančių įvežtų, importuotų atliekų gavimą, panaudojimą ir (ar) šalinimą, nepateikimą kompetentingoms institucijoms ir klaidingų duomenų pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje, ar atliekų vežimo metu privalomame turėti informaciniame dokumente pateikimą

Informacijos apie atliekų įvežimą, importą ir (ar) dokumentų, patvirtinančių įvežtų, importuotų atliekų gavimą, panaudojimą ir (ar) šalinimą, nepateikimas kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka ir (ar) terminais ir (ar) klaidingų duomenų pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje, ar atliekų vežimo metu privalomame turėti informaciniame dokumente pateikimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

88 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis

Mažesnio kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepaisant to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo yra numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

25 tonų ir didesnio nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Mažesnio kaip 0,5 tonos nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

25 tonų ir didesnio nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

89 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis

Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

90 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

91 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, padarytas pakartotinai, kai išmestas 50 kubinių metrų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.

92 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, kai šiuo dokumentu patvirtinamas mažesnio kaip 0,5 tonos kiekio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 25 tonų ir didesnio kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, padarytas pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas mažesnio kaip 0,5 tonos kiekio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, padarytas pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, padarytas pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, padarytas pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.

Nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, padarytas pakartotinai, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 25 tonų ir didesnio kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių eurų.

93 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos vykdymo, atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą

Atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų po to, kai juridinis asmuo apie pažeidimą buvo įspėtas raštu, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose pateikimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

94 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos vykdymo, šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos teikimo reikalavimų nevykdymą

Gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų po to, kai juridinis asmuo apie pažeidimą buvo įspėtas raštu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) apskaitos dokumentuose ir (ar) šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos ataskaitose pateikimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos ir (ar) mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

95 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neužsiregistravus teisės aktų nustatyta tvarka

Gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

96 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už elektros ir elektroninės įrangos, kurios gamintojas ar importuotojas nėra užsiregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka, platinimą

Platinimas elektros ir elektroninės įrangos, kurios gamintojas ar importuotojas nėra užsiregistravęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

97 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atsisakymą priimti gaminių atliekas

Įstatymų nustatytos pareigos nustatyta tvarka priimti gaminių atliekas nevykdymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

98 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nustatyta tvarka nepaženklintos elektros ir elektroninės įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ar platinimą ir už nustatyta tvarka nepaženklintų baterijų ir akumuliatorių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

Pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintos elektros ir elektroninės įrangos tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintos elektros ir elektroninės įrangos platinimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų baterijų ir akumuliatorių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

99 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už visuomenės neinformavimą gaminių ir (ar) gaminių atliekų tvarkymo klausimais

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę gaminių atliekų tvarkymo klausimais nustatyta tvarka nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia baudą platintojui nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, gamintojui ir importuotojui – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą platintojui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, gamintojui ir importuotojui – nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

100 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už baterijų ir akumuliatorių, kuriuose viršijamas nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis, tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

Baterijų ir akumuliatorių, kuriuose viršijamas teisės aktų nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis, tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

101 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už elektros ir elektroninės įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neturint dokumento, įrodančio, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos vykdant elektros ir elektroninės įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai turėti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

102 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių atliekų tvarkymo neorganizavimą

Įstatymuose ir kituose teisės aktuose gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams arba kompensuoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje išlaidas nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Įstatymuose numatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones ir (ar) apmokestinamuosius gaminius, nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos užtikrinti nustatyto kiekio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo vietų buvimą nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

103 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą neturint Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas neturint Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

104 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių, kuriose kenksmingos medžiagos viršija leistiną ribinį kiekį, tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

Pakuočių, kuriose kenksmingos medžiagos viršija leistiną ribinį kiekį, tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

105 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka nevykdymą arba netinkamą vykdymą

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių platintojui nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, pakuočių gamintojui ir importuotojui – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą platintojui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, gamintojui ir importuotojui – nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

106 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atsisakymą priimti pakuotes

Įstatymų nustatytos pareigos nustatyta tvarka priimti pakuotes nevykdymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

107 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių apskaitos vykdymo, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitos teikimo ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos teikimo reikalavimų nevykdymą

Pakuočių apskaitos vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų po to, kai juridinis asmuo buvo raštu įspėtas apie pažeidimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų pakuočių apskaitos dokumentuose, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitoje pateikimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitos ir (ar) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pakuočių apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

108 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių atliekų tvarkymo neorganizavimą

Įstatymuose numatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pakuotes, nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

109 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) tvarkymo reikalavimų pažeidimą

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) sandėliavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) sandėliavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, sukėlęs žalą aplinkai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Reikalavimo pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai apie chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) ar gaminių sudėtyje pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2015/326 (OL 2015 L 58, p. 43) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008), nustatytą tvarką, kad jos būtų įtrauktos į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių po rašytinio įspėjimo, nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (OL 2008 L 304, p. 75) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008) nustatyto draudimo eksportuoti metalinį gyvsidabrį, gyvsidabrio junginius ar mišinius su kitomis cheminėmis medžiagomis, įskaitant gyvsidabrio lydinius, taip pat draudimo maišyti metalinį gyvsidabrį su kitomis cheminėmis medžiagomis eksporto tikslais nesilaikymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Gaminamų, tiekiamų rinkai, importuojamų, eksportuojamų, platinamų, naudojamų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) apskaitos reikalavimų pažeidimas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Informacijos apie tiekiamas rinkai, gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, platinamas, naudojamas chemines medžiagas ir mišinius (preparatus), jų savybes ir poveikį nepateikimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas, Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka teikti su prevencinių ir gydymo priemonių nustatymu susijusią informaciją apie tiekiamų rinkai ir dėl poveikio sveikatai arba dėl fizinio poveikio klasifikuojamų kaip pavojingų mišinių (preparatų) cheminę sudėtį po rašytinio įspėjimo nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), taip pat jų turinčių gaminių importas ir (arba) eksportas pažeidžiant 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2012 L 201, p. 60) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1078/2014 (OL 2014 L 297, p. 1), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Reikalavimų teikti papildomą informaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai ir (arba) Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pagal šių institucijų prašymą ir reikalavimų teikti Europos cheminių medžiagų agentūrai informaciją apie pavojingas chemines medžiagas gaminiuose 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiame Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2015/830 (OL 2015 L 132, p. 8) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006), nustatyta tvarka ir informaciją apie atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose chemines medžiagas, kurioms Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais taikomos registracijos išimtys, nesilaikymas ir (arba) registracijos išimčių atvejais nustatytų sąlygų nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Duomenų, gautų atliekant bandymus cheminės medžiagos registracijos tikslais, ir (arba) dokumentų, pagrindžiančių tyrimo išlaidas, po rašytinio įspėjimo nepateikimas kitiems potencialiems registruotojams užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Reikalavimų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta tvarka perduoti tiekimo grandinės dalyviams, platintojams ar vartotojams informaciją apie chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, ir apie mišinius (preparatus) nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Saugos duomenų lapų sudarymo ir (arba) jų teikimo reikalavimų nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Saugos duomenų lapuose ir jų prieduose nurodytų sąlygų ir reikalavimų pažeidimas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), jų turinčių gaminių naudojimo reklamos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Reglamente (EB) Nr. 1102/2008 nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka teikti Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai informaciją apie metalinio gyvsidabrio importą į Europos Bendriją, metalinio gyvsidabrio naudojimą ir (ar) naudojimo nutraukimą, metalinio gyvsidabrio susidarymą gamybos procesų metu pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, registravimas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytus reikalavimus ir (arba) reikalavimo šioje dalyje nurodytame reglamente nustatyta tvarka atnaujinti cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, registraciją nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), jų turinčių gaminių, kurių gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas draudžiamas arba ribojamas, išėmimo iš apyvartos nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, taip pat mišinių (preparatų), sprogiųjų medžiagų ar mišinių (preparatų) turinčių gaminių klasifikavimo, pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), sprogmenų klasei priskiriamų gaminių pakavimo ir (arba) ženklinimo reikalavimų (įskaitant klasifikacijos peržiūros, etiketėse pateikiamos informacijos atnaujinimo reikalavimus) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Draudimo tiekti rinkai pavojingą cheminę medžiagą ir (ar) mišinį (preparatą) ar sprogmenų klasei priskiriamą gaminį, jeigu jie nustatyta tvarka nėra suklasifikuoti, paženklinti ir (ar) supakuoti, pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Tolesnio naudotojo pareigų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais dėl cheminių medžiagų cheminės saugos vertinimo, dėl rizikos mažinimo priemonių nustatymo ir jų taikymo ir (arba) informacijos pateikimo Europos cheminių medžiagų agentūrai nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Reikalavimų gamintojui, importuotojui, tolesniam naudotojui arba platintojui kaupti ir nustatytą laiką saugoti informaciją apie pagamintas, importuotas, patiektas rinkai ar naudotas chemines medžiagas, kuri reikalinga jų pareigoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 vykdyti, taip pat cheminės medžiagos ar mišinio (preparato) tiekėjo rinkai pareigos kaupti ir saugoti informaciją, kurią jis naudojo klasifikuodamas ir ženklindamas cheminę medžiagą ar mišinį (preparatą) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ir (arba) reikalavimų leisti su šia informacija susipažinti Europos cheminių medžiagų agentūrai, Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai ir (arba) cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų) tvarkymo valstybinę kontrolę atliekančioms institucijoms nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingų cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose naudojimas nesilaikant autorizacijos sąlygų užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių (preparatų), jų turinčių gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir (arba) naudojimo apribojimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Draudimo tiekti rinkai ir (arba) naudoti pavojingas chemines medžiagas, atskiras ir esančias mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, jeigu šių cheminių medžiagų naudojimo būdas ar jų įtraukimas į gaminio sudėtį nustatyta tvarka neautorizuotas, pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Uždraustų naudoti pavojingų cheminių medžiagų, atskirų ir esančių mišinių (preparatų) sudėtyje ar gaminiuose, ir mišinių (preparatų) gamyba, tiekimas rinkai ir (arba) naudojimas užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

110 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ozono sluoksnį ardančių medžiagų, įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikla nuo jų priklauso, tvarkymo reikalavimų pažeidimą

Reikalavimo, kad įrangos ir produktų, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, montavimo, techninės priežiūros, remonto, tikrinimo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuotėkio ir (ar) išmontavimo darbus atliktų teisės aktų nustatytą kvalifikaciją turintis asmuo, neužtikrinimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Reikalavimų nustatyta tvarka tikrinti dėl galimo nuotėkio įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, pažeidimas arba šios įrangos, turinčios gedimų, dėl kurių ozono sluoksnį ardančios medžiagos patenka arba gali patekti į aplinką, eksploatavimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Teisės aktų nustatytų įrangos, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ženklinimo reikalavimų, duomenų apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų iš įrangos surinkimą, naudojimą įrangai papildyti, kitos nustatytos informacijos apie įrangos eksploatavimą tvarkymo ir saugojimo reikalavimų ir (arba) reikalavimo užtikrinti, kad prie įrangos būtų saugaus eksploatavimo ir priežiūros instrukcija ir (arba) kad būtų laikomasi šios instrukcijos, pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Reikalavimų nustatyta tvarka surinkti ozono sluoksnį ardančias medžiagas iš įrangos, kurioje yra šių medžiagų, techninės priežiūros, remonto metu arba prieš įrangą išmontuojant ir pašalinant pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų arba įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų, naikinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Reikalavimų imtis teisės aktų nustatytų priemonių išvengti ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuotėkio iš nenaudojamos įrangos pažeidimas ir (arba) nusidėvėjusios, netinkamos naudoti ir (arba) nereikalingos įrangos išmontavimas arba tokios įrangos atliekų apdorojimas pažeidžiant ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimo į aplinką prevencijos ir mažinimo reikalavimus užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, jeigu dėl to į aplinką buvo išmesta ozono sluoksnį ardančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Įrangos ir produktų, kuriuose yra chlorfluorangliavandenilių, halonų, tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių, bromchlormetano, metilbromido ar šių medžiagų turinčių mišinių, arba įrangos ir produktų, kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importas, tiekimas rinkai, eksportas ir (arba) eksploatavimas (išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytas veikas) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Įrangos ir produktų, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių ar šių medžiagų turinčių mišinių, arba įrangos ir produktų, kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importas, tiekimas rinkai, eksportas ir (arba) eksploatavimas (išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytas veikas) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Informacijos apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų, įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importą, eksportą, įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, sunaikinimą, apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą, surinkimą iš įrangos ar produktų, recirkuliaciją, regeneraciją, apie eksploatuojamą ar disponuojamą įrangą, įrangos pirkimą, pardavimą, kitokį perleidimą kitai įmonei, ozono sluoksnį ardančių medžiagų įrangoje keitimą kitomis medžiagomis, įrangos išmontavimą nepateikimas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų etiketėje teisės aktų nustatytų papildomos informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Halonų saugojimas, kai įmonė neatitinka halonus saugojančiai įmonei teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimas laboratorijos ir analizės reikmėms neužsiregistravus teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimą, gavybą ir žemės gelmių ertmių naudojimą

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas angliavandenilių naudojimas ir (arba) gavyba užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas ir (arba) gavyba užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

112 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų ir rekultivavimo reikalavimų pažeidimą

Žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų pažeidimas po to, kai juridinis asmuo buvo raštu įspėtas apie pažeidimą, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota 1 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 25 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota 1 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 25 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių (geologinio) tyrimo reikalavimų pažeidimą

Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas, taip pat žemės gelmių tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą

Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

115 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos ir anglies dioksido geologinio saugojimo reikalavimų pažeidimą

Neteisingų duomenų apie anglies dioksido suleidimo įrenginių, anglies dioksido geologinės saugyklos komplekso ir (arba) anglies dioksido santalkos ir aplinkos monitoringą pateikimas arba šių duomenų nepateikimas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos vykdymas pažeidžiant darbų projekto reikalavimus arba anglies dioksido srauto sudėties ar anglies dioksido srauto priėmimo tvarkos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo tvarkos, biržių atrėžimo ir (ar) medžių atrinkimo bei ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos, vidinės miškotvarkos projektų sudarymo, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius

Apvaliosios medienos matavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Biržių atrėžimas ir (ar) medžių atrinkimas bei ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Netinkamas ūkinių priemonių projektavimas, kai dėl to pateiktas derinti vidinės miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai, ir (arba) neteisingas miškų amžiaus ir rūšinės sudėties nustatymas sudarant miškotvarkos projektus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

117 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą miško žemėje

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 300 ir daugiau kietmetrių, bet mažiau kaip 500 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 300 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

118 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą be leidimo

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ir (ar) išvežama iki 10 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama 300 ir daugiau kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki septynių tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama iki 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama 300 ir daugiau kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

119 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą

Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus užtraukia baudą už kiekvieną neatkurtą miško hektarą po vieną tūkstantį keturis šimtus eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą už kiekvieną neatkurtą miško hektarą po tris tūkstančius eurų.

120 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

121 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimą

Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, jeigu buvo padaryta žala aplinkai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

122 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimą

Atkuriamųjų sklypų, genetinių sklypų, biosferos poligonų ir (ar) buferinės apsaugos zonų, išskyrus paveldo objektų buferinės apsaugos zonas, apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Valstybinių parkų ir (ar) biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančius rezervatus, draustinius ir paveldo objektus, apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 4 ar 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Rezervatų, draustinių, paveldo objektų, paveldo objektų buferinės apsaugos zonų, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių rezervatų, draustinių ir (ar) paveldo objektų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 7 ar 8 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Valstybinių parkų, draustinių ir (ar) biosferos rezervatų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas neteisėtai pastatant, laikant ir (ar) naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir (ar) kitiems tikslams vagonėlius, kitus kilnojamuosius objektus ir (ar) įrenginius užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 10 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

123 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už paviršinių vandens telkinių apsaugos reikalavimų pažeidimą

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir (ar) pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Ataskaitų apie išgaunamą vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

125 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą

Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

126 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą

Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas terminas likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltas pasekmes, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas terminas likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

127 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą (išskyrus atvejus, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei) nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

128 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už užstato taikymo ir užstato sistemos organizavimo reikalavimų pažeidimą

Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pareigos pakuotę pažymėti atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas, nepateikimas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitos ir informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą nepateikimas nustatytu laiku užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių nevykdymas užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų eurų.

Papildyta skyriumi:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

IX SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

129 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos  klausimais

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje.

Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika:

1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;

2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas;

3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją Lietuvoje;

4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus;

5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų padarinius;

6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius;

7) vykdo kitus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos klausimais.

130 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų santykis su tarptautinėmis aplinkos apsaugos sutartimis

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublikos įstatymai turi atitikti Lietuvos ratifikuotas tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais ir visuotinai pripažintas tarptautines aplinkos apsaugos normas.

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse aplinkos apsaugos klausimais įtvirtinamos taisyklės turi atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus aplinkos kokybės normatyvus ir standartus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                            BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1992 m. sausio 21 d.

Nr. I-2223

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 157).

2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114).

3. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17).

4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, p. 1).

Papildyta punktu:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Priedo pakeitimai:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 15, 16, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 27 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 21 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32(1), 32(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1744, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4550 (2008-10-18)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-783, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2646 (2010-05-11)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1538, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 15 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1), 19(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1718, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08063

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 23-1, 23-2, 23-3, 23-4 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 32-1, 32-2, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32-3 straipsniu įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas