Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.09)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992, Nr.5-75

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

***Pabaiga***

                         LIETUVOS RESPUBLIKOS

                          APLINKOS APSAUGOS

                             ĮSTATYMAS

                      I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

     1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

     Šiame įstatyme:

     aplinka - gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis,  augalai, gyvūnai, organinės  ir  neorganinės medžiagos, antropogeniniai komponentai) bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos;

     aplinkos apsauga - aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio,  biologinio  bei  kitokio  neigiamo  poveikio, atsirandančio naudojant gamtos išteklius;

     gamtos  ištekliai  - gyvosios ar negyvosios  gamtos elementai, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams;

     ekosistema  - funkcinė gyvųjų ir negyvųjų  elementų sistema, kurios komponentus jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai;

     aplinkos apsaugos normatyvas - tai nustatyta tvarka įteisinta ūkinės ar kitos veiklos poveikio aplinkai leistinumo skaitmeninė ar loginė išraiška;

     aplinkos apsaugos standartas - tai nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos;

     gamtos išteklių limitavimas - gamtos išteklių naudojimo normų nustatymas, atsižvelgiant į turimas žinias apie gamtos išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir išsaugojimą ateičiai;

     kenksmingas poveikis aplinkai - ekosistemos ar  jos komponentų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;

     aplinkos monitoringas - sistemingas aplinkos bei jos komponentų  būklės  ir kitimo stebėjimas,  antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė;

     poveikio aplinkai vertinimas - planuojamos veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo procesas;

     ekologinė informacija - duomenų apie aplinkos kokybės būklę visuma;

     ūkinė veikla - ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi įtakos aplinkai;

     pavojingos medžiagos - nuodingos, kenksmingos, degios, sprogstančios, koroziją sukeliančios ir kitos  medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams;

     teršalų emisija - tai teršiančios medžiagos išmetimas į aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

     Šis   įstatymas  reguliuoja  visuomeninius  santykius aplinkosaugos  srityje,  nustato pagrindines  juridinių  bei fizinių  asmenų  teises  ir  pareigas  išsaugant  Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines  sistemas bei  kraštovaizdį,  užtikrinant  sveiką  ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje.

Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir norminiai aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     3 straipsnis. Aplinkos apsaugos objektas

  Aplinkos  apsaugos  objektas  yra  Lietuvos  Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

     4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai

     Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga.

     Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą.

     Gamtos ištekliai  turi būti  naudojami  racionaliai  ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.

     Aplinkos apsauga  grindžiama  visapusiška,  teisinga  ir savalaike ekologine informacija.

     5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija aplinkos

                   apsaugos srityje

     Lietuvos  Respublikos  Seimas,  formuodamas  aplinkos apsaugos valstybės politiką:

     1)  nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos kryptis;

     2) tvirtina aplinkos apsaugos strategiją;

     3)  tvirtina valstybės biudžeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti;

     4)  ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias  Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo tarptautines sutartis;

     5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     6 straipsnis. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema

     Valstybinį  aplinkos  apsaugos  valdymą  Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos apsaugos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos.

     Aplinkos  apsaugos valdymą savivaldybių  teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos.

     Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama aplinkos apsaugos valstybės politiką:

     1)  Aplinkos apsaugos ministerijos teikimu  tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas;

     2)  įstatymų  nustatyta  tvarka  formuoja  valstybės institucijų, įgyvendinančių aplinkos apsaugos  ir  gamtos išteklių naudojimo politiką, sistemą;

     3) koordinuoja valstybės ir vietos savivaldos valdymo institucijų veiklą aplinkos apsaugos ir gamtos  išteklių naudojimo srityje;

     4)  sudaro  ir  įgyvendina  Lietuvos  Respublikos tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;

     5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

     Lietuvos  Respublikos aplinkos apsaugos  ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą:

     1)  organizuoja ir koordinuoja valstybės strategijos įgyvendinimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, rengia valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo programas, numato jų įgyvendinimo tvarką ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos;

     2)  organizuoja  ir koordinuoja valstybinės  svarbos aplinkos apsaugos schemų, kitų aplinkos apsaugos priemonių rengimą, taip pat rengia šias schemas ir priemones, numato jų įgyvendinimo (taikymo) mechanizmą, kontroliuoja, kaip jos vykdomos (taikomos);

     3) rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais projektus, organizuoja bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų teritorinio planavimo dokumentų aplinkos apsaugos klausimais rengimą, pagal savo kompetenciją derina ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskrities, vietos  savivaldos,  kitų  institucijų  teisės  aktų, reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą, galinčią  turėti poveikio  aplinkai,  projektus bei teritorinio  planavimo dokumentus, kad jie atitiktų aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus;

     4) pagal savo kompetenciją rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus bei taisykles;

     5)  pagal savo kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo  limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo  tvarką, reglamentuoja  ir kontroliuoja gamtos išteklių  apskaitą, organizuoja valstybinių kadastrų bei registrų,  priskirtų ministerijos kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą;

     6) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinių rezervatų, draustinių,valstybinių parkų, gamtos paminklų, kitų gamtinio pobūdžio saugomų teritorijų steigimo projektus;

     7)  reglamentuoja  ir kontroliuoja veiklą  saugomose teritorijose,  organizuoja valstybinių rezervatų  valdymą, sudaro ir tikslina Raudonąją knygą, organizuoja ir atlieka darbus, susijusius su retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų išsaugojimu bei gausinimu, reglamentuoja augalų, gyvūnų medžioklės ir žūklės trofėjų įvežimo, išvežimo, taip pat gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką;

     8) nustato ir kontroliuoja teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) emisijos į aplinką normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų atlikti teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) emisiją išdavimo tvarką;

     9) nustato pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingų atliekų, radioaktyviųjų medžiagų bei potencialių biologinės taršos  šaltinių gamybos ir įvežimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir apskaitos tvarką bei radiacinio saugumo normatyvus;

     10) nustato tvarką, kuria įvertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja šį darbą;

     11)  rengia  ir  tvirtina aplinkai padarytos  žalos apskaičiavimo metodikas;

     12)  organizuoja ir koordinuoja kompleksinį aplinkos monitoringą, kuria ir nuolat papildo aplinkos apsaugos ir gamtos  išteklių  naudojimo  kompiuterizuotą  informacijos sistemą, naudojasi šia informacija;

     13) pagal savo kompetenciją organizuoja ir koordinuoja mokslo tyrimus, susijusius su gamtos ištekliais  ir  jų naudojimu bei aplinkos apsauga;

     14) nustatyta tvarka formuoja valstybinį gamtos apsaugos fondą ir disponuoja jo lėšomis;

     15) nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių sutarčių projektus,  pasirašo  šias  sutartis,  organizuoja  jų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;

     16)  informuoja  visuomenę apie aplinkos  būklę  ir koordinuoja ekologinį švietimą, rūpinasi aplinkos apsaugos specialistų rengimu bei tobulinimu, atlieka atestacinį - licencinį darbą;

     17) vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, nustato valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką;

     18) teikia pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo ekonominės sistemos formavimo, dalyvauja nustatant muitų už įvežamus ir išvežamus gamtos išteklius politiką;

     19)  organizuoja  kitų aplinkos  apsaugos  priemonių įgyvendinimą ir kontrolę;

     20) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

     Kitų valstybės institucijų funkcijas aplinkos apsaugos srityje nustato kiti įstatymai bei šių institucijų nuostatai.

     Vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos  įstatymų,  Vyriausybės  bei  Aplinkos  apsaugos ministerijos  priimtų  norminių  aktų  aplinkos  apsaugos klausimais įgyvendinimą:

     1)  valdo, naudoja ir saugo joms priskirtus gamtos išteklius ir aplinkosaugos objektus;

     2)  paskirsto pagal savivaldybėms nustatytus limitus valstybinius gamtos išteklius;

     3) rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones;

     4)  formuoja savivaldybės gamtos apsaugos fondą  ir disponuoja juo, tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;

     5)  steigia  ir  tvarko įstatymų  nustatyta  tvarka savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

     6) pagal kompetenciją nagrinėja ir derina planuojamos veiklos objektų projektus;

     7) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles;

     8) nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis;

     9) pagal kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja jų vykdymą;

     10) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

        II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ

                     ORGANIZACIJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

     7 straipsnis. Piliečių ir visuomeninių organizacijų teisės

     Piliečiai ir visuomeninės organizacijos turi teisę:

     1) laiku gauti teisingą informaciją apie aplinkos būklę ir  gamtos išteklių naudojimą, planuojamos veiklos įtaką aplinkai, kitą aplinkosaugos informaciją;

     2)  dalyvauti planuojamos veiklos poveikio  aplinkai vertinimo procese;

     3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai;

     4) reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

     5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;

     6) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos apsaugos kontrolę;

     7)  reikalauti, kad valstybės valdžios  ir  valdymo institucijos  organizuotų ekologinį švietimą  ir  mokymą, nevaržomai propaguoti aplinkos apsaugos idėjas;

     8) reikalauti nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, netinkamai vykdančius jiems pavestas aplinkos apsaugos funkcijas;

     9) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     8 straipsnis. Valstybinės valdžios, valdymo ir kontrolės

                institucijų pareigos užtikrinant piliečių ir

                visuomeninių organizacijų teises

     Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo :

     1) stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu  įgyvendinamus aplinkos kokybės  normatyvus  bei standartus;

     2)  tenkinti  arba motyvuotai atmesti  piliečių  ir visuomeninių  organizacijų  pasiūlymus  aplinkos  apsaugos klausimais;

     3)  viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus;

     4)  neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus;

     5) visuomenei reikalaujant, organizuoti poveikio aplinkai vertinimą arba motyvuotai jo atsisakyti;

     6)  įvertinti visuomenės pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamos veiklos galimo poveikio aplinkai;

     7)  užtikrinti, kad būtų atlyginta neteisėta veikla padaryta žala aplinkai, o kalti asmenys nubausti;

     8) organizuoti ekologinį švietimą ir mokymą;

     9)  skatinti  piliečius,  visuomenines  organizacijas dalyvauti saugant aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     9 straipsnis. Piliečių ir visuomeninių organizacijų pareigos

     Lietuvos Respublikos piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

     10 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be

                    pilietybės teisės ir pareigos

     Užsienio valstybių  piliečiai bei asmenys be pilietybės privalo vykdyti šio  įstatymo nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių pareigas ir turi visas šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos Respublikos  piliečių teises,  jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitko.

            III SKYRIUS. GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSKAITA

     11 straipsnis. Gamtos išteklių naudojimo objektas

     Gamtos išteklių naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

     12 straipsnis. Saugomos teritorijos ir gamtinis karkasas

     Saugomos teritorijos yra:

     1) išsaugančios - rezervatai, draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai;

     2) apsaugančios - įvairios paskirties apsaugos zonos;

     3)  gamtos išteklius atkuriančios - saugomi  gamtos išteklių sklypai;

     4) kompleksinės paskirties - valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai, biosferos monitoringo teritorijos - biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

     Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos  požiūriu  svarbias  bei  pakankamai  natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia gamtinis karkasas.

     Saugomų teritorijų apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas,kiti įstatymai ir teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     13 straipsnis. Valstybinė gamtos išteklių apskaita

     Valstybinės gamtos išteklių apskaitos, kadastrų tvarkymo ir  atskaitomybės  tvarką  nustato  Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     14 straipsnis. Gamtos išteklių naudotojai

     Gamtos išteklių naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.

      Gamtos išteklių naudojimo pagrindas yra nuosavybės arba naudojimosi teisė.

      Gamtos išteklių naudotojai privalo:

      1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai;

      2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius;

      3) įgyvendinti  priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai;

      4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų  jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas;

      5) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei teisėtų interesų;

      6) neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti;

      7) vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

                  IV SKYRIUS. ŪKINĖS VEIKLOS REGULIAVIMAS

     15 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimas

     Ūkinė veikla planuojama ir vykdoma remiantis šiuo ir kitais įstatymais, norminiais aktais, aplinkos monitoringo, valstybinės gamtos išteklių apskaitos duomenimis, aplinkos apsaugos programomis bei schemomis, kraštotvarkos projektais bei generaliniais planais atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gamtos potencialą.

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti ūkine veikla, savo lėšomis įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio aplinkai vertinimą, parengia dokumentaciją  apie tokios veiklos galimą poveikį aplinkai ir teikia ją derinimui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą planuojamos veiklos  rūšių  ir objektų priskyrimo vietos  savivaldos institucijų ar Aplinkos apsaugos ministerijos kompetencijai sąrašą.

     Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos institucijos įvertina pateiktą dokumentaciją apie galimą ūkinės veiklos įtaką aplinkai ir pateikia pagal savo kompetenciją išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl veiklos galimumo. Sprendimas privalomas institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai.

     Dokumentacijos apie ūkinės veiklos galimą įtaką aplinkai rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     16 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio

                    aplinkai, projektavimas

     Juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys objektų, galinčių turėti poveikio aplinkai, statybą, rekonstravimą ar plėtimą, rengiantys bendruosius ir specialiuosius teritorinio planavimo projektus, projektinėje dokumentacijoje  privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai išvengti.

     Projektinė dokumentacija nustatyta tvarka suderinama su vietos  savivaldos  institucijomis ir  Aplinkos  apsaugos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     17 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas

                    ir plėtimas

     Juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės veiklos objektus tik turėdami šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją.

      Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės  dokumentacijos,  numatytos  šio  įstatymo  16 straipsnyje, arba nesilaikant joje nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbų aplinkosauginius  apribojimus  užtraukia  įstatymų  numatytą atsakomybę.

      Atsakomybės taikymas  neužkerta kelio  šio  įstatymo  6 straipsnyje nurodytoms valstybinio aplinkos apsaugos valdymo ir kontrolės institucijoms arba jų pareigūnams nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės veiklos objektų statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbus.

     18 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų ir išplėstų ūkinės

                    veiklos objektų priėmimas

     Pastatyti, rekonstruoti ir išplėsti ūkinės veiklos objektai priimami  eksploatuoti  tik  įvykdžius  visas  projektinėje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos priemones.

     Priimant  pastatytus,  rekonstruotus,  išplėstus  ūkinės veiklos objektus, dalyvauja Aplinkos  apsaugos  ministerijos sistemos pareigūnai arba pateikiamos jų išvados.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     19 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas

     Juridiniai  ir  fiziniai  asmenys,  prieš  pradėdami eksploatuoti  ūkinės veiklos objektus,  privalo  Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gauti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką leidimą (gamtos išteklių naudojimo leidimą).

     Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos  teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos apskaitą.

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos  objektus, kuriems nereikalingas gamtos  išteklių naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką leidimas, privalo laikytis  tokiems  objektams nustatytų aplinkos  apsaugos normatyvų ir standartų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     20 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų gamyba ir  naudojimas

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos. Tokios medžiagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo ar naudotojo lėšomis.

     Pavojingų  cheminių  medžiagų  naudojimo,  saugojimo, apskaitos  ir leidimų išdavimo, laidojimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija.

     Lietuvos Respublikoje draudžiama cheminio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

  21 straipsnis. Radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir naudojimas

     Radioaktyviųjų  medžiagų  ir  atliekų  bei  kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo,  išvežimo  tvarką nustato  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

     Gaminti radioaktyviąsias medžiagas, skirtas branduoliniam ginklui arba atominių elektrinių kurui, taip pat perdirbti jau panaudotus  tokio  kuro  elementus  Lietuvos  Respublikos teritorijoje draudžiama.

     Lietuvos Respublikoje draudžiama branduolinio  ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     22 straipsnis. Biologiniai taršos šaltiniai

     Potencialių  biologinių  taršos  šaltinių  naudojimo, saugojimo,  apskaitos,  kūrimo, dauginimo,  nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką bei normatyvus nustato Aplinkos apsaugos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

     Lietuvos  Respublikoje draudžiama  biologinio  ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     23 straipsnis. Atliekų tvarkymas

     Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo tvarkyti atliekų apskaitą, laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatytos atliekų laikymo, saugojimo, rūšiavimo, utilizavimo ir nukenksminimo tvarkos. Atliekos tvarkomos, laikomos,  saugomos,  laidojamos,  nukenksminamos   ir transportuojamos gamintojų arba naudotojų lėšomis.

     Juridiniai bei fiziniai asmenys atsako už gamybos proceso metu  susidariusias atliekas tol, kol jos  neperdirbtos, nenukenksmintos arba nustatyta tvarka neperduotos kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

     Žemės sklypus pavojingoms ir radioaktyviosioms atliekoms laikyti, saugoti bei nukenksminti nustatyta tvarka skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Pavojingos  ir  radioaktyviosios  atliekos  laikomos, saugomos  ir nukenksminamos specialiuose įrenginiuose  ar saugyklose.

     Pavojingų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, o kitų - vietos savivaldos institucijos.

     Atliekas įvežti į Lietuvos Respubliką joms saugoti, nukenksminti arba laidoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     24 straipsnis. Ypatingosios ekologinės situacijos

     Ypatingoji ekologinė situacija - pavojinga  aplinkos būklė, kai dėl ūkinės veiklos, avarijos ar kitokio įvykio bei gamtinių priežasčių labai ir (ar) nuolat viršijami aplinkos kokybės normatyvai, degraduoja aplinka.

     Vietovės,  kuriose  susidarė  ypatingoji  ekologinė situacija,skelbiamos ekologinio pavojaus  arba  ekologinės nelaimės zonomis.

     Vietovę,  kurioje  labai viršijami aplinkos  kokybės normatyvai, pavojingai degraduoja aplinka, Aplinkos apsaugos ministerija skelbia ekologinio pavojaus zona.

     Vietovę, kurioje dėl ūkinės veiklos, avarijos, kitokio poveikio ar gamtinių priežasčių negrįžtamai degradavo aplinka ir  ji  nebetinka  žmonėms  gyventi,  Aplinkos  apsaugos ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė skelbia ekologinės nelaimės zona.

     Vietovė, kuri paskelbiama ekologinės nelaimės  zona, žymima specialiais ženklais.

     Ekologinio  pavojaus ir ekologinės  nelaimės  zonose sustabdoma,  ribojama arba uždraudžiama neigiamos  įtakos aplinkai  ir žmonių sveikatai turinti veikla. Ekologinio pavojaus zonos režimą nustato Aplinkos apsaugos ministerija, o ekologinės  nelaimės zonos režimą - Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Ypatingųjų  ekologinių situacijų metu juridiniai  ir fiziniai asmenys šalina priežastis, likviduoja padarinius, vykdo kitas nustatyto režimo priemones.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskrities viršininkas ar vietos savivaldos institucijos turi teisę pasitelkti specialiąsias tarnybas, organizacijas bei gyventojus ekologinių nelaimių priežastims ir padariniams likviduoti, priimti sprendimus dėl gyventojų evakuacijos.

     Ekologinių nelaimių likvidavimo išlaidas atlygina kalti juridiniai ir fiziniai asmenys, o kitais atvejais - valstybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)

           V SKYRIUS. APLINKOS BŪKLĖS STEBĖJIMO IR NEIGIAMO

                   POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO SISTEMA

     25 straipsnis. Aplinkos būklės stebėjimo sistema

     Aplinkai  ir jos komponentų būklei stebėti Lietuvos Respublikoje sudaroma vieninga aplinkos monitoringo sistema, apimanti valstybinį ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Aplinkos apsaugos ministerija vykdo aplinkos monitoringą ir koordinuoja ūkio subjektų vykdomą aplinkos monitoringą.

     Valstybinis  aplinkos monitoringas  finansuojamas  iš valstybės lėšų.Ūkio subjektai aplinkos monitoringą vykdo savo lėšomis.

     Valstybinio ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo turinį, struktūrą bei vykdymo tvarką nustato Aplinkos monitoringo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     26 straipsnis. Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema

     Neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ribojamas aplinkos  apsaugos  normatyvais,  standartais,  limitais, teisinėmis ir ekonominio reguliavimo priemonėmis.

     Lietuvos Respublikoje nustatomi teršalų koncentracijos aplinkoje bei atskiruose aplinkos komponentuose,  teršalų emisijos į aplinką, cheminių ir kitokių aplinkai pavojingų medžiagų  naudojimo, gamtos išteklių naudojimo, triukšmo, vibracijos, elektromagnetinių laukų ir kitokio  poveikio, radiacinio saugumo, bendrosios antropogeninės apkrovos ir kiti aplinkos apsaugos normatyvai.

     Prieš naujos technologijos, gaminio ar medžiagos kūrimą, gamybos pradžią ir įdiegimą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     27 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo valstybinė ekspertizė

     Poveikio  aplinkai  vertinimo  valstybinę  ekspertizę nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos apsaugos ministerija.

     Poveikio  aplinkai vertinimo valstybinės  ekspertizės išvados  yra privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

            VI SKYRIUS. EKONOMINIS APLINKOS APSAUGOS MECHANIZMAS

     28 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės

     Ekologiniai  ir ekonominiai valstybės interesai derinami taikant  Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintą ekonominį aplinkos apsaugos mechanizmą. Jį sudaro:

      1) mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą;

      2) mokesčiai už aplinkos teršimą;

      3) kreditavimo reguliavimas;

      4) valstybės subsidijos;

      5) kainų politika;

      6) ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas;

      7) kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės.

  29 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominių priemonių įgyvendimo būdai

     Mažaatliekių technologijų diegimas, ekologiškos produkcijos gamyba skatinami  mažinant mokesčius,  teikiant  kreditavimo lengvatas bei valstybės subsidijas.

  30 straipsnis. Aplinkos apsaugos priemonių valstybinis finansavimas

     Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė bei savivaldybės.

     Aplinkos apsaugai skiriamos valstybės biudžeto lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas prioritetines kryptis ir programas.

     Valstybinis gamtos apsaugos fondas ir savivaldybių gamtos apsaugos fondai yra papildomi aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai. Papildomas finansavimo šaltinis gali būti užsienio kreditai.

     Valstybinio gamtos apsaugos fondo sudarymo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

         VII skyrius. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir

                        teisinė atsakomybė

Skyriaus pavadinimas pakeistas:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     31 straipsnis. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė

     Lietuvos Respublikoje valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos ministerijos sistemos pareigūnai - valstybiniai  aplinkos apsaugos inspektoriai.

     Vykdydami tarnybines pareigas, valstybiniai  aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

     1) nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės ir kitos veiklos objektų statybą ar rekonstravimą, sustabdyti ar apriboti juridinių ir fizinių asmenų veiklą, jeigu pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai arba ši veikla neatitinka aplinkos apsaugos normatyvų, taisyklių, limitų ir kitų nustatytų sąlygų;

     2)  pateikę  tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi  įeiti (įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų,  ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo teritorijas ir objektus, kad vykdytų juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo  kontrolę ir atliktų kontrolinius tyrimus  bei matavimus;

     3) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;

     4) nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

     5)  sustabdyti ir tikrinti Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių laivus, kitas vandens transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus, teritoriniuose vandenyse  ir ekonominėje  zonoje - vykdyti juose valstybinę  aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, taip pat vykdyti šią kontrolę tarptautiniuose vandenyse esančiuose Lietuvos Respublikos laivuose;

     6) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą;

     7) pagal tarptautinius įsipareigojimus tikrinti Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu tarptautiniuose vandenyse;

     8)  įstatymų numatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policiją arba gyvenvietės, apylinkės savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti;

     9)  saugoti, nešioti ir panaudoti nustatyta  tvarka tarnybinį ginklą bei specialiąsias priemones - antrankius, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones;

     10) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.

     Aplinkos  apsaugos ministerija, vykdydama  valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, steigia neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių institucijas, tvirtina jų nuostatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     32 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos aplinkai

                  atlyginimo būdai

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų juridinių ir fizinių asmenų turtui bei interesams, privalo atlyginti visus nuostolius ir, esant galimybei, atstatyti aplinkos objekto būklę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     33 straipsnis. Ieškiniai dėl neteisėta veika padarytos žalos

                    atlyginimo

     Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę:

     1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos;

     2) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

     34  straipsnis. Teisinė atsakomybė, ginčų  aplinkos apsaugos

              klausimais nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka

     Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

     Ginčus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.

     Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių bei fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų  nustatyta  tvarka, jeigu  Lietuvos  Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

               VIII SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS

                BENDRADARBIAVIMAS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE

     35 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas

                    aplinkos apsaugos klausimais

     Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje.

     Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika:

      1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;

      2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas;

      3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją Lietuvoje;

      4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus;

      5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų padarinius;

      6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius;

      7) vykdo  kitus tarptautinius  įsipareigojimus  aplinkos apsaugos klausimais.

  36 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų

                 santykis su tarptautinėmis aplinkos apsaugos sutartimis

     Lietuvos Respublikos  įstatymai turi  atitikti  Lietuvos ratifikuotas tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais ir visuotinai pripažintas tarptautines aplinkos apsaugos normas.

     Lietuvos  Respublikos  tarptautinėse  sutartyse  aplinkos apsaugos klausimais įtvirtinamos taisyklės turi atitikti Lietuvos Respublikoje  nustatytus  aplinkos  kokybės  normatyvus  ir standartus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS   BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1992 m. sausio 21 d.

         Nr.I-2223