Suvestinė redakcija nuo 2005-02-04 iki 2007-06-21

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 166-6081, i. k. 104301MISAK00D1-569

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, KURIOMS NĖRA SUDARYTAS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2004 m. lapkričio 8 d. Nr. D1-569

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40 ir 11.5 punktais,

1. Tvirtinu Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašą (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 119 „Dėl Miško kirtimo privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 31-1174).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-569

 

MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, kurioms NĖRA sudarytas MIŠKOTVARKOS PROJEKTas, TVARKos aprašas

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis tvarkos aprašas nustato, kokie miško kirtimai leidžiami privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas (toliau – Miškotvarkos projektas), kas gali atrinkti ir paženklinti kirstinus medžius.

 

II. MIŠKO KIRTIMAI PRIVAČIOSE VALDOSE, KURIOMS NĖRA SUDARYTAS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

 

2. Miško savininkams privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas Miškotvarkos projektas, leidžiami šie miško kirtimai:

2.1. šviesinimo ir valymo kirtimai. Šiais atvejais kirstinus medžius gali atrinkti pats miško savininkas, kirstinų medžių ženklinti nebūtina, tačiau atliekant šviesinimo ir valymo kirtimus, negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6;

2.2. retinimai ir einamieji kirtimai. Šie kirtimai gali būti leidžiami valstybiniam miškų pareigūnui (toliau – Pareigūnas) ar miškininkui specialistui, turinčiam teisę ženklinti kirstinus medžius, nustačius ir raštiškai patvirtinus, kad tame sklype tikslinga atlikti miško ugdymo kirtimus. Vadovaudamiesi Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 669 (Žin., 2004, Nr. 25-778), kirstinus medžius atrenka Pareigūnai, miškininkai specialistai bei savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgiję teisę ženklinti kirstinus medžius. Vadovaudamiesi Kirstinų medžių ženklinimo privačiuose miškuose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-458 (Žin., 2004, Nr. 136-4972), kirstinus medžius einamiesiems kirtimams paženklina Pareigūnai, miškininkai specialistai bei savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgiję teisę ženklinti kirstinus medžius, retinimo kirtimams kirstinų medžių ženklinti nebūtina;

2.3. rinktiniai sanitariniai kirtimai. Šiais kirtimais kertamus sausuolius, vėjavartas bei vėjalaužas gali atrinkti pats miško savininkas (kirstinus medžius ženklinti neprivaloma). Kiti rinktiniais sanitariniais kirtimais kertami medžiai atrenkami, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-141 (Žin., 2004, Nr. 55-1917). Juos kirtimui atrenka ir paženklina Pareigūnai, miškininkai specialistai bei savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgiję teisę ženklinti kirstinus medžius;

2.4. III–IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų drebulynų, baltalksnynų, gluosnynų bei blindynų pagrindiniai kirtimai. Vietoje patikslinę sklypo taksacinę charakteristiką, biržę atrėžia ir brėžinį sudaro Pareigūnai arba miškininkai specialistai. Gryni drebulynai, baltalksnynai, blindynai bei gluosnynai gali būti kertami plynais ar neplynais kirtimais. Grynu medynu laikomas toks medynas, kai pirmojo ardo vyraujančios medžių rūšies tūris sudaro => 76 % medynų tūrio. Šių kirtimų biržėse kirstinus medžius ženklinti neprivaloma;

2.5. III–IV miškų grupių miškuose mišriuose medynuose, nepriklausomai nuo amžiaus, drebulių, baltalksnių, blindžių bei gluosnių pagrindiniai kirtimai. Mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus atrankiniais kirtimais kertamas drebules, baltalksnius, blindes bei gluosnius atrinkti gali pats miško savininkas. Kirstinų medžių ženklinti neprivaloma. Tačiau medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,6;

2.6. plyni sanitariniai kirtimai. Plyni sanitariniai kirtimai – tai didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medynų amžiaus. Plyni sanitariniai kirtimai atliekami tuose medynuose, kuriuose rinktiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Tais atvejais, kai atlikus rinktinius sanitarinius kirtimus medynų skalsumas liktų ne didesnis kaip 0,4, miško savininkui pageidaujant, leidžiama tokį medyną kirsti plynai. Plynais sanitariniais kirtimais numatytas kirsti medynas apžiūrimas ir šių kirtimų dokumentacija parengiama, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-141;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-46, 2005-01-26, Žin., 2005, Nr. 16-519 (2005-02-03), i. k. 105301MISAK000D1-46

 

2.7. pribręstančių medynų bei brandžių ir perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimai III–IV miškų grupių miškuose nuosavų statinių statybai ir remontui. Šie kirtimai vykdomi, vadovaujantis Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose pagrindinių kirtimų tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118 (Žin., 2002, Nr. 31-1173).

3. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus ir rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos, ir išduodami vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 (Žin., 2004, Nr. 116-4348).

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

4. Asmenys, pažeidę šio tvarkos aprašo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-46, 2005-01-26, Žin., 2005, Nr. 16-519 (2005-02-03), i. k. 105301MISAK000D1-46

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. D1-569 "Dėl Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo