Suvestinė redakcija nuo 2021-11-27
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 165-6027, i. k. 1041010NUTA0IX-2532
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. lapkričio 2 d. Nr. IX-2532
Vilnius
2 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. VIII-1848 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 59-1767).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. lapkričio 2 d.
nutarimu Nr. IX-2532
(Lietuvos Respublikos Seimo
2016 m. lapkričio 8 d.
nutarimo Nr. XII-2765 redakcija)
ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS
NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga. Valstybės, kaip įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas). Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitų bankuose. Taryba yra atskaitinga Seimui.
2. Taryba yra Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.
3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų ir kitais įstatymais, šiais nuostatais, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros ir kalbos etniniam savitumui išsaugoti, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti.
II SKYRIUS
TARYBOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
5. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.
6. Tarybos, kaip ekspertinės institucijos, pagrindinės strateginės veiklos kryptys apima šias sritis:
6.2. tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimą ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtrą;
6.4. specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimą;
6.8. etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimą;
7. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
7.1. patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos ir strategijos formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti ir koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
7.2. teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
7.3. analizuoti etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei, savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms ir visuomenei;
7.4. ugdyti visuomenės tautinę savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
8. Įgyvendindama savo uždavinius, Taryba:
8.1. rengia, vertina ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos strategijos, jos prioritetų ir įgyvendinimo koordinavimo;
8.2. vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
8.3. analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo;
8.4. rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga, projektus, teikia juos Seimui ir Vyriausybei;
8.5. teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei kultūrai, nematerialiam kultūros paveldo apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, dėl finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;
8.6. atlieka Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo koordinavimą ir įgyvendinimo priemonių ekspertavimą;
8.7. inicijuoja valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padeda Vyriausybei koordinuoti bei prižiūrėti jos įgyvendinimą;
8.8. teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
8.9. tvirtina Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus (toliau – Regioninių tarybų nuostatai), organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį;
III SKYRIUS
TARYBOS TEISĖS
9. Taryba turi teisę:
9.1. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa ir plėtra, nematerialaus kultūros paveldo apsauga;
9.2. teikti išvadas ir siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo nustatymo, kaupimo, saugojimo ir tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos, etninės kultūros ugdymo, tautinio paveldo produktų ir kultūrinio turizmo, kitais etninės kultūros plėtros ir globos klausimais;
9.3. teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl etninės kultūros sklaidos;
9.4. sudaryti nuolatines ir laikinąsias darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus įvairių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti bei sprendimams priimti, teisės aktų projektams rengti;
9.5. organizuoti konferencijas ir kitus renginius strateginiais etninės kultūros plėtros ir valstybinės globos, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais;
9.6. siūlyti kandidatus nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, valstybinėms ir kitoms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;
IV SKYRIUS
TARYBOS STRUKTŪRA IR SUDARYMAS
10. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į Tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa ir plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Kauno tautinės kultūros centras ir šių nuostatų 19 punkte nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos kadencija – 4 metai. Tarybos nariai pareigas eina tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos sudėtį. Naujos kadencijos Taryba pradedama sudaryti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios Tarybos kadencijos pabaigos.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-716, 2021-11-25, paskelbta TAR 2021-11-26, i. k. 2021-24408
11. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas, išskyrus šių nuostatų 13 ir 17 punktuose nustatytas sąlygas, kai Tarybos posėdyje renkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas.
12. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, kurio teikimu Seimas tvirtina Tarybos sudėtį.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIII-112, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29237
13. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų rengiamas pirmasis Tarybos posėdis. Pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių, rengia Seimo Kultūros komitetas. Šiame posėdyje Taryba iš savo narių išsirenka kandidatą pirmininko pareigoms, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIII-112, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29237
14. Tarybos pirmininko rinkimai vyksta tokia tvarka:
14.2. kandidatai pristato savo veiklos programas, atsako į Tarybos narių ir posėdžio dalyvių klausimus;
14.4. jeigu būti Tarybos pirmininku kandidatuoja daugiau negu du Tarybos nariai ir nė vienas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tą pačią dieną skelbiamas antrasis balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kai po antrojo balsavimo nė vienas iš kandidatų nesurenka pusės visų Tarybos narių balsų, Tarybos pirmininku laikomas išrinktu daugiausia balsų surinkęs kandidatas.
15. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Tarybos siūlomą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms 4 metų kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos Tarybos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, atlyginimas apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.
16. Tarybos pirmininkas:
16.3. šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;
16.4. pasirašo Tarybos priimtus nutarimus, išvadas, siūlymus, rekomendacijas, bendradarbiavimo sutartis, posėdžių protokolus, ataskaitas ir kitus Tarybos dokumentus;
16.6. įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir iš jo atleidžia Tarybos administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis;
16.7. yra Tarybai skirtų lėšų ir asignavimų valdytojas, teikia Tarybai tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;
16.9. kiekvienais metais iki kovo 1 dienos atsiskaito Seimui už Tarybos darbą, pateikdamas metinę Tarybos veiklos ataskaitą;
17. Seimui patvirtinus Tarybos pirmininką, Tarybos posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių, Taryba tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jeigu raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu. Atšaukus Tarybos pirmininko pavaduotoją, renkamas naujas Tarybos pirmininko pavaduotojas šiame punkte nustatyta tvarka.
18. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti pareigų, dalį jo funkcijų atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas: atstovauja Tarybai, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu, pasirašo tų posėdžių protokolus, tuose posėdžiuose priimtus Tarybos siūlymus ir kitus dokumentus.
19. Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Regioninių tarybų nuostatus. Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatuose nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį.
21. Kiekviena regioninė taryba pirmajame savo posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma renka savo pirmininką ir jo pavaduotoją (pavaduotojus), kuriuos tvirtina Taryba.
V SKYRIUS
Tarybos ir regioninių tarybų narių teisės ir pareigos
23. Tarybos (regioninės tarybos) nario teisės:
23.2. pasisakyti Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiuose, siūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę papildomus klausimus, teikti pastabas ir pasiūlymus;
24. Tarybos (regioninės tarybos) nario pareigos:
24.2. Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba jos pirmininko pavedimu vadovauti Tarybos (regioninės tarybos) nuolatinėms ar laikinosioms darbo grupėms ir dalyvauti jų veikloje;
24.4. Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba jos pirmininko pavedimu dalyvauti institucijų ar organizacijų posėdžiuose, kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami su etninės kultūros globa ir plėtra susiję klausimai;
24.5. Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba jos pirmininko pavedimu atstovauti Tarybai Lietuvoje ir užsienyje;
25. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
25.1. kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir Seimas (Taryba) patvirtina naujos sudėties Tarybą (regioninę tarybą);
25.4. kai pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jis negali eiti pareigų;
25.5. kai dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, išskyrus nuosprendžius dėl neatsargaus nusikaltimo ar kito mažesnio sunkumo nei baudžiamasis nusižengimas nusikaltimo padarymo;
26. Šių nuostatų 25.3–25.6 papunkčiuose nurodytais atvejais Seimas priima atitinkamą sprendimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. Tarybos (regioninės tarybos) nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus Tarybos kadencijai, Tarybos ar regioninės tarybos pirmininkas kreipiasi į tą narį delegavusią instituciją dėl kito asmens delegavimo į Tarybą ar regioninę tarybą iki kadencijos pabaigos. Pasiūlytas į Tarybos narius kitas asmuo teikiamas tvirtinti Seimui Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o pasiūlytas į regioninės tarybos narius asmuo teikiamas tvirtinti Tarybai šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
TARYBOS ir regioninių tarybų DARBO ORGANIZAVIMAS
27. Tarybos darbo tvarką nustato jos patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas. Regioninės tarybos dirba pagal Tarybos patvirtintą kiekvienos regioninės tarybos darbo reglamentą.
28. Eiliniai Tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį, iš viso ne mažiau kaip 10 kartų per metus, o regioninės tarybos – 4 kartus per metus. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Tarybos (regioninės tarybos) pirmininkas, kai jo nėra, – jo pavaduotojas, o kai nėra pirmininko ir jo pavaduotojo, – Tarybos (regioninės tarybos) sprendimu paskirtas jos narys.
29. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžio darbotvarkė ir posėdžio medžiaga Tarybos (regioninės tarybos) nariams pateikiamos ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki Tarybos (regioninės tarybos) posėdžio.
30. Taryba (regioninė taryba) gali keisti savo posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
31. Prireikus į Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius kviečiami specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai ir suinteresuoti asmenys.
32. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiai protokoluojami, daromas garso įrašas. Išvažiuojamųjų posėdžių metu, jeigu techninių galimybių nėra, posėdžių garso įrašai nedaromi.
33. Visi posėdžio metu priimti oficialūs dokumentai saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
34. Tarybos (regioninės tarybos) sprendimu skirtingų etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti ir sprendimams priimti iš Tarybos (regioninės tarybos) narių sudaromos nuolatinės ir laikinosios darbo grupės, kurioms vadovauja vienas iš Tarybos (regioninės tarybos) narių. Į nuolatines ir laikinąsias darbo grupes gali būti įtraukiami kviestiniai svarstomo klausimo srities ekspertai ir kiti kompetentingi asmenys. Nuolatinių ir laikinųjų darbo grupių posėdžiai protokoluojami, parengti dokumentų projektai ir siūlymai teikiami svarstyti Tarybai (regioninei tarybai).
VII SKYRIUS
Tarybos administracija
36. Tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Tarybos administracija, atliekanti Tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. Administracijai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir iš jo atleidžia Tarybos pirmininkas.
37. Tarybos administracijos direktorius:
37.2. pagal savo kompetenciją užtikrina, kad Tarybos veikloje būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kad teisės aktai būtų vykdomi;
37.4. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tvirtina su Tarybos pirmininku suderintus Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus, suderinęs su Tarybos pirmininku skiria jiems nuobaudas ir juos skatina;
37.5. skiria administracijos darbuotojus Tarybos ir regioninių tarybų, nuolatinių ir laikinųjų darbo grupių posėdžiams organizuoti ir protokoluoti, jų dokumentacijai tvarkyti;
37.6. vadovaudamasis Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentu, atsako už sutarčių su Tarybos nariais, ekspertais, programų ir kitų dokumentų projektų rengimo grupių nariais ir kitais Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurių paslaugų reikia Tarybos uždaviniams atlikti, parengimą;
37.7. organizuoja Tarybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimą;
37.9. organizuoja Tarybos finansinės veiklos auditą, teikia Tarybos pirmininkui ir Finansų ministerijai bei kitoms institucijoms jų nustatyta tvarka lėšų naudojimo apyskaitas;
VIII SKYRIUS
TARYBOS LĖŠOS
38. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
39. Tarybos lėšos naudojamos:
39.2. Tarybos pirmininko, Tarybos narių ir Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui (Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui pagal pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu);
39.3. Tarybos ir regioninių tarybų narių, nuolatinių ir laikinųjų darbo grupių narių, atvykstančių iš kitų Lietuvos miestų į Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius, kelionių išlaidoms apmokėti;
39.4. Tarybos (regioninės tarybos) narių ir kviečiamų ekspertų honorarams už parengtus studijas, pranešimus, ekspertizes ir kitus autorinius darbus mokėti, Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programai vykdyti;
39.5. kitoms Tarybos (regioninės tarybos) narių išlaidoms apmokėti, kiek tai susiję su Tarybos uždavinių įgyvendinimu;
39.7. Tarybos ir regioninių tarybų organizuojamų konferencijų bei kitų renginių organizavimo išlaidoms apmokėti;
39.8. ekspertinę veiklą apibendrinančių bei informacinio pobūdžio etninės kultūros leidinių leidybai;
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-2765, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-10, i. k. 2016-26565
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XIII-111, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29236
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XII-2765, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-10, i. k. 2016-26565
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XIII-112, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29237
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. XII-2765 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XIV-716, 2021-11-25, paskelbta TAR 2021-11-26, i. k. 2021-24408
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo