Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 133-4796, i. k. 1041100NUTA00001067
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ADVOKATŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1067
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu
Nr. 1067
ADVOKATŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau vadinama – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas.
2. Advokato darbo vietoje turi būti saugomos draudimo liudijimo (poliso) ir kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, kopijos.
3. Sudarius draudimo sutartį, šiose Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudikas – asmuo, turintis teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.
Draudėjas – advokatas, sudaręs draudimo sutartį, arba advokatų profesinė bendrija, sudariusi draudimo sutartį.
Nukentėjęs tretysis asmuo – asmuo, kuris šiose Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jo turtui padarytos žalos neteisėtais advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą.
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
6. Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą.
7. Draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą jų pačių ir jų šeimos narių asmenų turtui. Draudimo objektas taip pat nėra draudėjo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su advokato veikla.
III. DRAUDIMINIS ĮVYKIS
8. Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, jeigu reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
8.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui);
8.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos;
8.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos dėl neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmų vykdant advokato veiklą;
9. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmų, padidėjo po to, kai nukentėjęs tretysis asmuo pareiškė draudėjui šių Taisyklių 8 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas šių Taisyklių 8.3 punkte, yra draudiminis įvykis.
IV. NEDRAUDIMINIS ĮVYKIS
10. Nedraudiminis įvykis yra:
10.1. advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
10.2. tyčiniai advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmai, kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);
10.3. veikos, kuriomis padaryta žala, užtraukiančios advokatui, advokato padėjėjui ar kitam advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojui baudžiamąją atsakomybę;
10.4. advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;
10.6. advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmai, sukėlę žalą, padaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
10.7. žala, tiesiogiai ar netiesiogiai nulemta toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusi, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
10.7.1. žala, padaryta karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą);
10.7.2. žala, padaryta bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį).
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
11. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudiminiam įvykiui. Kai draudžiama advokatų profesinės bendrijos civilinė atsakomybė, draudimo suma nustatoma pagal šios advokatų bendrijos dalyvių skaičių, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1375, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20596
12. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią visai draudimo sumai ar jos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos termino pabaigos visai draudimo sumai, neišskaitant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
13. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
15. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.
Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
16. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas: "Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas)" ir nuoroda į šias Taisykles (nurodomas šių Taisyklių pavadinimas, "Valstybės žinių" numeris ir publikacijos numeris).
17. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą rašytinį prašymą, kurio turinį ir formą nustato draudikas.
18. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
19. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šių Taisyklių 18 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
20. Jeigu draudėjas neįvykdo šių Taisyklių 18 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 18 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.
21. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
24. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga (kalendorinė data), taip pat šalių nustatytas ne trumpesnis kaip vienerių metų nuo draudimo sutarties pabaigos laikotarpis, per kurį nukentėjusiems tretiesiems asmenimis atsiranda žala dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmų vykdant advokato veiklą, nurodomi draudimo liudijime (polise).
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS
25. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo per 5 dienas raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais.
26. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su minėtąja tvarka susipažino.
IX. DRAUDIMO RIZIKOS SUMAŽĖJIMAS
27. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ
XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDIMINIAM ĮVYKIUI
29. Įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas, gavęs reikalavimą atlyginti žalą, privalo laikytis draudiko rašytinių nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.
30. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
31. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
32. Draudikas privalo šių Taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių Taisyklių 29 punkte.
XII. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
34. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir nukentėjęs tretysis asmuo.
35. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
36. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
37. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
38. Jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nurodytos sumos – 290 eurų arba lygus šiai sumai, žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina draudėjas. Jeigu žalos dydis viršija Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nurodytą sumą – 290 eurų, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą šių Taisyklių nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1375, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20596
39. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.
XIII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIEMS TRETIESIEMS ASMENIMS
41. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
41.2. dokumentus, įrodančius neteisėtus advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmus vykdant advokato veiklą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
42. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje.
43. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
44. Jeigu praėjus šių Taisyklių 42 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį ir nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis. Tai draudiko neatleidžia nuo delspinigių ir (ar) palūkanų, nurodytų šių Taisyklių 43 punkte, mokėjimo.
XIV. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
46. Nukentėjęs tretysis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, nukentėjęs tretysis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
46.1. nukentėjusio trečiojo asmens užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;
47. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
49. Jeigu draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
50. Jeigu draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XVI. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ, NUMATYTŲ 32 PUNKTE, ATLYGINIMAS
51. Draudėjo išlaidos, nurodytos šių Taisyklių 32 punkte, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
52. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šių Taisyklių 32 punkte, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
53. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (29 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.
XVII. DVIGUBAS DRAUDIMAS
54. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos advokato profesinė civilinė atsakomybė apdrausta daugiau nei pas vieną draudiką, kiekvienas draudikas moka draudimo išmoką proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudikų išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XVIII. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
55. Draudikas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui ar kitiems draudikams. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš du mėnesius, jeigu draudimo sutartis nenustato ilgesnio termino.
56. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui (kitiems draudikams), jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XIX. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
57. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
58. Nutraukus draudimo sutartį šalių susitarimu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, draudiko sumokėtas draudimo išmokas, jeigu tokios išmokos mokėtos, taip pat draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai.
XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
60. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės adreso pasikeitimą.
61. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose Taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1375, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20596
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1067 „Dėl Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo