Suvestinė redakcija nuo 2016-04-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 127-4581, i. k. 1042330ISAK6/D1-429

 

Nauja redakcija nuo 2014-07-30:

Nr. 3D-438/D1-614, 2014-07-28, paskelbta TAR 2014-07-29, i. k. 2014-10608

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

DĖL KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 3D-476/D1-429

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 ir 39 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi,

tvirtiname Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisykles (pridedama).

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu

Nr. 3D-476/D1-429

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. liepos 28 d. įsakymo

Nr. 3D-438/D1-614 redakcija)

 

 

KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO

TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sudėtį ir jų turinį, organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-160/D1-213, 2016-03-24, paskelbta TAR 2016-03-24, i. k. 2016-06085

 

2. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, rengiamas siekiant kaimo gyvenamųjų vietovių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas. 

3. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ir su planavimu susiję kiti veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) (interneto tinklalapio adresas – www.zpdris.lt), jei šioje sistemoje numatyta galimybė juos atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip.

4. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planavimo sąlygas teikiančioms institucijoms, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjams, šiuos projektus derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo dokumentus tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo teritorijų planavimo procese ir procedūrose.

5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, Žemės valstybinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl Žemės valstybinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimą, statybą, aplinkos apsaugą, žemės naudmenų išdėstymo pakeitimo sąlygas, nuostatomis.

6. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šiais planavimo tikslais:

6.1. miškui įveisti ne miško žemėje;

6.2. ūkio žemės valdai pertvarkyti;

6.3. ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti;

6.4. suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

7. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui įveisti ne miško žemėje teritorijų planavimo uždaviniai – suformuoti žemės sklype (-uose) žemės ūkio naudmenų ir kitų žemės naudmenų plotus, kuriuose galima įveisti mišką, ir nustatyti žemės sklypus, kuriems reikės pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį įveisus mišką. Rengiami vieno ar kelių žemės sklypų projektai miškui įveisti ne miško žemėje.

8. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkio žemės valdai pertvarkyti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suformuoti panašias savybes turinčius žemės ūkio naudmenų sklypus (toliau – žemės ūkio naudmenų  sklypas) ir nustatyti jų rekomenduojamą naudojimą (planuojamų žemės ūkio augalų sudėtį ir kaitaliojimą sėjomainose) atsižvelgiant į ūkio veiklos kryptis ir aplinkos apsaugos reikalavimus, taip pat nustatyti kitas ūkiui funkcionuoti reikalingas žemės tvarkymo priemones. Projektai rengiami vieno ūkio žemės valdos teritorijai.

9. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (toliau – kitos paskirties statiniai) statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų.

10.  Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, kurių tikslas suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą (toliau – žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas), teritorijų planavimo uždaviniai – suplanuoti ūkinės veiklos ir žemės naudojimo pokyčius. Žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas rengiamas visos seniūnijos, kelių kaimų ar vieno kaimo teritorijai. Projektui rengti teritoriją nustato savivaldybės administracijos direktorius.

11. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte gali būti sprendžiami vieno ar kelių planavimo tikslų uždaviniai, nurodyti Taisyklių 7–9 punktuose, tačiau visa planuojama teritorija turi būti vienoje savivaldybėje.

12. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų viešinimo procedūra vykdoma supaprastinta tvarka, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai),  ir šiomis Taisyklėmis.

13. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemės valdos žemės tvarkymo priemonėms planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis (toliau – planavimo organizatorius). Žemės ūkio ir kaimo plėtros projektui organizuoti savivaldybės administracijos direktorius gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis.

14. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai.

15. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą rengia asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos  žemės  įstatymo  41  straipsnyje  (toliau – projekto rengėjas). 

16. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

17. Planavimo organizatorius (išskyrus atvejį, kai planavimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba), nustatęs planavimo tikslus ir numatęs planuojamą teritoriją, pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal planuojamos teritorijos buvimo vietą prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Prašymas pateikiamas užpildant elektroninę prašymo formą ŽPDRIS arba raštu užpildant Taisyklių 1 priede pateiktą prašymo formą. Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypų planų kopijos arba naujausia kartografinė medžiaga su pažymėtomis planuojamos teritorijos ribomis, taip pat Taisyklių 53 punkte nurodytu atveju bendraturčio (-ių) sutikimas. Kai prašymas ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, prašymo gavėjas įkelia šiuos dokumentus į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja planavimo organizatorių apie tai, kad sprendimas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir tikslų (arba motyvuotas atsisakymas tokį sprendimą priimti) bus priimamas ir visi kiti su planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, nurodo ŽPDRIS interneto tinklalapio adresą ir paaiškina apie galimybę sekti per ŽPDRIS teikiamų paslaugų būsenų pasikeitimą ir gauti paslaugos rezultatus.

18. Prieš sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys:

18.1. patikrina, ar asmens, pageidaujančio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir ar žemės sklypas atitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas sąlygas;

18.2. sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos paskelbia savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėse (paskelbiant jose visą šį sprendimo projektą arba pateikiant nuorodą į sprendimo projektą ŽPDRIS), bei seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

19. Sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotą atsisakymą jį priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo dienos.

 

II SKYRIUS

KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO PARENGIAMASIS ETAPAS

 

20. Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje:

20.1. atsižvelgdamas į planavimo tikslus, numato konkrečius  kaimo plėtros žemėtvarkos projekto uždavinius;

20.2.  nurodo, ar bus atliekami tyrimai (jei taip, tai kokie);

20.3. nurodo, ar bus atliekamas / neatliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV), tai nustatęs vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas);

20.4. nurodo, ar projekto rengimo etape numatoma rengti teritorijos vystymo koncepciją.

21. Planavimo organizatorius apie priimtą sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei patvirtintą planavimo darbų programą paskelbia seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (paskelbiant joje visą sprendimą ir planavimo darbų programą arba pateikiant nuorodą į šiuos dokumentus ŽPDRIS).

22.  Prieš pradėdamas rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo:

22.1. kai planavimo organizatorius – savivaldybės administracijos direktorius ar Nacionalinė žemės tarnyba, pagal kompetenciją parengia teritorijų planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti (Taisyklių 3 priedas) (toliau – planavimo sąlygos) ir dėl planavimo sąlygų pateikimo kreipiasi su prašymu (Taisyklių 2 priedas) į institucijas, nurodytas Taisyklių 23 punkte;

22.2. kai planavimo organizatorius – privačios žemės valdos savininkas, dėl planavimo sąlygų pateikimo kreipiasi su prašymu (Taisyklių 2 priedas) į institucijas, nurodytas Taisyklių 23 punkte.

23. Pagal planavimo organizatoriaus ar jo įgaliotas asmens prašymą planavimo sąlygas pateikia:

23.1. savivaldybės administracijos direktorius (išskyrus, kai planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius);

23.2. Nacionalinė žemės tarnyba (išskyrus, kai planavimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba), kai:

23.2.1. planuojamoje teritorijoje yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;

23.2.2. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje numatoma tiesti inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-160/D1-213, 2016-03-24, paskelbta TAR 2016-03-24, i. k. 2016-06085

 

23.3.  saugomos teritorijos direkcija pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“; 

23.4. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, kai planuojama teritorija ar jos dalis yra nekilnojamųjų kultūros paveldo vietovių ar objektų, kuriems taikoma pradinė apsauga arba jie paskelbti saugomais valstybės, teritorijose ar jų apsaugos zonose;

23.5. Valstybės saugumo departamentas ar Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija ar jos dalis yra atitinkamai Valstybės saugumo departamento ar Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos zonoje;

23.6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija ar jos dalis yra:

23.6.1. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos: valstybės sienos apsaugos zonoje ir teritorijoje, kuri nepriskirta valstybės sienos apsaugos zonai, tačiau yra 500 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;

23.6.2. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos – 300 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;

23.6.3. miestelių teritorijose 100 m pločio juostoje, kitose teritorijose – 300 m pločio juostoje nuo valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių;

23.7. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kai planuojamai veiklai vykdyti pagal teisės aktus reikia nustatyti sanitarinės apsaugos zoną;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-160/D1-213, 2016-03-24, paskelbta TAR 2016-03-24, i. k. 2016-06085

 

23.8. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kai planuojama teritorija ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ar kai valstybinės reikšmės kelias yra (eina, kerta) planuojamoje teritorijoje.

24. Institucijos, į kurias buvo kreiptasi dėl planavimo sąlygų pateikimo, per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti planavimo sąlygas gavimo dienos turi pateikti planavimo sąlygas arba motyvuotą atsisakymą jas pateikti. Jei per šį terminą nepateikiamos planavimo sąlygos arba motyvuotas atsisakymas jas pateikti, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

25. Planavimo sąlygos rengiamos, teikiamos, keičiamos ir pratęsiamas jų galiojimo terminas, taip pat ginčai, kilę tarp planavimo sąlygas nustačiusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, sprendžiami vadovaujantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos  ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šiomis Taisyklėmis.

26. Planavimo organizatorius su  projekto rengėju sudaro rašytinę sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo užpildo ŽPDRIS nurodytus sutarties metaduomenis.

27. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su projekto rengėju, jam pateikia:

27.1. sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

27.2. patvirtintą planavimo darbų programą;

27.3. Taisyklių 23 punkte nurodytų institucijų pateiktas planavimo sąlygas;

27.4. žemės sklypų, patenkančių į planuojamą teritoriją, planų kopijas arba naujausią kartografinę medžiagą su pažymėtomis planuojamos teritorijos ribomis;

27.5. kitus dokumentus ir duomenis, reikalingus kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti.

28. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų, uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Papildomai gali būti pateikiami (arba jų gavimas numatomas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo sutartyje ar viešųjų pirkimų konkurso sąlygose) šie duomenys:

28.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys;

28.2. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys;

28. 3. žemės ūkio naudmenų dirvožemio našumo įvertinimo duomenys;

28.4.  nusausintos ir drėkinamos žemės duomenys;

28.5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys;

28.6. Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenys apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes;

28.7.  Kultūros vertybių registro duomenys;

28.8. duomenys apie deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus;

28.9. duomenys apie dirvožemio tipus, granuliometrinę sudėtį, jo nuardymą ir užmirkimą;

28.10. duomenys apie dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus, apibūdinančius žemės ūkio naudmenų dirvožemio rūgštumą ir turtingumą kaliu bei fosforu;

28.11. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (ūkinės veiklos apribojimų) duomenys;

28.12. žemės valdos projektų duomenys apie planuojamoje teritorijoje esamus ir suplanuotus vietinės reikšmės kelius bei nustatytus kelio servitutus;

28.13. nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie planuojamoje teritorijoje žemės savininkams priklausančių žemės sklypų išsidėstymą (šių savininkų žemės valdų ribas);

28.14. Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenys apie šiaurės Lietuvos karstinio rajono ribas;

28.15. kitų registrų duomenys.

29. Prireikus planavimo organizatorius inicijuoja reikalingus papildomus kartografinės medžiagos parengimo darbus arba specializuotus kraštovaizdžio ir (ar) dirvožemio būklės tyrimus, numatytus planavimo darbų programoje.

 

III SKYRIUS

KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO RENGIMO ETAPAS

 

30. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo etapą sudaro šios stadijos:

30.1. esamos būklės įvertinimas;

30.2. bendrųjų sprendinių formavimas (jei planavimo darbų programoje numatyta atlikti SPAV ir (ar) rengti teritorijos vystymo koncepciją);

30.3. sprendinių konkretizavimas.

31. Projekto rengėjas kaimo plėtros žemėtvarkos projektą rengia vadovaudamasis teisės aktais, planavimo darbų programa ir planavimo sąlygomis, atsižvelgdamas į planavimo organizatoriaus pasiūlymus.

32. Projekto rengėjas esamos būklės įvertinimo stadijoje:

32.1. išnagrinėja kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti reikalingus duomenis;

32.2. patikslina kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinių brėžiniui (toliau – sprendinių brėžinys) rengti naudotiną kartografinę medžiagą;

32.3. jeigu kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo sutartyje numatyta, parengia esamos būklės brėžinį, kuriame pažymi planuojamos teritorijos ribas, žemės sklypo (sklypų) ribas, saugomų teritorijų ribas ir jų zonas, kultūros paveldo objektus, jų teritorijas ir apsaugos zonas, kitas apsaugos zonas, servitutus ir kitas projekto uždaviniams spręsti svarbias teritorijas ir (ar) objektus;

32.4. išnagrinėja planavimo darbų programoje nurodytus uždavinius  ir planavimo sąlygas.

33. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama teritorijos vystymo koncepcija (aiškinamasis raštas ir brėžinys (brėžiniai), kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius, taip pat, šioje stadijoje, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, atliekamas SPAV ir parengiama SPAV ataskaita, jeigu parengiamajame etape priimtas sprendimas SPAV atlikti.

34. Sprendinių konkretizavimo stadijoje projekto rengėjas sprendinių brėžinyje pažymi reikalingas žemės tvarkymo priemones ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, taip pat suplanuoja ir sprendinių brėžinyje pažymi konkretizuotus kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinius.

35. Sprendinių brėžiniui rengti naudojama naujausia kartografinė medžiaga, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5000 arba M 1:10000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT su georeferencinio pagrindo duomenimis arba Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinio pagrindo žemėlapis. Sprendinių brėžinio mastelis (M 1:500, M 1:1000, M 1:2000, M 1:5000,  M 1:10000) pasirenkamas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos dydį, planavimo tikslus ir uždavinius bei galimybę sprendinių brėžinyje aiškiai pažymėti visus konkretizuotus kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinius.

36. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto konkretizuoti sprendiniai žymimi sutartiniais ženklais sprendinių brėžinyje, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtinta Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacija. Sprendinių brėžinys parengiamas skaitmenine forma. Planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo susitarimu gali būti rengiami keli atskiri konkretizuotų sprendinių brėžiniai.

37. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir turi būti suderinti su to paties lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

38. Parengtam kaimo plėtros žemėtvarkos projektui raštu turi pritarti planavimo organizatorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas Taisyklių 6.1–6.3 papunkčiuose nurodytais tikslais, projektui raštu turi pritarti visi planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai.

39. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto bylą sudaro:

39.1. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto:

39.1.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje pateikiami esamos būklės analizės duomenys, aprašomi teritorijų planavimo tikslai ir kaimo plėtros žemėtvarkos projekto uždaviniai, paaiškinami, pagrindžiami ir aprašomi suplanuoti konkretizuoti sprendiniai);

39.1.2. sprendinių brėžinys (brėžiniai);

39.2. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto procedūrų dokumentai:

39.2.1. planavimo organizatoriaus prašymas priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

39.2.2. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

39.2.3. planavimo darbų programa;

39.2.4. planavimo sąlygos;

39.2.5. teritorijos vystymo koncepcijos aiškinamasis raštas ir brėžinys (brėžiniai), jei buvo rengiama ši koncepcija;

39.2.6.  SPAV ataskaita, jei buvo atliekamas SPAV;

39.2.7. esamos būklės brėžinys, jei buvo rengiamas;

39.2.8. dokumentai, susiję su projekto viešinimu (skelbimų, registruotų laiškų kopijos, pašto kvitai);

39.2.9.  Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;

39.2.10. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – Priežiūros institucija) kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patikrinimo aktas;

39.2.11. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas  patvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą;

39.3. kiti dokumentai, susiję su kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimu (įgaliojimai, Taisyklėse nurodyti žemės sklypų bendraturčių sutikimai, planavimo organizatorių ir žemės savininkų pritarimai projektui, atliktų tyrimų dokumentai ir panašiai).

 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje

 

40. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje rengiamas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (toliau – Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės), numatytais atvejais.

41. Sprendinių brėžinyje pažymima:

41.1. planuojamos teritorijos ribos;

41.2. planuojamoje teritorijoje esamų žemės sklypų ribos pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį;

41.3. žemės ūkio naudmenų plotai, kuriuose numatoma įveisti mišką;

41.4. kitų žemės naudmenų plotai, kuriuose numatoma įveisti mišką;

41.5. nusausintos ir drėkinamos žemės plotai;

41.6. keliai;

41.7. užstatytos teritorijos;

41.8. vandens telkiniai;

41.9. žemės sklypai, kuriems, įveisus juose mišką, reikalinga pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;

41.10. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir jų plotai;

41.11. žemės sklypo plotai, kuriems nustatyti žemės servitutai arba siūloma juos nustatyti.

42. Žemės plotai miškui įveisti ne miško žemėje parenkami vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių nuostatomis.

43. Žemės plotuose, įtrauktuose į melioruotos žemės apskaitą, miškas planuojamas įveisti ne miško žemėje tik tuose žemės plotuose, dėl kurių savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo pateikia planavimo sąlygas ir pažymi šiuos plotus drenažu arba grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 ištraukoje, kuri pateikiama kartu su planavimo sąlygomis.

44. Ariamosios žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje (didesnis kaip 39 balai), arba kuriuose yra veikiančios melioracijos sistemos, miškus įveisti ne miško žemėje neplanuojama, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas. Teritorija laikoma ekologiškai nuskurdinta ir joje gali būti planuojama įveisti mišką, jei Gamtinio karkaso nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka ši teritorija yra priskirta pažeistai teritorijai, taip pat prie riboto ir silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos (išskyrus želdynus, pelkes, pievas, ganyklas ir kitas agrarines teritorijas, kuriose vystoma ekologinė žemdirbystė, taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės).  

45. Aiškinamajame rašte aprašomi kaimo plėtros žemėtvarkos projekto miškui įveisti ne miško žemėje planavimo tikslai, konkretūs šio projekto uždaviniai, planuojama teritorija (nurodant jos bendrą plotą, žemės ūkio naudmenų plotą ir jų našumo balą, melioruotos žemės plotą ir kitus planuojamą teritoriją apibūdinančius duomenis), privažiavimo prie planuojamos teritorijos galimybės, paaiškinami, pagrindžiami ir aprašomi suplanuoti sprendiniai, bei nurodomi šiam projektui rengti panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, kartografinė ir tyrimų medžiaga.

 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkio žemės valdai pertvarkyti

 

46. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ūkio žemės valdai pertvarkyti rengiami, kai ūkio žemės valdoje numatoma suformuoti žemės ūkio naudmenų sklypus  ir nustatyti jų rekomenduojamą naudojimą, kartu planuojant šias (vieną ar kelias) žemės tvarkymo priemones:

46.1. vidaus kelių išdėstymą;

46.2. melioracijos statinių ir inžinerinių tinklų išdėstymą;

46.3. želdinių (medžių ir krūmų) įveisimą;

46.4. dirbtinių vandens telkinių įrengimą;

46.5. žemės ūkio naudmenų dirvožemio apsaugą ir gerinimą.

47. Sprendinių brėžinyje pažymima:

47.1. planuojamos teritorijos ribos;

47.2. planuojamoje teritorijoje esamų žemės sklypų ribos pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį;

47.3. esami ir planuojami (pertvarkomi) keliai;

47.4. užstatytos teritorijos;

47.5. suformuotų žemės ūkio naudmenų sklypų ribos ir šių sklypų rekomenduojamas naudojimas;

47.6. esami ir pertvarkomi nusausintos ir drėkinamos žemės plotai bei  melioracijos įrenginiai;

47.7. žemės plotai, kuriuose yra saugomų rūšių augaviečių ir radaviečių, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, taip pat biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti svarbių elementų, kuriuos numatoma pagerinti arba išlaikyti nepabloginus jų būklės;

47.8. žemės sklypo plotai, kuriuose numatoma įveisti želdinius (medžių ir krūmų);

47.9. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir jų plotas;

47.10. žemės sklypo plotai, kuriems nustatyti žemės servitutai arba siūloma juos nustatyti;

47.11. kitos žemės tvarkymo priemonės.

48. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte ūkio žemės valdai pertvarkyti žemės ūkio naudmenų sklypai suformuojami vadovaujantis šiais reikalavimais:

48.1. žemės ūkio naudmenų sklypo ribos turi sutapti su natūraliais kitų žemės naudmenų kontūrais, išskyrus įsiterpusias žemės naudmenas, kurios dirbant žemę netrukdo žemės ūkio mašinoms ir agregatams važinėti (lauko keliai, natūralių pievų, ganyklų, nenaudojamų žemių ruožai ir kita);

48.2. atskiri žemės ūkio naudmenų sklypai gali būti planuojami dalijant ariamosios žemės kontūrą, jeigu žemės sklypo dalys aiškiai skiriasi savo dirvožemio savybėmis (granuliometrine sudėtimi, dirvožemio rūgštumu, turtingumu judriuoju fosforu ir kaliu, įmirkimu), reljefu (šlaitų polinkiu) ar melioracine būkle ir dėl šių priežasčių visame ariamosios žemės kontūre vienu metu neįmanoma auginti agrotechniškai vienarūšių pasėlių. Nustatant žemės ūkio naudmenų sklypo ribas, naudojamasi deklaruotų pasėlių bei dirvožemio tyrimo planais ir topografiniais žemėlapiais.

49. Žemės ūkio naudojimo pakeitimų, dirvožemio gerinimo, sėjomainų, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos priemonių klausimai projekte sprendžiami vadovaujantis aplinkosaugos teisės aktais, žemės ūkio mokslo ir studijų institucijų, bei gamtos mokslų ir studijų institucijų, taip pat Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos aktualiomis rekomendacijomis.

50. Kiekvienam žemės ūkio naudmenų sklypui nustatoma:

50.1. žemės savybės (vyraujantis dirvožemio tipas, dirvožemio agrocheminės savybės, nuardymas, melioracijos statinių būklė);

50.2. reikalingos žemės gerinimo priemonės (melioracijos darbai, kalkinimo ir tręšimo poreikis);

50.3. biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandens telkinių (kai žemės ūkio naudmenų sklypas patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną ar požeminio vandens telkinio apsaugos zoną) apsaugos priemonės;

50.4. pasėlių struktūra ir sėjomainos tipas.

51. Aiškinamajame rašte aprašomi kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkio žemės valdai pertvarkyti planavimo tikslai, konkretūs šio projekto uždaviniai, planuojama teritorija (nurodant jos bendrą plotą, žemės ūkio naudmenų plotą ir jų našumo balą, melioruotos žemės plotą, vyraujantį dirvožemį ir kitus planuojamą teritoriją apibūdinančius duomenis), privažiavimo prie planuojamos teritorijos galimybės, paaiškinami, pagrindžiami ir aprašomi suplanuoti sprendiniai, bei nurodomi šiam projektui rengti panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, kartografinė ir tyrimų medžiaga. Kai kaimo plėtros žemėtvarkos projekte ūkio žemės valdai pertvarkyti planuojama bent viena iš šių žemės tvarkymo priemonių: žemės ūkio naudmenų sklypų formavimas ir jų rekomenduojamo naudojimo nustatymas, vidaus kelių tinklo išdėstymas (planuojami ar pertvarkomi keliai), projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas, įvertinus ūkio planuojamas gamybos apimtis ir žemės ūkio naudmenų sklypų žemės savybes.

 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti

 

52. Ūkininko sodyba ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos zona (zonos) planuojama planavimo organizatoriui nuosavybės teise priklausančiame (-iuose) žemės ūkio paskirties žemės sklype (-uose). Žemės sklypas, kuriame planuojama ūkininko sodyba, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.

53. Tuo atveju, kai žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų kitos paskirties statinių statybos vietai parinkti rengimo turi būti gautas bendraturčio (-čių) sutikimas raštu.

Tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarka, ūkininko sodyba ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų kitos paskirties statinių statybos zona (zonos) gali būti planuojama tik toje šio žemės sklypo dalyje, kurią pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką valdo planavimo organizatorius.

Abiem šiame Taisyklių punkte nurodytais atvejais planavimo organizatoriaus nuosavybės teise valdoma žemės sklypo, kuriame planuojama ūkininko sodyba, dalis turi būti ne mažesnė kaip 0,5 hektaro.

54. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti rengiamas, kai nustatomos naujos ūkininko sodybos ribos ir šios sodybos statinių, t. y. vieno buto gyvenamosios paskirties pastato (toliau – namas) su pagalbinio ūkio ir (ar) kitos paskirties statiniais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, statybos zona (zonos), bei numatomos šios (viena ar kelios) žemės tvarkymo priemonės, reikalingos planuojamai ūkininko sodybai statyti ir eksploatuoti bei ūkininko veiklai vykdyti:

54.1. vidaus kelių išdėstymas;

54.2. želdinių (medžių ir krūmų) įveisimas;

54.3. melioracijos statinių ir inžinerinių tinklų išdėstymas;

54.4. dirbtinių vandens telkinių įrengimas;

54.5. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymas;

54.6. žemės naudojimo būdo pakeitimas.

55. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti rengiamas, kai nustatoma žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos paskirties statinių statybos zona ir numatomos (viena ar kelios) Taisyklių 52.1–52.6 papunkčiuose nurodytos žemės tvarkymo priemonės, reikalingos planuojamiems kitos paskirties statiniams statyti ir eksploatuoti bei žemės ūkio veiklai vykdyti.

56. Sprendinių brėžinyje pažymima:

56.1. planuojamos teritorijos ribos;

56.2. planuojamoje teritorijoje esamų žemės sklypų ribos pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį;

56.3. ūkininko sodybos ribos (jei planuojama ūkinin