Suvestinė redakcija nuo 2015-07-02
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 116-4346; Žin. 2004, Nr.166-0, i. k. 104301MISAK00D1-376
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.05:2004 „NUOTEKŲ VALYKLOS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 8 d. Nr. D1-376
Vilnius
Vadovaudamasis 2002 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2004, Nr. 30-983, Nr. 103-3787) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (pridedama).
2. Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kurių projektavimui statinio projektavimo sąlygų sąvadus gauti prašymai pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato nuotekų valyklų esminius reikalavimus [7.3.1] bei saugos ir paskirties reikalavimus [7.3.2].
2. Reglamento nustatyti nuotekų valyklų esminiai reikalavimai taikomi buitinių bei komunalinių nuotekų valymo sistemoms.
3. Reglamentas nenustato esminių reikalavimų bei saugos ir paskirties reikalavimų:
4. Reglamentas taip pat nenustato gamybinių nuotekų, savo sudėtimi ir savybėmis skirtingų nuo buitinių ir komunalinių nuotekų valyklų, saugos ir paskirties reikalavimų.
5. Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla [7.2.2], [7.2.11].
II SKYRIUS. NUORODOS
7. Reglamento nuostatų teisės šaltiniai yra šie teisės aktai:
7.1. Europos Sąjungos direktyvos:
7.1.1. Tarybos Direktyva dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos 80/68/EEB 1979 m. gruodžio 17 d.;
7.2. LR įstatymai:
7.2.1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
7.3. Statybos techniniai reglamentai:
7.3.1. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas (Žin., 1999, Nr. 112-3260);
7.3.2. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);
7.3.3. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776);
7.3.4. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
7.3.5. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
7.3.6. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343);
7.3.7. STR 1.01.05: 2000 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);
7.3.8. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
7.3.9. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);
7.3.10. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
7.3.11. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
7.3.12. „Mažų nuotekų kiekių tvarkymo laikinasis reglamentas“ (Žin., 2002, Nr. 115-5159);
7.4. Higienos normos:
7.4.1. HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907);
7.4.2. HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008);
7.4.3. HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 8-301, Nr. 59-2401);
7.4.4. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);
7.4.5. HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);
7.5. Aplinkosaugos normos:
7.5.2. LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196);
7.5.3. LAND 21-01 „Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 41-1438);
7.5.4. LAND 22-97 „Metodiniai nurodymai gamtosauginiam vandens debitui nustatyti“ (Žin., 2000, Nr. 79-2395);
7.5.5. LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087; 2002, Nr. 17-705, Nr. 85-3684, Nr. 81-3497);
7.5.6. LAND 47-1:2002 „Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas. 1 dalis. Skiedimo ir sėjimo, pridėjus aliltiokarbamido, metodas (ISO 5815:1989, modifikuotas)“ (Žin., 2002, Nr. 80-3476);
7.5.7. LAND 47-2:2002 „Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas. 2 dalis. Neskiestų mėginių metodas (ISO5815:1989, modifikuotas)“ (Žin., 2002, Nr. 80-3476);
7.6. Statybos normos:
7.7. Standartai:
7.8. Įsakymai:
7.8.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152);
7.8.2. Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 495 (Žin., 2001, Nr. 87-3054; 2002, Nr. 62- 2533).
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
8. Šiame skyriuje pateikiamos tik tos Reglamente vartojamos sąvokos, kurios neapibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Reglamento nuorodų skyriaus 7.2.3-7.3.10 punktuose įvardytuose statybos techniniuose reglamentuose. Kitos Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos pateikiamos suskirstant jas pagal sąvokų apibrėžimus vienijančias prasmines grupes.
9. Esminiai statinio (jo dalies) reikalavimai:
konstrukcijų kritinė ribinė būklė [7.3.1] – įvairių konstrukcijų suirimas ar jam artima būklė.
9.1. Kritinei būklei taip pat priskiriama:
9.2. Konstrukcijų naudojimo ribinė būklė [7.3.1] – konstrukcijos būklė, kai dėl specifinių kriterijų tolesnė konstrukcijų eksploatacija (naudojimas) ar funkcionavimas yra neįmanomas. Ši būklė tai:
- neleistinos deformacijos ar poslinkiai, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai (naudojimui) arba sukelia apdailos ar nelaikančiųjų elementų pažeidimus;
- neleistinos vibracijos, kurios sukelia diskomfortą žmonėms arba pavojų statiniams ar juose esantiems įrenginiams arba riboja jų funkcionalumą;
- neleistinas supleišėjimas.
10. Nuotekų valymas:
10.1. A kategorijos techninės specifikacijos – statybos techniniai reglamentai arba standartai, kurie taikomi projektuojant ir statant pastatus ir inžinerinius statinius bei jų dalis arba atskirais šios veiklos atvejais, vadovaujantis SPD (Statybos produktų direktyva) nustatytais statinio esminiais reikalavimais;
10.2. B kategorijos techninės specifikacijos – standartai ir techniniai liudijimai, kurie taikomi tik statybos produktams, įvertinant jų atitiktį ir ženklinant pagal SPD;
10.3. statybos produktas – bet koks pagamintas produktas, numatomas įkonstruoti (įmontuoti, įdėti ar instaliuoti) ilgam laikui į statinį – pastatą ar inžinerinį įrenginį. Šis terminas apibrėžia statybines medžiagas, statybos gaminius ir statybos dirbinius;
10.4. aeratorius – vandens apdorojimo įrenginys, kuriuo ištirpinama deguonies ir/arba pašalinamos lakiosios priemaišos;
10.6. dribsniklis (flokuliantas) – medžiaga savo mechaninėmis, cheminėmis arba biologinėmis savybėmis padedanti stambių, lengvai atskiriamų nuo skysčio, drumzlių susidarymui jungiantis smulkioms;
10.8. kontaktinis nusodintuvas – įrenginys, kuriame vanduo skaidrėja veikiamas krekiklio (kontaktinės koaguliacijos);
10.9. technologiniai parametrai – būdingieji technologijos veiksniai, kurių reikšmės lemia nuotekų ruošimo įrenginių dydį ir eksploatavimo tvarką;
10.10. technologiniai tyrinėjimai – nuotekų valymo ar dumblo apdorojimo, siekiat pašalinti nepageidaujamas priemaišas ar drėgnumą, būdų veiksmingumo tikrinimas, naudojant tam tikrą įrangą ir metodiką, kurio metu nustatomi technologiniai šalinimo įrenginių parametrai;
10.11. antrinis valymas – nuotekų valymas, kai išvalytos nuotekos atitinka „Aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti“ [7.8.2], reikalavimus;
10.12. apdorotas dumblas – dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai apdorotas, ilgai laikytas arba kitokiu tinkamu procesu apdorotas taip, kad jo savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai pavojus jį naudojant yra gerokai sumažintas;
10.13. biocheminis deguonies suvartojimas (BDSt) – ištirpusio deguonies, suvartojamo tam tikromis sąlygomis (per t parų, esant 20 ºC temperatūrai) biologiškai skaidant organines ir/arba neorganines nuotekų priemaišas, koncentracija;
10.14. cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) – deguonies, suvartojamo nuotekų mėginio priemaišas oksiduojant dichromatu tam tikromis sąlygomis, koncentracija;
10.15. buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro dėl žmogaus medžiagų apykaitos ir buitinės veiklos;
10.16. debitas – skysčių, dujų, nešmenų ir pan. kiekis, pratekantis tėkmės skerspjūviu (upės vaga, vamzdžiu, porėtos medžiagos sluoksniu) per laiko vienetą. Reiškiamas tūrio vienetais (kubiniais metrais, litrais ir pan.) arba masės vienetais (tonomis, kilogramais ir pan.) per sekundę, minutę, valandą, parą. Labai įvairiai konkretinamas, pvz., maksimalus (vidutinis, projektinis ir t. t.) upės (kanalo, vamzdyno ir t. t.) ir pan. debitas;
10.18. dumblas – nukenksmintas ar nenukenksmintas vandens ir drumzlių mišinys, išskirtas valant nuotekas;
10.19. dumblo apdorojimas – nuotekų nuosėdų ir veikliojo dumblo tūrio mažinimas ir (arba) organinių medžiagų skaidymas;
10.20. dumblo naudojimas – dumblo paskleidimas dirvos paviršiuje ar kitoks įterpimas į dirvožemį arba kitoks naudojimas;
10.21. dumblo tvarkytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio ūkinė veikla susijusi su dumblo gavimu, apdorojimu, saugojimu ir realizavimu;
10.22. fekaliniai streptokokai – įvairios aerobinių ir fakultatyviai anaerobinių streptokokų rūšys, gyvenančios žmonių ir/arba gyvulių storosiose žarnose. Jų buvimas vandenyje (nors ir be E. coli) rodo teršimą fekalijomis;
10.23. filtracija – skysčių tekėjimas, dujų skverbimasis porėtose, plyšėtose terpėse (žemės padermėse, filtruose, džiovinamų grūdų masėje ir pan.) veikiant skysčių, dujų slėgio/slėgio aukščio gradientui;
10.24. filtravimo įrenginiai – tai kompleksas įrenginių, skirtų nuotekoms valyti. Kartais galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtoje vietoje natūralios sanklodos gruntuose ir neturint organizuoto nuotekų išleidimo;
10.25. filtravimo įrenginių požeminio ir paviršinio vandens monitoringas – sistemingas požeminio ir paviršinio vandens kokybės ją veikiančių veiksnių stebėjimas, poveikio vertinimas ir prognozė;
10.26. filtravimo įrenginių sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – teritorija aplink įrenginius, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas FĮ poveikis aplinkai, žmogui. SAZ sudaro dvi juostos (I ir II);
10.27. filtravimo įrenginių SAZ I juosta – teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis antžeminės ir požeminės aplinkos kokybei (nemalonus kvapas, ligas pernešančių vabzdžių ir parazitų populiacijos padidėjimas ir t. t.);
10.28. filtravimo įrenginių SAZ II juosta – teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis paviršinio ir požeminio vandens kokybei;
10.29. filtracijos koeficientas – pastovus proporcingumo koeficientas, priklausantis nuo uolienų porų ir plyšių dydžio bei pro juos besifiltruojančio skysčio savybių;
10.30. filtravimo sistema – tai biologinio valymo įrenginių dalis, kurioje nuotekos paskleidžiamos ant įkrovos arba žemės paviršiuje (antžeminio filtravimo sistema), arba podirvyje aukščiau gruntinio vandens paviršiaus (požeminio filtravimo sistema) ir savaiminiu būdu įfiltruojamos į žemės sluoksnius, pasižyminčius natūraliomis valomosiomis savybėmis;
10.32. GE (gyventojų ekvivalentas) – ekvivalentiškas gyventojų skaičius, apskaičiuotas pagal vienetinį nuotekų penkių parų biocheminį deguonies suvartojimą, sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g BDS5 per parą);
10.35. komunalinės nuotekos – iš urbanizuotų teritorijų (aglomeracijų) bendra surinkimo sistema sutekančios nuotekos, kurių pagrindas arba viena iš sudedamųjų dalių yra buitinės nuotekos;
10.37. nuotėkis – paviršinio bei požeminio vandens judėjimo gamtinės apytakos procese intensyvumas nagrinėjamais laikotarpiais – per metus, sezonus, mėnesius. Išreiškiamas: 1) nuotekų tūriu; 2) nuotėkio tūrio ir laiko santykiu, t. y. vidutiniu debitu; 3) vidutinio debito ir sutekėjimo baseino ploto santykiu, t. y. nuotėkio moduliu (hidromoduliu) ir 4) nuotėkio tūrio ir sutekėjimo baseino ploto santykiu, t. y. nuotėkio sluoksnio aukščiu;
10.38. nuotekos – vandeniu organizuotai šalinamos atliekos arba organizuotai šalinamas perteklinis vanduo (išskyrus drenažinį ir paviršinių vandens telkinių vandenį);
10.39. nuotekų dumblas – likutinis dumblas iš įrenginių, valančių buitines ar komunalines bei kitas, savo sudėtimi panašias nuotekas;
10.40. nuotekų kaupimo rezervuaras – sandari talpa, skirta nuotekoms kaupti ir po to, jas išsiurbus asenizacine mašina, utilizuoti kitoje tam skirtoje vietoje;
10.42. nuotekų tvarkymo įrenginiai – inžineriniai įrenginiai nuotekoms tvarkyti (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.);
10.43. nuotekų surinkimo sistema – inžinerinių įrenginių, vamzdynų ir įrangos sistema, skirta nuotekoms surinkti ir transportuoti;
10.45. pirminis valymas – komunalinių nuotekų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu, kai įtekančių į valymo įrenginius nuotekų BDS sumažinamas bent 20 %, o bendras skendinčiųjų medžiagų kiekis, buvęs atitekančiame į valymo įrenginius vandenyje, sumažėja bent 50 %;
10.46. podirvinė drėkinimo sistema – viena iš galimų nuotekų tvarkymo sistemų, įrengiant ne žemiau kaip 1 m iki gruntinio vandens lygio požeminius nuotekų drėkintuvus, kai nėra sąlygų išvalytų nuotekų išleisti į paviršinio vandens telkinius;
10.47. salmonelės – mikroorganizmai, formuojantys tipiškas kolonijas selektyvinėse terpėse ir pasižymintys tipiškomis biocheminėmis bei serologinėmis savybėmis. Salmonelės išskiriamos su išmatomis, todėl jų gali pasitaikyti nuotekose, mėšle ar srutose;
10.48. slėginė tėkmė – skysčių tėkmė visu iš visų pusių apriboto vandentakio (vamzdžio, tunelio, vandeningo sluoksnio tarp vandensparų) skerspjūviu (be skysčio laisvojo paviršiaus);
10.49. tinkamas valymas – nuotekų valymas bet kokiu būdu ir (arba) išleidimo sistema, kai, išleidus nuotekas į vandens telkinį (priimtuvą), jame tenkinami vandens kokybės reikalavimai;
10.50. vandentvarka – gamtosauginių, techninių, teisinių ir kt. priemonių kompleksas subalansuotai vandens objektų būklei užtikrinti;
IV SKYRIUS. Žymenys ir sutrumpinimai
11. Statybos techniniame reglamente vartojami tokie žymenys ir sutrumpinimai:
V SKYRIUS. NUOTEKŲ VALYKLOS
I SKIRSNIS. NUOTEKŲ VALYKLOS. ESMINIAI REIKALAVIMAI
12. Projektuojant nuotekų valyklas, įvertinama būsima jų įtaka aplinkai ir dėl to nustatomi būtini apribojimai dėl:
12.1. didžiausio nuotekų valyklos statinių – pastatų ir įrenginių (nusodintuvų, pūdytuvų ir kt.) aukščio;
13. Valykla turi būti suprojektuota ir pastatyta naudojant geriausias technologijas, o nuotekos valomos ir šalinamos taip, kad būtų daroma mažiausia įtaka aplinkai. Nuotekų išleidimo sąlygų nustatymo ir leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras [7.2.3].
14. Išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius nuotekose negali būti viršytos aplinkos ministro patvirtintos ribinės teršalų vertės [7.2.3].
15. Nuotekų valykla privalo atitikti šiuos reikalavimus:
15.2. išleidžiamų valytų nuotekų debitai neturi viršyti nurodytų aplinkosaugos institucijų išduotuose leidimuose;
15.3. išleidžiamų valytų nuotekų kokybė turi tenkinti galiojančius arba leidimuose nurodytus reikalavimus, esant bet kokiems valomų nuotekų debitams ir nuotekų valyklų krūviams;
15.7. turi būti sudarytos tinkamos sąlygos aptarnauti ir prižiūrėti nuotekų valyklų technologinę įrangą ir statinius;
15.9. turi būti užtikrintas nuotekų valyklos veikimo patikimumas, o galimų jos sutrikimų pavojus ir poveikis aplinkai turi būti minimalūs;
15.10. nuotekų valykla turi būti ekonomiška, t. y. jos statybos ir eksploatavimo išlaidos turi būti minimalios;
15.12. iš nuotekų valyklų šalinamų atliekų (teršalų, dumblo) kiekis ir užterštumas turi būti kiek galim mažesnis;
16. Nuotekų valyklų konstrukcijos turi būti:
16.1. atsparios apkrovoms, galinčioms veikti valyklų statybos ir eksploatavimo metu (vandens slėgiui, statinėms ir dinaminėms apkrovoms nuo veikiančios technologinės įrangos);
16.2. atsparios nuotekų dumblo, oro ir dujų ardomajam cheminiam ir biologiniam poveikiui, o taip pat dėl temperatūros pokyčių atsirandančioms jėgoms;
17. Apskritų gelžbetoninių rezervuarų, kurių viršutine dalimi riedės guminiai ar poliuretaniniai dumblo grandiklių vežimėlių ratai, paviršius (vėžės), turi būti horizontalus ir atsparus šalčiui ir apledėjimui bei prieš apledėjimą naudojamų druskų poveikiui.
18. Įvertinti galimus netolygius nuosėdžius tarp konstrukcijų, o taip pat tarp konstrukcijų ir technologinės įrangos bei vamzdynų.
20. Konstrukcijose skirtingos sudėties metalų sąlyčio vietose numatyti apsaugos nuo korozijos ir galvaninių srovių susidarymo priemones.
22. Jeigu konstruktyviniai, apkrovų veikiami nuotekų valyklų elementai yra plastikiniai, turi būti įvertinta ardomoji aplinkos įtaka jiems (ultravioletinė radiacija, temperatūros ir kt.).
23. Nuotekų valyklai reikalingas ypatingas naudojamų medžiagų patvarumas, todėl turi būti naudojamos korozijai atsparios medžiagos arba naudojamos medžiagos turi būti padengiamos antikorozine danga.
24. Nuotekų valyklos statybai naudojamos medžiagos turi atitikti statybos konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus. Specialių savybių medžiagos gali būti naudojamos Statytojo nurodymu.
25. Įranga ir jungiamosios detalės (varžtai, veržlės, poveržlės), kurios bus koroduojančioje aplinkoje ar veikiamos drėgmės, turi būti iš nerūdijančio plieno.
26. Nuotekų valyklos statybos vieta parenkama taip, kad valyklos poveikis aplinkai būtų keik galima mažesnis.
27. Nuotekų valyklos poveikio aplinkai sumažinimui turi būti naudojamos specifinės priemonės (kvapus skleidžiančių įrenginių uždengimas, mažiau kvapų, aerozolių ir triukšmo skleidžiančių valymo technologijų parinkimas, nuotekų valyklų įrengimas toliau nuo gyvenamųjų rajonų ir kt.).
29. Gelžbetonio talpos bandomos užpildžius jas darbiniu skysčiu (kuris bus talpose jų eksploatavimo metu) arba vandeniu. Užpildžius atliekama talpų sandarumo vizualinė apžiūra. Po tokios apžiūros atliekamas sandarumo bandymas pagal įprastinius gelžbetonio talpų sandarumo bandymo reikalavimus.
30. Gruntinių talpų sandarumo bandymas atliekamas pagal įprastinius jų sandarumo bandymo reikalavimus.
31. Į aeruojamas talpas tiekiamo suspausto oro greitis vamzdžiuose, siekiant išvengti aplinkos taršos triukšmu, neturi viršyti 20 m/s.
32. Dėl kenksmingo riebalų poveikio nuotekų valymo procesams ir vandens telkiniams jie turi būti išskirti iš nuotekų, o ne ištirpinti ar emulguoti.
33. Jeigu į buitines ir komunalines nuotekas patenka nuotekos iš restoranų, viešbučių, maisto pramonės įmonių, nuotekų valyklų sudėtyje turi būti riebalų ir alyvos atskyrimo įrenginiai. Vietoje jų gali būti įrengti bendri riebalų, alyvos ir smėlio išskyrimo įrenginiai arba išskyrimas gali būti atliekamas pirminiuose nusodintuvuose.
34. Iš visuomeninio maitinimo ir panašių įmonių išleidžiamose nuotekose esantys riebalai turi būti išskiriami tose įmonėse riebalų (alyvos) skirtuvuose.
35. Riebalų ir alyvos skirtuvuose surinkti riebalai ir alyvos šalinami laikantis šiame Reglamente nurodytų saugos reikalavimų.
36. Lyginamuosiuose rezervuaruose turi būti įrengtos aeravimo sistemos, neleidžiančios susidaryti juose anaerobinėms sąlygoms ir nemaloniems kvapams.
37. Pirminio nusodinimo įrenginiams taikomi tokie patys esminiai reikalavimai kaip ir antriniams nusodinimo įrenginiams. Reikalavimai antriniams nusodintuvams yra nurodyti skirsnyje „Veikliojo dumblo procesas“.
38. Technologinių talpų ištuštinimas neturi pakenkti įrenginių stabilumui nepriklausomai nuo gruntinio vandens lygio. Esant būtinumui, numatomos apsaugos prieš galimą įrenginių išplukdymą priemonės:
39. Projektuojant nuotekų valyklas, reikia numatyti triukšmo skleidimą mažinančias priemones nuo veikiančių:
40. Naudojant pneumatinę aeracijos sistemą, reikia įvertinti galimybę sumažinti tėkmes greičius ir dinaminius slėgio nuostolius suslėgto oro tiekimo vamzdžiuose.
42. Daugiausia aeravimo rezervuarai nedengiami, tačiau kai kuriais atvejais aeravimo rezervuarus reikia uždengti (siekiant neleisti aerozolių, kvapų sklidimo, įrengiant nuotekų valyklas netoli gyvenamųjų rajonų ir pan.).
43. Biologinių plėvelinių reaktorių sienutės ir pagrindas turi atlaikyti vandens slėgį, galintį susidaryti užsikimšus laikmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai laikmens užsikimšimas yra negalimas arba kai konstrukcijos nėra laikančios.
44. Kai laistomųjų reaktorių laikmuo yra sudarytas iš mineralinių medžiagų, reikia įvertinti reaktorių sienučių sezoninio pobūdžio išsiplėtimų ir susitraukimų sukeliamas įražas.
45. Nardinamieji reaktoriai ir rezervuarai turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatavimo metu juose susidarytų minimalus dumblo kiekis, būtų užtikrintas pakankamas jų standumas ir nebūtų pažeista mechaninė įranga. Siekiant išvengti nemalonaus kvapo, vietoje anaerobinių tvenkinių gali būti įrengiami dviaukščiai (pūdomieji) nusodintuvai.
46. Dėl nemalonaus kvapo skleidimo (pvz., iš biologinių tvenkinių) tvenkiniai gali būti statomi ne arčiau kaip 200 m iki gyvenamųjų namų.
47. Parenkant tvenkinių statybos vietas, reikia įvertinti vėjų kryptis, reljefą, kraštovaizdžio ypatumus, gruntinio vandens lygį, geologines sąlygas, poplūdžio galimybes.
48. Nuotekų dezinfekavimo tikslas – pagerinti valytų nuotekų mikrobiologinę kokybę, jeigu tai yra reikalinga dėl jautrių vandens naudotojų, esančių pasroviui nuo valytų nuotekų išleidimo į vandens telkinį (upę) vietos.
49. Nuotekų valyklos valytų nuotekų dezinfekavimas gali būti reikalingas dėl žmonių apsaugos nuo galimo užkrėtimo patogeniniais mikroorganizmais, kai jos išleidžiamos į:
50. Organikos pūdymo dujų tiekimo vamzdžiuose prieš dujų naudojimo įrenginius, sieros šalinimo įtaisus ir kompresorius turi būti įranga, neleidžianti plisti ugniai.
51. Cheminių ir kenksmingų medžiagų laikymas, krovimo ir iškrovimo darbai turi būti atliekami taip, kad transportuojant, pilant, laikant, maišant ir naudojant chemines ir pavojingas medžiagas, nebūtų kenkiama žmonėms ir aplinkai (sklindant dujoms, garams, skysčiams ir dulkėms). Laikantis šio reikalavimo:
51.1. patalpa, į kurią yra tiekiamos cheminės medžiagos ar vyksta jų paruošimas nuotekų valymo naudojimui, turi būti atitverta ir numatytas atsitiktinai išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimas, nesukeliant pavojaus žmonėms ir aplinkai;
51.3. cheminių medžiagų tiekimo į laikymo talpas ir cheminių medžiagų ėmimo iš jų vamzdynai turi būti sandarūs ir pagaminti iš poveikiui atsparių medžiagų;
51.4. cheminių medžiagų laikymo talpų pripildymo lygį ir šių medžiagų kokybę turi būti galima kontroliuoti už šių talpų ribų;
51.6. turi būti numatytos priemonės saugiai surinkti išsiliejusias chemines medžiagas, įrengiant apsaugines sienutes arba cheminių medžiagų laikymo talpas su dvigubomis sienutėmis;
51.7. turi būti įspėjimo užrašai apie chemines medžiagas ant jų laikymo talpų ir durų į patalpas, kuriose laikomos ir naudojamos cheminės medžiagos;
51.8. kalkių laikymo talpyklos, jų pripildymo ir kalkių ėmimo įranga turi būti sandari (iš jos negali dulkėti kalkės) ir pažymėta gerai matomais užrašais;
51.9. kalkių pieno maišymo įranga turi būti sandari, o maišymo stebėjimo angos turi būti įrengtos taip, kad negalėtų atsidaryti maišant kalkių pieną;
51.10. darbo vietose (laboratorijose, dirbtuvėse) esantis nedidelis degiųjų, degimą palaikančių, koroziją sukeliančių, nuodingų ir kenksmingų medžiagų kiekis turi būti laikomas savaime užsidarančiose ir užsirakinančiose spintose;
51.11. kenksmingos medžiagos (kalkės, korozinės medžiagos) didelėse saugyklose, kaip ir veikiančiose nuotekų valyklose, turi būti laikomos užrakinamuose sandėliuose, aprūpintuose saugos priemonėmis (ugnies gesinimo ir sprogimų išvengimo, vėdinimo, išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimo ir kt.);
51.12. turi būti numatytos priemonės išvengti poveikio aplinkai dėl cheminių medžiagų išsiliejimo ar protėkio. Tam gali būti įrengtos specialios avarinės talpos (dubliuojantys požeminiai vamzdynai, rezervuarai dvigubomis sienutėmis, apsauginės sienutės, galinčios sulaikyti 110 % didžiausiame cheminių medžiagų rezervuare laikomų medžiagų tūrio;
52. Pūdytuve išsiskiriančios dujos turi būti surenkamos ir panaudojamos arba sudeginamos, bet ne išleidžiamos į aplinką.
53. Nors nuotekų valymo technologijos negali visiškai sustabdyti kvapo atsiradimo nuotekų valykloje, tačiau reikia suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrėti nuotekų valyklą taip, kad kvapo atsiradimas būtų minimalus.
54. Kvapo sumažinimo galimybės turi būti nagrinėjamos planuojant ir projektuojant nuotekų valyklą, o vėliau – eksploatuojant ją.
55. Kvapui nuotekų valykloje atsiradimui ir sklidimui sumažinti reikia:
55.1. neleisti nuotekoms tapti pūvančiomis. Tai pirmiausia galima pasiekti sprendžiant nuotekų surinkimo klausimus;
55.2. parinkti tokius nuotekų valymo procesus, kurie leistų išvengti stipraus kvapo susidarymo ir sklidimo;
55.4. naudoti technologinę schemą, kurioje nėra pirminių nusodintuvų (pagrindinio kvapų šaltinio) ir naudoti ilgojo aeravimo procesą;
55.6. išdėstant nuotekų valyklos įrenginius, stipresnį kvapą skleidžiančius įrenginius statyti keik galima toliau nuo kvapui jautrių aplinkinių rajonų;
55.7. parenkant nuotekų valyklos statybos vietą ir išdėstant jos įrenginius, įvertinti vyraujančių vėjų kryptis ir jų stiprumą. Nuotekų valyklą tikslinga statyti taip, kad kvapai iš jų nebūtų vyraujančių vėjų nešami į jautrius (gyvenamuosius, ligoninių ir maisto įmonių) rajonus;
55.8. išdėstyti įrenginius taip, kad būtų patogu surinkti orą iš kelių kvapo sklidimo šaltinių ir valyti orą bendrame valymo įrenginyje;
55.9. blogą orą (kvapą) surinkti iš vieno šaltinio, išleisti jį į kitą įrenginį, kuriame taip pat susidaro blogas kvapas, o šių kvapų mišinį sudeginti (jei jis degus) arba valyti;
55.10. numatant valyti išsiskiriantį kvapą (ar jų mišinį), reikia įrengti uždarą ertmę, kurioje kvapai būtų surenkami ir tiekiami į oro valymo įrenginius;
56. Nedengta, neuždara jau įrengta nuotekų valykla ar atskiras jos statinys, siekiant slopinti kvapą, gali būti uždengiami jų eksploatavimo eigoje.
57. Dėl savo specifikos (vykstančių technologinių procesų ir patalpų ypatumų) nuotekų valykla yra padidinto pavojaus joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei zona (ypač jeigu jose pažeidžiami saugos reikalavimai).
58. Nuotekų valykla turi būti suprojektuota, pastatyta ir eksploatuojama taip, kad sudarytų minimalų pavojų joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei.
59. Nuotekų valykloje padidintas pavojus yra:
60. Padidinto pavojaus objektai yra ribotos (dengtos, uždaros arba įgilintos) ertmės ir konstrukcijos:
61. Nuotekų valykloje pavojų dirbantiems gali sukelti kietosios medžiagos, skysčiai, garai, dujos, bioaerozoliai, mikroorganizmai ir dulkės, ypač esant dideliam jų kiekiui ar koncentracijai.
62. Nuotekų valyklose pavojų darbuotojams gali sukelti išorės veiksniai arba pavojus gali kilti vietoje, vykstant biologiniams procesams (fermentacijai, puvimui ir kt.) arba cheminėms reakcijoms (pvz., susimaišius įvairių sudėčių nuotekoms).
63. Reikalingų sanitarinių ir higieninių patogumų pobūdis ir apimtis priklauso nuo nuotekų valyklos dydžio ir vietos.
64. Nuotekų valykloje pavojų gali kelti:
64.3. toksiškos, koroduojančios, erzinančios, degios arba karštos medžiagos, galinčios kenkti sveikatai dėl kontakto su jomis, sugėrimo per odą arba jos nurijimo, įkvėpus ar patekus į organizmą per žaizdą, įdūrimo vietą;
ii SKIRSNIS. BENDRIEJI DUOMENYS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
65. Nuotekų tiekėjas (organizacija ar įmonė) privalo pateikti duomenis apie išleidžiamas nuotekas. Jei jose gali būti kenksmingų, nuodingų ar procesus lėtinančių medžiagų, nurodyti, kokios priemonės naudojamos siekiant išvengti tokių medžiagų išleidimo.
66. Nuotekų valyklos projektavimui reikalingi šie bendrieji duomenys: nuotakyno, kuriuo nuotekos suteka į valyklą, pagrindinės charakteristikos; duomenys apie aptarnaujamus gyventojus, pramonės ir verslo įmones; apie reikalingą valyti nuotekų kiekius ir nuotekų užterštumą; duomenys apie reikalingą nuotekų išvalymą, nuotekų valykloje išskiriamo dumblo kiekį ir jo apdorojimą bei kiti duomenys.
67. Duomenys apie nuotakyną, kuriuo sutekančias nuotekas planuojama valyti, yra:
67.2. nuotėkiai (nuotekų debitai) ir teršalų krūviai iš atskirosios, pusatskirės ar mišrios nuotakyno sistemos sausmečiu;
68. Duomenyse apie nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičių turi būti nurodyti:
68.2. numatomas nuotakyno aptarnaujamų gyventojų skaičius pastačius (pradedant veikti) projektuojamą nuotekų valyklą;
68.4. nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičiaus sezoninis kitimas (pvz., vasarą, savaitgaliais, švenčių dienomis);
69. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikti duomenys apie pramonės įmonių, išleidžiančių į nuotakyną didesnį nuotekų kiekį, debitų svyravimus ir jų užterštumą:
70. Nuotekų valyklos projektavimo bendruosiuose duomenyse turi būti pateikt nuotekų debitai: dabartiniai, numatomi nuotekų valyklos paleidimo metu ir perspektyviniai:
71. Verslo ar pramonės įmonių, kuriose yra didelis nuotekų išleidimo sezoniškumas ir teršalų koncentracijų kitimas, duomenyse turi būti pateikta metinė nuotekų debitų ir teršalų koncentracijų kitimo diagrama.
72. Nuotekų tiekėjas privalo nurodyti, kokios biologiniu būdu lėtai skaidomos medžiagos gali būti jų išleidžiamose į nuotakyną nuotekose.
73. Projektuojant esamos nuotekų valyklos rekonstrukciją, išplėtimą ar naujos vietoje esamos valyklos statybą, vertingą informaciją galima gauti panaudojus duomenis apie esamą nuotekų valyklą, jos apkrovas, veikimo sąlygas. Tokioje informacijoje gali būti reikalingi duomenys, tarp jų duomenys apie praėjusius metus:
73.1. metų nuotekų debitas (m3/m.), tarp jų atskirai valytų fizinio, cheminio ir biologinio valymo įrenginiuose;
73.2. vidutinis išskiriamo dumblo kiekis (m3/d) ir dumblo sudėtis: visuminė kietųjų medžiagų koncentracija (%), takiųjų kietųjų medžiagų kiekis (%) ir sunkiųjų metalų kiekis;
73.3. vidutinis dumblo sunkos kiekis iš dumblo apdorojimo įrenginių, organinių ir mitybinių druskų kiekis dumble;
73.7. praėjusiais metais pritekėjusių nuotekų debitas (m3/d) ir nuotekų valyklos apkrovos pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, bendrąjį fosforingumą, drumzlinumą, organines drumzles, druskingumą ir šarmingumą;
74. Nuotekų valyklos projektiniai debitai turi būti pagrįsti duomenimis apie projektavimo metu esančius nuotekų debitus ir jų teršalų krūvius, įvertinant numatomą aptarnaujamų gyventojų skaičiaus didėjimą ar mažėjimą, verslo ir pramonės augimą, galimus kitų gyvenviečių, rajonų, verslo ir pramonės įmonių nuotakynų prijungimus.
75. Be numatomo aptarnauti gyventojų skaičiaus, turi būti nustatyti ir kiti svarbūs projektiniai rodikliai:
75.2. didžiausiojo nuotėkio koeficientas, įvertinantis lietaus vandens pritekėjimą, požeminio vandens įsisunkimą;
76. Į nuotekų valyklą pritekančių verslo ir pramonės įmonių nuotekų debitai turi būti matuojami išleidimo į bendrąjį nuotakyną vietoje.
77. Projekte turi būti pateikti duomenys:
77.1. maksimalus į nuotekų valyklą pritekančių nuotekų valandos debitas Qmaks (l/s) ir apytikrė maksimalaus debito pritekėjimo trukmė;
77.2. informacija apie nustatytas lietaus vandens subėgimo į ūkinį nuotakyną, jo valymą (pvz., po pratekėjimo per grotas, sietus, smėliagaudę, pirminius nusodintuvus) ir išleidimo į tvenkinį ar kitą priimtuvą sąlygas;
77.3. projektinis maksimalus debitas (l/s) po lietaus nuotekų pertekliaus šalinimo per nuleistuvą (mišrioje sistemoje);
77.5. projektiniai nuotekų valyklos krūviai kg/h, kg/d, kg/sav. pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, bendrąjį fosforingumą, bendrąjį drumzlinumą ir organines drumzles ir atitinkami nuotekų debitai;
77.7. pagrindinių parametrų sezoninė kaita – hidraulinių krūvių (m3/d) ir teršalų krūvių (kg/d) svyravimai per metus;
78. Nuotekas išleisti galima tiktai gavus rašytinį leidimą išleisti – aplinkosaugos organų sutikimą pilti valytas gamybines, paviršines arba mišrias nuotekas į nuotekų priimtuvą.
79. Leidime išleisti nuotekas turi būti nurodytas kontrolinių ėminių pobūdis (pvz., vienkartinis ėminys, kas 2 h imtų ėminių sudėtinis ėminys, per 24 h imtų ėminių sudėtinis ėminys) ir leidžiamas valytų nuotekų liekamasis užterštumas (pvz., nurodant kiek kartų per metus leidžiamas nurodyto valytų nuotekų liekamojo užterštumo viršijimas).
80. Esant mišriai nuotakyno sistemai, turi būti nurodyti specifiniai reikalavimai (jeigu reikalingi).
81. Leidimuose išleisti nuotekas turi būti nurodyti reikalavimai, kur bus šalinamos parengtiniame nuotekų valyme sulaikytos nuogriebos, organinės priemaišos, smėlis.
82. Leidimo išleisti nuotekas prašyme turi būti nurodyti nuotekas išleidžiančios organizacijos pageidavimai dėl nuotekų valykloje išskirto dumblo šalinimo (panaudojimas žemės ūkyje, vežimas į sąvartyną, deginimas, deginimas kartu su kitais kuro šaltiniais elektrinėse, panaudojimas pramonėje), o leidime išleisti nuotekas turi būti nurodyti išduodančios institucijos reikalavimai (dumblo stabilizavimo reikalingumas, drėgnumas, kai kurių cheminių medžiagų leistinas (pvz., naudojamų dumblui sausinti) kiekis.
83. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateiktos nuotekų valyklos teritorijos charakteristikos. Nuotekų valyklos teritorijos planuose turi būti pažymėta:
83.6. nuotakynai, slėginės linijos, vandentiekis, šilumotiekis, elektros kabeliai, telefono kabeliai, dujotiekis, nurodant šių tinklų charakteristikas (slėgius, įtampą, debitus ir kt.);
84. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikta detali informacija apie esamą nuotekų valyklą, jos bendrasis planas su statiniais. Turi būti nurodytos kelių dangos, privažiavimų, technologinių, mechaninių ir elektros įrenginių būklė.
85. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikti inžinerinės geologijos duomenys, informacija apie klimatą ir duomenys:
86. Projektavimo eigoje reikia įvertinti nuotekų valyklos statytojo (užsakovo) pageidavimus dėl:
86.1. minimalaus vieno tipo ar grupės technologinių įrenginių (nusodintuvų, aeravimo rezervuarų) ar jų lygiagrečių sekcijų skaičiaus;
86.2. technologinių įrenginių (nusodintuvų, aeravimo rezervuarų) ir įrangos (siurblių, orapūčių, centrifugų), aplankos vamzdynų ir kanalų poreikio;
86.5. įvairių technologinių parametrų (dumblo amžius, nuotekų išbuvimo valymo įrenginiuose trukmė, apkrovos, nuotėkis, dumblo kiekis ir kt.);
87. Nuotekų valyklos veikimo bandymams gali tekti įrengti papildomus vamzdynus, matavimo ir stebėjimo įtaisus.
88. Nuotekų valyklos (statybos, rekonstrukcijos ar išplėtimo) statytojas gali reikalauti iš rangovo (projektavimą ir/ar statybą vykdančios organizacijos):
89. Turi būti numatyta, kas atliks nuotekų valyklos bandymą. Baigus statybą, turi būti atliekamas valyklos veikimo bandymas ir Statytojas gali pageidauti, kad:
90. Turi būti paruoštas nuotekų valyklos veikimo bandymo grafikas ir bandymų metodika, cheminių analizių atlikimo planas.
91. Paprastai projektuotojas apskaičiuoja nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas, kurios susideda iš:
92. Nuotekų valyklos projektinė dokumentacija gali būti detalizuojama arba tikslinama, kai:
93. Projektuotojas gali pateikti kelis nuotekų valyklos projektinių sprendimų variantus su atitinkamais išlaidų skaičiavimais. Tokius sprendinių variantus gali pateikti ir firma, pateikusi kompleksinės rangos siūlymus. Konkretų variantą pasirenka Statytojas.
94. Projektuotojo ar Rangovo projektiniai sprendiniai turi būti pateikti detaliai pasiūlymų tekste ir brėžiniuose sutarta kalba. Pasiūlymų santrauka pateikiama priimantiems sprendimą šiais klausimais. Turi būti pridėtas santrumpų ir žymėjimų paaiškinimas. Pateikiamas technologinių procesų aprašymas, paaiškinant, kaip vyks procesai.
95. Projektiniuose sprendiniuose turi būti technologiniai ir hidrauliniai skaičiavimai. Kiekvieno pasiūlyto nuotekų valymo proceso projektiniai parametrai turi būti paremti atitinkama dokumentacija, kad Statytojas galėtų įvertinti pasiūlytą valymo procesą.
96. Projektiniuose sprendiniuose turi būti aprašyta, kaip turi vykti valymo įrenginių eksploatavimas normaliomis sąlygomis, taip pat sutrikimų, įrenginių gedimo nutrūkus įrenginių veikimui atvejais.
97. Projekto tekste ir brėžiniuose turi būti pateikta:
97.2. nuotekų valymo proceso valdymo schema (pvz., valdymo skydai, kompiuterinė kontrolė, pagalbinės kontrolės įtaisai, proceso kontrolės instrumentinis aprūpinimas);
97.3. elektros energijos tiekimo sistema, įskaitant dumblo pūdymo dujų variklius, transformatorius, kabelius, galios matavimą, kontrolės punktus, maksimalų elektros energijos pareikalavimą;
97.4. apšvietimo schema, nurodant jos tipus ir apšvietimo stiprumą, kabelių išdėstymą, jungimo įtaisus;
98. Pateikiamuose projektiniuose sprendiniuose turi būti pateiktos numatytų naudoti statybinių medžiagų ir įrengimų specifikacijos bei jų sąnaudų žiniaraščiai.
99. Jeigu nenurodyta Statytojo atskirai, projekte pateikiama informacija apie nuotekų valyklos paleidimą ir bandymą.
100. Įvertinant vietos sąlygas, projekte pateikiami nuotekų valyklos komplekso statybos išlaidų skaičiavimai.
101. Skaičiuojant statybos išlaidas, jos skirstomos į grupes:
102. Nuotekų valyklos eksploatacinės išlaidos gali būti skirstomos į:
102.2. išlaidas elektros energijai:
102.2.2. naudojamai pagrindiniuose valymo procesuose (aeravimui, maišyklėms, nuotekų valyklos siurbliams, dumblo grandikliams);
102.3. išlaidas šildymui, naudojant įvairius šiluminės energijos šaltinius:
102.4. išlaidas cheminėms medžiagoms (nurodomos atskirai pagal naudojimo technologiniams procesams sritį):
102.4.1. pirminiuose nusodintuvuose nuotekų drumzlių parengtiniam nusodinimui ir/arba dribsniavimuisi;
102.5. išlaidos šalinti atliekas ir dumblą (skaičiuojamos pagal atliekų ir dumblo tūrius arba masę):
102.6. išlaidas pastatų išlaikymui ir įrangai:
iii SKIRSNIS. BENDRIEJI STATYBOS PRINCIPAI. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
104. Aptarnavimo ir priežiūros reikalaujančios nuotekų valyklų dalys turi būti patogiai prieinamos, net ir esant nepalankiam orui (sningant, apledijus, pučiant stipriam vėjui ir pan.), įvertinant ir galimų paslydimų, griuvimų, suspaudimo ir panašius atvejus.
105. Reikia numatyti priemones, kad pašaliniai asmenys nepatektų į nuotekų valyklos gamybines patalpas, prie įrenginių, į pavojingas zonas.
107. Reikia numatyti specialias priemones, apsaugančias konstrukcijas, takus, laiptelius ir pan. nuo apledėjimo.
108. Laikant arba naudojant skystas chemines medžiagas, turi būti numatytos priemonės likviduoti šių medžiagų išteklius ir žalingą poveikį aplinkai.
109. Laikant arba naudojant nuotekų valyklose skystas chemines medžiagas, reikia numatyti priemones išvengti arba likviduoti galimą jų žalingą poveikį aplinkai (dvigubos sienos medžiagų laikymo talpose, apie medžiagų nutekėjimą informuojantys jutikliai ir kt.). saugos priemonių pobūdis ir jų apimtis parenkami įvertinant pavojingų medžiagų savybes ir laikomų kiekių.
110. Laikant kelių tipų chemines medžiagas, kurioms jungiantis gali susidaryti pavojingi junginiai, jos negali būti laikomos gretimose talpose, turinčiose bendrą skiriamąją pertvarą (sieną).
111. Nuotekų valyklos statyboje įrangos (dumblo grandiklių, konvejerių, grotų, uždorių ir kt.) suvirinimo darbus atliekantys darbininkai privalo turėti atitinkamus kvalifikacijos dokumentus.
112. Suvirintojai, atliekantys degiųjų arba sprogiųjų medžiagų (degalų, dujų ir pan.) laikymo bei slėginių rezervuarų ir sistemų suvirinimo darbus, privalo turėti atitinkamus kvalifikacijos dokumentus.
Iv SKIRSNIS. PARENGTINIS VALYMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
114. Būtina numatyti priemones, apsaugančias nuotekų valyklos operatorių sveikatą nuo galimo užsikrėtimo grotų nuogriebų teršalais.
115. Iš nuotekų išskirtas smėlis turi būti apdorojamas laikantis sanitarijos ir higienos reikalavimų, numatytų šiame Reglamente.
116. Grotos, filtravimo ir nuogriebų sausinimo įranga, smėliagaudės ir riebalų skirtuvai turi būti įrengti taip, kad juos aptarnaujančių operatorių kontaktas su sulaikomais teršalais (smėliu, nuogriebomis ir kt.) būtų minimalus.
117. Aeruojamoje smėliagaudėje su spiraline tėkme, esant nuotekų gyliui smėliagaudėje per 1,35 m, per visą smėliagaudės ilgį turi būti įrengiamos gelbėjimosi priemonės (žmogaus įkritimo atvejui) įsikibti į tvirtas gelbėjimosi juostas ir išlipti.
118. Aeruojamoje smėliagaudėje su horizontalia tėkme avarinio (įkritus žmogui) išlipimo vietos turi būti smėliagaudės sekliausiame gale. Tokios vietos neturi būti ties nusodinamo smėlio bunkeriais.
119. Gelbėjimosi virvės ir strypai turi būti įrengiami nuotekų srauto paviršiaus lygyje prieš (srauto krypties atžvilgiu) besisukančias įrangos dalis.
120. Kaip gelbėjimosi priemonės tam gali būti tuo tikslu įrengiami vamzdžiai, porankiai arba įtempti lynai.
121. Riebalų ir alyvos skirtuvuose išskirti riebalai iš alyvos šalinami laikantis šiame Reglamente nurodytų saugos reikalavimų.
122. Pagrindiniai buitinių ir komunalinių nuotekų parengtinio valymo įrenginiai:
123. Parengtinio valymo įrenginiai sudaro sąlygas po jų esančių valymo grandžių (pirminio nusodinimo, antrinio ir tretinio valymo) sėkmingam veikimui.
124. Parengtinio valymo paskirtis – pašalinti iš nuotekų stambesnes nusėdančias medžiagas ir plūdrenas (smėlį, riebalus ir tepalus). Neefektyvus parengtinio valymo įrenginių veikimas gali sutrukdyti kitų valymo grandžių veikimą. Tai ypač svarbu mažoms nuotekų valykloms.
125. Parengtinio valymo įrenginių tipas ir dydis priklauso nuo valymo įrenginių komplekso pobūdžio ir valomų nuotekų sudėties.
126. Nuotekų šalinimo mišrios sistemos pasižymi didesniu nuotekų debitų netolygumu, negu atskirosios sistemos, todėl mišriosioms sistemoms labiau aktualus yra debitų svyravimo mažinimas naudojant lyginamuosius rezervuarus ir lietaus nuotekų atskyrimą.
127. Smėlio išskyrimas iš nuotekų išsaugo kitų valymo grandžių (pirminių nusodintuvų, biologinių filtrų) ir siurblių gerą veikimą.
128. Riebalų šalinimas iš nuotekų yra aktualus tais atvejais, kai nuotekose riebalų koncentracija (esant valomose nuotekose gamybinių nuotekų, pvz., iš maisto pramonės įmonių) viršija 150 mg/l.
129. Parengtinio valymo sistemos projektuojamos įvertinant valomų nuotekų sudėtį, valymo įrenginių projektinį pajėgumą ir parengtinio valymo techninę ir ekonominę pasekmes kitoms valymo grandims.
130. Parengtinio valymo įrenginių sudėtį, tipus ir kitus pagrindinius jų projektinius sprendinius įtakoja:
130.1. valomų nuotekų srautų (jų debitų ir teršalų koncentracijų) galima įtaka kitoms valymo grandims;
130.2. būtinumas apriboti nuotekų pratekėjimo per parengtinio valymo įrenginius trukmę, kad juose nesusidarytų pūvančių nuotekų, nevyktų intensyvus nuotekų organinių priemaišų nusodinimas;
130.3. numatomų sulaikyti grotose priemaišų stambumas, jų įtaka dumblo apdorojimui ir poreikiui įrengti pirminius nusodintuvus;
130.4. smėlio nusodinimo klausimų sprendimas, nagrinėjant, ar reikalingas riebalų ir alyvų atskyrimas;
130.5. numatomas išskirto smėlio šalinimo iš nuotekų valyklos ir tolesnio jo apdorojimo būdas ir su juo susiję reikalavimai išvežamo smėlio kokybei (ar smėlis turi būti praplautas);
131. Grotos – įtaisas stambesniems nešmenims iš nuotekų srauto nukošti, kaip antai: rankiniu ar mechaniniu būdu valomi strypai, slankioji juosta, sukamasis skridinys arba būgnas iš plyšėtų (skylėtų) metalinių lakštų arba vielos.
132. Sietas – įtaisas nešmenims iš nuotekų srauto nukošti, kaip antai: slankioji juosta, sukamasis skridinys arba būgnas iš plyšėtų (skylėtų) metalinių lakštų ar vielinio tinklelio, rankovinis koštuvas. Sietų kiaurymės paprastai yra smulkesnės negu grotų.
133. Grotų protarpių dydis parenkamas atsižvelgiant į numatomą nuotekų dumblo apdorojimo būdą ir jo sąlygojamus reikalavimus arba į valytų nuotekų išleidimo leidimuose nurodytus reikalavimus.
134. Stambių grotų, skirtų sulaikyti nuotekų sraute tekančias stambias priemaišas (popierių, plastmases gabalus, skudurus ir pan.), minimalūs protarpiai tarp grotų strypų – nuo 20 iki 50 mm.
137. Grotos gali būti komplektuojamos su nuogriebų praplovimo, sausinimo ir tankinimo įtaisais (mechanizmais).
138. Pratekant maksimaliems nuotekų srautams, jų tėkmės greitis tarp grotų strypų neturi viršyti 1,2 m/s.
139. Nuotekų tėkmės greitis kanale prieš grotas, tekant minimaliems srautams, neturi būti mažesnis kaip 0,3 m/s.
141. Plačiausiai paplitusios yra kelių lygiagrečių kanalų, su aplankos kanalu ir rankiniu nugriebimu grotos.
143. Grotų konstrukcijos turi atlaikyti ne mažesnį kaip 0,5 m virš srauto lygio viršaus hidraulinį slėgį.
144. Nuotekų paviršiaus lygių skirtumas prieš grotas ir už grotų turi būti apskaičiuotas tam atvejui, kai per grotas prateka maksimalus projektinis nuotekų debitas.
145. Turi būti numatytas automatizuotas mechanizuotų grotų (su mechaniniu būdu valomais grotų strypais) pavaros veikimas ir galimybė pašalinti stambias priemaišas iš nuotekų srauto.
146. Grotų nugriebimo ir pavaros mechanizmai turi būti apsaugoti nuo galimų jų mechaninės ar elektrinės dalies perkrovų.
148. Didžiausias nuotekų tekėjimo smėliagaudėje greitis – 0,3 m/s, o minimalus – 0,15 m/s. Reikia palaikyti kuo pastovesnį tėkmės greitį smėliagaudėje, taip pat skersinės tėkmės smėlio nusodinimo tvenkinyje.
149. Iš nuotekų išskirtas smėlis gali būti praplautas, o iš jo išplautos organinės priemaišos išleidžiamos į nuotekų srautą tolesniam valymui.
150. Įrengiami keli lygiagrečiuose kanaluose išdėstyti smėliagaudės skyriai. Jeigu yra tik vienas smėliagaudės skyrius, turi būti įrengiamas ir aplankos kanalas arba numatyta alternatyvi priemonė.
152. Smėlio bunkeris turi būti įrengtas taip, kad jis galėtų veikti esant ūminėms smėlio apkrovoms liūčių metu arba po ilgų sausmečių.
153. Nuotekų smėlio siurbliai, smėlio grėbtuvai ir jų pavaros turi būti įrengtos įvertinant po liūčių ar pasibaigus ilgiems sausros periodams galimą ženklų išskiriamo smėlio kiekio padidėjimą.
154. Išskirto smėlio šalinimui naudojami specialūs siurbliai, pritaikyti perpumpuoti abrazyvias priemaišas.
155. Smėlio šalinimui statomi panardinamo tipo siurbliai. Turi būti numatyta galimybė, siurbliams veikiant, keisti jų panardinimo gylį.
156. Kai išskirtam smėliui šalinti yra naudojami vandenkėliai (erliftai), turi būti įrengti jų praplovimo įtaisai.
158. Į nuotekų valyklą pritekant dideliam nuotekų kiekiui, kurių nuotekų valykla negali priimti (liūčių metu ir pan.), nuotekų perteklius turi būti išleidžiamas į lyginamuosius rezervuarus.
159. Kadangi nuotekų lyginamųjų rezervuarų įrengimas ir eksploatavimas yra brangus, ypač mažoms nuotekų valykloms reikia nagrinėti alternatyvinius projektinius sprendimus, leidžiančius padidinti nuotekų valyklų pajėgumą esant periodiškoms ūminėms hidraulinėms apkrovoms, nestatant lyginamųjų rezervuarų.
160. Nuotekų valyklų talpų ištuštinimo ir valymo patogumui reikia numatyti nuotekų srauto paskirstymą, lygiagrečių valymo įrenginių linijų ir sekcijų įrengimą ir lyginamuosius rezervuarus.
161. Jei yra sudėtinga ar neekonomiška nuotekų valykloje įrengti nuotekų srauto aplankos kanalus, reikia nagrinėti galimybę parinkti valymo įrenginių tipus ir technologinius procesus, leidžiančius padidinti nuotekų valyklos buferiškumą, t. y. jų gebą priimti ir valyti labai netolygiai pritekančius nuotekų srautus.
v SKIRSNIS. PIRMINIS NUSODINIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
163. Pirminiams nusodintuvams taikomi saugos reikalavimai yra tokie patys kaip ir antriniams nusodintuvams. Reikalavimai antriniams nusodintuvams nurodomi skirsnyje „Veikliojo dumblo procesas“.
164. Pirminio nusodinimo tikslas – išskirti iš nuotekų sėdančiąsias priemaišas (nuosėdas), kurios turi būti nepertraukiamai arba periodiškai šalinamos iš pirminių nusodintuvų.
165. Pirminiai nusodintuvai – nusodinimo rezervuarai, kuriuose iš nevalytų ar parengtinai valytų nuotekų išsiskiria dauguma sėdančiųjų medžiagų.
166. Pirminio nusodinimo, atliekamo pirminiuose nusodintuvuose, metu taip pat gali būti atskirti ir nuotekose esantys riebalai bei kitos plūduriuojančios priemaišos, kurios kliudytų po nusodinimo esantiems nuotekų valymo procesams. Jeigu nuotekose gali būti didelis riebalų kiekis, prieš pirminio nusodinimo įrenginius statomi riebalų atskyrimo įrenginiai.
167. Pirminių nusodintuvų tipas ir matmenys parenkami įvertinant nuotekų valyklos projektinį pajėgumą, dumblo apdorojimo galimybes ir valyklos statybos aikštelės grunto savybes.
168. Pirminiam nusodinimui naudojami pagrindiniai pirminių nusodintuvų tipai:
169. Pirminis nusodinimas gali būti nereikalingas, pavyzdžiui, valant nuotekas biologiniuose tvenkiniuose arba (kai kada) naudojant valymą veikliuoju dumblu.
170. Nuotekų pirminiam nusodinimui gali būti naudojami ir pūdomieji nusodintuvai (septikai), kurie dažniausiai naudojami valyti mažų nuotekų kiekį, kai aptarnaujamų gyventojų ekvivalentas – iki 2000 GE.
171. Projektuojant pirminius nusodinimo įrenginius, reikia įvertinti:
172. Reikalingas nuotekų sėdančiųjų medžiagų išskyrimo laipsnis ir nusodinimo trukmė, tekant maksimaliems ir minimaliems nuotekų debitams, parenkami įvertinant galimą įtaką po nusodinimo sekančioms valymo grandims.
173. Nuotekos į pirminius nusodintuvus turi patekti tik po įtekančio nuotekų srauto energijos slopinimo ir užtikrinant tolygų nuotekų paskirstymą visoje nusodinimo zonoje. Tolygiam paskirstymui galima naudoti kreivinės plokščių paketus.
174. Pirminiame nusodintuve valytų nuotekų išleidimas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų minimaliai drumsčiama nusodinimo zona ir būtų galima pašalinti išskirtas plūdrenas.
175. Bendras reikalingas pirminio nusodintuvo tūris parenkamas įvertinant aptarnaujamų gyventojų ekvivalentą ir maksimalų valandos nuotekų debitą sausmečiu.
176. Pirminiai su kylančia tėkme nusodintuvai gali būti kvadratinės formos arba apvalūs. Kvadratinės formos nusodintuvai paprastai nenaudojami, kai aptarnaujamų gyventojų ekvivalentas per 5000 žmonių.
177. Projektuojant pirminius su kylančia tėkme nusodintuvus, taip pat dviaukščius nusodintuvus, numatomas, pratekant maksimaliam valandos nuotekų debitui sausmečiu, nuotekų vertikalaus srauto greitis (paviršiaus apkrova) – nuo 1,0 m3/(m2 x h) iki 2,0 m3/(m2 x h).
178. Pirminio su kylančia tėkme nusodintuvo, skirto aptarnauti nuo 50 iki 1000 GE, vertikalios išorinės sienutės panardintos dalies aukštis iki nuotekų paviršiaus nusodintuve turi būti nuo 0,3 m iki 1,5 m.
179. Pirminiai nusodintuvai su horizontalia tėkme paprastai yra stačiakampės formos plane su dumblo bunkeriu, įrengtu nusodintuvo pradinėje dalyje.
180. Reikalavimai dėl pirminio su horizontalia tėkme nusodintuvo matmenų:
181. Maksimalus valytų nuotekų persipylimo per nusodintuvo išleidimo slenkstį greitis – ne didesnis 30 m3/(m x h), tekant maksimaliam valandos debitui sausmečiu.
182. Kreivinės tipo nusodintuvuose (separatoriuose) yra nuožulnios nusodinimo plokštės arba vamzdžiai, paprastai sudarantys priešingų krypčių tėkmių sistemą, kurioje nuotekos teka iš apačios į viršų, o dumblas slenka iš viršaus į apačią. Tarpai tarp kreivinių turi būti tokie, kad jie neužsikimštų dumblu. Tarpų dydis priklauso nuo prieš kreivines esančių grotų ir riebalų skirtuvų veikimo efektyvumo. Kreivinės plokščių (arba vamzdžių) polinkio į horizontą kampas turi būti nuo 55o iki 65o.
183. Tarpas tarp kreivinės plokščių ir nusodintuvo dugno turi būti toks, kad būtų pasiekiamas tolygus nuotekų paskirstymas ir liktų pakankamai vietos (apie 0,3 m) nusodintam dumblui.
184. Išskirtas nuotekų dumblas kreivinėje kaupiamas viename ar keliuose bunkeriuose, o didelio pajėgumo įrenginiuose gali būti naudojami grėbimo mechanizmai, kurie nustumia dumblą į vieną nusodintuvo galą.
185. Kreivinės konstrukcija turi būti tokia, kad periodiškai būtų galima patogiai pravalyti nusodinimo plokštes arba vamzdžius.
186. Nedideliuose nusodintuvuose su kylančia tėkme paprastai nebūna dumblo grėbimo mechanizmų, todėl juose bunkerių sienutės turi būti slidžios. Sienučių nuolydžio kampas (į horizontalinę plokštumą) kūginiuose bunkeriuose turi būti ne mažesnis kaip 50o, o piramidės formos bunkeriuose – ne mažesnis kaip 60o.
187. Didesnio pajėgumo nusodintuvuose (aptarnaujančiuose per 1000 gyventojų) bunkeriai su 50o-60o polinkio į horizontą kampais dėl reikalingų didelių iškasos gylių būtų nepageidautini. Tais atvejais nusodintuvo dugnas daromas su nedideliu dugno nuolydžiu į nusodintuvo centrą, o nusodintas dumblas nugrėbiamas į nusodintuvo centre įrengiamą bunkerį, iš kurio dumblas šalinamas. Nusodintuvo dugno nuolydis, priklausomai nuo nusodintuvo dydžio, būna nuo 3o iki 30o.
188. Jeigu numatomas nusodinto dumblo šalinimas siurbliais, nusodintuvo dugnas gali būti horizontalus.
189. Maži nusodintuvai su horizontalia tėkme neturi mechanizuotų grandiklių nusėdusiam dumblui sugrėbti, todėl dugnas turi būti su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 1:100, kad būtų galima ištuštinti dumblo bunkerį, įrengiamą nuotekų įtekėjimo į nusodintuvą zonoje. Kad būtų galima šalinti išskirtas nuosėdas, nusodintuvas visiškai ištuštinamas. Nepertraukiamam veikimui užtikrinti statomi ne mažiau kaip du nusodintuvai.
190. Dideliuose nusodintuvuose su horizontalia tėkme dumblo šalinimui įrengiami grėbimo arba išsiurbimo mechanizmai, o nusodintuvo dugnas daromas horizontalus.
191. Pirminiuose nusodintuvuose turi būti įrengtos užtvaros (iš dalies panertos lentos ir pan.), skirtos sulaikyti į nuotekų paviršių iškilusias plūdrenas.
vI SKIRSNIS. VEIKLIOJO DUMBLO PROCESAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
193. Biologinio valymo talpose aeravimo ir maišymo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima saugiai atlikti jų aptarnavimą. Šie reikalavimai yra patenkinami, jei yra tenkinama bent viena iš žemiau šio punkto papunkčiuose nurodytų sąlygų:
193.1. aerotankuose, kuriuose yra įrengtos pneumatinės aeracijos sistemos, aeravimo įranga ir maišyklės gali būti visai iškeliami iš rezervuaro arba pakeliamos virš veikliojo mišinio lygio ir šarnyrinio sujungimo dėka pasukamos į techniniam aptarnavimui, remontui arba pakeitimui patogią padėtį;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
194. Pastatytoje ar rekonstruotoje nuotekų valykloje su pneumatinio aeravimo sistema turi būti atlikti jos sandarumo ir aeravimo tolygumo bandymai.
195. Pursliniai aeratoriai ir mechaninės maišyklės turi turėti avarinius išjungiklius, kurie statomi netoli aeratorių ar maišyklių ir turi būti lengvai pasiekiami.
196. Priklausomai nuo purslinių aeratorių ir mechaninių maišyklių išdėstymo gali būti įrengti vienas ar keli avariniai išjungikliai.
197. Skersinio susimaišymo aerotankai, jeigu veikliojo mišinio gylis juose didesnis kaip 1,35 m, turi būti įrengiami turėklai gelbėjimuisi avariniu atveju (įkritus į veiklųjį mišinį). Turėklai įrengiami per visą rezervuaro ilgį toje pusėje, kur veikliojo mišinio tėkmės kryptis – iš viršaus į apačią.
198. Aerotankuose su horizontaliais rotoriniais aeratoriais, virš veikliojo mišinio lygio, turi būti įrengti gelbėjimosi lynai arba gelbėjimosi strypai.
199. Aerotankuose turi būti įrengtos išlipimo iš jų avariniu atveju (įkritus į veiklųjį mišinį), priemonės (laipteliai, lipynės ir pan.).
200. Įrengiant purslinius aeratorius reikia numatyti aplinkosaugos nuo purslų ir aerozolių priemones.
201. Mechaninis vėdinimas įrengiamas patalpose, kuriose nuotekų valyklos aptarnaujantis personalas dirba kenksmingoje aplinkoje.
203. Nuotekų tvenkinius jungiantys kanalai ar vamzdynai turi būti įrengti taip, kad nebūtų kliūčių privažiuoti prie tvenkinių valant juos nuo kranto ir kad dumblas bei išplūdos iš vieno tvenkinio nepatektų į kitą tvenkinį.
204. Nuotekų išvadas iš paskutinės talpos turi būti įrengtas taip, kad būtų galimas ištekančių valytų nuotekų debitų matavimas ir nuotekų mėginių analizėms paėmimas.
205. Valymo veikliuoju dumblu proceso pagrindą sudaro nuotekų biologinis švarinimas, kai nuotekų ir veikliojo dumblo mišinys aerotanke (biologiniame reaktoriuje) yra maišomas ir/ar aeruojamas, o po to antriniame nusodintuve veiklusis dumblas nuo valytų nuotekų atskiriamas ir grąžinamas į vyksmą, o dumblo perteklius pašalinamas.
206. Nuotekų biologinis valymas ir veikliojo dumblo atskyrimas gali vykti viename ar atskiruose rezervuaruose (aeravimo ir nusodinimo), gali būti vykdomas atitinkamame periodinių procesų įrenginyje (viename rezervuare).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
207. Projektuojant nuotekų valymą veikliuoju dumblu, reikia nagrinėti ir spręsti šiuos klausimus:
207.3. numatyti nuotekų valymo įrenginyje kelis skyrius arba kelis įrenginius, kad, sutrikus ar neveikiant vienam ar keliems įrenginiams, būtų galima pasiekti reikalingą nuotekų išvalymą;
207.7. suprojektuoti veikliojo dumblo grąžinimą iš nusodintuvo į aerotanką, perteklinio veikliojo dumblo šalinimą ir dumblo mišinio grąžinimą;
208. Reikia numatyti galimybę savitaka arba išpumpuojant ištuštinti nuotekų valymo įrenginių technologines talpas.
209. Galima dėl ištuštinimo patogumo technologinių talpų dugną daryti su nedideliu nuolydžiu į parinktą žemiausią dugno vietą. Jei numatomas rezervuaro ištuštinimas siurbliu, šioje žemiausioje vietoje reikia įrengti prieduobį.
210. Jeigu yra numatyta nuotekų valykloje įrengti kelias lygiagrečias technologines linijas (sekcijas), į jas pritekančių nuotekų srautas gali būti skirstomas naudojant tam sklendes ir uždorius. Šie įtaisai gali būti naudojami nuotekų debitams reguliuoti ir atjungti atskiras linijas (sekcijas).
211. Aerotankų (biologinių reaktorių), kuriuose vyksta pagrindiniai nuotekų biologinio valymo procesai, skaičius gali būti įvairus priklausomai nuo:
211.2. numatyto pasiekti nuotekų išvalymo, (pvz., organinės anglies junginių sumažinimo, nitrifikavimo, denitrifikavimo, fosforo junginių sumažinimo);
212. Projektiniai hidraulikos srities sprendiniai turi neleisti susidaryti trumpam, nepakankamam nuotekų pratekėjimo aerotanke keliui.
213. Valomų nuotekų srauto pratekėjimo aerotanke vyraujanti trajektorija priklauso nuo parinktos valymo technologijos. Naudojant laipsniškąjį aeravimą, nuotekų srautų skirstymo įtaisų (sklendžių, uždorių ir kt.) išdėstymas turi sudaryti galimybę keisti nuotekų srautų skirstymo schemą.
214. Jeigu nuotekų valyklos projekte numatomos trys ar daugiau sekcijų ir techniniam aptarnavimui bus išjungiama viena sekcija, kitų aerotanko sekcijų pajėgumas, vamzdynai ir kanalai turi būti pakankami priimti visas pritekančias nuotekas.
215. Siekiant sumažinti bakterijų, sukeliančių veikliojo dumblo išsipūtimą ir pagerinti dribsniavimąsi gerinančių bakterijų augimą, gali būti įrengiamas selektorius – grąžinamojo veikliojo dumblo ir į aerotanką įtekančių nuotekų sumaišymo kamera. Veikliojo dumblo ir nuotekų trumpo kontakto selektoriuje metu jų mišinys turi būti intensyviai maišomas.
216. Nuotekos į aerotanką ir grąžinamasis veiklusis dumblas į selektorių turi būti įleidžiami vienu metu.
217. Nuotekų valymo aerotanke proceso pagrindiniai rodikliai yra:
218. Aerotanke ir kitose biologinio valymo talpose maišymas gali būti atliekamas įtaisais ir/ar priemonėmis ar jų modifikacijomis (sistemomis), gebančiais užtikrinti veikliojo mišinio maišymo intensyvumą atitinkantį Reglamento 220 punkto reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
219. Turi būti galimybė kiekvieną maišymo įtaisą (kai įtaisai veikia elektromechanikos principais) išimti iš rezervuaro jo netuštinant.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
220. Aerotanke ir kitose biologinio valymo talpose veiklusis mišinys turi būti maišomas tokiu intensyvumu, kad nenusėstų veiklusis dumblas ir ant rezervuaro dugno nesusidarytų žalingos nusėdusio ir pūvančio veikliojo dumblo krūvos.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
221. Jei aerotanke vyksta nenuolatinis (periodiškas) aeravimas, aeracijos įtaisų pajėgumas turi būti pakankamas, kad, vėl įjungus aeracijos įtaisus, visas nusėdęs veiklusis dumblas būtų pakeltas nuo rezervuaro dugno ir būtų pakibusioje būklėje.
222. Jei aerotanke yra maišyklės, jos turi sumažinti galimybę rezervuare susidaryti pūvančiam dumblui.
223. Maišyklės turi būti parenkamos įvertinant valomų nuotekų sudėtį ir numatomą palaikyti aerotanke veikliojo dumblo koncentraciją. Didesnės galios maišytuvai įrengiami tais atvejais, kai prieš valymo veikliuoju dumblu įrenginius nėra pirminio nusodinimo įrenginių.
224. Jeigu aerotanke nestatomos maišyklės, aeravimo įtaisai turi būti pakankamos galios palaikyti veiklųjį dumblą pakibusioje būklėje, gerai maišyti nuotekas, veiklųjį dumblą ir gerai įterpti deguonį.
225. Aerotankai ir aeravimo įtaisai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas veikliojo mišinio maišymas ir ekonomiškas elektros energijos naudojimas.
226. Naudojant veikliojo mišinio aeravimui deguonį, turi būti:
227. Pagal aeravimo poreikį reikalinga aeracijos įtaisų galia (kW) turi būti ne mažesnė už veikliojo mišinio tinkamam maišymui reikalingą maišymo įtaisų galią (kW).
228. Į veikliojo dumblo mišinį tiekiamo suspausto oro sklaidytuvai (difuzoriai) aeravimo rezervuaruose turi būti panerti į vienodą gylį.
229. Aerotankų aeracijos sistemos tiekiamo deguonies turi pakakti oksiduoti teršalų organinius anglies ir azoto junginius ir patenkinti veikliojo dumblo vidinio kvėpavimo poreikius skaičiuojamoms nuotekų valyklos hidraulinėms ir organinėms apkrovoms.
230. Projektuojant nuotekų valyklų aeracijos sistemas, jų pajėgumas, aeruojant švarų vandenį, turi būti skaičiuojamas maksimalaus ir minimalaus deguonies pareikalavimo atvejams, įvertinant deguonies pernašos faktorių, kurio reikšmė priklauso nuo valomų nuotekų charakteristikų ir numatyto aeracijos sistemos tipo.
231. Kad aerotanko veikliajame mišinyje būtų palaikoma reikalinga ištirpusio deguonies koncentracija, turi būti numatyta galimybė, kur tai įmanoma, tiekti kintantį deguonies (oro) kiekį, ypač tais atvejais, kai numatomi žymūs deguonies poreikio svyravimai.
232. Jeigu nėra įrengtas nepertraukiamas automatizuotas veikliajame mišinyje ištirpusio deguonies koncentracijos matavimas ir reguliavimas, aeracijos įtaisai gali veikti pagal nustatytą programą, kurioje yra numatyta: aeracijos intensyvumas, laiko tarpai tarp aeravimo periodų ir aeravimo periodų trukmės.
233. Kai yra numatyta, kad tame pačiame aerotanke vyks nuotekų organinių teršalų nitrifikavimas ir denitrifikavimas, aeracijos įtaisų oksidacinis pajėgumas parenkamas pagal numatytą šių įtaisų veikimo trukmę.
234. Projektuojant aeracijos sistemos automatizuotą valdymą, turi būti numatyta galimybė užtikrinti pakankamą aeravimą aeracijos sistemos valdymo įtaisų sutrikimų atvejais.
235. Turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios pakankamą aeracijos sistemos veikimą esant nepalankioms oro sąlygoms (neigiamoms oro temperatūroms, korozinei aplinkai ir kt.).
236. Įrengiant aeravimo smulkiais oro burbuliukais aeracijos sistemas, tiekiamas suslėgtas oras turi būti filtruojamas šalinant iš jo dulkių ir alyvos daleles, kurios gali užkimšti aeravimo įtaisus (oro sklaidytuvus).
237. Jeigu, nutrūkus aeravimui, veiklusis mišinys gali patekti į oro sklaidytuvo vidų, neturi būti naudojamas veikliojo mišinio periodiško aeravimo režimas.
238. Jeigu yra galimybė ant oro sklaidytuvų susidaryti kalcio karbonato nuosėdoms, turi būti numatytos priemonės jas šalinti rūgštimis.
239. Projektuojant aeracijos sistemas, turi būti numatyti atsarginiai aeravimo įtaisai. Jie gali būti įmontuoti arba laikomi sandėlyje.
240. Nuotekų valyklose turi būti dokumentai apie aeracijos sistemos veikimo efektyvumo bandymus ir jų rezultatus. Juose turi būti:
240.1. pateiktos aerotanko ir jame įrengtos aeracijos sistemos techninės charakteristikos, matmenys;
240.4. duomenys apie bandymų metu nustatytą aeracijos sistemos švaraus vandens nominalią deguoninimo gebą;
241. Nuotekų biologinio valymo įrenginiai turi būti apsaugoti nuo galimų hidraulinių perkrovų, įrengiant nuotekų nuleistuvus (persipylimo slenksčius) ir/arba atsargines talpas priimti liūčių metu nuotekas, kurių negali priimti nuotekų valykla.
242. Turi būti numatyta galimybė veikliojo mišinio kiekį aerotanke kontroliuoti stacionariais arba reguliuojamo aukščio nuleistuvais (persipylimo slenksčiais).
243. Aerotanko išorinės sienutės viršutinės, virš veikliojo dumblo lygio esančios, dalies aukštis turi būti pakankamas, kad, esant normalioms (ne avarinėms) eksploatavimo sąlygoms, per rezervuaro sienutę nesilietų veiklusis mišinys, t. y. 0,5 m.
244. Aerotanko veikliojo mišinio paviršiuje gali vešėti siūlinės bakterijos. Kad būtų galima kontroliuoti fizinio, cheminio ir biologinio pobūdžio veiksnius, sukeliančius putojimą (t. y. tuos, kurie sukelia lakiųjų riebiųjų rūgščių ir paviršinių aktyviųjų medžiagų susidarymą aeravimo rezervuare), reikia sumažinti vietų, kuriose galėtų kauptis putos, skaičių.
245. Neteko galios nuo 2015-07-02
Punkto naikinimas:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
246. Aerotanke susidariusios plūdrenos (putos), kurios dėl technologinių ypatumų neigiamai įtakoja kitas nuotekų valymo proceso grandis ir/ar nuotekų išvalymo rodiklius, turi būti šalinamos.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
247. Siekiant pagerinti veikliojo dumblo atskyrimą antriniuose nusėsdintuvuose nuo aerotankuose (ypač giliuose) valytų nuotekų, tikslinga įrengti aeruoto veikliojo mišinio degazavimą (oro burbuliukų išskyrimą iš dumblo mišinio).
248. Veikliojo mišinio degazavimo įrenginio reikalingas paviršiaus plotas ir tūris turi būti pakankamas pasiekti efektyvų vandens ir dujų atskyrimą nuo veikliojo dumblo, net ir maksimalaus nuotekų pritekėjimo į nuotekų valyklą metu.
249. Veikliojo dumblo degazavimo įrenginys turi būti įrengiamas tarp aerotankų ir antrinių nusodintuvų, kiek galima arčiau pastarųjų.
251. Dengiant aerotankus, tam turi būti naudojamos ardomajam aplinkos poveikiui atsparios medžiagos.
252. Dengiant aerotankus, reikia įvertinti tai, kad aplinkos ardomasis poveikis konstrukcijoms didėja ten, kur rezervuaruose esantis veiklusis mišinys yra labiau septiškas (paveiktas puvimo procesų) ar kur yra daugiau gamybinių nuotekų.
253. Dengiant aerotankus, reikia nuo aplinkos ardomojo poveikio apsaugoti rezervuarų sienutes, esančias virš veikliojo mišinio lygio rezervuare, taip pat 0,3 m žemiau galimo minimalaus veikliojo mišinio lygio rezervuare.
254. Tose vietose, kuriose galimas ardomasis aplinkos poveikis statybinėms konstrukcijoms ir įrangai, turi būti įrengiamas mechaninis vėdinimas.
255. Naudojant veikliojo dumblo aeravimui vertikalius purslinius aeratorius, turi būti numatytos aerotanko dugno paviršiaus apsaugos priemonės išvengti jo ardymo dėl aeratorių sukeliamos kavitacijos.
256. Antriniai nusodintuvai turi užtikrinti reikiamą veikliojo dumblo išsiskyrimą iš veikliojo mišinio ir sudaryti tirštinimo zoną veikliajam dumblui, iš kurios jis grąžinamas pakartotinam naudojimui į aerotanką. Nuo antrinių nusodintuvų veikimo veiksmingumo priklauso valytų nuotekų kokybė ir grąžinamojo dumblo koncentracija.
257. Antriniai nusodintuvai gali būti tokių pagrindinių tipų: su kylančia tėkme, su horizontalia tėkme ir kreivinės formos (separatoriaus) tipo.
258. Naudojant antriniam nusodinimui sekos biologinius reaktorius (SBR), valytų nuotekų atskyrimas nuo veikliojo dumblo atliekamas toje pačioje talpoje – aerotanke.
259. Kad antrinių nusodintuvų veikimas būtų efektyvus, reikia siekti optimalaus jų paviršiaus krūvio. Antrinių nusodintuvų veikimo efektyvumas priklauso nuo:
260. Antrinio nusodintuvo gylis turi būti pakankamas talpinti veiklųjį dumblą esant įvairiems įrenginio hidrauliniams krūviams.
261. Antriniuose nusodintuvuose yra šios pagrindinės zonos: įtekėjimo, nusodinimo, valytų nuotekų surinkimo, neutralioji ir dumblo surinkimo bei tirštinimo.
262. Antrinių nusodintuvų įtekėjimo zona turi užtikrinti:
262.1. dumblo mišinio įtekėjimo srauto energijos išsklaidymą ir sudaryti sąlygas dumblo dribsniavimuisi;
263. Nusodinimo zona turi būti suprojektuota taip, kad ji užtikrintų pakankamą paviršiaus plotą ir gylį nusėsti veikliojo dumblo dalelėms ir išvengti jų pratekėjimo nusodinimo zonoje trumpiausiu keliu.
264. Valytų nuotekų surinkimo zona turi būti suprojektuota taip, kad būtų:
265. Veikliojo dumblo surinkimas ir tirštinimas antriniuose nusodintuvuose vyksta skirtingai, priklausomai nuo jų dydžio ir tipo.
266. Antriniuose nusodintuvuose su bunkeriais apatinėje dalyje dugno nuolydis (horizontalios plokštumos atžvilgiu) turi būti ne mažesnis kaip 50o- kūginės formos ir nemažesnis kaip 60o – piramidinės formos bunkeriuose.
267. Mažuose antriniuose nusodintuvuose veiklusis dumblas taip pat gali būti surenkamas savitaka, darant bunkerius su šlaitu – 50o, esant kūginei dugno formai ir 60o – esant piramidinei dugno formai bei darant slidžius dugno paviršius.
268. Didelių antrinių nusodintuvų dugnai daromi horizontalūs arba su nedideliu nuolydžiu ir juose įrengiami dumblo grėbimo ir šalinimo įtaisai, kurie gali būti:
268.1. su grėbimo mentėmis, stumiančiomis nusėdusį dumblą į nusodintuvo centrą (apskritimo formos antriniuose nusodintuvuose) arba nusodintuvo gale (stačiakampės formos antriniuose nusodintuvuose);
269. Antriniuose nusodintuvuose nusodinto dumblo grėbimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad būtų galima greitai grąžinti dumblą į aerotanką ir jame būtų palaikoma reikiama veikliojo dumblo koncentracija ir būtų išvengta anaerobinių sąlygų susidarymo.
270. Dumblo grėbimo mechanizmo judėjimo greitis turi būti nedidelis, kad grėbimo zonoje nesusidarytų turbulentinės srovės.
271.Antriniame nusodintuve turi būti įrengtas įtaisas ar numatytos kitos priemonės, į paviršių išplaukusio dumblo ir/ar plūdrenų, kurios neigiamai įtakoja kitas nuotekų valymo proceso grandis ir/ar nuotekų išvalymo rodiklius, šalinimui.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
272. Grįžtamojo veikliojo dumblo grąžinimo į aerotanką sistema turi veikti taip, kad jame būtų palaikoma nuotekų biologinis valymo proceso vyksmui reikalinga veikliojo dumblo koncentracija.
273. Grįžtamojo veikliojo dumblo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų galima keisti į aerotanką grąžinamo veikliojo dumblo debitą, tačiau debitų pokyčiai nebūtų staigūs.
274. Jeigu nuotekų valykloje yra įvairių tipų ir dydžių aerotankai, jiems turi būti įrengtos atskiros veikliojo dumblo grąžinimo iš antrinių nusodintuvų sistemos.
275. Veikliojo dumblo grąžinimui iš antrinių nusodintuvų į aerotankus gali būti naudojami išcentriniai, sraigtiniai siurbliai, vandenkėliai ir kitokie kėlimo įtaisai, galintys tiekti norimą grįžtamojo veikliojo dumblo kiekį.
276. Jeigu iš antrinių nusodintuvų veiklusis dumblas yra grąžinamas į biologinius reaktorius, kuriuose yra palaikomos anaerobinės arba anoksinės sąlygos, veikliojo dumblo grąžinimo sistemos turi būti įrengtos taip, kad grįžtamasis veiklusis dumblas nebūtų aeruojamas.
Dumblą grąžinant vandenkeliu (-iais), įrenginiuose turi būti numatytos papildomos priemonės deguonies pašalinimui iš grįžtamojo dumblo.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
277. Mažose nuotekų valyklose veikliojo dumblo grąžinimo sistemose, kaip atsarginiai, gali būti naudojami kilnojami siurbliai.
278. Nuotekų biologinio valymo aeravimo rezervuare metu susidarantis veikliojo dumblo perteklius turi būti šalinamas, kad rezervuare būtų palaikoma reikalinga veikliojo dumblo koncentracija.
279. Iš valymo veikliuoju dumblu sistemos šalinamo perteklinio veikliojo dumblo masė ir tūris priklauso nuo valomų nuotekų sudėties, naudojamų valymo procesų ir reikalingo veikliojo dumblo amžiaus.
Vii SKIRSNIS. ŠVARAUS VANDENS DEGUONINIMAS VALYMO VEIKLIUOJU DUMBLU ĮRENGINIUOSE
281. Švaraus vandens deguoninimo valymo veikliuoju dumblu įrenginiuose tikslas yra netiesioginiu būdu nustatyti, kiek deguonies ištirpins įrenginiuose įrengtos aeracijos sistemos veikiant nuotekų valyklai.
282. Švaraus vandens deguoninimas naudojamas ir kuriant, tobulinant ir tarpusavyje lyginant įvairius aeracijos įtaisus (aeratorius) ir jų sistemas, nustatant jų techninį pajėgumą tirpinti skystyje oro deguonį, reikalingą biologinio proceso vyksmui valant nuotekas veikliuoju dumblu.
283. Aeracijos sistemos deguoninimo pajėgumas, t. y. pajėgumas tirpinti oro deguonį švariame vandenyje, yra išreiškiamas švaraus vandens deguoninimo geba (VDG), t. y. deguonies mase, kurią aeravimo sistema arba aeratorius gali standartinėmis sąlygomis įterpti per laiko vienetą į švarų vandenį. VDG yra išreiškiama ištirpinamo deguonies mase kg/h arba kg/d.
284. Švaraus vandens deguoninimo gebos (VDG) bandymas yra atliekamas naudojant įprastinį dujų – skysčio masės perdavimo bandymą.
285. VDG bandymas yra atliekamas pašalinus iš švaraus vandens deguonį, įdėjus į jį natrio sulfitą. Vandenyje vykstanti reakcija tarp vandens ir natrio sulfito yra suaktyvinama dedant į vandenį kobalto sulfato. Reakcija vyksta taip:
→ 2Na2 SO3 + O2Co ≥ 2Na2 SO4 (1)
286. Pašalinus iš švaraus vandens deguonį, pradedamas vandens aeravimas ir stebimas bei registruojamas deguonies koncentracijos vandenyje didėjimas. Iš jos didėjimo greičio apskaičiuojama švaraus vandens deguoninimo geba (VDG).
287. Atliekant VDG bandymą, į aeracijos sistemas tiekiamo oro debito matavimo paklaidos neturi viršyti ± 5 %.
288. VDG bandymas yra atliekamas tokia tvarka:
288.1. į švariu vandeniu užpildytą bandymo rezervuarą įdedamas kobalto katalizatorius ir rezervuaras aeruojamas per 1 h;
288.4. pradedama registruoti bandymo rezervuaro švariame vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija;
288.9. kai ištirpusio deguonies (ID) koncentracija švariame vandenyje nukrenta žemiau 0,5 mg/l, įjungiama orapūtė (orapūtės);
288.10. kai aeruojamame švariame vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija pasiekia 98 % soties koncentraciją, bandymas nutraukiamas;
289. Deguonies perdavimas iš dujinės fazės į skystąją fazę per ribojantįjį sluoksnį yra išreiškiamas lygtimi:
C = C*∞ – (C*∞ – C0) e(-kL at); (2)
290. kL a reikšmės yra koreguojamos priimant bandymo meto sąlygas esant standartinėmis, o dydžio θ (.. teta“) dydį priimant lygiu 1,024:
kL a20 = kL a θ (20-T) (3)
291. Deguonies soties būklės reikšmė yra priimama tokia, kokia yra standartinėse sąlygose, įvertinant temperatūros koreliacijos koeficientą (τ) ir slėgio korekcijos koeficientą (Ω).
C*20 = C*∞ (1/ τ Ω) (4)
292.* Švaraus vandens deguoninimo geba (VDG) yra apskaičiuojama įvertinant kta20 dydį, pakoreguotą pagal bandymo metu buvusią temperatūrą, pagal temperatūrą ir slėgį pakoreguotą C*20 reikšmę ir įvertinant švaraus vandens bandymo rezervuare tūrį.
VDG = kl a20 (1/h) • C*20 (g/m3) • V (m3)/1000, kg/h (5)
293. Švaraus vandens deguoninimo našumas (VDN) yra apskaičiuojamas:
VDN = VDG (Voro x Moro), kg/kWh (6)
294. Į aeracijos sistemos bandymo protokolą turi įeiti šie skyriai:
294.3. bandymo įranga:
295. Prie bandymo protokolo pridedami šie priedai:
296. Atliekant švaraus vandens deguoninimo bandymą, yra svarbu:
296.3. užtikrinti į bandomąją aeravimo sistemą tiekiamo suslėgto oro debitų matavimo paklaidą, neviršijančią ± 5 %;
296.4. aeravimo bandymo rezervuaras turi būti užpildytas švariu vandeniu, kokybe prilygstančiu geriamajam vandeniui;
Viii SKIRSNIS. BIOLOGINIAI PLĖVELINIAI REAKTORIAI. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
297. Pagrindinė biologinių plėvelinių reaktorių paskirtis – valyti buitines ir komunalines nuotekas.
298. Pagrindiniai biologinių plėvelinių reaktorių tipai: laistomieji reaktoriai, nardinamieji reaktoriai, reaktoriai su panertu fiksuotu laikmeniu, biologiniai filtrai.
299. Biologiniuose plėveliniuose reaktoriuose gali būti valomos nuotekos:
300. Biologiniuose plėveliniuose reaktoriuose yra laikmenys. Tai – tam tikro savitojo paviršiaus inertinė medžiaga, ant kurios auga biologinė plėvelė. Jos mikroorganizmai sukelia ištirpusių, koloidinėje ar pakibusioje būklėje esančių nuotekų dalelių dribsniavimąsi ir biologiškai skaido susidariusius teršalų dribsnius.
301. Biologiniuose plėveliniuose reaktoriuose procesai gali vykti esant aerobinėms ir/arba anoksinėms ar anaerobinėms sąlygoms. Šių procesų eigoje nuotekų teršalai kontaktuoja su biologine plėvele.
303. Laistomuosiuose filtruose valomos nuotekos yra paskleidžiamos filtrų paviršiuje ir sunkiasi jame esančiu nejudamu laikmeniu. Nuotekoms sunkiantis, jose esantys teršalai kontaktuoja su biologine plėvele, susidariusia ant laikmens gabaliukų paviršiaus. Tarp laikmens gabaliukų esantys tarpeliai leidžia vykti laikmens natūraliai aeracijai arba laikmenys yra priverstinai vėdinami. Laistomuosiuose filtruose, turi būti sudaromos palankios sąlygos vystytis didesniems organizmams – pirmuonims, makro bestuburiams, kurie lemia laikmens biologinės plėvelės vystymąsi ir sumažina susidarančio perteklinio dumblo kiekį.
304. Iš laistomojo filtro kartu su valytomis nuotekomis, ištekančioms perteklinio dumblo dalelėms išskirti turi būti statomi plėvelinio dumblo nusodintuvai.
305. Nardinamieji reaktoriai (biodiskai) susideda iš diskų arba laikmens paketų, kurie yra įtvirtinti ant horizontalaus besisukančio veleno ir iš dalies panardinti į nuotekas. Sukantis velenui, sudaromos palankios sąlygos ant į nuotekas periodiškai panardinamo laikmens dalių susidaryti ir augti biologinei plėvelei.
306. Sukantis velenui, bet kuri nardinamojo reaktoriaus biologinės plėvelės dalis yra periodiškai panardinama į nuotekas, vėl iškeliama iš jų ir kurį laiką būna kontakte su oru. Laikmenyje esantys biologinės plėvelės mikroorganizmai valo nuotekas.
307. Nuotekų valyklose su nardinamaisiais reaktoriais gali būti pirminiai ir antriniai nusodintuvai.
308. Nardinamieji reaktoriai turi būti suprojektuoti taip, kad iš biologinės plėvelės susidarantis dumblas nutekėtų į vietas, iš kurių būtų galima jį patogiai šalinti.
309. Reaktoriuose su panertu fiksuotu laikmeniu pritekančios nuotekos turi būti tolygiai paskirstytos laikmenyje. Laikmens aeravimui reikalingas oras tiekiamas orapūte ir paskirstomas per aeravimo vamzdyną. Tiekiamas oras turi būti tolygiai paskirstytas visame fiksuotame laikmenyje.
310. Reaktoriuose su panertu fiksuotu laikmeniu ir nuotekų denitrifikavimu turi būti įrengta dumblo nuosėdų kaupimosi ant reaktoriaus dugno arba kybančiame sluoksnyje kontrolės sistema.
311. Reaktoriuose su panertu fiksuotu laikmeniu, kuriuose naudojama atviros struktūros laikmena, paprastai nereikalinga įrengti praplovimo atgaliniu srautu įtaisus, kadangi susidarantis dumblo perteklius yra pašalinamas aeravimu.
312. Reaktoriuose su panertu fiksuotu laikmeniu praplovimas atgaliniu srautu yra reikalingas, jei naudojama granulių pavidalo laikmena.
313. Reaktoriuose su fiksuota laikmena nuotekose esančių organinių anglies junginių oksidavimas, nitrifikavimas ir denitrifikavimas, taip pat ir drumzlinumo mažinimas gali būti atliekami viename arba keliuose biofiltravimo etapuose.
315. Gali būti numatytas biologinių filtrų atjungimas praplovimui arba jų veikimas gali būti nepertraukiamas, jeigu įrengiama atskira jų praplovimo sistema.
317. Projektuojant biologinius plėvelinius reaktorius, reikia įvertinti ir nurodyti:
317.3. kaip bus išvengiama neveikliųjų („negyvųjų“) zonų susidarymo ir kenksmingo dumblo nusėdimo biologiniuose reaktoriuose ir kanaluose;
317.4. ar yra numatyta įrengti lygiagrečias valymo įrenginių grandis bei sekcijas arba kitas priemones, užtikrinančias reikiamą nuotekų išvalymo lygį sutrikus vienai ar kelioms valymo grandims ar sekcijoms;
318. Projektuojant biologinius plėvelinius reaktorius, reikia nurodyti:
319. Nuotekų valyklų su biologiniais plėveliniais reaktoriais technologinės schemos gali būti:
319.1. vienalaipsnės, kuriose nuotekos prateka per vieną biologinį plėvelinį reaktorių ir po jo per antrinį nusodintuvą;
319.2. dvilaipsnės, kuriose nuotekos prateka per du nuosekliai sujungtus biologinius plėvelinius reaktorius, o antriniai nusodintuvai įrengiami po kiekvieno reaktoriaus arba tik po antrojo reaktoriaus;
319.3. kaitaliojamo dvigubo filtravimo schemą, kurios esmę sudaro tai, kad tam tikrą laiko tarpsnį į pirmąją biologinių filtrų grupę tiekiamos nusodintos nuotekos, o į antrąją biologinių filtrų grupę tuo metu tiekiamos pirmojoje biofiltrų grupėje valytos nuotekos. Po to sekančiame kitame laiko tarpsnyje nusodintos nuotekos tiekiamos į antrąją biofiltrų grupę, o į pirmąją biofiltrų grupę tuo metu tiekiamos antrojoje biofiltrų grupėje valytos nuotekos. Toks valymui tiekiamų skirtingo išvalymo lygio nuotekų kaitaliojimas apriboja perteklinės biologinės plėvelės susidarymą biologinių filtrų laikmenyje, nes, jei nebūtų nurodyto nuotekų tiekimo kaitaliojimo, pirmojoje biologinių filtrų grupėje susidarytų daug biologinės plėvelės, kas ypač nepageidautina valant koncentruotas nuotekas.
320. Biologiniuose plėveliniuose reaktoriuose gali būti pasiekiamas įvairus nuotekų išvalymas:
320.2. nitrifikavimas, kuris vyksta taikant nedidelius biologinių filtrų organinių teršalų krūvius arba nitrifikavimui skiriant atskirą biologinių filtrų grupę;
320.3. denitrifikavimas, kuris susidaro naudojant dviejų grandžių biologinius filtrus. Pirmoji biologinių filtrų grandis (grupė biofiltrų) yra skiriama vykti denitrifikavimui, o antroje – (biofiltrų grupėje) vyksta nuotekų BDS mažinimas ir nitrifikavimas. Taikant tokią dvigrandę valymo schemą, reikia dalį antrojoje grandyje valytų nuotekų grąžinti valymui į pirmosios grandies biologinius filtrus. Yra galimas nuotekų nitrifikavimas ir denitrifikavimas vienagrandėje biologinių filtrų sistemoje, taikant atitinkamus aeracinės sistemos projektinius sprendinius. Kad vyktų nuotekų denitrifikavimas, reikia papildomo anglies junginių tiekimo į biologinių filtrų paskutinę grandį;
321. Nuotekų apytaka naudojama siekiant:
321.1. išvengti didelio biologinės plėvelės prieaugio biologinių filtrų laikmenos viršutiniuose sluoksniuose ir dėl to praskiedžiant į biologinį filtrą įtekančias nuotekas;
321.2. padidinti biologinių filtrų hidraulinį krūvį, pagerinti jų laikmens drėkinimą ir skatinti biologinės plėvelės vystymąsi ne vien tiktai laikmens viršutiniuose, bet ir jo apatiniuose sluoksniuose;
323. Biologinių plėvelinių reaktorių laikmena turi turėti reikiamą paviršiaus plotą, ant kurio galėtų augti biologinė plėvelė ir gerai vyktų nuotekų valymas.
324. Biologiniuose plėveliniuose reaktoriuose tarp laikmens grūdelių turi būti pakankami tarpeliai, kad būtų galima nuo jų nuplauti biologinės plėvelės perteklių, per laikmeną galėtų tekėti nuotekos ir oras.
325. Biologinių plėvelinių reaktorių laikmena gali būti daroma iš:
326. Biologinių plėvelinių reaktorių laikmenos medžiagos turi būti:
327. Reaktorių su panertu fiksuotu laikmeniu ir biologinių filtrų laikmenų medžiagos turi būti atsparios abrazyviniam poveikiui.
328. Plastikinių laikmenų medžiagos turi būti atsparios deformacijoms nuo galimų konstruktyvinių krūvių.
329. Biologinių plėvelinių reaktorių, su fiksuotu laikmeniu, kuriuose nėra atvirkštinio praplovimo, savitojo laikmens paviršiaus plotas turi būti parenkamas atsižvelgiant į įrenginio tipą ir norimą pasiekti valymo efektyvumą.
330. Intensyviai apkrautų laistomųjų reaktorių, intensyviai apkrautųjų reaktorių su panertu fiksuotu laikmeniu, o taip pat reaktorių su panertu fiksuotu laikmeniu pirmųjų sekcijų savitasis laikmens paviršiaus plotas neturi būti didesnis kaip 100 m2/m3.
331. Nardinamųjų reaktorių pirmųjų intensyviai apkrautųjų sekcijų savitasis laikmens paviršiaus plotas neturi būti didesnis kaip 150 m2/m3.
332. Laistomųjų reaktorių, skirtų BDS mažinimui ir nitrifikavimu, tik nitrifikavimui skirtų laistomųjų reaktorių, taip pat reaktorių su panertu fiksuotu laikmeniu paskutinių jų sekcijų savitasis laikmens paviršiaus plotas neturi būti didesnis kaip 200 m2/m3.
334. Nardinamųjų reaktorių su panertu fiksuotu laikmeniu savitasis laikmens paviršiaus plotas neturi viršyti 1000 m2/m3.
335. Projektuojant biologinius plėvelinius reaktorius, jų krūvių dydžiai parenkami įvertinant reaktoriaus procesų ypatumus, valomų nuotekų užterštumą, vietos klimato sąlygas ir reikalingų valytų nuotekų kokybę.
336. Nuotekų skirstymui laistomųjų reaktorių paviršiuje palengvinti tikslinga reaktorius daryti apvalios formos plane, tačiau, esant labai ribotam teritorijos plotui, gali būti statomi stačiakampės formos plane reaktoriai.
337. Nuotekų valyklose, išskyrus labai mažas, atsižvelgiant į sutrikimų galimybę, statomi ne mažiau kaip du laistomieji reaktoriai.
339. Laistomųjų reaktorių laikmenos sluoksnio storis (gylis) parenkamas įvertinant statybos sklypo savybes, galimus nuotekų valyklos technologinės schemos aukščių perkryčius.
340. Antriniam valymui skirtų laistomųjų reaktorių laikmens sluoksnio storis turi būti ribose nuo 1,8 m iki 7,0 m.
341. Nuotekų daliniam valymui skirtų intensyviai apkrautų laistomųjų reaktorių, taip pat nuotekų nitrifikavimui skirtų laistomųjų reaktorių laikmens sluoksnio storis gali būti nuo 4,0 iki 7,0 m.
342. Gamyklinių laistomųjų reaktorių, skirtų aptarnauti mažas nuotekų valyklas (pavyzdžiui, nuo 51 iki 100 gyventojų) laikmenos sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m.
343. Nardinamųjų reaktorių diskų skersmenys būna nuo 0,6 m iki 5 m, o reaktorių velenų ilgis iki 10 m.
344. Nardinamojo reaktoriaus veleno leidžiamas įlinkis, kai reaktorius yra visiškai užkimštas bioplėvele, neturi viršyti 1/300 dalies veleno ilgio.
345. Nuotekų pratekėjimo nardinamojo reaktoriaus rezervuare trukmė, pratekant numatytam maksimaliam nuotekų debitui, turi būti ne mažesnė kaip 1 h, arba šio rezervuaro tūris turi būti ne mažesnis kaip 4 l/m2 reaktoriaus diskų paviršiaus ploto.
348. Laistomuosiuose reaktoriuose nuotekos gali būti paskirstomos stacionariais laistytuvais (išpurškimo antgaliais, taškymo skydeliais) arba judamais (sukamaisiais ar slenkamaisiais) taškytuvais.
349. Apskritos formos laistomuosiuose reaktoriuose nuotekos skirstomos, išliejant jas sukamaisiais laistytuvais, o stačiakampės formos laistomuosiuose reaktoriuose – stacionariais arba slenkamaisiais nuotekų laistytuvais.
350. Sukamieji nuotekų laistytuvai turi tolygiai drėkinti visą laistomojo reaktoriaus paviršiaus plotą.
351. Jeigu nuotekos laistomojo reaktoriaus paviršiuje ištaškomos periodiškai, pertrūkiai tarp laistymų, siekiant neleisti išdžiūti laikmenai, neturi viršyti 30 min.
352. Nardinamuosiuose reaktoriuose valymo nuotekų įtekėjimo ir valytų nuotekų ištekėjimo vietos turi būti priešinguose reaktoriaus galuose.
353. Aeruojamuose nardinamuosiuose reaktoriuose valomos nuotekos gali pratekėti kylančios arba krentančios tėkmės trajektorija.
354. Nuotekų valykloje įrengiant kelis nardinamuosius reaktorius, turi būti užtikrintas tinkamas pritekančių nuotekų paskirstymas tarp jų.
355. Laistomuosiuose reaktoriuose žemiau jų laikmens įrengiama valytų nuotekų surinkimo sistema neturi kliudyti pritekėti orui po reaktoriaus laikmena. Esant reikalui, laikmenoje gali būti įmontuoti vertikalūs vėdinimo vamzdžiai, pagerinantys oro pritekėjimą į laikmenį.
356. Intensyviai apkraunamuose laistomuosiuose reaktoriuose kvapų sklidimui sumažinti gali būti įrengiami ventiliatoriai, kurie iš uždaroje talpoje įrengiamų reaktorių siurbia orą ir tiekia jį į oro valymo įtaisus.
357. Nuotekų valymo procesams reikalingas oras į nardinamuosius reaktorius priteka natūralaus vėdinimo būdu. Virš nardinamųjų reaktorių įrengiami apsauginiai gaubtai neturi kliudyti orui patekti į biologinę plėvelę ant laikmens paviršiaus.
358. Į nardinamuosius ir laistomuosius reaktorius turi patekti tiek oro, kad jo pakaktų ir esant maksimaliems reaktorių krūviams.
359. Oro pritekėjimo į nardinamuosius ir laistomuosius reaktorius vietų turi būti pakankamai, kad oras būtų tolygiai paskirstomas ir galėtų patekti į bet kurią laikmens vietą.
360. Gali būti numatytas oro pritekėjimas vienoje vietoje, įrengiant priemones jo paskleidimui visame nardinamųjų ir laistomųjų reaktorių paviršiuje.
361. Po nardinamųjų reaktorių turi būti ištekio drumzlių nusodinimo įrenginiai – plėvelinio dumblo nusodintuvai.
362. Po biologinių filtrų, praplaunamų atvirkštinės tėkmės srautais, ištekio drumzlių nusodinimas nereikalingas.
363. Po biologinių plėvelinių reaktorių statomų plėvelinio dumblo (antrinių) nusodintuvų gylis turi būti pakankamas, kad būtų sulaikomos iš šių reaktorių ištekėjusios drumzlės.
364. Plėvelinio dumblo nusodintuvuose valomų nuotekų kylančio srauto greitis turi būti mažesnis už nusodinamų drumzlių nusėdimo greitį.
365. Plėvelinio dumblo nusodintuvas ir nusodintų drumzlių iš jo šalinimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad nusėdusios drumzlės nebūtų drumsčiamos ir negalėtų ištekėti su valytomis nuotekomis.
366. Plėvelinio dumblo atskyrimas gali būti atliekamas ir būgniniuose filtruose, žolių laukeliuose, laistant arba tvenkiniuose.
367. Biologinių plėvelinių reaktorių praplovimui panaudotos valytos nuotekos gali būti grąžinamos į pirminius nusodintuvus arba valomos atskirai.
368. Biologiniai plėveliniai reaktoriai turi būti apsaugoti nuo hidraulinių perkrovų, pavyzdžiui, įrengiant nuleistuvus (persipylimo slenksčius), rezervinius lietaus nuotekų rezervuarus.
369. Nuotekų valyklos su biologiniais plėveliniais reaktoriaus veikimo patikimumas, ypač nuotekų nitrifikavimas, gali būti pagerintas įrengiant įtekio lyginamuosius rezervuarus.
370. Nuotekų valykloje su biologiniais plėveliniais reaktoriais įrengiamos smulkios grotos apsaugo nuo nuotekų skirstymo įtaisų ir laikmens užsikimšimo.
371. Reikia, kad biologinių plėvelinių reaktorių laikmenyje nesikauptų dumblas, nes tai:
372. Plėvelinio dumblo nusodintuvų nuotekų įtakos zonos turi būti suprojektuotos taip, kad jose būtų slopinama įtekančio srauto energija ir tolygiai paskirstytas nuotekų srautas.
373. Plėvelinio dumblo nusodintuvų nusodinimo zonos turi būti suprojektuotos taip, kad jų paviršiaus plotas ir gylis būtų pakankamas sulaikyti dumblą ir būtų išvengiama nuotekų pratekėjimo nusodintuve trumpiausia trajektorija.
374. Plėvelinio dumblo nusodintuve valytų nuotekų surinkimo zonų projektiniai sprendiniai turi užtikrinti:
375. Plėvelinio dumblo surinkimo ir šalinimo projektiniai sprendiniai turi būti priimami atsižvelgiant į nusodintuvo dydį ir tipą.
376. Plėvelinio dumblo nusodintuvo dugno nuolydžio kampas (horizonto atžvilgiu) nusodintuvuose su kūgio formos dugnu turi būti ne mažesnis kaip 50o ir ne mažesnis kaip 60o nusodintuvuose su piramidės formos dugnu.
377. Mažuose plėvelinio dumblo nusodintuvuose dumblas gali būti surenkamas gravitaciniu principu arba darant nusodintuvo dugną su dideliu (50o–60o) nuolydžiu ir kiek galima slidesniu dugno paviršiumi.
378. Dideliuose plėvelinio dumblo nusodintuvuose dugnas gali būti su nedideliu nuolydžiu ir dumblo sustūmimo bei šalinimo įtaisais. Galimi tokie dumblo sustūmimo ir šalinimo įtaisai:
378.1. su dumblo gramdymo mentėmis, nustumiant dumblą į nusodintuvo centrą (apskritimo formos nusodintuvuose) arba nustumiant dumblą į nusodintuvo galą (stačiakampio formos nusodintuvuose), įrengiant jame bunkerius;
379. Nusodinto plėvelinio dumblo šalinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad jie galėtų greitai pašalinti dumblą, neleidžiant jame susidaryti anaerobinėms sąlygoms.
380. Nusodinto plėvelinio dumblo grandiklių judėjimo greičiai turi būti nedideli, nesukeliantys turbulentiškumo dumblo grandymo zonoje.
381. Laistomuosiuose reaktoriuose įrengiami nuotekų laistytuvai, skirti nuotekoms vienodai išlaistyti laistomojo reaktoriaus paviršiuje, būna sukamieji arba slenkamieji.
382. Sukamieji nuotekų laistytuvai gali būti sukami iš jų išsiliejančių nuotekų sudaromos reaktyvinės jėgos arba sukami elektros pavaros pagalba.
383. Sukamųjų nuotekų laistytuvų skylučių, iš kurių liejasi nuotekos, skersmenys turi būti nemažesni 20 mm, tačiau skylučių skersmenys gali būti ir mažesni, jeigu prieš laistytuvą yra smulkios grotos.
384. Sukamųjų nuotekų laistytuvų galuose gali būti nuimami dangteliai, kuriuos nuėmus šalinami laistytuvą užkemšantys nuotekų teršalai.
385. Nardinamųjų sukamųjų reaktorių rotorių agregatai turi būti atsparūs maksimaliems projektiniams krūviams, kai tuštumos tarp rotorių diskų yra užpildytos biologine plėvele. Be to, sukamųjų reaktorių elektros varikliai, reduktoriai ir guoliai turi atlaikyti padidintus krūvių, sudarančius dideles disbalanso jėgas, būdingas tiems atvejams, kai panerti reaktorių rotoriai ilgesnį laiko tarpsnį būna išjungti ir nesisuka.
386. Nardinamųjų sukamųjų reaktorių rotorių guoliai turi atlaikyti veleno ašių ekscentriškumą iki 5 mm/m veleno.
387. Nardinamųjų stacionariųjų reaktorių ir biologinių filtrų praplovimas atgaliniu srautu yra atliekamas naudojant valytas nuotekas, kartais ir oru.
388. Nardinamųjų stacionariųjų reaktorių ir biologinių filtrų praplovimui reikalingos nuotekos laikomos rezervuare.
389. Nardinamųjų stacionariųjų reaktorių ir biologinių filtrų praplovimas atgaliniu srautu gali būti vykdomas išlaikant nustatytus laiko tarpus tarp praplovimų arba pagal susidarančius hidraulinius pasipriešinimus nuotekų tėkmei.
390. Kai nardinamųjų stacionariųjų reaktorių praplovimas atliekamas laikantis nustatytų laiko tarpų, praplovimas atgaliniu srautu pradedamas, kai slėgio nuostoliai reaktoriuje pasiekia kritinį lygį.
391. Išjungus vieną nardinamąjį stacionarųjį reaktorių, kitų nuotekų valyklos nardinamųjų reaktorių pajėgumas turi būti pakankamas valyti visas pritekančias nuotekas.
392. Jeigu nardinamųjų stacionariųjų reaktorių ir biofiltrų praplovimas yra periodiškas, turi būti įrengtas lyginamasis rezervuaras, skirtas priimti pritekantį plėvelinį dumblą.
393. Nardinamųjų stacionariųjų reaktorių ir biofiltrų praplovimas gali būti vykdomas atgaliniu vandens srautu ir suspaustu oru atskirai arba kartu, pagal sudarytą praplovimų programą.
394. Daugiasluoksnių filtrų praplovimas pagal sudarytą programą turi atlikti ne tik pravalymą, bet ir tinkamą filtruojančiųjų sluoksnių išsidėstymą.
Ix SKIRSNIS. NUOTEKŲ TVENKINIAI. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
396. Tvenkiniai turi būti aptverti, kad nebūtų galimybės prie tvenkinių prieiti pašaliniams žmonėms.
398. Gruntiniuose nuotekų tvenkiniuose skvarbis (filtracijos koeficientas) per 0,3 m storio dugno sluoksnį turi būti ne didesnis kaip 10-8 m/s.
399. Nuotekų baigiamojo švarinimo tvenkiniuose (kai vykdomas antrinio valymo įrenginiuose valytų nuotekų tolesnis valymas), kuriuose nuotekų išbuvimo trukmė neviršija 10 dienų, dugno skvarbis (filtracijos koeficientas) per 0,3 m storio dugno sluoksnį turi būti ne didesnis kaip 10-7 m/s.
400. Kiekvieno gruntinio nuotekų tvenkinio laidumas vandeniui (skvarbis) prieš užpildant jį nuotekomis turi būti nustatomas laboratoriniais tyrimais ne mažiau kaip 3 kartus.
401. Nuotekų tvenkiniai naudojami komunalinių ir buitinių nuotekų pirminiam, antriniam arba tretiniam valymui.
402. Nuotekų tvenkiniai yra tinkami valyti nuotekas, kurių debitai ir teršalų koncentracijos labai svyruoja (mažų gyvenviečių ir pan.).
403. Biologinis tvenkinynas yra biologinio nuotekų valymo sistema, susidedanti iš kelių tvenkinių, per kuriuos nuotekos prateka nuosekliai. Pirmasis tvenkinys gali veikti kaip nusodinimo tvenkinys arba kaip anaerobinis tvenkinys. Kitas tvenkinys yra iš dalies aerobinis (fakultatyvinis) tvenkinys, kuriame vyksta anglies ir azoto junginių skaidymas. Kiti tvenkiniai yra nuotekų tretinio valymo įrenginiai. Juose vyksta ir patogeninių mikroorganizmų sumažinimas veikiant saulės radiacijai.
404. Aeruojamieji tvenkiniai susideda iš ne mažiau kaip dviejų tvenkinių. Viename iš jų, naudojant technines priemones, vyksta dirbtinis aeravimas, o kitas tvenkinys veikia kaip nusodinimo tvenkinys.
406. Tvenkiniai gali būti naudojami kartu su kitų tipų valymo įrenginiais (laistomaisiais reaktoriais, nardinamaisiais reaktoriais ir kt.) tais atvejais, kai tvenkiniai yra perkrauti arba yra reikalingas nuotekų tretinis valymas.
409. Turi būti galimybė mašinoms privažiuoti prie bet kurios tvenkinių vietos atlikti jų krantų priežiūrą, nupjauti žoles, šalinti iš tvenkinių dumblą.
410. Gruntiniai tvenkiniai turi būti sandarūs ir visiškai užpildyti valomomis nuotekomis iki numatyto lygio.
411. Projektuojant nuotekų valymo tvenkinius, reikia įvertinti šias sąlygas:
411.1. ar vietos klimato sąlygos leidžia įrengti kaskadinę nuotekų nuoseklaus valymo biologiniuose tvenkiniuose sistemą – aerobinius tvenkinius, švarinimo tvenkinius;
411.2. galimybę įrengti ne mažiau kaip 1 m gylio tvenkinius (įvertinant ir nusėdusio dumblo užimamą dalį prieš valant tvenkinį). Tai svarbiausia nusodinimo ir anaerobiniams tvenkiniams;
411.3. nuotekų įleidimo ir išleidimo vietų išdėstymą įvertinant nusodinto dumblo lygį, priėjimus ir privažiavimus prie tvenkinių dėl jų valymo;
411.5. aeruojamųjų tvenkinių aeravimo įtaisų tipą, kiekį ir pajėgumą, tinkančius numatytam tvenkinio gyliui, įvertinant galimą tvenkinio dugno ardymą;
411.6. siekiant nuotekų valymo tvenkinio tūrio valomojo pajėgumo maksimalaus išnaudojimo, valomų nuotekų įleidimo ir išleidimo vietos turi būti kuo toliau viena nuo kitos (pavyzdžiui, pratekant nuotekoms stačiakampio formos tvenkinyje įstrižainės trajektorija);
411.7. parenkant baigiamojo valytų nuotekų švarinimo tvenkinio gylį, reikia panaudoti galimą saulės radiacijos poveikį, kartu įvertinant ir radiacijos sukeliamą intensyvų dumblių vystymąsi bei jų poveikį vandens telkiniams – valytų nuotekų priimtuvams;
412. Vandeniui nelaidžios sintetinės plėvelės, kuriomis išklojami nuotekų tvenkiniai, turi būti atsparios trinčiai ir ultravioletinių spindulių poveikiui.
413. Išklojant tvenkinius sintetine plėvele turi būti numatytos priemonės prieš dujų kaupimąsi po plėvele.
415. Tvenkinių dugno hidroizoliavimui naudojant molį, jo sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
416. Projektuojant tvenkinius, turi būti numatytos priemonės apsaugoti nuo pažeidimo jų dugno hidroizoliacinius sluoksnius tuštinant tvenkinius arba pakilus gruntinio vandens lygiui.
417. Gruntinių nuotekų tvenkinių šlaitų statumas neturi būti didesnis kaip 1:2, o šlaitai turi būti apsaugoti nuo griuvimo dėl paplovimo.
418. Aeruojamuosiuose nuotekų tvenkiniuose šlaitai turi būti specialiai apsaugoti tose vietose, kuriose galimas paplovimas dėl aeratorių sukeliamo bangavimo, stiprinant šlaitų viršutines dalis, esančias 0,3 m aukščiau ir 0,3 m žemiau vandens lygio tvenkiniuose.
419. Molio sluoksniu apsaugotų tvenkinių šlaitų statumas turi būti ne didesnis kaip 1:3, o molio šlaitai apsaugoti nuo sutrūkinėjimo (pvz., išdžiūvus).
x SKIRSNIS. MECHANINIO FILTRAVIMO ĮRENGINIAI
421. Nuotekų mechaninio filtravimo įrenginiai yra:
422. Filtravimo įrenginiuose smulkios nuotekų drumzlės yra sulaikomos vykstant mechaniniam filtravimui (nevykstant biologinio valymo procesams).
423. Filtravimo įrenginiuose aeravimas yra skirtas oro srautu pašalinti nuotekų priemaišų kietąsias daleles, sulaikytas vykstant filtravimui.
426. Grūdėtos medžiagos nejudančiuose filtruose, nuotekoms sunkiantis per filtruojantį sluoksnį, nuotekų kietosios dalelės sulaikomos visame sluoksnyje.
427. Filtravimosi greitis grūdėtuose nejudančiuose filtruose yra didelis, juose greitai kaupiasi sulaikomos nuotekų kietosios dalelės, didėja pasipriešinimas filtravimuisi (didėja slėgio nuostoliai). Nuotekų tiekimas į filtrus turi būti periodiškai nutraukiamas ir filtrai praplaunami naudojant filtruotas nuotekas, kartais ir oro srautus. Filtrai plaunami kylančiais srautais praplaunant visą filtrą ir tiekiant į juos valytas nuotekas siurbliais arba sifonu.
428. Nejudančio grūdėto filtro praplovimas gali būti atliekamas ir virš filtro paviršiaus judančiu praplovimo vežimėliu.
429. Nepertraukiamo veikimo grūdėtos judančios medžiagos filtruose žemyn tekančia arba kylančia kryptimi tiekiamos nuotekos sunkiasi per mineralinės medžiagos sluoksnį, kuriame sulaikomos nuotekų kietosios dalelės. Vandenkėliu (erliftu) filtruojanti užteršta grūdėta medžiaga iš apatinės filtro dalies pakeliama, praplaunama ir išleidžiama ant filtro paviršiaus. praplovimo dėka galimas nepertraukiamas filtro veikimas.
430. Mikrokoštuvai ir būgniniai filtrai yra ant horizontalios ašies besisukantys cilindrai, kurių filtruojamąjį paviršių sudaro sietas arba audeklas. Filtruojantis cilindras yra patalpintas rezervuare, į kurį tiekiamos valomos nuotekos. Būgniniai filtrai yra iš dalies arba visai panerti į filtruojamas nuotekas, o mikrokoštuvų cilindro panėrimas į nuotekas – apie du trečdaliai cilindro skersmens.
431. Mikrokoštuvuose valomos nuotekos iš cilindro vidaus teka per filtruojamąjį (košiantįjį) cilindro paviršių, o būgniniuose filtruose valomos nuotekos filtruojasi per išorinį cilindro (būgno) paviršių į cilindro vidų.
432. Virš mikrokoštuvo cilindro paviršiaus yra įrengti žemyn nukreipti filtruojančiojo cilindro praplovimo antgaliai, iš kurių trykštančios filtruotų nuotekų čiurkšlės išstumia filtruojančiojo cilindro paviršiuje įstrigusias valomų nuotekų kietąsias daleles, kurios kartu su praplovimo vandeniu, nukrenta į besisukančio cilindro viduje įrengtą surinkimo lataką.
433. Būgninių filtrų viduje esantys filtruojančio cilindro paviršiaus praplovimo antgaliai yra nukreipti horizontalia kryptimi ir išdėstyti arti cilindro audinio paviršiaus. Siurblių į praplovimo antgalius tiekiamos filtruotų nuotekų čiurkšlės išstumia filtruojančiame audinyje sulaikytas teršalų kietąsias daleles į rezervuarą, pripildytą filtruojamų nuotekų, ir taip praplaunamas filtruojantis cilindro audinys. Būgniniai filtrai sukasi ir jų filtruojančio audinio periodiško praplovimo metu.
434. Kylančios tėkmės filtrai yra negilūs rezervuarai, su filtruojančia medžiaga viduje. Filtruojanti medžiaga yra sudėta į skylėtą padėklą, panertą į nevalytas nuotekas. Nuotekoms tekant kylančia tėkme per filtruojančiąją medžiagą, vyksta nuotekų drumzlių dribsniavimasis. Susidarę dribsniai nusėda ant filtro rezervuaro dugno, esančio žemiau filtracinės medžiagos padėklo, arba sunkiasi per filtruojantįjį sluoksnį ir yra jame sulaikomi.
435. Kylančios tėkmės filtrai gali būti atskiri filtravimo įrenginiai arba būti, kaip priedas, įmontuoti esamuose antriniuose nusodintuvuose, arti nuotekų paviršiaus ir netoli nusodintuvų nuotekų persipylimo slenksčių.
436. Kylančios tėkmės filtruose sulaikytos nuotekų kietosios dalelės šalinamos nutraukus nuotekų tiekimą į juos, o po to, pažeminus nuotekų lygį iki filtruojančios medžiagos apačios lygio, valytų nuotekų čiurkšle praplaunant filtro medžiagą ir ją palaikančio padėklo apačią. Iš filtro išplautas dumblas nusėda ant filtro rezervuaro dugno ir yra nugriebiamas arba savitaka nuteka į dumblo kanalą, iš kurio dumblas išleidžiamas arba išsiurbiamas.
437. Naudojant filtravimui žolės sklypelius, nuotekos teka per turintį nedidelį nuolydį, žole užsėtą sklypelį. Nuotekų kietosios dalelės yra sulaikomos žolėje ir palengva biologiškai suyra arba tampa gruntu.
438. Projektuojant mechaninius nuotekų filtrus, reikia įvertinti reikalingo ploto dydį, valomų nuotekų charakteristikas, debitus ir jų kitimus, reikalingą valytų nuotekų kokybę, reikalingą filtrų priežiūros apimtį.
439. Nuotekų mechaninis filtravimas turi būti naudojamas tik kaip antrinio valymo įrenginiuose valytų nuotekų kietųjų dalelių atskyrimo priemonė.
440. Projektuojant nuotekų valymo mechaninio filtravimo įrenginius, reikia įvertinti:
440.3. galimus filtravimo įrenginiuose valytų nuotekų kokybės kitimus, įrenginių hidraulines ir drumzlių apkrovas;
440.4. neveikiančių zonų filtruose ir kenksmingų nuosėdų susikaupimo rezervuaruose bei kanaluose išvengimo galimybes;
440.5. būtinumą įrengti keletą to paties tipo įrenginių ar kitų techninių priemonių, kad būtų užtikrinta reikalinga valytų nuotekų kokybė tais atvejais, kai sutrinka ar nutrūksta vieno ar kelių filtravimo įrenginių veikimas;
441. Projektuojant mechaninio filtravimo įrenginius, reikia nagrinėti ir parinkti:
441.4. maksimalų nuotekų poreikį filtrų praplovimui, išreiškiamą procentais nuo valomų nuotekų kiekio;
441.6. filtrų praplovimui naudotų nuotekų apdorojimą, užtikrinantį tinkamą sulaikytų kietųjų dalelių šalinimą;
442. Filtruojanti medžiaga turi turėti didelį filtravimo paviršių su mažomis akutėmis arba tuštumomis, kuriomis tekės nuotekos ir kuriose bus sulaikomos jų drumzlės.
444. Turi būti numatytos priemonės praplauti filtravimo paviršius atgaliniais nuotekų srautais arba plautuvu.
445. Filtravimo įrenginiuose valytose nuotekose kinta koloidinėje ir ne koloidinėje būklėje esančių teršalų santykis. Mikrokoštuvų naudojimas tokiems teršalams šalinti yra mažiau tinkamas, negu kitų tipų filtravimo įrenginių naudojimas.
446. Parenkant tinkamiausius mechaninio filtravimo procesus, turi būti atlikti įvairių galimų naudoti procesų bandymai ir nustatyta, kokią galima pasiekti valytų nuotekų kokybę.
447. Parenkant filtruojančiąją medžiagą, reikia įvertinti:
448. Mechaniniams filtrams naudojama grūdėtoji medžiaga gali būti:
449. pageidautina, kad filtruojančioji grūdėtoji medžiaga, būtų sferinės formos ir ji būtų sudaryta iš vienodo arba artimo dydžio gabaliukų ir būtų sudarytas didelio poringumo filtruojančios medžiagos sluoksnis su slidžiu dalelių paviršiumi, kurį galima lengviau praplauti.
450. Filtro grūdėtosios medžiagos grūdelių dydis, grūdelių išsidėstymas pagal dydį ir filtruojančio sluoksnio storis turi būti parenkami įvertinant valomų nuotekų charakteristikas ir reikalavimus valytoms nuotekoms.
451. Negiliems (0,3–0,5 m gylio) dvisluoksniams grūdėtosios medžiagos filtrams grūdelių dydis yra nuo 0,5 mm iki 0,8 mm (vieno sluoksnio) ir nuo 0,6 mm iki 1,2 mm (kito sluoksnio).
452. Giliems (nuo 1,6 m iki 3,0 m) dvisluoksniams statiniams ir judančios filtruojančiosios medžiagos filtrams plačiausiai naudojami grūdelių dydžiai yra nuo 1,0 mm – 2,0 mm (vieno sluoksnio) iki 2,0 mm–4,0 mm (kito sluoksnio).
453. Daugiasluoksniams mechaniniams filtrams naudojamos filtruojančiosios medžiagos turi būti įvairių rūšių ir įvairaus sunkumo, kas sudaro galimybę nuotekų kietosioms dalelėms prasiskverbti tarpeliais tarp grūdelių per visą filtro storį ir tuo padidinti filtravimosi trukmę.
454. Mikrokoštuvų ir būgninių filtrų filtruojantieji paviršiai gali būti pagaminti iš:
456. Kylančiosios tėkmės filtrų filtruojančiojo sluoksnio storis būna nuo 100 mm iki 300 mm. Projektuojant reikia įvertinti filtro gylio įtaką jo atgaliniam praplovimui.
457. Kylančios tėkmės filtrams naudojamos medžiagos:
459. Vykdant mechaninį filtravimą, filtruose susikaupia sulaikytosios nuotekų kietosios dalelės, kurios užkemša tarp filtro grūdelių esančius tarpelius, didėja hidraulinis pasipriešinimas filtruojamų nuotekų tėkmei, blogėja filtruotų nuotekų kokybė. Filtruojančiąją medžiagą reikia praplauti, atstatant jos pirmykštį filtracinį pajėgumą.
460. Filtrų praplovimui atgaliniu srautu galima sunaudoti iki 10 % nuotekų vidutinio paros debito, nes didesni nuotekų kiekiai sudarytų ženklią nuotekų valyklos papildomą hidraulinę apkrovą.
461. Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas atgaliniu srautu yra atliekamas naudojant tam valytas nuotekas ir (dažnai) orą.
462. Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimui reikalingos valytos nuotekos turi būti laikomos rezervuare.
463. Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas atgaliniu srautu atliekamas nustatytais reguliariais laiko tarpsniais arba reaguojant į iki nustatytos ribos padidėjusį filtro hidraulinį pasipriešinimą valomų nuotekų tėkmei.
464. Praplaunant grūdėtosios medžiagos filtrą nustatytais reguliariais laiko tarpais, praplovimas turi būti pradėtas, kai slėgio nuostoliai filtre pasiekia nustatytą kritinę ribą, kurią viršijus nuotekos nebūtų išvalomos.
465. Nuotekų valykla turi būti suprojektuota taip, kad, išjungus vieną grūdėtosios medžiagos filtrą, kiti filtrai galėtų priimti visą nuotekų valyklos apkrovą ir išvalyti nuotekas iki projektinio lygio.
466. Jeigu grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas vykdomas periodiškai, turi būti įrengtas išlyginamasis rezervuaras iš filtro praplovimo metu šalinamam dumblo vandeniui kaupti.
467. Nuotekų valykloje turi būti naudojama grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimo programa, nes praplovimas nuotekomis ir oru gali vykti atskirai arba vienu metu.
468. Naudojant daugiasluoksnį grūdėtosios medžiagos filtrą, jo praplovimo programa turi užtikrinti dvi funkcijas – filtro medžiagos valymą ir filtro sluoksnių išdėstymo struktūros palaikymą.
469. Naudojant judančios grūdėtos medžiagos filtrus (nepertraukiamo veikimo filtrus), jų praplovimo programa yra nereikalinga, nes juose dalis filtruojančios medžiagos yra nuolat praplaunama.
470. Grūdėtosios medžiagos filtrų su nejudančia ir judančia įkrova praplovimo intensyvumas turi būti pakankamas iki minimumo sumažinti biologinį dumblo formavimąsi ant filtruojančiosios medžiagos paviršiaus, nes tai sumažintų medžiagos savitąjį sunkį ir sudarytų sąlygas filtruojančiajai medžiagai ištekėti iš filtro kartu su filtruotomis nuotekomis.
471. Projektuojant mikrokoštuvus ir būgninių filtrų praplovimo sistemas, reikia spręsti šiuos klausimus:
471.3. sudaryti mikrokoštuvų ir būgninių filtrų sukimosi greičių ir praplovimo siurblių veikimo kontrolės galimybę;
471.4. numatyti priemones, apsaugančias nuo būgninių filtrų, praplovimo siurblių ir vamzdynų užsikimšimo;
471.5. parinkti tinkamą mikrokoštuvo viduje esančio latako, skirto nuo filtruojančio tinklelio nuplautų teršalų surinkimui, nuolydį;
471.6. parinkti tinkamą įrangą mikrokoštuvo tinklelyje sulaikytų teršalų periodiškam intensyviam šalinimui, numatant galimybę panaudoti tinklelio valymui ir chemikalus bei orą;
471.7. parinkti geros konstrukcijos neužsikemšančius antgalius, iš kurių praplaunamas filtruojantis audinys ar tinklelis;
471.8. ar reikalingas švitinimas UV lempomis siekiant išvengti biologinio dumblo susidarymo filtruose;
472. Būgniniuose filtruose, siekiant užtikrinti tinkamą filtravimo efektyvumą, reikia reguliariai keisti filtruojantįjį audinį.
473. Kai kylančios tėkmės filtre labai padidėja hidrauliniai pasipriešinimai arba pablogėja filtruotų nuotekų kokybė, filtras turi būti išjungtas ir praplautas atgaliniu srautu.
474. Kylančios tėkmės filtrai praplaunami išleidus iš jų nuotekas žemiau perforuoto padėklo ir praplaunant atgaliniu srautu filtruotų nuotekų čiurkšlėmis filtro išorinius paviršius.
475. Turi būti numatytos priemonės pašalinti teršalų kietųjų medžiagų daleles, kurios kylančios tėkmės filtruose nusėdo jų apatinėje dalyje. Galimos tokios priemonės ir techniniai sprendiniai:
476. Įrengiant mechaniniam filtravimui žolės sklypelius, reikia numatyti tai, kad reikia periodiškai nutraukti nuotekų išleidimą į žolės sklypelius ir sudaryti sąlygas grunto aeravimui, žolės pjovimui ir atžėlimui.
479. Stačiakampės formos grūdėtosios medžiagos filtrų kraštinių santykis turi būti ne mažesnis kaip 2:1.
480. Grūdėtosios medžiagos filtruose filtruojančiosios medžiagos sluoksnio aukštis turi būti nuo 0,3 m iki 0,5 m sekliems filtrams ir nuo 1,0 m iki 3,0 m giliems filtrams.
481. Grūdėtosios medžiagos filtrai su judančia filtruojančiąja įkrova paprastai yra apskritimo formos plane. Jų skersmenys būna nuo 2 m iki 4 m, o gyliai – nuo 1 m iki 2,5 m.
482. Grūdėtosios medžiagos rezervuarų sienučių aukštis virš filtruojančiosios medžiagos paviršiaus turi būti toks, kad talpintų ant įkrovos paviršiaus leidžiamų (filtruojamų) nuotekų sluoksnį.
483. Paprastai įrengiami ne mažiau kaip trys grūdėtosios medžiagos filtrai su nejudančia įkrova. Tai leidžia, išjungus vieną filtrą, kitą filtrą tuo metu naudoti, o trečiąjį filtrą – valyti.
484. Įrengiant grūdėtosios medžiagos filtrus su judančia filtruojančiąja įkrova, turi būti ne mažiau kaip du filtrai. Vienas iš jų veikiantis, o antrasis – atsarginis.
486. Mikrokoštuvų ir būgninių filtrų sukimosi greitis būna iki 0,5 m/s arba nuo 2 aps./min. iki 4 aps./min.
487. Turi būti įrengiami ne mažiau kaip du mikrokoštuvai ar būgniniai filtrai. Vienas jų – atsarginis.
488. Kylančios tėkmės filtruose nuotekos filtruojamos per 100-300 mm storio filtruojantįjį sluoksnį.
490. Nuotekų mechaniniam filtravimui naudojant žolės sklypelius, turi būti įrengiami ne mažiau kaip du sklypeliai.
491. Žolės sklypelių dydžiai turi būti ribose nuo 0,1 ha iki 3 ha. Jų forma priklauso nuo vietos sąlygų. Daugiausia naudojami stačiakampės formos žolės sklypeliai.
492. Žolės sklypeliai turi būti atskirti vienas nuo kito ne mažiau kaip 0,3 m aukščio sienutėmis arba pylimėliais.
493. Mechaninio filtravimo įrenginių sėkmingo veikimo sąlyga yra tolygus valomų nuotekų paskleidimas visame įrenginių filtruojančiajame paviršiuje.
494. Projektuojant mechaninio filtravimo įrenginius su filtruojančiosios medžiagos praplovimu, reikia spręsti:
494.2. oro, naudojamo filtrui praplauti, tiekimo reikalingumą ir parinkti tam techninius sprendinius;
495. Nuotekų tiekimo ir skirstymo grūdėtos filtruojančios medžiagos įrenginiuose tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad tiekiamos nuotekos kuo mažiau drumstų filtruojančiosios medžiagos paviršių. Nuotekos gali būti paskirstomos per persipylimo slenksčius ir kanalų tinklą arba įrengiant kiauravamzdžių tinklą.
496. Grūdėtosios medžiagos filtrai gali būti įrengiami ant sukiaurintų padėklų ir turėti nuotekų skirstymo vamzdyną su nuotekų išleidimo antgaliais (purkštuvais) arba turėti nuotekų skirstymo sistemą su čerpėmis, per kurią nuotekos nuteka į filtruojančiąją medžiagą ir teka ja žemyn arba nuotekos nuteka į kylančios tėkmės filtrus.
497. Kylančios tėkmės filtruose filtruotos nuotekos gali tekėti filtruojančiosios medžiagos paviršiumi mažu greičiu, kuo mažiau drumsdamos filtruojančiąją medžiagą arba siekiant išvengti filtruojančiosios medžiagos grūdelių išnešimo, filtro paviršiuje yra plūduriuojančios medžiagos (lengvi plastikai ar pan.) sluoksnis, kuris neleidžia išplukdyti iš filtro grūdėtąją filtruojančiąją medžiagą kartu su valytomis nuotekomis.
498. Būgniniuose filtruose gali būti įranga, skirta surinkti ir šalinti filtruotų nuotekų susidribsniavusias kietųjų medžiagų daleles.
499. Kylančios tėkmės filtruose valomos nuotekos turi būti tolygiai paskirstytos po filtruojančiosios medžiagos sluoksniu.
500. Kylančios tėkmės filtruose su žvyro sluoksniu nuotekų įtekėjimo į filtrą vietoje statomi atmušai, nukreipiantys nuotekų tėkmę po žvyro įkrovos sluoksniu. Atmušo apačia turi būti bent 300 mm žemiau sukiaurintų plokščių, ant kurių yra sukrauta filtruojančioji žvyro įkrova. Atmušo viršus turi būti bent 75 mm aukščiau nuotekų ištekėjimo iš filtro slenksčio, o atmušo apačia – ne mažiau kaip 225 mm žemiau šio slenksčio. Tai neleidžia filtro praplovimo metu filtruojančiai medžiagai ištekėti iš filtro. Atmušo galai turi būti įtvirtinti filtro sienučių grioveliuose.
501. Filtruotų nuotekų ištekėjimo iš kylančios tėkmės filtro slenksčio viršus turi būti apie 300 mm aukščiau filtruojančiosios įkrovos. Toks konstruktyvinis sprendimas neleidžia, pučiant stipriam vėjui, išplauti iš filtruojančiosios medžiagos sulaikytas teršalų kietąsias daleles.
502. Į žolės sklypelius filtravimui įtekančių nuotekų srautas turi būti kuo tolygiau paskirstytas visame žolės sklypelyje. Tam gali būti įrengiami skirstymo kanalai su slenksčiais arba kiauravamzdžiai (perforuoti vamzdžiai).
504. Molio gruntuose, siekiant išvengti užpelkėjimo ir dėl to blogo žolės augimo, po žolės sklypeliais yra įrengiamas vandentraukis.
506. Mechaninio filtravimo įrenginiuose gali susidaryti ženklūs hidrauliniai ir mechaniniai krūviai, ypač ištuštinant arba praplaunant juos.
507. Mechaninio filtravimo įrenginiuose, siekiant apsaugoti įrenginius nuo galimų hidraulinių ir mechaninių perkrovų, naudojama automatinio atjungimo arba nuotekų srautų nukreipimo įranga.
508. Mechaninio filtravimo įrenginių konstrukcijų apsaugai nuo galimų hidraulinių perkrovų turi būti įrengtas vandentraukis, veikiantis savitaka arba naudojant siurblius.
509. Mechaninio filtravimo įrenginių konstrukcijos, kurios yra sąlytyje su nefiltruotomis arba filtruotomis nuotekomis, turi būti iš cheminei ir elektrolitinei korozijai atsparių medžiagų.
510. Grūdėtos medžiagos filtrų sienos ir pagrindas turi būti vandeniui nelaidūs ir atlaikyti hidraulinius krūvius esant rezervuarams visiškai užpildytiems nuotekomis.
511. Grūdėtos medžiagos filtrų viršus turi būti atviras arba atidaromas, kad būtų galima juos patogiai apžiūrėti ir patikrinti.
512. Tikslinga prie grūdėtos medžiagos filtrų įrengti du rezervuarus nuotekoms. Vieną – filtruotų nuotekų laikymui, o kitą – filtrų praplovimui filtruotomis nuotekomis.
513. Įrengiant mikrokoštuvus ir būgninius filtrus, ypatingą dėmesį reikia skirti įrangos patvarumui, jos techninei priežiūrai ir mazgų bei elementų patogaus pakeitimo galimybei:
514. Įrengiant mikrokoštuvus, reikia nagrinėti ir priimti dėmesin tokius galimus projektinius sprendinius ir reikalavimus:
514.1. filtrų praplovimo dumblo surinkimo bunkerių šlaitų statumas turi būti ne mažesnis kaip 550 (horizonto atžvilgiu);
514.3. UV švitinimo lempų, skirtų išvengti mikroorganizmų plėvelės susidarymo ant mikrofiltro filtruojančiojo paviršiaus, įrengimas;
515. Projektuojant būgninius filtrus, reikia kreipti dėmesį į racionalų šių klausimų sprendimą:
516. Projektuojant kylančios tėkmės filtrus, reikia įvertinti krūvius, kurie įrenginio eksploatacijos, ypač jo praplovimo metu, gali veikti filtro skylėtąjį padėklą, ant kurio yra sudėta filtruojančioji medžiaga.
517. Nuotekų mechaniniam filtravimui naudojami žolės sklypeliai turi būti atskirti vienas nuo kito ne mažesnio kaip 0,3 m aukščio betono plokštėmis arba žemės pylimėliais.
518. Jei žolių sklypeliai yra atskirti vienas nuo kito žemės pylimėliais, apsaugančiais nuo nuotekų pratekėjimo iš vieno sklypelio į kitą, pylimėlių šlaitų konstrukcijoje turi būti vandeniui nelaidi membrana, kurios apačia yra nuo 0,25 m iki 1,75 m žemiau sklypelio paviršiaus.
519. Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimo atgaliniu nuotekų srautu debitas turi būti ne mažesnis kaip 30 m3/m2•h ir filtro valymui tiekiamo oro srauto debitas ne mažesnis kaip 0,5 m3/m2•min.
520. Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas paprastai būna automatizuotas ir gali būti pradedamas automatiškai, kai pasiekiamas nustatytas filtruojančios medžiagos pasipriešinimas ir atitinkamas nuotekų lygis filtre arba pradedamas periodiškai, praėjus nustatytam laiko tarpsniui.
521. Mikrokoštuvai ir būgniniai filtrai praplaunami 100 kPa-350 kPa slėgio vandens srautu. Jo slėgis turi būti pakankamas pašalinti mikrokoštuvuose ir būgniniuose filtruose sulaikytas priemaišas, sunaudojant minimalų vandens kiekį.
522. Mikrokoštuvų būgninių filtrų praplovimo kontrolė grindžiama reagavimu į skirtingus slėgio nuostolius įvairiose besisukančių filtrų cilindrų vietose.
523. Būgniniuose filtruose jų praplovimo siurblių veikimas kontroliuojamas naudojant skysčio lygio jutiklius.
524. Mikrokoštuvuose skysčio lygio jutikliu gali būti padidinamas arba sumažinamas mikrokoštuvo cilindro sukimosi greitis.
525. Kylančios tėkmės filtruose, kad būtų pašalinamos sulaikytos priemaišos, praplovimo vanduo tiekiamas 100 kPa-350 kPa slėgio srautu.
526. Nuotekų mechaniniam filtravimui skirtuose žolės sklypeliuose naudojamos mašinos turi minimaliai slėgti šių sklypelių paviršių.
527. Nuotekų mechaninio filtravimo įrenginiuose turi būti stebimi ir matuojami:
528. Reikia laikytis filtravimo įrenginių saugaus eksploatavimo ir priežiūros reikalavimų:
529. Turi būti reguliariai apžiūrimos ir aptarnaujamos filtravimo įrenginių dalys, mazgai ir agregatai:
530. Filtravimo įrenginiai turi būti apsaugoti nuo per didelių hidraulinių apkrovų. Tam gali būti įrengti nuotekų srauto persipylimo įtaisai.
xI SKIRSNIS. CHEMINIS VALYMAS. NUOTEKŲ VALYMAS NUSODINIMO BŪDU
532. Nuotekų cheminiame valyme skiriami du pagrindiniai procesai:
532.1. reakcijos fazė, kurios metu, veikiant cheminėms medžiagoms, ištirpusioje būklėje esančios dalelės ir koloidinės dalelės sudaro dribsnius;
533. Nuotekų cheminiam valymui naudojami įrenginiai – reaktoriai ir dribsnių skirtuvai (nusodinimo rezervuarai, flotatoriai ir kt.) gali būti sujungti su kitais nuotekų valyklos įrenginiais (naudojant parengtinį nusodinimą, simultaninį nusodinimą) arba sudaryti atskirą nuotekų valyklos dalį (naudojant baigiamąjį nusodinimą, tiesioginį nusodinimą).
534. Nuotekose ištirpusioje ir koloidinėje būklėje esančių teršalų krekėjimui (koaguliacijai) ir nusodinimui pasiekti į nuotekas dedama katijoninė cheminė medžiaga. Dažniausiai ši medžiaga yra aliuminio arba geležies druskos (gali būti naudojamos ir kalkės). Jei siekiama tik krekėjimo (teršalų dalelių pašalinimo), galima naudoti katijoninius polimerus – vien tik juos arba kaip metalų druskų priedus.
535. Fosforas nuotekose gali būti tokiose formose:
536. Polifosfatai dėl cheminių reakcijų pereina į ortofosfatus, o organiškai surištas fosforas nuotekų biologinio valymo eigoje paverčiamas į ortofosfatus.
537. Nuotekų pirminio valymo metu su nusėdančiomis priemaišomis išskiriama dalis fosforo – nuo 5 % iki 15 % bendrojo į nuotekų valyklas pritekančiose nuotekose esančio fosforo.
538. Nuotekų biologinio (antrinio) valymo eigoje dalis fosforo – nuo 10 % iki 30 % į nuotekų valyklas pritekančiose nuotekose esančio fosforo – yra sunaudojama veikliojo dumblo mikroorganizmų naujų ląstelių statybai (sintezei).
539. Jei nuotekų biologinio valymo proceso metu be aerobinio proceso papildomai vyksta ir anaerobiniai procesai, kurių metu susidaro lakiosios riebalinės rūgštys ir išsiskiria fosfatai, nenaudojant cheminių medžiagų pasiekiamas didesnis visuminio fosforingumo (VF) sumažėjimas – nuo 60 % iki 90 % į nuotekų valyklas pritekančiose nuotekose esančio VF.
540. Nuotekų priemaišų cheminio nusodinimo metu į nuotekas dedama aliuminio sulfato, geležies sulfato, geležies chlorido ar kalcio hidroksido. Ortofosfatų fosforas nusodinamas kaip metalo ortofosfatas. Aliuminio ir geležies jonai Al3+ ir Fe3+ sudaro koloidinius hidroksidus. Susidarančių nuosėdų tirpumas priklauso nuo aplinkos aktyviosios reakcijos pH.
541. Koloidinėje ir drumzlių būklėje esančioms nuotekų priemaišoms nusodinti naudojami dribsnikliai (organiniai polielektrolitai).
542. Cheminis dribsniavimas ir nusodinimas gali būti vykdomas įvairiais būdais, tokiais kaip:
543. Tiesioginis nusodinimas yra naudojamas nuotekų valyklose, kuriose nėra nuotekų biologinio valymo įrenginių.
544. Nuotekų valyklose su tiesioginiu nusodinimu dribsnikliai turi būti dedami į nuotekas po jų parengtinio valymo (grotose, smėliagaudėse, pirminiuose nusodintuvuose).
545. Dribsnikliai į nuotekas turi būti įmaišomi taip, kad jie būtų greitai ir visiškai sumaišyti su nuotekomis.
547. Įmaišyto dribsniklio poveikyje susidarę dribsniai atskiriami nuo valomų nuotekų nusodintuve arba kitokiame dribsnių atskyrimo įrenginyje.
548. Parengtinis cheminis nusodinimas gali būti naudojamas nuotekų valyklose, kuriose yra mechaninio (pirminio) ir biologinio (antrinio) valymo įrenginiai.
549. Naudojant parengtinį cheminį nusodinimą, dribsnikliai į nuotekas dedami prieš biologinio (antrinio) valymo įrenginius, dažnai prieš aeruojamas smėliagaudes, pirminius nusodintuvus ar parengtinio aeravimo rezervuarus.
550. Cheminių reagentų poveikyje susidarę nuotekų dribsniai atskiriami kartu su pirminiu dumblu pirminiuose nusodintuvuose.
551. Cheminių reagentų poveikyje susidarę nuotekų dribsniai, kurie nenusėda pirminiuose nusodintuvuose, su valomomis nuotekomis patenka į antrinius nusodintuvus ir juose išskiriami kartu su veikliuoju dumblu.
552. Vienalaikis cheminis nusodinimas gali būti naudojamas taikantis prie nuotekų valyklos technologinės schemos ypatingu laikotarpiu (laikinai padidėjus teršalų) nuotekų valykloje, kurioje yra biologinio valymo veikliuoju dumblu įrenginiai.
553. Naudojant vienalaikį cheminį nusodinimą, dribsnikliai yra įleidžiami į aeravimo rezervuaro galinę dalį arba tiekiami į aerotanką kartu su grąžinamuoju veikliuoju dumblu.
554. Veikliojo dumblo ir dribsniklio mišinys yra atskiriamas nuo valytų nuotekų antriniame nusodintuve arba išplukdymo įrenginiuose.
555. Vienalaikio cheminio nusodinimo įrenginių grąžinamajame dumble, pertekliniame dumble ir veikliojo mišinio drumzlėse neorganinių medžiagų yra daug daugiau kaip valymo veikliuoju dumblu įrenginiuose, kuriuose nenaudojamas cheminis nusodinimas.
556. Baigiamasis cheminis nusodinimas gali būti naudojamas įvairių tipų biologinio valymo įrenginiuose (valymo veikliuoju dumblu įrenginiuose, biologiniuose filtruose ir kt.).
557. Baigiamojo cheminio nusodinimo įrenginiuose dribsniklis yra maišomas kameroje su nuotekomis iš antrinių nusodintuvų.
558. Baigiamojo cheminio nusodinimo įrenginiuose dribsniai susidaro kameroje, o po jo esančiame baigiamojo nusodinimo rezervuare dribsniai nusėda ir šalinami iš jo. Galima valytas nuotekas atskirti nuo dribsnių ir kreivinėse arba išplukdymo rezervuaruose.
559. Naudojant daugiataškį cheminį nusodinimą, dribsnikliai įleidžiami dviejose ar trijose vietose, pavyzdžiui į smėliagaudę, aeravimo rezervuarą, baigiamąjį smėlio filtrą.
560. Nusodinimas filtruose yra papildomas valymas po fosforo biologinio šalinimo, po parengtinio nusodinimo arba po vienalaikio nusodinimo.
561. Naudojant nusodinimą filtruose, dribsniklis yra leidžiamas į kanalą arba vamzdį, kuriuo nuteka į filtrą. Dribsniklis turi būti intensyviai maišomas su valomomis nuotekomis.
1 lentelė. Nusodinimui naudojamos cheminės medžiagos
| Nusodinimo pobūdis |
Aliuminio sulfatas |
Aliuminio chloridas |
Geležies sulfatas |
Geležies chloridas |
Kalkės |
| Tiesioginis nusodinimas |
X |
X |
- |
X |
X |
| Parengtinis nusodinimas |
X |
X |
X |
X |
X |
| Vienalaikis nusodinimas |
X |
X |
X |
X |
- |
| Baigiamasis nusodinimas |
X |
X |
- |
X |
X |
| Daugiataškis nusodinimas |
X |
X |
(X) |
X |
X |
| Nusodinimas filtruose |
X |
X |
X |
X |
- |
563. Naudojamų chemikalų tipas ir dozės priklauso nuo nuotekų pobūdžio ir jose esančių hidrokarbonatų kiekio.
565. Reikalingo chemikalo ir jo dozės tam tikram nuotekų srautui parinkimo bandymai gali būti atliekami laboratorijoje, pilotinėje arba veikiančioje nuotekų valykloje.
567. Sandėliuojant chemikalus, reikia:
567.1. laikytis chemikalų laikymo ir naudojimo taisyklių (saugos akiniai, respiratoriai, dujokaukės ir kt.);
568. Nuotekų cheminiam valymui naudojamos aliuminio druskos: aliuminio sulfatas ir polialiuminio chloridas.
569. Sausas granuliuotas aliuminio sulfatas yra nekoroduojanti medžiaga ir gali būti laikomas kontakte su visomis konstrukcijų medžiagomis. Aliuminio sulfato laikymo bakas turi būti sandarus ir apsaugotas nuo drėgmės. Aliuminio sulfato tirpalai yra rūgštūs ir koroduojantys. Juos laikyti galima plastikinėse arba nerūdijančio plieno talpose.
570. Polialiuminio chlorido tirpalai yra rūgštūs, todėl jie gali būti laikomi korozijai atspariuose rezervuaruose (plastiknėse arba guma dengtose plieno talpose).
571. Nuotekų cheminiam valymui naudojamos geležies druskos: geležies sulfatas (monohidratas), geležies sulfatas (heptahidratas) ir geležies chloridas.
572. Sausas granuliuotas geležies sulfatas (monohidratas) yra koroduojantis. Jo laikymo rezervuarai turi būti sandarūs, kad nepatektų drėgmė. Jo tirpalai yra koroduojantys ir turi būti laikomi nerūdijančio plieno arba plastikinėse talpose.
573. Geležies sulfatas (heptahidratas) yra žalia kristalinė medžiaga, rūgšti ir koroduojanti. Su juo kontaktuojančios konstruktyvinės medžiagos turi būti atsparios korozijai (nerūdijantis plienas, plastikas arba plastiku apsaugotas betonas). Geležies sulfatas (heptahidratas) nuotekų valykloje dedamas tiesiai į skiedinio ruošimo rezervuarus.
574. Geležies chloridas yra rūgštus ir laikomas korozijai atspariuose rezervuaruose (guma dengtose plieno arba plastikinėse talpose).
575. Nuotekų cheminiam valymui naudojami kalcio junginiai – kalcio druskos (negesintos kalkės) ir kalcio hidroksidas (gesintos kalkės). Jos turi būti laikomos sausai. Kalcio hidroksidas gali būti laikomas bunkeriuose (silosuose).
576. Chemikalų dozavimo įranga turi būti dubliuota atsarginu komplektu, įmontuotu naudojimo vietoje arba laikomu sandėlyje.
577. kai kurių chemikalų reagavimas su nuotekomis yra labai intensyvus ir greitas, todėl chemikalai turi būti tolygiai paskleisti visame apdorojamų nuotekų tūryje.
578. Greitam chemikalų sumaišymui su nuotekomis gali būti naudojami sroviniai siurbliai arba įvairios maišymo sistemos.
579. Projektuojant reikia numatyti galimybę šalinti ant rezervuarų vidaus sienučių susiformavusias nuosėdas.
580. Aliuminio sulfatas gali būti tiekiamas sausame pavidale, tačiau dažniausiai naudojamas skiestas vandeniu, paprastai jo koncentracija skiedinyje būna nuo 10 % iki 15 %, tačiau, siekiant išvengti metalų hidroksidų nusodinimo, turi būti ne mažesnė kaip 5 %.
581. Aliuminio sulfato skiedinio tekėjimo greitis, siekiant išvengti chemikalo nuogulų vamzdžių viduje, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m/s.
582. Techninis polialiuminio chloridas į nuotekas dozuojamas tiesiogiai iš jo laikymo cisternų. Šis chemikalas yra rūgštus, todėl jam tiekti turi būti naudojami korozijai atsparūs siurbliai. Tiekimo vamzdžiai ir sklendės turi būti pagaminti iš guma dengto plieno arba skiedinio poveikiui atsparaus plastiko.
583. Geležies sulfato (monohidrato) grūdeliai sliekiniu dozatoriumi tiekiami į tirpalo paruošimo talpą.
584. Geležies sulfatas (heptahidratas) tirpinamas rūgštims atsparios medžiagos (pvz., stiklo pluoštu sustiprinto poliesterio) rezervuare. Galimas geležies sulfato nusėdimas, todėl prieš dozavimą tirpalas filtruojamas. Dozuojant tiekiamas kaip soties būklę pasiekęs tirpalas.
585. Geležies sulfato tirpalo aerozoliai ardo dantis, todėl įrenginius aptarnaujantis operatorius turi būti su apsaugine kauke, jeigu ruošiamas geležies sulfato tirpalas yra maišomas aeruojant.
586. Geležies chlorido tirpalas į valomas nuotekas įleidžiamas nepraskiestas, tiesiogiai iš jo laikymo rezervuarų. Tirpalo tiekimo siurbliai turi būti atsparūs korozijai ir pagaminti iš tinkamos plastiko arba guma dengto plieno.
587. Negesintos kalkės gesinamos kalkių gesintuve. Atskiedžiant vandeniu, paruošiamas kalkių pienas, kuris dozavimo siurbliu tiekiamas į nuotekas.
588. Gesintos kalkės paimamos iš jų laikymo bunkerio apatinės dalies sraigtiniu siurbliu. Sausos kalkės maišymo rezervuare yra skiedžiamos vandeniu ir dozavimo siurbliu tiekiamos į nuotekas. Kadangi yra galimas tiekimo vamzdžių užsikimšimas, projektuojant reikia numatyti galimybę patogiai pravalyti vamzdžius. Galimi ir kiti projektiniai sprendiniai:
590. Chemikalų tiekimo vamzdžiai turi būti kiek galima trumpesni. Vamzdžiuose neturi būti staigių posūkių, zonų, kuriose gali nusėsti chemikalai. Tai ypač svarbu naudojant nuotekų apdorojimui kalkes arba ištirpintus chemikalus (pvz., aliuminio sulfatą).
591. Chemikalų ar jų skiedinių maišymo su nuotekomis sistemos turi būti pajėgios greitai ir gerai sumaišyti chemikalus su nuotekomis.
592. Chemikalų maišymo įtaisai turi būti lengvai iškeliami iš rezervuarų, kuriuose jie įmontuoti, netuštinant rezervuarų.
593. Projektuojant cheminio valymo įrenginius su dribsniavimosi įtaisais, reikia numatyti priemones, neleidžiančias į nuotekas įleidžiamų chemikalų skiedinių pratekėjimo rezervuaruose trumpiausiu keliu.
594. Atstumai tarp dribsniavimosi talpų ir dribsnių atskyrimo įrenginių (cheminio dumblo nusodintuvų arba išplukdymo rezervuarų) turi būti kiek galima mažesni.
595. Iš dribsniavimosi įtaisų į cheminio dumblo nusodintuvus tekančių nuotekų tekmės greitis turi neviršyti 0,10 m/s.
596. Iš dribsniavimosi įtaisų cheminio dumblo nusodintuvų tekančios nuotekos neturi būti veikiamos didesnių šlyties jėgų, kokios buvo dribsniavimosi įtaise, todėl dribsniavimosi įtaisai turi būti įrengiami kuo arčiau cheminio dumblo nusodintuvų arba įrengti juose.
597. Nusodintuvuose cheminis dumblas turi būti atskirtas nuo chemiškai valytų nuotekų ir sukauptas jų koncentravimo zonoje, iš kurios dumblas šalinamas.
598. Cheminio dumblo nusodinimo rezervuarai gali būti su vertikalia tėkme, horizontalia tėkme arba kreivinių tipo. Reikalavimai, taikomi projektuojant nusodinimo rezervuarus, yra nurodyti Reglamento skirsnyje „Pirminis nusodinimas“.
599. Susidarančio cheminio dumblo masė ir tūris priklauso nuo nuotekų valyklose apdorotų teršalų kiekio ir cheminiam valymui naudotų chemikalų tipo.
600. Cheminio dumblo šalinimas turi būti reguliarus, nes to reikalauja kiti dumblo apdorojimo procesai – jo tankinimas arba tolesnis apdorojimas.
601. Išplukdymo rezervuaruose oro burbuliukai iškelia į paviršių nuotekų teršalų daleles. Jos nugriebiamos kaip dumblas.
604. Išplukdymo rezervuaruose ant jų dugno nusodintam sunkesniam dumblui šalinti turi būti įrengti jo surinkimo įtaisai.
605. Fizikinis filtravimas yra naudojamas kaip papildomas valymas po cheminiu būdu valomų nuotekų nusodinimo ir išplukdymo, siekiant mažinti nuotekų drumzlinumą.
607. Jeigu planuojama iš chemikalais apdorotų nuotekų atskirti cheminį dumblą smėlio filtruose, prieš cheminio valymo įrenginius turi būti pirminiai nusodintuvai.
609. Nuotekų cheminio valymo, naudojant nusodinimui metalų druskas, metu susidaro mišrus fosfato hidroksido cheminis dumblas. Dažniausiai gaunamo cheminio dumblo apytikris kiekis:
610. Nuotekų valymo praktikoje susidarančių drumzlių (cheminio dumblo) kiekis gali skirtis nuo aukščiau nurodytų. Jie gali būti patikslinami nusodinimo bandymais.
611. Nuotekų cheminio valymo išdavoje susidarančio cheminio dumblo dalelės yra trapios struktūros, ypač aliuminio hidroksido ir aliuminio fosfato dumblo dribsniai.
612. Geležies fosfato dumblas pasižymi geresnėmis nusodinimo ir tankinimo savybėmis negu aliuminio fosfato dumblas ir yra labiau kompaktiškas.
613. Kalcio fosfato dumblas pasižymi geromis nusodinimo savybėmis ir sudaro taip pat kompaktišką dumblą.
Xii SKIRSNIS. DEZINFEKAVIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
615. Nuotekų valyklose valytų nuotekų dezinfekavimas gali būti atliekamas naudojant šiuos principus:
615.1. mikroorganizmų inaktyvaciją, dėl kurios mikroorganizmai nebetenka reprodukavimo (dauginimosi) gebos;
616. Daugiausia naudojami nuotekų dezinfekavimo mikroorganizmų inaktyvacijos principu būdai yra:
617. Daugiausia naudojami nuotekų dezinfekavimo pašalinant mikroorganizmus iš nuotekų būdai yra:
619. Dezinfekavimo įrenginių efektyvumui kenkia nepatenkinamas prieš dezinfekavimo įrenginius esančių valymo įrenginių veikimas.
620. Jeigu valytos nuotekos, prieš jas naudojant drėkinimui, yra kaupiamos, jas tikslinga dezinfekuoti po išbuvimo kaupimo rezervuare (tvenkinyje) prieš pat jų naudojimą, nes tai sumažina mikroorganizmų atsigavimo ir dauginimosi pavojų.
621. Projektuojant dezinfekavimo įrenginius, reikia įvertinti:
622. Nuotekų dezinfekavimas turi sumažinti žmogui pavojingų patogeninių mikroorganizmų kiekį iki tokio lygio, kad dezinfekuotos nuotekos sudarytų minimalų infekcinių ligų sukėlimo pavojų, tačiau dezinfekavimas nėra skirtas sunaikinti visus patogeninius mikroorganizmus;
623. Reikalingas nuotekų dezinfekavimas ir kiti reikalavimai yra nustatomi Lietuvos higienos normomis ar kitais sveikatos apsaugos norminiais dokumentais.
624. Nuotekų dezinfekavimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad:
625. Kad būtų pasiekiamas tinkamas nuotekų dezinfekavimas, neturi būti nuotekų pratekėjimo trumpiausia trajektorija dezinfekavimo įrenginiuose, pratekėjimo aplankos vamzdynais ar kanalais.
626. Ultravioletinis (UV) dezinfekavimas yra atliekamas švitinant nuotekas UV spinduliais, skleidžiamais reaktoriuose įmontuotų UV lempų. Tinkama UV švitinimo dozė visiškai ir negrįžtamai inaktyvuoja mikroorganizmus, nesukeldama jokių kitų pokyčių nuotekose.
627. UV švitinimo sistemos nuotekoms dezinfekuoti yra skiriamos pagal:
628. UV dezinfekavimo sistemos gali būti sudarytos iš vieno ar kelių UV reaktorių. UV reaktoriai gali būti sujungti nuosekliai arba lygiagrečiai.
629. Projektuojant UV nuotekų dezinfekavimo sistemas, reikia įvertinti tokius vietinius specifiškus parametrus:
630. Minimali UV švitinimo dozė yra UV spinduliavimas, reikalingas sumažinti nuotekų mikroorganizmų kiekį iki reikalingo dezinfekavimo lygio. Minimali UV švitinimo dozė nepriklauso nuo UV švitinimo sistemos, naudojamos nuotekoms dezinfekuoti. Minimali UV švitinimo dozė priklauso nuo reikalingo nuotekų dezinfekavimo, išreiškiamo:
631. Reikalinga UV švitinimo minimali dozė gali būti apskaičiuojama pagal eksperimentus, pagal pilotinių valymo įrenginių tyrimų rezultatus arba kitų nuotekų valyklų patirtį.
632. Turint nustatytą reikalingą minimalią UV švitinimo dozę, maksimalų debitą ir minimalų nuotekų laidumą UV spinduliams, gali būti suprojektuota UV dezinfekavimo sistema, pajėgi tiekti reikalingą UV švitinimo dozę.
633. Nuotekų UV dezinfekavimo sistemos projektavimas, jos matmenų ir kitų parametrų parinkimas yra specifiškas uždavinys. Nuotekų valyklos rangovai turi pateikti statytojui galimus patikrinti duomenis apie nuotekų UV švitinimo reikalingos dozės skaičiavimus, paremtus biologiniais tyrimais arba UV intensyvumo paskirstymo skaičiavimais.
634. Ypatingą reikšmę saugios ir efektyvios nuotekų UV dezinfekavimo sistemos įrengimui turi tinkami hidrauliniai skaičiavimai ir UV lempų efektyvumas.
635. Rangovas turi pateikti statytojui informaciją apie numatomą įrengti nuotekų UV dezinfekavimo sistemą iš nepriklausomo šaltinio.
636. Nuotekų UV dezinfekavimo hidrauliniais skaičiavimais turi būti patvirtinta, kad:
636.1. nėra galimybės nuotekoms pratekėti per aplankos vamzdyną ar aplankos kanalą nedezinfekuotoms;
636.3. dezinfekuojamų nuotekų tėkmė UV dezinfekavimo įrenginyje bus artima skersinio susimaišymo tėkmei;
637. Nuotekų valyklos rangovo nurodytas UV dezinfekavimo sistemos efektyvumas gali būti patikrintas:
638. Dezinfekavimo sistemoms su panardinamomis UV lempomis turi būti nustatyta tokių lempų su kvarcinio stiklo gaubtais valymo tvarka.
639. Dezinfekavimo sistemoms su žemo slėgio gyvsidabrio UV lempomis jų valymo dažnumas turi būti ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites.
640. Dezinfekavimo sistemoms su vidutinio slėgio gyvsidabrio UV lempomis gali būti reikalingos didesnis valymo dažnumas.
643. Ozonas yra nuodingos dujos. Ozonavimo eigoje gali susidaryti kiti pašaliniai produktai (chloratas, bromatas ir organinis peroksidas).
644. Projektuojant nuotekų ozonavimo stotį, turi būti laikomasi visų ozono gavybos ir naudojimo saugos taisyklių.
646. Visos su ozonu kontaktuojančios ozonavimo įrenginių dalys turi būti uždara sistema, vėdinama per ozoną sunaikinantį įtaisą – destruktorių.
647. Liekamoji ozono koncentracija išmetamuose dujų likučiuose turi būti stebima ir neviršyti 0,02 mg/m3.
648. Jeigu liekamoji ozono koncentracija išmetamuose dujų likučiuose viršija 0,02 mg/m3, ozono generatorius turi būti automatiškai išjungiamas.
649. Liekamosios ozono koncentracijos išmetamuose dujų likučiuose sunaikinimo sistemos būna tokių tipų:
650. Nuotekų dezinfekavimo ozonavimu sistemą sudaro:
651. Ozonas yra labai intensyviai reaguojančios ir nestabilios dujos, kurių negalima sandėliuoti. Jos turi būti ruošiamos naudojimo vietoje.
652. Ozonas yra labai koroduojantis. Visos įrengimų dalys, kurios yra kontakte su ozonu, turi būti atsparios ozono poveikiui. Ypatingai atsparūs ozono poveikiui turi būti sujungimų sandarikliai.
653. Ozonavimo efektyvumui didelės įtakos turi ozono įterpimas į nuotekas. Jis vyksta kontaktoriuose.
654. Dažniausiai naudojami tokių tipų ozono kontaktoriai:
655. Ozono tiekimo į dezinfekuojamas nuotekas efektyvumas gali būti padidintas naudojant daugialaipsnį kontaktorių, kuriame ozonas ir nuotekos teka priešingomis kryptimis.
656. Ozonavimo reaktorius turi užtikrinti ozono ir nuotekų sąveikos laiką, pakankamą įvykti dezinfekavimo reakcijoms. Reaktoriuje turi būti palaikomas skersinis susimaišymas, išvengiant nuotekų pratekėjimo trumpiausiu keliu. Kontaktorius ir reaktorius gali būti apjungti viename rezervuare.
657. Nuotekų dezinfekavimui reikalinga ozono dozė priklauso nuo reikalingo nuotekų dezinfekavimo lygio. Reikalinga ozono dozė priklauso nuo vietos sąlygų ir yra nustatoma bandymų keliu. Reikalingas ozono ir nuotekų kontakto laikas turi būti priimamas naudojant pilotinių bandymų duomenis.
659. Chloravimas dezinfekuojant nuotekas technologiniu požiūriu yra panašus į geriamojo vandens chloravimą.
660. Nuotekų chloravimo sistema susideda iš:
661. Dezinfekavimui chloravimu naudojamos medžiagos yra nuodingos ir pavojingos. Daugiausia chloravimui naudojamos medžiagos:
662. Nuotekų dezinfekavimui naudojamų cheminių medžiagų sandėliavimas, paruošimas ir dozavimas priklauso nuo šių medžiagų rūšies.
663. Natrio hipochlorito skiedinys (NaOCl) būna parduodamas 5 %–15 % koncentracijos. Jis gali būti laikomas bakuose ir dozuojamas tūriniais siurbliais.
664. Reikia įvertinti chloro aktyvumo mažėjimą laikui bėgant. Chloro aktyvumo mažėjimas intensyvėja kylant aplinkos temperatūrai.
666. Patalpos, kuriose gali būti chloro dujų nutekėjimai, esant nesandariems dujų bakams (įtrūkimai ir kt.), turi būti kontroliuojamos chloro dujų detektoriais.
667. Chloro dujos gali būti dozuojamos įleidžiant jas į dezinfekuojamų nuotekų srauto atšaką sroviniais siurbliais. Ši atšaka naudojama kaip hipochlorito rūgšties skiedinio paruošimo ir įleidimo į nuotekas vieta. Tokiose chloravimo vietose turi būti:
668. Chloro dioksidas yra nestabilios dujos, kurios lengvai gali sprogti. Jų negalima kaupti prieš naudojant. Jų reikia gaminti tik tiek, kiek tuo metu reikalinga dezinfekavimui, tačiau 5 % chloro dioksido skiedinio laikymas yra galimas, laikantis atitinkamų gamintojo instrukcijų.
669. Chloro dioksido skiedinį galima gaminti jo naudojimo vietoje naudojant įvairius būdus ir vykstant reakcijoms tarp:
670. Chloro dioksido reaktoriai turi būti suprojektuoti taip, kad jie:
671. Chloro dioksidas yra efektyvi baktericidinė medžiaga, veikli didelėse pH ribose ir daugeliu atvejų efektyvesnė už chlorą, tačiau skirtingai nuo chloro chloro dioksidas nereaguoja su amoniaku ir nesudaro chloraminų.
673. Dezinfekavimo reakcija vyksta kontaktiniuose bakuose (rezervuaruose), išbūnant nuotekoms kontakte su dezinfekuojančiomis chlorinėmis medžiagomis.
674. Reikalinga dezinfekuojančio skiedinio dozė priklauso nuo dezinfekuojančios medžiagos rūšies ir vietos sąlygų. Dezinfekuojančios medžiagos dozavimas turi būti reguliuojamas pagal pratekančių dezinfekuojamų nuotekų debitą ir dezinfekuojančios medžiagos sunaudojimo intensyvumą taip, kad nuotekų ir chloro kontakto rezervuare būtų palaikoma pastovi liekamojo chloro koncentracija. Ji turi būti apie 0,2 mg/l laisvo chloro. Esant mažesnei liekamojo laisvojo chloro koncentracijai, gali būti nepakankamas chloro baktericidinis poveikis, o, esant didesnei liekamajai koncentracijai, būtų kenkiama vandens telkinio – nuotekų priimtuvo mikroorganizmams. Be to, vandens telkinyje susidarytų daug nuodingų chloro šalutinių produktų. Nuotekų priimtuvų mikroorganizmams kenkia net mažos – 0,05–0,1 mg/l – laisvojo chloro liekamosios koncentracijos valytose nuotekose.
675. Siekiant išvengti chloruotų nuotekų neigiamo poveikio vandens telkiniams – nuotekų priimtuvams, jos turi būti dechloruotos (iš jų pašalinti chloro likučiai).
676. Valytoms nuotekoms dezinfekuoti gali būti naudojami membraninės nuotekų filtracijos procesai:
677. Nuotekas dezinfekuojant ultrafiltracijos arba mikrofiltracijos būdu, naudojamos porėtos membranos, kurios veikia kaip sietai.
678. Naudojant membraninę filtraciją, nuotekos slėgiu prastumiamos per membranos poras. Slėgį gali sudaryti siurblys, tiekiantis nuotekas į membraną, hidrostatinis slėgis arba vakuumo siurblys. Pastaruoju atveju vakuumas turi būti sudaromas už membranos, o nuotekos priteka vamzdžiais iš kitos membranos pusės (prieš membraną).
679. Membraninės filtracijos sistemą sudaro šie elementai:
679.1. moduliai su membranomis, kurios gali būti tuščiaviduris pluoštas, vamzdeliai arba klosčių formos kasetės, plokšti arba spiralės formos lakštai. Moduliuose yra pritekančių nuotekų skirstymo, sulaikytų priemaišų koncentravimo ir per membranas prasisunkusių nuotekų (filtrato) surinkimo sistemos;
680. Membranose vykstančių procesų pobūdis priklauso nuo:
680.3. membranų modulių tipo (tuščiaviduris pluoštas, klosčių formos kasetės, plokšti arba spiralės formos lakštai);
681. Projektuojant nuotekų dezinfekavimo membraninės filtracijos metodu sistemas, turi būti įvertinti tokie veiksmai ir aplinkybės:
682. Projektuojant turi būti įvertintos galimybės saugiai šalinti membraninio filtravimo metu sulaikytas priemaišas.
683. Membraninio filtravimo metu sulaikytos priemaišos gali būti išleidžiamos apdorojimui į antrinio valymo įrenginius. Tai įvertinama projektuojant ir eksploatuojant šiuos įrenginius.
684. Membranų valymas gali būti atliekamas praplaunant atgaliniu srautu, oro plautuvais, cheminėmis medžiagomis.
685. Valytų nuotekų biologinis dezinfekavimas gali būti atliekamas baigiamojo švarinimo tvenkiniuose. Reikalinga valomų nuotekų išbuvimo švarinimo tvenkiniuose trukmė – nuo 5 iki 20 d.
686. Biologiniam dezinfekavimui naudojamuose švarinimo tvenkiniuose nuotekos turi pratekėti kiek galima ilgesnė trajektorija, išvengiant tekėjimo trumpiausiu keliu. Tvenkiniai turi būti ištemptos formos, t. y. ilgi ir siauri plane. Tvenkiniai gali būti ir serpentininės formos.
687. Rekomenduojama statyti ne vieną, bet kelis pratekamus (nuosekliai sujungtus) nuotekų biologinio dezinfekavimo tvenkinius.
688. Reikia priimti dėmesin tai, kad, apšviečiant saulei, o taip pat šaltu metų laiku, švarinimo tvenkinių dezinfekcinis poveikis yra mažesnis negu kitų dezinfekavimo būdų.
689. Projektuojant nuotekų dezinfekavimo filtravimu grunte įrenginius, reikia gerai įvertinti statybos sklypo hidrogeologines sąlygas ir gruntų filtravimo savybes.
690. Teritorija nuotekų dezinfekavimui filtravimu grunte turi būti nusausinta. Minimalus atstumas tarp filtruojančio grunto sluoksnio apačios ir aukščiausio gruntinio vandens lygio turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.
692. Turi būti atliekama nuotekų dezinfekavimo procesų poveikio aplinkai stebėsena siekiant:
692.1. išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai dėl nekontroliuojamo dezinfekavimo medžiagų prasisunkimo;
692.2. išvengti žalos vandens telkiniams – valytų nuotekų priimtuvams dėl dezinfekavimo medžiagų perdozavimo;
693. Patalpose, kuriose laikomos žmonių sveikatai ir saugumui pavojingos cheminės dezinfekavimo medžiagos, turi būti įranga, kuri, esant aplinkoje pavojingai cheminių medžiagų koncentracijai, nutrauktų tų medžiagų tiekimą ir duotų pavojaus signalą.
694. Cheminių dezinfekavimo medžiagų perdozavimui išvengti turi būti vykdoma automatizuota dozavimo kontrolė ir tikrinama dezinfekavimo medžiagų koncentracija išleidžiamose dezinfekuotuose nuotekose. Tai taikoma naudojant dezinfekavimui chloravimą ir ozonavimą.
695. Kenksmingų dezinfekavimo medžiagų koncentracijas matuojantys jutikliai turi būti nuolat prižiūrimi ir periodiškai kalibruojami.
696. Įvertinant galimus gedimus cheminių dezinfekavimo medžiagų automatinėje stebėjimo ir kontrolės sistemoje, turi būti įrengta atsarginė cheminių medžiagų dozavimo sistema, tiekianti dezinfekavimo medžiagas proporcingai pratekančių dezinfekuojamų nuotekų debitams.
697. Jeigu dezinfekuojančių medžiagų poreikis svyruoja nedidelėse ribose, gali būti įrengta dezinfekuojančios medžiagos dozavimo proporcingai nuotekų debitams principu veikianti sistema.
698. Jeigu į nuotekų valyklą nuotekos yra perpumpuojamos vienodu intensyvumu, dezinfekavimo medžiagų tiekimas gali būti valdomas rankiniu būdu.
699. Naudojant nuotekų dezinfekavimui UV švitinimą, jo intensyvumas turi būti reguliuojamas nustatant švitinimo intensyvumą kiekviename UV reaktoriuje. Jei reikiamas UV švitinimo intensyvumas nepasiekiamas, reikia valyti UV lempų gaubtus arba pakeisti lempas naujomis.
700. Naudojant membraninę filtraciją, reikia stebėti, kad nebūtų prasisunkimo aplenkiant membranas. Iš membraninės filtracijos įtaisų ištekančių nuotekų drumstumo padidėjimo stebėjimas gali būti pakankamas nustatyti esamus nutekėjimus membraninės filtracijos sistemoje.
701. Nuotekų dezinfekavimui naudojant chemines medžiagas, ekonomiškiausias dezinfekavimo sistemos eksploatavimas pasiekiamas kontroliuojant cheminių medžiagų dozavimą.
702. UV dezinfekavimo sistemose, kuriose yra keletas UV reaktorių, ekonomiškas eksploatavimas pasiekiamas įjungiant ir išjungiant atskirus UV reaktorius, tačiau reikia priimti dėmesin tai, kad dažnas UV lempų įjungimas ir išjungimas trumpina jų veikimo trukmę.
703. Nuotekų dezinfekavimo procesai, ypač naudojant dezinfekavimui medžiagas, kurios (arba jų šalutiniai produktai) yra koroduojančios, naudojamos konstrukcijos, medžiagos ir gaminiai turi būti atsparios korozijai.
704. Dezinfekavimo sistemoje dengtos ertmės (talpos), kuriose gali susikaupti žmogui pavojingos medžiagos, turi turėti tinkamą vėdinimo sistemą.
705. Nuotekų dezinfekavimo sistemos turi būti suprojektuotos, įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad nebūtų pavojaus darbuotojams ir kaimyninėms teritorijoms.
706. Nuotekų dezinfekavimo sistemas aptarnaujantys darbuotojai turi būti apmokyti saugiai eksploatuoti šias sistemas.
707. Įvertinant kai kurių dezinfekavimo procesų sudaromą pavojų dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei, darbo saugos užtikrinimas yra ypatingai svarbus dėl:
708. Dezinfekavimo procesuose naudojamos žmogui ypatingai nuodingos medžiagos:
709. Dezinfekavimo procesuose naudojamos arba sukuriamos nuodingosios medžiagos yra labai pavojingos žmogui, nes dėl jų susidaro galimybė:
710. Įvertinant galimus dezinfekavimo sistemų pavojus, turi būti laikomasi griežtų darbo saugos reikalavimų.
711. Nuotekų dezinfekavimo procesai, kurių metu naudojamos arba išsiskiria žmogui labai nuodingos medžiagos, projektavimo stadijoje ir eksploatavimo metu turi būti parinkti ir valdomi taip, kad jų poveikio žmonėms trukmė ir apimtis neviršytų leistinų ribų.
712. Dezinfekavimo sistemos pastatai, kuriuose laikomos, naudojamos ar išsiskiria žmogui nuodingos medžiagos ir dujos, turi būti reguliariai stebimi, įmontavus juose tinkamą stebėjimo ir signalizavimo aparatūrą.
713. Nuotekų valyklos teritorijoje, ypač dezinfekavimo sistemos pastatuose, turi būti lengvai pasiekiamos reikiamos saugos priemonės (dujokaukės ir pan.).
714. Turi būti sudarytas ir reguliariai pratybose tikrinamas žmonių evakuacijos avarijų atvejais planas.
Xiii SKIRSNIS. DUMBLO APDOROJIMAS IR SANDĖLIAVIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
716. Dumblo apdorojimo būdas ir procesai priklauso nuo nuotekų valyklos dydžio, dumblo rūšies, jo susidarymo šaltinio ir charakteristikų, numatomo dumblo šalinimo ir galutinio panaudojimo.
717. Parenkant dumblo apdorojimo būdą ir procesus, pirmenybę reikia teikti tiems būdams ir procesams, kurie sudaro galimybę dumblą panaudoti ne vienoje, bet keliose srityse.
718. Svarstant dumblo apdorojimo galimybes, reikia panagrinėti centralizuoto apdorojimo įrenginių statybos galimybes, leidžiančias naudoti pažangias technologijas, įrenginius ir įrangą.
719. Reikia numatyti pakankamo tūrio dumblo laikymo talpas dumblo susidarymo ir apdorojimo vietose, kad būtų galima, susiklosčius bet kurioms aplinkybėms, išvengti dumblo išsiliejimų į aplinką ir jos teršimo.
720. Projektuojant dumblo apdorojimo ir šalinimo įrenginius, reikia įvertinti daugelį veiksnių, turinčių esminę įtaką projektinių sprendinių techniniam ir ekonominiam efektyvumui:
720.2. dumblo sudėties (mitybinių medžiagų kiekį dumble, kenksmingų medžiagų koncentracijas, dumblo šiluminę vertę) charakteristikas;
720.14. nuotekų valymui naudotus priedus (krekiklius, dribsniklius) ir jų galimą įtaką naudojant apdorotą dumblą;
720.15. į nuotekų valymo ciklą grąžinamo dumblo sunkos įtaką valymo procesams, pavyzdžiui, dumblo apdorojimo metu išsiskyrusio amoniako ir fosforo junginių ūminių krūvių įtaką;
720.16. galimą įtaką valymo įrenginių operatorių ir kitų žmonių saugumui ir sveikatai (nuodingų ir sprogiųjų dujų susidarymo galimybes);
721. Turi būti numatyta galimybė imti apdorojamo dumblo ėminius prieš ir po kiekvieno technologinio įrenginio.
722. Dumblo tirštinimas gali būti atliekamas nepertraukiamo ar periodinio veikimo įrenginiuose, naudojant gravitacinius dumblo tirštintuvus, mechaninio tirštinimo įrangą – filtrus ir centrifugas arba išplukdymo ištirpintu oru įrangą.
723. Parenkant dumblo tirštinimo metodus ir projektuojant dumblo tirštinimo įrenginius, reikia įvertinti tokius faktorius:
723.3. išskirtų iš dumblo fosforo junginių galimą grįžimą su dumblo sunka, naudojant gravitacinį dumblo tankinimą;
723.4. dumblo išbuvimo tirštintuve trukmę, kuri, prailginus išbuvimą daugiau kaip viena para, gali sukelti putojimą, dumblo išsipūtimą ir pablogėjusį jo sausinimą;
724. Dėl padidinto klampumo sutirštintam dumblui perpumpuoti turi būti naudojami tūriniai siurbliai.
725. Projektuojant dumblo gravitacinį tirštintuvą, reikia nuspręsti, ar nėra reikalinga atlikti dumblo tyrimus ir analizes.
727. Gravitacinių dumblo tirštintuvų dugno nuolydis turi būti ne mažesnis nei 500 kūginės formos bunkeriams ir ne mažesnis nei 600 piramidės formos bunkeriams.
728. Dumblo tirštintuvuose reikia numatyti priemones sutankinto dumblo pašalinimui iš įrenginių.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
729. Projektuojant gravitacinius dumblo tirštintuvus, taip pat turi būti nagrinėjama:
729.2. nusistojusio skysčio išleidimo, esant jam įvairiuose lygiuose, galimybė (pvz., naudojant vertikalia kryptimi slankiojančius įtaisus);
730. Gravitacinių dumblo tirštintuvų projektinius sprendinius įtakoja:
731. Dumblo mechaniniam tirštinimui daugiausia naudojami:
732. Dumblo mechaninio tirštinimo įrenginiai turi:
732.2. turėti savo sudėtyje įrengimus ir vietą dribsnikliams (flokuliantams) sandėliuoti, paruošti ir dozuoti;
733. Reikalavimai ir pagrindinės mechaninio dumblo tirštinimo nuostatos, yra analogiškos dumblo mechaniniam sausinimui taikomiems reikalavimams ir pagrindinėms nuostatoms.
734. Perteklinis dumblas ir biologinių filtrų praplovimo vanduo gali būti tirštinamas, naudojant išplukdymą ištirpusio oro burbulėliais.
735. Projektuojant išplukdymo ištirpusio oro burbulėliais įrenginius, reikia įvertinti:
737. Dumblo dezinfekavimui gali būti naudojami tokie procesai:
738. Dumblo stabilizavimas yra lengvai skylančių organinių medžiagų virtimo į mineralines ar lėtai skylančias organines medžiagas procesas.
740. Dumblo stabilizavimas ir pseudostabilizavimas leidžia išvengti dumblo organinio skaidymo tol, kol palaikomos tam tikros sąlygos (pH ar drėgnumas), bet šie procesai atsinaujina jų nebepalaikant ar pasikeitus sąlygoms.
741. Pseudostabilizavimo procesai gali būti naudojami siekiant sumažinti kvapo išsiskyrimą iš dumblo jo sandėliavimo metu, palengvinti dumblo pervežimą, o taip pat dezinfekuoti dumblą.
742. Pseudostabilizavimo procesas yra dumblo apdorojimo alternatyva prieš jo panaudojimą žemės ūkyje, tačiau pseudostabilizavimas nesumažina galimybės perspektyvoje naudoti dumblą dujų gavybai, kuri turi būti analizuojama, jeigu dumblą numatoma gabenti į sąvartyną.
743. Dalinis dumblo stabilizavimas gali būti pasiekiamas naudojant nuotekoms valyti ilgojo aeravimo procesą.
744. Projektuojant dumblo pūdymo įrenginius ir svarstant galimybę pūdymui naudoti šildymą, reikia įvertinti tokius faktorius:
744.17. dumblo pratekėjimo jo apdorojimo įrenginiuose trumpiausiu keliu ir neveikiančių zonų išvengimo galimybes;
744.24. statinių ir dinaminių krūvių (nuo veikiančių maišyklių, siurblių, grąžinamo dumblo srautų, temperatūros svyravimų ir kt.) poveikį;
745. Į pūdytuvą tiekiamo dumblo visuminė sausų kietųjų medžiagų koncentracija neturi viršyti 4 % (pagal masę).
746. Prie pūdytuvo, žemiau minimalaus galimo dumblo lygio pūdytuve, jungiamų vamzdžių tarpas tarp pūdytuvo ir sklendės turi būti apsaugotas šilumine izoliacija nuo galimo užšalimo.
747. Tarp pūdytuvų ir dujų rezervuarų įrengiami dujų filtrai, sieros junginių šalinimo įtaisai ir dujų matavimo prietaisai turi turėti aplankos vamzdynus.
748. Kai dumblas pūdomas šildant, turi būti stebima ir registruojama:
750. Turi būti numatyta galimybė paimti šviežio dumblo, pūdytuvuose esančio dumblo, pūdyto dumblo ir biodujų ėminius.
751. Nuotekų valyklų dumblo pūdymas natūraliomis sąlygomis (nekaitinant) gali vykti atviruose pūdytuvuose – dumblo tvenkiniuose, atviruose rezervuaruose, uždaruose rezervuaruose ir dviaukščiuose nusodintuvuose.
752. Atviri šviežio dumblo pūdytuvai gali būti naudojami tik nuotekų valykloje, aptarnaujančioje iki 1000 GE (gyventojų ekvivalentų), ir jeigu pūdymo metu išskiriantys kvapai ir kitos lakiosios medžiagos, įskaitant metano dujas, yra priimtinos aplinkosauginiu požiūriu.
753. Naudojant dumblo pūdymą natūraliomis sąlygomis, reikia:
754. Dumblo pūdymas (stabilizavimas) šildant yra pranašesnis už pūdymą (stabilizavimą) nešildant, nes pūdymo šildant kontrolė ir pūdymo procesas yra labiau patikimi.
755. Iš kitų objektų (nuotekų duobių, kitų nuotekų valyklų) į nuotekų valyklą atvežtas dumblas turi būti apdorojamas grotose arba smulkinamas ir į nuotekų valyklos šildomus pūdytuvus tiekiamas betarpiškai arba primaišant jį į nuotekų valyklos dumblą.
756. Projektuojant apdorojimo šildant dumblą įrenginius, reikia įvertinti tokius veiksnius ir sprendinius:
756.4. minimalius greičius vamzdžiuose (jei tėkmės greičiai vamzdžiuose mažesni kaip 1 m/s, reikalingas periodiškas vamzdžių praplovimas);
756.10. kokio tipo numatyti pūdytuvus – visiško sumaišymo pūdytuvus ar pūdytuvus su kartu vykstančiu dumblo tirštinimu ir nusistovėjusio skysčio šalinimu;
757. Kad būtų pasiekiamas veiksmingas dumblo maišymas ir grąžinimas į pūdytuvą, grąžinamo į pūdytuvą dumblo tūris (m3) turi būti ne mažesnis kaip penki dumblo pūdytuvo tūriai per parą.
758. Išplūdos, putos ir nuogulos ant pūdytuvo dugno sukelia rimtus pūdymo proceso sutrikimus. Kad jų nebūtų, reikia išnagrinėti:
758.4. apsaugos priemones išvengti putų patekimo į dujų tinklus, įrengiant putų surinkimo ir šalinimo įtaisus;
759. Dumblo aerobinis stabilizavimas įprastai vyksta tam tikrose sąlygose ir uždaruose rezervuaruose. Projektuojant dumblo aerobinio stabilizavimo įrenginius, reikia nagrinėti ir įvertinti:
759.16. reikalingą švaraus vandens deguoninimo gebą (kg/h) ir švaraus vandens deguoninimo našumą (kg/kWh);
760. Vykdant dumblo aerobinį stabilizavimą ir dezinfekavimą terminėse sąlygose, stabilizavimo įrenginiai turi būti uždari ir padengti šilumine izoliacija.
761. Kad nebūtų reikalingas papildomas šildymas, į aerobinio stabilizavimo įrenginius tiekiamo dumblo lakiųjų medžiagų koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 25 kg/m3.
762. Dumblo pseudostabilizavimas gali būti atliekamas pridedant chemines medžiagas (pvz., kalkes), pakeliant dumblo pH (pH > 12), tuo nutraukiant dumble mikrobiologinius procesus. Tada įvyksta pageidaujamas dumblo dezinfekavimas.
763. Šviežio dumblo cheminis apdorojimas gali būti pakankamas apdoroto dumblo naudojimui žemės ūkyje arba gali būti alternatyviu sprendiniu, sutrikus dumblo anaerobinio apdorojimo (pūdymo) įrenginiams.
764. Naudojant dumblo cheminį apdorojimą, reikia įvertinti šiuos veiksnius:
765. Naudojant skysto dumblo dezinfekavimą, reikia nagrinėti ir numatyti:
765.5. kad, prieš apdorojant dumblą kalkėmis, vyks jo sluoksniavimasis, gali reikėti parengtinio paruošimo praleidžiant dumblą per grotas;
766. Sausintas dumblas gali būti apdorojamas pridedant negesintų kalkių. Vykstant egzoterminiams procesams, dumblo temperatūra gali pasiekti 55 oC. Negesintomis kalkėmis apdorotas sausintas dumblas savo savybėmis (plastine deformacija ir takumu) gali būti tinkamas naudojimui.
767. Sausintam dumblui dezinfekuoti naudojant negesintas kalkes, reikia tokių sąlygų:
767.1. numatyti dumblo apdorojimo trukmę ne mažesnę kaip 24 h, esant dumblo temperatūrai 55 oC ir jo pH daugiau kaip 12 (pavyzdžiui, laikant su kalkėmis sumaišytą dumblą talpose su šilumine izoliacija);
768. Cheminių medžiagų laikymui naudojamų talpyklų tūris turi būti ne mažesnis kaip vienos autocisternos talpa. Šios talpyklos turi turėti:
771. Projektuojant sausinto dumblo ir gesintų kalkių maišymo įrenginius, reikia numatyti:
772. Jeigu naudojami organiniai polimerai, reikia nagrinėti ir numatyti:
772.2. polimerų paruošimą partijomis atskiruose konteineriuose, vėlesnį jų sumaišymą ir galutinį paruošimą;
772.4. polimerų tirpinimui naudojamo švaraus vandens tiekimo šaltinį, reikalingą vandens kiekį ir jo kokybę;
772.7. būtinumą užtikrinti reikiamą ruošiamo polimerų skiedinio praskiedimo vandeniu santykį, nepriklausomai nuo slėgio svyravimų vandens tiekimo tinkle;
774. Dumblo džiovinimo aikštelės įrengiamos su poringu filtruojančių medžiagų sluoksniu ir drenažo vamzdžiais.
775. Dumblo džiovinimo aikštelės gali būti įrengiamos iš kelių smėlio ir žvyro sluoksnių, kuriuose dalelių dydis didėja nuo viršaus žemyn.
776. Dumblo džiovinimo aikštelių viršutinis filtruojantis sluoksnis, sudarytas iš smulkiausių dalelių, yra iš dalies šalinamas kartu su sausintu dumblu ir po kelių dumblo šalinimo kartų turi būti atstatytas.
777. Dumblo džiovinimo aikštelių viršutinio filtruojančio smėlio sluoksnio storis turi būti nuo 50 mm iki 100 mm, o po juo esančio žvyro sluoksnio storis – nuo 300 mm iki 400 mm.
778. Dumblo džiovinimo aikštelių filtruojančiame apatiniame žvyro sluoksnyje įrengiamo vandentraukio (drenažo) vamzdžio minimalus skersmuo – 80 mm.
779. Į dumblo džiovinimo aikšteles išleidžiamo anaerobinėse sąlygose pūdyto dumblo sluoksnio storis neturi viršyti 300 mm, o kitaip apdoroto dumblo – 100 mm.
781. Išleidus iš pūdytuvo į dumblo džiovinimo aikšteles apdorotą dumblą ir dėl to kritus slėgiui, jame ištirpusios dujos išsiskiria ir išplukdo į dumblo paviršių kietąsias medžiagas, tuo sudarydamos sąlygas dumblo skysčiui greitai patekti į vandentraukio vamzdžius.
782. Iš dumblo aikštelių sausintas dumblas gali būti šalinamas rankiniu būdu arba naudojant mechanizmus.
783. Turi būti įrengtas patogus privažiavimas transporto priemonėms prie dumblo džiovinimo aikštelių išvežti sausintą dumblą.
784. Mechaninis dumblo sausinimas yra atliekamas po dumblo cheminio kondicionavimo (panaudojant kalkes, geležies druskas ar dribsniavimąsi sukeliančius polimerus), tretinio kondicionavimo arba po šaldymo.
785. Naudojamos dumblo mechaninio sausinimo priemonės:
786. Projektuojant ir išdėstant dumblo sausinimo įrenginius, reikia nagrinėti tokius klausimus:
786.3. gamybinių patalpų vėdinimas, tenkinantis minimalios oro taršos darbo vietose ir apsaugos nuo korozijos reikalavimus;
787. Projektuojant ir parenkant dumblo mechaninio sausinimo įrengimus, reikia įvertinti:
787.3. reikalingas apdoroto dumblo savybes, įvertinant numatomą jo panaudojimą ir galutinį šalinimą;
787.6. numatomą sausinto dumblo kiekį (sausinto ar džiovinto dumblo masę), įskaitant maksimalų sausinto dumblo kiekį, iš centrifugų gaunamo dumblo kietųjų medžiagų kiekį;
787.11. polimerų arba kitų dumblo kondicionavimo medžiagų poreikį, esant projektiniam nuotekų valyklos krūviui;
787.12. reikalingų mechaninių įrenginių tipus, jų matmenis, visas reikalingas medžiagas ir apsaugos nuo korozijos priemones;
787.13. numatomą elektros energijos poreikį visiems technologiniams įrengimams, maksimalias ir vidutines elektros energijos sąnaudas;
787.18. gamybinio ir švaraus vandens sunaudojimą, įskaitant reikalingą paruošti ir praskiesti polimerus ar dumblo kondicionavimo medžiagas;
788. Dumblo kompostavimo tikslai:
789. Projektuojant dumblo kompostavimo įrenginius, reikia nagrinėti, įvertinti arba numatyti:
790. Užpildai gali būti naudojami siekiant:
793. Projektuojant dumblo pervežimo ir sandėliavimo įrenginius, reikia nagrinėti ir įvertinti:
793.3. galimus pervežimų į galutinio panaudojimo vietos (į žemės ūkio naudmenų plotus arba sąvartynus) pertrūkius;
794. Projektuojant skysto dumblo laikymo rezervuarus, reikia numatyti:
795. Projektuojant sausinto dumblo laikymo aikšteles, reikia numatyti:
796. Įrengiant sausinto arba džiovinto dumblo talpyklas, reikia numatyti ir įvertinti:
797. Skysto dumblo ir dumblo sunkos vamzdynuose nepertraukiamos tėkmės greičiai turi būti ne mažesni kaip 1 m/s, jeigu nėra numatyta kitų apsaugos priemonių prieš dumblo nuogulų susidarymą.
798. Jeigu skystas dumblas ir dumblo sunka teka savitaka, bet tėkmės greitis yra nepakankamas, naudojamas perpumpavimas.
799. Skysto dumblo ir dumblo sunkos vamzdynai turi būti suprojektuoti taip, kad normalaus eksploatavimo metu nebūtų sujungti atskiri slėginės tėkmės vamzdynų tarpai, nes juose gali susidaryti dujos ir dideli ar pavojingi dujų slėgiai.
800. Tais atvejais, kai dumblo tiekimo į nuolat užpildytus dumblo rezervuarus vamzdis yra prijungtas žemiau minimalaus dumblo lygio rezervuare ir ant šio vamzdžio yra dažnai atidarinėjama ir uždarinėjama sklendė, vamzdyje tarp šios sklendės ir rezervuaro turi būti kita rankomis uždaroma sklendė.
801. Dumblo tiekimo į dumblo rezervuarą vamzdžiai ir kita įranga dumblo rezervuaro viduje turi būti atspari korozijai.
802. Parenkant dumblasiurbes, reikia nagrinėti ir įvertinti:
805. Ekscentriškų sraigtinių siurblių rotorių periferinis sukimosi greitis, vengiant intensyvaus jų susidėvėjimo, darbiniame režime neturi viršyti 2 m/s.
806. Dumblo pūdytuvai ir žemaslėgiai dujų rezervuarai turi būti aprūpinti saugos įtaisais, kad slėgis juose neviršytų leistino maksimalaus arba nenukristų žemiau leistino minimalaus darbinio slėgio, ir talpos neužšaltų.
807. Turi būti numatyti ne mažiau kaip du įėjimai (žmogui) į dumblo pūdytuvą. Vienas iš įėjimų turi būti virš žemės paviršiaus lygio, o kitas – pūdytuvo viršuje.
809. Dujų tiekimo iš dumblo pūdytuvų vamzdynai turi būti atsparūs eksploatacijos metu galimam mechaniniam, cheminiam ir šiluminiam poveikiui.
810. Atsparumo mechaniniam ir cheminiam poveikiui reikalavimą dujų tinklams tenkina nerūdijančio plieno vamzdžiai.
811. Mechaninių apkrovų dėl žemės paviršiaus nusėdimo, temperatūros pokyčių ir vibracijų poveikis sumažinamas konstruktyvinėmis priemonėmis – įrengiant vamzdynų trasoje kilpas, posūkius, statant kompensatorius.
812. Pūdytuvo dujų transportavimo vamzdyne, prie pūdytuvo ir prie dujų rezervuaro statoma uždaromoji armatūra (sklendės, ventiliai).
813. Vamzdyne, kuriuo pūdymo dujos tiekiamos į uždaras patalpas, turi būti uždaromoji armatūra, įrengta saugioje vietoje prieš šias patalpas.
814. Pūdymo dujų tiekimo vamzdyne turi būti jame galinčio susidaryti kondensato išleidimo armatūra, įrengta saugioje vietoje. Šiam reikalavimui patenkinti naudojami:
816. Šalinant sieros junginius iš pūdymo dujų, būtina numatyti priemones, kad:
816.1. oras negalėtų patekti į pūdymo dujų tiekimo vamzdyną, o pūdymo dujos negalėtų patekti į oro tiekimo vamzdyną;
818. Dujų variklių patalpos ir dujų variklių oro ėmimo vamzdžiai turi būti įrengti taip, kad, veikiant dujų varikliams arba gedimų atveju, dujos negalėtų patekti į patalpas. Šiam reikalavimui patenkinti būtina, kad:
818.1. sustojus dujų varikliui, dujos negalėtų patekti į variklių patalpas. Siekiant to, įrengiami automatinio dujų tiekimo nutraukimo, nereikalaujančio papildomos kontrolės, įtaisai;
818.2. dujų variklio karterio vėdinimo vamzdžiai būtų išvedami į orą, kad variklio išmetamos dujos vėl patektų į uždarą sistemą;
818.3. dujų variklių patalpų vėdinimo angos nebūtų arti variklio karterio vėdinimo vamzdžių arba arti variklio oro siurbimo arba oro išleidimo vamzdžių;
819. Dujų fakelai įrengiami ir vieta jiems parenkama taip, kad dujos, ugnis ir karštis nesudarytų pavojaus žmonėms.
821. Dumblo sausinimo patalpose, kuriose gali susidaryti didelės nemalonaus kvapo dujų ir garų koncentracijos, turi būti įrengta efektyvi (kokio pasikeitimo) vėdinimo sistema, skirta šioms dujoms ir garams šalinti.
822. Sausinant dumblą, priklausomai nuo tam naudojamo sausinimo būdo ir technologijos, išsiskiria pavojingos dujos – amoniakas, sieros vandenilis arba metanas.
823. Pavojingos dujos gali išsiskirti ir iš kondicionuoto dumblo, todėl patalpos, kuriuose jis laikomas, turi būti gerai vėdinamos.
824. Mechanizuoto dumblo apdorojimo cechuose turi būti įrengtas automatizuotas technologinės įrangos valymas.
825. Sprendžiant dumblo apdorojimo ir sandėliavimo klausimus, reikia įvertinti nuodingųjų ar sprogiųjų dujų kaupimosi pavojų. Turi būti įrengtas natūralus ar mechaninis vėdinimas, o taip pat parinkta sprogimui atspari įranga.
827. Dumblo pūdytuve turi būti numatytos priemonės (pav., blokuotės), padedančios išvengti:
XIv SKIRSNIS. KVAPO SLOPINIMAS IR VĖDINIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
829. Nuotekų valymo ar dumblo apdorojimo įrenginiai gali būti dengti, tuomet reikia kruopščiai įvertinti:
830. Nuotekų valykloje kvapai susidaro tekinant nuotekas ir jas valant, kuomet mikroorganizmai anaerobinėse sąlygose skaido nuotekose esančius organinius junginius. Gamybinėse nuotekose irgi yra specifiškus kvapus išskiriančių medžiagų. Puvimo procesus pagreitina aukštesnė aplinkos temperatūra, didelė organinių teršalų koncentracija (pagal BDS) ir redukuojančios cheminės medžiagos. Kvapus sukeliančių junginių yra labai daug. Tarp jų:
831. Kvapo susidarymą skatina tam tikros neretai sutrikimų sukeliamos priežastys:
831.1. nepalankios sąlygos nuotakyne (ilgas nuotekų išbuvimas tinkluose, prasta priežiūra, iš pramonės įmonių išleidžiamos nuotekos);
832. Susidariusieji kvapai kartu su nuotekomis patenka į nuotekų valyklas, sklinda per nuotekų valymo įrenginių technologinę grandinę ir išsiskiria į atmosferą, ypač tose vietose, kuriose yra turbulentiški nuotekų srautai, dideli oro ir nuotekų paviršiaus kontakto plotai. Kvapo sklidimas intensyvėja nuotekoms recirkuliuojant valymo procesų grandyse, ypač dumblo tuštinimo ir sausinimo įrenginiuose.
833. Ypatingai stipriai kvapas jaučiamas:
833.2. pirminiuose nusodintuvuose, ypač jei į juos įteka intensyviai kvapus skleidžiančios nuotekos arba jeigu į pirminius nusodintuvus įteka perteklinis veiklusis dumblas, numatant jo akumuliavimąsi pirminiuose nusodintuvuose, ir sukelia puvimą;
833.3. intensyviai apkraunamuose nuotekų antrinio valymo įrenginiuose arba jeigu į antrinio valymo įrenginius tiekiamos stiprų kvapą skleidžiančios nuotekos iš pirminių nusodintuvų;
833.4. vietose, iš kurių išvežamas, sandėliuojamas ar apdorojamas dumblas, ypač nestabilizuotas dumblas;
834. Kvapo kiekybiniai matavimai atliekami siekiant išaiškinti jų sklidimo priežastis ir vietas, kuriose kvapai susidaro ar sklinda, nustatyti kvapo šaltinio poveikį ir įvertinti kvapo slopinimo įrenginių efektyvumą.
835. atliekami kvapo kiekybiniai matavimai:
836. Specifinių kvapniųjų junginių matavimai naudojami parenkant kvapo slopinimo įrenginių tipus ir matmenis.
837. Sieros vandenilio (H2S) junginių matavimai yra paprasti ir pateikia vertingos informacijos, tačiau kai kada jų rezultatai gali būti klaidingi, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kvapo sudėtyje vyrauja ne H2S, bet kiti junginiai (amoniakas ir organiniai sulfitai). Taip pat gali būti, kai kvapo šaltiniai yra:
838. Atsakingi žinybų atstovai nustato, kokių oro kvapo rodiklių turi būti laikomasi. Daugeliu atveju, oro valymo gali prireikti, siekiant sumažinti kvapą ypatingai jautriose vietose.
839. Nuotakyno sistema turi būti suprojektuota taip, kad joje kiek galima mažiau vyktų puvimo procesai.
840. Projektuojant nuotekų valyklas, reikia įvertinti ir numatyti:
840.3. galimybes iki minimumo sumažinti nestabilizuoto arba pseudostabilizuoto dumblo atvirą apdorojimą ir sandėliavimą;
840.4. reikiamas priemones, padedančias išvengti puvimo procesų, mažinant nusėdančio dumblo išbuvimo nusodintuvuose trukmę;
840.5. tokius technologinius procesus, kurie sumažintų kvapo išsiskyrimą tais atvejais, kai numatomas neišvengiamas stiprų kvapą turinčių nuotekų pritekėjimas;
841. Numatyti kompaktišką nuotekų valyklos įrenginių išdėstymą, jei yra būtina, juos uždengti arba įrengti patalpose.
843. Grupuoti pagrindinius kvapo skleidimo objektus, kad būtų galima panaudoti jiems bendras kvapo slopinimo priemones.
844. Kvapo slopinimui naudojamos priemonės ir sprendiniai:
844.4. cheminių medžiagų pridėjimas į nuotekas arba dumblą, siekiant išvengti arba sulėtinti puvimo procesus ir tuo slopinti kvapą;
844.6. naudoti purškimą vandeniu, siekiant sudarytį kliūtį kvapo sklidimui arba naudoti cheminius dezodorantus;
845. Kvapo slopinimui naudojamos cheminės medžiagos skirstomos į:
845.1. stiprius oksidatorius, pavyzdžiui, vandenilio peroksidą ir natrio hipochloritą, kurie oksiduoja daugelį kvapiųjų junginių;
845.2. deguonies šaltinius: orą, skystą deguonį ir nitratų druskas. šios medžiagos veikia kaip deguonies šaltiniai, padedantys išvengti puvimo;
845.3. metalų druskas, dažnai geležies druskas. Jos naudojamos fiksuoti sulfidus ar netirpius metalo sulfidus, neleisti patekti jiems į aplinką;
846. Užteršto oro valymui naudojami būdai:
847. Daugelis iš nuotekų susidarančių kvapų gali būti slopinami biologiniu oksidavimu. Jis gali būti atliekamas:
848. Abiem pastaraisiais atvejais (tiekiant užterštą orą į valymo veikliuoju dumblu įrenginius ir tiekiant jį į aeruojamus laistomuosius reaktorius) oras gali būti tiekiamas tik į lengvai apkrautus valymo įrenginius, iš kurių neišsiskiria stiprus nemalonus kvapas.
849. Pagrindiniai kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi parenkant kvapo slopinimo įrenginius, yra jų statybos ir priežiūros kainos. Joms įvertinti gali būti naudojami duomenys iš panašiose sąlygose veikiančių kitų nuotekų valyklų.
850. Projektuojant kvapo slopinimo įrenginius, reikia įvertinti jų formą ir galimas nepalankias vietos sąlygas:
850.2. bioskruberių (jiems būdinga bokšto forma) statybai gali būti nepalanki vietovės aukščių schema;
851. Jeigu yra reikalingas labai stipraus kvapo slopinimas, gali būti naudojamas oro cheminis ir biologinis valymas.
852. Dauguma naudojamų kvapo slopinimo priemonių yra paremtos pilotinių bandymų išdavomis, patvirtintomis gamybinėse sąlygose. Projektuojant kvapo slopinimo sistemas, gali būti naudojami pilotinio (bandomojo) tipo įrenginiai arba panašiose sąlygose veikiančių kvapo slopinimo sistemų veikimo patirtis.
853. Kvapo susidarymui trukdančios arba kvapus naikinančios cheminės medžiagos gali būti įleidžiamos į nuotekų srautą nuotakyne arba nuotekų valyklose.
854. Kvapo slopinimui gali būti naudojami:
856. Kvapo slopinimo įrenginių pajėgumas yra apibūdinamas valomo oro tėkmės debitais, nurodant ir numatomo valyti oro, o taip pat pageidautinus valyto oro kokybės rodiklius.
857. Ore esančio kvapo rodikliais gali būti sieros vandenilio koncentracija ir europiniais kvapo vienetais (European Odour Units) – ouE/m3 išreikšta koncentracija. Reikalingas projektinis išleidžiamo valyto oro išmetalų kiekis (išmetamo oro kiekis, padaugintas iš kvapo koncentracijos) gali būti nustatytas modeliavimu, siekiant nustatyti galimą kvapo poveikį.
858. Projektuojant naujas nuotekų valyklas tik išmetamo valyto oro parametrai gali būti pagrindu projektuoti kvapo slopinimo priemones.
859. Projektuojant kvapo slopinimui sauso tipo adsorberius, turi būti numatytas minimalus laiko tarpas tarp adsorbuojančios medžiagos pakeitimų.
860. Projektuojant kvapo slopinimo įrenginių gaubtus, reikia įvertinti:
861. Oro tūriai po kvapo slopinimo įrenginių dangomis, įskaitant jų priežiūrai ir aptarnavimui reikalingus tūrius, turi būti minimalūs.
863. Nerekomenduojama kvapo slopinimo įrenginius talpinti viename dideliame pastate. Įvertinant oro kokybę pastate, pirmumą reikia teikti decentralizuotiems gaubtams.
864. Dengtų kvapo slopinimo įrenginių vėdinimo sistemoms keliami reikalavimai:
864.1. sudaryti negatyvų slėgį, kad būtų sumažintas oro nutekėjimas iš po nesandarių gaubtų arba angų;
865. Atstumas ir tuo pačiu vėdinama ertmė tarp dangos ir skysčio turi būti minimali. Tai leidžia sumažinti vėdinimo intensyvumą ir išlaidas.
866. Iš ertmės po danga ištrauktas, nedaug užterštas oras gali būti naudojamas aeruoti laistomuosius reaktorius, veiklųjį dumblą ir deginant dumblą.
867. Oras, ištrauktas iš lengvai užterštų patalpų, gali būti naudojamas patalpas su aukštesniu oro užteršimo lygiu vėdinimui.
868. Iš zonų, kuriose išsiskiria žalingos ar pavojingos medžiagos, oras turi būti ištraukiamas nenutrūkstamai ir kuo arčiau vietų, kuriose išsiskiria šios medžiagos.
869. Projektuojant uždarąsias (patalpose įrengiamas) nuotekų valyklas, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jose dirbančių žmonių sveikatai ir saugumui, o valyklos priskiriamos uždarų gamybinių patalpų kategorijai.
870. Turi būti galimybė patogiai prieiti prie vietų, kuriose matuojami oro srautų debitai ir greičiai, slėgiai, imami oro ėminiai analizėms.
Xv SKIRSNIS. VALDYMAS IR AUTOMATIZAVIMAS
872. Nuotekų valykloje įrengiamų valdymo ir automatizavimo sistemų paskirtis:
872.1. sudaryti valyklą aptarnaujantiems darbuotojams galimybę palaikyti nuotekų valyklos veikimo efektyvumą ir ekonomiškumą;
873. Reikalingos nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistemos turi būti nagrinėjamos ir parenkamos nuotekų valyklos projektavimo pradiniuose etapuose, sprendžiant principinius nuotekų valyklos technologijų, jų sudėties klausimus.
874. Nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistemų klausimai projektavimo stadijoje svarstomi nagrinėjant kelis variantus, įvertinančius reikalingas lėšas investicijoms ir sistemų eksploatavimui.
875. Parenkant nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistemas, reikia įvertinti, kad sudėtingesnėms sistemoms aptarnauti reikia kvalifikuoto ir gerai paruošto personalo.
876. Sprendžiant galimą valdymą ir automatizavimą, reikia atsižvelgti į nuotekų valyklos dydį. Mažesnėms nuotekų valykloms gali būti pakankamas paprastesnis valdymas ir automatizavimas.
877. Projektuojant valdymo ir automatizavimo sistemas, reikia numatyti galimybę informuoti nuotekų valyklos vadovaujančius darbuotojus apie valdomos sistemos būklę.
878. Sėkmingam nuotekų valyklos veikimui pasiekti gali būti tikslinga įrengti ne tik valyklos, bet ir lauko nuotakyno valdymo ir automatizavimo sistemą.
879. Nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistema turi būti parengiama įvertinant numatomus nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo procesus, aptarnaujančio personalo darbuotojų skaičių ir jų kvalifikacijas.
880. Valdymo ir automatizavimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į reikalavimus nuotekų valyklos veikimo patikimumui ir įvertinant galimus nuotekų tvarkymo sistemos veikimo sutrikimus.
881. Nuotekų valyklų valdymo ir automatizavimo sistemos turi būti įrengiamos kaip kelių savarankiškų posistemių, aptarnaujamų vienos ar kelių centrinių valdymo stočių ir veikiančių kliento – hierarchinių pakopų principu. Tokių tinklų projektavimas turi tenkinti duomenų perdavimo greitį, perdavimų fiksavimą ir posistemių funkcijų poreikius.
883. Reikia tobulinti paprastas nuotekų valyklas, pertvarkant jas į įjungiant jas į sudėtingas ir centralizuoto nuotekų tvarkymo valdymo ir automatizavimo sistemas.
884. Nuotekų valyklose matuojami ir registruojami šie technologiniai parametrai:
884.3. ištirpusio deguonies koncentracija, redukcijos – oksidacijos potencialas, drumstumas, savitasis laidumas;
884.4. sudėtingesnėse valyklose vykdoma nuolatinė amoniako, nitritų, nitratų, fosfatų kiekio stebėsena;
885. Turi būti numatytos galimybės gauti duomenis apie technologinius parametrus, buvusius sutrikus duomenų perdavimo grandžiai.
886. Nuotekų valyklose turi būti kontroliuojamas ir valdomas aeravimo sistemos veikimas, nitrifikavimo, denitrifikavimo, fosforo šalinimo procesai, dumblo recirkuliavimas ir jo apdorojimas.
887. Nuotekų papildomo valymo sistemose įrengiamos krekiklių ir dribsniklių dozavimo kontrolės sistemos.
888. Be pagrindinių valymo procesų valdymo ir automatizavimo reikia nagrinėti ir nuotekų valyklos aptarnavimo bei priežiūros valdymo ir automatizavimo poreikį:
888.1. elektros energijos tiekimą, avarinį elektros energijos tiekimą, energetinio ūkio sistemą, įskaitant dujinių variklių sukamus generatorius;
888.2. valdymo patalpų išdėstymo nuotekų valykloje schemos, informacijos apie nuotekų valyklos schemą, įrenginių išdėstymą, pagrindinius įrenginių aptarnavimo reikalavimus;
888.4. informacijos apie nuotekų valyklos infrastruktūrą – telefonus, vaizdo kameras, priešgaisrinės apsaugos sistemą;
888.5. informacijos apie nuotekų valyklos įrenginių aptarnavimo vietas, sujungtas tinklais su valdymo pultu;
888.6. informacijos apie įrenginių, elektros energijos naudojimo taškų ir parametrų matavimo taškų identifikavimo kodų sistemą;
888.7. apibrėžtų nuotekų valymo sistemos reikalavimų – ar pakanka paprasčiausių registravimų ar reikia sudėtingesnės kompiuterizuotos sistemos su automatizavimo priemonių tinklu;
889. Projektuojant nuotekų valyklos automatizavimo sistemą, joje numatoma:
889.2. vamzdynų ir armatūros schema, rodanti ryšį tarp įvairių technologinių grandžių ir jų būklės kontrolę: nuotekų ir dumblo, dujų bei kitų medžiagų srautus, jų debitus, slėgius bei temperatūrą;
889.4. nuotekų valyklos valdymo pulto įrenginių išdėstymo schema, darbo vietų išdėstymas, pavojaus signalų pateikimo būdas ir kitos valdymo funkcijos;
XvI SKIRSNIS. SAUGOS PRINCIPAI. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
890. Nuotekų valykloje turi būti sudaryta galimybė nustatyti oro sudėtį ribotoje ertmėje prieš įeinant į ją. Įsitikinus, kad pavojus žmogaus sveikatai toje ertmėje nėra, galima įeiti.
891. Pavojaus zonų nustatymui gali būti naudojama stacionari ar portatyvi aparatūra, kuria būtų galima pavojų nustatyti būnant saugioje vietoje.
892. Stacionari stebėsenos aparatūra gali būti naudojama paleisti veikti avarines sistemas (pvz. įjungti vėdinimą). Vėdinimo įjungimą turi rodyti atitinkami signalai.
893. Stebėsenos įranga, siekiant jos patikimumo, turi būti patikrinta ir apsaugota galimų sprogimų atveju.
895. Transporto priemonių pravažiavimo keliai ir pėsčiųjų takai nuotekų teritorijoje pravedami taip, kad būtų patogu aptarnauti valymo įrenginius ir būtų užtikrintas saugus privažiavimas ir priėjimas prie aptarnaujamų objektų.
897. Aptarnavimo saugai būtina, kad:
897.2. priėjimo prie darbo vietų takai būtų lygūs ir neužgriozdinti, kad juose nebūtų valymo įrenginių išsikišančių dalių, vamzdynų, sklendžių ir pan.;
897.3. priėjimų prie darbo vietų takų nekirstų atviri kanalai, o praėjimui virš konvejerių ar kanalų būtų įrengti tilteliai;
897.7. privažiavimo kelių ir takų danga būtų lygi, be didelių tarpų tarp dangos plokščių. Dangų paviršiai turi būti neslidūs važiuojant ar einant bet kuria kryptimi ir esant nepalankioms sąlygoms (blogam orui ir kt.);
898. Transporto eismo nuotekų valyklos teritorijoje trasos parenkamos taip, kad pavojingų situacijų galimybės būtų minimalios. Dėl to:
898.2. atstumai tarp pravažiuojančio transporto kelio ir pastatų durų, išeigų, vartų, praėjimų (klotų), kopėčių turi būti ne mažesni kaip 1,0 m;
898.3. transporto kelių tinklas turi būti pakankamas (kelių trasos ir plotis toks), kad jais saugiai galėtų naudotis ir transporto priemonės ir pėstieji, o transporto priemonės galėtų patogiai apsisukti;
898.4. kelių, skirtų motorinėms ar bėginėms transporto priemonėms, plotis turi būti pakankamas, kad užtikrintų minimalius 0,5 m pločio tarpus (abejomis judėjimo kryptimis) tarp transporto priemonės ir kelio krašto;
898.5. transporto kelių apšvietimo įranga turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad ji negalėtų sukelti avarinių situacijų, o apšvietimo intensyvumas būtų ne mažesnis kaip 5 liuksai;
900. Jeigu praėjimai pėstiesiems naudojami ir kroviniams gabenti, jų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, o aukštis – 2,0 m.
901. Laipteliai ir pandusai įrengiami esant praėjimo takų aukščių skirtumams, didesniems kaip 0,2 m.
903. Jeigu nėra galimybės įrengti laiptelius ir pandusus, gali būti įrengtos stacionarinės kopėčios, laiptai, lipynės.
904. Stacionarinės kopėčios, laiptai, šulinių lipynės turi būti neslidžios ir žmogaus pėdai pakankamo pločio.
905. Jeigu ant kopėčių, laiptų, šulinių lipynių gali patekti vanduo, tepalai ar riebalai, apsaugai nuo galimų paslydimų šioms konstrukcijoms naudojami profiliuoti paviršiai, padengimas šiurkštumą suteikiančiomis medžiagomis.
907. Nuotekų valyklos aptarnavimo zonų vietose, kuriose būtų pavojus kristi iš 3 m aukščio, turi būti saugos priemonės (apsauginiai turėklai, saugos diržai).
908. Gelbėjimo kabinų negalima įrengti uždarose ertmėse, kuriose kabinos gali kliudyti nukentėjusiųjų žmonių gelbėjimui.
909. Turi būti įrengtos priemonės įlipimui ir išlipimui iš galimo nelaimingo atsitikimo vietos apribotose ertmėse (šuliniuose, kamerose ir pan.). Tam gali būti:
910. Nuotekų valyklose įrengiant įrenginių aptarnavimui laiptus ar stacionarines kopėčias, kurių ilgis didesnis kaip 10 m, numatomos poilsio aikštelės taip, kad atstumai tarp šių aikštelių neviršytų 6 m ir jos nekliudytų gabenti sužeistus žmones, nešti įrankius ir medžiagas.
911. Laisvas tarpas nuo stacionarių vertikalių kopėčių nuo lipančiojo pusės turi būti ne mažesnis kaip 0,65 m. nuožulnioms (nevertikalioms) kopėčioms šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m.
913. Šulinio, esančio važiuojamojoje dalyje, landos vidinis minimalus skersmuo turi būti – 600 mm, o nevažiuojamoje dalyje gali būti 600 ¸ 1000 mm.
914. Darbo vietos ir transporto eismo juostos turi būti apsaugotos nuo slenksčių, prieduobių ir panašių pavojingų zonų stacionariais turėklais.
915. Pavojingos zonos, išskyrus atvirus kanalus, gali būti apsaugotos įtemptomis grandinėmis arba lynais.
916. Apsaugai nuo galimo kritimo įrengiami ne mažesnio kaip 1,1 m aukščio stacionarūs turėklai arba sienutės.
917. Apsauginių turėklų su vertikaliais strypais tarpai tarp strypų turi būti ne mažesni kaip 0,18 m.
918. Įrengiant apsauginius turėklus su horizontaliais strypais, atstumai tarp dangos plokščių ir turėklo, tarp turėklo strypo ir porankio ir tarp gretimų strypų turi būti ne didesni kaip 0,5 m.
919. Kiekviename technologinės paskirties rezervuare turi būti stacionarinė avarinė išėjimo vieta ar anga.
920. Kopėčios, šulinių lipynės ir laiptai, kurių apatinė dalis yra panerti (į esantį vandenį arba nuotekas) rezervuare ne mažiau kaip 1 m, žemiau galimo minimalaus vandens lygio rezervuare, gali būti naudojamos kaip avariniai išėjimai.
921. Atviruose rezervuaruose nuožulniomis sienomis, kurių nuolydis ne didesnis kaip 1:2, kaip avarinės išeigos priemonė išlipimui iš rezervuaro, gali būti įtaisyti lynai.
922. Nuotekų valyklos darbo vietos, darbo ir techninės priežiūros platformos turi būti įrengtos taip, kad jose nebūtų kliūčių, būtų saugu jose dirbti, net ir esant šlapioms ar apledėjusioms dangoms. Tai pirmiausia priklauso nuo naudojamų medžiagų, jų tūrių ir gabaritų, atsparumo ir stabilumo, paviršių slidumo, apšvietimo ir vėdinimo.
924. Sunkių krovinių gabenimui turi būti naudojamos tinkamos ir pakankamos kėlimo galios priemonės. Šiam reikalavimui tenkinti:
924.3. naudojami trikojai ir kilnojami keltuvai, turintys saugos įtaisus, neleidžiančius jų kojoms prasiskėsti ar išsinerti;
924.4. yra numatomos aikštelės reikiamo dydžio ir kėlimo galios transporto priemonėms su pasukamomis ar teleskopinėmis krano strėlėmis;
925. Nuotekų valyklų ribotose ertmėse, kuriose gali susikaupti didelės koncentracijos sveikatai pavojingų ar sprogių medžiagų, aerozolių, trūkti oro kvėpuoti, turi būti įrengtas tinkamas vėdinimas.
927. Natūralus vėdinimas gali būti naudojama, jei vėdinimo angų pakanka tinkamam vėdinimui, neleidžiant susidaryti nevėdinamoms zonoms ir jeigu nėra galimybės vėdinimo angoms užsidaryti.
930. Nuotekų valyklose sprogimo pavojus gali kilti atsitiktinai patekus į jas degiosioms medžiagoms arba vykstant organinių teršalų, dumblo anaerobiniam biologiniam skaidymui (susidarius metano dujoms iš pūdomo dumblo).
931. Nuotekų valyklų ribotosios ertmės turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad būtų išvengta sprogaus mišinio susidarymo ore.
932. Jeigu nėra galimybės išvengti sprogaus oro – dujų mišinio susidarymo, šio mišinio užsidegimo galima išvengti papildomomis saugos priemonėmis – vėdinimu arba įrengiant nuolat veikiančius įtaisus, įspėjančius apie dujų susidarymą ir tuo sudarančius galimybę imtis atitinkamų avarinių priemonių.
933. Pastoviai įmontuoti dujų pavojaus įtaisai turi informuoti apie jų išmatuotas dujų koncentracijas, ir pranešti apie tai esant:
933.1. 20 % apatiniosios sprogimo ribos koncentracijai, parengtiniu pavojaus signalu (įjungiant mechaninį vėdinimą ir atidarant duris);
934. Vertinimas ar gali susidaryti sprogimo požiūriu pavojinga aplinkos ore dujų koncentracija ir saugos priemonių jai išvengti parinkimas bei jų įgyvendinimas, atliekamas vadovaujantis Europos parlamento ir Europos Tarybos Direktyva Nr. 99/92/EC.
935. Nuotekų valyklų zonos, kuriose yra sprogimų pavojus, turi būti aiškiai pažymėtos ir uždraustas žmonių patekimas į jas, išskyrus įgaliotus darbuotojus.
936. Sprogimo rizikai sumažinti gali būti naudojamos konstruktyvinės priemonės. Jų tarpe – dujoms nelaidžios sienos iš nedegiųjų medžiagų, dujų nepraleidžiantys kanalai ir vamzdynai. Iš abiejų pusių tinkuotos plytų ir gelžbetonio sienos yra laikomos dujoms nelaidžiomis.
937. Antžeminės patalpos, kuriose, esant išimtinėms aplinkybėms, gali susidaryti sprogus oro-dujų mišinys, turi būti izoliuotos nuo gretimų patalpų automatiškai užsidarančiomis, dujoms nelaidžiomis durimis.
938. Sprogių oro mišinių susidarymo išvengimo galimybės turi būti įvertintos nuotekų valyklų projektavimo pradiniuose etapuose.
940. Ženklai ir užrašai apie galimus pavojus turi būti gerai matomose vietose prie įėjimų į padidinto pavojaus zonas, kuriose yra ar gali būti:
941. Užrašai apie saugos reikalavimus turi būti prie įėjimų į atitinkamas padidinto pavojaus zonas, pavyzdžiui:
VI SKYRIUS. NUOTEKŲ VALYKLOS, skirtos aptarnauti IKI 50 GE
XVII SKIRSNIS. BENDRIEJI PRINCIPAI
943. Valyklos, skirtos aptarnauti iki 50 gyventojų ekvivalentų, gali susidėti iš nuotekų pirminio valymo, antrinio valymo ir tretinio valymo.
944. Nuotekų valyklose, skirtose aptarnauti iki 50 gyventojų ekvivalentų, gali būti naudojami procesai:
945. Nuotekų valyklose, skirtose aptarnauti iki 50 gyventojų ekvivalentų, gali būti įrenginiai:
946. Iki 50 gyventojų ekvivalentų aptarnauti skirta nuotekų valykla gali būti:
947. Labiausiai paplitę iki 50 gyventojų aptarnauti skirti valyklų gamykliniai įrenginiai yra:
948. Nuotekų valykloms, skirtoms aptarnauti iki 50 gyventojų ekvivalentų, nuotekų išvalymui keliami normatyviniai reikalavimai yra tokie patys, kaip ir nuotekų valykloms, valančioms iki 5 m3 nuotekų per parą.
949. Šios nuotekų valyklos pagal stabiliai pasiekiamą valytų nuotekų kokybę ir siekiant jas tobulinti skirstomos į klases – nuo pirmosios (žemiausios) iki septintosios (aukščiausios) klasės (žr. 2 lentelę).
| Nuotekų valymo |
Valytų nuotekų rodiklis |
|||||||
| Kla- sė |
Pobūdis |
BDS5, mg/l |
drumzli- numas, mg/l |
PO4-P, mg/l |
NH4-N, mg/l |
NO3-N, mg/l |
Visuminio azotingumo minimalaus sumažėjimo % |
Fekalinių Koli formos kolonijų kiekis 100ml nuotekų |
| 1 |
pirminis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
a) nefiltruotos nuotekos |
300 |
300 |
15 |
80 |
NN |
NN |
10.000.000 |
|
|
b) filtruotos nuotekos |
200 |
80 |
15 |
80 |
NN |
NN |
10.000.000 |
| 2 |
antrinis |
30 |
30 |
15 |
10 |
NN |
NN |
50.000 |
| 3 |
tretinis |
10 |
10 |
15 |
10 |
NN |
NN |
10.000 |
| 4 |
su mitybinių druskų šalinimu |
|
|
|
|
|
|
|
| 4N |
su azoto šalinimu |
10 |
10 |
15 |
5 |
NN |
50 % |
10.000 |
| 4P |
su fosforo šalinimu |
10 |
10 |
2 |
10 |
NN |
25 % |
10.000 |
| 4NP |
su azoto ir fosforo šalinimu |
10 |
10 |
2 |
5 |
NN |
50 % |
10.000 |
| 5 |
su dezinfekavimu |
10 |
10 |
15 |
10 |
NN |
25 % |
200 |
| 6 |
panaudojimui tinkamos nuotekos |
5 |
5 |
15 |
5 |
NN |
50 % |
14 |
| 7 |
beveik geriamasis vanduo (nuotekų kokybė artima geriamojo vandens kokybei) |
5 |
5 |
1 |
5 |
10 |
75 % |
(bendras Koli formų kolonijų skaičius <50/100 ml) <1 |
950. Septintos klasės valyklos nuotekos gali būti naudojamos gaisrų gesinimo atsargų papildymui, tualetų bakelių pripildymui, oro kondicionavimo įrenginiuose, dekoratyviniuose fontanuose, kelių, aikščių, vejų, krūmų laistymui ir pan.
951. Nedidelio nuotekų kiekio valymui gali būti naudojami ekstensyvaus valymo įrenginiai (augaliniai filtrai, tvenkiniai, sugerdinimas į gruntą ir kt.) ir intensyvaus valymo įrenginiai (sekos biologiniai reaktoriai, laistomieji reaktoriai ir kt.).
952. Labiausiai šiuo metu paplitusios nedidelės nuotekų valyklos susideda iš dviejų pagrindinių dalių, kurių pirmoji dažniausiai būna pūdomasis nusodintuvas (septikas), o antroji dalis – nuotekų sugerdinimo įrenginiai, biologinio valymo arba mechaninio filtravimo įrenginiai.
953. Jeigu numatoma, kad nuotekų biologinis valymas vyks biologiniame tvenkinyje, prieš jį gali būti neįrengiamas pūdomasis nusodintuvas, o vietoje jo statomos grotos (kai kada ir smėliagaudė).
954. Siekiant geresnio nuotekų išvalymo, po biologinio tvenkinio, biologinio tvenkinyno (biologinių tvenkinių eilės) arba aeruojamojo tvenkinio gali būti įrengiamas švarinimo tvenkinys (valytų nuotekų baigiamojo švarinimo tvenkinys).
955. Šiame Statybos techninio reglamento skyriuje nenagrinėjamos visos galimos nuotekų valyklų, skirtų valyti nuotekas nuo ne daugiau kaip 50 gyventojų, technologinės schemos ir įrenginiai, bet pateikiami pagrindiniai reikalavimai, taikomi labiausiai paplitusioms gamyklinėms ir statytinėms nuotekų valykloms.
XVIII SKIRSNIS. PŪDOMIEJI NUSODINTUVAI (septikai)
956. Tradiciniai individualių namų ir jų grupių nuotekų valymo įrenginiai susideda iš dviejų pagrindinių dalių: pirminio valymo įrenginių ir antrinio valymo įrenginių.
957. Pūdomieji nusodintuvai (septikai) yra pirmoji tradicinės, labiausiai pasaulyje paplitusios, mažų nuotekų kiekių iš individualių namų ir jų grupių valymo sistemos dalis – pirminiai valymo įrenginiai.
958. Individualių namų ir jų grupių tradicinių valymo įrenginių antroji dalis – antrinio valymo sugerdinimu grunte įrenginiai (infiltraciniai įrenginiai).
959. Pūdomieji nusodintuvai (septikai) yra mažo nuotekų kiekio, paprastai nuo gyvenviečių su gyventojų skaičiumi iki 1000 žmonių, mechaninio valymo ir dumblo dalinio apdorojimo anaerobinėse sąlygose įrenginiai.
960. Pūdomieji nusodintuvai atlieka kelias pagrindines funkcijas:
960.1. išskiria iš nuotekų lengvas, plūdrias priemaišas (riebalus, popierių, pluošto gabaliukus ir pan.) ir sunkesnes, nusėdančias teršalų priemaišas;
961. Pūdomuosiuose nusodintuvuose sukauptas, iš dalies perpūdytas dumblas periodiškai (kartą per 0,5-7 metus) išsiurbiamas ir išvežamas tolesniam apdorojimui arba šalinimui.
962. Pūdomajame nusodintuve iš dalies (mechaniškai) valytos nuotekos toliau valomos biologinio arba kito tipo valymo įrenginiuose arba infiltruojamos (sugerdinamos) į gruntą. Sugerdinimo metu vyksta nuotekų biologinis valymas.
963. Siekiant pagreitinti pūdomajame nusodintuve (septike) išskirtų nuotekų priemaišų (plūdrenų ir dumblo) irimą, gavus valstybinių aplinkosauginių institucijų leidimą, į pūdomąjį nusodintuvą (septiką) gali būti dedami neorganiniai junginiai, organiniai tirpikliai ir biologiniai priedai.
964. Vertinant pūdomajame nusodintuve (septike) sulaikytų priemaišų irimą skatinančių priedų naudojimo galimybę, reikia įvertinti tai, kad priedų panaudojimas gali padidinti mechaniškai valytų nuotekų užterštumą pagal BDS5, drumzlinumą ir tuo sumažinti kitos biologinio valymo grandies efektyvumą, pabloginti valytų nuotekų kokybę, pažeisti nuotekas sugeriančio grunto struktūrą, užteršti gruntinį vandenį.
965. Kadangi valant nuotekas pūdomuosiuose nusodintuvuose pasiekiamas tik dalinis jų išvalymas, po kurio negalima nuotekas išleisti į vandens telkinius, pūdomieji nusodintuvai paprastai būna tik pirmąja nuotekų valymo grandimi (parengtiniu arba pirminiu valymu), po kurio seka antrinis valymas.
966. Pūdomieji nusodintuvai gali būti vienos, dviejų, trijų, keturių kamerų. Dviejų ir daugiau kamerų pūdomieji nusodintuvai vadinami daugiakameriniais septikais.
967. Pūdomojo nusodintuvo bendras darbinis (nuotekomis, o taip pat plūdrenomis ir dumblu) užimamas tūris negali būti mažesnis kaip 2 m3, tačiau kombinuoto tipo gamykliniuose įrenginiuose (pavyzdžiui, pūdomojo nusodintuvo, aeravimo rezervuaro ir antrinio nusodintuvo bloke arba pūdomojo nusodintuvo ir biologinio plėvelinio reaktoriaus bloke) pūdomojo rezervuaro tūris gali būti mažesnis, bet ne mažesnis kaip projektinis vidutinis nuotekų trijų parų debitas (m3).
968. Pūdomojo nusodintuvo darbinis tūris parenkamas projektuojant pagal norimą pasiekti iš nuotekų išsiskyrusio ir nusėdusio dumblo ir plūdrenų perpūdymą.
969. Kai siekiama tik išskirti iš nuotekų dumblą bei plūdrenas ir dažnai jas šalinti (ne rečiau kaip vieną kartą per 0,5-1 metus), pūdomojo nusodintuvo darbinis tūris priimamas lygiu 0,3 m3 vienam aptarnaujamam gyventojui, bet ne mažesnis kaip 3 m3.
970. Kai siekiama geriau perpūdyti išskirtą dumblą ir šalinti jį rečiau (kartą per 1–7 metus), pūdomojo nusodintuvo darbinis tūris priimamas lygiu 1,5 m3 vienam aptarnaujamam gyventojui, bet nemažesnis kaip 6 m3.
971. Eksploataciniu požiūriu optimalus yra toks pūdomojo nusodintuvo tūris, kuris leidžia dumblą iš pūdomojo nusodintuvo šalinti vieną kartą per 4–5 metus.
973. Maksimalus pūdomojo rezervuaro gylis neturi viršyti:
974. Iki 4 m3 talpos pūdomasis nusodintuvas gali būti iš 2 skyrių, o pirmojo skyriaus tūris turi būti ne mažesnis kaip 2/3 bendrojo darbinio tūrio.
975. Didesnis kaip 4 m3 darbinio tūrio nusodintuvas turi būti iš 3 skyrių, o pirmojo skyriaus tūris turi būti ne mažesnis kaip 1/2 bendrojo darbinio tūrio.
976. Pūdomojo nusodintuvo, valytų nuotekų išleistuve turi būti įrengtas nuotekų filtras, skirtas apsaugoti kitus valymo įrenginius (nuotekų sugerdinimo laukelius, smėlio, durpių ar putų filtrus) nuo užkimšimo nuotekose liekančiomis kietosiomis dalelėmis.
978. Pūdomieji nusodintuvai turi būti gaminami iš tvirtų, ilgalaikiškų, korozijai atsparių, vandeniui nelaidžių medžiagų (gelžbetonio, stiklopluosčio, plastikų).
979. Parenkant pūdomųjų nusodintuvų gamybai medžiagą, reikia įvertinti tai, kad polietilenas, bėgant laikui ir veikiant statiniam bei dinaminiam krūviams, deformuojasi.
980. Pūdomieji nusodintuvai turi būti bandomi vandens nelaidumui. Iš betono (gelžbetonio) pagaminti pūdomieji nusodintuvai bandomi užpildžius juos vandeniu. Po 30 min. vandens tūrio sumažėjimas juose neturi viršyti 0,1 l/m2 vandeniu užpildytos nusodintuvo dalies paviršiaus. Bandant iš kitų medžiagų (stiklopluosčio, plastikų ir kt.) pagamintų pūdomųjų nusodintuvų nelaidumą vandeniui, neturi būti bet kokio vandens lygio pažemėjimo.
981. Pūdomieji nusodintuvai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad eksploatacijos metu jie atlaikytų krūvius:
982. Pūdomojo nusodintuvo naudojimo techninėse charakteristikose turi būti nurodyta:
982.5. naudojimo sąlygos (galimi statiniai ir dinaminiai krūviai, leistina nuotekų sudėtis, jų užterštumas ir kt.);
983. Gamykliniai pūdomieji nusodintuvai turi būti išbandyti sukūrus ir gamintojui pateikus sertifikavimui jų bandomąją partiją, taip pat tikrinami gamykloje jų gaminimo metu.
984. Bandant gamyklinius pūdomuosius nusodintuvus, turi būti tikrinami:
985. Gamyklinių pūdomųjų nusodintuvų kokybė bandoma, vertinama, atestuojama ir kontroliuojama pagal valstybinės sertifikavimo institucijos reikalavimus.
986. Statytinių pūdomųjų nusodintuvų kokybė vertinama vadovaujantis „Mažų nuotekų kiekių tvarkymo laikinuoju reglamentu“ [7.3.12].
XIX SKIRSNIS. NUOTEKŲ SUGERDINIMAS
988. Nuotekų sugerdinimo įrenginiai yra labiausiai paplitę vykdant mažo nuotekų kiekio antrinį valymą.
989. Nuotekų sugerdinimas į gruntą yra atliekamas nesiekiant agrotechninės naudos, kaip vienas nuotekų antrinio ir daugeliu atveju galutinio šalinimo būdų.
990. Į nuotekų sugerdinimo sistemas valymui išleidžiamos pirminio valymo įrenginiuose (pūdomuosiuose nusodintuvuose, pirminiuose nusodintuvuose ir kt.) valytos nuotekos.
991. Kai nuotekų pirminis valymas atliekamas pūdomajame nusodintuve, prieš išleidžiant nuotekas į sugerdinimo įrenginius, jos turi būti valomos nuotekų priešfiltryje, kuris gali būti įrengtas pūdomajame nusodintuve (valytų nuotekų išleidimo iš jo vietoje) arba už pūdomojo nusodintuvo statomoje atskiroje kameroje.
992. Nuotekų sugerdinimas yra atliekamas podirvyje, jame esančiuose vandeniui laidžiuose (smėlio, priesmėlio, kartais priemolio), vandeniu neįsotintuose esamuose podirvio sluoksniuose arba atvežtiniame gerai filtruojančiame grunte (žvyre, smėlyje, skaldoje ir pan.).
993. Nuotekoms sunkiantis per filtruojančiojo grunto sluoksnius, vyksta jų teršalų skaidymas ir šalinimas, vykstant įvairiems fiziniams, cheminiams ir biocheminiams procesams bei reakcijoms.
994. Per sugerdinimo sluoksnius prasisunkusios ir juose išvalytos nuotekos patenka į gruntinį vandenį.
995. Parengtinai valytų nuotekų sugerdinimas vyksta per sugerdinimo įrenginio dugną ir filtruojančiųjų sluoksnių šoninius paviršius.
996. Valomos nuotekos pasiskleidžia sugerdinimo įrenginio viršutinėje dalyje per sukiaurintų vamzdžių tinklą ir teka į korėtos struktūros medžiagos (žvyro, skaldos) sluoksnį, supantį sukiaurintą vamzdį.
997. Kad nuotekos būtų gerai išvalomos, jos turi būti tolygiai paskleistos visame sugerdinimo įrenginio paviršiuje.
998. Į sugerdinimo įrenginį nuotekos gali būti tiekiamos savitaka arba siurbliu. Pirmenybė turi būti tiekiama nuotekų tiekimui į jų paskirstymo vamzdyną siurbliu, nes taip pasiekiamas tolygesnis nuotekų paskirstymas visame sugerdinimo paviršiuje, pasiekiamas geresnis jų išvalymas ir mažesnė gruntinio vandens užteršimo galimybė.
999. Nuotekų sugerdinimui gali būti naudojami įvairios konfigūracijos ir tipų nuotekų sugerdinimo įrenginiai:
1000. Nuotekų sugerdinimui negali būti naudojami nuotekų sugerdinimo šuliniai, nes jie sudaro didelį gruntinio vandens užteršimo pavojų (nuotekų sugerdinimo šuliniai yra giloki, įvairios formos, be dugnų šuliniai su sukiaurintomis gelžbetonio sienutėmis, per kurias nuotekos filtruojasi į gruntą).
1001. Nuotekų sugerdinimo įrenginiai negali būti naudojami, kai jų aptarnaujamų gyventojų ekvivalentų skaičius yra didesnis kaip 20 GE.
1002. Nuotekų sugerdinimo įrenginiai negali būti įrengiami labai smulkaus smėlio ir molio natūraliuose gruntuose.
1003. Nuotekų sugerdinimo įrenginiai statomi vietovėse, kuriose gruntinio vandens lygis iki sugerdinamojo įrenginio apatinės dalies yra ar gali būti ne mažesnis kaip 0,6 m. Rekomenduojamas lygis – 1,5 m iki sugerdinamojo įrenginio apatinės dalies.
1004. Rekomenduojama sugerdinimo įrenginius įrengti vietovėse, kurių paviršiaus nuolydis neviršija 20%.
1005. Sugerdinimo įrenginiai negali būti įrengiami vietovėse, kurių paviršiaus nuolydis viršija 30 %.
1006. Sugerdinimo įrenginių filtruojantysis paviršius negali būti mažesniame kaip 0,6 m gylyje nuo įšalo paviršiaus.
1007. Projektuojant nuotekų sugerdinimo įrenginius, reikia numatyti keletą skyrių ir atsarginius skyrius, reikalingus atlikti remontui ir sudaryti galimybę kiekvienam skyriui kurį laiką būti be nuotekų krūvio.
1008. Esant netolygiam nuotekų pritekėjimui į nuotekų sugerdinimo įrenginius, rekomenduojama nuotekas į sugerdinimo įrenginius tiekti siurbliu, įrengtu dozavimo kameroje (po pūdomojo nusodintuvo).
XX SKIRSNIS. FILTRAVIMO ĮRENGINIAI
1010. Filtravimo įrenginiai yra nuotekų antrinio biologinio valymo fiksuotais mikroorganizmais įrenginiai, kuriuose nuotekų valymui naudojama bioplėvelė (mikroorganizmai) yra prisitvirtinusi prie laikmens (filtruojančios medžiagos) – skaldos, plastiko, kitų natūralių ar sintetinių medžiagų.
1011. Skiriami trys pagrindiniai filtravimo įrenginių tipai:
1011.1. įrenginiai, kuriuose laikmena yra nejudama ir pro ją sruvena nuotekos (laistomieji reaktoriai, smėlio, durpių, putų ir kt. filtrai);
1012. Laistomajame reaktoriuje yra stacionari laikmena (skalda, žvyras, plastiko elementai), pro kurią sruvena valomos nuotekos. Deguonis į laikmeną patenka natūraliu arba dirbtinu vėdinimu. Ant laikmenos susidariusi biologinė plėvelė naudoja mitybai į valymo įrenginį pritekančių nuotekų koloidines ir ištirpusias teršalų organines daleles. Priaugančios biologinės plėvelės perteklius pro laikmeną sruvenančių nuotekų yra nuplaunamas nuo laikmenos ir kartu su nuotekomis, nuteka į antrinį nusodintuvą. Jame biologinė plėvelė nusėda ir taip atsiskiria nuo valytų nuotekų, kurios gali būti išleidžiamos į aplinką, grąžinamos pakartotiniam valymui arba nuteka į tolesnio valymo įrenginius.
1013. Panašūs antrinio biologinio valymo procesai vyksta ir kituose valymo įrenginiuose su nejudama laikmena – smėlio, durpių, putų ir kituose filtruose.
1014. Nardinamajame reaktoriuje (biodiske) biologinė plėvelė yra prisitvirtinusi prie vertikalių diskų pluošto, užmauto ant horizontalaus veleno, sukamo elektros varikliu. Apatinė diskų dalis yra panardinta į valomas nuotekas. Sukantis velenui, bet kuri biologinės plėvelės dalis yra nepertraukiamai nardinama į nuotekas, iškyla iš jų ir vėl nardinama. Taip bet kuri biologinės plėvelės dalis, būdama panardinta, į nuotekas, gauna mitybai reikalingų organinių medžiagų, o, būdama virš nuotekų lygio reaktoriuje, gauna gyvybinei veiklai, organinių teršalų oksidinimui reikalingą oro deguonį.
1015. Dvejopo veiksmo įrenginyje vyksta veikliojo dumblo maišymas ir aeravimas, o prie įrenginio viduje esančios laikmenos prisitvirtinusi biologinė plėvelė gauna mitybai teršalų organinės medžiagos ir deguonį iš veikliojo mišinio.
1018. Gamykliniai filtravimo įrenginiai gali būti pastatyti virš žemės paviršiaus (ant gelžbetonio plokštės ir pan.). Priklausomai nuo vietos klimato, gamyklinis antžeminis filtravimo įrenginys gali būti įrengtas patalpoje.
1019. Gamykliniai filtravimo įrenginiai gali būti įrengti žemiau žemės paviršiaus lygio arba iš dalies įgilinti, sudarant sąlygas patogiam priėjimui jų apžiūrai, aptarnavimui ir remontui.
1020. Filtravimo įrenginių siurbliai, elektros pavaros mechanizmai, jų mazgai ir detalės turi būti skirtos veikti nepertraukiamai sunkiomis krūvių ir aplinkos sąlygomis.
1021. Turi būti numatytos galimybės šalinti sutrikimus (užsikimšimus ir kt.) filtravimo įrenginių nuotekų skirstymo ir surinkimo sistemose.
1022. Filtravimo įrenginiai turi būti aprūpinti signalizacijos sistemomis, informuojančiomis įrenginių savininkus arba juos aptarnaujančius darbuotojus apie sutrikimus įrenginiuose.
1023. Laistomųjų reaktorių hidraulinė apkrova gali būti ribose nuo 400 iki 1000 l nuotekų 1 m2 laistomojo reaktoriaus paviršiaus per parą.
VII SKYRIUS. VEIKIANČIŲ NUOTEKŲ VALYKLŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO METODAI
XXI SKIRSNIS. BENDRIEJI PRINCIPAI
1025. Veikiančių nuotekų valyklų efektyvumo vertinimo tikslai yra:
1025.1. sudaryti galimybę savivaldybėms, įmonėms, namų savininkams, visuomenei gauti objektyvią ir profesionalią informaciją apie įvairių nuotekų valymo įrenginių techninį ir ekonominį efektyvumą;
1025.3. tobulinti esamas ir kurti naujas, efektyvesnes ir ekonomiškesnes nuotekų valymo technologijas, įrenginius ir įrangą;
1026. Priklausomai nuo nuotekų valyklos dydžio, reikalingos jų analizės apimties ir detalumo, nuotekų valymo analizės gali būti:
1027. Dalinė analizė apima tik kai kuriuos pagrindinius lyginamuosius techninius ir ekonominius rodiklius:
1028. Dalinę analizę tikslinga atlikti įmonėms, rengiančioms nuotekų valyklos projektavimo, statybos arba rekonstrukcijos konkursus, taip pat juose dalyvaujančioms projektavimo ir statybos bendrovėms, valyklų gamintojams ir tiekėjams, valyklas eksploatuojančioms įmonėms, rajonų ekologams, aplinkosaugos institucijų darbuotojams, nuotekų valymo srityje dirbantiems specialistams, namų savininkams ir jų bendrijoms.
1029. Nuotekų valymo lyginamoji savikaina (NVLS) įvertina nuotekų valyklos statybos (arba jų pirkimo bei įrengimo) ir jos eksploatavimo išlaidas, tenkančias vienam gyventojui (arba GE) per tam tikrą laikotarpį (metus arba mėnesį).
1030. Nuotekų valymo lyginamoji savikaina, išreiškiama Lt vienam gyventojui (arba GE) per metus arba mėnesį. Joje yra tokie pagrindiniai rodikliai:
1031. NVLS yra pagrindinė, dažniausiai taikytina nuotekų valyklų techninės ir ekologinės analizės forma, naudojama kaip esamoms, taip ir projektuojamoms valykloms vertinti.
1032. Nuotekų valyklų detali analizė yra išsamiausia vertinimo forma. Joje, be NVLS nagrinėjamų rodiklių, yra nagrinėjami papildomi valymo įrenginių rodikliai:
1033. Detali analizė taikoma vertinti kaip esamus įprastinių tipų, taip ir naujų tipų, eksperimentines technologijas ir įrenginius.
1034. Nuotekų valyklų techninio ir eksploatacinio efektyvumo vertinimo kriterijai yra:
1035. Analizuojant įvairius nuotekų valymo būdus, technologijas, įrenginius bei įrangą, lyginti galima tik tokio pat arba labai artimo pajėgumo valymo įrenginius.
1036. Gamyklinių šalyje gaminamų ir importuojamų nuotekų valyklų eksperimentinis vertinimas atliekamas siekiant vartotojams patikimą kvalifikuotą informaciją apie valyklų techninius, ekonominius ir kokybinius rodiklius.
1037. Gamyklinės nuotekų valyklos eksperimentinis vertinimas turi būti atliekamas ne tik laboratorinėmis, bet ir gamybinėmis sąlygomis, tiriant ne mažiau kaip 3¸4 to paties tipo ir dydžio nuotekų valyklas.
1038. Ekspertinio gamyklinių nuotekų valymo įrenginių tyrimo gamybinėse sąlygose minimali trukmė – 12 mėnesių, neįskaičiuojant pasiruošimo tyrimams ir jų rezultatų apibendrinimo bei išvadų paruošimo laiko.
1039. Gamyklinių nuotekų valyklų tyrimai jų sertifikavimo tikslu turi būti atliekami laboratorinėse ir gamybinėse sąlygose pagal valstybinių sertifikavimo institucijų reikalavimus.
1040. Ekspertinis gamyklinių ir statytinių nuotekų valyklų vertinimas gamybinėse sąlygose atliekamas vadovaujantis „Nuotekų valymo įrenginių technologijų bei projektinių sprendimų ir įrangos vertinimo rekomendacijomis“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Vandenų švaros asociacija. Vilnius. 1998).
1041. Atliekant gamyklinių ir statytinių mažų nuotekų valyklų eksperimentinį vertinimą gamybinėse sąlygose, reikia nagrinėti ir pateikti išvadas ar nuotekų valyklose yra sąlygos užtikrinti šiuos pagrindinius reikalavimus:
1041.1. be sutrikimų ir kokybiškai valyti nuotekas, esant įprastiniams ir dideliems nuotekų debitų svyravimams;
1041.4. ar yra galimybė, valant nuotekas veikliuoju dumblu ir naudojant ilgąjį aeravimą, grąžinamojo veikliojo mišinio dalies santykį su valomų nuotekų debitu padidinti iki 3:1;
1041.6. išvengti dumblo išplukdymo iš antrinių nusodintuvų vykstant denitrifikacijos procesams nusėdusiame dumble;
1041.7. galimybė išvengti nekontroliuojamo veikliojo dumblo ištekėjimo iš aeravimo rezervuarų dumblo išsipūtimo atvejais;
1041.8. galimybė palaikyti ir kontroliuoti veikliojo dumblo koncentraciją norimose ribose aeravimo rezervuare;
IX SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-506, 2015-06-26, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10548
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“ pakeitimo