Suvestinė redakcija nuo 1991-12-11 iki 1992-02-20

 

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 251-0; Žin. 1991, Nr.36-977, i. k. 0911010ISTA00I-2072

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

 

 

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai

Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės;

2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie šio įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena Lietuvoje ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki šio įstatymo priėmimo;

4) asmenys, kurie įgyvendino teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar atstatė Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;

5) kiti asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą. Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės piliečiu, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

 

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai.

 

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikos piliečiai turi aktyviąją rinkimų teisę. Ši teisė įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi teisę būti išrinkti įstatymų nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos atstovaujamuosius valdžios ir kitus renkamuosius valstybinius organus, paskirti į valstybinės valdžios ir valdymo organus, išrinkti Lietuvos Respublikos teismų teisėjais, dalyvauti referendumuose.

Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

 

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Lietuvos Respublikos piliečio ar pilietės santuokos sudarymas su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokios santuokos nutraukimas savaime nekeičia sutuoktinių pilietybės.

 

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.

Lietuvos piliečius už Lietuvos Respublikos ribų gina ir globoja Lietuvos valstybė.

 

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei.

 

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

 

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar atstačius Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio įstatymo numatytais pagrindais.

 

8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

 

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu:

1) jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) jis gimė už Lietuvos Respublikos ribų, bet tėvų arba vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą.

Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos.

 

10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

 

11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra Lietuvos

Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškės aplinkybių, dėl kurių jis įgytų kitokį statusą.

 

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

1) išlaikė lietuvių kalbos egzaminą (moka kalbėti ir skaityti lietuviškai);

2) turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

3) turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

5) yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.

 

13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama (įskaitant optavimą) asmenims, kurie:

1) padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui ar vykdė genocidą;

2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę;

3) iki atvykimo gyventi į Lietuvą kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo bausti Lietuvoje už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) yra chroniški narkomanai, alkoholikai ar toksikomanai;

5) serga ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis.

 

14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.

 

15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai

Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio įstatymo 16 straipsnį, prisiekia taip:

„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“

Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai. Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.

 

16 straipsnis. Pilietybės suteikimas asmenims, nusipelniusiems Lietuvos valstybei

Užsienio valstybių piliečiams, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta, netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.

 

III. TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATSTATYMAS. LIETUVOS
RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

 

17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir gyvenantiems kitose valstybėse, jei šie asmenys nėra repatrijavę iš Lietuvos;

2) asmenų, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikams, kurie gimė Lietuvoje ar pabėgėlių stovyklose, tačiau gyvena kitose valstybėse;

3) kitiems lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems užsienio valstybėse ar jų valdomose teritorijose.

Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal jų prašymą išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

Šie asmenys su savo šeimos nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų ir gyventi Lietuvoje netaikant jiems Imigracijos įstatymo reikalavimų, iš jos išvykti. Įstatymai gali nustatyti ir kitas šių asmenų teises.

Šiame straipsnyje nurodyti asmenys teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šį įstatymą.

 

18 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo sąlygos

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės.

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir persikelia nuolat gyventi į Lietuvą bei prisiekia Lietuvos Respublikai.

Lietuvių kilmės asmenys, turėję Lietuvos Respublikos pilietybę ir nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pasitraukę iš Lietuvos, gyvenantys kitose valstybėse ir jų vaikai, kurie su gimimu kitoje valstybėje neįgijo šios valstybės pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybę atstato, raštu pareiškę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms įstaigoms užsienyje, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ir pateikę tai patvirtinančius įrodymus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-2079, 1991-12-10, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-981 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2079

 

Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymas pagal šį įstatymą savaime nesukelia teisinių pasekmių atstačiusio pilietybę asmens šeimos nariams.

Lietuvos Respublikos pilietybė laikoma atstatyta, kai asmeniui išduodamas Lietuvos Respublikos piliečio pasas.

 

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos valstybės pilietybę;

3) nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe;

4) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

 

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti patenkinamas, jeigu to prašantis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuoju arba jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

 

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, asmeniui nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe

Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis nutraukia faktinius ryšius su Lietuvos valstybe:

1) ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena užsienyje su negaliojančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu arba be šio paso;

2) stoja kitos valstybės karinėn tarnybon ar pareigūnu valstybinėn tarnybon be Lietuvos Respublikos kompetentingų organų leidimo.

 

22 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 19 straipsnio 1,3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.

 

23 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu natūralizuotas asmuo arba optantas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui, vykdė genocidą arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir tuo atveju, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

 

IV. VAIKŲ PILIETYBĖ, PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

 

24 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas, pasikeitus abiejų tėvų pilietybei

Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.

 

25 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės pilietis, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to prašo abu vaiko tėvai.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas, gyvenantis už Lietuvos Respublikos ribų, gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu to prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų.

 

26 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

 

27 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas, pakeičiant jų pilietybę

14–18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista, tik remiantis raštišku vaikų sutikimu.

 

V. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

 

28 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo, atsisakymo ir grąžinimo klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens raštišką prašymą.

Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas; dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį; dokumentai, patvirtinantys, jog nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 punktuose.

Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar pareiškimo atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas; dokumentas, patvirtinantis asmens tautybę;

dokumentai apie turimą kitos valstybės pilietybę ar jos atsisakymą; dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą.

Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas;

dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą). Prašymai atsisakyti pilietybės priimami, sumokėjus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybinę rinkliavą.

Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

gimimo liudijimas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;

dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį.

18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti, atstatyti, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.

Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduodami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui per rajono (apskrities), miesto valdybą.

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstaigoms ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms (konsulinėms) įstaigoms užsienyje.

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai per rajono (apskrities), miesto valdybą.

Asmenys, atstatantys Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymus paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai tiesiog ar per Lietuvos Respublikos diplomatines įstaigas užsienyje.

Asmenims, kurie įgyvendina teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, Vidaus reikalų ministerija išduoda Lietuvos Respublikos piliečio pasus, kai įvykdytos šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytos sąlygos.

Asmenims, kurie atstato Lietuvos Respublikos pilietybę, Vidaus reikalų ministerija tiesiog ar per Lietuvos Respublikos diplomatines įstaigas užsienyje išduoda Lietuvos Respublikos piliečiams pasus, kai įvykdytos šio įstatymo 18 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos sąlygos.

Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį paduodami tiesiog Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Prie prašymo taip pat pridedami asmens tapatybę patvirtinantys ir kiti dokumentai. Prašymas perduodamas nagrinėti Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijai.

 

29 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sudaro Pilietybės reikalų komisiją.

Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybinėms institucijoms, kad jos per komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo.

Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

Pilietybės reikalų komisija teikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę – pareiškėjui apie tai praneša raštu, nurodydama atsisakymo motyvus.

 

30 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisija

Prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį nagrinėja deputatų komisija, kurią sudaro Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį, gavęs deputatų komisijos rekomendaciją.

 

31 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais sprendimų priėmimas

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, netekimo, taip pat akto dėl pilietybės pripažinimo negaliojančiu atvejais leidžiami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakai, o atmetus prašymus ar teikimus – priimami nutarimai.

Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo ar teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Įsakai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, vidaus reikalų ministro sprendimai dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio antrąją dalį įsigalioja, tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai rajonų (apskričių), miestų savivaldybėse arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse (konsulinėse) įstaigose užsienyje.

Asmenys, kurie įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės.

Rajonų (apskričių), miestų savivaldybės, Lietuvos Respublikos diplomatinės (konsulinės) įstaigos užsienyje per 7 dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai apie tai praneša Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui.

 

32 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo

Šio įstatymo 24–27 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus sprendžia ir dokumentus tvarko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

33 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Įsigalioję Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo, netekimo, taip pat akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu skelbiami „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose“.

 

34 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas

Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesniojo sprendimo priėmimo.

 

35 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o asmenų, nuolat gyvenančių kitose valstybėse, – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija.

 

VI. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

 

36 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame įstatyme, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                              VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991 m. gruodžio 5 d.

Nr. I-2072

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas

Nr. I-2079, 1991-12-10, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-981 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2079

Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo ir pilietybės įstatymo papildymo