Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 9-215, i. k. 0951010ISTA00I-1151

 

Nauja redakcija nuo 2022-07-01:

Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPORTO

ĮSTATYMAS

 

1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1151

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.

2. Šis įstatymas netaikomas karių sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu.

3. Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir šaulio tarnybai reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antidopingo taisyklių pažeidimas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pasauliniame antidopingo kodekse.

2. Antidopingo organizacija – kaip ši sąvoka apibrėžta 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“.

3. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

4. Aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybos (toliau – atrankos varžybos) – aukšto meistriškumo sporto varžybų ciklas, kurio metu siekiama atitikti tarptautinių subjektų nustatytas sąlygas ir įgyti teisę dalyvauti atitinkamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finaliniame etape.

5. Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

6. Aukšto meistriškumo sporto programa ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente, tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.

7. Aukšto meistriškumo sporto specialistas (toliau – sporto specialistas) – nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, vadovaujantis sportininko aukšto meistriškumo sporto pratyboms.

8. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.

9. Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

10. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistui.

11. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma.

12. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.

13. Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su fiziniu aktyvumu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

14. Fizinio aktyvumo specialistas – nustatytus reikalavimus atitinkantis specialistas, vadovaujantis asmens fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir taip pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

15. Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

16. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.

17. Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti įstaiga, atliekanti jai priskirtas funkcijas ir įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą.

18. Nacionalinė antidopingo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomi nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, priemonės joms įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.

19. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa ketverių kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

20. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.

21. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

22. Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.

23. Sporto bazių pagerinimo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su sporto bazių pagerinimu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

24. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų.

25. Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.

26. Sporto renginio žiūrovas (toliau – žiūrovas) – asmuo, stebintis sporto renginį.

27. Sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi.

28. Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi ir (ar) erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.

29. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.

30. Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.

31. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektas (toliau – tarptautinių sporto varžybų projektas) – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimu Lietuvoje susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

32. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

33. Treneris – nustatytus reikalavimus atitinkantis aukšto meistriškumo sporto specialistas, rengiantis sportininką (sportininkus) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.

 

3 straipsnis. Sporto principai

Sporto veikla grindžiama šiais principais:

1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikomos atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;

2) sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykstant sporto renginiui būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;

3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą ir užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais priemonių;

4) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;

5) sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą;

6) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;

7) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla.

 

II SKYRIUS

SPORTO SISTEMA IR JOS VALDYMAS

 

4 straipsnis. Sporto sistema

Sporto sistema apima šias sritis:

1) fizinį aktyvumą;

2) aukšto meistriškumo sportą.

 

5 straipsnis. Sporto stebėsena

1. Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka bei remdamosi Sporto registro duomenimis, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.

2. Žinybinio Sporto registro valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo įstaigos, ugdančios ir (ar) rengiančios sportininkus, ir sporto organizacijos duomenis Sporto registrui privalo teikti Sporto registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355

 

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje

1. Seimas nustato sporto politikos vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.

2. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiems uždaviniams įgyvendinti skirtas nacionalines plėtros programas, jose nustato pažangos priemones.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą ir jame nustatant sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

4. Valstybės sporto politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų aukšto meistriškumo sporto programas;

2) administruoja ir finansuoja nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus, sporto bazių pagerinimo projektus;

3) administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų tarptautinių sporto varžybų projektus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

4) administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams;

5) teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas;

6) skatina sportininkus ir jų trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus;

7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

7. Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose joms pavestas funkcijas sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti sportą.

 

7 straipsnis. Nacionalinė sporto taryba ir jos kompetencija

1. Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.

2. Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, poreikį organizuoti šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas, kitus sporto sričių plėtros klausimus.

3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, atstovai.

4. Nacionalinės sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės sporto tarybos nariams taikomi tokie pat kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

 

8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje

1. Savivaldybės taryba:

1) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, suplanuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešojo ir privataus sektorių partnerystę sporto srityje;

2) nustato sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;

3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.

2. Savivaldybės vykdomoji institucija:

1) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, užtikrina Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimą vietos lygmeniu bei savivaldybės sporto plėtros priemonių ir projektų jiems pasiekti įgyvendinimą;

2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;

3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į sporto reikšmę sveikatai;

4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones.

 

9 straipsnis. Organizacijos, plėtojančios fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą

1. Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto organizacijos plėtoja Lietuvos Respublikoje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, fizinį aktyvumą, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes.

2. Gali būti steigiami sporto klubai, kurių tikslas – tenkinti interesus sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų.

 

10 straipsnis. Sportininkų, trenerių ir teisėjų veikla

1. Sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis.

2. Sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalo sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.

3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355

 

III SKYRIUS

FIZINIO AKTYVUMO IR SPORTO SPECIALISTAI, INSTRUKTORIAI

 

11 straipsnis. Teisė dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas

1. Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų.

2. Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi:

1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs reikiamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas.

3. Teisę dirbti instruktoriumi turi:

1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas;

3) asmuo, studijuojantis pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.

4. Dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų negali asmuo, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje.

5. Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų.

6. Fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas.

7. Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

IV SKYRIUS

SPORTAS ŠVIETIMO SISTEMOJE

 

12 straipsnis. Sporto organizavimas švietimo sistemoje

1. Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną.

2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.

3. Sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose turi būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų aktyviai fizinei veiklai.

5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

 

V SKYRIUS

SPORTO PRATYBOSE, SPORTO VARŽYBOSE, FIZINIO AKTYVUMO PRATYBOSE AR KITUOSE SPORTO RENGINIUOSE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATA IR SAUGUMAS

 

13 straipsnis. Asmenų sveikatos tikrinimas

1. Prieš nepilnamečiam asmeniui pradedant lankyti tam tikras sporto pratybas, šio asmens atstovai pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad nepilnametis asmuo pasitikrintų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl sveikatos tikrinimo išvados dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

14 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizavimo reikalavimai

1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti dalyviui renginio (pratybų) metu, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar kurie pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose.

2. Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, fizinio aktyvumo pratybose ir kitame sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, kad buvo supažindintas (supažindinti) su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus nepilnamečius asmenis, kuriems sveikatos tikrinimas yra privalomas.

 

15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas

1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

3. Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės.

4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija.

5. Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti reikiamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios.

6. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (ar) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui.

7. Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su sporto renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: pateikdamas spausdintinę medžiagą, paskelbdamas juos interneto erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Papildomai organizatorius gali taikyti ir kitokias dalyvių ir žiūrovų informavimo formas.

8. Sporto varžybų, priskiriamų prie didesnės rizikos sporto renginių, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją asmens ir turto apsaugos veiklai vykdyti.

9. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse.

10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių saugumą vandenyje.

 

VI SKYRIUS

SPORTO FINANSAVIMAS

 

16 straipsnis. Sporto finansavimo šaltiniai

Sporto finansavimą sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) savivaldybių biudžetų lėšos;

3) kitos lėšos.

 

17 straipsnis. Fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų:

1) nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms;

2) nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams;

3) sporto bazių pagerinimo projektams.

2. Nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir joms keliamus reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių.

3. Nacionalinės fizinio aktyvumo programos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalines fizinio aktyvumo programas teikiančios skėtinės organizacijos, siekiančios šioms programoms įgyvendinti gauti valstybės biudžeto lėšų,  turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme skėtinei nacionalinei nevyriausybinei organizacijai keliamus reikalavimus;

2) vienyti ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) steigimo dokumente turi būti įtvirtinta skėtinės organizacijos valdymo organų narių rotacija, numatant ne daugiau kaip 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus iš eilės;

4) skėtinė organizacija turi būti atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;

5) skėtinė organizacija turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti;

6) skėtinė organizacija savo interneto svetainėje turi skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): metinio biudžeto sąmatą (išskiriant skėtinės organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę fizinio aktyvumo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.

4. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

5. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:

1) projekto aktualumo ir svarbos;

2) projekto veiksmingumo, poveikio ir tęstinumo;

3) projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo;

4) projekto valdymo.

6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus:

1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir teikia jas komisijai;

2) viešųjų pirkimų būdu organizuoja ir atlieka programų atranką;

3) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo programoms ir projektams įgyvendinti;

4) sudaro valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimo sutartis;

5) vykdo programų ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamose programose ir projektuose ir dėl jų priima sprendimus;

6) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą įgyvendinus projektus;

7) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl programų ir projektų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;

8) atlieka kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.

7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies.

8. Komisija įvertina jai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia rekomendacinius pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.

9. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną skiriami trijų valstybės institucijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba.

10. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

11. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis proporcijas, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų vykdytojo nuosavų lėšų ar kitų šaltinių, tvirtina šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus ir specialiuosius vertinimo kriterijus, detalizuoja šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius projektų vertinimo kriterijus.

12. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, savivaldybės, kurios teritorijoje vykdomos programos ir projektai, vykdomosios institucijos savo interneto svetainėse skelbia su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis programomis ir projektais susijusią informaciją: programas ir projektus pateikusių subjektų sąrašus, programų ir projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų ir projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų atitikties nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, programoms ir projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

13. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos savivaldybių tarybų nustatyta savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų  fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo tvarka vykdo savivaldybei pateiktų fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.

 

18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir šio straipsnio 10 dalyje nurodyto subjekto pateiktai nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas rengti sportininkus, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.

3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

4. Strateginių sporto šakų kriterijų, aukšto meistriškumo sporto programų ir nacionalinės antidopingo programos 4 metų laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgiant į laikotarpį, trunkantį nuo vienų olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių ar specialiosios olimpiados iki kitų tos pačios kategorijos žaidynių.

5. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

6. Į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas Lietuvoje finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant valstybės biudžeto lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktiems tarptautinių sporto varžybų projektams.

7. Tarptautinių sporto varžybų projektai atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:

1) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų aktualumo ir svarbos;

2) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų vietos sporto šakos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sistemoje;

3) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansinio ir ekonominio pagrindimo;

4) sporto bazės, kurioje vyks tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, būklės;

5) tarptautinės sporto šakos federacijos veiklos, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyvių;

6) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sklaidos;

7) partnerystės.

8. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 7 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.

9. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo interneto svetainėje skelbia su tarptautinių sporto varžybų projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

10. Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą.

 

19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti

1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);

3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;

4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:

a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;

b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;

c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;

d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);

5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;

6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;

7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;

8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;

9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;

10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;

11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;

12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.

2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:

1) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;

2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;

3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;

4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;

5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti.

3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.

4. Nacionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 18 straipsnio 7 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas, buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ar programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso ar neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą:

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nepasibaigęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

9) juridinis asmuo, atlikęs praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, pateikė nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą;

10) ilgiau negu 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;

11) juridinis asmuo 12 mėnesių neteikia duomenų Sporto registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka ir nėra įregistravęs objektų Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams ar toms programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą projektui ar programai įgyvendinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355

 

21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus

1. Valstybė steigia įstaigą, kuri sudarytų sąlygas sportininkams rengti.

2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.

3. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355

 

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS SKATINIMAS UŽ PASIEKTUS AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO LAIMĖJIMUS

 

22 straipsnis. Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus

Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.

 

23 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus

1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:

1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;

2) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;

3) universiados 1–3 vietos laimėtoju.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.

31. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

4. Sportininkui ar (ir) treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirta valstybės premija nemokama, jeigu:

1) sprendimo dėl valstybės premijos skyrimo priėmimo metu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laimėjimai buvo anuliuoti dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo.

5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja išmokėjus sportininkui ar treneriui skirtą valstybės premiją, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.

6. Valstybės premijas moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.

7. Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

8. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

 

24 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka

1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;

2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;

3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;

4) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;

5) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas) 1–6 vietos laimėtoju;

6) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:

1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 43 bazinių socialinių išmokų dydžio;

3) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 vietos laimėtojai – 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;

4) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 10–12 vietos laimėtojai – 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;

5) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 7, 8 vietos laimėtojai – 31 bazinės socialinės išmokos dydžio;

6) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;

7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

3. Jeigu yra kelios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieną valstybės stipendiją savo pasirinkimu.

4. Neteko galios nuo 2022-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas, skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos. Valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka). Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

6. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7, 8 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 1–6 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo jo kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

7. Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti valstybės stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos valstybės stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

8. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam yra pritaikytos tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau));

4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

 

5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;

6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė antidopingo taisykles ir už tai jam yra pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau));

7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;

8) jis baigia sportininko karjerą;

9) jis sporto varžybose atstovauja (ar sporto pratybose rengdamasis toms sporto varžyboms ketina atstovauti) kitai valstybei.

9. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

10. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

11. Šio straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytu atveju sportininkas privalo grąžinti visą anuliuotų laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus, išmokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

12. Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

13. Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

 

25 straipsnis. Rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka

1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:

1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;

2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtoju;

3) paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra organizuojamos atrankos varžybos ir yra nustatyta kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtoju arba, kai nėra organizuojamos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtoju.

2. Sportininkas, pasiekęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžio rentą per mėnesį.

3. Baigusiam sportininko karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau));

4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);

5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;

6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau));

7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;

8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka rentas skiria švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.

5. Rentos gavėjas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos.

6. Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms.

7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

 

26 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus sporto srityje

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus, sprendžia ir apdovanojimų tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-324, 1997-06-26, Žin., 1997, Nr. 65-1549 (1997-07-09), i. k. 0971010ISTAVIII-324

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1478, 1999-12-14, Žin., 1999, Nr. 112-3256 (1999-12-30), i. k. 0991010ISTAIII-1478

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 11, 27, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-238, 2005-06-09, Žin., 2005, Nr. 76-2745 (2005-06-18), i. k. 1051010ISTA000X-238

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1501, 2008-04-17, Žin., 2008, Nr. 47-1752 (2008-04-24), i. k. 1081010ISTA00X-1501

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-493, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6346 (2009-12-05), i. k. 1091010ISTA00XI-493

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-850, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3348 (2010-06-10), i. k. 1101010ISTA00XI-850

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-84, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7982 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA00XII-84

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-699, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7072 (2013-12-30); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00380

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-476, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3997 (2013-07-23), i. k. 1131010ISTA0XII-476

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1722, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08065

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1540, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17451

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2602, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20032

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 24 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT187-N15/2020, 2020-11-03, paskelbta TAR 2020-11-04, i. k. 2020-23045

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3099, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15303

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas