Suvestinė redakcija nuo 2023-04-15 iki 2024-08-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 68-2369, i. k. 1041010ISTA0IX-2160

 

Nauja redakcija nuo 2022-05-17:

Nr. XIV-1020, 2022-04-19, paskelbta TAR 2022-04-26, i. k. 2022-08433

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ

ĮSTATYMAS

 

2004 m. balandžio 22 d. Nr. IX-2160

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse.

2. Šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

3. Kitų įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ribojamosios priemonės – Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.

2. Subjektas, kuriam taikomos sankcijos – valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos ribojamosios priemonės.

3. Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

3 straipsnis. Tarptautinių sankcijų rūšys

Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos.

 

4 straipsnis. Tarptautinių sankcijų privalomumas

1. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

3. Faktas apie tarptautinių sankcijų taikymą įrašomas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose, kai duomenys apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos, ar jo turtą arba šį turtą apibūdinantys duomenys tvarkomi tame valstybės registre ar valstybės informacinėje sistemoje.

4. Informaciją apie priimtus sprendimus dėl subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl jų sąsajų su subjektais, įtrauktais į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus, šias sankcijas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

 

II SKYRIUS

TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ INICIJAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO APIMTIS

 

5 straipsnis. Pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų teikimas

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos ar Lietuvos Respublikos institucijų siūlymu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia pasiūlymus Europos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatyti, keisti ar atšaukti tarptautines sankcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

6 straipsnis. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo apimtis

1. Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi. Prireikus Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus.

2. Tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos visa apimtimi ir tiesiogiai. Tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis įsteigtų sankcijų komitetų sprendimais, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais arba prireikus Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Vyriausybei tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus.

3. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, rekomenduojamas tarptautines sankcijas Lietuvos Respublika įgyvendina, atsižvelgdama į tai, ar jas įgyvendinti yra būtina norint pasiekti šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus. Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Vyriausybei rekomenduojamoms tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus.

 

II1 SKYRIUS

RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ NUSTATYMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

61 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas Lietuvos Respublikos įstatymais

1. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus ir pasiekti šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatomos ribojamosios priemonės, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija (toliau – įstatymas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo).

3. Įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos.

4. Jeigu įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatomi kriterijai, apibrėžiantys subjektus, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustato konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės.

 

62 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių privalomumui, poveikiui sandoriams ir prievolėms, laikinojo administratoriaus paskyrimui, ekonominių išteklių realizavimui, įgyvendinimui, įgyvendinimo koordinavimui, užtikrinimui ir atsakomybei mutatis mutandis taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

III SKYRIUS

TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ POVEIKIS SANDORIAMS IR PRIEVOLĖMS. LAIKINOJO ADMINISTRATORIAUS PASKYRIMAS, EKONOMINIŲ IŠTEKLIŲ REALIZAVIMAS

 

7 straipsnis. Draudimas sudaryti ir vykdyti sandorius ir prievoles, jų nevykdymo teisinės pasekmės

1. Draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja.

2. Draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.

4. Fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Vykdant šį įstatymą teisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais sukelti fizinių ir juridinių asmenų nuostoliai neatlyginami.

 

8 straipsnis. Laikinasis administratorius

1. Finansų ministras, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį, turi teisę paskirti laikinąjį administratorių juridiniam asmeniui, kai šio juridinio asmens, jo savininko ar jį kontroliuojančio asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos ir kai laikinasis administravimas yra būtinas, siekiant išvengti neigiamų socialinių, ekonominių, ekologinių ar kitų svarbių pasekmių visuomenei ar valstybei ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie iškilusį poreikį paskirti laikinąjį administratorių Lietuvos Respublikos finansų ministeriją nedelsdama informuoja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija. Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas juridinis arba fizinis asmuo.

2. Laikinuoju administratoriumi skiriamas fizinis asmuo ar laikinuoju administratoriumi skiriamo juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) jis yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu bet kurioje srityje arba jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės;

4) jis dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;

5) jis dalyvauja ar dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar teroristinei grupei;

6) jam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;

7) jis piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;

8) jis daugiau negu vieną kartą per pastaruosius 3 metus buvo baustas už administracinio nusižengimo, susijusio su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, padarymą.

3. Laikinuoju administratoriumi skiriamam fiziniam asmeniui ar laikinuoju administratoriumi skiriamo juridinio asmens vadovui taikomi ir tinkamos kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti interesų konfliktas su juridiniu asmeniu, kurį jis administruoja, ir su Finansų ministerija. Asmens kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į jo išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos tinkamam veiklos vykdymui. Pretendentus į laikinuosius administratorius finansų ministrui pasiūlo viešoji įstaiga Valdymo koordinavimo centras per 3 darbo dienas nuo informacijos apie poreikį pateikti kandidatūrą gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį.

4. Laikinasis administratorius skiriamas finansų ministro sprendimu. Finansų ministras nustato laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą, įgaliojimus, funkcijas ir veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik Finansų ministerijai iš anksto pritarus. Šioje dalyje nurodytu sprendimu, kai tai būtina, taip pat gali būti nustatoma, kad laikinai sustabdomi tam tikrų ar visų juridinio asmens organų įgaliojimai ir juos laikinai perima laikinasis administratorius arba kad tam tikriems juridinio asmens organų sprendimams priimti reikia gauti laikinojo administratoriaus pritarimą. Finansų ministras apie priimtą sprendimą dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo, pakeitimo ar jo įgaliojimų pasibaigimo privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o šis faktą apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, pakeitimą ar jo įgaliojimų pasibaigimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną įrašo Juridinių asmenų registre. Sprendime turi būti nurodoma: juridinio asmens pavadinimas, kodas, paskirto laikinojo administratoriaus vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (jeigu jis yra fizinis asmuo) ar pavadinimas ir kodas (jeigu jis yra juridinis asmuo).

5. Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos nustatomos laikinojo administravimo sutartyje, sudaromoje Finansų ministerijos ir laikinojo administratoriaus. Šioje sutartyje taip pat nustatomas laikinojo administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas dėl paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų), atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją ir veiklos terminus, jų apmokėjimo tvarka, taip pat laikinojo administratoriaus atsakomybė, atsistatydinimo ir atšaukimo tvarka. Atlyginimas išmokamas ir išlaidos padengiamos (įskaitant išlaidas dėl paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų) iš juridinio asmens lėšų. Jeigu juridinis asmuo laikinajam administratoriui nesumoka laiku, laikinajam administratoriui privalo sumokėti Finansų ministerija. Finansų ministerija turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš juridinio asmens. Laikinojo administratoriaus minimali civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 300 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 000 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus minimaliai draudimo sumai, laikinasis administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

6. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais laikinojo administratoriaus paskyrimo terminas finansų ministro sprendimu gali būti pratęsiamas. Laikinasis administratorius gali būti bet kuriuo metu pakeičiamas ar atšaukiamas, o išnykus jo paskyrimo poreikiui privalo būti atšaukiamas nedelsiant.

7. Laikinasis administratorius turi teisę savo nuožiūra pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus), kad galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas.

8. Laikinasis administratorius imasi visų reikalingų veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir būtų išvengta šio straipsnio 1 dalyje nurodytų neigiamų pasekmių. Jei tai būtina, laikinasis administratorius turi teisę Lietuvos Respublikos finansų įstaigose atidaryti depozitines sąskaitas, kurios būtų naudojamos juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti. Iš šiose depozitinėse sąskaitose esančių lėšų draudžiama vykdyti juridinio asmens dalyvių, kurių atžvilgiu Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, turtinius reikalavimus.

9. Finansų ministerija gali reikalauti, kad laikinasis administratorius šio straipsnio 5 dalyje nurodytoje sutartyje nustatytais terminais jai teiktų informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę ir per laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą atliktus veiksmus.

10. Laikinasis administratorius savo funkcijas privalo atlikti apdairiai ir sąžiningai. Laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisių naudoti savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti.

11. Laikinasis administratorius turi teisę atsistatydinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, finansų ministras nedelsdamas inicijuoja naujo laikinojo administratoriaus paskyrimą.

12. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai finansų ministras skiria ekonominių išteklių, kurie yra įšaldyti Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas, laikinąjį administratorių. Finansų ministras apie priimtą sprendimą dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo, kuriame turi būti nurodyti įšaldytus ekonominius išteklius apibūdinantys duomenys, taip pat sprendimą dėl laikinojo administratoriaus pakeitimo ar jo įgaliojimų šioje dalyje nurodytiems ekonominiams ištekliams, kurie registruotini viešajame registre ar kuriuos apibūdinantys duomenys kaupiami valstybės informacinėje sistemoje, pasibaigimo privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti to viešojo registro ir (ar) informacinės sistemos tvarkytojui, o šis faktą apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, pakeitimą ar jo įgaliojimų pasibaigimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną įrašo tame viešajame registre ir (ar) informacinėje sistemoje.

13. Laikinąjį administratorių Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnyje nurodytam licencijuotam ar kitokios formos veiklos leidimą turinčiam ir Lietuvos banko prižiūrimam finansų rinkų dalyviui, kai šio finansų rinkų dalyvio, jo savininko ar jį kontroliuojančio asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, taip pat kai yra kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, turi teisę paskirti Lietuvos bankas. Pretendentus į laikinuosius administratorius atrenka Lietuvos bankas. Lietuvos bankui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos, nustatančios finansų ministro ir Finansų ministerijos teises ir pareigas.

 

9 straipsnis. Ekonominių išteklių realizavimas

Įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje įšaldyti ekonominiai ištekliai, kai jie yra greitai gendantys ar galintys greitai prarasti savo prekinę vertę, taip pat kai jų saugojimo, laikymo ar priežiūros išlaidos gali viršyti jų prekinę vertę, gali būti realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra paskirtas laikinasis administratorius, sprendimą dėl ekonominių išteklių realizavimo priima šis laikinasis administratorius. Lėšos, gautos realizavus ekonominius išteklius, laikomos Lietuvos Respublikos finansų įstaigos depozitinėje sąskaitoje.

 

IV SKYRIUS

TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR UŽTIKRINIMAS

 

10 straipsnis. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo koordinavimas

1. Pasiūlymams dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikti ir svarstyti, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimui koordinuoti Vyriausybė sudaro Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. Komisijai vadovauja užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo. Komisiją aptarnauja Užsienio reikalų ministerija.

2. Komisija šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu ar savo iniciatyva:

1) teikia rekomendacijas Užsienio reikalų ministerijai dėl šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų pasiūlymų nustatyti, keisti ar atšaukti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas;

2) koordinuoja valstybės institucijų veiklą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srityje ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo bei kitų veiksmų, siekiant užtikrinti veiksmingą tarptautinių sankcijų įgyvendinimą;

3) rengia gaires dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo siekiant užtikrinti vienodą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo praktiką.

3. Užsienio reikalų ministerija teikia informaciją apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos institucijoms, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių nustatytos tarptautinės sankcijos yra įgyvendinamos, ir prireikus užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms.

 

11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys

1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą:

1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose;

2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras;

3) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje;

4) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios:

1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą;

2) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, užtikrinantis apribojimų atvykti į Lietuvos Respubliką ar keliauti per jos teritoriją tranzitu asmenims, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinimą;

3) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys ekonominės veiklos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ir subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje apribojimų, civilinių, dvejopo naudojimo prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito apribojimų, prekybos apribojimų (ekonominių sankcijų) įgyvendinimą;

4) Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios diplomatinių santykių apribojimų ir kitų politinio ir diplomatinio poveikio priemonių įgyvendinimą;

5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

6) kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų įgyvendinimą.

4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.

5. Jeigu tam tikrų tarptautinių sankcijų įgyvendinimas nepatenka į nė vienos institucijos veiklos sritį, Vyriausybė paskiria kompetentingą tų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą užtikrinančią instituciją.

6. Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos patvirtina tvarkos aprašus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo savo veiklos srityje.

7. Lietuvos bankas ir kitos Vyriausybės nustatytos ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, atlikdamos priežiūros funkciją, pagal kompetenciją prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų, ir pagal kompetenciją konsultuoja šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas kompetentingas institucijas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais.

 

12 straipsnis. Informacijos gavimas ir teikimas užtikrinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais privalo teikti šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms tarptautinių sankcijų įgyvendinimui užtikrinti reikalingus duomenis.

2. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, kuri reikalinga pateikti Europos Sąjungos institucijoms, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių nustatytos tarptautinės sankcijos yra įgyvendinamos.

3. Fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

4. Šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimas šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytoms institucijoms nelaikomas komercinės arba profesinės paslapties ar kitos konfidencialios informacijos atskleidimu.

5. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos privalo saugoti įgyvendinant šį įstatymą sužinotas komercines ar profesines paslaptis ir be fizinio ar juridinio asmens sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.

6. Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys duomenys institucijoms teikiami, šiose institucijose kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ PAŽEIDIMUS

 

13 straipsnis. Atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus

1. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos.

3. Juridiniai asmenys už tarptautinių sankcijų pažeidimus atsako pagal šį įstatymą, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridiniams asmenims baudžiamosios atsakomybės.

 

14 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos

1. Juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tiria šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, jeigu jos atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – poveikio priemones taikančios institucijos).

2. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurios neatlieka ūkio subjektų veiklos priežiūros, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, išskyrus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu tarptautinių sankcijų pažeidimu, nedelsdamos perduoda tirti poveikio priemones taikančiai institucijai pagal veiklos sritį.

3. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teisenos arba ikiteisminio tyrimo, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai pagal veiklos sritį, kurios pareigūnams ar valstybės tarnautojams yra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną arba ikiteisminį tyrimą.

4. Lietuvos bankas, pagal kompetenciją atlikdamas šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytą funkciją ir nustatęs, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai pažeidžia šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams taiko finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatytas poveikio priemones ir (arba) duoda privalomus nurodymus Lietuvos banko įstatymo ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatyta tvarka.

 

15 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Poveikio priemones taikančios institucijos už tarptautinių sankcijų pažeidimus juridiniam asmeniui skiria šias poveikio priemones:

1) baudą nuo 50 iki 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, bet ne mažesnę negu 10 000 eurų;

2) baudą nuo 10 000 iki 50 000 eurų, kai tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos;

3) kai juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo arba kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė negu 100 000 eurų, – baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnę negu 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, ir ne mažesnę negu 20 000 eurų.

2. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta poveikio priemone gali būti skiriamas prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

3. Skirdamos konkrečią baudą, jos dydį poveikio priemones taikančios institucijos nustato vadovaudamosi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta poveikio priemonių taikymo tvarka.

 

16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka

1. Prieš spręsdama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, poveikio priemones taikanti institucija juridiniam asmeniui (toliau – asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė) nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Šis terminas skaičiuojamas nuo pasiūlymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo registruotąja pašto siunta arba pateikimo elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikimo pasirašytinai dienos. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą paaiškinimų pateikimo terminą poveikio priemones taikančiai institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo.

2. Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę susipažinti su poveikio priemones taikančios institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.

3. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įforminamas protokolu ir turi būti motyvuotas bei grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, tarptautinių sankcijų pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai ir kiti įrodymai ir jų vertinimas.

4. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.

5. Informacija apie tarptautinių sankcijų pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti ikiteisminį tyrimą. Šie pareigūnai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Gavus ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama poveikio priemones taikančiai institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą, stabdomas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Jeigu baudžiamasis procesas pasibaigia ir juridinis asmuo nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas tęsiamas.

6. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, išsiunčiamas registruotąja pašto siunta arba pateikiamas elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikiamas jam pasirašytinai.

7. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

8. Poveikio priemones taikančios institucijos poveikio priemones juridiniam asmeniui skiria vadovaudamosi teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamos į:

1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;

2) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą;

3) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

4) kaltę (kaltės formą ir rūšį).

9. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) juridinis asmuo pripažino padaręs tarptautinių sankcijų pažeidimą ir bendradarbiavo su šį pažeidimą tiriančia poveikio priemones taikančia institucija šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas poveikio priemones taikančiai institucijai tirti pažeidimą, teikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);

2) juridinis asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą;

3) pažeidimas padarytas esant kitų svarbių aplinkybių, kurias poveikio priemones taikanti institucija pripažįsta lengvinančiomis atsakomybę.

10. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) juridinis asmuo vengia bendradarbiauti su poveikio priemones taikančia institucija ir teikti jai su pažeidimu susijusią informaciją ar paaiškinimus, kliudo atlikti patikrą;

2) juridinis asmuo slepia padarytą pažeidimą;

3) juridinis asmuo tęsia pažeidimą, nors poveikio priemones taikanti institucija įspėjo dėl galimo pažeidimo ar veiklos trūkumų;

4) dėl juridinio asmens tyčinių veiksmų ar neveikimo pajamos, gautos iš ūkinės veiklos, pažeidžiančios šį įstatymą, viršija 500 bazinių socialinių išmokų, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės;

5) juridinis asmuo, vykdydamas ūkinę veiklą, pateikė klaidingą informaciją, naudojo suklastotus ar teisinės galios neturinčius dokumentus, siekdamas išvengti pagal šį įstatymą taikomų draudimų ir tarptautinių sankcijų;

6) juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo ir prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė negu 100 000 eurų.

11. Konkretų juridiniam asmeniui skirtinos baudos dydį poveikio priemones taikanti institucija apskaičiuoja ir pagrįstai nustato atsižvelgdama į šias baudų skyrimo taisykles:

1) skiriamos konkrečios baudos dydį nustato pagal jos vidurkį, kuris apskaičiuojamas sudedant šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus mažiausią ir didžiausią baudos dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau;

2) skirdama konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio;

3) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio;

4) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį.

 

17 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių

Jeigu poveikio priemones taikanti institucija, nustačiusi, kad pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės neskiriamos, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. Kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, asmeniui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas terminas iki 2 darbo dienų pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą protingam terminui. Jeigu asmuo per nustatytą terminą nepašalina mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas.

 

18 straipsnis. Paskirtos baudos sumokėjimas ir išieškojimas

1. Juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo skirti baudą priėmimo dienos, o jeigu sprendimas skirti baudą buvo apskųstas, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas ar patenkintas iš dalies, įsiteisėjimo dienos.

2. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu poveikio priemones taikanti institucija, priėmusi sprendimą skirti baudą, yra mokesčių administratorius, baudos išieškojimui mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių priverstinio išieškojimo tvarka.

 

19 straipsnis. Sprendimų apskundimas

Asmuo, nesutinkantis su poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                                    ARTŪRAS PAULAUSKAS

 

 

Lietuvos Respublikos

tarptautinių sankcijų įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, su paskutiniais pakeitimais, padarytais  2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2017/2061.

2. 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su ISIL („Da'esh“) ir Al-Qaida organizacijomis, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentu (ES) 2016/363.

3. 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 314/2004 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/225.

4. 2005 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1183/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones asmenims, kurie savo veiksmais pažeidžia ginklų embargą Kongo Demokratinei Respublikai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2373.

5. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/877.

6. 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1284/2009 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Gvinėjoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2042.

7. 2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 3 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/149.

8. 2011 m. balandžio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 517/2013.

9. 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) 2016/2137.

10. 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2017/964.

11. 2012 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Bisau Gvinėjoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 28 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1329.

12. 2013 m. gegužės 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 401/2013 dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 194/2008, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/238.

13. 2014 m. kovo 5 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/138.

14. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2475.

15. 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1848.

16. 2014 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 131/2004 ir (EB) Nr. 1184/2005.

17. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2023/250.

18. 2015 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/735 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2014, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. rugpjūčio 10 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/1116.

19. 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1755 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1777.

20. 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 204/2011 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/1005.

21. 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1686, kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaida“ bei su jomis susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (ES) 2016/1686.

22. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/285.

23. 2017 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1770 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Malyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/2201.

24. 2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2063 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1889.

25. 2018 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių.

26. 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/796 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę Sąjungai arba jos valstybėms narėms.

27. 2019 m. spalio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1716 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1934.

28. 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1890 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į neturint leidimo Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

29. 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių.

30. 2021 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1275 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane.

31. 2022 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/263 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų reaguojant į Rusijos Federacijos sprendimą neteisėtai pripažinti, okupuoti ar aneksuoti tam tikras vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos teritorijas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1903.

_____________________

 

Papildyta priedu:

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1693, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6839 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1693

Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1552, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17467

Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1567, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17487

Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1991, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04586

Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1020, 2022-04-19, paskelbta TAR 2022-04-26, i. k. 2022-08433

Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1865, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06472

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 1, 2, 5, 11, 12 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir Įstatymo papildymo II-1 skyriumi ir priedu įstatymas