Suvestinė redakcija nuo 2018-12-15 iki 2019-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 69-2382, i. k. 1041010ISTA0IX-2135

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ

ĮSTATYMAS

 

2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135
Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

1. Šis Įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

2. Šis Įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.

3. Šio Įstatymo reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

4. Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

5. Šiuo Įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

6. Šiuo Įstatymu siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklą pagal šio Įstatymo 2 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

 

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas.

4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Abonentas – asmuo, kuris yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų teikėju šalis.

2. Aparatūra ir (arba) įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai ir įranga, turintys elektrinių ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.

3. Apsaugotosios paslaugos – už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip savarankiška paslauga.

4. Asmens duomenų saugumo pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be asmens sutikimo atskleidžiami asmens duomenys arba sudaroma galimybė naudotis tais duomenimis, kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas.

5. Asmuo – fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.

6. Atsieta prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę liniją.

7. Dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.

8. Elektromagnetiniai trikdžiai – elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir (arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje radijo bangų sklidimo aplinkoje.

9. Elektromagnetinis suderinamumas – aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam nors šioje aplinkoje pakenkti.

10. Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

11. Elektroninio pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį paslaugų gavėjas pasiima.

12. Elektroninių ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.

121. Elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti tinkama fizinė infrastruktūra (toliau – tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra) – dujų, elektros energijos, įskaitant viešąjį apšvietimą, šildymo, vandens, įskaitant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir drenažo sistemas, gamybos, paskirstymo, perdavimo, tiekimo ar tvarkymo infrastruktūra, geležinkelių, kelių, uostų, oro uostų infrastruktūra ir kita fizinė infrastruktūra (vamzdynai, kabelių kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, įskaitant bokštus, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos ir kita), kuri tinka elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti su viešųjų ryšių tinklų teikėju.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417

 

13. Elektroninių ryšių ištekliai – radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai, įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

14. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, išduodant leidimą.

15. Elektroninių ryšių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais.

16. Elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

17. Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

18. Elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir tinklo galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima perduoti informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.

19. Elektroninių ryšių veikla – elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimas.

20. Europos Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka, apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje valstybėje narėje.

21. Faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.

22. Galinis įrenginys – leidžiantis priimti ir (arba) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.

23. Galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.

24. Informacinės visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.

241. Infrastruktūros naudotojas – viešųjų ryšių tinklų teikėjas, kuris pageidauja sudaryti arba yra sudaręs su infrastruktūros valdytoju sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo ir (ar) naudojimo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417

 

242. Infrastruktūros valdytojas – asmuo, valdantis elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (ar) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą arba ketinantis vykdyti šios infrastruktūros įrengimo darbus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417

 

25. dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne balso juostos dažnių spektrą.

26. Išimtinės teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių ir (arba) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.

27. Ypatingos aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.

28. Kabelinės televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar paskirstymas.

29. Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos ir kitiems poreikiams.     

30. Naudotojo atpažinimo kodas – elektroninių ryšių paslaugų naudotojui suteiktas unikalus kodas.

31. Nesėkmingas skambutis – ryšys, kai skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.

311. Nustatymas radijo bangomis – vietos, greičio ir (ar) kitų objekto parametrų nustatymas arba informacijos apie šiuos parametrus gavimas naudojant radijo bangų sklidimo savybes.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266

 

32. Operatorius – ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar susijusias priemones.

33. Paslaugų gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

34. Patobulinta skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugas.

35. Plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9.

36. Pranešimas – informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojui.

37. Pridėtinės vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.

38. Prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus, kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:

1) prieigą prie tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija);

2) prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;

3) prieigą prie programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

4) prieigą prie informacinių sistemų ar duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;

5) prieigą prie numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentinių sistemų;

6) prieigą prie fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;

7) prieigą prie skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;

8) prieigą prie virtualiojo tinklo paslaugų.

39. Radijo bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos, kurių dažnis žemesnis kaip 3 000 GHz.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266

 

40. Radijo mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.

41. Radijo ryšio įrenginys elektros ar elektroninis gaminys, kurio paskirtis kartu su pagalbiniu įtaisu, pavyzdžiui, antena, arba be jo radijo ryšio, taip pat nustatymo radijo bangomis tikslu skleisti ir (arba) priimti radijo bangas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266

 

42. Radijo ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai informacijai perduoti ir priimti.

43. Radijo ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.

431. Radijo ryšio slopinimo įrenginys – įrenginys, skirtas arba pritaikytas radijo trukdžiams sukelti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-698, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16807

 

44. Radijo ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų veiklai vykdyti.

45. Radijo ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo bangomis.

46. Radijo stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

47. Radijo trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų diapazone.

48. Radijo trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.

49. Registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo, kuris, nebūdamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentas, identifikuojamas pagal elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodą ir registravimosi metu pateiktą informaciją.

491. Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, seka, kuri leidžia nustatyti, ar viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos naudojamos nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1300, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10961

 

50. Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.

51. Sąlyginė prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

52. Sąsaja – tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp radijo ryšio įrenginių ir jų technines specifikacijas.

53. Netenka galios 2018-01-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593

 

54. Siuntėjas – ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti).

55. Skambutis – viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis dvipusio ryšio galimybę.

551. Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

56. Specialiosios teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai atitinkamoje geografinėje teritorijoje:

1) paskiriami du ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla, arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;

2) ūkio subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias paslaugas arba verstis tokia pačia elektroninių ryšių ir (arba) kita veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.

57. Srauto duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.

58. Standartinis pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą, įskaitant tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.

59. Susijusios paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (ar) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios apima inter alia telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu ekvivalentines sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.

60. Susijusios priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra, kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (ar) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.

61. Taikomųjų programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje.

62. Taksofonas – viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar (ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.

63. Telekomunikacijų galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (tai yra tinklų, visiškai ar iš dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).

64. Telekomunikacijų paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (arba) radijo programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui), paslaugas.

65. Tinklo galinis taškas – fizinis taškas, kuriame suteikiama galimybė prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose atliekamas maršruto parinkimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento telefono ryšio numeriu arba pavadinimu.

66. Tinklų sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

67. Ūkio subjektas – asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.

68. Universaliosios paslaugos – minimalus skaičius nustatytos kokybės paslaugų, kurios, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.

69. Vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija tikslams, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

70. Veiksminga konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.

71. Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.

711. Vientisumo pažeidimas – viešojo ryšių tinklo ar jo dalies pažeidimas, nesusijęs su įvykiais ar veika kibernetinėje erdvėje, sutrikdantis šiuo tinklu teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593

 

72. Viešasis fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.

73. Viešasis judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.

74. Viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą.

75. Viešosios elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių paslaugos.

76. Viešosios fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.

77. Viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo ryšio tinklu.

78. Viešosios telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti nacionalinius arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius naudojant atitinkamą telefono ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane.

79. Vietinė linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentine priemone.

80. Vietinės linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie vietinės linijos.

81. Vietos nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo vietą.

82. Vietovės žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar baigiamas viešajame judriojo ryšio tinkle, atpažinimo kodas.

83. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus šios linijos dažnius.

84. Žalingieji trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.

85. Šio Įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

1. Elektroninių ryšių veiklos politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ir jos įgaliota institucija.

2. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.

3. Elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Elektroninių ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

5 straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių ryšių srityje

1. Vyriausybė, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:

1) nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;

2) tvirtina elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos, formuodamos ir įgyvendindamos elektroninių ryšių veiklos politiką:

1) koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;

2) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;

3) renka informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti;

4) nenugalimos jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;

5) paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) imasi priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga;

7) tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą, įvertinusi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1300, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10961

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.

7. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).

TAR pastaba. 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos skiriamiems Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas) nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis, arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra nemokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.

TAR pastaba. 7 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos skiriamiems Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

31. Atlikdami savo funkcijas, Tarybos nariai privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš jokio fizinio asmens, juridinio asmens ar jo organo, nepiktnaudžiauti tarnyba, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, neatstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektų interesams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

4. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.

5. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.

6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius:

1) atstovauja ir (ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

2) suderinęs su Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus;

3) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;

4) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;

5) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos strateginį veiklos planą;

6) pasirašo Tarybos priimtus nutarimus;

7) leidžia įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;

8) užtikrina, kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;

9) ne rečiau kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1 dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą;

10) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.

7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojus. Pavaduotojus skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo paskirtų pavaduotojų.

8. Taryba:

1) svarsto radijo ryšio plėtros planus;

2) derina užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;

3) derina Ryšių reguliavimo tarnybos metinę biudžeto programos sąmatą;

4) derina rinkos tyrimo taisykles;

5) derina šio Įstatymo 29 ir 34 straipsniuose nurodytus teisės aktus;

6) derina informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;

7) derina tvarką, apimtį ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;

8) derina šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;

9) derina ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo procedūrų taisykles;

10) derina galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais sprendimo taisykles;

11) tvirtina Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo reglamentą;

12) išklauso Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ataskaitą apie Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;

13) svarsto Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;

14) svarsto ir teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo reikalavimų;

15) svarsto Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus ir teikia Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlymus dėl jų priėmimo, pakeitimo ar papildymo;

16) analizuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;

17) šio Įstatymo nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.

9. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai sukanka pensinis amžius;

5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą darbą;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;

8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis šias pareigas ėjo skyrimo metu.

10. Pasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario įgaliojimų terminui, šias pareigas einantys asmenys jų sutikimu savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo įgaliojimų termino pabaigos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

11. Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos darbo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo reglamentas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1787, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)

Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

1. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių, pirmiausia perduodant informacijos turinį elektroninių ryšių tinklais, rinkose, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, bei skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą ir vystymą;

2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliųjų, senyvo amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčių paslaugų gavėjų (fizinių asmenų, dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčių, neįgijusių arba praradusių gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime), teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač užtikrindama paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo procedūras ir skatinant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams turėti prieigą prie pasirinktos informacijos ir ją platinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat galimybę naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;

3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir naujovių diegimą, taip pat elektroninių ryšių plėtrą;

4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kad numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai, kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;

5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje;

7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;

8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų aplinkybių atvejais;

9) užtikrinti, kad viešųjų ryšių tinklų teikėjai įgyvendintų tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų viešųjų ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;

2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams ir jų naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-698, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16807

 

3) rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;

4) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose ir grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą. Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba gali tik gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisę atitinkamos funkcijos, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, pavestos atlikti Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593

 

5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl elektroninių ryšių veiklos politikos;

6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;

7) nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas;

9) neteko galios 2018-01-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593

 

10) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5 dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;

11) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta Valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodika, suderinta su Ryšių reguliavimo tarnyba;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

12) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (ar) standartus;

2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai parametrai atitinka privalomus reikalavimus;

3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;

4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

6) neteko galios nuo 2011-08-01;

7) neteko galios nuo 2014-01-01;

8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos;

9) turėti šio ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)

 

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

1. Šio Įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, nustatydama ar keisdama radijo dažnių naudojimo sąlygas pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį ir 59 straipsnį, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)

 

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

1. Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:

1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;

3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.

2. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;

3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.

3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1891, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10508

 

4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija:

1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais;

2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių (kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, koordinavimo.

5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:

1) prižiūri, kaip vykdomos šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, atlieka šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266

 

2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje;

3) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, reguliavimo dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą;

4) įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 nuostatas, kiek tai susiję su šio Įstatymo 69 straipsnio reguliavimo dalyku;

5) įgyvendina Reglamentą (ES) Nr. 611/2013.

6. Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.

7. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.

8. Siekiant užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.

9. Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija, susijusia su higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdamas savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1710, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08042

 

10. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos apsaugą.

11. Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.

12. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami susitarusių institucijų interneto svetainėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

Nr. XI-1763, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)

Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)

Nr. XII-579, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)

 

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis

1. Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems Europos Sąjungos institucijų, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ar Europos Sąjungos valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Ryšių reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

4. Kai su šio Įstatymo reguliavimo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO PAGRINDAI

 

14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje

1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.

2. Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.

 

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų.

2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.

3. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.

 

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

1. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.

2. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:

1) suinteresuotų ūkio subjektų prašymu;

2) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu;

3) savo iniciatyva.

5. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.

8. Jeigu rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis.

9. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama r