Suvestinė redakcija nuo 2024-09-01 iki 2024-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 50-1632, i. k. 1041010ISTA0IX-2066
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS
ĮSTATYMAS
2004 m. kovo 18 d. Nr. IX-2066
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos
1. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos šio Įstatymo nuostatos.
3. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes ir Šveicarijos Konfederaciją, sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis.
4. Trečiųjų šalių teisininkai teisines paslaugas teikia šio Įstatymo keturioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „trečioji šalis“ apima valstybes, kurių neapima šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas, o sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, netekę profesinio vardo“ apima trečiųjų šalių teisininkus, šiose šalyse netekusius teisininko profesinio vardo jų atžvilgiu vykdant persekiojimą dėl šios profesinės veiklos. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje“ apima teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis turinčius trečiųjų šalių teisininkus, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje, ir šią teisę turinčius trečiųjų šalių teisininkus, netekusius teisininko profesinio vardo, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti įstatymai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
3 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos teisinėje sistemoje ir jų skaičius
4 straipsnis. Advokato veikla
2. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-334, 2005-07-07, Žin., 2005, Nr. 88-3296 (2005-07-21)
Nr. X-1004, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-156 (2007-01-11)
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
5 straipsnis. Advokatų veiklos principai
Advokatų veiklos pagrindiniai principai:
ANTRASIS SKIRSNIS
ASMENS PRIPAŽINIMAS ADVOKATU
7 straipsnis. Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui
Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;
6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą ir dėl kurio pripažinimo advokatu sprendimas buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras, išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;
TAR pastaba. 6 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki įstatymo Nr. XIII-879 įsigaliojimo (2018-01-01) pateikusiems prašymus laikyti advokatų egzaminus, prašymus pripažinti juos advokatais, prašymus įrašyti juos į advokatų padėjėjų sąrašą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
7) neteko galios nuo 2022-01-01.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-611, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23533
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-334, 2005-07-07, Žin., 2005, Nr. 88-3296 (2005-07-21)
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
8 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:
1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, –kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
TAR pastaba. 3 punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tuose punktuose nurodytos aplinkybės atsirado po įstatymo Nr. XIII-879 įsigaliojimo (2018-01-01).
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
4) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo dveji metai;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
5) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
6) neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse.
TAR pastaba. 6 punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tuose punktuose nurodytos aplinkybės atsirado po įstatymo Nr. XIII-879 įsigaliojimo (2018-01-01).
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1494, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1843 (2008-04-30)
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
9 straipsnis. Dokumentų dėl asmens pripažinimo advokatu pateikimas
Asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, turi pateikti Lietuvos advokatūrai:
1) prašymą pripažinti advokatu. Prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti pripažintas advokatu;
2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejį, kai šie dokumentai buvo pateikti pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir nuo pateikimo nepasikeitė juose nurodyti duomenys.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-611, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23533
3) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens pripažinimą advokatu.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
10 straipsnis. Pripažinimo advokatu tvarka
2. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
3. Sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu įteikimo dienos šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
4. Jeigu Lietuvos advokatūra per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas gali per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti pareiškėją advokatu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
11 straipsnis. Pripažinimo advokatu procedūros sustabdymas
1. Pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.
12 straipsnis. Advokato asmens byla
1. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.
13 straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas
1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas:
1) jeigu po sprendimo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu;
6) netenka galios 2018-01-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
7) jeigu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos advokatūra pritaiko Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę – leidimo vykdyti veiklą panaikinimą.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-571, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12071
2. Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Jeigu Lietuvos advokatūra atsisako patenkinti teisingumo ministro prašymą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu arba per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio prašymo gavimo dienos nepriėmė sprendimo, teisingumo ministras per trisdešimt dienų turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
3. Advokatas netenka advokato vardo ir yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos.
4. Sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
14 straipsnis. Advokatų egzaminai
1. Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.
2. Advokatų egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų egzaminus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.
3. Advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą, gebėjimas teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žinios. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios.
4. Neišlaikęs advokatų egzaminų asmuo gali juos perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
5. Advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka diena. Jeigu per dvejus metus nuo advokatų egzaminų išlaikymo asmuo pripažįstamas advokatu, jo išlaikytų advokatų egzaminų rezultatai galioja visą sprendimo pripažinti asmenį advokatu galiojimą laiką.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
15 straipsnis. Advokatų egzaminų komisija
1. Advokatų egzaminų komisija susideda iš septynių narių teisininkų. Po tris narius skiria Lietuvos advokatūra ir teisingumo ministras, vieną narį – Lietuvos teisininkų draugija. Advokatų egzaminų komisijoje negali būti daugiau kaip trys praktikuojantys advokatai.
2. Advokatų egzaminų komisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-334, 2005-07-07, Žin., 2005, Nr. 88-3296 (2005-07-21)
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
16 straipsnis. Dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus
Asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:
3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo, kai sprendimas pripažinti jį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, arba dokumentą, patvirtinantį nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-445, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15449
5) dokumentą, įrodantį, kad sumokėtas mokestis už advokatų egzaminų laikymą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-334, 2005-07-07, Žin., 2005, Nr. 88-3296 (2005-07-21)
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS ADVOKATO VEIKLA
17 straipsnis. Teisė verstis advokato veikla
1. Teisę verstis advokato veikla ir naudoti Lietuvos advokato vardą teikiant teisines paslaugas turi bei advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1850, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10596
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
2. Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu:
3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų, nurodytų šio Įstatymo 21 straipsnyje;
4) netenka galios 2018-01-01.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
3. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti advokato pažymėjimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1850, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10596
4. Neteko galios nuo 2024-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
18 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą
1. Į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašoma Lietuvos advokatūros sprendimu. Advokatas Lietuvos advokatūrai pateikia:
1) prašymą įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Prašyme turi būti nurodyta, ar nepasikeitė duomenys, pateikti prašyme pripažinti jį advokatu; jeigu pasikeitė, – nurodyti pasikeitę duomenys;
2. Lietuvos advokatūra priima sprendimą įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu advokatas įvykdė šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.
3. Advokatas, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą neįrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, per trisdešimt dienų nuo įrašymo termino pabaigos dienos turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.
19 straipsnis. Advokato priesaika
2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, advokatas (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui.
Tepadeda man Dievas“.
2) „Aš, advokatas (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui“.
5. Perskaitęs priesaikos tekstą, advokatas jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas advokato asmens byloje.
6. Advokato priesaika turi būti priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo priimti advokato priesaiką pateikimo teisingumo ministrui dienos. Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo, šio Įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.
7. Pakartotinai į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašomam advokatui prisiekti nereikia, išskyrus atvejį, kai buvo panaikintas sprendimas pripažinti asmenį advokatu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-683, 2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 72-2695 (2006-06-28)
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
20 straipsnis. Advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1. Advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.
TAR pastaba. Šios nuostatos netaikomos draudimo sutartims, sudarytoms iki įstatymo Nr. XII-1244 įsigaliojimo (2015-01-01).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1244, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14874
2. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra advokato civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą.
3. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.
4. Advokatas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra advokatas arba advokatų profesinė bendrija. Kai advokatai veikia įsteigę advokatų profesinę bendriją, gali būti draudžiama advokatų profesinės bendrijos civilinė atsakomybė. Šiuo atveju draudimo suma nustatoma pagal šios advokatų profesinės bendrijos dalyvių skaičių, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.
TAR pastaba. Šios nuostatos netaikomos draudimo sutartims, sudarytoms iki įstatymo Nr. XII-1244 įsigaliojimo (2015-01-01).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1244, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14874
5. Advokatas gali pats papildomai draustis advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.
6. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su advokatu, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo Lietuvos advokatūrai pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.
8. Advokatas privalo kliento reikalavimu pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).
9. Advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1688, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6834 (2011-12-01)
21 straipsnis. Advokatų veiklos formos
1. Advokatai gali veikti:
22 straipsnis. Advokato darbo vieta
1. Advokato darbo vietoje turi būti sudarytos tinkamos klientų priėmimo sąlygos, užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir kitos advokato veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės. Advokato darbo vieta registruojama Lietuvos advokatūroje.
2. Advokato darbo vieta tame pačiame pastate, kuriame yra policijos, prokuratūros, teismo įstaiga, gali būti tik Lietuvos advokatūros leidimu.
3. Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1850, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10596
23 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo
1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:
3) paaiškėja, kad įrašant jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
4) advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
6) jis miršta.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
2. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat pritaikius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-571, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12071
3. Advokatų garbės teismas, nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį gali būti skiriama šio Įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
4. Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama laikinai išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyksta advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas
Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, darbo vieta ir jos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Advokato duomenys Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše skelbiami, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
25 straipsnis. Advokato veiklos apribojimai
1. Advokatas neturi teisės būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams.
2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.
3. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas. Advokatas taip pat negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius).
4. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju procese, jeigu tame pačiame procese dalyvauja teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-334, 2005-07-07, Žin., 2005, Nr. 88-3296 (2005-07-21)
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
INDIVIDUALI ADVOKATO VEIKLA
26 straipsnis. Individualios advokato veiklos sąlygos
3. Advokatas savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat kad jis yra advokatas. Be to, advokatas turi teisę nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“, bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatas papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.
4. Advokatas turi teisę samdytis darbuotojų. Darbo sutartį su samdomu darbuotoju sudaro pats advokatas.
5. Advokatas, veikdamas individualiai, turi teisę advokato veiklos aptarnavimui užtikrinti sudaryti asociacijos sutartį su kitais advokatais, kurie veikia individualiai ar partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens.
6. Advokatas laikomas veikiančiu individualiai, jei jis yra sudaręs sutartį dėl paslaugų teikimo išimtinai kitam advokatui, advokatų profesinei bendrijai, kito advokato ar advokatų profesinės bendrijos klientams. Šiuo atveju laikoma, kad advokatas veikia to advokato ar advokatų profesinės bendrijos, su kuriais sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, darbo vietoje. Tokioje sutartyje gali būti aptariamos naudojimosi darbo vieta sąlygos, advokato kontoros pavadinimo naudojimo, pajamų ir išlaidų pasiskirstymo tvarka bei kitos veiklos sąlygos, taip pat sutarties šalių tarpusavio lojalumo ir interesų konflikto vengimo sąlygos.
PENKTASIS SKIRSNIS
ADVOKATŲ VEIKLA PARTNERYSTĖS PAGRINDAIS, NEĮSTEIGIANT JURIDINIO ASMENS
27 straipsnis. Advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, neįsteigiant juridinio asmens, veiklos sąlygos
1. Advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą.
2. Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje ar veiklos dokumentuose turi nurodyti advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, vardus (vardo pirmąją raidę) ir pavardes ar tik pavardes, taip pat kad jie yra advokatai. Jei advokatų yra daug ir nurodžius visus juos pavadinimą būtų sudėtinga vartoti, turi būti nurodomas bent vieno advokato vardas (vardo pirmoji raidė) ir pavardė ar tik pavardė su žodžiais „ir partneriai“. Advokatai taip pat turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatai papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.
3. Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę susitarti dėl bendro paslaugų teikimo su individualiai veikiančiais advokatais pagal šio Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį.
4. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje advokatai privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ADVOKATŲ VEIKLA ĮSTEIGIANT JURIDINĮ ASMENĮ
28 straipsnis. Advokatų veikla įsteigiant juridinį asmenį
1. Advokatai turi teisę veikti Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įsteigdami privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija. Advokatų profesinė bendrija registruojama juridinių asmenų registre.
2. Advokatų profesinės bendrijos dalyviu gali būti tik advokatas. Advokatas gali būti tik vienos advokatų profesinės bendrijos dalyviu.
3. Advokatų profesinės bendrijos pavadinime turi būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma. Advokatų profesinės bendrijos pavadinimui taikomos ir šio Įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatos.
4. Advokatų profesinės bendrijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Advokatų profesinės bendrijos, filialo ar atstovybės buveinei taikomi šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
5. Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, nesusijusias su sutartimis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, bendrijos dalyviai savo turtu neatsako. Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, atsiradusias pagal advokatų profesinės bendrijos vardu sudarytas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, visu savo turtu atsako tas advokatų profesinės bendrijos dalyvis, kuris teikė teisines paslaugas. Jeigu nėra aišku, kuris iš advokatų teikė teisines paslaugas, arba jeigu teisines paslaugas teikia ne advokatų profesinės bendrijos dalyvis, už prievoles pagal sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, atsako visi jos dalyviai visu savo turtu proporcingai kiekvieno dalyvio reikalavimo teisės į profesinės bendrijos turto dalį dydžiui.
29 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos veiklos apribojimai
30 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos steigimas ir steigimo dokumentas
1. Advokatų profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal steigimo aktą arba sutartį, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kiek tai neprieštarauja šiame Įstatyme numatytoms specialioms sąlygoms. Advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas arba sutartis yra advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas. Šio dokumento nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre.
2. Advokatų profesinės bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai advokatų profesinę bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai advokatų profesinę bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas.
3. Advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1) advokatų profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, korespondencijos adresai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2641, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09678
4) įnašų į advokatų profesinę bendriją priėmimo tvarka: įnašai, jų priėmimo tvarka ir terminai. Jei įnašas yra nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė pinigais. Ši vertė patvirtinama advokatų profesinės bendrijos steigėjų (dalyvių) bendru sutarimu;
5) kiekvieno advokatų profesinės bendrijos dalyvio reikalavimo teisė į profesinės bendrijos turto dalį, atitinkanti jo įnašo į bendriją vertę;
4. Advokatų profesinę bendriją galima registruoti, jei yra sudarytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
31 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos valdymas
1. Advokatų profesinė bendrija teises ir pareigas prisiima per savo dalyvius, jei steigimo dokumente nenumatoma turėti bendrijos valdymo organą.
32 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos pabaigos ypatumai
1. Jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas pasibaigia, advokatų profesinė bendrija jos dalyvių sprendimu likviduojama.
2. Jeigu visi advokatų profesinės bendrijos dalyviai mirė, įpėdinis arba Lietuvos advokatūra, kai palikimas pereina valstybei, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas (-a) paskirti palikimo administratorių. Palikimo administratorius priima sprendimą tokią advokatų profesinę bendriją likviduoti ir atlieka likvidatoriaus funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
33 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos paveldėjimas
1. Pirmenybės teisę paveldėti mirusio advokato – advokatų profesinės bendrijos dalyvio – teises ir pareigas turi įpėdinis, jeigu jis yra advokatas ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas. Kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies kompensacija išmokama pagal bendrą įpėdinių susitarimą. Kilus ginčui, teismas turi teisę kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies mokėjimą išdėstyti iki metų priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.
2. Jeigu miršta vienas iš advokatų profesinės bendrijos dalyvių ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente nenumatyta, kad šis steigimo dokumentas lieka galioti likusiems advokatų profesinės bendrijos dalyviams arba kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, arba jeigu advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, tačiau nė vienas įpėdinis nėra advokatas, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo teisės liudijimą, šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente nustatytais terminais išmokama kompensacija, atitinkanti mirusiam advokatų profesinės bendrijos dalyviui priklausančią dalį. Jei miršta visi advokatų profesinės bendrijos dalyviai, mirusio advokato (mirusių advokatų) įpėdiniai paveldi advokatų profesinės bendrijos turtą, likusį atsiskaičius su likviduotos advokatų profesinės bendrijos kreditoriais.
3. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos paveldint advokato teises ir pareigas, kai advokatas veikia individualiai ar partnerystės pagrindais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ADVOKATO PADĖJĖJAS
34 straipsnis. Advokato padėjėjas
1. Advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai.
2. Advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
35 straipsnis. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašas
1. Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi Lietuvos advokatūros sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis:
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
4) yra susitaręs su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikti advokato padėjėjo praktiką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
2. Norintis būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo Lietuvos advokatūrai pateikia:
1) prašymą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Šiame prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;
2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio Įstatymo reikalavimus, taikomus įrašant į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;
3) susitarimą su advokatu dėl šio sutikimo būti praktikos vadovu, dėl praktikos atlikimo sąlygų ir sutartį dėl darbo vietos;
4) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
3. Sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūra priima ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
4. Jeigu Lietuvos advokatūra priima sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti išdėstyti pačiame sprendime. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
5. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
36 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo
1. Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:
2) priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus;
3) jis pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
4) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis;
5) jis, mirus jo praktikos vadovui, atšaukus advokatą iš jo praktikos vadovo pareigų ar išbraukus (laikinai išbraukus) jo praktikos vadovą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pagal šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos nuostatas nepateikia Lietuvos advokatūrai dokumentų, būtinų kitam praktikos vadovui paskirti;
2. Lietuvos advokatūros sprendimą išbraukti asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, priimtą šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, išbrauktasis asmuo turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
37 straipsnis. Vadovavimas advokato padėjėjo praktikai
1. Advokato padėjėjo praktika atliekama pas advokatą, kuris yra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi ne mažesnį kaip penkerių metų praktikuojančio advokato veiklos stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai bei turi galimybę užtikrinti advokato padėjėjui darbo vietą. Advokato padėjėjo praktikos vadovas skiriamas ir atleidžiamas šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
38 straipsnis. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka
1. Advokato padėjėjo praktikos laikas yra ne trumpesnis negu dveji metai. Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta. Advokato padėjėjo praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
2. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Neigiamą praktikos įvertinimą advokato padėjėjas turi teisę per trisdešimt dienų apskųsti Lietuvos advokatūrai, o šios sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo – Vilniaus apygardos teismui.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ADVOKATŲ TEISĖS IR PAREIGOS,
ADVOKATŲ VEIKLOS GARANTIJOS
39 straipsnis. Advokatų pareigos
Advokatas privalo:
1) sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;
5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra savo nustatyta tvarka;
6) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus;
7) pakeitęs savo vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pakeitimo, pateikti Lietuvos advokatūrai atitinkamai atnaujintus duomenis;
8) nedelsdamas pranešti Lietuvos advokatūrai apie bet kurios iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų išnykimą arba pasikeitimą;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
40 straipsnis Atsisakymas teikti teisines paslaugas
1. Tik dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis laikomas šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas.
41 straipsnis. Advokato ir advokato padėjėjo socialinis draudimas
42 straipsnis. Advokato veiklos reklamos ypatumai
2. Advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
43 straipsnis. Kiti advokatų veiklos apribojimai
1. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitų mokamų pareigų, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1360, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15454
2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2235, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6094 (2012-10-20)
44 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje;
4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;
5) tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
45 straipsnis. Advokato teisė bendrauti ir susitikti su klientu
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-358, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08717
46 straipsnis. Advokato veiklos garantijos
1. Advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.
2. Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.
3. Draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams.
4. Krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Lietuvos advokatūra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos advokatūros įgaliotų advokatų sąrašą. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais.
5. Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-358, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08717
DEVINTASIS SKIRSNIS
TEISINIŲ PASLAUGŲ ĮFORMINIMAS IR APMOKĖJIMAS
48 straipsnis. Kliento ir advokato susitarimas
1. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje.
49 straipsnis. Advokato įgaliojimų įforminimas
1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
2. Jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta:
2) šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-334, 2005-07-07, Žin., 2005, Nr. 88-3296 (2005-07-21)
50 straipsnis. Apmokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas, advokato veiklos išlaidos ir kitos įmokos
2. Civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.
3. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos išlaidos apmokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu. Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Išieškoti iš šiose sąskaitose esančių lėšų pagal advokato prievoles draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-272, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2677 (2013-05-25)
51 straipsnis. Ginčai dėl teisinių paslaugų teikimo
1. Kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą.
2. Klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus.
3. Klientas – fizinis asmuo, kuris su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sudarytą komisiją (toliau – komisija) dėl šios sutarties standartinių sąlygų nesąžiningumo nustatymo. Komisiją sudaro penki nariai. Tris komisijos narius skiria Lietuvos advokatūros advokatų taryba ir du narius – teisingumo ministras. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Lietuvos advokatūros advokatų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Komisijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo ginčo šalims nėra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Įsigaliojęs komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Neįvykdytas komisijos sprendimas gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1850, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10596
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ADVOKATŲ (ADVOKATŲ PADĖJĖJŲ) DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
1. Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo.
4. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2316, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6644 (2012-11-15)
53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys
Advokatui už šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti šias drausmines nuobaudas:
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodytąją.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
ADVOKATŲ SAVIVALDA
56 straipsnis. Lietuvos advokatūra
1. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros buveinė yra Vilniuje.
2. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja šis Įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek tai nustatyta šiame Įstatyme, ir Lietuvos advokatūros įstatai.
3. Lietuvos advokatūrai taikomos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos dėl asociacijos teisių, veiklos garantijų, metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Juridinių asmenų registrui, pertvarkymo ir pabaigos.
4. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka.
5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamų privalomų periodinių įmokų, mokesčių ir kitų šaltinių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
6. Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais ar būti įrašytų į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, siekiančių būti įregistruotų į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, siekiančių būti įregistruotų į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Trečiųjų šalių teisininkų sąrašas), asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-611, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23533
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
7. Lietuvos advokatūra, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu, be šio straipsnio 6 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant pareiškėjų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-611, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23533
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
8. Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
57 straipsnis. Lietuvos advokatūros funkcijos
1. Lietuvos advokatūros funkcijos yra šios:
2) atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
3) rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;
7) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-611, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23533
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
8) teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
9) kitos šiame Įstatyme nustatytos funkcijos.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1494, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1843 (2008-04-30)
58 straipsnis. Lietuvos advokatūros organai
1. Lietuvos advokatūros organai yra:
2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
3. Visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
Nr. XII-931, 2014-06-10, paskelbta TAR 2014-06-13, i. k. 2014-07627
59 straipsnis. Visuotinis advokatų susirinkimas
2. Visuotinis advokatų susirinkimas:
2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;
4) priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, kurį teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
5) advokatų tarybos teikimu nustato advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, ir trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalomų periodinių įmokų, reikalingų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti, dydžius;
6) advokatų tarybos teikimu nustato pagal šį Įstatymą mokėtinų mokesčių Lietuvos advokatūrai dydžius;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
3. Visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Kai yra techninės galimybės, advokatai gali į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto arba realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas) Advokatų tarybos nustatyta tvarka.
4. Visuotiniame advokatų susirinkime sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus šio Įstatymo ir Lietuvos advokatūros įstatų nustatytus atvejus. Advokatui balsuojant atviru balsavimu nuotoliniu būdu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju visi sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai visuotinis advokatų susirinkimas nusprendžia kitaip.
5. Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 8 ir 9 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
6. Advokatų įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Lietuvos advokatūros įstatai. Advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką nustato Advokatų taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1494, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1843 (2008-04-30)
Nr. XI-2316, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6644 (2012-11-15)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3082, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14357
60 straipsnis. Advokatų taryba
1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 punktuose nustatytas funkcijas. Advokatų tarybos pirmininkas šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, o 8 punkte nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.
2. Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:
1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
2) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra;
5) nustato nuorašų, nurodytų šio Įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, tvirtinimo ir registravimo tvarką;
6) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;
7) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš jo;
8) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš jo;
11) nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą;
12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;
13) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato veiksmingų ir reguliarių teisinių paslaugų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus pagal šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;
14) tvirtina ir pateikia suinteresuotoms institucijoms advokatų sąrašą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį;
15) suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nustato individualiai ar partnerystės pagrindais veikiančių advokatų pajamų ir sąnaudų pripažinimo bei apskaitos tvarką;
16) organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimą pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles;
17) nustato šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;
18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį;
19) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, teisinių paslaugų sutarčių standartines sąlygas;
20) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina klientų ir advokatų ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos darbo reglamentą;
21) įgalioja advokatų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;
23) nustato advokatų registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame advokatų susirinkime ir advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;
24) priima sprendimus dėl Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;
25) priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;
3. Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.
4. Advokatų taryba, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.
5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
61 straipsnis. Advokatų garbės teismas
1. Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
5. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ LAIKINAI TEIKTI PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
63 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, turi teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsniu pagal šio skirsnio nuostatas.
2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas teisininko profesinį vardą tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų bei profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę veikti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos.
3. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi teisę:
1) atstovaudamas klientams teisme ar valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, teikti paslaugas pagal Lietuvos advokatui, įrašytam į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, nustatytus reikalavimus, netaikant reikalavimų dėl advokato darbo vietos ar narystės Lietuvos advokatūroje;
2) tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą, paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitartų kitaip;
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, atstovaudamas klientams teisme ar valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, privalo, be Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, teisės aktų reikalavimų, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris verčiasi kitokia, negu šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, veikla, privalo laikytis Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, nustatytų reikalavimų ir profesinės etikos taisyklių, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos advokatų etikos kodekso, ypač advokatų veiklos taisyklių, susijusių su teisininko veiklos derinimu su kitomis veiklomis Lietuvos Respublikoje, profesinės paslapties saugojimu, santykiais su kitais teisininkais, draudimu tam pačiam teisininkui atstovauti priešingoms šalims, ir taisyklių, susijusių su viešumu. Šios taisyklės taikomos tik tuo atveju, kai jų gali laikytis Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris nėra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, ir tik tiek, kiek jų laikymasis objektyviai pateisinamas užtikrinant Lietuvos Respublikoje tinkamą teisininko veiklą, šios profesijos gerą vardą.
6. Laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pažeidęs šiame skirsnyje nustatytas pareigas, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo pateikti Lietuvos advokatūrai visą informaciją, būtiną drausmės bylai nagrinėti ir išspręsti. Apie sprendimą, priimtą drausmės byloje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, laikinai teikiančiam paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūra privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai.
7. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, prieš pradėdamas laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo, kaip teisininko, kvalifikaciją. Lietuvos advokatūra gali pareikalauti papildomų dokumentų, jeigu pagal pateiktus dokumentus negalima spręsti dėl jo, kaip teisininko, kvalifikacijos.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ TEIKTI NUOLATINES TEISINES PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE (STEIGIMOSI TEISĖ)
64 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
1. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše.
2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.
3. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai.
4. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.
5. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu:
2) jam pritaikoma drausminė nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo;
3) jis praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);
6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.
7. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir keturioliktąjį skirsnius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
65 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, teisės
1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę:
1) šio Įstatymo nustatyta tvarka teikti teisines paslaugas, išskyrus atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamose bylose;
2) tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą, teisines paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitartų kitaip;
2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, privalo savo profesinį vardą nurodyti tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų suprantamu būdu ir taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, taip pat privalo nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę veikti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu.
66 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, pareigos
1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, privalo:
1) būti apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas pagal šį Įstatymą, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, įstatymus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų šio Įstatymo reikalavimus;
2) laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir kitų profesinio elgesio taisyklių bei Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, teisės aktų reikalavimų;
3) pranešti Lietuvos advokatūrai apie Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą);
2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
67 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, drausminė atsakomybė
1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
2. Prieš drausmės bylos Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, iškėlimą Lietuvos advokatūra privalo apie ketinimą iškelti drausmės bylą pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai ir pateikti visą su tuo tiesiogiai susijusią informaciją. Lietuvos advokatūra per drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpį privalo bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija. Šiai institucijai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl tokio teisininko.
3. Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui profesinį vardą, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti atitinkamą medžiagą ir t. t.).
4. Jei Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija laikinai sustabdo ar panaikina Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisę teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika), Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi Europos Sąjungos valstybės narės teisininko pranešimą ar Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentingos institucijos informaciją apie tokios teisės sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika) yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisininko prašymą, pasibaigus tos teisės sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
68 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui po trejų metų profesinės praktikos
1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant Europos Sąjungos teisę, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų reikalavimai. Reguliarus ir veiksmingas nuolatinių paslaugų teikimas reiškia faktinę advokato veiklą be pertraukų, išskyrus su kasdienio gyvenimo įvykiais susijusias pertraukas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisininkas Lietuvos advokatūrai privalo pateikti įrodymus, kad jis paskutinius trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Šiuo tikslu:
1) Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo Lietuvos advokatūrai suteikti visą informaciją ir pateikti dokumentus (ypač apie suteiktų nuolatinių teisinių paslaugų skaičių ir jų pobūdį), reikalingus pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą;
3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
4. Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
69 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui po trumpesnės negu trejų metų profesinės praktikos pagal Lietuvos nacionalinę teisę
1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris mažiausiai trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, bet trumpesnį laikotarpį – paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir įgijo pakankamai reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų reikalavimai.
2. Sprendimui pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priimti Lietuvos advokatūra įvertina reguliarių ir veiksmingų nuolatinių teisinių paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, bet kokias žinias ir profesinę patirtį pagal Lietuvos nacionalinę teisę, taip pat dalyvavimą paskaitose ar seminaruose apie Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant taisykles, reglamentuojančias profesinę praktiką ir elgesį. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo suteikti Lietuvos advokatūrai būtiną informaciją ir pateikti dokumentus (ypač informaciją apie suteiktas nuolatines teisines paslaugas). Suteiktų paslaugų reguliarumą ir veiksmingumą ir Europos Sąjungos valstybės narės teisininko gebėjimą tęsti teisinių paslaugų teikimą įvertina ir patikrina Lietuvos advokatūra pokalbio metu.
3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
4. Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
70 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam Lietuvos Respublikoje pripažintą profesinę kvalifikaciją
Teikiantis nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kurio Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę būti pripažintas Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju tokiam teisininkui netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų, taip pat 68 ir 69 straipsnių reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
71 straipsnis. Teisė naudoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą kartu su Lietuvos advokato vardu
Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pripažintas Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi teisę kartu su Lietuvos advokato vardu naudoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų.
72 straipsnis. Lietuvos advokatūros bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, teikiančiomis Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams teisininko profesinius vardus
Lietuvos advokatūra, įgyvendindama teisininkų veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, privalo bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių, kurios suteikė Europos Sąjungos teisininkams teisininko profesinius vardus, kompetentingomis institucijomis ir teikti joms reikiamą pagalbą.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ TEISININKŲ TEISĖ TEIKTI TEISINES PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
73 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko teisės teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
1. Trečiosios šalies teisininkas, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.
2. Lietuvos advokatūra atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų arba institucijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinę vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi diplomatinius santykius, arba Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje trečiosios šalies valdžios vykdoma politika, veiksmai ar interesai įvardijami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra įtraukta į Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvirtinamus ar skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus;
3) trečiosios šalies teisininkų veiklai ar teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos arba ribojamosios priemonės, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme;
4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Nepriekaištinga reputacija įvertinama mutatis mutandis pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas;
3. Teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą turi teisę pranešti ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai jam teisininko profesinį vardą.
4. Trečiosios šalies teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.
5. Trečiosios šalies teisininkas išregistruojamas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, jeigu:
4) jam pritaikoma drausminė nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo;
5) jis praranda trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);
6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo trečiosios šalies teisininkui dienos.
7. Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius.
8. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių dėl trečiosios šalies teisininko pateiktos informacijos tikrumo, turi teisę kreiptis į trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingą instituciją, taip pat pagal kompetenciją į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, o prireikus – ir į kitas institucijas, kurios pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą turi informacijos apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
74 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisės ir pareigos
1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu tarptautinėse sutartyse, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga ir ši trečioji šalis, nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip.
2. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas trečiąją šalį, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, neviršydamas trečiojoje šalyje turimos kompetencijos ir šiame Įstatyme trečiosios šalies teisininkui suteiktų teisių.
3. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalo:
1) teikdamas šiame straipsnyje nurodytas teisines paslaugas nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo;
3) būti apsidraudęs Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal tos trečiosios šalies teisės aktus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų šio Įstatymo reikalavimus;
4) laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisės aktuose nustatytų profesinio elgesio taisyklių. Jeigu kyla kolizija tarp Lietuvos advokatų etikos kodekso ir nurodytoje trečiojoje šalyje nustatytų profesinio elgesio taisyklių, teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo vadovautis Lietuvos advokatų etikos kodeksu;
5) pranešti Lietuvos advokatūrai apie jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą);
75 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, drausminė atsakomybė
1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Trečiosios šalies teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti.
2. Lietuvos advokatūra turi teisę informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko.
3. Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti reikiamą medžiagą ir t. t.).
4. Jei trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, laikinai sustabdo ar panaikina trečiosios šalies teisininko teisę teikti teisines paslaugas, trečiosios šalies teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, pranešimą arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos informaciją apie teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja trečiosios šalies teisininką iš Trečiosios šalies teisininkų sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra trečiosios šalies teisininko prašymu, pasibaigus teisės teikti teisines paslaugas sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja šį trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą.
76 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, teisė teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, turi teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Teisė teikti teisines paslaugas šio straipsnio nustatyta tvarka įgyjama nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šiame sąraše nurodoma, kad šis teisininkas yra netekęs teisininko profesinio vardo konkrečioje trečiojoje šalyje. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.
3. Lietuvos advokatūra, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisininko prašymą įregistruoti jį į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, o tais atvejais, kai šiam teisininkui suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, – ir į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl papildomos informacijos apie jo atžvilgiu vykdytą persekiojimą suteikimo.
4. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, pageidaujantis teikti teisines paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
5. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, įrašytas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jis turėjo teisininko profesinį vardą, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip. Teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso, taip pat informuoti klientą, kad jis yra netekęs teisininko profesinio vardo trečiojoje šalyje.
6. Šiame straipsnyje nurodytam teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius, 73 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 3 dalį, 5 dalies 2 ir 5 punktus, 7 ir 8 dalis, 74 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktus ir 75 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).
2. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 83), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).
3. 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-358, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08717
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-334, 2005-07-07, Žin., 2005, Nr. 88-3296 (2005-07-21)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 4, 7, 15, 16, 25, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-683, 2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 72-2695 (2006-06-28)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1004, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-156 (2007-01-11)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1494, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1843 (2008-04-30)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 8, 57, 59 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1688, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6834 (2011-12-01)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2235, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6094 (2012-10-20)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2316, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6644 (2012-11-15)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 52 IR 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-272, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2677 (2013-05-25)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 50 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-496, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3999 (2013-07-23)
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 25, 30, 32, 33, 35, 36, 39, 42, 53, 58, 60, 61, 64, 68, 69, 70 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 7 straipsnio 6 punktą, šio įstatymo 7 straipsnį, 9 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktus ir šio įstatymo 30 straipsnį, įsigalioja 2013 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktas, šio įstatymo 7 straipsnis ir 9 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktai įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.
Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 2 punkto, 9 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 3 punkto ir 17 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikusiems prašymus laikyti advokatų egzaminus, pateikusiems prašymus pripažinti juos advokatais, pateikusiems prašymus įrašyti juos į advokatų padėjėjų sąrašą ar tapusiems advokatais ir advokatų padėjėjais.
Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatos netaikomos asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai ir yra iki 2014 m. kovo 1 d. pateikę prašymus pripažinti juos advokatais.
Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punkto nuostata, numatanti, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, taikoma tik tais atvejais, kai šios aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo.
Asmenys, kurie yra pripažinti advokatais iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi įrašytais į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą.
Asmenims, pripažintiems advokatais iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas penkerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytos Advokatūros įstatymo 15 straipsnio nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo tvirtinamai Advokatų egzaminų komisijai.
Šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems Advokatų tarybos nariams.
10. Šio įstatymo 24 straipsnyje išdėstytos Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytam Advokatų garbės teismui.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-931, 2014-06-10, paskelbta TAR 2014-06-13, i. k. 2014-07627
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 58, 60 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1244, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14874
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1850, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10596
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 17, 22, 51 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2234, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-04, i. k. 2016-00047
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 60 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-358, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08717
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45, 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-571, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12071
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-879, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20565
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3082, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14357
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-445, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15449
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-611, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23533
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 9, 35, 39, 56, 57, 60 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1360, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15454
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 43 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2290, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23068
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 16, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 67, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2641, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09678
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymas