Suvestinė redakcija nuo 2018-08-01

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 123-5618, i. k. 1031100NUTA00001688

 

Nauja redakcija nuo 2018-08-01:

Nr. 735, 2018-07-25, paskelbta TAR 2018-07-31, i. k. 2018-12675

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

 

2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 1688

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

 

1. Patvirtinti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašą (pridedama).

 

2. Pavesti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai:

 

2.1. patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką;

 

2.2. patvirtinti egzaminus organizuojančių ir vykdančių valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatus;

 

2.3. koordinuoti suaugusiųjų kitakalbių mokymo ir testavimo procesą, vykdyti jo priežiūrą.

 

3. Pavesti valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, tarnybų, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovams patvirtinti valstybės tarnautojų, pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės pinigų fondų, pareigybių, kurioms taikomos konkrečios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, sąrašus.

 

4. Rekomenduoti įmonių, įstaigų ir organizacijų, išskyrus nurodytas šio nutarimo 3 punkte, vadovams nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją pareigybėms, kurių aprašyme nustatytos bendravimo su asmenimis, dokumentų rengimo ar pildymo funkcijos, ir sudaryti šių pareigybių sąrašą.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

Švietimo ir mokslo ministras                                            Algirdas Monkevičius

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 735

redakcija)

 

 

valstybinės kalbos mokėjimo kategorijŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos apraše (toliau Aprašas) reglamentuojamos valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, reikalavimai asmens valstybinės kalbos mokėjimui ir šių kategorijų taikymas.

 

2. Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija skirta kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokėjimui įvertinti. Nustatant kalbos mokėjimo kategoriją vadovaujamasi funkciškai orientuotos kalbos mokymo(si) turinio aprašais („Pusiaukelė“, „Slenkstis“ ir „Aukštuma“), atitinkančiais Europos Tarybos A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius ir bendrą suaugusiųjų mokymo(si) bei vertinimo sistemą (toliau – aprašai), ir šiuo Aprašu.

 

 

II SKYRIUS

VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJOS IR REIKALAVIMAI ASMENS VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMUI

 

3. Nustatomos trys valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos (žemiausia – pirmoji, aukščiausia – trečioji):

 

3.1. pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis aprašo „Pusiaukelė“ lygį, kuris parodo, kad asmuo supranta trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus įprastomis kasdienio gyvenimo temomis, geba kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus, geba pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius), taip pat geba suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą maždaug iš 900–1000 žodžių susidedančio bazinio žodyno, naudotis mažiausiu pareigų terminijos kiekiu;

 

3.2. antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis aprašo „Slenkstis“ lygį, kuris parodo, kad asmuo supranta sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, geba kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, geba pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, taip pat geba suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800–2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos;

 

3.3. trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis aprašo „Aukštuma“ lygį, kuris parodo, kad asmuo supranta ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, geba laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones, geba rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu.

 

 

III SKYRIUS

VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJŲ TAIKYMAS

 

4. Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti  tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai).

 

5. Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba).

 

6. Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų  transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.

 

7. Įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys:

 

7.1. įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;

 

7.2. įgiję Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba 1991 metais ar vėliau;

 

7.3. Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma valstybinės kalbos;

 

7.4. įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;

 

7.5. išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį valstybinės kalbos mokėjimą.

 

8. Asmenys, baigę pagrindinio profesinio mokymo įstaigų II pakopos grupes ne lietuvių mokomąja kalba, laikomi įgijusiais antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.

 

9. Asmenims, kurie Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos vienerius metus nuo jų grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.

 

_______________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 261, 2009-04-08, Žin., 2009, Nr. 42-1623 (2009-04-16), i. k. 1091100NUTA00000261

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 "Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 882, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 92-4383 (2011-07-20), i. k. 1111100NUTA00000882

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 "Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo" papildymo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 735, 2018-07-25, paskelbta TAR 2018-07-31, i. k. 2018-12675

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ pakeitimo