Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 73-3352

Neoficialus įstatymo tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS

ĮSTATYMAS

 

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675

Vilnius

 

 

Nauja įstatymo redakcija nuo 2012-01-01 (keistas įstatymo pavadinimas):

Nr. XI-1772, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7353 (2011-12-20)

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas.

2. Šis įstatymas taikomas asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą:

1) Lietuvos Respublikos piliečiams;

2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje;

3) Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;

4) užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Artimieji giminaičiai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas).

2. Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

3. Bendrojo naudojimo objektų valdytojaskaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

4. Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkamos vienam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir atitinkančios esminius statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.

5. Būsto šildymo išlaidos – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus vartotojų siūlomus šilumos paskirstymo metodus būstui šildyti priskirtų centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudų arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką būstui šildyti nustatytų kitų energijos rūšių ar kuro sąnaudų, padaugintų iš jų kainos, suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

6. Geriamojo vandens išlaidos – geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

7. Karšto vandens išlaidos – kai karštas vanduo ar šiluma karštam vandeniui ruošti tiekiama centralizuotai, – pateikto apmokėti karšto vandens kiekio, padauginto iš jo kainos, arba pateiktų apmokėti geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekio ir šilumos šiam vandeniui pašildyti kiekio, padaugintų iš geriamojo vandens ir šilumos geriamajam vandeniui pašildyti kainų, arba, kai vanduo šildomas naudojant kitas energijos rūšis ar kurą, – kitų energijos rūšių ar kuro geriamajam vandeniui pašildyti kiekių, apskaičiuotų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, padaugintų iš jų kainų, bei pateiktos apmokėti centralizuotai tiekiamos šilumos kiekio arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką apskaičiuotų kitų energijos rūšių ar kuro kiekių karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainų, suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

8. Naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

9. Nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

10. Pajamų šaltinio pasikeitimas – įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas.

11. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka.

12. Savarankiškai dirbantys asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

13. Socialinė kortelė – dokumentas, kuriuo nepasiturintiems gyventojams suteikiama teisė pirkti maisto produktus ir kitas būtinas prekes, išskyrus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, loterijos bilietus.

14. Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.

15. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

3 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimo principai

Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais:

1) bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;

2) prieinamumo. Piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų gyvenamosios vietos;

3) socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius;

4) visapusiškumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu;

5) lygių galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos finansavimas

1. Piniginė socialinė parama, išskyrus socialinę paramą, nurodytą šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje ir devintajame skirsnyje, finansuojama ir šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatytas kreditas ir palūkanos apmokami iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

2. Piniginei socialinei paramai, nustatytai šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, gali būti panaudojama iki 4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

3. Socialinė parama šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje ir devintajame skirsnyje nurodytais atvejais finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

4. Piniginei socialinei paramai administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriama:

1) 4 procentai socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų, iš jų socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – 1,5 procento socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų. Piniginei socialinei paramai administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu nustatytas piniginei socialinei paramai administruoti skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti;

Pastaba. 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.

 

2) nuo 2 iki 4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų. Konkretų piniginei socialinei paramai administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Piniginei socialinei paramai administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu nustatytas piniginei socialinei paramai administruoti skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti.

5. Valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinei pašalpai ir kompensacijoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

6. Nepanaudotos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

ANTRASIS SKIRSNIS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR JOS TEIKIMO SĄLYGOS
 
5 straipsnis. Piniginės socialinės paramos rūšys 

Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios:

1) socialinė pašalpa;

2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).

 

6 straipsnis. Teisė į socialinę pašalpą

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:

1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui;

3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

 

7 straipsnis. Teisė į kompensacijas

1. Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;

3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

2. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio straipsnio 1 dalį turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio arba (ir)

2) geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba (ir)

3) karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

3. Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

4. Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

5. Daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

8 straipsnis. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti

1. Sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą:

1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis), tačiau ne viso darbo laiko Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

2) asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;

3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;

4) asmenys yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;

5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų slaugo ar prižiūri vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, bendrai gyvenantį (gyvenančius) asmenį (asmenis), savo ar sutuoktinio artimąjį (artimuosius) giminaitį (giminaičius), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, arba įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, bendrai gyvenančio (gyvenančių) asmens (asmenų), savo ar sutuoktinio artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių) globėju ar vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, bendrai gyvenančio (gyvenančių) asmens (asmenų), savo ar sutuoktinio artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių), kuriam (kuriems) nustatyta rūpyba, rūpintoju, arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, savo artimąjį (artimuosius) giminaitį (giminaičius), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, arba įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, ar savo artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių) globėju ar vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, ar savo artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių), kuriam (kuriems) nustatyta rūpyba, rūpintoju;

6) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;

7) yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

8) vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

9) turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

10) vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 7 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo); augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius).

2. Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:

1) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;

2) tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme ir prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.

3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

4. Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi. Globojamiems vaikams, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, piniginė socialinė parama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis skiriama atskirai kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, globojamiems vaikams piniginė socialinė parama skiriama kartu su tėvais.

5. Piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis:

1) gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje;

2) yra mokinys ar studentas iki 24 metų, kuris mokosi ir gyvena užsienio valstybėje;

3) atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;

4) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą;

5) yra vienas iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų, jeigu jo duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir jeigu jis atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;

6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba gyvenantys Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

6. Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.

7. Gyvenamąją vietą būste deklaravusių, tačiau būstą kitur nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

8. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų ir jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-150, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 10-421 (2013-01-26)

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI

 

9 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis

1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.

2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

1) pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

2) antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

3) trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

10 straipsnis. Pagrindai, kuriems esant socialinė pašalpa skiriama papildomai arba ji mažinama

1. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:

1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

2) prieš įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;

3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

*2. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:

1) kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;

2) kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;

3) kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;

4) kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;

5) gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.

*Pastaba. 10 straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo šio įstatymo (Nr. XII-329) įsigaliojimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

11 straipsnis. Kompensacijų dydis

1. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:

1) šildymo sezono metu – būsto šildymo išlaidų, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;

2) geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;

3) karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

2. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms būsto šildymo išlaidoms, jeigu naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus.

3. Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidas ir karšto vandens išlaidas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens, kitų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamų energijos ir kuro rūšių, kurių kainos reguliuojamos, taip pat geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, o kuro, kurio kainos nereguliuojamos ir už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, – pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas.

4. Apskaičiuojant geriamojo vandens išlaidas, geriamojo vandens sąnaudos įvertinamos pagal nustatytas tiekėjų kainas.

5. Jeigu namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą.

 

12 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti

1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį;

3) geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

2. Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, turinčių teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), šioms bendrai gyvenančių asmenų grupėms ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.

3. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus vienam kvadratiniam metrui naudingojo būsto ploto šildyti, vienam kubiniam metrui vandens pašildyti ir vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

4. Bendrai gyvenantiems asmenims, kurių nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste arba nuomojančiam būstą, kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį neteikiamos, apskaičiuojant naudingojo būsto ploto, geriamojo ir karšto vandens normatyvus, šiam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkanti šių normatyvų dalis nenustatoma. Vienam gyvenančiam asmeniui, kuriam kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį neteikiamos, naudingojo būsto ploto, geriamojo ir karšto vandens normatyvai nenustatomi.

 

13 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymas

1. Valstybės remiamos pajamos bendrai gyvenantiems asmenims nustatomos valstybės remiamų pajamų dydį padauginus iš bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus.

2. Piniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos yra skiriamos.

 
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS
 
14 straipsnis. Turtas

1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:

1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4 000 litų;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2 000 litų;

7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;

9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų;

11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

2. Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

 

15 straipsnis. Nekilnojamojo turto ploto normatyvai

1. Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

2. Žemės ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

1) kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

3) žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 3 hektarai.

3. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.

4. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės ploto normatyvas.

 

16 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas

1. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

2. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

4. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

6. Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje, ir piniginių lėšų normatyvą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 
PENKTASIS SKIRSNIS
PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS
 
17 straipsnis. Pajamos

1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:

1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas;

2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;

3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 6 000 litų per einamuosius kalendorinius metus;

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

11) išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo;

12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą);

13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;

14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos;

16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);

17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);

18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;

19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);

21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);

22) gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).

2. Jeigu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, šios pajamos įskaitomos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

3. Skiriant socialinę pašalpą, kompensacijos ir socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.

4. Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.

5. Piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.

6. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.

7. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat vienkartinės bei už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos.

8. Kai vienas iš tėvų vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams) išlaikyti gauna teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko (įvaikio) pilnametystės skaičiaus.

9. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

10. Pajamos, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, apskaičiuojamos sumuojant einamaisiais kalendoriniais metais gautą atlygį. Šis atlygis nelaikomas pajamų šaltinio pasikeitimu.

11. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos, gautos užsienio valiuta, perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, galiojantį pajamų lyginimo dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2414, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6968 (2012-11-24)

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

18 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

1. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:

1) pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje;

2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

3. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

4. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

 

19 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas

1. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.

2. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

3. Socialinę pašalpą gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos laikotarpiui.

4. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal šį įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, taikomas tas įstatymas, kuris suteikia teisę į didesnio dydžio piniginę socialinę paramą.

5. Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos bendrai gyvenančių asmenų grupės šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.

6. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

7. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

8. Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų ir vienam gyvenančiam asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį neteikiamos, jam vidutinės mėnesio pajamos nenustatomos, o kompensacijos skiriamos likusioms būste gyvenamąją vietą deklaravusioms ar būstą nuomojančioms bendrai gyvenančių asmenų grupėms ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims.

 
ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS

 

20 straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos

1. Dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

2. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

1) save ir bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos pobūdį;

3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę;

4) gaunamas pajamas;

5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

3. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

4. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

5. Turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.

6. Savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

7. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą.

8. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

9. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

 

21 straipsnis. Piniginės socialinės paramos skyrimas

1. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

2. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą.

3. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.

4. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

5. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas, kompensacijos skiriamos nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 3 mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.

6. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

7. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

8. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).

9. Jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

10. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.

11. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.

12. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

13. Piniginė socialinė parama šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 23 straipsnio 2 dalies 2–11 punktuose nustatytais atvejais skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės, o nutraukiama nuo informacijos iš atitinkamų institucijų gavimo mėnesio pirmos dienos.

14. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.

15. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

16. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

22 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimas

1. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

1) pinigais;

2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais būdais);

3) pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros).

2. Kompensacijos gali būti teikiamos:

1) pinigais;

2) apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurios teritorijoje apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalimis.

4. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.

5. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos.

6. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.

7. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

8. Būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

9. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip 1 litas, socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.

 

23 straipsnis. Savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą

1. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:

1) derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;

2) kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;

3) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

4) 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

5) kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą;

6) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo;

7) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;

8) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

2. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:

1) darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;

2) 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 3 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 3 mėnesiams nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama;

3) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama;

4) jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

5) jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

6) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą;

7) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;

8) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

9) 12 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;

10) patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena;

11) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

12) siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

13) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;

14) pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikti socialines paslaugas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 3, 5 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.

3. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų lėšų:

1) skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;

2) skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;

3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;

4) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

5) skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;

6) skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

7) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;

8) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

9) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;

10) nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 

24 straipsnis. Informacijos teikimas

1. Duomenis ir informaciją apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pateikti nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu privalo nemokamai teikti savivaldybių administracijoms duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti.

3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą. Be to, duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę socialinę paramą, nurodant jos neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

4. Savivaldybių administracijos užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

 
SEPTINTASIS SKIRSNIS

PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS

 

25 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos

Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:

1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);

2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;

4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

6) dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS
 
26 straipsnis. Dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas 

1. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.

3. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

 

27 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas

Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 
Pastaba. Devintasis skirsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS VYKDANT SAVARANKIŠKĄJĄ SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJĄ 
 
28 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimo vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją ypatumai

1. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybės piniginę socialinę paramą teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją.

2. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais piniginės socialinės paramos teikimo principais.

3. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama teikiama taikant šio įstatymo nuostatas tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skirsnio nuostatos.

 

29 straipsnis. Piniginės socialinės paramos vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją finansavimas

1. Piniginė socialinė parama finansuojama ir šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatytas kreditas ir palūkanos apmokami iš savivaldybės biudžeto lėšų.

2. Lėšos piniginei socialinei paramai skiriamos vadovaujantis atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.

3. Lėšų piniginei socialinei paramai finansuoti suma 2012–2014 metams skiriama 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygio.

 

30 straipsnis. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir savivaldybės administracijos kompetencija vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją

1. Savivaldybės taryba:

1) tvirtina lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodiką;

2) priima sprendimus dėl lėšų piniginei socialinei paramai įgyvendinti skyrimo;

3) tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; pajamų vertinimo laikotarpio ir pajamų apskaičiavimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui, paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų išmokėjimo procedūros); pagrindus, kuriems esant piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, piniginė socialinė parama skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdus; nepasiturinčių gyventojų grupes (patyrę socialinę riziką, nevykdantys savivaldybės tarybos nustatytų pareigų ir pan.), kurioms piniginė socialinė parama teikiama šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalies 2 punkte nustatytais būdais; minimalius neišmokamos piniginės socialinės paramos dydžius; piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas; savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų teises ir pareigas teikiant piniginę socialinę paramą.

2. Savivaldybės administracija:

1) skiria ir moka piniginę socialinę paramą ir apmoka šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatytą kreditą ir palūkanas savivaldybės gyventojams;

2) kontroliuoja piniginės socialinės paramos teikimą;

3) pasitelkia piniginę socialinę paramą gaunančius asmenis visuomenei naudingai veiklai atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

4) teikia duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę socialinę paramą, nurodydama jos neskyrimo priežastis, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

 
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
 
31 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės į socialinę paramą užtikrinimas

1. Jeigu socialinė pašalpa ar kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.

2. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 
 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

 

 

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    piniginės socialinės paramos

                                                                                    nepasiturintiems gyventojams

                                                                                                įstatymo

                                                                                    priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46).

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1892, 2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1912, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2217, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2450, 2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. spalio 1 d.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2539, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-144, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-916, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. gruodžio 1 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1572, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1611, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-359, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 9, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1184, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7437 (2010-12-11)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1230, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7797 (2010-12-28)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 7, 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. vasario 1 d.

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1502, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4144 (2011-07-13)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnis, išskyrus 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2012-01-01; 2 straipsnis galioja iki 2011-12-31.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1772, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7353 (2011-12-20)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo devintasis skirsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2414, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6968 (2012-11-24)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. balandžio 1 d.

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-150, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 10-421 (2013-01-26)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-329, 2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 21, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Piniginės socialinės paramos skyrimas įsigaliojus šiam įstatymui:

1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;

2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi įsigaliojus šiam įstatymui, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos šio įstatymo nuostatos;

3) šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.

 

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-06-04)

                  [email protected]