Įsakymas netenka galios 2021-07-01:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-338, 2021-06-03, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12758

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 521 "Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2016-11-05 iki 2021-06-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 71-3292, i. k. 103301MISAK00000337

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

 

DĖL MIŠKO SODMENŲ, medžių ir krūmų sėklų KOKYBĖS REIKALAVIMŲ

 

2003 m. liepos 8 d. Nr. 337
Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.5.2 papunkčiu:

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-728, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-04, i. k. 2016-26259

 

1. T v i r t i n u:

1.1. Miško sodmenų kokybės reikalavimus (pridedama);

1.2. Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimus (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                        Arūnas Kundrotas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337

(2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. D1-728

redakcija)

 

MIŠKO SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS

BENDROJI DALIS

 

1. Miško sodmenų kokybės reikalavimai nustato miško sodmenų (sėjinukų  ir sodinukų) kokybės, iškasimo, laikymo ir pervežimo reikalavimus.

2. Miško sodmenų kokybės reikalavimuose vartojamos sąvokos:

2.1. miško sodmenys – iš sėklinės medžiagos, sodmeninių augalų dalių arba savaiminukų išauginti sumedėję augalai, skirti miškui želdinti;

2.2. sėjinukas – išaugintas iš sėklos, nepersodintas jaunas medelis ar krūmas;

2.3. sodinukas – sodmuo, išaugintas vieną arba kelis kartus persodinus sėjinuką arba įsišaknijusią sodmeninę augalo dalį;

2.4. sodmenys su uždara šaknų sistema – sodmenys, auginami durpių paketuose, puodeliuose, maišeliuose arba kitokiose talpyklėse;

2.5. miško sodmenų siunta – vienos medžių rūšies, vienodos kilmės, kokybės ir amžiaus miško sodmenys, išauginti tomis pačiomis sąlygomis, ir siunčiami realizuoti vienu metu.

3. Simboliai ir žymėjimai:

+ – ženklas reiškia, kad sodmenys persodinti;

1 – vienmečiai sėjinukai;

1+0 – vienmečiai sėjinukai, persodinti pasibaigus pirmajam vegetacijos periodui;

1+1 – dvimečiai sodinukai (sėjinukai, persodinti pasibaigus pirmajam vegetacijos periodui ir paauginti vieną vegetacijos periodą po persodinimo);

1,5+0,5 – dvimečiai sodinukai (sėjinukai, persodinti antrojo vegetacijos periodo metu (vasarą) ir paauginti iki to paties vegetacijos periodo pabaigos);  

1K+1 – dvimečiai sodinukai (vienerius metus konteineriuose auginti sodmenys, persodinti į atvirą gruntą ir auginti jame vieną vegetacijos sezoną).

 

II SKYRIUS

SODMENŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

 

4. Sodmenų kokybė vertinama vizualiai ir matuojant. Vizualiai vertinama:

4.1. sodmenų gyvybingumas;

4.2. šaknų sistemos išsivystymas;

4.3. sumedėjimas;

4.4. pažeidimai;

4.5. stiebelio forma, šakotumas.

5. Matavimo būdu įvertinant sodmenis, jei tai atliekama inventorizacijos metu, jų kokybė nustatoma vadovaujantis Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir inventorizacijos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir inventorizacijos tvarkos“, nustatyta  tvarka. Jei sodmenų kokybės rodikliai nustatomi juos parduodant, pasirenkamas atsitiktinis bandinys, kuris sudaromas taip: kai siuntoje yra iki 1000 vienetų sodmenų – ne mažiau kaip 10 % siuntos sodmenų kiekio, kai siuntoje yra daugiau kaip 1000 vienetų sodmenų – ne mažiau 100 vienetų. Sodmenys imami iš įvairių, ne mažiau kaip iš 10, siuntos vietų. Bandinio tikrinimo rezultatai taikomi visai siuntai.

6. Vienoje sodmenų siuntoje turi būti ne  mažiau kaip 95 % sodmenų, atitinkančių visus kokybės reikalavimus.

 

III SKYRIUS

SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

7. Sodmenys turi turėti jų kilmę patvirtinančius dokumentus.

8. Sodmenys laikomi nekokybiškais, jeigu turi bent vieną iš išvardytų defektų:

8.1. neužgijusias arba nesurandėjusias žaizdas, išskyrus žaizdas, padarytas šalinant nereikalingus ūglius, taip pat žaizdas ant šakučių;

8.2. apatinė stiebelio dalis prie šaknies kalelio išlinkusi daugiau kaip 30°;

8.3. sodmenys, turintys daugiau nei 1 stiebelį;

8.4. sodmenys, turintys daugiau nei vieną paskutiniųjų metų viršūninį ūglį (išskyrus ąžuolo);

8.5. nesumedėję ūgliai ir neišsivystę viršūniniai pumpurai;

8.6. ūglis be viršūninio pumpuro (išskyrus vegetacijos metu iškastus sodmenis);

8.7. dideli, sodmenų gyvybingumui pavojingi, paskutiniųjų metų ūglio spyglių pažeidimai;

8.8. pažeistas šaknies kaklelis;

8.9. labai susisukusi arba užlenkta pagrindinė šaknis (išskyrus iš gyvašakių išaugintus sodmenis);

8.10. sodmenys be šoninių šaknų arba labai sužalotos šoninės šaknys;

8.11. sodmenys, pažeisti ligų ir kenkėjų (kai spyglių nugraužimai viršija 20 %, šaknų ir stiebelio paviršiaus – 10 %, pagrindinės šaknies ir stiebelio perimetro – 30 %);

8.12. sodmenys su pastebimais pažeidimais, atsiradusiais dėl neteisingo jų laikymo iškasus (perdžiūvę, perkaitę, surūgę, apipuvę);

8.13. sodmenų šaknų masė mažesnė kaip 1/3 antžeminės dalies masės.

9. Minimalūs realizuojamų sodmenų, auginamų atvirame grunte, matmenų reikalavimai pateikti 1 priede.

 

IV SKYRIUS

KOKYBĖS REIKALAVIMAI SODMENIMS SU UŽDARA ŠAKNŲ SISTEMA

 

10. Sodmenims su uždara šaknų sistema taikomi II ir III skyriuje nurodyti sodmenų kokybės reikalavimai, išskyrus 1 priede nurodytus minimalius matmenis.

11. Sodmenų su uždara šaknų sistema aukštis neturėtų viršyti: spygliuočių – daugiau kaip 2,5 karto konteinerio aukščio, lapuočių – 4,5 karto.

12. Sodmenys turi turėti kuokštinę šaknų sistemą. Šaknų skeletą turi sudaryti pagrindinė šaknis su taisyklingu nulaibėjimu ir visame jos ilgyje atsišakojančiomis šoninėmis šaknimis. Konteinerių tipas ir dydis turi būti toks, kad šaknų sistema nebūtų deformuota. Šaknų sistema negali būti spiralės arba kamuolio formos.

 

V SKYRIUS

SODMENŲ IŠKASIMAS

 

13. Sodmenys miškams veisti turi būti iškasami visiškai baigę arba dar nepradėję vegetuoti. Pavasarį sodmenys pradedami kasti, kai iš dirvos išeina pašalas. Rudenį iškasami lapuočių medžių ir maumedžio sodmenys, jei jie laikomi per žiemą iki pavasario, turi būti be lapų (spyglių), o jų ūgliai – sumedėję.

14. Jeigu prieš iškasant sodmenis jų šaknys buvo pakirstos, prieš sodinimą patrumpinamos tik šoninės šaknys. Prieš iškasant sodmenis, kurie bus laikomi per žiemą iki kito vegetacijos periodo, rekomenduojama juos apdoroti fungicidais prieš pelėsinius grybus.

15. Iškastus sodmenis būtina apsaugoti nuo saulės, vėjo ir šalčio.

16. Iškastus sodmenis reikia tuojau pat sudėti į lauko konteinerius arba laikinai prikasti jų iškasimo vietose. Lauko konteineriai turi būti uždengti drėgmę sulaikančia medžiaga.

17. Prikastus spygliuočių sodmenis galima laikyti ne ilgiau kaip 1 savaitę. Laikyti per žiemą galima tik šaldytuvuose ir ledainėse, kuriuose reguliuojama drėgmė ir temperatūra. Per žiemą laikomi sodmenys turi būti supakuoti specialioje taroje arba apipurkšti transpiraciją mažinančiomis medžiagomis (antitranspirantais).

 

VI SKYRIUS

SODMENŲ RŪŠIAVIMAS, MATAVIMAS IR SURIŠIMAS

 

18. Iškasti sodmenys rūšiuojami jų iškasimo vietose arba sodmenų saugyklose.

19. Sodmenų aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Sodmenų, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – iki 30 cm, aukštis matuojamas ±1 cm tikslumu; sodmenims, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – daugiau kaip 30 cm, aukštis matuojamas ± 2,5 cm tikslumu. Sodmenų storis matuojamas ± 0,5 mm tikslumu ties žemės paviršiumi. Iškastiems sodmenims šaknies kaklelio storis matuojamas pereinamoje dalyje nuo šaknų į stiebelį, kuri išsiskiria pakitusia žievės struktūra ir spalva.

20. Sodmenys surišami į ryšulius. Viename ryšulyje gali būti tik vienos sodmenų siuntos sodmenys. Sodmenų skaičius ryšuliuose parenkamas atsižvelgiant į jų dydį, kad būtų patogu juos apdoroti fungicidais ar spec. tirpaluose, apsaugančiuose nuo išdžiūvimo ir pan., transportuoti.

21. Medelynuose išrūšiuotų ir miško želdinimui ar realizacijai skirtų sodmenų šaknys turi būti patrumpintos ir pamirkytos specialiuose tirpaluose arba tyrėse, skirtose šaknų apsaugai nuo išdžiūvimo, išskyrus sodmenis, kurie per žiemą laikyti sodmenų saugyklose–šaldytuvuose.

 

VII SKYRIUS

SODMENŲ PRIKASIMAS, LAIKYMAS IR PERVEŽIMAS

 

22. Sodmenų laikymas iškasimo ir sodinimo vietose gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis laikymas – iškastų sodmenų laikymas medelynuose  ir sodinimo vietose iki 1 savaitės spygliuočių ir iki 2 savaičių lapuočių medžių rūšių. Ilgalaikis laikymas – sodmenų laikymas specialiose vietose (sniego-ledo saugyklose, rūsiuose, šaldytuvuose) rudens ir žiemos periodu iki kitos vegetacijos.

23. Sodinimo vietose uždaruose konteineriuose arba dėžėse sodmenis galima laikyti, jei jie apsaugoti nuo šutimo.

24. Laikant sodmenis trumpą laiką, jie turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir užpylimo vandeniu, graužikų ir žvėrių pažeidimo.

25. Laikant sodmenis duobėse, jų gylis turi būti toks, kad ne mažiau kaip 2/3 sodmens būtų duobėje. Į jas sodmenys dedami palaidi arba surišti į ryšulėlius, šaknų vietoje negali likti didelių tuščių erdvių, šaknys užpilamos 5–10 cm storio žemės sluoksniu. Lapuočių sodmenų stiebeliai iš dalies gali būti užpilti žemėmis.

26. Sodmenims prikasti turi būti parenkamas lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemis. Netinka sunkios, užmirkstančios dirvos, kuriose augalų šaknys sulimpa ir gali supūti. Prikasimui parinktos vietos turi būti pavėsyje.

27. Esant sausam orui, sudėti į duobes sodmenys turi būti palaistomi. Būtina  užtikrinti, kad laistant nebūtų nuplaunami žemės likučiai nuo smulkių sodmenų šaknų.

28. Specialiuose maišuose sodmenys gali būti laikomi iki 2 savaičių.

29. Sodmenys su uždara šaknų sistema laikomi pavėsyje, drėgmės kiekis substrate turi būti kontroliuojamas ir pagal poreikį palaistoma.

30. Šaldytuvuose galima laikyti visų medžių rūšių sodmenis. Jie turi būti ramybės būsenos.

31. Laikant sodmenis šaldytuvuose ilgiau kaip 8 savaites, juos reikia apipurkšti arba apdūminti fungicidais.

32. Pervežant sodmenis, jie sudedami į maišus, pakuotes, uždengiami brezentu ar kita panašia medžiaga arba kitais  būdais jie ir jų šaknys apsaugomos nuo išdžiūvimo.

 

VIII SKYRIUS

REIKALAVIMAI PASĖLIAMS IR MEDELYNE PERSODINAMIEMS SODMENIMS

 

33. Sėjinukai turi būti auginami ne tankiau nei nurodyta 2 priede.

34. Sėjinukai persodinami anksti pavasarį, neprasidėjus vegetacijai, vasarą – liepos, rugpjūčio mėnesiais, kai susiformuoja tvirtas, ryškus viršūninis ūglis su besiformuojančiu pumpuru ir vėlai rudenį, pasibaigus medžių vegetacijai.

35. Persodinamas sėjinukas yra nekokybiškas, jeigu turi bent vieną iš šių defektų:

35.1. stiebelis ir paskutiniųjų metų viršūninis ūglis pažeistas kenkėjų arba mechaniškai;

35.2. viršūninis ūglis be pumpuro arba pumpuras pažeistas;

35.3. spygliuočių medžių rūšių sėjinuko viršūnėje arba šakučių galuose yra parudavusių spyglių arba spyglių galiukų;

35.4. spygliuočių medžių rūšių sėjinuko apatinėje stiebelio dalyje parudavę spygliai užima daugiau kaip 1/3 stiebelio ilgio;

35.5. trumpas viršūninis ūglis, apaugęs trumpų ir tankių spyglių kuokštais, su susiformavusiu pumpuru;

35.6. geltoni, rudi, ar šviesiai žali sėjinuko spygliai po ilgalaikio saugojimo;

35.7. su daugiau negu vienu stiebeliu;

35.8. su daugiau negu vienu viršūniniu ūgliu;

35.9. stiebelis išlinkęs;

35.10. liemeninė šaknis su mechaniniais arba kenkėjų pažeidimais;

35.11. šaknų sistemą sudaro tik liemeninė šaknis be šoninių šaknelių;

35.12. šaknų sistema neproporcingai maža, palyginti su antžemine dalimi;

35.13. šaknų sistema su akivaizdžiais išdžiūvimo požymiais;

35.14. su storomis šakomis: jos storesnės už viršūninio ūglio storį;

35.15. suglebęs, ištįsęs, nustelbtas.

36. Visų medžių rūšių sėjinukai, kurių aukštis persodinant – 50 proc. ir daugiau mažesnis už nurodytą 1 priede, laikomi nekokybiškais.

 

__________________________

 

Miško sodmenų kokybės reikalavimų

1 priedas

 

Minimalūs realizuojamų sodmenų, auginamų atvirame grunte,  matmenų kokybės reikalavimai

 

 

Medžių rūšies arba genties pavadinimas

Amžius, m.

Minimalūs matmenys

antžeminės dalies aukštis, cm

šaknies kaklelio storis, mm

1

2

3

4

Spygliuočiai

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris L.

1

6

2

2

10

3

3

20

5

1+1

8

3,5

1+2; 2+1

15

5

Paprastoji eglė

Picea abies (L.) H. Karst.

2

14

2,5

3

24

4

1+1; 1+2; 2+1; 1,5+1,5

20

4

1,5+2,5; 2+2

25

5

2+3

40

6

Maumedis

Larix sp.

1

10

2,5

1+1; 2

20

4

1+2

35

5

Kalninė pušis

Pinus mugo Turra

2

8

2,5

2+1; 1+2

15

3,5

2+2

20

4

Lapuočiai

Paprastasis ąžuolas

Quercus robur L.

1

15

4

2

25

5

3

40

5

4

60

7

1+2; 2+1

40

5

1+3; 2+2

50

6

2+3; 3+2

70

9

Bekotis ąžuolas

Quercus petraea Liebl.

1

15

4

2

30

5

1+2; 2+1

45

6

2+2

60

8

Paprastasis bukas

Fagus sylvatica L.

Paprastasis skroblas

Carpinus betulus L.

1

10

3

2; 1+1

25

4

1+2; 2+1

35

5

1+3; 2+2

45

6

Beržas

Betula sp.

1

15

2

2; 1+1; 1,5

30

3

Paprastasis uosis

Fraxinus excelsior L.

1

10

3

2

35

6

1+1

30

6

1+2; 2+1

50

9

Paprastasis klevas

Acer platanoides L.

1

10

3

2

40

6

1+1

25

5,5

1+2; 2+1

60

8

Juodalksnis

Alnus glutinosa (L.) Gaertn.

1

15

3

2; 1+1

40

7

Mažalapė liepa

Tilia cordata Mill.

1

10

3

2

30

4

1+1

30

5

1+2; 2+1

50

7

Kalninė guoba

Ulmus glabra Huds.

1

10

3

2

30

5

3

60

8

1+1

30

7

1+2; 2+1

50

6

Paprastasis skirpstas

Ulmus carpinifolia Gleditsch.

Paprastoji vinkšna

Ulmus laevis Pall.

1

10

3

1+1

25

5

1+2

45

6

Drebulė

Populus tremula L.

1

20

4

1+1

50

8

 

_____________________________

 

Miško sodmenų kokybės reikalavimų

2 priedas

 

 

Didžiausias leistinas sėjinukų tankis atviro grunto medelynuose

 

Medžio gentis

Didžiausias leistinas sėjinukų tankis 1 m2

1

2

Pušis

Pinus L.

600

Eglė

Picea A. Dietr.

1100

Maumedis

Larix Mill.

650

Ąžuolas

Quercus L.

110

Beržas

Betula L.

300

Uosis

Fraxinus L.

200

Klevas

Acer L.

300

Alksnis

Alnus Mill.

300

Bukas Fagus L., skroblas Carpinus  L.

400

Liepa

Tilia L.

250

Guoba, skirpstas, vinkšna

Ulmus L.

400

 

 

_______________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337

 

MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Šie Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato medžių ir krūmų sėklų, skirtų miško ir urbanistiniams sodmenims auginti, kokybės reikalavimus.

2. Pagrindinės Reikalavimų sąvokos:

2.1. kenksmingi organizmai – tai augalų ligos ir kenkėjai (virusai, bakterijos, grybai, nematodai, vabzdžiai, erkės ir kiti organizmai bet kokioje vystymosi fazėje), piktžolės ir jų sėklos, galinčios padaryti pastebimą žalą augalams ir augalinei produkcijai ir užkrėsti augalų augimo vietas;

2.2. sėklų daigumas – sėklų pajėgumas dygti, išreikštas sudygusių sėklų procentu per tam tikrą laiko tarpą. Nustatomas daiginimo metodu atitinkamomis sąlygomis laboratorine įranga;

2.3. sėklų dygimo energija – sudygusių sėklų procentas per tam tikrą bendro daiginimo laiko dalį. Šis rodiklis apibūdina sėklų dygimo spartą bei vienodumą ir nustatomas sėklų daiginimo metu;

2.4. sėklų drėgnumas – tai vandens kiekis sėklose, išreikštas procentais nuo tiriamojo bandinio pradinės masės;

2.5. sėklų gyvybingumas – gyvų sėklų procentas nuo bendro sėklų kiekio tiriamajame bandinyje, nustatomas dažant gemalus indigokarminu, jodo tirpalu arba tetrazoliu;

2.6. sėklų gerumas – pilnavidurių sveikų sėklų su tai rūšiai būdingos spalvos gemalais ir endospermais procentas tiriamajame bandinyje, nustatomas pjaustymo metodu;

2.7. sėklų kokybė – tai sėklų sėjamųjų savybių visuma, apibūdinanti jų tinkamumą sėjai;

2.8. sėklos ortodoksai – medžių ir krūmų sėklos, kurias galima išdžiovinti iki 10 % drėgnumo ir mažiau, nesusilpninant jų gyvybingumo;

2.9. sėklų siunta – tiksliai apibrėžtas vienos rūšies, kilmės bei kokybės sėklų kiekis, kuriam išduotas jų kokybę patvirtinantis dokumentas;

2.10. sėklos rekalcitrantai – medžių ir krūmų sėklos, netoleruojančios išdžiūvimo ir išlaikančios gyvybingumą tik turėdamos savyje pakankamą minimalų vandens kiekį;

2.11. sėklų švarumas – tiriamosios rūšies švarių sėklų kiekis, išreikštas procentais nuo visos siuntos masės.

 

II. KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

3. Pagrindinės sėklų sėjamosios savybės yra: daigumas, dygimo energija, gyvybingumas, gerumas, drėgnumas, 1000 sėklų svoris, švarumas.

4. Pagal daigumą, gyvybingumą, gerumą ir švarumą sėklos skirstomos į tris kokybės klases – I, II, III, atsižvelgiant į 1 lentelėje pateiktus reikalavimus. Kai kurioms riboto išplitimo medžių ir krūmų rūšių sėkloms nurodytos ne kokybės klasės, o žemutinės kokybinių rodiklių ribos. Tiriant 1 lentelėje nenurodytų medžių ir krūmų sėklas, pateikiami tik faktiniai sėjamųjų savybių tyrimo rezultatai.

 

1 lentelė. Sėklų kokybės reikalavimai

 

 

Medžių ir krūmų rūšys

Kokybės klasės

Daigumas, gyvybingumas, gerumas, ne mažiau kaip, %

Švarumas, ne mažiau kaip, %

1. Aktinidija margalapė

Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.

 

I

II

III

90

75

55

 

91

2. Alyvos

Syringa spp.

I

II

III

80

70

50

 

90

3. Aronijajuodavaisė

Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott

 

I

II

III

95

80

60

 

88

4. Ąžuolas paprastasis

Quercus robur L.

 

I

II

III

85

70

50

 

95

5. Ąžuolas raudonasis

Quercus rubra L.

 

I

II

III

85

70

50

 

95

6. Baltalksnis

Alnus incana (L.) Moench.

 

I

II

III

40

25

10

 

50

7.Bukas paprastasis

Fagus sylvatica L.

 

I

II

III

80

70

50

 

90

8. Cidonija paprastoji

Cydonia oblonga Mill.

 

I

II

III

95

85

70

 

91

9. Citrinvytis kininis

Schisandra chinensis (Turcz.) Baill.

 

I

II

III

85

70

50

 

91

10. Drebulė

Populus tremula L.

 

I

II

III

80

70

50

 

85

11. Eglė baltoji

Picea glauca (Moench) Voss

I

II

III

60

40

20

 

90

12. Eglė dygioji

Picea pungens Engelm.

 

 

-

 

50

 

90

13. Eglė paprastoji

Picea abies (L.) H. Karst.

 

I

II

III

85

75

60

 

90

14. Erškėtis

Rosa spp.

 

I

II

III

80

70

50

 

95

15. Gledičija tridyglė

Gleditsia triacanthos L.

 

I

II

III

95

75

55

 

93

16. Gudobelė švelnioji

Crataegus mollis

Torr. et A.Gray Scheele

I

II

III

45

30

25

 

90

17. Gudobelė miškinė

Crataegus rhipidophylla Gand.

 

I

II

III

55

35

25

 

91

18. Gudobelė vėduoklinė

Crataegus flabellata (Bosc) K..Koch

 

I

II

III

50

45

40

 

96

19. Gudobelė vienapiestė

Crataegus monogyna Jacq.

 

I

II

III

70

50

30

 

95

 

20. Ieva Makio

Padus maackii (Rupr.)

Kom. et. Aliss.

I

II

III

90

45

35

 

96

21. Ieva paprastoji

Padus avium Mill.

 

I

II

III

90

70

60

 

94

22. Ieva vėlyvoji

Padus serotina (Ehrh.) Borkh.

I

II

III

80

70

50

 

95

23. Jazminas darželinis

Philadelphus coronarius L.

 

I

II

III

50

45

35

 

50

24. Juodalksnis

Alnus glutinosa (L.) Gaertn.

 

I

II

III

50

30

10

 

65

 

25. Kadagys paprastasis

Juniperus communis L.

 

I

II

III

50

35

20

 

93

26. Kaštonas paprastasis

Aesculus hippocastanum L.

 

I

II

III

95

75

60

 

94

27. Karagana paprastoji

Caragana arborescens Lam.

 

I

II

III

80

70

50

 

95

28. Kaulenis

Cotoneaster spp.

I

II

III

90

75

50

 

95

29. Kėnis kaukazinis

Abies nordmanniana (Steven) Spach

I

II

III

55

45

25

 

83

30. Kėnis europinis

Abies alba Mill.

 

I

II

III

45

30

10

 

84

31. Klevas ginalinis

Acer ginnala Maxim.

 

I

II

III

80

70

55

 

86

32. Klevas paprastasis

Acer platanoides L.

 

I

II

III

85

75

60

 

93

33. Klevas platanalapis

Acer pseudoplatanus L.

 

I

II

III

85

65

45

 

88

34. Klevas sidabrinis

Acer saccharinum L.

 

I

II

III

95

90

75

 

92

35. Klevas totorinis

Acer tataricum L.

 

I

II

III

95

80

70

 

87

36. Klevas trakinis

Acer campestre L.

 

I

II

III

75

55

40

 

88

37. Klevas uosialapis

Acer negundo L.

 

I

II

III

90

80

65

 

90

38. Kriaušė

Pyrus spp.

 

I

II

III

90

75

60

 

85

39. Kukmedis europinis

Taxus baccata L.

I

II

III

80

70

50

 

90

40 . Lanksva japoninė

Spiraea japonica L.f.

 

I

II

III

80

60

50

 

96

41. Lanksva plikoji

Spiraea cinerea Label

 

I

II

III

80

60

50

 

96

42. Lazdynas paprastasis

Corylus avellana L.

 

I

II

III

90

70

55

 

96

43. Lazdynas turkinis

Corylus colurna L.

 

I

II

III

80

70

60

 

96

44. Liepa didžialapė

Tilia platyphyllos Scop.

 

I

II

III

75

60

40

 

90

45. Liepa mažalapė

Tilia cordata Mill.

 

I

II

III

80

70

50

 

90

46. Ligustras paprastasis

Ligustrum vulgare L.

 

I

II

III

90

70

55

 

88

47. Mahonija dyglialapė

Mahonia aquifolium Purch Nutt.

 

I

II

III

90

85

75

 

96

48. Maumedis europinis

Larixdecidua Mill.

 

I

II

III

40

20

10

 

81

49. Maumedis japoninis

Larix kaempferi (Lamb.) Carriere

I

II

III

30

14

5

 

90

50. Maumedis plačiažvynis

Larix eurolepis A.Henry

 

I

II

III

40

30

20

 

80

 

51. Medlieva kanadinė

Amelanchier canadensis (L.) Medik.

 

I

II

III

95

70

60

 

83

52. Medlieva varpotoji

Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch

 

I

II

III

95

70

60

 

90

53. Meškytė baltauogė

Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake

 

I

II

III

80

70

50

 

95

54. Obelis miškinė

Malus sylvestris (L.) Mill.

 

I

II

III

90

80

70

 

90

55. Obelys (išskyrus miškinę)

Malus spp.

 

I

II

III

90

80

65

 

90

56. Ožekšnis europinis

Euonymus europaea L.

 

I

II

III

90

80

70

 

95

57. Ožekšnis karpotasis

Euonymus verrucosa Scop.

 

I

II

III

90

80

70

 

95

58. Pocūgė didžioji

Pseudotsuga menziesii (Mirb.)

Franco

I

II

III

70

50

30

 

90

59. Ptelija trilapė

Ptelea trifoliata L.

 

I

II

III

95

85

70

 

94

60. Pušis Bankso

Pinus banksiana Lamb.

 

I

II

III

90

80

65

 

90

61. Pušis juodoji

Pinus nigra J. F. Arnold

 

I

II

III

90

80

55

 

90

62. Pušis kalninė

Pinus mugo Turra

 

I

II

III

95

80

70

 

93

63. Pušis paprastoji

Pinus sylvestris L.

 

I

II

III

90

80

60

 

92

64. Pušis veimutinė

Pinus strobus L.

 

I

II

III

90

80

60

 

93

65. Pūkenis europinis

Cotinus coggygriaScop.

 

I

II

III

95

80

55

 

96

66. Pupmedis paprastasis

Laburnum anagyroides Medik.

 

I

II

III

90

65

50

 

90

67. Puskiparisis Lausono

Chamaecyparis lawsoniana

(Murray bis) Parl.

I

II

III

45

30

15

 

85

68. Pūslenis putinalapis

Physocarpus opulifolius (L.) Maxim.

 

I

II

III

90

70

60

 

96

69. Putinas paprastasis

Viburnum opulus L.

 

I

II

III

95

85

65

 

98

70. Putinas sodinis

Viburnum lantana L.

 

I

II

III

90

70

55

 

98

71. Raugerškis Tunbergo

Berberis thunbergii DC.

 

I

II

III

90

70

40

 

94

72. Riešutmedis juodasis

Juglans nigra L.

 

I

II

III

95

80

65

 

99

73. Riešutmedis pilkasis

Juglans cinerea L.

 

I

II

III

95

75

65

 

98

74. Robinija baltažiedė

Robinia pseudoacacia L.

 

I

II

III

90

70

50

 

95

75. Sausakrūmis šluotinis

Sarothamnus scoparius

(L.) Wimm. ex W. D. J. Koch

I

II

III

85

70

60

 

96

76. Sausmedis paprastasis

Lonicera xylosteum L.

 

I

II

III

90

85

60

 

93

77. Sausmedis totorinis

Lonicera tatarica L.

 

I

II

III

98

75

55

 

96

78. Sedula baltoji

Cornus alba L.

 

I

II

III

90

80

70

 

85

79. Sedula geltonoji

Cornus mas L.

 

I

II

III

95

80

70

 

98

80. Sedula palaipinė

Cornus sericea L.

 

I

II

III

90

80

70

 

85

81. Sedula raudonoji

Cornus sanguinea L.

 

I

II

III

90

80

70

 

85

82. Serbentas auksuotasis

Ribes aureum Push

 

I

II

III

95

80

60

 

95

83. Serbentas kalninis

Ribes alpinum L.

 

I

II

III

95

80

55

 

94

84. Skirpstas paprastasis

Ulmus minor Mill.

 

I

II

III

80

70

60

 

70

85. Skroblas paprastasis

Carpinus betulus L.

 

I

II

III

70

50

30

 

90

86. Slyva skėstašakė

Prunus divaricata Ledeb.

I

II

III

80

70

50

 

95

87. Svarainis japoninis

Chaenomeles japonica (Thunb.)

Lindl. ex Spach

I

II

III

90

80

70

 

90

88. Šaltalankis dygliuotasis

Hippophae rhamnoides L.

 

I

II

III

90

65

40

 

91

89. Šeivamedis juoduogis

Sambucus nigra L.

 

I

II

III

80

70

50

 

90

90. Šeivamedis raudonuogis

Sambucus racemosa L.

 

I

II

III

80

70

50

 

90

91. Šermukšnis

Sorbusspp.

 

I

II

III

90

85

55

 

90

92. Tuja didžioji

Thuja plicata Donn ex D. Don

 

I

II

III

60

40

20

 

70

93. Tuja vakarinė

Thuja occidentalis L.

 

I

II

III

60

40

20

 

70

94. Tulpmedis gelsvažiedis

Liriodendron tulipifera L.

 

-

 

5

 

88

95. Uosis

Fraxinus spp.

 

I

II

III

80

70

50

 

90

96. Vinkšna paprastoji

Ulmus laevis Pall.

 

I

II

III

85

70

50

 

75

97.Vynvytis penkialapis

Parthenocissus quinquefolia (L.)

Planch.

 

 

-

 

 

40

 

 

97

98. Vyšniaveltininė

Cerasus tomentosa(Thunb.) Wall.

 

I

II

III

95

75

70

 

99

99. Žagrenis rūgštusis

Rhus typhina L.

I

II

III

70

50

30

 

85

100. Žilakrūmis siauralapis

Elaeagnus angustifolia L.

 

I

II

III

95

85

60

 

94

101. Žilakrūmis amerikinis

Elaeagnus commutata Bernh.

 

I

II

III

95

90

75

 

96

Pastaba. Sėklų kokybės reikalavimai beržui karpotajam (Betula pendula Roth) ir beržui plaukuotajam (Betula pubescens Ehrh.) nepateikti, nes jų kokybė tiriama svėrinių metodu.

 

5. Sėklos tiriamos daiginimo, dažymo, pjaustymo ir rentgenografiniu metodais. Sėkloms, turinčioms ilgą dygimo periodą, taikomas dažymo arba pjaustymo metodas. Dažymo metodas naudojamas ir tais atvejais, kai norima greitai gauti informaciją apie sėklų kokybę.

6. Sėklos turi būti normaliai išsivysčiusios, būdingos tai rūšiai spalvos, nesupelijusios, be pašalinių kvapų.

7. Sėklų siuntose negali būti kenksmingų organizmų, nurodytų Valstybinės augalų apsaugos tarnybos patvirtintame sąraše.

 

III. SĖKLŲ LAIKYMAS, TARA IR GABENIMAS

 

8. Kiekvienos rūšies sėkloms laikyti turi būti naudojama atitinkama tara, patalpos ir gabenimo būdas, atsižvelgiant į jų atsparumą išdžiūvimui, todėl sėklos skiriamos į dvi grupes – ortodoksus ir rekalcitrantus. Didžioji dalis medžių ir krūmų sėklų priklauso ortodoksų grupei. Rekalcitrantų grupė labai negausi. Jai priskiriami platanalapio ir cukrinio klevo sparnavaisiai, paprastojo, bekočio ir raudonojo ąžuolo gilės bei paprastojo kaštono vaisiai.

9. Išskiriami šie kankorėžių, vaisių ir sėklų laikymo būdai: hermetiška tara, riboto pralaidumo orui tara, orui pralaidi tara bei krūvos ir aruodai.

9.1. Hermetiška tara:

- užsandarinti stikliniai indai ir stiklainiai;

- užsandarinti arba užvirinti skardiniai indai;

- užsandarinti plastikiniai indai;

- užlydyti polietileno maišai.

Plastikiniai indai ir skardinė tara turi būti pagaminti iš sėkloms nekenksmingos medžiagos arba padengti sėkloms nekenksminga apsaugine plėvele. Polietileno maišai turi būti iš šalčiui atsparios plėvelės. Hermetiškuose induose laikomos sėklos – ortodoksai, kurios toleruoja stiprų išdžiovinimo laipsnį.

9.2. Riboto pralaidumo orui tara – tai įvairios medinės, plastikinės ir metalinės statinės, daugiasluoksniai popieriniai maišai ir krepšiai, taip pat atviri ar nesandariai uždengti stiklainiai. Šioje taroje laikomas mažas tūris (iki 100 litrų) sėklų rekalcitrantų.

9.3. Orui pralaidi tara:

- medinės ir plastikinės dėžės ažūrinėmis sienelėmis;

- vytelių ir vielinės pintinės;

- vienasluoksniai krepšiai ir popieriniai maišai;

- natūralios ir sintetinės medžiagos tinklo maišai.

Šioje taroje turi būti laikomos mažo tūrio (iki 100 litrų) kankorėžių, vaisių siuntos, taip pat visos padidintą vandens kiekį turinčios sėklos. Joje taip pat gali būti saugomos stratifikuojamos sėklos.

9.4. Krūvose ir aruoduose galima laikyti didesnio nei 100 litrų tūrio kankorėžių, vaisių siuntas ir padidintą vandens kiekį turinčias sėklas. Krūvos ilgis ir plotis neribojamas, tai priklauso nuo turimų sėklų atsargų dydžio ir galimybės ją prižiūrėti, tačiau krūvos aukštis ribojamas. Drėgnos sėklos, vaisiai ir spygliuočių smulkūs kankorėžėliai (tujų, baltosios eglės ir kt.) negali būti supilami storesniu kaip 15 cm sluoksniu. Šviežiai surinkti eglės ir pušies kankorėžiai laikomi ne aukštesnėse kaip 50 cm krūvose. Galima didinti krūvos aukštį išdžiūvusių lapuočių rūšių sėklų ir spygliuočių smulkių kankorėžėlių – iki 40 cm, o eglės ir pušies kankorėžių – iki 1,5 m, su sąlyga, kad jie bus vėdinami ir periodiškai maišomi.

10. Gabenimas ir laikymas:

10.1. Hermetiškoje taroje sėklos gali būti laikomos nevėdinamoje aplinkoje. Laikomoms mažiau kaip 2 metus sėkloms turi būti užtikrinta patalpų temperatūra ne daugiau kaip 15°C. Kai sėklos laikomos iki 10 metų, optimali temperatūra turi būti nuo 0°C iki – 4°C, o, laikant ilgiau kaip 10 metų, – nuo – 10°C iki – 15°C.

10.2. Riboto pralaidumo orui taroje laikomos sėklos turi būti nuolat vėdinamos, patalpos drėgnumas turi būti 60%–70%, kad rekalcitrantų grupės sėklos galėtų išlaikyti atitinkamą drėgnumą. Tai taikoma ir stratifikuojamoms sėkloms. Taip pat turi būti užtikrinama nuo – 3°C iki 5°C temperatūra. Riboto pralaidumo taroje galima transportuoti ir su substratu stratifikuojamas sėklas.

10.3. Laikant orui pralaidžioje taroje ir krūvose kankorėžius, vaisius ir sėklas, patalpos turi būti intensyviai vėdinamos ir sausos, užtikrinant oro patekimą į visus jų sluoksnius. Leidžiama nepastovi temperatūra nuo – 3°C iki 25°C. Spygliuočių kankorėžių ir lapuočių rūšių ortodoksų grupės vaisius, išskyrus buko, leidžiama laikyti ir aukštesnėje, bet ne didesnėje kaip 35°C temperatūroje su sąlyga, kad jie bus intensyviai vėdinami. Orui pralaidi tara, kurioje laikomi kankorėžiai, vaisiai ar sėklos, negali būti tarpusavyje suglausta. Gabenant kankorėžius, vaisius ar sėklas, laikomus orui pralaidžioje taroje arba supiltus į krūvas, juos reikia apsaugoti nuo lietaus.

________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-317, 2008-06-09, Žin., 2008, Nr. 68-2598 (2008-06-14), i. k. 108301MISAK00D1-317

Dėl aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 337 "Dėl Miško sodmenų, medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimų" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-728, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-04, i. k. 2016-26259

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 337 „Dėl Miško sodmenų, medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimų“ pakeitimo