Suvestinė redakcija nuo 2011-06-05 iki 2013-07-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 26-1072, i. k. 102233GISAK00000034

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 34

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais, žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 460 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (Žin., 2000, Nr. 1-20; 2001, Nr. 64-2367) patvirtintų Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.10 punktu,

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Veislinių telyčių vertinimo taisykles;

1.2. Karvių vertinimo taisykles;

1.3. Karvių eksterjero vertinimo taisykles;

1.4. Bulių vertinimo pagal palikuonių mėsos produkciją taisykles;

1.5. Mėsinių veislių galvijų vertinimo taisykles;

1.6. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisykles.

2. Pavedu:

2.1. galvijų vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti valstybiniams veislininkystės inspektoriams;

2.2. įsakymo vykdymo kontrolę Tarnybos viršininko pavaduotojui A. Šileikai.

3. Laikau netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1999 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl mėsinių veislių apskaitos dokumentų ir veislynų bei veislinių bandų vertinimo laikinų taisyklių“.

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Veislinės telyčios vertinamos jas atrenkant karvių bandos pakaitai arba siekiant nustatyti jų veislinę vertę pardavimo metu.

2. Veislines telyčias vertina ir jų veislinę vertę nustato karvių ir telyčių apskaitą tvarkantis kontrolės asistentas. Telyčios vertinimo priežiūrą vykdo atitinkamo rajono gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos vadovas. Telyčios grynaveisliškumui įvertinti reikalingus duomenis teikia ir vertinime turi teisę dalyvauti atitinkamos pripažintos galvijų veislininkystės institucijos atstovas.

3. Telyčių veislinė vertė nustatoma remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės ir kontrolės asistento pateiktais telyčios svėrimo arba matavimo duomenimis.

4. Veislinės telyčios vertinamos 100 balų sistema pagal kilmę, augimo spartą (svorį) ir eksterjerą (1 lentelė).

1 lentelė. Veislinių telyčių vertinami požymiai ir jų įvertinimas balais

Eil. Nr.	Požymiai	Balai
1.	Kilmė	60
2.	Augimo sparta	20
3.	Eksterjeras	20

II. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL KILMĘ

5. Pagal kilmę telyčios vertinamos atsižvelgiant į veislingumą, motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo duomenis.

6. Telyčių veislingumas vertinamas pagal jų kilmės atitikimą LR žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl Kilmės knygų nuostatų“ patvirtintus pieninių galvijų kilmės knygų atskirų skyrių reikalavimus.

2 lentelė. Telyčių įvertinimas pagal veislingumą

Atitikimas kilmės knygos skyrių	Maksimalus balų skaičius
A	10
B	7
C	4
Papildomas skyrius	1

7. Veislinių telyčių vertinimas pagal motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo rezultatus:

7.1. tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų produkcijos, padaugintos iš 2, ir pieno riebalų produkcijos sumą. Tikrinamųjų bulių dukterims už tėvo veislinę vertę skiriama 15 balų. Maksimalus įvertinimas – 24 balai; (3 lentelė);

7.2. motinos du produktyvumo rodiklius:

7.2.1. pieno riebalų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos galvijų populiacijos paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio;

7.2.2. pieno baltymų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos veislių grupės paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio;

7.2.3. skaičiuojant motinos pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos vidurkius, pirmos laktacijos duomenys dauginami iš koeficiento 1,2, antros laktacijos – iš koeficiento 1,1;

7.2.4. jei motinos pieno baltymų produkcija yra ištirta ne visose laktacijose, tai vidutinė pieno baltymų produkcija skaičiuojama iš tų laktacijų, kuriose buvo tirti pieno baltymai;

3 lentelė. Veislinių telyčių vertinimo pagal tėvų produktyvumo rodiklius skalės

Tėvas		Motina
balai	tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų x2 ir pieno riebalų suma, kg	balai	motinos vidutinis produktyvumas procentais nuo populiacijos paskutinių trijų kontrolės metų vidurkio (pagal riebalus ir baltymus atskirai)
10	iki 1,5	1	iki 80
11	1,6–3,0	2	81–84
12	3,1–4,5	3	85–88
13	4,6–6,0	4	89–92
14	6,1–7,5	5	93–96
15	7,6–9,0	6	97–100
16	9,1–10,5	7	101–104
17	10,6–12,0	8	105–108
18	12,1–13,5	9	109–112
19	13,6–15,0	10	113–116
20	15,1–16,5	11	117–120
21	16,6–18,0	12	121–124
22	18,1–19,5	13	125 ir daugiau
23	19,6–21,0
24	daugiau kaip 21,0

7.2.5. paskutinių trejų užbaigtų kontrolės metų juodmargių bei žalųjų ir žalmargių veislių grupių vidurkiai taikomi vertinant telyčias nuo kitų metų sausio mėnesio. Pavyzdžiui, 2003 metais taikomi 1999–2000 ir 2000–2001, ir 2001–2002 produktyvumo kontrolės metais buvusių vidutinio produktyvumo rodiklių vidurkiai: juodmargių – 209 kg pieno riebalų ir 160 kg baltymų; žalųjų ir žalmargių – 198 kg pieno riebalų ir 152 kg baltymų. Pavyzdžiui, jeigu vertinamos juodmargės telyčios motinos vidutinė pieno riebalų produkcija buvo 240 kg, baltymų – 170 kg, tai už riebalų produkciją bus skiriama 10 balų (240 kg: 209 kg x 100 = 115 proc.), už baltymų produkciją – 8 balai (170 kg: 160 kg x 100 =106 proc.). Už motinos produktyvumą iš viso bus skiriama:

10 + 8 = 18 balų;

7.2.6. maksimalus įvertinimas pagal motinos pieno riebalų ir baltymų produkciją – po 13 balų, iš viso – 26 balai.

III. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ

8. Veislinės telyčios pagal augimo spartą vertinamos pagal jų svorį (4 lentelė priede) 12, 18 mėn. amžiaus arba pardavimo metu, perskaičiavus svorį artimesniam iš priede nurodytų amžiaus variantų. Paskutinio svėrimo ar svorio pardavimo metu duomenys gali būti naudojami apskaičiuoti svoriui į priekį ne daugiau kaip 2 mėn. (Pavyzdžiui, jei telyčia paskutinį kartą buvo sverta 15,5 mėn. amžiaus, t. y. 2,5 mėn. iki 18 mėn. amžiaus, tai ji vertinama pagal 12 mėn. amžiaus svorį). Maksimalus balų skaičius už šį požymį – 20.

9. Telyčių svoris atskirais, aukščiau nurodytais, amžiaus mėnesiais nustatomas jas pasvėrus, o nesant galimybės pasverti, – pagal kūno matmenis.

IV. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL BENDRĄ KŪNO IŠSIVYSTYMĄ, EKSTERJERĄ

10. Veislinių telyčių eksterjeras vertinamas pagal 10 taškų skalę.

11. Vertinama pagal bendrą kūno išsivystymą, atskirų kūno dalių proporcingumą, spalvą, tipingumą veislei, eksterjero požymius: krūtinės platumą, kūno gilumą, galūnes, pieno tipo ryškumą, užpakalio platumą ir kt.

12. Veislinė telyčia tvirto kūno sudėjimo, tipinga veislei, gerai išreikštu pieno tipu, be eksterjero trūkumų, vertinama maksimaliu taškų skaičiumi – 10.

13. Veislinei telyčiai skiriami taškai gali būti sumažinti nuo 1 iki 5 priklausomai nuo trūkumų skaičiaus ir pasireiškimo laipsnio už šiuos eksterjero trūkumus:

13.1. bendri kūno trūkumai: buliška galva, dviguba ketera, stogo formos užpakalis, labai įlinkęs juosmuo, aukštas uodegos prisegimas, ryškus krūtinės įsmaugimas už menčių, nebūdinga veislei spalva;

13.2. galūnių trūkumai: alkūnės išskėstos į šalis, priekinės kojos suglaustos ties riešo sąnariais, minkštos čiurnos, užpakalinės galūnės suglaustos ties kulno sąnariu („X“ forma) ar perdaug nutolusios („O“ forma), „kardiškas“ arba perdaug status „drambliškas“ užpakalinių kojų pastatymas.

14. Įvertinus veislinės telyčios eksterjerą, gauti taškai dauginami iš koeficiento 2 ir sumuojami į bendrą įvertinimą balais.

15. Veislinės telyčios, atsižvelgiant į jų bendrą įvertinimą balais, skirstomos į 4 grupes:

I – 100–80 balų (labai geros);

II – 79–70 balų (geros);

III – 69–60 balų (vidutinės);

IV – 59 ir mažiau (žemiau vidutinių).

16. Labai gerai, gerai ir vidutiniškai įvertintas telyčias rekomenduojama skirti galvijų bandos pakaitai ir pardavimui veislei. Veislinių telyčių įvertinimo duomenys panaudojami nustatant jų veislinės vertės priedą pardavimo metu.

4 lentelė. Veislinių telyčių vertinimas pagal svorį

	juodmargės								žalosios ir žalmargės
Balai	amžius mėn.								amžius mėn.
	12	18	19	20	21	22	23	24	12	18	19	20	21	22	23	24
	svoris, kg								svoris, kg
10	iki 260	iki 350	iki 360	iki 370	iki 380	iki 390	iki 400	iki 410	iki 250	iki 340	iki 350	iki 360	iki 370	iki 380	iki 390	iki 400
11	267	357	367	377	387	397	407	417	256	346	356	366	376	386	396	406
12	274	364	374	384	394	404	414	424	262	352	362	372	382	392	402	412
13	281	371	381	391	401	411	421	431	268	358	368	378	388	398	408	418
14	288	378	388	398	408	418	428	438	274	364	374	384	394	404	414	424
15	295	385	395	405	415	425	435	445	280	370	380	390	400	410	420	430
16	302	392	402	412	422	432	442	452	286	376	386	396	406	416	426	436
17	309	399	409	419	429	439	449	459	292	382	392	402	412	422	432	442
18	316	406	416	426	436	446	456	466	298	388	398	408	418	428	438	448
19	323	413	423	433	443	453	463	473	304	394	404	414	424	434	444	454
20	330 ir>	420 ir>	430 ir>	440 ir>	450 ir>	460 ir>	470 ir>	480 ir>	310 ir>	400 ir>	410 ir>	420 ir>	430 ir>	440 ir>	450 ir>	460 ir>

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

KARVIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 84/419, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis.

1. Karves vertina ir jų veislinę vertę nustato pieninių galvijų bandos apskaitą tvarkantis kontrolės asistentas ir kiti galvijų veislininkystės specialistai, kuriems gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliota institucija yra suteikusi teisę vykdyti atitinkamos karvių bandos produktyvumo kontrolę, prižiūrint atitinkamo rajono gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos vadovui.

2. Karvės vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės gautais duomenimis ir kitais oficialiais galvijų veislininkystės apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose.

3. Karvės įvertinamos po pirmos ne trumpesnės kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistemą (1 lentelė) pagal šiuos požymius: veislingumą, tėvų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes.

1 lentelė. Karvių vertinami požymiai ir jų maksimalus įvertinimas balais

POŽYMIAI	BALAI
Veislingumas	5
Tėvų veislinė vertė	10
Produktyvumas	40
Eksterjeras	30
Melžimo lengvumas	5
Temperamentas	3
Vaisos savybės	7

4. Pagal kilmę karvės vertinamos atsižvelgiant į veislingumą ir tėvų veislinę vertę.

Karvių veislingumas vertinamas pagal jų atitikimą kilmės knygų atskirų skyrių reikalavimus (2 lentelė).

2 lentelė. Karvių įvertinimas pagal veislingumą

ATITIKIMAS KILMĖS KNYGOS SKYRIŲ	BALAI
A	5
B	4
C	3
Papildomas skyrius	1

5. Karvių tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo įvertinimo rezultatus, t. y. baltymų kg x2 ir riebalų kg sumą (3 lentelė).

3 lentelė. Įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę

RODIKLIAI	BALAI
	1	2	3	4	5	6
Motinos produktyvumas per geriausią laktaciją, kg	4000–4500	4501–5000	5001– 5500	5501 ir >	x	x
Tėvo įvertinimas: baltymų kg x2 ir riebalų kg suma	1–7	8–14	15–21	22–28	29–35	36 ir >

6. Pagal produktyvumą karvės vertinamos naudojantis 4 lentele. Karvių produktyvumo vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš skaičiuojant kelių laktacijų pieno riebalų ir baltymų produkcijos vidutinį kiekį, pirmos laktacijos riebalų ir baltymų produkcija dauginama iš koeficiento 1,2, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,1.

4 lentelė. Karvių vertinimas pagal pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visų laktacijų vidurkį

PIENO RIEBALAI		PIENO BALTYMAI
Kilogramai	Balai	Kilogramai	Balai
iki 140	1	iki 100	5
141–160	2	101–110	6
161–180	3	111–120	7
181–200	4	121–130	8
201–220	5	131–140	9
221–240	6	141–150	10
241–260	7	151–160	11
261–280	8	161–170	12
281–300	9	171–180	13
301 ir daugiau	10	181–190	14
		191–200	15
		201–210	16
		211–220	17
		221–230	18
		231–240	19
		241 ir daugiau	20

7. Karvės produktyvumas tos pačios bandos kitų karvių atžvilgiu vertinamas pagal jos pieno riebalų ir baltymų (atskirai) vidutinės produkcijos per visas laktacijas santykį su bandos vidutine pieno riebalų ir baltymų produkcija per paskutinius užbaigtus kontrolės metus, procentais. Balai nustatomi pagal 5 lentelėje pateiktą pieno riebalų ir baltymų skalę, juos susumuojant.

5 lentelė. Karvių vertinimas pagal santykinį karvių produktyvumą vidutinio bandos produktyvumo atžvilgiu

RIEBALŲ IR BALTYMŲ PRODUKCIJA atskirai procentais nuo bandos vidurkio	Balai
iki 80	1
81–95	2
96–110	3
111–125	4
126 ir daugiau	5

8. Karvių eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos galvijų veislės ekspertas arba tikrinamųjų bulių dukterų eksterjero vertintojai pagal Karvių eksterjero vertinimo metodiką. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į kompleksinį įvertinimą.

9. Melžimo lengvumas vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (6 lentelė).

6 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas

Rodikliai	Balai
	1	2	3	4	5
Melžimo greitis, kg/min:
po pirmo apsiveršiavimo	1,2 ir <	1,3–1,7	1,8–1,9	2,0–2,1 arba > 2,5	2,2–2,5
po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų	1,4 ir <	1,5–1,9	2,0–2,1	2,2–2,4 arba > 3,0	2,5–3,0

10. Karvės temperamentas vertinamas melžimo metu pagal 5 taškų skalę (7 lentelė).

Temperamento įvertinimo taškai dauginami iš koeficiento 0,6 ir sumuojami į kompleksinį karvės įvertinimą.

7 lentelė. Karvių temperamento įvertinimo skalė

ELGSENA	TAŠKAI
Labai nerami, agresyvi, melžiant spardosi, agresyvi kitų karvių atžvilgiu	1
Nerami fiksuojant, vertinant ir atliekant veterinarinius darbus, agresyvi kitų karvių atžvilgiu	2
Nerami, kai melžia ir atlieka kitus veiksmus svetimi žmonės, sunkiau atleidžia pieną	3
Rami melžiant, vedant, fiksuojant, gali ne iškarto atleisti pieną	4
Labai rami	5

Temperamento įvertinimo taškai dauginami iš koeficiento 0,6 ir sumuojami į kompleksinį karvės įvertinimą.

11. Karvių vaisos savybės vertinamos pagal vidutinę servis periodo trukmę po apsiveršiavimo iki apvaisinimo, remiantis pirminės zootechninės apskaitos duomenimis (7 lentelė).

7 lentelė. Vaisos savybių vertinimas

SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS	balai
171 ir daugiau	1
151–170	2
131–150	3
111–130	4
91–110	5
71–90	6
iki 70	7

12. Pagal surinktą balų skaičių karvės skirstomos į šias grupes:

1 – labai geros karvės (81–100 balų);

2 – geros karvės (80–71 balas);

3 – vidutinės karvės (70–61 balas);

4 – prastesnės už vidutines karves (60 ir mažiau balų).

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių

veislininkystės priežiūros tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos viršininko

2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1A-15

KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatas.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu. Vertinant karves šiuo metodu, kiekvienas linijinis požymis vertinamas atskirai tarp kraštutinių biologinių nukrypimų pagal skalę nuo 1 iki 9 taškų, neatsižvelgiant į požymio naudingumą ar kitokią selekcinę reikšmę. Vertinant karvių eksterjero linijinius požymius, įvertinami ir jų bendrai apibūdinami požymiai (pagal skalę nuo 71 iki 99 taškų), įmitimas, eisena, jeigu karvės laikomos nepririštos, ir temperamentas.

2. Eksterjero vertinimas yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, karvės amžiaus, laikotarpio po apsiveršiavimų, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos pagal ICAR reikalavimus.

3. Karvių eksterjero atskirų požymių svertinius koeficientus pateikia galvijų atitinkamų populiacijų galvijų veisimo programas vykdančios asociacijos.

II. ATSKIRŲ EKSTERJERO LINIJINIŲ POŽYMIŲ VERTINIMAS

4. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 20 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipiškumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:

4.1. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;

4.2. galūnės: užpakalinių kojų forma, užpakalinių kojų pastatymo kampas, kulno sąnarys, nagos aukštis (pėdos kampas), eisena;

4.3. tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, priekinių ir užpakalinių spenių išsidėstymas, spenių ilgis ir storis, tešmens gylis, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas.

5. Karvių eksterjero linijinių požymių, jų įvertinimo skalė, kraštutinės ribos ir svertiniai koeficientai atskirų požymių grupių bendram įvertinimui pateikiami 1 lentelėje. (Svertiniai koeficientai juodmargių, žalmargių ir holšteinų galvijų atskirų požymių grupių bendram įvertinimui procentais, kur kūnas ir tipas 30 %, galūnės 30 %, tešmuo 40 %.)

1 lentelė. Linijiniai požymiai.

Požymiai	Vertinimo skalė
	1	9
Kūno bendro išsivystymo požymiai:
1. Aukštis	Matuojamas cm
2. Krūtinės plotis	siauras	platus
3. Kūno gylis	negilus	gilus
4. Pieninis tipas	neryškus	ryškus
5. Įmitimas	prastas	per riebus
6. Užpakalio plotis	siauras	platus
7. Užpakalio kampas	pakeltas	nuleistas
Galūnių požymiai:
1. Užpakalinių kojų forma	X formos	lygiagrečios
2. Užpakalinių kojų kampas	tiesus	sulenktas
3. Kulno sąnarys	sausas	paburkęs
4. Nagos aukštis (pėdos kampas)	žemas (smailus)	aukštas (status)
5. Eisena	bloga	gera
Tešmens požymiai:
1. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas	silpnas	tvirtas
2. Priekinių spenių išsidėstymas	platus	siauras
3. Spenių ilgis	trumpi	ilgi
4. Spenių storis	ploni	stori
5. Tešmens gylis	gilus	negilus
6. Tešmens užpakalinės dalies aukštis	žemas	aukštas
7. Tešmens raiščio tvirtumas	silpnas	stiprus
8. Užpakalinių spenių išsidėstymas	platus	siauras

6. Vertinant karves fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje.

KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo SKALĖS

1. Aukštis

Atskaitos taškas: matuojama nuo žemės iki aukščiausio kryžmens taško.

1 Žemas                           (1,30 cm)

5 Vidutinis                      (1,42 cm)

9 Aukštas                        (1,54 cm)

Vertinimo skalė: 1,30–1,54 cm; už tašką 3 cm (už 3 cm taškas).

2. Krūtinės plotis

Atskaitos taškas: vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.

1–3                                Siauras

4–6                                Vidutinis

7–9                                Platus

Vertinimo skalė: 13–29 cm; už tašką 2 cm.

(pav.) 1	(pav.) 5	(pav.) 9

3. Kūno gylis

Atskaitos taškas: tai atstumas nuo viršutinės stuburo keteros iki liemens apačios, ties paskutiniu šonkauliu – giliausias taškas. Jis priklauso nuo gyvulio ūgio.

1–3                                Negilus

4–6                                Vidutinis

7–9                                Gilus

Vertinimo skalė: gyvulys vertinamas vizualiai, atsižvelgiant į bendras kūno proporcijas.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                    9

4. Pieninis tipas

Atskaitos taškas: šonkaulių kampas ir jų išskėtimas (išlinkimas). Nepatikimas požymis.

1–3                                Silpnai išskėsti (išlinkę)

4–6                                Vidutiniškai išskėsti (išlinkę)

7–9                                Labai išskėsti (išlinkę)

Vertinant šonkaulių išlinkimą, kartu galima įvertinti ir tarpšonkaulinių tarpų dydžius. Kai šonkauliai neišlinkę – tarpai siauri, kai šonkauliai išlinkę – tarpai didesni.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                      9

5. Kūno įmitimo vertinimas

Vertinamas karvės įmitimas ir kūno stovis.

Atskaitos taškas:

1–3                                Liesas

4–6                                Vidutinis

7–9                                Nutukęs

Vertinant nuo 1 iki 6  dažniausiai vertinamos strėnos, o uodegos pašaknys yra svarbus vertinant aukštesniu balu (7 – 9).

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

6. Užpakalio plotis

Atskaitos taškas: atstumas tarp dviejų sėdynkaulio kaulų.

1–3                                Siauras

4–6                                Vidutinis

7–9                                Platus

Vertinimo skalė: 10–26 cm; už tašką 2 cm (už 2 cm taškas).

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

7. Užpakalio kampas

Atskaitos taškas: vertinamas kampas nuo klubagumbio iki sėdynkaulio.

1 Aukštas sėdynkaulis                              (+4 cm)

2                                                                (+2 cm)

3 Lygu                                                       (+0 cm)

4 Mažas kampas                                        (-2 cm)

5 Vidurkis                                                 (-4 cm)

6                                                                (-6 cm)

7                                                                (-8 cm)

8                                                                (-10 cm)

9 Stipriai nuleistas                                     (-12 cm)

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

8. Užpakalinių kojų forma

Atskaitos taškas: užpakalinių kojų forma.

1                  Ypatingai nukreiptos į šalis

5                  Truputį nukreiptos į šonus

9                  Lygiagrečios

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

9. Užpakalinių kojų kampas

Atskaitos taškas: vertinamas priekinis kulno kampas.

1–3                Tiesus                                  (160 laipsnių)

4–6                Vidutinis                             (147 laipsniai)

7–9                Pjautuvo formos                  (134 laipsniai)

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

10. Kulno sąnario kokybė

Vertinama iš užpakalio ir iš šono. Žiūrimas kulno sąnario storumas, grubumas ir paburkimas.

1 – Labai grubus, storas, paburkęs

3 – Grubus, paburkęs

5 – Vidutinio storumo

7 – Nestoras, paburkimo nematyti

9 – Siauras, sausas sąnarys.

(pav.) 1	(pav.) 5	(pav.) 9

11. Nagos aukštis ir pėdos kampas

Atskaitos taškas: matuojamas užpakalinės dešiniosios nagos priekinės dalies kampas nuo pagrindo iki apynagės plaukų.

1–3              Labai smailus kampas

4–6              Vidutinis kampas

7–9              Labai status

Matavimo skalė: 1 = 15 laipsnių; 5 = 45 laipsniai; 9 = 65 laipsniai.

Jeigu nagos kampą išmatuoti sunku dėl perdaug gilaus kraiko, mėšlo sluoksnio ar nagų tvarkymo – galima remtis vertinant tik apynagės plaukų linijos kampą.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

12. Judėjimas

Atskaitos taškas: vertinamos kojos ir nagos pastatymas, žingsnio ilgis ir kryptis.

1–3                  Stiprus šlubavimas ir trumpas žingsnis

4–6                  Silpnas šlubavimas ir vidutinis žingsnis

7–9                  Nešlubuoja ir ilgas žingsnis

Šlubavimas – tai kojos statymas nukrypstant nuo tiesios judėjimo linijos. Vertinamos tik nepririštai laikomos karvės. 9 balais įvertinama tada, kai užpakalinės kojos statomos tiesiai į priekį, perkeliant kūno svorį priešakinei kojai.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

Atskaitos taškas: priekinės tešmens dalies prisitvirtinimas prie pilvo sienos. Šis vertinimas nėra patikimas.

1–3                Silpnai prisitvirtinęs ir nukaręs

4–6                Vidutiniškai prisitvirtinęs

7–9                Ypatingai tvirtas, prigludęs prie papilvės

Esant matomiems priekinės tešmens dalies prisitvirtinimo skirtumams iš skirtingų pusių, vertinama prasčiau atrodanti pusė. Taip įvertinamas tik sveikas tešmuo.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

14. Priekinių spenių išsidėstymas

Atskaitos taškas: vertinama priekinių spenių padėtis nuo tešmens ketvirčio centro.

1–3                Ketvirčio išorėje

4–6                Ketvirčio viduryje

7–9                Ketvirčio viduje

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

15. Spenių ilgis

Atskaitos taškas: priekinių spenių ilgis.

1–3 Trumpi

4–6 Vidutiniai

7–9 Ilgi

Matavimo skalė: 1–9 cm; už tašką 1 cm.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

16. Spenių storis

Atskaitos taškas: priekinių spenių storis.

1–3 Trumpi

4–6 Vidutiniai

7–9 Ilgi

Matavimo skalė: 1,5–3,9 cm; po  +0,3 cm už tašką.

17. Tešmens gylis.

Atskaitos taškas: atstumas nuo žemiausios tešmens vietos grindų atžvilgiu, matuojant kulkšnies lygyje.

1   Žemiau kulkšnies

2   Kulkšnies lygyje

5   Vidurkis

9   Seklus

Matavimo skalė: lygis = 2 (0 cm); už tašką 3 cm.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

18. Tešmens užpakalinės dalies aukštis

Atskaitos taškas: vertinamas atstumas nuo apatinės vulvos dalies iki tešmens liaukinio audinio pradžios. Jis priklauso nuo gyvulio aukščio.

1–3 Labai žemas

4–6 Vidutinis

7–9 Aukštas

Matavimo skalė: matuojamas tarpas tarp vulvos apačios ir kulkšnies sąnarių vidurio; vidurkis vertinamas 4 (29 cm); už tašką 2 cm.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

19. Tešmens raiščio tvirtumas

Atskaitos taškas: tešmens įsmaugimo gylis vertinamas ties tešmens  dugno užpakaline dalimi.

1 Išgaubtas į grindis                          (+1 cm)

2                                                        (+0,5 cm)

3                                                        (+0 cm)

4 Nežymiai įgaubtas                          (-1 cm)

5                                                        (-2 cm)

6                                                        (-3 cm)

7 Giliai įsirėžęs                                  (-4 cm)

8                                                        (-5 cm)

9                                                        (-6 cm)

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

20. Užpakalinių spenių išsidėstymas

Atskaitos taškas: vertinama užpakalinių spenių padėtis nuo ketvirčio centro.

1–2 Ketvirčio išorėje

4–6 Ketvirčio viduryje

7–9 Ketvirčio viduje

Vertinimo skalė: vertinama remiantis populiacija, kai vertinimas 4 balais prilyginamas spenių padėčiai ties ketvirčio viduriu.

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

Bendrai apibūdinami požymiai

Bendrasis apibūdinimas apima karvės linijinį vertinimą ir apibūdinimą lyginant su standartu. Bendrasis apibūdinimas yra vertinamas linijiniu būdu nuo 71 iki 99. Įvertinus taškais, gali būti nustatytos šios kategorijos:

Kategorija	Vertinimas
65–74	Patenkinamai
75–79	Gerai
80–84	Gerai su pliusu
85–89	Labai gerai
90–99 (ir daugiau)	Puikiai

Galimi visi įvertinimai nuo 71 iki 99, tačiau pirmos laktacijos karvių įvertinimas negali būti didesnis nei 89, sumuojant visus bendruosius požymius.

Apibūdinami bendrieji požymiai	Vertinamos kūno dalys
1. Kūnas	Užpakalis, aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis ir kryžkaulio padėtis yra svarbūs vertinant kūną.
2. Pieningumo stiprumas	Pieniningumo požymių stiprumas nustatomas bendrai vertinant: kūno stovį, šonkaulių formas, keterines ataugas, kūno gylį, krūtinės ir užpakalio plotį.
3. Tešmuo	Atliekamas bendras tešmens vertinimas, atsižvelgiant į tešmens ir spenių prisitvirtinimą, tešmens raištį ir tešmens gylį.
4. Kojos ir nagos	Vertinama kojų laikysena ir kaulų bei nagų kokybė, ir judėjimas.
Galutinis vertinimas	Bendras karvės vertinimas apskaičiavimo būdu sujungiant atskirus apibūdinamus požymius.  Juodmargių ir žalmargių populiacijose gali būti skirtingos svertinės dalys, kurias pateikia atitinkamų populiacijų asociacijos.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

1 priedas. Neteko galios nuo 2011-06-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin. 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

2 priedas. Neteko galios nuo 2011-06-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin. 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m.

gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIŲ MĖSOS PRODUKCIJĄ TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos naudojantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. BULIUKŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI

1. Buliai pagal palikuonių mėsos produkciją įvertinti kontrolinio penėjimo stotyse.

2. Iš kelių ūkių atrenkama po 8 įvertinamo buliaus, 4-8 savaičių amžiaus, sveikus, normaliai išsivysčiusius palikuonis - buliukus.

3. Pirmaveršių karvių buliukai įvertinimui neimami.

4. Buliukų masė gimus turi būti artima veislės vidurkiui.

5. Jų kilmė patikslinama pagal kraujo grupes arba kitais metodais.

6. Išvežant buliukus iš ūkio surašomas aktas, kuriame nurodoma kiekvieno buliuko inventoriaus numeris, gimimo data, spalva, masė pirmąją amžiaus dieną ir išvežimo metu, nuo gimimo iki išvežimo sugirdytas pieno kiekis, motinos bandos ir kilmės knygos numeriai, veislė, amžius, masė, tėvo vardas ir inventorinis bei VKK numeriai.

7. Kontrolinio penėjimo stotyje vedama galvijų prieauglio apskaitos knyga.

8. Buliukai iki 6 mėn. amžiaus laikomi palaidi, o vėliau pririšti.

II. ŠĖRIMAS IR PAŠARŲ APSKAITA

9. Suėstų pašarų apskaita vykdoma nuo 120 dienų iki 500 amžiaus dienų. Iki 6 mėn. buliukai šeriami pagal 1 schemą, o nuo 6 mėn. iki auginimo pabaigos - pagal 2 schemą.

10. Visiems buliukams turi būti sugirdytas vienodas neseparuoto pieno kiekis (natūralios formos arba sušertas miltelių pavidalu, perskaičiuojant į regeneruotą pieną), įskaitant ir augintojo ūkyje sugirdytą pieno kiekį. Pienas kiekvienam gyvuliui matuojamas individualiai prieš girdymą.

11. Koncentratai sveriami kiekvienam šėrimui visai buliukų grupei

12. Šienas normuojamas grupiniai. Siloso ir žalios masės duodama ėsti iki soties.

13. Nuo 120 d. iki 500 d. amžiaus suėsto siloso arba žalios masės kiekis nustatomas atliekant kas dvi savaites dvi dienas iš eilės įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių kontrolinius svėrimus.

III. AUGIMO IR VYSTYMOSI KONTROLĖ

14. Buliukai sveriami pradėjus kontrolinį penėjimą 119 amžiaus dieną ir iki metų amžiaus vieną kartą per du mėnesius. Vyresni kaip l metų amžiaus buliukai iki 500 d. amžiaus sveriami kiekvieną mėnesį. Buliukai sveriami praėjus ne mažiau kaip 3 val. po šėrimo.

15. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, buliukai išmatuojami. Matuojama: aukštis ties ketera, aukštis ties kryžiumi, įstrižas liemens ilgis (lazda), krūtinės apimtis, užpakalio pusinė apimtis (Gregori matavimas), spiralinis kumpio matmuo (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubikaulio iki sėdynkaulio). Išmatavus nustatomas raumeningumas (vizualiai) 1-9 taškais, 0,5 taško tikslumu.

IV. KONTROLINIS SKERDIMAS

16. Vieno buliaus skerdžiami 4 buliaus palikuonys, kurie pagal masę ir amžių labiausiai atitinka grupės vidurkį. Buliukai skerdžiami po 24 alkinimo valandų prieš tai kiekvieną individualiai pasvėrus. Tris valandas prieš skerdimą gyvuliams neleidžiama prieiti prie vandens.

17. Paskerdus nustatoma šiltos skerdienos masė, skerdienos kokybė ir riebalingumas 1-5 taškais pagal Lietuvos standartą "Galvijų skerdenos". Kairiojoje skerdenos puselėje nustatoma klubo - šlaunies dalies masė ir minkštų dalių išeigoje.

V. PALIKUONIŲ MĖSOS PRODUKCIJOS VERTINIMAS

18. Vertinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija įvertinama pagal tokius reikalavimus:

- masė 500 d. amžiaus;

- priesvoris per parą nuo gimimo iki 500 d. amžiaus;

- pašarų sąnaudos priesvorio vienetui nuo 120 iki 500 d.

amžiaus;

- raumeningumas;

- skerdenos išeiga;

- skerdienos klasė;

- skerdienos riebalingumas;

- ilgiausiojo nugaros raumens plotas;

- klubo - šlaunies dalies išeiga;

- minkštųjų dalių išeiga iš klubo - šlaunies dalies.

1 schema. Buliukų šėrimo iki 6 mėnesių amžiaus schema (vidutinis masės priaugimas per parą 900-950 g)

Amžius		Masė laiko tarpio pabaigoje, kg	Pašarų davinys per parą
Mė- ne- siai	Pienas, kg		Koncen- tratai, kg	Šienas, kg	Sultingieji pašarai, kg	Mineraliniai pašarai
	Nenugriebtas		Nugrie- btas				Druska, g	Kreida, g
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
1	1-5		6
	6-15		7	Pratinami iki soties
	16-25		8
	26-30	57	6	2	0,1	-"-		5
						-"-
2	31		5	3	0,1	-"-		7	10
	32		5	3	0,1	-"-		-"-	-"-
	33		5	3	0,2	-"-		-"-	-"-
	34		4	4	0,2	-"-		-"-	-"-
	35		5	3	0,3	-"-		-"-	-"-
	36		3	5	0,3	-"-		-"-	-"-
	37		3	5	0,4	-"-		-"-	-"-
	38		2	6	0,4	-"-		-"-	-"-
	39		2	6	0,4	-"-		-"-	-"-
	40		2	6	0,5	-"-		-"-	-"-
	41-45		-	8	0,5	-"-		-"-	-"-
	46-50		-	8	0,6	-"-		-"-	-"-
	51-55		-	8	0,6	-"-		-"-	-"-
	56-60		-	8	0,7	-"-		-"-	-"-
	61-65			8	0,8	-"-		10	20
	66-70			8	1,0	-"-		-"-	-"-
	71-75			8	1,1	Pratinami iki soties		10	20
	76-80			8	1,2	-"-		-"-	-"-
	81-85			8	1,3	-"-		-"-	-"-
	86-90	111		8	1,3	-"-		-"-	-"-
	91-95			8	1,4	-"-		-"-	-"-
	96-100			8	1,5	-"-		-"-	-"-
	101- 105			6	1,7	-"-		-"-	-"-
	106- 110			5	1,8	-"-		-"-	-"-
	111- 115			4	2,0	-"-		-"-	-"-
	116- 119	139		3	2,2	-"-		-"-	-"-
Iš viso per 4 mėn. 250 622 99,7 820 1590

Kombinuotojo pašaro veršeliams l kg turi 12 MJ apykaitinės energijos, 180-185 g žaliųjų proteinų, 159-162 g virškinamųjų proteinų, ne daugiau kaip 7 proc. ląstelienos, 5,1-10,1 g kalcio, 6,2-7,3 g fosforo, 9,1-10,4 g lizino, 2,4-2,5 g triptofano, 5,3- 6,1 g metionino, 10 000 TV vitamino A, 2000 TV vitamino D.

2. schema. Buliukų šėrimo nuo 120 iki 500 d. schema (vidutinis priaugimas per parą 1000-1100 g)

Pašarai	Amžiaus dienos
	120-180	181-270	271-360	361-500
Kombinuotasis pašaras, kg	2,5*	3,0**	3,5**	4,0***
Sienas, kg	1,5	2,0	2,5	3,0
Silosas, kg	iki soties	iki soties	iki soties	iki soties
Šienainis, kg***	iki soties	iki soties	iki soties	iki soties
Žalia masė, kg	iki soties	iki soties	iki soties	iki soties
Trikalcio fosfatas, g	20	30	40	50
Laižomoji druska	pagal poreikį	pagal poreikį	pagal poreikį	pagal poreikį

* - kombinuotojo pašaro kokybė kaip ir veršeliams iki 119 dienų;

** - kombinuoto pašaro buliukams l kg sausos medžiagos turi būti 11,4 MJ apykaitinės energijos, 176 g žaliųjų proteinų, 150 g virškinamųjų proteinų, 4,7 g kalcio, 6,2 g fosforo, 4,8 g lizino, 2,1 g triptofano, 2,1 g metionino, 8000 TV vitamino A, 1500 TV vitamino D;

*** - jeigu šeriama kokybišku šienainiu, buliukams šieno galima neduoti.

_____________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos naudojantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. TELYČIŲ VERTINIMAS

1. Telyčių veislinė vertė nustatoma pagal kilmę, svorį 210 ir 365 d. amžiaus.

2. Jeigu gimusios telyčaitės nesveriamos, tai jų svoris nustatomas pagal atitinkamos veislės vidutinį svorį (1 priedas). Priesvoris iki 210 d. parodo motinos pieningumą, o priesvoris nuo 210 iki 365 d. jos pačios produktyvumą. Telyčių svorį ir priesvorius nustato augintojas.

II. KARVIŲ VERTINIMAS

3. Karvės vertinamos po pirmo ir trečio apsiveršiavimo, praėjus 2–9 mėnesiams.

4. Karves vertina komisija, sudaryta iš asociacijos atstovo ir gyvulių augintojo.

5. Karvės vertinamos pagal kilmę, atitikimą veislės tipui, raumeningumą, eksterjerą, stambumą.

6. Atitikimas veislės tipui, raumeningumas ir eksterjeras vertinami 1–9 taškais:

1 – labai blogas;

2 – blogas;

3 – nepatenkinamas;

4 – pusėtinas;

5 – vidutinis;

6 – patenkinamas;

7 – geras;

8 – labai geras;

9 – puikus.

7. Karvių stambumas vertinamas: ST – stambi; V – vidutinio stambumo; SM – smulki.

III. BULIUKŲ VERTINIMAS

8. Vertinami tik grynaveisliai buliukai.

9. Vertinimui pateikiami buliukai turi būti su apynasriu vedžioti arba turėti nosies žiedą. Buliukai vertinami ne jaunesni kaip 11 ir ne vyresni kaip 18 mėn. amžiaus. Su lyties organų defektais buliukai nevertinami.

10. Buliukus augintojo prašymu vertina komisija. Komisiją sudaro Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Jos nariais gali būti asmenys, gerai pažįstantys tą veislę ir žinantys jos ypatumus. Komisijos sudėtis tokia: asociacijos atstovas, gerai pažįstantis veisles, gyvulio laikytojas, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas arba patyręs tos veislės gyvulių augintojas.

11. Buliukų veislinė vertė pagal nuosavą produktyvumą vertinama pagal mėsingumą ir kitus požymius. Mėsingumas nustatomas pagal priesvorį nuo gimimo iki vertinimo ir raumeningumą, kuris vertinamas 1–9 taškų sistema. Kiti požymiai yra atitikimas pageidaujamam tipui ir eksterjeras. Šie požymiai irgi vertinami 1–9 taškais. Vertinimas taškais atliekamas prisilaikant 5 punkte numatytų kriterijų.

12. Suminis buliukų veislinės vertės rodiklis yra veislinės vertės indeksas, kuris skaičiuojamas pagal formulę:

I = ±P-K±R±T±S + 100;

čia I – buliuko indeksas;

± P – priesvorio nuo gimimo iki vertinimo dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais, kuris nustatomas taip:

R– raumeningumas, kuris nustatomas taip:

Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-35,	-28,1	-21,0	-14,0	-7,0	0,0	+7,0	+14,0	+21,0
T – tipas Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-4,1	-3,3	-2,5	-1,6	-0,8	0,0	+0,8	+1,6	+2,5
S – skeletas (eksterjero vertinimo taškai)	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-17,1	-13,6	-10,2	-6,8	-3,4	0,0	+3,4	+6,8	+10,2

K – koeficientas 0,049

13. Buliukai sveriami gimus, nujunkant ir vertinimo metu. Iš gautų duomenų apskaičiuojamas buliuko svoris 210 ir 365 dienų amžiaus. Jeigu gimęs veršelis nesvertas, tai imamas sąlyginis vidutinis tos veislė gimusio veršelio svoris.

14. Nevertinti iki 18 mėnesių amžiaus buliukai gali būti vertinami vėliau. Šiuo atveju veislinės vertės indeksas neskaičiuojamas.

IV. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ KOMPLEKSINĖS VERTĖS NUSTATYMAS

15. Kompleksinę mėsinių galvijų veislinę vertę nusako kilmės knygos skyrius, į kurį jie įrašyti.

16. Parduodant veislinius gyvulius visi nustatyti jo veislinę vertę apibūdinantys rodikliai įrašomi į kilmės pažymėjimą.

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Buliai, naudojami spermai kaupti, vertinami dviem metodais:

1.1. palikuonys auginami kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje standartinėmis sąlygomis;

1.2. palikuonys auginami natūraliomis ūkio sąlygomis.

2. Vertinami kergimui naudojami buliai.

II. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, ĮVERTINIMAS AUGINANT PALIKUONIS KONTROLINIO AUGINIMO (PENĖJIMO) STOTYJE STANDARTINĖMIS SĄLYGOMIS

3. Spermai kaupti naudojami tik grynaveisliai pagal palikuonis įvertinti buliai.

4. Buliui įvertinti imama iš kelių ūkių po 10 jo palikuonių buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus. Buliukų grupės vertinimo laikotarpis – 120–500 amžiaus dienų. Tuo laikotarpiu vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai gauna iki soties, o kombinuotųjų pašarų – po 1 kg 100 kg gyvulio masės. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Buliukai pasveriami 119 amžiaus dieną ir po to iki metų amžiaus sveriami kas 2 mėnesius, o po metų – kiekvieną mėnesį. Buliukai sveriami prieš rytinį šėrimą arba 3 val. po šėrimo.

5. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, įvertinamas jų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys, atrenkama po 5 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Klubo–šlaunies morfologinei sudėčiai ir mėsos cheminėms bei fizinėms–cheminėms savybėms įvertinti atrenkamos 3 skerdienų kairiosios puselės.

6. Raumeningumas nustatomas vertinant vizualiai taškais nuo 1 iki 9. Kontrolinis skerdimas atliekamas po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Kontrolinio skerdimo metu nustatoma gyvulio masė po 24 alkinimo valandų, šiltos skerdienos masė, kategorija pagal standartą, klubo–šlaunies masė, minkštų audinių išeiga klubo-šlaunies dalyje, ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniuoju šonkauliu.

7. Mėsos kokybei įvertinti imamas bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9–11 šonkauliais. Nustatoma raumens cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, proteinai, riebalai, pelenai) ir fizinės-cheminės savybės (švelnumas, vandens rišlumas, pH, spalva, mėsos baltymų visavertiškumas).

8. Tikrinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:

8.1. kiekybiniai:

masė 500 d. amžiaus;

priesvoris per parą nuo 120 iki 500 amžiaus dienų;

pašarų sąnaudos priesvorio vienetui;

raumeningumas;

skerdenos išeiga;

skerdienos klasė;

klubo-šlaunies išeiga;

minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies;

ilgiausiojo nugaros raumens plotas;

8.2. kokybiniai:

sausosios medžiagos;

proteinai;

riebalai;

mėsos pH;

spalva;

kietumas;

vandens rišlumas;

baltymų visavertiškumas.

III. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, VERTINIMAS PALIKUONIS AUGINANT NATŪRALIOMIS ŪKIO SĄLYGOMIS

9. Kai kuriais atvejais spermai kaupti naudojami buliai gali būti įvertinami pagal duomenis, sukauptus auginant jų palikuonis natūraliomis ūkio sąlygomis. Tuo tikslu įvertinama ne mažiau kaip 30 buliaus palikuonių. Palikuonys turi būti imami mažiausiai iš 3 ūkių. Nustatomi visi rodikliai, taikomi vertinant kryžminimui naudojamų bulių palikuonis, išskyrus pašarų sąnaudas. Priesvoris nustatomas iš 500 d. amžiaus ir gimimo masės skirtumo. Kontroliniams skerdimams iš kiekvieno ūkio imama po tris buliukus, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Klubo-šlaunies dalis ir „raumeninė akis“ nustatoma iš dviejų kiekvieno ūkio gyvulių skerdenų, o mėsos kokybė – atrenkant po vieną artimą vidurkiui iš kiekvieno ūkio.

10. Spermai kaupti naudojamų bulių veislinė vertė nustatoma pagal tirtų požymių pasireiškimo palikuonyse laipsnį, atsižvelgiant į jų selekcinę bei ekonominę svarbą.

IV. KERGIMUI NAUDOJAMŲ MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS

11. Mėsinių veislių galvijų veislynuose visi naudojami buliai turi būti įvertinti arba vertinami pagal palikuonis.

12. Grynaveislių mėsinių veislių bulių įvertinimui į kontrolinio penėjimo arba auginimo stotį atrenkama po 8 vertinamojo buliaus palikuonis – grynaveislius buliukus 210 d. amžiaus. Buliukai laikomi palaidi po keturis gyvulius garde. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m² ploto. Šėrimo kontrolė vykdoma nuo 220 d. iki 400 dienų amžiaus. Buliukai šeriami grupėmis pagal standartizuotus racionus (1, 2 ir 3 lentelės). Koncentruoti pašarai normuojami: jų duodama 1 kg 100 kg gyvulio masės, o žolinių pašarų – iki soties. Suėstų pašarų kiekis nustatomas vieną kartą per dvi savaites dvi dienas iš eilės sveriant įdedamą pašarą ir nesuėstus jo likučius.

13. Vertinamųjų bulių palikuonių masė nustatoma pradedant juos tikrinti (220 dienų) ir baigiant (400 dienų amžiaus).

14. Dėl mėsinių veislių gyvulių brangumo grynaveisliai mėsinių veislių buliukai gali būti neskerdžiami, o įvertinami pagal tokius rodiklius:

masė 220 ir 400 dienų amžiaus;

priesvoris per parą 0–220 ir 221– 400 dienų amžiaus;

pašarų sąnaudos priesvorio vienetui;

tipas;

raumeningumas;

eksterjeras;

stambumas;

veislinės vertės indeksas.

15. Tipas, raumeningumas, eksterjeras įvertinami 1–9 taškų sistema. Stambumas įvertinamas požymiais: stambus, vidutinio stambumo, smulkus.

16. Remiantis išvardytų rodiklių įvertinimo duomenimis, buliuko veislinės vertės indeksas skaičiuojamas pagal formulę:

I = ±P-K±R±T±S+100;

čia: I – buliaus indeksas;

± P – priesvorio nuo 200 iki 400 dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais;

R– raumeningumas, kuris nustatomas taip:

Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-35,1	-28,1	-21,0	-14,0	-7,0	0,0	+7,0	+14,0	+21,0
T – tipas Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-4,1	-3,3	-2,5	-1,6	-0,8	0,0	+0,8	+1,6	+2,5
S – skeletas Vertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-17,1	-13,6	-10,2	-6,8	-3,4	0,0	+3,4	+6,8	+10,2

K – koeficientas = 0,049

17. Buliaus veislinė vertė nustatoma pagal selekcionuojamų požymių pasireiškimo laipsnio palikuonyse vidurkį.

18. Vykdant gilesnę selekciją, atliekamas tikrinamųjų bulių palikuonių kontrolinis skerdimas. Taikant tą pačią metodiką, apskaitomi tokie patys rodikliai, kaip ir bulių, kurie naudojami spermai kaupti, palikuonių.

19. Bulių palikuonių, auginamų stotyje, įvertinimą atlieka stoties specialistas, dalyvaujant mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovui, gerai išmanančiam veislės ypatumus, ir turinčiam patirtį tos veislės gyvulių augintojui.

1 lentelė. Vidutinės 7– 8 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

Rodikliai	Priesvoris, g
	800 – 900		901 – 1000		1001–1100
	Amžius, mėn.
	7	8	7	8	7	8
1	2	3	4	5	6	7
Masė laikotarpio
pabaigoje, kg	213	240	232	260	240	270
Sausos
medžiagos, kg	4,8	5,5	5,3	6,0	5,7	6,5
Pašariniai vienet.	5,2	5,8	5,7	6,4	6,1	6,7
Apykaitos energija,
MJ	51,1	57,0	56,0	62,7	59,5	66,8
Žalieji proteinai, g	706	870	819	878	915	1035
Virškinamieji
proteinai, g	594	650	616	657	695	775
Žalioji ląsteliena, g	986	1153	1026	1156	1165	1364
Krakmolas, g	637	825	762	900	852	1060
Cukrus, g	423	440	460	470	527	564
Žali riebalai, g	302	315	315	316	356	365
Valgomoji druska, g	28	30	30	32	33	35
Kalcis, g	45	50	45	50	46	52
Fosforas, g	27	30	32	35	33	37
Siera, g	18	20	21	24	24	28
Geležis, mg	346	380	365	395	370	410
1	2	3	4	5	6	7
Varis, mg	36	40	45	50	54	60
Cinkas, mg	175	190	180	195	185	200
Manganas, mg	280	320	308	350	338	360
Kobaltas, mg	4,5	5,0	4,8	5,2	5,1	5,5
Jodas, mg	1,9	2,2	2,1	2,4	2,4	2,6
Karotinas, mg	140	155	160	170	155	190
Vitaminas D, tūkst.
TV	2,7	3,3	3,0	3,6	3,0	3,6
Vitaminas E, mg	240	270	250	280	270	300

2 lentelė. Vidutinės 9–12 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

Rodikliai	Priesvoris, g
	800 – 900		901 – 1000		1001 –1100
	Amžius, mėn.
	9–10	11–12	9–10	11–12	9–10	11–12
1	2	3	4	5	6	7
Masė laikotarpio
pabaigoje, kg	279	330	285	340	303	366
Sausos
medžiagos, kg	6,7	7,5	7,4	8,2	8,0	9,0
Pašariniai vienet.	5,8	6,4	6,5	7,2	7,3	8,0
Apykaitos energija,
MJ	65	72	72	80	80	89
Žalieji proteinai, g	938	1019	1054	1148	1195	1279
Virškinamieji
proteinai, g	628	690	708	778	803	880
Žalioji ląsteliena, g	1510	1670	1645	1800	1700	1860
Krakmolas, g	820	905	923	1020	1050	1149
Cukrus, g	450	496	520	576	640	710
Žali riebalai, g	180	205	210	230	240	260
Valgomoji druska, g	32	35	35	40	45	50
Kalcis, g	42	46	48	52	55	60
Fosforas, g	28	31	32	35	35	38
Siera, g	18	20	20	22	24	26
Geležis, mg	436	488	480	533	520	585
Varis, mg	67	75	74	82	80	90
Cinkas, mg	268	300	303	336	320	360
Manganas, mg	400	450	440	490	480	540
Kobaltas, mg	6,0	6,8	6,2	7,0	6,4	7,2
Jodas, mg	2,6	3,0	3,0	3,2	3,6	4,0
Karotinas, mg	160	175	170	190	200	220
Vitaminas D, tūkst. TV	3	3,4	3,4	4,0	3,8	4,4
Vitaminas E, mg	180	202	207	230	260	290

3 lentelė. Vidutinės vyresnių nei vienerių metų amžiaus buliukų paros šėrimo normos

Rodikliai	Priesvoris, g
	800 – 900		901 – 1000		1001 –1100
	Amžius, mėn.
	13–14	15–16	13–14	15–16	13–14	15–16
Masė laikotarpio pabaigoje, kg	379	428	396	451	429	495
Sausos medžiagos, kg	8,1	8,6	8,8	9,6	9,8	10,7
Pašariniai vienetai	7,0	7,6	7,8	8,5	8,6	9,5
Apykaitos energija,
MJ	78	83	86	93	97	106
Žalieji proteinai, g	1100	1175	1228	1317	1355	1478
Virškinamieji
proteinai, g	716	775	796	867	903	968
Žalioji ląsteliena, g	1830	1930	1973	2125	1995	2000
Krakmolas, g	984	1068	1100	1198	1230	1350
Cukrus, g	525	566	608	665	770	850
Žali riebalai, g	215	228	235	255	280	295
Valgomoji drusk.	38	42	45	50	55	60
Kalcis, g	50	55	56	60	65	70
Fosforas, g	34	36	38	41	41	45
Siera, g	22	24	24	26	28	30
Geležis, mg	526	559	572	624	637	696
Varis, mg	81	86	88	96	98	107
Cinkas, mg	324	344	361	394	392	428
Manganas, mg	486	516	530	576	588	642
Kobaltas, mg	7,4	8,0	7,6	8,2	7,8	8,6
Jodas, mg	3,2	3,4	3,5	3,8	4,4	4,7
Karotinas, mg	190	210	210	230	240	260
Vitaminas D, tūkst. TV	3,8	4,2	4,4	4,8	5,0	5,6
Vitaminas E, mg	220	232	246	269	330	380

______________

Pakeitimai:

1.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 34 "Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" pakeitimo