Suvestinė redakcija nuo 2013-07-31 iki 2014-05-29

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 26-1072, i. k. 102233GISAK00000034

 

 

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 34

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-228 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 54-2102; 2011, Nr. 14-616) 5.8 punktu:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin., 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35

 

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Veislinių telyčių vertinimo taisykles;

1.2. Karvių vertinimo taisykles;

1.3. Karvių eksterjero vertinimo taisykles;

1.4. Bulių vertinimo pagal palikuonių mėsos produkciją taisykles;

1.5. Mėsinių veislių galvijų vertinimo taisykles;

1.6. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisykles.

2. Pavedu:

2.1. galvijų vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti valstybiniams veislininkystės inspektoriams;

2.2. įsakymo vykdymo kontrolę Tarnybos viršininko pavaduotojui A. Šileikai.

3. Laikau netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1999 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl mėsinių veislių apskaitos dokumentų ir veislynų bei veislinių bandų vertinimo laikinų taisyklių“.

 

 

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS


PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

 

VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

 

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Veislinės telyčios vertinamos jas atrenkant karvių bandos pakaitai arba siekiant nustatyti jų veislinę vertę pardavimo metu.

2. Veislines telyčias vertina ir jų veislinę vertę nustato karvių ir telyčių apskaitą tvarkantis kontrolės asistentas. Telyčios vertinimo priežiūrą vykdo atitinkamo rajono gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos vadovas. Telyčios grynaveisliškumui įvertinti reikalingus duomenis teikia ir vertinime turi teisę dalyvauti atitinkamos pripažintos galvijų veislininkystės institucijos atstovas.

3. Telyčių veislinė vertė nustatoma remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės ir kontrolės asistento pateiktais telyčios svėrimo arba matavimo duomenimis.

4. Veislinės telyčios vertinamos 100 balų sistema pagal kilmę, augimo spartą (svorį) ir eksterjerą (1 lentelė).

1 lentelė. Veislinių telyčių vertinami požymiai ir jų įvertinimas balais

Eil. Nr.

Požymiai

Balai

1.

Kilmė

60

2.

Augimo sparta

20

3.

Eksterjeras

20

 

II. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL KILMĘ

 

5. Pagal kilmę telyčios vertinamos atsižvelgiant į veislingumą, motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo duomenis.

6. Telyčių veislingumas vertinamas pagal jų kilmės atitikimą LR žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl Kilmės knygų nuostatų“ patvirtintus pieninių galvijų kilmės knygų atskirų skyrių reikalavimus.

2 lentelė. Telyčių įvertinimas pagal veislingumą

Atitikimas kilmės knygos skyrių

Maksimalus balų skaičius

A

10

B

7

C

4

Papildomas skyrius

1

 

7. Veislinių telyčių vertinimas pagal motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo rezultatus:

7.1. tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų produkcijos, padaugintos iš 2, ir pieno riebalų produkcijos sumą. Tikrinamųjų bulių dukterims už tėvo veislinę vertę skiriama 15 balų. Maksimalus įvertinimas – 24 balai; (3 lentelė);

7.2. motinos du produktyvumo rodiklius:

7.2.1. pieno riebalų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos galvijų populiacijos paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio;

7.2.2. pieno baltymų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos veislių grupės paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio;

7.2.3. skaičiuojant motinos pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos vidurkius, pirmos laktacijos duomenys dauginami iš koeficiento 1,2, antros laktacijos – iš koeficiento 1,1;

7.2.4. jei motinos pieno baltymų produkcija yra ištirta ne visose laktacijose, tai vidutinė pieno baltymų produkcija skaičiuojama iš tų laktacijų, kuriose buvo tirti pieno baltymai;

3 lentelė. Veislinių telyčių vertinimo pagal tėvų produktyvumo rodiklius skalės

Tėvas

Motina

balai

tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų x2 ir pieno riebalų suma, kg

balai

motinos vidutinis produktyvumas procentais nuo populiacijos paskutinių trijų kontrolės metų vidurkio (pagal riebalus ir baltymus atskirai)

 

 

 

 

10

iki 1,5

1

iki 80

11

1,6–3,0

2

81–84

12

3,1–4,5

3

85–88

13

4,6–6,0

4

89–92

14

6,1–7,5

5

93–96

15

7,6–9,0

6

97–100

16

9,1–10,5

7

101–104

17

10,6–12,0

8

105–108

18

12,1–13,5

9

109–112

19

13,6–15,0

10

113–116

20

15,1–16,5

11

117–120

21

16,6–18,0

12

121–124

22

18,1–19,5

13

125 ir daugiau

23

19,6–21,0

 

 

24

daugiau kaip 21,0

 

 

 

7.2.5. paskutinių trejų užbaigtų kontrolės metų juodmargių bei žalųjų ir žalmargių veislių grupių vidurkiai taikomi vertinant telyčias nuo kitų metų sausio mėnesio. Pavyzdžiui, 2003 metais taikomi 1999–2000 ir 2000–2001, ir 2001–2002 produktyvumo kontrolės metais buvusių vidutinio produktyvumo rodiklių vidurkiai: juodmargių – 209 kg pieno riebalų ir 160 kg baltymų; žalųjų ir žalmargių – 198 kg pieno riebalų ir 152 kg baltymų. Pavyzdžiui, jeigu vertinamos juodmargės telyčios motinos vidutinė pieno riebalų produkcija buvo 240 kg, baltymų – 170 kg, tai už riebalų produkciją bus skiriama 10 balų (240 kg: 209 kg x 100 = 115 proc.), už baltymų produkciją – 8 balai (170 kg: 160 kg x 100 =106 proc.). Už motinos produktyvumą iš viso bus skiriama:

10 + 8 = 18 balų;

7.2.6. maksimalus įvertinimas pagal motinos pieno riebalų ir baltymų produkciją – po 13 balų, iš viso – 26 balai.

 

III. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ

 

8. Veislinės telyčios pagal augimo spartą vertinamos pagal jų svorį (4 lentelė priede) 12, 18 mėn. amžiaus arba pardavimo metu, perskaičiavus svorį artimesniam iš priede nurodytų amžiaus variantų. Paskutinio svėrimo ar svorio pardavimo metu duomenys gali būti naudojami apskaičiuoti svoriui į priekį ne daugiau kaip 2 mėn. (Pavyzdžiui, jei telyčia paskutinį kartą buvo sverta 15,5 mėn. amžiaus, t. y. 2,5 mėn. iki 18 mėn. amžiaus, tai ji vertinama pagal 12 mėn. amžiaus svorį). Maksimalus balų skaičius už šį požymį – 20.

9. Telyčių svoris atskirais, aukščiau nurodytais, amžiaus mėnesiais nustatomas jas pasvėrus, o nesant galimybės pasverti, – pagal kūno matmenis.

 

IV. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL BENDRĄ KŪNO IŠSIVYSTYMĄ, EKSTERJERĄ

 

10. Veislinių telyčių eksterjeras vertinamas pagal 10 taškų skalę.

11. Vertinama pagal bendrą kūno išsivystymą, atskirų kūno dalių proporcingumą, spalvą, tipingumą veislei, eksterjero požymius: krūtinės platumą, kūno gilumą, galūnes, pieno tipo ryškumą, užpakalio platumą ir kt.

12. Veislinė telyčia tvirto kūno sudėjimo, tipinga veislei, gerai išreikštu pieno tipu, be eksterjero trūkumų, vertinama maksimaliu taškų skaičiumi – 10.

13. Veislinei telyčiai skiriami taškai gali būti sumažinti nuo 1 iki 5 priklausomai nuo trūkumų skaičiaus ir pasireiškimo laipsnio už šiuos eksterjero trūkumus:

13.1. bendri kūno trūkumai: buliška galva, dviguba ketera, stogo formos užpakalis, labai įlinkęs juosmuo, aukštas uodegos prisegimas, ryškus krūtinės įsmaugimas už menčių, nebūdinga veislei spalva;

13.2. galūnių trūkumai: alkūnės išskėstos į šalis, priekinės kojos suglaustos ties riešo sąnariais, minkštos čiurnos, užpakalinės galūnės suglaustos ties kulno sąnariu („X“ forma) ar perdaug nutolusios („O“ forma), „kardiškas“ arba perdaug status „drambliškas“ užpakalinių kojų pastatymas.

14. Įvertinus veislinės telyčios eksterjerą, gauti taškai dauginami iš koeficiento 2 ir sumuojami į bendrą įvertinimą balais.

15. Veislinės telyčios, atsižvelgiant į jų bendrą įvertinimą balais, skirstomos į 4 grupes:

I – 100–80 balų (labai geros);

II – 79–70 balų (geros);

III – 69–60 balų (vidutinės);

IV – 59 ir mažiau (žemiau vidutinių).

16. Labai gerai, gerai ir vidutiniškai įvertintas telyčias rekomenduojama skirti galvijų bandos pakaitai ir pardavimui veislei. Veislinių telyčių įvertinimo duomenys panaudojami nustatant jų veislinės vertės priedą pardavimo metu.

4 lentelė. Veislinių telyčių vertinimas pagal svorį

 

 

juodmargės

žalosios ir žalmargės

Balai

amžius mėn.

amžius mėn.

 

12

18

19

20

21

22

23

24

12

18

19

20

21

22

23

24

 

svoris, kg

svoris, kg

10

iki 260

iki 350

iki 360

iki 370

iki 380

iki 390

iki 400

iki 410

iki 250

iki 340

iki 350

iki 360

iki 370

iki 380

iki 390

iki 400

11

267

357

367

377

387

397

407

417

256

346

356

366

376

386

396

406

12

274

364

374

384

394

404

414

424

262

352

362

372

382

392

402

412

13

281

371

381

391

401

411

421

431

268

358

368

378

388

398

408

418

14

288

378

388

398

408

418

428

438

274

364

374

384

394

404

414

424

15

295

385

395

405

415

425

435

445

280

370

380

390

400

410

420

430

16

302

392

402

412

422

432

442

452

286

376

386

396

406

416

426

436

17

309

399

409

419

429

439

449

459

292

382

392

402

412

422

432

442

18

316

406

416

426

436

446

456

466

298

388

398

408

418

428

438

448

19

323

413

423

433

443

453

463

473

304

394

404

414

424

434

444

454

20

330 ir>

420 ir>

430 ir>

440 ir>

450 ir>

460 ir>

470 ir>

480 ir>

310 ir>

400 ir>

410 ir>

420 ir>

430 ir>

440 ir>

450 ir>

460 ir>

 

 

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2013-07-31

Priedo naikinimas:

Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin. 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35

 


PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių

veislininkystės priežiūros tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos viršininko

2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1A-15

 

KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO TAISYKLĖS

 

Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatas.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu. Vertinant karves šiuo metodu, kiekvienas linijinis požymis vertinamas atskirai tarp kraštutinių biologinių nukrypimų pagal skalę nuo 1 iki 9 taškų, neatsižvelgiant į požymio naudingumą ar kitokią selekcinę reikšmę. Vertinant karvių eksterjero linijinius požymius, įvertinami ir jų bendrai apibūdinami požymiai (pagal skalę nuo 71 iki 99 taškų), įmitimas, eisena, jeigu karvės laikomos nepririštos, ir temperamentas.

2. Eksterjero vertinimas yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, karvės amžiaus, laikotarpio po apsiveršiavimų, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos pagal ICAR reikalavimus.

3. Karvių eksterjero atskirų požymių svertinius koeficientus pateikia galvijų atitinkamų populiacijų galvijų veisimo programas vykdančios asociacijos.

 

II. ATSKIRŲ EKSTERJERO LINIJINIŲ POŽYMIŲ VERTINIMAS

 

4. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 20 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipiškumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:

4.1. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;

4.2. galūnės: užpakalinių kojų forma, užpakalinių kojų pastatymo kampas, kulno sąnarys, nagos aukštis (pėdos kampas), eisena;

4.3. tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, priekinių ir užpakalinių spenių išsidėstymas, spenių ilgis ir storis, tešmens gylis, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas.

5. Karvių eksterjero linijinių požymių, jų įvertinimo skalė, kraštutinės ribos ir svertiniai koeficientai atskirų požymių grupių bendram įvertinimui pateikiami 1 lentelėje. (Svertiniai koeficientai juodmargių, žalmargių ir holšteinų galvijų atskirų požymių grupių bendram įvertinimui procentais, kur kūnas ir tipas 30 %, galūnės 30 %, tešmuo 40 %.)

 

1 lentelė. Linijiniai požymiai.

 

Požymiai

Vertinimo skalė

1

9

Kūno bendro išsivystymo požymiai:

 

1. Aukštis

Matuojamas cm

2. Krūtinės plotis

siauras

platus

3. Kūno gylis

negilus

gilus

4. Pieninis tipas

neryškus

ryškus

5. Įmitimas

prastas

per riebus

6. Užpakalio plotis

siauras

platus

7. Užpakalio kampas

pakeltas

nuleistas

Galūnių požymiai:

 

 

1. Užpakalinių kojų forma

X formos

lygiagrečios

2. Užpakalinių kojų kampas

tiesus

sulenktas

3. Kulno sąnarys

sausas

paburkęs

4. Nagos aukštis (pėdos kampas)

žemas (smailus)

aukštas (status)

5. Eisena

bloga

gera

Tešmens požymiai:

 

 

1. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

silpnas

tvirtas

2. Priekinių spenių išsidėstymas

platus

siauras

3. Spenių ilgis

trumpi

ilgi

4. Spenių storis

ploni

stori

5. Tešmens gylis

gilus

negilus

6. Tešmens užpakalinės dalies aukštis

žemas

aukštas

7. Tešmens raiščio tvirtumas

silpnas

stiprus

8. Užpakalinių spenių išsidėstymas

platus

siauras

 

6. Vertinant karves fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje.

 

KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo SKALĖS

 

1. Aukštis

Atskaitos taškas: matuojama nuo žemės iki aukščiausio kryžmens taško.

 

1 Žemas                           (1,30 cm)

5 Vidutinis                      (1,42 cm)

9 Aukštas                        (1,54 cm)

 

Vertinimo skalė: 1,30–1,54 cm; už tašką 3 cm (už 3 cm taškas).

 

 

2. Krūtinės plotis

Atskaitos taškas: vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.

 

1–3                                Siauras

4–6                                Vidutinis

7–9                                Platus

 

Vertinimo skalė: 13–29 cm; už tašką 2 cm.

 

(pav.)

1

(pav.)

5

(pav.)

9

 

3. Kūno gylis

Atskaitos taškas: tai atstumas nuo viršutinės stuburo keteros iki liemens apačios, ties paskutiniu šonkauliu – giliausias taškas. Jis priklauso nuo gyvulio ūgio.

 

1–3                                Negilus

4–6                                Vidutinis

7–9                                Gilus

 

Vertinimo skalė: gyvulys vertinamas vizualiai, atsižvelgiant į bendras kūno proporcijas.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                    9

 

4. Pieninis tipas

Atskaitos taškas: šonkaulių kampas ir jų išskėtimas (išlinkimas). Nepatikimas požymis.

 

1–3                                Silpnai išskėsti (išlinkę)

4–6                                Vidutiniškai išskėsti (išlinkę)

7–9                                Labai išskėsti (išlinkę)

 

Vertinant šonkaulių išlinkimą, kartu galima įvertinti ir tarpšonkaulinių tarpų dydžius. Kai šonkauliai neišlinkę – tarpai siauri, kai šonkauliai išlinkę – tarpai didesni.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                      9

 

5. Kūno įmitimo vertinimas

Vertinamas karvės įmitimas ir kūno stovis.

Atskaitos taškas:

 

1–3                                Liesas

4–6                                Vidutinis

7–9                                Nutukęs

 

Vertinant nuo 1 iki 6  dažniausiai vertinamos strėnos, o uodegos pašaknys yra svarbus vertinant aukštesniu balu (7 – 9).


 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

 

6. Užpakalio plotis

Atskaitos taškas: atstumas tarp dviejų sėdynkaulio kaulų.

 

1–3                                Siauras

4–6                                Vidutinis

7–9                                Platus

 

Vertinimo skalė: 10–26 cm; už tašką 2 cm (už 2 cm taškas).

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

7. Užpakalio kampas

Atskaitos taškas: vertinamas kampas nuo klubagumbio iki sėdynkaulio.

 

1 Aukštas sėdynkaulis                              (+4 cm)

2                                                                (+2 cm)

3 Lygu                                                       (+0 cm)

4 Mažas kampas                                        (-2 cm)

5 Vidurkis                                                 (-4 cm)

6                                                                (-6 cm)

7                                                                (-8 cm)

8                                                                (-10 cm)

9 Stipriai nuleistas                                     (-12 cm)

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

8. Užpakalinių kojų forma

Atskaitos taškas: užpakalinių kojų forma.

 

1                  Ypatingai nukreiptos į šalis

5                  Truputį nukreiptos į šonus

9                  Lygiagrečios

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

9. Užpakalinių kojų kampas

Atskaitos taškas: vertinamas priekinis kulno kampas.

 

1–3                Tiesus                                  (160 laipsnių)

4–6                Vidutinis                             (147 laipsniai)

7–9                Pjautuvo formos                  (134 laipsniai)

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

 

10. Kulno sąnario kokybė

Vertinama iš užpakalio ir iš šono. Žiūrimas kulno sąnario storumas, grubumas ir paburkimas.

 

1 – Labai grubus, storas, paburkęs

3 – Grubus, paburkęs

5 – Vidutinio storumo

7 – Nestoras, paburkimo nematyti

9 – Siauras, sausas sąnarys.

 

(pav.)

1

(pav.)

5

(pav.)

9

 

11. Nagos aukštis ir pėdos kampas

Atskaitos taškas: matuojamas užpakalinės dešiniosios nagos priekinės dalies kampas nuo pagrindo iki apynagės plaukų.

 

1–3              Labai smailus kampas

4–6              Vidutinis kampas

7–9              Labai status

 

Matavimo skalė: 1 = 15 laipsnių; 5 = 45 laipsniai; 9 = 65 laipsniai.

Jeigu nagos kampą išmatuoti sunku dėl perdaug gilaus kraiko, mėšlo sluoksnio ar nagų tvarkymo – galima remtis vertinant tik apynagės plaukų linijos kampą.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

 

12. Judėjimas

Atskaitos taškas: vertinamos kojos ir nagos pastatymas, žingsnio ilgis ir kryptis.

 

1–3                  Stiprus šlubavimas ir trumpas žingsnis

4–6                  Silpnas šlubavimas ir vidutinis žingsnis

7–9                  Nešlubuoja ir ilgas žingsnis

 

Šlubavimas – tai kojos statymas nukrypstant nuo tiesios judėjimo linijos. Vertinamos tik nepririštai laikomos karvės. 9 balais įvertinama tada, kai užpakalinės kojos statomos tiesiai į priekį, perkeliant kūno svorį priešakinei kojai.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

Atskaitos taškas: priekinės tešmens dalies prisitvirtinimas prie pilvo sienos. Šis vertinimas nėra patikimas.

 

1–3                Silpnai prisitvirtinęs ir nukaręs

4–6                Vidutiniškai prisitvirtinęs

7–9                Ypatingai tvirtas, prigludęs prie papilvės

 

Esant matomiems priekinės tešmens dalies prisitvirtinimo skirtumams iš skirtingų pusių, vertinama prasčiau atrodanti pusė. Taip įvertinamas tik sveikas tešmuo.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

14. Priekinių spenių išsidėstymas

Atskaitos taškas: vertinama priekinių spenių padėtis nuo tešmens ketvirčio centro.

 

1–3                Ketvirčio išorėje

4–6                Ketvirčio viduryje

7–9                Ketvirčio viduje

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

15. Spenių ilgis

Atskaitos taškas: priekinių spenių ilgis.

 

1–3 Trumpi

4–6 Vidutiniai

7–9 Ilgi

 

Matavimo skalė: 1–9 cm; už tašką 1 cm.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

16. Spenių storis

Atskaitos taškas: priekinių spenių storis.

 

1–3 Trumpi

4–6 Vidutiniai

7–9 Ilgi

Matavimo skalė: 1,5–3,9 cm; po  +0,3 cm už tašką.

 

17. Tešmens gylis.

Atskaitos taškas: atstumas nuo žemiausios tešmens vietos grindų atžvilgiu, matuojant kulkšnies lygyje.

 

1   Žemiau kulkšnies

2   Kulkšnies lygyje

5   Vidurkis

9   Seklus

Matavimo skalė: lygis = 2 (0 cm); už tašką 3 cm.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                   5                                                  9

 

18. Tešmens užpakalinės dalies aukštis

Atskaitos taškas: vertinamas atstumas nuo apatinės vulvos dalies iki tešmens liaukinio audinio pradžios. Jis priklauso nuo gyvulio aukščio.

 

1–3 Labai žemas

4–6 Vidutinis

7–9 Aukštas

 

Matavimo skalė: matuojamas tarpas tarp vulvos apačios ir kulkšnies sąnarių vidurio; vidurkis vertinamas 4 (29 cm); už tašką 2 cm.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

 

19. Tešmens raiščio tvirtumas

Atskaitos taškas: tešmens įsmaugimo gylis vertinamas ties tešmens  dugno užpakaline dalimi.

 

1 Išgaubtas į grindis                          (+1 cm)

2                                                        (+0,5 cm)

3                                                        (+0 cm)

4 Nežymiai įgaubtas                          (-1 cm)

5                                                        (-2 cm)

6                                                        (-3 cm)

7 Giliai įsirėžęs                                  (-4 cm)

8                                                        (-5 cm)

9                                                        (-6 cm)

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

 

20. Užpakalinių spenių išsidėstymas

Atskaitos taškas: vertinama užpakalinių spenių padėtis nuo ketvirčio centro.

 

1–2 Ketvirčio išorėje

4–6 Ketvirčio viduryje

7–9 Ketvirčio viduje

 

Vertinimo skalė: vertinama remiantis populiacija, kai vertinimas 4 balais prilyginamas spenių padėčiai ties ketvirčio viduriu.

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

1                                                 5                                                  9

 

Bendrai apibūdinami požymiai

Bendrasis apibūdinimas apima karvės linijinį vertinimą ir apibūdinimą lyginant su standartu. Bendrasis apibūdinimas yra vertinamas linijiniu būdu nuo 71 iki 99. Įvertinus taškais, gali būti nustatytos šios kategorijos:

 

Kategorija

Vertinimas

65–74

Patenkinamai

75–79

Gerai

80–84

Gerai su pliusu

85–89

Labai gerai

90–99 (ir daugiau)

Puikiai

 

Galimi visi įvertinimai nuo 71 iki 99, tačiau pirmos laktacijos karvių įvertinimas negali būti didesnis nei 89, sumuojant visus bendruosius požymius.

 

Apibūdinami bendrieji požymiai

Vertinamos kūno dalys

1. Kūnas

Užpakalis, aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis ir kryžkaulio padėtis yra svarbūs vertinant kūną.

2. Pieningumo stiprumas

Pieniningumo požymių stiprumas nustatomas bendrai vertinant: kūno stovį, šonkaulių formas, keterines ataugas, kūno gylį, krūtinės ir užpakalio plotį.

3. Tešmuo

Atliekamas bendras tešmens vertinimas, atsižvelgiant į tešmens ir spenių prisitvirtinimą, tešmens raištį ir tešmens gylį.

4. Kojos ir nagos

Vertinama kojų laikysena ir kaulų bei nagų kokybė, ir judėjimas.

Galutinis vertinimas

Bendras karvės vertinimas apskaičiavimo būdu sujungiant atskirus apibūdinamus požymius.  Juodmargių ir žalmargių populiacijose gali būti skirtingos svertinės dalys, kurias pateikia atitinkamų populiacijų asociacijos.

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

 

1 priedas. Neteko galios nuo 2011-06-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin. 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

 

2 priedas. Neteko galios nuo 2011-06-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin. 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

 

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2013-07-31

Priedo naikinimas:

Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin. 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35

 

 


 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

 

MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

 

Šios taisyklės parengtos naudojantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. TELYČIŲ VERTINIMAS

 

1. Telyčių veislinė vertė nustatoma pagal kilmę, svorį 210 ir 365 d. amžiaus.

2. Jeigu gimusios telyčaitės nesveriamos, tai jų svoris nustatomas pagal atitinkamos veislės vidutinį svorį (1 priedas). Priesvoris iki 210 d. parodo motinos pieningumą, o priesvoris nuo 210 iki 365 d. jos pačios produktyvumą. Telyčių svorį ir priesvorius nustato augintojas.

 

II. KARVIŲ VERTINIMAS

 

3. Karvės vertinamos po pirmo ir trečio apsiveršiavimo, praėjus 2–9 mėnesiams.

4. Karves vertina komisija, sudaryta iš asociacijos atstovo ir gyvulių augintojo.

5. Karvės vertinamos pagal kilmę, atitikimą veislės tipui, raumeningumą, eksterjerą, stambumą.

6. Atitikimas veislės tipui, raumeningumas ir eksterjeras vertinami 1–9 taškais:

1 – labai blogas;

2 – blogas;

3 – nepatenkinamas;

4 – pusėtinas;

5 – vidutinis;

6 – patenkinamas;

7 – geras;

8 – labai geras;

9 – puikus.

7. Karvių stambumas vertinamas: ST – stambi; V – vidutinio stambumo; SM – smulki.

 

III. BULIUKŲ VERTINIMAS

 

8. Vertinami tik grynaveisliai buliukai.

9. Vertinimui pateikiami buliukai turi būti su apynasriu vedžioti arba turėti nosies žiedą. Buliukai vertinami ne jaunesni kaip 11 ir ne vyresni kaip 18 mėn. amžiaus. Su lyties organų defektais buliukai nevertinami.

10. Buliukus augintojo prašymu vertina komisija. Komisiją sudaro Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Jos nariais gali būti asmenys, gerai pažįstantys tą veislę ir žinantys jos ypatumus. Komisijos sudėtis tokia: asociacijos atstovas, gerai pažįstantis veisles, gyvulio laikytojas, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas arba patyręs tos veislės gyvulių augintojas.

11. Buliukų veislinė vertė pagal nuosavą produktyvumą vertinama pagal mėsingumą ir kitus požymius. Mėsingumas nustatomas pagal priesvorį nuo gimimo iki vertinimo ir raumeningumą, kuris vertinamas 1–9 taškų sistema. Kiti požymiai yra atitikimas pageidaujamam tipui ir eksterjeras. Šie požymiai irgi vertinami 1–9 taškais. Vertinimas taškais atliekamas prisilaikant 5 punkte numatytų kriterijų.

12. Suminis buliukų veislinės vertės rodiklis yra veislinės vertės indeksas, kuris skaičiuojamas pagal formulę:

I = ±P-K±R±T±S + 100;

čia I – buliuko indeksas;

± P – priesvorio nuo gimimo iki vertinimo dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais, kuris nustatomas taip:

R– raumeningumas, kuris nustatomas taip:

Vertinimo taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Priskaičiuojama taškų

-35,

-28,1

-21,0

-14,0

-7,0

0,0

+7,0

+14,0

+21,0

T – tipas

Vertinimo taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Priskaičiuojama taškų

-4,1

-3,3

-2,5

-1,6

-0,8

0,0

+0,8

+1,6

+2,5

S skeletas (eksterjero

vertinimo taškai)

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Priskaičiuojama taškų

-17,1

-13,6

-10,2

-6,8

-3,4

0,0

+3,4

+6,8

+10,2

 

K – koeficientas 0,049

13. Buliukai sveriami gimus, nujunkant ir vertinimo metu. Iš gautų duomenų apskaičiuojamas buliuko svoris 210 ir 365 dienų amžiaus. Jeigu gimęs veršelis nesvertas, tai imamas sąlyginis vidutinis tos veislė gimusio veršelio svoris.

14. Nevertinti iki 18 mėnesių amžiaus buliukai gali būti vertinami vėliau. Šiuo atveju veislinės vertės indeksas neskaičiuojamas.

 

IV. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ KOMPLEKSINĖS VERTĖS NUSTATYMAS

 

15. Kompleksinę mėsinių galvijų veislinę vertę nusako kilmės knygos skyrius, į kurį jie įrašyti.

16. Parduodant veislinius gyvulius visi nustatyti jo veislinę vertę apibūdinantys rodikliai įrašomi į kilmės pažymėjimą.

 

______________

 


 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34

(Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2013 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1A-35

redakcija)

 

MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vertinamo buliaus palikuonių (buliukų) atrinkimo kontroliniam penėjimui tvarką, kontrolinio penėjimo ir skerdimo reikalavimus bei mėsinių veislių bulių, naudojamų kergimui ir (ar) spermai kaupti, veislinės vertės nustatymą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.

2. Buliaus palikuonys vertinami kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje.

3. Pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes vertinami tik grynaveisliai buliai.

4. Spermai kaupti naudojami tik grynaveisliai buliai, įvertinti pagal palikuonis.

 

II. BULIUKŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI

 

5. Buliaus įvertinimui pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes buliukai turi būti atrenkami:

5.1. kergimui naudojamų bulių įvertinimui po 8–10 grynaveislių 200 dienų amžiaus buliukų, vertinamo buliaus palikuonių;

5.2. spermai kaupti ir kryžminimui naudojamų bulių vertinimui po 8–10 buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus iš dviejų ir daugiau ūkių.

6. Pirmaveršių karvių buliukai buliaus įvertinimui pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes neatrenkami.

7. Tikrinamojo buliaus palikuonių buliukų (toliau – buliukai) masė gimus turi būti artima veislės vidurkiui.

8. Buliukų kilmė turi būti tikslinama pagal DNR ar kraujo grupes.

9. Išvežant buliukus iš ūkio surašomas aktas, kuriame nurodomas kiekvieno buliuko inventoriaus numeris, gimimo data, spalva, masė pirmąją amžiaus dieną ir išvežimo metu, motinos bandos ir kilmės knygos numeriai, veislė, amžius, masė, tėvo vardas ir inventorinis numeris.

10. Buliukai turi būti iš bandos, turinčios oficialiai laisvos bandos statusą nuo galvijų tuberkuliozės, galvijų bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės. Kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje turi būti užtikrinta veterinarinė profilaktinė priežiūra.

 

III. BULIUKŲ KONTROLINIS PENĖJIMAS

 

11. Kontrolinio penėjimo stotyje turi būti vedama galvijų prieauglio apskaitos knyga.

12. Kontrolinis penėjimo laikotarpis:

12.1. kergimui naudojamų bulių vertinimui – palikuonims pasiekus 210 dienų amžių iki 500 dienų amžiaus;

12.2. spermai kaupti naudojamų bulių vertinimui – palikuonims pasiekus 110 dienų amžių iki 500 dienų amžiaus.

13. Buliukai laikomi palaidi. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 ploto.

14. Buliukai sveriami pradėjus kontrolinį penėjimą, iki metų amžiaus – vieną kartą per du mėnesius, vėliau – 500 dienų amžiaus. Sveriama prieš rytinį šėrimą arba praėjus ne mažiau kaip 3 val. po šėrimo.

15. Kontrolinio penėjimo laikotarpiu turi būti vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai turi gauti iki soties, o kombinuotųjų pašarų – pagal poreikį raciono subalansavimui. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Pašaro maistingumas ir normos nurodytos šių Taisyklių priede.

 

IV. BULIUKŲ KONTROLINIS SKERDIMAS

 

16. Grupei pasiekus vidutinį 500 dienų amžių, 1–9 taškais įvertinamas buliukų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys:

16.1. aukštis ties ketera, cm;

16.2. aukštis ties kryžiumi, cm;

16.3. įstrižas liemens ilgis (lazda), cm;

16.4. krūtinės apimtis, cm;

16.5. užpakalio pusinė apimtis (Gregori matavimas), cm;

16.6. spiralinis kumpio matmuo, cm (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubikaulio iki sėdynkaulio);

16.7. plaštakos apimtis, cm;

16.8. išmatavus nustatomas raumeningumas 1–9 taškų sistema.

17. Atrenkama po 4 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Buliukai skerdžiami po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Nustatoma priešskerdiminė masė, šiltos skerdenos masė, klubo – šlaunies dalies masė ir morfologinė sudėtis (minkštos dalys ir kaulai).

18. Mėsos kokybei įvertinti bandinys imamas iš ilgiausiojo nugaros raumens ties paskutiniais dviem šonkauliais.

19. Buliukų mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:

19.1. kiekybiniai:

19.1.1. masė 500 d. amžiaus, kg;

19.1.2. gyvulio masė po 24 alkinimo valandų (priešskerdiminė masė), kg;

19.1.3. šiltos skerdienos masė, kg;

19.1.4. priesvoris per parą nuo penėjimo pradžios iki 500 dienų amžiaus, g;

19.1.5. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, MJ AE;

19.1.6. raumeningumas;

19.1.7. skerdenos išeiga, %;

19.1.8. skerdienos raumeningumo klasė;

19.1.9. skerdienos riebumo klasė;

19.1.10. klubo šlaunies dalies išeiga, %;

19.1.11. minkštų dalių išeiga iš klubo šlaunies dalies, %;

19.1.12. ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm2;

19.2. kokybiniai:

19.2.1. sausosios medžiagos kiekis mėsoje, %;

19.2.2. baltymų kiekis mėsoje, %;

19.2.3. riebalų kiekis mėsoje, %;

19.2.4. pelenų kiekis, %;

19.2.5. mėsos pH;

19.2.6. mėsos spalvingumas (L* – tamsumas / šviesumas, a* – rausvumas; b* – gelsvumas)

19.2.7. mėsos kietumas, kg/cm2;

19.2.8. vandens rišlumas, mg%;

19.2.9. virimo nuostoliai, %;

19.2.10. baltymų pilnavertiškumo koeficientas.

20. Buliukų kontrolinio penėjimo duomenų pirminį įvertinimą atlieka kontrolinio auginimo (penėjimo) stoties specialistas.

 

V. BULIŲ VEISLINĖS VERTĖS NUSTATYMAS

 

21. Kontrolinio penėjimo stotis buliukų kontrolinio penėjimo duomenis perduoda Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijai (toliau – laboratorija), kuri apibendrina buliukų kontrolinio penėjimo rezultatus, nustato mėsos chemines ir fizines savybes bei atlieka galutinį buliaus veislinės vertės įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.

22. Atlikus buliaus įvertinimą, laboratorija surašo Buliaus įvertinimo pagal palikuonis lapą, kuriame turi būti nurodyta buliaus veislė, vardas, individualus numeris, kontrolinio penėjimo pradžia ir pabaiga, vertintų palikuonių skaičius ir 16, 17 ir 19 punktuose išvardinti rodikliai.

23. Buliaus įvertinimo pagal palikuonis lapas surašomas 2 egzemplioriais (1 egz. gyvulio savininkui, 1 egz. pripažintai veislininkystės institucijai).

24. Laboratorija įvertinimo duomenis suveda į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ Mėsinių galvijų kilmės knygos informacinę sistemą.

25. Grynaveisliai buliukai, kurie nebuvo atrinkti kontroliniam skerdimui, nustačius jų kompleksinį veislinės vertės indeksą, gali būti naudojami kergimui.

 

_________________

 

 


 

Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisyklių

priedas

(Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2013 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1A-35

redakcija)

 

BULIUKŲ IKI 5 MĖNESIŲ (119 DIENŲ) AMŽIAUS ŠĖRIMO NORMOS KONTROLINIO PENĖJIMO STOTYJE

 

(priesvoris per parą 900–950 g)

Amžius dienomis

Masė laikotarpio pabaigoje, kg

Pašarų norma per parą

Nenugriebtas pienas, kg

Nugriebtas pienas, kg

Koncentratai, kg

Šienas, kg

Sultingieji pašarai, kg

Druska, g

Kreida, g

1–5

 

6

 

 

 

 

 

 

6–15

 

7

Pratinama iki soties

 

 

16–25

 

8

 

 

26–30

57

6

2

0,1

iki soties

iki soties

5

 

31

 

5

3

0,1

iki soties

iki soties

7

10

32

 

5

3

0,1

iki soties

iki soties

7

10

33

 

5

3

0,2

iki soties

iki soties

7

10

34

 

4

4

0,2

iki soties

iki soties

7

10

35

 

5

3

0,3

iki soties

iki soties

7

10

36

 

3

5

0,3

iki soties

iki soties

7

10

37

 

3

5

0,4

iki soties

iki soties

7

10

38

 

2

6

0,4

iki soties

iki soties

7

10

39

 

2

6

0,4

iki soties

iki soties

7

10

40

 

2

6

0,5

iki soties

iki soties

7

10

41–45

 

-

8

0,5

iki soties

iki soties

7

10

46–50

 

-

8

0,6

iki soties

iki soties

7

10

51–55

 

-

8

0,6

iki soties

iki soties

7

10

56–60

 

-

8

0,7

iki soties

iki soties

7

10

61–65

 

-

8

0,8

iki soties

iki soties

10

20

66–70

 

-

8

1,0

iki soties

iki soties

10

20

71–75

 

-

8

1,1

iki soties

iki soties

10

20

76–80

 

-

8

1,2

iki soties

iki soties

10

20

81–85

 

-

8

1,3

iki soties

iki soties

10

20

86–90

111

-

8

1,3

 

 

10

20

91–95

 

-

8

1,4

 

 

10

20

96–100

 

-

8

1,5

 

 

10

20

101–105

 

-

6

1,7

 

 

10

20

106–110

 

-

5

1,8

 

 

10

20

111–115

 

-

4

2,0

 

 

10

20

116–119

139

-

3

2,2

 

 

10

20

 

5–17 MĖNESIŲ AMŽIAUS BULIUKŲ ŠĖRIMO NORMOS KONTROLINIO PENĖJIMO STOTYJE

 

(priesvoris per parą 1100–1200 g)

Rodikliai

Amžius, mėn.

5–6

7–10

11–12

13–14

15–16

17

Sausos medžiagos, kg

6,0

7,8

8,4

9,2

10,5

11,2

Apykaitos energija, MJ

53

75

80

88

98

110

Žali baltymai, proc./ SM

16,7

14,5

14

13,8

13,5

13,5

Žalia ląsteliena, proc./ SM

21,0

22,0

22,4

23,5

23,5

23,5

Krakmolas, proc./ SM

14,9

12,0

12,0

12,0

12,7

12,8

Cukrus, proc./ SM

10,3

7,6

7,6

7,6

7,9

7,9

Žali riebalai, proc./ SM

4,8

3,0

3,0

3,0

3,1

3,2

Kalcis, g/ SM

38

49

52

59

67

75

Fosforas, g/ SM

26

33

35

40

45

50

Karotinas, mg/ SM

140

172

185

202

220

246

Vit. D (kalcioferolis), tūkst. TV

2,6

3,6

4

4,4

4,8

5,0

Vit. E (tokoferolis), mg

220

230

248

271

295

330

 

Iki 12 mėn. 100 kg gyvulio masės turi tekti 2,5–2,7 kg raciono sausųjų medžiagų (SM) ir 20–26 MJ AE. Raciono SM žali baltymai turi sudaryti 14–15 proc., krakmolas 12–13 proc., cukrus 5,5–6,0 proc., riebalai 2,8–3,2 proc.

Nuo 12 mėn. 100 kg gyvulio masės turi tekti 2,1–2,3 kg raciono SM ir 18–21 MJ AE. Raciono SM žali baltymai turi sudaryti 13,7–14,1 proc., krakmolas 12–13 proc., cukrus 6–7,5 proc., žalieji riebalai 2,8–3,2 proc.

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 34 "Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin., 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 34 "Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" pakeitimo