Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950

KELIŲ EISMO TAISYKLĖS

I. Bendrosios nuostatos

1. Šios taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Instrukcijos, taisyklės ir kiti įstatymų lydimieji aktai, nustatantys eismą keliuose, specialiųjų krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje, negali prieštarauti šioms taisyklėms.

II. šiOSE taisyklĖSE VARTOJAMOS sąvokos

3. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais (toliau vadinama – ženklai) pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius, taip pat taksi, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti nurodytu adresu.

4. Asmuo, dirbantis kelyje, – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą. Asmuo, dirbantis kelyje, dėvi specialią uniformą (aprangą).

5. Automagistralė – kelias, pažymėtas ženklu „Automagistralė“.

6. Automobilis – bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, t.y. nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos.

7. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sąlygojamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus.

8. Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

9. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė su pedalais ir be variklio.

10. Dviračių takas – ženklu „Dviračių takas“ pažymėta, dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas, kuriuose draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

11. Eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

12. Eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

13. Eismo juosta – kelių horizontalaus ženklinimo linijomis (toliau vadinama – ženklinimo linijos), ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

14. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.

15. Gyvenamoji zona – kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.

16. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

17. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.

18. Kelio ženklai – šiose taisyklėse nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos.

19. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku.

20. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

21. Leidžiama maksimali masė – visiškai sukomplektuotos, su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė, kurią gamykla arba valstybės kompetentingos institucijos nustatė kaip maksimaliai leistiną.

22. Maršrutinė transporto priemonė (maršrutinis transportas) – reguliariais reisais nustatytu maršrutu važiuojanti transporto priemonė (autobusas, mokyklinis autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi).

23. Masė be krovinio – transporto priemonės masė be vairuotojo, keleivių ir krovinio, tačiau su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu.

24. Masė su kroviniu – faktinė transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

25. Mokyklinis autobusas – geltonai dažytas, skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, vežantis vaikus (mokinius) specialiais reisais.

26. Mopedas – dviratė arba triratė transporto priemonė, kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h.

27. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima ir trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.

28. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus.

29. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“, „Važiuoti nesustojus draudžiama“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys ir panašiai) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

30. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje: jam kelias yra darbo vieta.

31. Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią.

32. Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.

33. Priverstinis sustojimas – transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

34. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

35. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba taip, kad jos dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir didžioji jos masės bei krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

36. Reguliuotojas – asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę).

37. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai. Sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.

38. Skiriamoji juosta – konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga, kurioje įrengti apsauginiai atitvarai) ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti).

39. Specialiosios transporto priemonės – operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik ar specialiais šviesos signalais.

40. Stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

41. Sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

42. Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.

43. Tamsus paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

44. Transporto priemonė – įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius ir savaeiges mašinas.

45. Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės, kurios kelių eisme dalyvauja kaip vienetas.

46. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju nelaikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę.

47. Vairuotojas – asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas.

48. Važiuojamoji dalis – kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.

49. Važiuojamųjų dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (keliuose su skiriamąja juosta – išorinius važiuojamųjų dalių kraštus).

III. Bendrosios eismo dalyvių pareigos

50. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

51. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.

52. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

53. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.

54. Siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

55. Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui.

56. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

57. Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

58. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policiją. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o motorinės transporto priemonės vairuotojas – ir vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės registravimo dokumentą.

IV. Bendrosios vairuotojų pareigos

59. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

60. Draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.

61. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti:

61.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą;

61.2. transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus;

61.3. įstatymų nustatytą draudimo dokumentą;

61.4. krovinio vežimo dokumentus (pagal aplinkybes – ir kitus šių taisyklių 236, 238, 250, 260 punktuose nurodytus dokumentus).

62. Uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą arba atitinkamą tarnybinį ženklą.

63. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo išlipti iš transporto priemonės, leisti patikrinti transporto priemonės techninę būklę, joje įrengtų vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis arba poilsio trukmę nustatančius dokumentus.

64. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.

65. Vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais.

66. Motociklą ar mopedą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Motociklo ar mopedo vairuotojas privalo būti su užsegtu saugos šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų saugos šalmų. Leidžiama vairuoti motociklą be saugos šalmo, jeigu motociklo gamintojo rėmo konstrukcijoje įmontuoti stogo saugos lankai, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją nuo smūgių, ir įmontuota saugos diržų sistema.

67. Vairuojant motorinę transporto priemonę, draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.

68. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Taip pat draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui, duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytų veiksnių arba neturi su savimi šių taisyklių 61 punkte nurodytų dokumentų.

69. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų yra uždėtos apsaugos pagalvės.

70. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų).

71. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims.

V. Vairuotojų pareigos pėstiesiems

72. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio arba sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

73. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.

74. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

75. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

76. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

77. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra susigrūdimas, dėl kurio reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

78. Vairuotojas privalo duoti kelią važiuojamąją dalį kertančiai organizuotai vaikų grupei, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar ryškiaspalve vėliavėle.

79. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamuoju ženklu ar prie mokyklinio autobuso, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus.

80. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.

VI. Pėsčiųjų pareigos

81. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

82. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

83. Asmenys, kurie kelkraščiu arba leistinais atvejais važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.

84. Organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis ir tik dešine važiuojamosios dalies puse. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys su ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama.

85. Organizuotą vaikų iki 16 metų grupę vesti leidžiama tik šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o ten, kur jų nėra, – ir kelkraščiu, bet tik šviesiu paros metu ir lydint ne mažiau kaip 2 suaugusiesiems.

86. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

87. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

88. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams.

89. Įžengti į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį.

90. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.

91. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.

92. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.

93. Pėstiesiems draudžiama:

93.1. eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);

93.2. eiti automagistrale (išskyrus pėsčiųjų takus);

93.3. eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;

93.4. išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;

93.5. eiti dviračių takais;

93.6. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.

VII. Keleivių pareigos

94. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – ant šaligatvio ar kelkraščio.

95. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik transporto priemonei visiškai sustojus.

96. Jeigu policijos pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jo leidimu.

97. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

98. Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu ar mopedu – užsisegę saugos šalmus.

99. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

100. Krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų, būti ant krovinio aukščiau už bortus.

VIII. Papildomi reikalavimai DviraČIŲ ir mopedų vairuotojams

101. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 10 metų. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Važiuoti keliais mopedu leidžiama ne jaunesniems kaip 15 metų asmenims.

102. Važiuojantis keliu mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti mokymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka šias taisykles.

103. Dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu. Dviračio ar mopedo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų; važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas.

104. Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 150 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio ar mopedo vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.

105. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.

106. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio ar mopedo vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

107. Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos eismo juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panašiai, dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima juosta.

108. Dviračių taku dviračio ar mopedo vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių ir mopedų vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems.

109. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų.

110. Dviračių ir mopedų vairuotojams draudžiama:

110.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;

110.2. važiuoti automagistralėmis (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus dviračių takus);

110.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;

110.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;

110.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;

110.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;

110.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;

110.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

IX. Papildomi reikalavimai VaDELiotoJAms, gyvulių AR PAUKŠČIŲ varovams, raiteliams

111. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.

112. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

113. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.

114. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtini žibintai, kurie turi degti kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje: priekyje – baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas.

115. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ir užtikrintų eismo saugumą.

116. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:

116.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;

116.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;

116.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;

116.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;

116.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu;

116.6. automagistralėse vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti.

X. Eismo reguliavimo signalai

117. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:

117.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;

117.2. žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, leidžianti sukti į kairę, leidžia ir apsisukti);

117.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas;

117.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;

117.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais ir mopedais;

117.6. žalias signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) leidžia važiuoti jame pažymėtos rodyklės (rodyklių) kryptimis ir įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas);

117.7. geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;

117.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;

117.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;

117.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;

117.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;

117.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;

117. 13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir mopedų eismą;

117. 14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta juosta, virš kurios jie įrengti. Jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę (kairę) nukreiptos rodyklės formos signalas, jis įspėja, kad važiuoti ta juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą juostą rodyklės nurodyta kryptimi. Kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine linija, draudžiama.

118. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje. Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų (iš jų ir dubliuojančiųjų) šviesoforų signalais.

119. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

120. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

121. Balta kvadrato formos lentelė su juodomis rodyklėmis, įrengta po šviesoforu arba virš šviesoforo su juodo kontūro rodyklėmis jo signaluose, papildomai nurodo, kuriomis kryptimis leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

122. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:

122.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:

122.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;

122.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;

122.2. dešinė ranka ištiesta į priekį:

122.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;

122.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;

122.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;

122.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;

122.3. ranka pakelta aukštyn:

122.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;

122.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.

123. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai policijos pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą reguliuotojo lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepia sustoti. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, policijos pareigūnas (reguliuotojas) gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

124. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį.

125. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą dubliuoja garso signalas.

XI. Įspėjamieji signalai

126. Įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.

127. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka:

127.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;

127.2. prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas.

128. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.

129. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.

130. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.

131. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.

132. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.

133. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.

134. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.

135. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).

136. Avarinė šviesos signalizacija motorinėje transporto priemonėje privalo būti įjungta:

136.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama;

136.2. įvykus eismo įvykiui;

136.3. policijos pareigūnui (reguliuotojui) sustabdžius;

136.4. jeigu sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega bent viena gabaritinė (stovėjimo) šviesa, o važiuojant – bent viena galinė gabaritinė šviesa;

136.5. kai ji velkama;

136.6. kai vairuotojas akinamas;

136.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų.

137. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus motociklą be priekabos) vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

XII. Šviesos prietaisų naudojimas

138. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, lyjant motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.

139. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:

139.1. gyvenvietėse esančiuose apšviestuose keliuose;

139.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui;

139.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi) arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas.

140. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.

141. Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis:

141.1. nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 1 dienos;

141.2. veždami vaikus mokykliniais autobusais arba vaikų grupes kitokiais autobusais;

141.3. veždami žmonių grupes krovininių automobilių kėbuluose;

141.4. veždami pavojingus ir didelius krovinius, kai transporto priemonių (krovinių) gabaritai viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius;

141.5. vilkdami motorines transporto priemones;

141.6. mokydami vairuoti;

141.7. važiuodami motociklais ir mopedais;

141.8. važiuodami organizuota kolona iš trijų ir daugiau motorinių transporto priemonių;

141.9. važiuodami maršrutinėmis transporto priemonėmis specialiai pažymėta juosta prieš bendrą transporto priemonių srautą;

141.10. važiuodami tuneliais, kad ir kaip jie būtų apšviesti.

142. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.

143. Sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte.

XIII. Važiavimo pradžia ir manevravimas

144. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.

145. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

146. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

147. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

148. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

149. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.

150. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.

151. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

152. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.

153. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms.

154. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.

155. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.

156. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

157. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.

158. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

159. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

160. Apsisukti draudžiama:

160.1. pėsčiųjų perėjose;

160.2. geležinkelių pervažose;

160.3. tuneliuose;

160.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;

160.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;

160.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais bei ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.

XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje

161. Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 2 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

162. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.

163. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi.

164. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

165. Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.

166. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.

167. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.

168. Jeigu važiuojamojoje dalyje pažymėta speciali juosta, skirta maršrutiniam transportui, kitos transporto priemonės į ją gali įvažiuoti tik šių taisyklių 224 punkte numatytomis sąlygomis.

169. Draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.

170. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.

171. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

XV. Važiavimo greitis

172. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

173. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

174. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

175. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

175.1. lengvaisiais automobiliais automagistralėmis nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu; keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 100 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;

175.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėmis – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;

175.3. autobusais automagistralėmis – ne didesniu kaip 100 km/h, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 90 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu;

175.4. krovininiais automobiliais (iš jų ir transporto priemonių junginiais), kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėmis – ne didesniu kaip 90 km/h, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 80 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

175.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, – ištisus metus ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;

175.6. mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu).

176. Transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidžiamus dydžius, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu išduotame leidime nenurodyta kitaip).

177. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.

178. Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

179. Vairuotojui draudžiama:

179.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;

179.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;

179.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;

179.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

XVI. Lenkimas

180. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:

180.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;

180.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;

180.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;

180.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

181. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.

182. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.

183. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.

184. Lenkti draudžiama:

184.1. sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje;

184.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;

184.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;

184.4. pėsčiųjų perėjose;

184.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

XVII. Sustojimas ir stovėjimas

185. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje.

186. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.

187. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.

188. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.

189. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.

190. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai ir (arba) važiuojamosios dalies ženklinimas.

191. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.

192. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

193. Sustoti ir stovėti draudžiama:

193.1. geležinkelių pervažose ir 50 m atstumu nuo jų;

193.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;

193.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, taip pat tuneliuose;

193.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas;

193.5. ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai);

193.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku;

193.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas;

193.8. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;

193.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui;

193.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;

193.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu, staigiame vingyje, įkalnės viršūnėje.

194. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.

195. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.

XVIII. Važiavimas per sankryžas

196. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

197. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.

198. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.

199. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.

200. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.

201. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

202. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą.

203. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

204. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra „Stop“ linija (ženklas „Stop“ linija“), vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.

205. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.

206. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios suka, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui.

207. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

208. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

209. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais bei nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.

210. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.

XIX. Važiavimas per geležinkelių pervažas

211. Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

212. Geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.

213. Praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

214. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti ir duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį – su fakelu arba žibintu).

215. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą.

216. Vairuotojui draudžiama:

216.1. važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose;

216.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;

216.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti;

216.4. įvažiuoti į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje;

216.5. gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.

XX. Eismas automagistralėse

217. Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“, draudžiama:

217.1. važiuoti traktoriais, kitomis transporto priemonėmis ir savaeigėmis mašinomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 40 km/h;

217.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;

217.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtose apsisukimo vietose) arba važiuoti atbulam;

217.4. įvažiuoti į automagistralę arba išvažiuoti iš jos tam neskirtose vietose;

217.5. mokyti vairuoti;

217.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.

XXI. Eismas gyvenamojoje zonoje

218. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

219. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:

219.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;

219.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį;

219.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t leidžiamos maksimalios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius ir jų priekabas;

219.4. mokyti vairuoti.

220. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.

221. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir uždarose teritorijose.

XXII. MaršrutiniŲ transporto PRIEMONIŲ pirmenybė

222. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutinei transporto priemonei, pradedančiai važiuoti iš pažymėtos stotelės.

223. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinės transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.

224. Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui“, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą.

XXIII. Neįgaliųjų transporto priemonių eismas

225. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama:

225.1. įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinio transporto eismas draudžiamas“;

225.2. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas;

225.3. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.

226. Vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas).

XXIV. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai

227. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių (išskyrus šių taisyklių III, IV, XI, XII, XXXI skyrių ir 3 priedo reikalavimus) tuo atveju, kai tai nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šia teise taip pat naudojasi jų lydimos transporto priemonės.

228. Kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią specialioms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

229. Pro stovintį automobilį su žybčiojančiu mėlynu ir raudonu (arba tik mėlynu) švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

230. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Kiti eismo dalyviai neturi trukdyti jiems dirbti.

231. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.

XXV. Žmonių vežimas

232. Žmones vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą žmonėms vežti.

233. Žmones vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.

234. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų.

235. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.

236. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.

237. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 3 priede. Vaikus vežančio autobuso (išskyrus mokyklinius autobusus) salone turi būti ne mažiau kaip du suaugę (ne jaunesni kaip 21 metų) palydovai.

238. Keleivių vežimo verslui naudojamų transporto priemonių vairuotojai privalo turėti su savimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždami keleivius reguliariais reisais nustatytu maršrutu – galiojantį leidimą.

239. Draudžiama:

239.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (neskaitant jaunesnių kaip 12 metų vaikų);

239.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui;

239.3. vežti motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų;

239.4. vežti žmones velkamame autobuse, troleibuse (išskyrus vairuotoją) ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko ar vežimėlio, draudžiama žmonėms būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko – ir velkančios transporto priemonės kėbule;

239.5. vežti žmones krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 232–236 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose.

XXVI. Saugos diržų naudojimas

240. Važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

241. Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų:

241.1. taksi vairuotojams vežant keleivius;

241.2. važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.

242. Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar sunkvežimio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.

243. Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas.

244. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.

245. Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama nesilaikyti šių taisyklių 65 punkto reikalavimų. Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas.

XXVII. Krovinių vežimas

246. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei.

247. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:

247.1. neblogintų vairuotojui matomumo;

247.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;

247.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;

247.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;

247.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

248. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 247 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.

249. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 3 priede.

250. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiu paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.

251. Vežant pavojingas medžiagas ir gaminius, įrašytus JTO Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą.

252. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.

XXVIII. Motorinių transporto priemonių vilkimas

253. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi motorinę transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Jos vairuotojas nebūtinas, jeigu standžios vilkties konstrukcija garantuoja velkamosios transporto priemonės vairavimą. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkėlus jos priekį ant vežimėlio ar vilkiko platformos.

254. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų.

255. Velkančioji transporto priemonė šviesiu paros metu turi važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis, o velkamoji – bet kuriuo paros metu su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

256. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 253–255 ir 257 punktų reikalavimų.

257. Vilkti draudžiama:

257.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;

257.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;

257.3. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios stabdžiai neveikia, be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;

257.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio, jeigu velkamosios transporto priemonės masė yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės;

257.5. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę;

257.6. motociklais be priekabos ir tokius motociklus.

XXIX. Mokymas vairuoti

258. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę leidžiama, jeigu mokinys moka šias taisykles ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

259. Pradėti mokyti vairuoti transporto priemonę leidžiama uždarose aikštelėse arba autodromuose. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudę jų savininkai.

260. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti.

261. Keliuose mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę asmuo neturi būti daugiau kaip vieneriais metais jaunesnis negu nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama vairuoti tą transporto priemonę.

262. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 3 priede.

263. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo.

264. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas.

265. Mokant vairuoti motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti geltoną liemenę su šviesos atšvaitais bei skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 3 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.

266. Mokantis vairuoti ir vairavimo egzamino metu draudžiama vežti žmones.

267. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys. Periodiškai jiems turi būti atliekama valstybinė techninė apžiūra. Juose turi būti papildoma įranga, kurią nustato Susisiekimo ministerija.

268. Asmuo, kuris moko vairuoti, privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų. Jis atsako už tai, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių. Vairavimo kvalifikacinio egzamino metu mokinys laikomas vairuotoju.

XXX. Eismo dalyvių pareigos įvykus EISMO ĮVYKIUI

269. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo:

269.1. nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą;

269.2. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojančios transporto priemonės nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą;

269.3. nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai;

269.4. pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus.

270. Įvykus eismo įvykiui ne gyvenvietėje, jeigu iškviesti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems arba nuvežti juos į gydymo įstaigą kitu transportu neįmanoma, vairuotojas privalo nugabenti nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą savo transporto priemone, ten pasakyti savo pavardę, transporto priemonės valstybinį numerį ir grįžti į eismo įvykio vietą.

271. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.

272. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės.

XXXI. Reikalavimai transporto priemonėms

273. Eisme dalyvauti leidžiama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms, atitinkančioms Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus.

274. Eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba (išskyrus nepritaikytas eismui keliais ar transportuojamas neregistruotas) turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Troleibusai turi būti su užrašytais registracijos numeriais.

275. Draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, jeigu jos neįregistruotos arba neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra.

276. Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir kurių vairas įtaisytas dešinėje pusėje (išskyrus įregistruotus Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba pagal konstrukciją bei įrangą skirtus specialioms darbo funkcijoms atlikti). Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, neturintiems leidimų laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.

277. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

278. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.

279. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be šoninės priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir vaistinėlė.

280. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje yra numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.

281. Transporto priemonėje draudžiama įrengti (turėti) greitį matuoti trukdančias arba greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones ir daiktus.

282. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu:

282.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);

282.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);

282.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;

282.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;

282.5. tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

283. Jeigu važiuojant atsiranda kitoks, negu nurodyta šių taisyklių 282 punkte, gedimas, dėl kurio transporto priemonė nebeatitinka Susisiekimo ministerijos nustatytų techninių reikalavimų, ir šio gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojui leidžiama važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikantis reikiamo atsargumo.

XXXII. Papildomi saugaus eismo reikalavimai

284. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytus eismo saugumo reikalavimus.

285. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, atsakingi asmenys, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes.

XXXIII. Baigiamosios nuostatos

286. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––

Kelių eismo taisyklių

1 priedas

Kelio ženklai

I. Įspėjamieji ženklai

1. Įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
101	Pervaža su užtvaru		Geležinkelio pervaža su pakeliamuoju užtvaru
102	Pervaža be užtvaro		Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro
103	Pakeliamasis tiltas		Pakeliamasis tiltas arba keltas
104	Krantinė		Įvažiavimas į krantinę arba krantą
105	Vaikai		Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų
106	Darbai		Kelio ruožas, kuriame dirbama. Jeigu darbai trumpalaikiai, ženklas gali būti pastatytas 10–15 m atstumu nuo jų vietos arba pritvirtintas ant kelyje dirbančių transporto priemonių ir mechanizmų
107	Sankryža		Lygiareikšmių kelių sankirta
108	Sankryža su šalutiniu keliu		Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias
109	Šalutinis kelias iš dešinės		Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias
110	Šalutinis kelias iš kairės		Prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias
111	Eismas ratu		Sankryža, kurioje privaloma važiuoti ratu
112	Šviesoforas		Sankryža, pėsčiųjų perėja arba kelio ruožas, kuriame eismas reguliuojamas šviesoforais
113	Vingis į dešinę		Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į dešinę pusę
114	Vingis į kairę		Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į kairę pusę
115	Vingiai		Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į dešinę
116	Vingiai		Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į kairę
117	Stati nuokalnė
118	Stati įkalnė
119	Slidus kelias		Kelio ruožas su slidesne negu prieš tai buvusiame ruože važiuojamąja dalimi
120	Nelygus kelias		Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita)
121	Žvyras		Patobulintos dangos kelio ruožas, kuriame iš po ratų gali būti išsviesta žvyro, skaldos ir panašiai
122	Pavojingas kelkraštis		Kelio ruožas su netvirtu, duobėtu kelkraščiu
123	Susiaurėjimas		Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš abiejų pusių
124	Susiaurėjimas iš dešinės		Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš dešinės pusės
125	Susiaurėjimas iš kairės		Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš kairės pusės
126	Dvipusis eismas		Važiuojamosios dalies ruožo su priešpriešiniu eismu pradžia
127	Pėsčiųjų perėja		Nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1–1.13.3 ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“ pažymėta pėsčiųjų perėja
128	Pėstieji		Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji
129	Dviračių takas		Kelią kerta dviračių takas
130	Gyvulių pergina
131	Laukiniai žvėrys
132	Krintantys akmenys		Kelio ruožas, kuriame galimos griūtys, nuošliaužos, krintantys akmenys
133	Šoninis vėjas
134	Lėktuvai		Kelio ruožas, virš kurio kyla arba leidžiasi lėktuvai
135	Transporto grūstis		Kelio ruožas, kuriuo dėl transporto priemonių susigrūdimo sunku važiuoti
136	Daug eismo įvykių		Kelio ruožas, kuriame įvyksta daug eismo įvykių
137	Kiti pavojai		Kelio ruožas, kuriame yra kitais ženklais nenumatytų pavojų
138	Vienkelis geležinkelis		Pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį. Ženklas statomas prieš pat pervažą
139	Daugiakelis geležinkelis		Pervaža be pakeliamojo užtvaro per dviejų ir daugiau kelių geležinkelį. Ženklas statomas prieš pat pervažą
140	Artėjama prie pervažos		Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo pervažos, dešinėje kelio pusėje
141	Artėjama prie pervažos		Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas dešinėje kelio pusėje
142	Artėjama prie pervažos		Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai pervažos, dešinėje kelio pusėje
143	Artėjama prie pervažos		Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo pervažos, kairėje kelio pusėje
144	Artėjama prie pervažos		Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas kairėje kelio pusėje
145	Artėjama prie pervažos		Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai pervažos, kairėje kelio pusėje
146	Posūkio kryptis į dešinę		Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje
147	Posūkio kryptis į kairę		Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje
148	Eismo krypčių išsiskyrimas		Važiavimo kryptys T formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje
149	Nukreipiamoji gairė		Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją

2. Ne gyvenvietėse 101–137 ženklai statomi 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki pavojingo ruožo pradžios. Prireikus šie ženklai gali būti pastatyti kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje „Atstumas iki objekto“.

3. Ne gyvenvietėse 101–106 ženklai kartojami. Antrasis kelio ženklas statomas ne arčiau kaip 50 m iki pavojingo ruožo.

4. Jeigu ženklai statomi kartu su 805 lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruožas, kuris prasideda už 150–300 m (ne gyvenvietėse) arba už 50–100 m (gyvenvietėse) nuo ženklo pastatymo vietos.

II. Pirmumo ženklai

5. Pirmumo ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra šie:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
201	Pagrindinis kelias		Kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas
202	Pagrindinio kelio pabaiga		201 ženklu pažymėto kelio pabaiga
203	Sankryža su pagrindiniu keliu		Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu
204	Važiuoti nesustojus draudžiama		Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą
205	Priešpriešinio eismo pirmenybė		Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms
206	Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu		Siauras kelio ruožas, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą

III. Draudžiamieji ženklai

6. Draudžiamieji ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir yra šie:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
301	Įvažiuoti draudžiama		Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą
302	Eismas draudžiamas		Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones
303	Motorinio transporto eismas draudžiamas		Draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones
304	Krovininių automobilių eismas draudžiamas		Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė yra didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją ženkle, taip pat traktoriais, savaeigėmis mašinomis ir mechanizmais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą
305	Motociklų eismas draudžiamas		Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą
306	Traktorių eismas draudžiamas		Draudžiama važiuoti traktoriais, savaeigėmis mašinomis ir mechanizmais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą
307	Važiuoti su priekabomis draudžiama		Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir traktoriais su priekabomis, taip pat jais vilkti motorines transporto priemones
308	Vežimų eismas draudžiamas		Draudžiama važiuoti vežimais (rogėmis), joti, varyti gyvulius
309	Dviračių eismas draudžiamas		Draudžiama važiuoti dviračiais ir mopedais
310	Eiti draudžiama		Draudžiama eiti pėstiesiems ta kelio puse, kurioje pastatytas ženklas
311	Važiuoti su pavojingais kroviniais draudžiama		Draudžiama vežti pavojingas medžiagas ir gaminius
312	Nurodyto transporto eismas draudžiamas		Ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami ženklai
313	Nurodyto transporto eismas draudžiamas		Ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami ženklai. Šis ženklas naudojamas tik gyvenvietėse
314	Ribota masė		Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytą ženkle
315	Ribota ašies apkrova		Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių bent vienos ašies apkrova yra didesnė už nurodytą ženkle
316	Ribotas aukštis		Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių aukštis (su kroviniu ar be jo) didesnis už nurodytą ženkle
317	Ribotas plotis		Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurios (su kroviniu ar be jo) yra platesnės, negu nurodyta ženkle
318	Ribotas ilgis		Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurie (su kroviniu ar be jo) yra ilgesni, negu nurodyta ženkle
319	Ribotas atstumas		Draudžiama važiuojant paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu nurodyta ženkle
320	Muitinė		Draudžiama važiuoti nesustojus prieš ženklą. Toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus
321	Policija		Draudžiama važiuoti nesustojus prieš ženklą. Toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus
322	Sukti į dešinę draudžiama		Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui
323	Sukti į kairę draudžiama		Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui
324	Apsisukti draudžiama		Negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia sukti į kairę
325	Lenkti draudžiama		Draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu
326	Lenkimo draudimo pabaiga
327	Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama		Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Traktoriams, savaeigėms mašinoms ir mechnizmams draudžiama lenkti visas transporto priemones, išskyrus vežimus ir dviračius
328	Lenkimo krovininiais automobiliais draudimo pabaiga
329	Ribotas greitis		Draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle
330	Greičio ribojimo pabaiga
331	Naudoti garso signalą draudžiama		Draudžiama naudoti garso signalus, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti eismo įvykio
332	Sustoti draudžiama		Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Negalioja maršrutiniam transportui ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos
333	Stovėti draudžiama		Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos
334	Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis		Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Kai 334 ir 335 ženklai naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos
335	Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis		Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks ženklas. Kai 334 ir 335 ženklai naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos
336	Apribojimų pabaiga		Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi 319, 325, 327, 329, 331–335 ženklų galiojimo zona
337	Mopedų eismas draudžiamas		Draudžiama važiuoti mopedais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą

7. Galiojimo zoną turinčių ženklų draudimai galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos už ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų.

8. Ženklų galiojimo zona gali būti sumažinta naudojant po jais galiojimo zonos ilgį ir kryptį nurodančias lenteles arba pastačius kelio ženklus, panaikinančius atitinkamus apribojimus.

9. Pastatytas prieš gyvenvietę, pažymėtą 550 ženklu „Gyvenvietės pradžia“, 329 ženklas „Ribotas greitis“ galioja iki šio ženklo, tačiau 329 ženklo galiojimo zona gali būti sumažinta pastačius kitą 329 ženklą su kitokiu leidžiamu važiavimo greičiu.

IV. Nukreipiamieji ženklai

10. Nukreipiamieji ženklai yra šie:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
401	Važiuoti tiesiai		Leidžiama važiuoti tik tiesiai. Ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos, nedraudžia sukti į dešinę, kai norima įvažiuoti į šalia kelio esančias teritorijas. Ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui
402	Važiuoti į dešinę		Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui
403	Važiuoti į kairę		Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui
404	Važiuoti tiesiai arba į dešinę		Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui
405	Važiuoti tiesiai arba į kairę		Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui
406	Važiuoti į dešinę arba į kairę		Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui
407	Apvažiuoti iš dešinės		Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės
408	Apvažiuoti iš kairės		Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš kairės pusės
409	Apvažiuoti iš dešinės arba kairės		Kliūtį apvažiuoti leidžiama iš dešinės arba kairės pusės
410	Eismas ratu		Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi
411	Dviračių takas		Leidžiama važiuoti tik dviračiais ir mopedais. Eiti pėstiesiems draudžiama. Kai takas eina išilgai kelio, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti tik jiems skirtu taku
412	Pėsčiųjų takas		Takas skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio, pėstieji privalo eiti tik juo
413	Pėsčiųjų ir dviračių takas		Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti tik dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems yra skirta (parodyta ženkle). Kai takas eina išilgai kelio važiuojamosios dalies, pėstieji ir dviračių vairuotojai privalo naudotis tik juo
414	Ribotas minimalus greitis		Leidžiama važiuoti tik nurodytu arba didesniu greičiu (km/h)
415	Minimalaus greičio apribojimo pabaiga
416	Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti tiesiai		Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik tiesiai
417	Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti į dešinę		Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik į dešinę
418	Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti į kairę		Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik į kairę

V. Nurodomieji ženklai

11. Nurodomieji ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką ir yra šie:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
501	Automagistralė		Kelias, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka
502	Automagistralės pabaiga		Kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaiga
503	Vienpusis eismas		Kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi
504	Vienpusio eismo pabaiga
505	Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią		Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį
506	Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią		Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį
507	Eismo kryptys sankryžoje		Nurodo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės juostos leidžiama ir apsisukti
508	Eismo kryptis sankryžoje tiesiai		Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos
509	Eismo kryptis sankryžoje į dešinę		Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos
510	Eismo kryptis sankryžoje į kairę		Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos
511	Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į dešinę		Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos
512	Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į kairę		Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos
513	Juostos pradžia iš dešinės		Papildoma juosta įkalnėje arba stabdymo juostos pradžia. Iš kelio išsukančios transporto priemonės turi persirikiuoti į stabdymo juostą, į kalną važiuojančios transporto priemonės, kurios negali važiuoti greičiau už važiuojančias paskui jas, turi persirikiuoti į papildomą juostą
514	Juostos pradžia iš kairės		Papildomos juostos važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pradžia ir juostų važiuoti ta kryptimi skaičius
515	Dešinės juostos pabaiga		Papildomos juostos įkalnėje arba greitėjimo juostos pabaiga
516	Kairės juostos pabaiga		Juostos, esančios kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga
517	Eismo kryptys juostose		Nurodo eismo kryptis juostose. Ženklas statomas už sankryžos. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi
518	Eismo kryptys juostose		Nurodo eismo kryptis juostose. Ženklas statomas už sankryžos. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi
519	Eismo kryptys juostose		Nurodo eismo kryptis juostose ir važiavimo trajektoriją. Šis ženklas statomas prieš sankryžas. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi
520	Eismo kryptys ir apribojimai		Ženkle pavaizduoto draudžiamojo arba nukreipiamojo ženklo reikalavimai galioja ta juosta važiuojančioms transporto priemonėms ruože iki artimiausios sankryžos
521	Juostos pradžia ir apribojimai		Transporto priemonės, kurioms galioja ženkle nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti į prasidėjusią juostą
522	Eismas juostose		Nurodo, kad kraštinė juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kitiems vairuotojams įvažiuoti į ją leidžiama tik už sankryžos
523	Juosta maršrutiniam transportui		Nurodo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas
524	Kelias su juosta maršrutiniam transportui		Kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta juosta prieš transporto priemonių srautą
525	Įvažiavimas į kelią su juosta maršrutiniam transportui		Nurodo, kad įvažiuojama į 524 ženklu pažymėtą kelią
526	Įvažiavimas į kelią su juosta maršrutiniam transportui		Nurodo, kad įvažiuojama į 524 ženklu pažymėtą kelią
527	Apsisukimo vieta		Apsisukimo ne sankryžoje vieta
528	Stovėjimo vieta		Transporto priemonių stovėjimo vieta
529	Stovėjimo ribotą laiką vieta		Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta
530	Stovėjimo nurodytu laiku vieta		Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku
531	Rezervuota stovėjimo vieta		Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais policijos leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo)
532	Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas		Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu
533	Pėsčiųjų perėja		Perėjimo per kelią vieta
534	Pėsčiųjų perėja		Perėjimo per kelią vieta
535	Požeminė pėsčiųjų perėja
536	Požeminė pėsčiųjų perėja
537	Pėsčiųjų perėja virš kelio
538	Pėsčiųjų perėja virš kelio
539	Rekomenduojamas greitis		Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos. Kai ženklas pastatytas kartu su įspėjamuoju ženklu, rekomendacija galioja pavojingame ruože
540	Zona, kurioje draudžiama stovėti		Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, išskyrus specialiai stovėjimui skirtas ir atitinkamais ženklais pažymėtas vietas
541	Stovėjimo zona		Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku
542	Riboto greičio zona		Visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku
543	Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga		Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 540 ženklo reikalavimai
544	Stovėjimo zonos pabaiga		Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 541 ženklo reikalavimai
545	Riboto greičio zonos pabaiga		Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 542 ženklo reikalavimai
546	Tunelis		Už ženklo (kad ir kaip būtų apšviestas tunelis) motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti artimąsias šviesas. Draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti arba sustoti. Sustojus eismui, vairuotojas privalo išjungti variklį
547	Tunelio pabaiga		Vieta, nuo kurios negalioja 546 ženklo reikalavimai
548	Stotelė		Maršrutinio transporto sustojimo vieta
549	Taksi stotelė		Lengvųjų taksi stovėjimo vieta
550	Gyvenvietės pradžia		Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai, pavadinimas ir pradžia
551	Gyvenvietės pabaiga		Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai. Viršuje nurodomas kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos
552	Gyvenamoji zona		Už ženklo esančioje teritorijoje galioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose
553	Gyvenamosios zonos pabaiga		Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys šių taisyklių reikalavimai
554	„Stop“ linija		Nurodo vietą, kur turi sustoti transporto priemonės esant draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui

VI. Informaciniai ženklai

12. Informaciniai ženklai informuoja apie pakeliui esančias gyvenvietes bei kitus objektus ir yra šie:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
601	Išankstinė krypčių rodyklė		Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas automagistralėse
602	Išankstinė krypčių rodyklė		Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas kituose keliuose ne gyvenvietėse
603	Išankstinė krypčių rodyklė		Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas gyvenvietėse. Jeigu gyvenvietėje statomame ženkle visi nurodyti objektai yra ne gyvenvietėje ir į juos reikia važiuoti ne automagistrale, ženklo fonas turi būti mėlynas. Žalias intarpas kitokio fono ženkle nurodo, kad į objektą reikia važiuoti automagistrale, mėlynas – kitu keliu ne gyvenvietėje. Ženklas statomas iš anksto, atstumas iki sankryžos nurodomas ženklo apačioje
604	Išankstinė krypčių rodyklė		Įrengiama virš važiuojamosios dalies, gyvenvietėse naudojama ir vietoj 603 ženklo. Ženklo fonas – kaip ir 601–603 ženklų
605	Krypties rodyklė		Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai nurodyta kryptimi važiuojama automagistrale. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai
606	Krypties rodyklė		Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai nurodyta kryptimi važiuojama kitu keliu ne gyvenvietėje. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai
607	Krypties rodyklė		Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai objektas yra toje pačioje gyvenvietėje, kurioje statoma rodyklė. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai
608	Krypčių rodyklė		Nurodo keletą krypčių ir atstumų. Ženklas statomas prieš sankryžą. Jo fonas – kaip ir 605–607 ženklų
609	Važiavimo schema		Važiavimo maršrutas, kai sankryžoje uždrausti manevrai, arba važiavimo kryptis – sudėtingoje sankryžoje
610	Važiavimo kryptis tiesiai		Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – tiesiai, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama
611	Važiavimo kryptis į dešinę		Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – į dešinę, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama
612	Važiavimo kryptis į kairę		Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – į kairę, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama
613	Aklakelis tiesiai		Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo
614	Aklakelis į dešinę		Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo
615	Aklakelis į kairę		Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo
616	Gyvenvietės pradžia		Gyvenvietės, kurioje negalioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, pradžia ir pavadinimas
617	Gyvenvietės pabaiga		Gyvenvietės, pažymėtos 616 ženklu, pabaiga, kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos
618	Objekto pavadinimas		Upės, ežero ar kokio nors kito objekto pavadinimas, apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą
619	Objekto pavadinimas		Apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą
620	Gatvės pavadinimas		Ženklas, pastatytas prieš sankryžą, nurodo skersai einančios gatvės pavadinimą
621	Gatvės pavadinimas		Nurodo gatvės pavadinimą
622	Atstumų rodyklė		Atstumai (km) iki nurodytų gyvenviečių (miestų). Ženkle gali būti nurodytas kelio numeris. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą
623	Greičio ribojimo rodyklė		Informacija apie maksimalaus greičio ribojimus, šių taisyklių nustatytus kurios nors rūšies transporto priemonėms Lietuvos gyvenvietėse, ne gyvenvietėse ir automagistralėse
624	Kilometrų ženklas		Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos
625	Kilometrų ženklas		Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos. Ženklas statomas tik automagistralėse
626	Kelio arba dviračių trasos numeris		Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. Ženklas statomas už sankryžos. Žalios spalvos ženklas nurodo tarptautinio, raudonos – magistralinio, geltonos – krašto, o mėlynos – rajoninio kelio numerį. 601–604 ženkluose pavaizduotas kelio numeris. Ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo kryptį į tą numerį turintį kelią
627	Kelio arba dviračių trasos numeris ir kryptis		Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris ir kryptis. Statomas prieš sankryžas. Ženklų spalva tokia pat kaip ir 626 ženklų. Ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo kryptį į tą numerį turintį kelią
628	Apylankos schema		Nurodo laikinai uždarytą kelio ruožą ir apvažiavimo maršrutą. Ženklas statomas prieš sankryžas
629	Apylankos kryptis		Nurodo kryptį tiesiai, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais
630	Apylankos kryptis		Nurodo kryptį į dešinę, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais
631	Apylankos kryptis		Nurodo kryptį į kairę, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais
632	Apylankos kryptis		Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį tiesiai. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais
633	Apylankos kryptis		Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį į dešinę. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais
634	Apylankos kryptis		Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį į kairę. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais
635	Persirikiavimo rodyklė		Nurodo važiavimo kryptį keliuose su skiriamąja juosta
636	Persirikiavimo rodyklė		Nurodo važiavimo kryptį keliuose su skiriamąja juosta
637	Krypties rodyklė į lankytiną vietą		Nurodo eismo kryptį ir atstumą į lankytiną vietą. Ženklas naudojamas rodant kryptį į visas lankytinas vietas, kultūros ir istorinius objektus. Jis įrengiamas 20–50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas – rudas
638	Lankytinos vietos pavadinimas		Lankytinos vietos, kultūros ir istorinio objekto pavadinimas. Ženklo fonas – rudas
639	Krypties rodyklė į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius		Ženklas naudojamas rodant kryptį į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius. Jis įrengiamas 20–50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas
640	Nacionalinio, regioninio parko, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio gamtinio ar kompleksinio draustinio pavadinimas		Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas
641	Krypties rodyklė į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus		Ženklas naudojamas rodant kryptį į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus. Jis įrengiamas 20–50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas
642	Istorinio nacionalinio, istorinio regioninio parko, valstybinio kultūrinio rezervato pavadinimas		Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas

VII. Paslaugų ženklai

13. Paslaugų ženklai informuoja apie esamus paslaugų objektus ir yra šie:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
701	Medicinos pagalba		Vieta, kur suteikiama pirmoji medicinos pagalba
702	Ligoninė
703	Degalinė
704	Dirbtuvės		Transporto priemonių remonto dirbtuvės
705	Plovykla
706	Telefonas
707	Valgykla		Valgykla arba restoranas
708	Kavinė		Kavinė arba bufetas
709	Viešbutis
710	Stovyklavietė		Vieta stovyklai su palapinėmis
711	Kempingas		Kempingui tinkamos infrastruktūros stovyklavietė su vasarnamiais arba atitemptais prikabinamaisiais vasarnamiais, arba palapinėmis
712	Poilsio vieta
713	Policija
714	Kelių policija
715	Tualetas
716	Maudymosi vieta
717	Radijo stotis		Nuolat teikiančios informaciją apie eismą radijo stoties bangų dažnis
718	Geriamasis vanduo
719	Muitinė		Ne pasienyje esanti muitinės įstaiga
720	Oro uostas
721	Internetas		Viešieji interneto centrai, teikiantys interneto paslaugas
722	Informacijos centras		Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras
723	Jaunimo nakvynės namai
724	Kaimo turizmo sodyba
725	Lankytina vieta		Viešam lankymui parengtas kultūros paveldo, gamtos ar kitoks lankytinas objektas
726	Žvejybos vieta
727	Golfo aikštelė
728	Žirgų sportas
729	Slidininkų keltuvas

VIII. Papildomos lentelės

14. Papildomos lentelės patikslina arba apriboja ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą ir yra šios:

Numeris	Pavadinimas	Pavyzdys	Paaiškinimas
801	Atstumas iki objekto		Nurodo kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios. Lentelėje nurodyto objekto (ruožo) kryptis yra tiesiai
802	Atstumas iki objekto		Nurodo kryptį į dešinę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios
803	Atstumas iki objekto		Nurodo kryptį į kairę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios
804	Atstumas iki sankryžos		Nurodo atstumą iki sankryžos, prieš kurią pastatytas ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Lentelė naudojama tik kartu su ženklu „Sankryža su pagrindiniu keliu“
805	Galiojimo zona į priekį		Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už ženklo
806	Galiojimo zona į priekį		Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už ženklo. Lentelė naudojama tik su ženklais, draudžiančiais sustoti arba stovėti
807	Galiojimo zona į priekį ir atgal		Informuoja vairuotojus, kad jie yra ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonoje
808	Galiojimo zonos pabaiga		Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos pabaigą
809	Galiojimo zona į dešinę		Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį
810	Galiojimo zona į kairę		Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį
811	Galiojimo zona į abi puses		Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį
812	Galiojimo kryptis į dešinę		Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį
813	Galiojimo kryptis į kairę		Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį
814	Galiojimo kryptis į abi puses		Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį
815	Krovininiai automobiliai		Ženklas su lentele „Krovininiai automobiliai“ galioja krovininiams automobiliams ir jų junginiams, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 tonos
816	Transporto priemonės su priekaba		Ženklas su lentele „Transporto priemonės su priekaba“ galioja motorinėms transporto priemonėms su priekaba, išskyrus motociklus
817	Lengvieji automobiliai		Ženklas su lentele „Lengvieji automobiliai“ galioja lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos
818	Autobusai		Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas
819	Traktoriai		Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas. Ženklas su lentele „Traktoriai“ galioja traktoriams ir savaeigėms mašinoms
820	Motociklai		Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas
821	Dviračiai		Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas. Ženklas su lentele „Dviračiai“ galioja dviračiams ir mopedams
822	Ne darbo dienos		Nurodo, kad ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis
823	Darbo dienos		Nurodo, kad ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas
824	Savaitės dienos		Nurodo savaitės dienas, kurias galioja ženklas
825	Savaitės diena		Nurodo savaitės dieną, kurią galioja ženklas
826	Galiojimo laikas		Nurodo, kad ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis
827	Galiojimo laikas ne darbo dienomis		Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja ženklas
828	Galiojimo laikas darbo dienomis		Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja ženklas
829	Galiojimo laikas savaitės dienomis		Nurodo dienas ir laiką, kada galioja ženklas
830	Stovėjimo būdas		Visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio
831	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams
832	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies
833	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams
834	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams
835	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies
836	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams
837	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams
838	Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas		Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies
839	Stovėti išjungus variklį		Stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį
840	Už stovėjimą mokama		Nurodo, kad už stovėjimą reikia mokėti
841	Pavojingas kelkraštis		Įspėja, kad užvažiuoti ant kelkraščio pavojinga. Naudojama su įspėjamaisiais ženklais
842	Pagrindinio kelio kryptis		Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su ženklais „Pagrindinis kelias“. Lentelėje nurodoma reali sankryžos konfigūracija. Gali būti naudojama ir su ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“
843	Pagrindinio kelio kryptis		Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“ arba „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Lentelėje nurodoma reali sankryžos konfigūracija
844	Neregiai		Nurodo, kad pėsčiųjų perėja vaikšto neregiai. Naudojama su įspėjamaisiais ir nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“
845	Drėgna danga		Nurodo, kad ženklas, su kuriuo naudojama lentelė, galioja tada, kai važiuojamosios dalies danga drėgna (šlapia)
846	Neįgalieji		Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik šiose taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turinčioms transporto priemonėms
847	Išskyrus neįgaliuosius		Nurodo, kad 322–324, 401–406 ženklai negalioja šiose taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turinčioms transporto priemonėms
848	Apledėjęs kelias		Taip pažymėtas ruožas dažnai būna slidus dėl ledo arba sniego
849	Gamtinės dujos		Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos gamtinėmis dujomis
850	Suskystintosios dujos		Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos suskystintosiomis dujomis
851	Degalų rūšys		Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo degalinėje esančių degalų rūšis

Priedo pakeitimai:

Nr. 1195, 2004-09-20, Žin., 2004, Nr. 142-5197 (2004-09-23)

___________________

Kelių eismo taisyklių

2 priedas

Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos

I. Horizontalusis ženklinimas

1. Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:

1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

1.2. Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštą ir ruožų, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, ribas automagistralėse; atskiria važiuojamosios dalies juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą.

1.3. Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

1.4. Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (darbų vietoje ir važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. Šią liniją kirsti draudžiama, kai ji skiria priešingų krypčių transporto srautus.

1.5. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi arba tris juostas, ir žymi eismo juostų ribas, esant dviem juostoms ar daugiau juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.6. Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.7. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms ir tarptautiniams keliams. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.8. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose, autobusų stotelių zonose ir panašiai). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.9. Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti. Naudojama viena arba kartu su ženklu „Stovėti draudžiama“ ir brėžiama palei važiuojamosios dalies kraštą arba gatvės bortelio viršuje.

1.10. Dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti.

1.11. Plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant ženklui „Važiuoti nesustojus draudžiama“ arba draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui.

1.12. Iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

1.13. Pėsčiųjų perėjos:

1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.

1.13.2. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o rodyklės – pėsčiųjų ėjimo kryptį.

1.13.3. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.

1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį.

1.15. Nukreipimo salelės:

1.15.1. Užbrūkšniuotas plotas žymi nukreipimo saleles, kurios atriboja priešingų krypčių transporto srautus arba žymi važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį.

1.15.2. Užbrūkšniuotas plotas žymi nukreipimo saleles tos pačios važiavimo krypties transporto srautų atsišakojimo vietose.

1.15.3. Užbrūkšniuotas plotas žymi nukreipimo saleles tos pačios važiavimo krypties transporto srautų susiliejimo vietose.

1.16. Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Ženklinimas naudojamas vienas arba kartu su ženklais „Eismo kryptys sankryžoje“, „Eismo kryptis sankryžoje“; aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį; ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti.

1.17. Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus. Gali būti naudojama kartu su bet kuriuo iš ženklų „Susiaurėjimas“ arba tarpuose tarp 1.6 (1.5) linijos brūkšnių.

1.18. Trikampis praneša, kad artėjama prie 1.12 ženklinimo linijos.

1.19. Užrašas „STOP“ praneša, kad artėjama prie 1.11 ženklinimo linijos, kai ji naudojama kartu su ženklu „Važiuoti nesustojus draudžiama“.

1.20. Raidės ir skaičiai nurodo kelio numerį (maršrutą).

1.21. Raidė „A“ žymi važiuojamosios dalies juostą, skirtą tiktai maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę.

1.22. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi važiuojamosios dalies juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos).

1.23. Dviračio simbolis žymi dviračių eismui skirtą tako dalį.

1.24. Neįgaliojo su vežimėliu simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“.

1.25. Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi dirbtinius kalnelius (nelygumus), įrengtus važiuojamojoje dalyje važiavimo greičiui mažinti.

1.26. Dviguba brūkšninė linija žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šią liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama kirsti. Jeigu ši linija skiria tos pačios važiavimo krypties srautus, kai įjungtas žalias reversinio šviesoforo signalas, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų jos pusių, o kai įjungtas geltonas reversinio šviesoforo signalas – tik tada, kai ši linija yra vairuotojui iš dešinės.

II. Vertikalusis ženklinimas

2. Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltų ir juodų juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus, padeda orientuotis ir žymimas taip:

2.1. Įstrižos juodos ir baltos juostos žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų (atitvarų) galinių dalių ir t.t.) vertikaliuosius elementus, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms.

2.2. Vertikalios juodos ir baltos juostos žymi tiltų, viadukų, tunelių konstrukcijų apatinį kraštą.

2.3. Horizontalios juodos ir baltos juostos žymi signalinius įrenginius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse.

2.4. Įstriža plati juoda juosta žymi signalinius stulpelius, užtvarus, aptvėrimų (atitvarų) atramas ir panašiai.

2.5. Horizontalios plačios brūkšninės linijos žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse ir kituose pavojinguose ruožuose.

2.6. Horizontali ištisinė juoda linija žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius kituose kelių ruožuose.

2.7. Horizontalios brūkšninės baltos ir juodos linijos žymi gatvės bortelius pavojinguose ruožuose ir iškilias saugumo saleles.

––––––––––––––––

Kelių eismo taisyklių

3 priedas

Transporto priemonių skiriamieji ženklai

1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklai dieną turi būti įskaitomi iš ne mažesnio kaip 40 m atstumo, o galinio numerio apšvietimas turi būti toks, kad naktį numerį būtų galima perskaityti iš ne mažesnio kaip 20 m atstumo.

2. Numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję.

3. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji – ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės – ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio.

4. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu.

5. Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.

6. Ant krovininių automobilių ir ratinių traktorių su priekabomis, taip pat ant lankstaus rėmo autobusų ir troleibusų virš kabinos (kėbulo) priekinės dalies turi būti transporto priemonių junginio skiriamasis ženklas – trys oranžiniai žibintai, išdėstyti horizontaliai 150–300 mm atstumu vienas nuo kito, arba iš vidaus apšviečiamas oranžinis (geltonas) lygiakraščio trikampio (kraštinės ilgis – 250 mm) formos skiriamasis ženklas. Junginio ženklai turi būti įjungti važiuojant, taip pat sustojus arba stovint kelyje.

7. Motorinės transporto priemonės su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

8. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm.

9. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“ iš šviesą atspindinčios medžiagos (šviesos atspindys – 50 cd/lx/m), raidžių aukštis – 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos (šviesos atspindys – 300–450 cd/lx/m): priekyje – balta, ant abiejų šonų – geltona, gale – raudona juosta.

10. Kurčnebylių ar kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.

11. Neįgaliųjų vairuojamos arba juos vežančios motorinės transporto priemonės, esant atitinkamai žymai transporto priemonės registracijos dokumentuose, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm.

12. Motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

13. Automobilių, kuriuos vairuoja vairuotojai, neturintys 2 metų vairavimo stažo, transporto priemonių, vežančių pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą šiose taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160–250 mm (nelygu transporto priemonės rūšis), apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.

14. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys, arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis (šviesos atspindys – 130–150 cd/lx/m). Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus.

15. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo.

16. Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius, turi būti pažymėtos pagal pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus specialiais stačiakampio formos oranžiniais ženklais, informuojančiais apie pavojų. Šie ženklai gaminami 400 mm ilgio ir 300 mm pločio, apibrėžti 15 mm storio juoda kraštine linija, arba jie gali būti 300 mm ilgio ir 120 mm pločio, apibrėžti 10 mm storio juoda kraštine linija.

17. Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus) gale, 500–1500 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengti horizontalūs, simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą (šviesos atspindys 130–150 cd/lx/m), ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Šių skiriamųjų ženklų transporto priemonėje gali būti vienas (ilgis – nuo 1130 mm iki 2300 mm, plotis – nuo 195 mm iki 230 mm) arba du (kiekvieno ženklo ilgis – nuo 565 mm iki 1130 mm, plotis – nuo 195 mm iki 230 mm).

18. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus) gale turi būti įrengti horizontalūs, simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis (šviesos atspindys 130–150 cd/lx/m). Tiek raudonų, tiek geltonų juostų plotis – 100 mm. Šių ženklų gali būti vienas (ilgis – nuo 1130 mm iki 2300 mm, plotis – nuo 130 mm iki 150 mm) arba du (kiekvieno ženklo ilgis – nuo 565 mm iki 1130 mm, plotis – nuo 130 mm iki 150 mm). Ženklai turi būti be apvado ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link.

19. Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas – lygiakraštis trikampis, kurio 450–500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.

20. Kiekviena kelių eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba turi būti pažymėtos nustatytos formos ženklu, patvirtinančiu, jog atlikta valstybinė techninė apžiūra.

––––––––––––––––

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1195, 2004-09-20, Žin., 2004, Nr. 142-5197 (2004-09-23)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 11 D. NUTARIMO NR. 1950 "DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO" PAPILDYMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita Rupšytė (2004-09-24)

[email protected]

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

II. šiOSE taisyklĖSE VARTOJAMOS sąvokos

IV. Bendrosios vairuotojų pareigos

V. Vairuotojų pareigos pėstiesiems

VI. Pėsčiųjų pareigos

VII. Keleivių pareigos

X. Eismo reguliavimo signalai

XIII. Važiavimo pradžia ir manevravimas

XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje

XV. Važiavimo greitis

XVI. Lenkimas

XX. Eismas automagistralėse

XXI. Eismas gyvenamojoje zonoje

XXV. Žmonių vežimas

XXVI. Saugos diržų naudojimas

XXVII. Krovinių vežimas

XXIX. Mokymas vairuoti

XXXI. Reikalavimai transporto priemonėms

XXXII. Papildomi saugaus eismo reikalavimai

XXXIII. Baigiamosios nuostatos

I. Įspėjamieji ženklai

II. Pirmumo ženklai

III. Draudžiamieji ženklai

IV. Nukreipiamieji ženklai

Perėjimo per kelią vieta

II. Vertikalusis ženklinimas