Suvestinė redakcija nuo 2017-09-28 iki 2018-02-28
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 81-3505, i. k. 102301MISAK00000352
Nauja redakcija nuo 2012-04-13:
Nr. D1-291, 2012-04-05, Žin. 2012, Nr. 43-2126 (2012-04-12), i. k. 112301MISAK00D1-291
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL INTRODUKCIJOS, REINTRODUKCIJOS IR PERKĖLIMO TVARKOS APRAŠO, INVAZINIŲ RŪŠIŲ KONTROLĖS IR NAIKINIMO TVARKOS APRAŠO, INVAZINIŲ RŪŠIŲ KONTROLĖS TARYBOS SUDĖTIES IR NUOSTATŲ, INTRODUKCIJOS, REINTRODUKCIJOS IR PERKĖLIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2002 m. liepos 1 d. Nr. 352
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6, 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 ir 3.4 papunkčiais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Kompetentingų institucijų, atsakingų už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 taikymą, paskyrimo“ ir įgyvendindamas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL 2014 L 317, p. 35):
Preambulės pakeitimai:
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
1. S u d a r a u Invazinių rūšių kontrolės tarybą (toliau – Taryba):
Tarybos pirmininkas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas;
Tarybos pirmininko pavaduotojas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas;
Tarybos sekretorius (Tarybos narys) – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Nariai:
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus atstovas;
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos atstovas;
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos atstovas;
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos atstovas;
Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gamtos mokslų katedros atstovas;
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Ekologijos skyriaus atstovas;
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas;
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus atstovas;
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas;
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus atstovas;
Vilniaus universiteto Botanikos sodo atstovas;
Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro Botanikos ir genetikos katedros atstovas;
Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro Zoologijos katedros atstovas;
Žemės ūkio ministerijos atstovas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-459, 2014-05-26, paskelbta TAR 2014-06-19, i. k. 2014-07793
Nr. D1-670, 2017-08-22, paskelbta TAR 2017-08-23, i. k. 2017-13566
Nr. D1-763, 2017-09-12, paskelbta TAR 2017-09-27, i. k. 2017-15147
2. T v i r t i n u pridedamus:
SUSISIEKIMO MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ ZIGMANTAS BALČYTIS
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Lietuvos Respublikos |
Lietuvos Respublikos |
| žemės ūkio ministras |
sveikatos apsaugos ministras |
| Jeronimas Kraujelis |
Konstantinas Romualdas Dobrovolskis |
|
|
|
| SUDERINTA |
|
| Lietuvos Respublikos valstybinės |
|
| maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius |
|
| Kazimieras Lukauskas |
|
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352
Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka
I. bendroji dalis
1. Ši Tvarka reglamentuoja naujų ar išnykusių ir šiuo metu natūraliai Lietuvos gamtinėje aplinkoje negyvenančių rūšių įvežimą į Lietuvos Respubliką (bet kurioje jų gyvenimo ciklo fazėje, įskaitant sėklas, sporas, grybieną, ikrus, kiaušinius ar kitą gyvybingą biologinę medžiagą, iš kurios gali išaugti ir daugintis šių rūšių individai), jų įveisimą bei platinimą Lietuvos Respublikos gamtinėje aplinkoje bei vietinių rūšių perkėlimą. Ši tvarka privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems introdukciją, reintrodukciją ar perkėlimą.
2. Šios tvarkos tikslas – užtikrinti, kad svetimų rūšių įkurdinimas gamtinėje aplinkoje būtų vykdomas taip, kad nepakenktų biologinei įvairovei (ekosisteminiame, rūšiniame ar genetiniame lygmenyje), žmonių sveikatai bei nepadarytų žalos fizinių ir juridinių asmenų turtui.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
3. Ši tvarka netaikoma:
3.1. augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, kurių įvežimo tvarką reglamentuoja Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas (Žin., 2001, Nr. 90-3144) ir genetiškai modifikuotiems organizmams, kurių įvežimas, naudojimas ir išleidimas į aplinką vykdomas Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 56-1976) nustatyta tvarka;
3.2. rūšims, įvežamoms auginti nelaisvėje: zoologinėms ar botaninėms kolekcijoms sudaryti, laikyti aptvaruose, voljeruose, akvariumuose, mokslinėse laboratorijose, auginti botanikos soduose, arboretumuose, parkuose, skveruose, privačiose dendrologinėse kolekcijose ir kitiems tikslams be teisės juos įkurdinti natūralioje gamtinėje aplinkoje. Draudžiama laikyti šiems tikslams įvežtus organizmus aplinkoje, iš kurios yra didelė patekimo į natūralias ekosistemas rizika.
4. Vartojamos sąvokos:
4.1. Introdukcija – rūšių, porūšių ar žemesnių taksonų dirbtinis perkėlimas už jų istoriškai žinomo natūralaus paplitimo ribų.
4.2 Atsitiktinė introdukcija – atsitiktinis rūšies perkėlimas už jos istoriškai žinomo natūralaus paplitimo ribų kaip žmonių veiklos padarinys.
4.4. Reintrodukcija – rūšies pakartotinis įkurdinimas areale, kuriame ji gyveno, bet inyko ar buvo išnaikinta.
4.5. Perkėlimas – individų perkėlimas iš vienos vietos į kitą ir įkurdinimas gamtoje jų rūšies natūralaus paplitimo ribose.
4.6. Rūšis – individų, kurie pasižymi bendrais morfofiziologiniais požymiais, natūraliai tarpusavyje kryžminasi ir duoda gyvybingus ir vaisingus palikuonis, visuma.
4.7. Nevietinės rūšys – rūšys, porūšiai ar žemesni taksonai, kurių dėl biologinių ir geografinių priežasčių nėra jų natūralaus paplitimo areale.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
4.8. Vietinės rūšys – rūšys, porūšiai ar žemesni taksonai, gyvenantys (ar gyvenę) areale, kurį užima, užėmė ar gali potencialiai užimti be planuotos ar atsitiktinės introdukcijos.
4.9. Invazinės rūšys – rūšys, kurių įsikūrimas ekosistemoje turi žalingą ekologinį, ekonominį poveikį ar kenkia žmonių sveikatai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
4.10. Fitosanitarija – teisinių, techninių, materialinių priemonių visuma, kurias taikant užtikrinama, kad nebūtų įvežami ir neplistų augalams kenksmingi organizmai.
4.11. Kenksmingi organizmai – organizmai bet kurioje vystymosi fazėje, galintys sukelti augalų, gyvūnų ar žmonių ligas ar padaryti jiems kitą pastebimą žalą.
4.12. Organizmas – bet kuris biologinis vienetas, išskyrus žmogų, galintis daugintis ir perduoti savo genetinę medžiagą.
4.13. Individas – bet koks gyvas gyvūnas, augalas, grybas ar kitas savarankiškai egzistuojantis organizmas, išskyrus žmogų.
4.14. Žemės naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam privačios nuosavybės teise priklauso arba nustatyta tvarka išnuomotas ar suteiktas naudotis sausumos ar vandens plotas.
4.15. Svetimos (svetimžemių) rūšys – rūšys ar porūšiai, aptinkami už žinomo natūralaus paplitimo arealo ir galimo jų natūralaus paplitimo teritorijos ribų bei poliploidai ir vaisingos dirbtinu būdu sukryžmintos rūšys, neatsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealą ar galimo paplitimo teritoriją.
Papildyta punktu:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
5. Veterinarinius reikalavimus įvežamiems, introdukuojamiems, reintrodukuojamiems gyvūnams nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT).
6. Fitosanitarijos reikalavimus įvežamiems, introdukuojamiems, reintrodukuojamiems augalams ir grybams, jų gabenimui, sandėliavimui, auginimui, dauginimui ir realizavimui reglamentuoja Fitosanitarijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 113-3285). Augalų fitosanitarinės būklės valstybinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau – VAAT).
7. Lietuvos valstybės sienų ir teritorijos sanitarinė ir medicininė karantininė apsauga – žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių visuma Lietuvos valstybės sienos perėjimo punktuose ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje – vykdoma Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069) nustatyta tvarka.
II. SVETIMŲ rūšių įvežimas
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
8. Į Lietuvos Respubliką leidžiama įvežti organizmus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veterinarijos, fitosanitarijos ir kitus privalomuosius reikalavimus. Draudžiama įvežti, laikyti, gabenti, dauginti bet kokios vystymosi stadijos kenksmingus organizmus. Leidimai tokių organizmų įvežimui gali būti išduodami tik mokslinių tyrimų, laboratorinių tyrimų, vakcinų gamybos ir panašiems tikslams Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVSPT), VAAT ar VMVT pagal kompetenciją.
9. Įvežant augalus, privaloma turėti VAAT leidimą (galioja iki 2002 12 31) arba fitosanitarinio registro pažymėjimą (galioja nuo 2003 01 01) bei eksportuojančios šalies fitosanitarinį sertifikatą. Įvežti augalus galima tik per tuos Lietuvos Respublikos valstybės pasienio kontrolės punktus, kuriuose VAAT pasienio karantino punktas, vadovaudamasis jų darbą reglamentuojančiais teisės aktais, tikrina augalų fitosanitarinę būklę. Augalai, užkrėsti kenksmingais organizmais, prieš kuriuos negali būti imtasi veiksmingų priemonių, grąžinami į eksportuojančią šalį arba sunaikinami. Išlaidas, susijusias su augalų sunaikinimu ar sugrąžinimu, apmoka krovinio savininkas.
10. Įvežti visų rūšių laukinius gyvūnus bet kokioje vystymosi stadijoje į Lietuvos Respublikos teritoriją galima, tik nustatyta tvarka gavus Pasienio ir transporto valstybinės veterinarinės tarnybos ir Aplinkos ministerijos leidimus bei turint veterinarijos sertifikato originalą.
11. Įvežant į Lietuvos Respublikos teritoriją laukinius gyvūnus būtina vadovautis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (Žin., 2002, Nr. 125-5690; 2004, Nr. 85-3097) reikalavimais bei turėti šių taisyklių numatyta tvarka išduotus leidimus gyvūnų įvežimui.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-250, 2006-05-22, Žin., 2006, Nr. 60-2149 (2006-05-27), i. k. 106301MISAK00D1-250
12. Leidimas įvežti svetimą ar Lietuvoje išnykusią rūšį nesuteikia teisės ją introdukuoti/reintrodukuoti.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
13. Įvežami gyvūnai turi būti patikrinti pasienio veterinarijos poste, vadovaujantis VMVT nustatyta Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka (Žin., 2001, Nr. 77-2720) bei kitais jų darbą reglamentuojančiais teisės aktais. Gyvūnus, įvežtus be patikrinimo – neturint Veterinarinio patikrinimo sertifikato – introdukuoti/reintrodukuoti ar perkelti draudžiama.
14. Introdukcijai/reintrodukcijai skirti gyvūnai turi būti karantinuoti, savininkų lėšomis atlikti diagnostiniai tyrimai ir vakcinacijos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius veterinarijos reikalavimus.
15. Visi į Lietuvos Respubliką įvežti augalai turi būti pasodinti į atitinkančią fitosanitarinius reikalavimus iš anksto specialiai parengtą vietą ir vertinami, ar vegetacijos metu augalai neužkrėsti kenksmingais organizmais.
III. Introdukcija ir reintrodukcija
17. Šios Tvarkos 1 priede nustatytos formos leidimus introdukcijai/reintrodukcijai išduoda Aplinkos ministerija.
18. Leidimai introdukuoti/reintrodukuoti gali būti išduoti juridiniams asmenims, gavusiems aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Invazinių rūšių kontrolės tarybos (toliau – Taryba) išvadas ir rekomendacijas, kad šios rūšies plitimas Lietuvos Respublikos gamtinėje aplinkoje neturėtų sukelti neigiamo ekologinio, ekonominio poveikio ar pakenkti žmonių sveikatai.
19. Jei ketinama introdukuoti natūraliai Europos Sąjungos šalių narių teritorijose nepaplitusių rūšių paukščius, Taryba, prieš priimdama galutinį sprendimą, privalo gauti Europos Komisijos pritarimą introdukcijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-250, 2006-05-22, Žin., 2006, Nr. 60-2149 (2006-05-27), i. k. 106301MISAK00D1-250
191. jei ketinama reintrodukuoti vietines rūšis, kurios yra įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856), būtina ištirti, ar tikslinga jas reintrodukuoti, ar rūšies reintrodukcija padės atkurti palankią šios rūšies apsaugos būklę, atsižvelgti į kitų valstybių narių patirtį, atliktus tyrimus ir surengti su visuomene viešą pasitarimą.
Papildyta punktu:
Nr. D1-54, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 20-811 (2009-02-21), i. k. 109301MISAK000D1-54
20. Galutinis Tarybos sprendimas 19 punkte nurodytais atvejais atidedamas iki Europos Komisija savo nuomonę dėl introdukuojamų paukščių pateiks raštu.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-250, 2006-05-22, Žin., 2006, Nr. 60-2149 (2006-05-27), i. k. 106301MISAK00D1-250
21. Juridiniai asmenys, planuojantys introdukuoti/reintrodukuoti naujas rūšis į gamtinę aplinką, pateikia Aplinkos ministerijai prašymą, kuriame turi būti nurodyta:
21.3. numatoma introdukuoti/reintrodukuoti rūšis ar žemesnis taksonas pateikiant tikslų lotynišką pavadinimą;
21.4. planuojamų įvežti individų amžius bei kiekis (dvilyčiams organizmams – vyriškos ir moteriškos lyties individų santykis);
21.5. juridinio asmens, iš kurio planuojama įsigyti, bei vietovės, iš kurios planuojama atsivežti šios rūšies individus, pavadinimai ir adresai;
21.6. vietovės (ežero, upės, miško ar kt.), kurioje planuojama introdukuoti/reintrodukuoti šią rūšį, pavadinimas;
23. Taryba turi teisę motyvuotai pareikalauti papildomos informacijos ar tyrimų (buveinės, į kurią planuojama introdukuoti/reintrodukuoti naują rūšį, biotinių ir abiotinių sąlygų aprašymo: gyvūnų ir augalų rūšinės sudėties, populiacijų struktūros ir gausumo, litologinių, hidrologinių, hidrocheminių tyrimų ir kt.). Šiuos darbus gali atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai bei laboratorijos. Darbus finansuoja pageidaujantis vykdyti introdukciją asmuo.
24. Aplinkos ministerija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos organizuoja jo svarstymą Taryboje.
25. Prieš pateikdama išvadą Taryba turi apsvarstyti ir, jei yra galimybė, įvertinti:
25.2. kaip introdukuota/reintrodukuota rūšis veiks aplinką viso jos biologinio ciklo metu bei kiekvienu metų sezonu;
25.5. ar vietinės saugomos gyvūnų ir augalų rūšys nebus introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies maistu, ar introdukuojama/reintrodukuojama rūšis nesudarys saugomoms rūšims konkurencijos dėl maisto, veisimosi ir augimo vietų ar kitokios grėsmės jų populiacijų stabilumui;
26. Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Tarybos posėdžio informuoja pareiškėją apie Tarybos išvadas.
27. Tarybai neprieštaraujant nurodytų rūšių introdukcijai/reintrodukcijai privaloma parengti introdukcijos/reintrodukcijos projektą, kuriame turi būti:
27.2. įvertintas individų, kurie introdukuojami/reintrodukuojami, taksonominis statusas atliekant genetinius tyrimus. Pageidautina, kad reintrodukuojami individai būtų iš laukinių populiacijų, kurios būtų kiek galima artimesnės pagal genotipą, fenotipą ir kitus požymius buvusiai vietinei populiacijai;
27.3. nustatytas optimalus introdukuojamų/reintrodukuojamų individų skaičius, amžius, vyriškos ir moteriškos lyties individų santykis, tinkamiausias introdukcijos/reintrodukcijos laikas (sezonas), taip pat numatomas aklimatizacijos ir natūralizacijos laikas;
28. Introdukcijos/reintrodukcijos projektą gali parengti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai ar mokslo įstaigos. Projekto parengimą finansuoja pageidaujantis vykdyti introdukciją/reintrodukciją asmuo.
29. Vienas introdukcijos/reintrodukcijos projekto egzempliorius pateikiamas Aplinkos ministerijai, kuri per 5 darbo dienas po jo pateikimo išduoda leidimą introdukcijai/reintrodukcijai.
30. Leidime nurodomos rūšies įveisimo gamtinėje aplinkoje sąlygos. Leidimas nesuteikia teisės prekiauti, perduoti kitiems asmenims nemokamai ar kitaip platinti introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies individus.
31. Leidimas vykdyti introdukciją/reintrodukciją gali būti anuliuotas ir vienus metus neišduodamas asmenims, pažeidusiems šios tvarkos ar leidimo sąlygų reikalavimus.
32. Jei yra abejonių dėl introdukcijos/reintrodukcijos tikslingumo, Taryba gali pasiūlyti atlikti eksperimentinę nedidelio kiekio individų introdukciją/reintrodukciją kontroliuojamomis sąlygomis. Eksperimentinė introdukcija/reintrodukcija vykdoma mažiausiai vienus metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, Taryba sprendžia dėl eksperimentinės introdukcijos/reintrodukcijos laikotarpio pratęsimo ar leidimo introdukuoti/reintrodukuoti išdavimo.
33. Tokios introdukcijos/reintrodukcijos metu turi būti pasirūpinta priemonėmis naujos rūšies individų plitimo sustabdymui ar jų sunaikinimui.
34. Apie gyvūnų pabėgimą iš kontroliuojamos teritorijos privaloma nedelsiant pranešti policijai ir regiono aplinkos apsaugos departamentui, savo lėšomis vykdyti šio aplinkos apsaugos departamento padalinio nurodymus dėl privalomo ištrūkusių gyvūnų sugavimo, organizuoti jų paiešką ir sugavimą, o jei tai neįmanoma, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų ištrūkimo į laisvę – sunaikinti.
35. Jei introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies individai elgiasi ir veikia aplinką ne taip, kaip buvo numatyta, ir pastebima jų daroma žala aplinkai, Tarybos sprendimu naujos rūšies individai sunaikinami bet kuriuo eksperimentinės introdukcijos/reintrodukcijos metu ar jai pasibaigus. Kontrolės ar sunaikinimo išlaidas apmoka asmenys, vykdantys introdukciją/reintrodukciją.
36. Penkis metus turi būti vykdomas pastovus introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies monitoringas. Po šio laikotarpio monitoringas vykdomas kas penki metai.
37. Monitoringą gali vykdyti tik atitinkamą kvalifikaciją šioje srityje turintys specialistai. Monitoringo metu turi būti tiriamas įveistos rūšies sveikatingumas (pagal nustatytus veterinarinius ar fitosanitarinius reikalavimus), adaptacija, poveikis aplinkai, nustatomas individų papildymo poreikis, identifikuojamos neigiamai šią rūšį veikiančios sąlygos ar nustatytos nesėkmingos introdukcijos/reintrodukcijos priežastys. Išlaidas, susijusias su monitoringo darbais, apmoka asmenys, atliekantys introdukciją/reintrodukciją.
38. Prekiauti gyvybingais introdukuotų/reintrodukuotų rūšių gyvūnais ar kitaip juos platinti leidžiama ne anksčiau kaip po vienų metų po jų įvežimo į Lietuvą, gavus tam Tarybos pritarimą bei vadovaujantis Aplinkos ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir VMVT nustatytomis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis. Prekiauti galima tik šią veiklos rūšį užregistravusiems juridiniams asmenims, turint šių gyvūnų įsigijimo teisėtumą įrodančius dokumentus bei VMVT išduotą gyvūno sveikatos pažymėjimą (Forma Nr. 11).
IV. Perkėlimas
40. Organizmų perkėlimas vykdomas:
40.1. žmogaus ūkine veikla padarytai žalai gamtos ištekliams kompensuoti ar atkurti gyvybingas populiacijas, kai tos rūšies individai išnaikinami ar labai sumažėja jų kiekis dėl išnuodijimo, užteršimo ir panašių atvejų;
40.2. jei populiacija yra sumažėjusi žemiau kritinės ribos ir jos atsistatymas natūraliu būdu būtų pavojingai lėtas ar iškyla giminingo kryžminimosi grėsmė. Prieš perkeliant turi būti ištirtos ir pašalintos ar maksimaliai sumažintos priežastys, nulėmusios populiacijos nykimą. Tik tuo atveju, jei po šių veiksmų vietinė populiacija neatsistato iki pageidaujamo lygio, galima svarstyti perkėlimo galimybę;
40.3. siekiant užpildyti neišnaudojamą maisto ir gyvenamosios aplinkos dalį, norint padidinti vertingų rūšių kiekį bendrijose arba dirbtinių bendrijų suformavimui tik iš vertingų rūšių, siekiant gauti didesnę produkciją, norint padidinti žūklės ar medžioklės laimikius;
41. Perkėlimas turi būti vykdomas pagal programas ar planus, suderintus su atitinkama mokslo institucija ir Aplinkos ministerija ir tik išimtiniais atvejais, siekiant išsaugoti vertingus gyvūnus, augalus ar kitus organizmus nuo sunaikinimo, galima perkelti ne pagal suderintą planą, apie tai informavus regiono aplinkos apsaugos departamentą.
42. Suderintos programos (planai) atstoja leidimą juose numatytoms rūšims įveisti. Jeigu perkeliamos programoje (plane) nenurodytos rūšys, reikalingas atskiras Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos leidimas raštu.
43. Perkėlimo programose (planuose) turi būti nustatytos atitinkamam biotopui ekologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamiausios rūšys, optimalūs perkeliamų individų kiekiai, amžius, perkėlimo laikas ir šių darbų vykdymo mechanizmas. Perkeliami organizmai turi būti kiek įmanoma artimesni vietinei populiacijai pagal genetinius ir kitus požymius. Siekiant išvengti neigiamo genetinio poveikio vietinei populiacijai, jei perkėlimas vykdomas ne populiacijos atkūrimui, bet siekiant gauti didesnę produkciją (norint padidinti žūklės, medžioklės laimikius ir pan.), perkeliamus organizmus rekomenduojama sterilizuoti. Jei perkeliami dirbtinai veisti gyvūnai, turi būti žinoma jų kilmė ir įvertintas naujų ligų ir parazitų platinimo pavojus. Turi būti vengiama perkėlimų į populiacijas, kurios yra geroje būklėje.
44. Turi būti vykdomas perkėlimų monitoringas. Monitoringą gali vykdyti juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir tokio darbo patirtį. Vykdyti perkeltų organizmų sveikatingumo monitoringą, įvertinti ligų ir parazitų platinimo pavojų gali VMVT, VAAT ar VVSPT pagal kompetenciją.
45. Pageidautina, kad dirbtinai veisti gyvūnai, jei tai įmanoma, prieš įkurdinant juos gamtoje, būtų paženklinti. Ženklinti leidžiama tik Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka bei joje užregistruotais ženklais. Ženklai ir ženklinimo būdai turi:
46. Juridiniai ar fiziniai asmenys apie introdukcijos/reintrodukcijos ar perkėlimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas turi informuoti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą, savivaldybę ir valstybinio parko direkciją (jei perkėlimas vykdomas parko teritorijoje). Pranešimai pateikiami raštu arba telefonograma. Gavusios pranešimą, nurodytos institucijos paskiria asmenį dalyvauti įkurdinant individus naujoje vietoje.
47. Introdukciją/reintrodukciją ar perkėlimą kontroliuojantys pareigūnai patikrina, ar yra leidimas tos rūšies individų įveisimui, ar jis numatytas suderintame plane (programoje), jų įsigijimo dokumentus, gyvūno sveikatos pažymėjimą arba Veterinarinio patikrinimo sertifikatą ar VAAT leidimą. Jei šių dokumentų nėra, įveisimas neleidžiamas.
48. Įkurdinus individus naujoje buveinėje, užpildomas šios Tvarkos 2 priede nustatytos formos aktas. Jį pasirašo ir patvirtina antspaudu dalyvavęs atitinkamame regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas bei savivaldybės ar valstybinio parko administracijos atstovas (jei telkinys yra parko teritorijoje) ir įveisimą atliekantis asmuo.
49. Aktas surašomas 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka įveisimą atlikusiam asmeniui, o kiti ne vėliau kaip per 10 dienų po įveisimo (kartu su įsigijimo dokumentų, gyvūno sveikatos pažymėjimo arba Veterinarinio patikrinimo sertifikato ar VAAT leidimo kopijomis) pateikiami:
50. Introdukcijos/reintrodukcijos bei perkėlimo darbai finansuojami iš valstybės biudžeto, aplinkos apsaugos rėmimo programos ir kitų lėšų. Į išnuomotą ar privačią žemę introdukcija/reintrodukcija bei perkėlimai vykdomi žemės naudotojų lėšomis, išskyrus atvejus, kai introdukcija/reintrodukcija ar perkėlimai į išnuomotus ar privačius žemės sklypus yra numatyti saugomų rūšių ir bendrijų apsaugos reglamentuose ar ypač saugomų rūšių apsaugos projektuose arba Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojama žala ištekliams, padaryta ne dėl nuomininkų ar savininkų kaltės.
V. Transportavimas
51. Gyvūnai didesniu nei 50 km atstumu transportuojami, vadovaujantis VMVT direktoriaus 1999 m. birželio 21d. įsakymu Nr. 4-165 „Dėl gyvūnų vežimo taisyklių“ patvirtintomis Gyvūnų vežimo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 58-1911; 2001, Nr. 69-2493).
52. Transporto priemonė turi turėti teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą pažymą apie jos tinkamumą gabenti gyvūnus.
53. Vežėjas turi būti registruotas VMVT nustatyta tvarka, turėti šios tarnybos išduotą Vežėjo licenciją, turėti VMVT direktoriaus 2001 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 311 „Dėl leidimo vežti gyvūnus Lietuvos Respublikos teritorijoje formos patvirtinimo bei leidimų išdavimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 69-2491) patvirtintos formos leidimą vežti gyvūnus ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų vežimą, nuostatų.
54. Vežant gyvūnus Lietuvos Respublikos teritorijoje būtina turėti gyvūno sveikatos pažymėjimą (Forma Nr. 11). Įvežtiems į Lietuvos Respublikos teritoriją gyvūnams pasienio veterinarijos punkte poste yra išduodamas Veterinarinio patikrinimo sertifikatas.
55. Sergančius ir nusilpusius gyvūnus transportuoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai transportuojami terapijai ar diagnostikai.
56. Turi būti sudarytos pervežamos rūšies organizmams tinkamos sąlygos (temperatūra, ventiliacija ir kt.). Gyvūnai turi būti nugabenti į paskirties vietą per kiek įmanoma trumpesnį laiką, švariu ir dezinfekuotu transportu. Transporto dezinfekcijai naudojami Lietuvoje registruoti dezinfekantai. Augalams vežti skirta tara neturi būti užkrėsta kenksmingais organizmais. Importuojamiems augalams pakuoti draudžiama naudoti šiaudus, šieną, žolę.
57. Jei vandens gyvūnų transportavimo metu vanduo yra keičiamas, turi būti imamasi priemonių, kad būtų apsaugota nuo užkrėtimo ar užteršimo aplinka ir keičiamas vanduo nepatektų į vandens telkinius.
58. Gyvūnai, turintys ligų požymių ar nugaišę, sunaikinami pagal VMVT reikalavimus, valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint. Gyvūnai, atitinkantys nustatytus privalomuosius gyvūnų sveikatos būklės reikalavimus, gali būti realizuojami. Gyvūnų skrodimas atliekamas, vadovaujantis VMVT direktoriaus 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl gyvūnų lavonų skrodimo ir dokumentų įforminimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 14-542, Nr. 30-1105)“ nustatyta tvarka.
VI. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos
59. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys introdukciją/reintrodukciją ar perkėlimą, privalo:
59.1. penkis metus savo lėšomis vykdyti introdukuotos/reintrodukuotos rūšies išgyvenimo ir sveikatingumo monitoringą ir kasmet iki gruodžio 10 dienos pateikti Aplinkos ministerijai ataskaitą apie naujos rūšies įveisimo rezultatus. Po šio laikotarpio monitoringą vykdyti kas penki metai. Vykdyti perkeltų rūšių monitoringą pagal suderintą programą;
59.2. apmokėti išlaidas, susijusias su įvežtų organizmų, neatitinkančių nustatytų veterinarinių ar fitosanitarinių reikalavimų, sunaikinimu ar sugrąžinimu į eksportuojančią valstybę;
59.3. apmokėti išlaidas, susijusias su įvežtų organizmų karantinavimu, diagnostiniais tyrimais, vakcinacijomis ar kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių veterinarijos ir fitosanitarijos reikalavimų vykdymu;
59.4. užtikrinti priemones, kurių pagalba galima greitai ir efektyviai sunaikinti ar kontroliuoti organizmų plitimą, jei introdukuotos/reintrodukuotos rūšies organizmai pradeda kenkti ekosistemai;
59.8. nekliudomai įleisti įgaliotus aplinkos apsaugos, VVSPT, VMVT, VAAT pareigūnus patikrinti introdukuotų/reintrodukuotų organizmų būklę, nemokamai suteikti jiems informaciją ir pagalbą, susijusią su šių organizmų kontrole ir tyrimu;
vii. Baigiamosios nuostatos
61. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įveisę invazines rūšis be leidimo, dėl neatsargumo ar nežinojimo, turi apmokėti šių rūšių išnaikinimo išlaidas ir atstatyti buvusią buveinių būklę.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. D1-291 redakcija)
INVAZINIŲ RŪŠIŲ KONTROLĖS IR NAIKINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato rūšių, įrašytų į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“, gausos reguliavimo, kontrolės ir naikinimo reikalavimus ir 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL 2014 L 317, p. 35) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014) leidimus naudoti invazines rūšis išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, invazinių rūšių sulaikymo, konfiskavimo ir leidimų naudoti invazines rūšis turėtojų veiklos patikrinimų reikalavimus.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai;
2.2. Invazinių rūšių kontrolė ir naikinimas – biologinių, mechaninių, cheminių ir kitų priemonių, kurias taikant ribojamas invazinių rūšių plitimas arba siekiant jas išnaikinti, visuma;
Skyriaus pakeitimai:
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
II. INVAZINIŲ RŪŠIŲ KONTROLĖ IR NAIKINIMAS
3. Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo būdai turi būti visiškai saugūs žmonių sveikatai, efektyvūs ir nekenkiantys aplinkai, kitiems augalams ir gyvūnams. Invazinėms rūšims naikinti naudojami biologiniai gausos reguliavimo būdai, jei jų nėra, – naudojami mechaniniai ar cheminiai būdai arba naudojamos visos šios priemonės, kaip integruotas naikinimo būdas.
4. Invazinių rūšių naikinimui gali būti naudojami tik tie preparatai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama įvežti ir naudoti Lietuvos Respublikoje. Naikinimui naudojamos cheminės medžiagos turi būti greit suyrantys junginiai ir nesikaupti maisto grandinėje.
5. Cheminės naikinimo priemonės nenaudojamos, jei yra pastovi invazinių rūšių imigracija į tą teritoriją.
6. Jei Invazinių rūšių gausos reguliavimui ar naikinimui norima introdukuoti naujas rūšis, turi būti įvertintas tokių rūšių galimas neigiamas poveikis ir gautas Tarybos pritarimas.
7. Kiekvieno naikinimo metu turi būti siekiama sunaikinti visą invazinės rūšies populiaciją teritorijoje. Naikinimo preparatai ar būdai taip pat parenkami, atsižvelgiant į tai, ar teritorija yra saugomoje teritorijoje, ar ne.
71. Kenksmingi žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalai naikinami vadovaujantis priede nurodyta metodika.
Papildyta punktu:
Nr. D1-205, 2016-03-18, paskelbta TAR 2016-04-05, i. k. 2016-07620
8. Invazinių rūšių kontrolė vykdoma reguliuojant invazinių rūšių ir jų populiacijų gausą, vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258
(Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2010, Nr. 110-5652), Mėgėjiškos žūklės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 (Žin., 2005, Nr. 85-3189), Limituotos žvejybos organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-227 (Žin., 2012, Nr. 33-1571), Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 (Žin., 2005, Nr. 69-2484; 2010, Nr. 29-1365), Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 (Žin., 2009, Nr. 74-3031), Specialiosios žvejybos jūrų vandenyse taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3D-630 (Žin., 2008, Nr. 141-5599; 2011, Nr. 17-807).
9. Gyvybingų invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, nurodytus Tvarkos aprašo III skyriaus 31 ir 35 punktuose ir kai yra išduotas leidimas, nurodytas Tvarkos aprašo 33 punkte.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
10. Invazinių rūšių naikinimas privačiame ar išnuomotame žemės sklype gali būti vykdomas apie tai informavus žemės savininką ar naudotoją, valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, informavus žemės valdytoją. Žemės savininką, naudotoją ar valdytoją apie jų žemėje numatomas Invazinių rūšių naikinimo priemones informuoti raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios.
11. Jei Invazinių rūšių kontrolė, naikinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių, turi būti parengti Invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planai (toliau – Veiksmų planas).
12. Veiksmų planus gali rengti fiziniai ir juridiniai asmenys. Veiksmų planas yra rengiamas konkrečiai teritorijai.
13. Veiksmų plano struktūra:
14. Veiksmų plano tituliniame lape nurodoma:
14.1. invazinės rūšies ir teritorijos (vietovės) pavadinimas. Taip pat nurodoma apskritis, savivaldybė, kurioje yra teritorija;
15. Aprašant invazinės rūšies populiacijos, teritorijos būklę ir įvertinant, turi būti nurodyta:
15.1. teritorijos padėtis, jos ribos ir užimamas plotas. Nurodomos teritorijos, kuriai parengtas Veiksmų planas, centrinio taško geografinės koordinatės (koordinačių sistemoje LKS-94), apskritis, savivaldybė, seniūnija, artimiausia gyvenamoji vietovė ir atstumas iki jos, bendras užimamas plotas. Išvardijamos į teritoriją patenkančios saugomos teritorijos (jų dalys) ir funkcinio prioriteto zonos (jeigu tokios nustatytos), taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Jei teritorijos ribos sutampa su saugomos teritorijos (jos dalies) ar jos zonos ribomis, pateikiama nuoroda į atitinkamus teisės aktus, kuriais patvirtintos šios ribos;
15.2. teritorijos teisinis statusas ir svarba. Esamas teritorijos apsaugos statusas, jį nustatantys teisės aktai ir galiojantys veiklos apribojimai;
15.3. žemės nuosavybė ir naudojimas. Pateikiama informacija apie teritorijoje esamų privačios nuosavybės teise valdomų, valstybei nuosavybės teise priklausančių ir laisvos žemės fondo žemės sklypų skaičių ir plotus;
16. Veiksmų plano tikslas ir uždaviniai. Veiksmų plano tikslas turi būti realus ir pasiekiamas per Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo plane numatytą laikotarpį. Veiksmų plano tikslas išplėtojamas per uždavinius. Veiksmų plano uždaviniai turi būti konkretūs, užtikrinantys tikslo įgyvendinimą.
17. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas parengiamas, nurodant konkrečias priemones, kuriomis bus siekiama Veiksmų plano tikslo ir uždavinių įgyvendinimo. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas turi būti pateikiamas lentelės forma, kurioje trumpai nurodoma:
17.3. įvardijami konkretūs tvarkymo plotai (tvarkymo ploto numeris, jeigu priemonė planuojama tik dalyje išskirto tvarkymo ploto, nurodomas jo faktinis tvarkytinas plotas);
17.4. pastabose įvardijama būtina informacija, susijusi su priemonių įgyvendinimu (tvarkytinos teritorijos vietos sąlygų įvertinimas (pvz., vieta sunkiai privažiuojama, statūs šlaitai ir pan.), nurodomos oro sąlygos, kurioms esant galimi priemonių įgyvendinimo veiksmai (pvz., nevėjuota ir pan.), įvardijamos nacionaliniu ir tarptautiniu mastu saugomos rūšys ir buveinės, esančios toje teritorijoje ir pan.).
18. Jei būtina, išsamesnis Veiksmų plano priemonių aprašymas pateikiamas po 17 punkte nurodyta lentele.
19. Veiksmų plano priemonės negali prieštarauti veiklą saugomoje teritorijoje ar jos dalyje reglamentuojantiems, apsaugos ir tvarkymo režimą nustatantiems teisės aktams, išskyrus tuos atvejus, kai invazinės rūšies plitimas kelia grėsmę vietinėms saugomoms rūšims ir žmonių sveikatai. Tokiais atvejais priemonės turi būti suderintos su žemės valdytojais ar savininkais.
20. Siekiant užtikrinti efektyvų Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, suskirstant teritoriją į tvarkymo plotus, turi būti laikomasi šių reikalavimų: tvarkymo plotas negali apimti skirtingų nuosavybės formų sklypų (valstybės ir privačios nuosavybės teise valdomi ir (ar) skirti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypai negali patekti į tą patį tvarkymo plotą), tvarkymo plotas gali apimti tik vieno valstybinės žemės valdytojo (patikėtinio) valdomą sklypą.
21. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai. Lėšų poreikis turi būti atliekamas šiais aspektais:
22. Veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena. Veiksmų planas turi būti periodiškai tikslinamas atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių numatytų priemonių įgyvendinta (neįgyvendinta), į realų Veiksmų plano priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Šiame skyriuje detalizuojama:
23. Prie Veiksmų plano pridedami brėžiniai ir kiti priedai. Turi būti pateikiamas teritorijos lokalizacijos brėžinys ir priemonių įgyvendinimo brėžinys;
24. Teritorijos lokalizacijos brėžinyje turi būti nurodoma:
24.2. patenkančių į teritoriją, saugomų teritorijų ar jų dalių, kurioms parengtas Veiksmų planas, ribos. Kai Veiksmų planas rengiamas teritorijai, kurios išorinės ribos sutampa su saugomos teritorijos ribomis arba saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonos ribomis, naudojamos skaitmeninės išorinės ribos pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis;
25. Ribų įskaitmeninimui naudojami naujausi ortofotografiniai žemėlapiai ir georeferencinės GIS duomenų bazės masteliu 1:10 000. Ribos turi būti pateiktos koordinačių sistemoje LKS-94.
26. Priemonių įgyvendinimo brėžinyje (taikoma, jei vienai teritorijai numatyta daugiau kaip viena invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonė) turi būti nurodomi atskiri plotai su aiškiai nurodytais tvarkymo veiksmais.
27. Brėžiniai parengiami tokiu masteliu, kad atspausdintas žemėlapis būtų ne didesnio kaip A2 formato ir būtų užtikrintas pakankamas informatyvumas, skaitomumas ir dauginimas. Prireikus užtikrinti pakankamą informatyvumą, brėžinys gali susidėti iš keleto A2 formato lapų.
28. Prieduose pateikiama informacija apie Veiksmų planą rengusius ekspertus ir konsultantus, duomenų šaltinius ir informacijos teikėjus.
29. Parengti Veiksmų planai pateikiami Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija Veiksmų planą pateikia svarstyti Invazinių rūšių kontrolės tarybai ir, gavusi šios tarybos išvadas, pritaria ar pateikia motyvuotą atsakymą dėl nepritarimo Veiksmų plano rengėjams.
291. Savivaldybių administracijų parengti Veiksmų planai Aplinkos ministerijai neteikiami.
Papildyta punktu:
Nr. D1-205, 2016-03-18, paskelbta TAR 2016-04-05, i. k. 2016-07620
III SKYRIUS
LEIDIMŲ NAUDOTI INVAZINES RŪŠIS IŠDAVIMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMO PANAIKINIMAS IR GALIOJIMO PANAIKINIMAS
30. Leidimai naudoti invazines rūšis reikalingi ketinant naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai rūšys įtrauktos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, nustatytą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 (toliau – Sąjungos invazinių rūšių sąrašas) 4 straipsnio nuostatomis, išskyrus išimtis, nurodytas Tvarkos aprašo 35 punkte.
31. Naudoti invazines gyvūnų rūšis, kurios įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo“ ir neįtrauktos į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą (toliau – Lietuvos invazinių rūšių sąrašas) leidžiama:
31.1. kai invazinės gyvūnų rūšys laikomos turint leidimą zoologijos sodui įkurti, išduotą vadovaujantis Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 „Dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
31.2. kai invazinės gyvūnų rūšys laikomos ir veisiamos specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose ir jais prekiaujama siekiant sudaryti veislinę bandą specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose;
31.3. kai gyvūnai teisėtai įgyti ir (ar) išveisti (padauginti) iki 2014 m. liepos 1 d. (kai rūšys įtrauktos į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą iki 2014 m. liepos 1 d.) arba įgyti iki šių rūšių įrašymo į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Šiuos gyvūnus dauginti draudžiama ir turi būti užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę. Teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, įsigijimo, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra:
31.3.1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, numatyti leidimai ir kiti dokumentai (jų kopijos) medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, jei jiems sumedžioti yra būtinas toks leidimas;
31.3.2. žvejybos leidimai (limitai) arba išrašai iš šių gyvūnų žvejybos žurnalų – žuvims ir vėžiagyviams;
31.3.3. leidimas naudoti laukinius gyvūnus, jei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymu ar kitų teisės aktų reikalavimais, toks leidimas yra būtinas;
31.3.4. pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodyta įsigytų gyvūnų ir augalų rūšimis, kiekiu, data;
31.3.5. informacija pateikta Ataskaitoje apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis;
31.3.7. kiti rūšies įsigijimą iki jos įtraukimo į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įrodantys faktai (nuotraukos, informacija spaudoje, filmuota medžiaga);
32. Jeigu invazinė rūšis įtraukta ir į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą, ir į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir šio Tvarkos aprašo nuostatos, reglamentuojančios į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtrauktų rūšių naudojimą.
33. Aplinkos apsaugos agentūra išduoda šiuos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytus leidimus naudoti invazines rūšis, kurios įtrauktos į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą (toliau – Leidimas naudoti invazines rūšis) (Tvarkos aprašo 2 priedas):
33.1. leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnyje (toliau – Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje);
33.2. leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje (toliau – Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus).
34. Leidimai naudoti invazines rūšis išduodami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir leidimo galiojimas panaikinamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 ir Tvarkos aprašo 37, 40-42, 44-52, 57-64 punktų nuostatomis.
35. Be leidimų, nurodytų Tvarkos aprašo 33 punkte, invazines rūšis naudoti, įtrauktas į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, leidžiama:
35.1. asmenims, kurie nekomerciniais tikslais laiko gyvūnus augintinius ir jie yra įtraukti į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, tuos gyvūnus leidžiama laikyti iki natūralios jų mirties ir vežti į Sąjungą, iš Sąjungos arba per Sąjungos teritoriją, jei:
35.2. asmenims, kurie laiko invazines rūšis komerciniais tikslais, ir jas įsigijo prieš tas rūšis įtraukiant į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą:
35.2.1. leidžiama ne ilgiau kaip 2 metus nuo konkrečios rūšies įtraukimo į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą laikyti ar vežti tos rūšies gyvus egzempliorius arba galinčias daugintis jų dalis, siekiant juos (jas) parduoti arba perduoti asmenims, kuriems yra išduotas Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje, ir jei sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę, arba tuos egzempliorius sunaikinti nesukeliant kančios siekiant išeikvoti jų išteklius vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka;
35.2.2. gyvus egzempliorius parduoti arba perduoti asmenims nekomerciniais tikslais leidžiama 1 metus po jų įtraukimo į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje ir sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę.
36. Jei akvakultūroje naudojama rūšis, nurodyta 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L168 p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 304/2011 (OL 2011 L 88/1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 708/2007) ir kuri vėliau įtraukiama į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, o leidimo galiojimo trukmė viršija Tvarkos aprašo 35.2.1 papunktyje nurodytą laikotarpį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 708/2007 12 straipsniu, leidimą naudoti nevietines rūšis akvakultūroje panaikina dar nesibaigus Tvarkos aprašo 35.2.1 papunktyje nurodytam laikotarpiui.
37. Asmuo, kuris nori gauti Leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pateikia raštu arba el. paštu prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai arba elektroninėmis priemonėmis kreipiasi į kontaktinį centrą su šia informacija ir turi įvykdyti šias sąlygas:
37.2. į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytų rūšių, kurių atžvilgiu prašoma išduoti leidimą naudoti invazines rūšis, lietuviški ir lotyniški pavadinimai;
37.3. Kombinuotosios nomenklatūros kodai, kaip numatyta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2659/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1) (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 2659/87);
37.6. į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytos rūšys laikomos ir tvarkomos uždaroje valdoje:
37.6.1. egzemplioriai yra fiziškai izoliuoti ir negali ištrūkti į laisvę arba plisti, arba jų Leidimo naudoti invazines rūšis neturintys asmenys negali perkelti iš valdos, kurioje jie laikomi;
37.6.2. valymo, atliekų tvarkymo ir priežiūros protokolais užtikrinama, kad nė vienas egzempliorius ar galinti daugintis dalis neištrūktų į laisvę, neplistų ar jo negalėtų perkelti Leidimo naudoti invazines rūšis neturintys asmenys;
37.7. veiklą turi vykdyti tinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Tai asmenys, kurie susipažinę su invazinės rūšies biologinėmis savybėmis, jų laikymo uždaroje valdoje ypatybėmis, Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 ir leidime naudoti invazines rūšis nurodytais reikalavimais bei priežiūros sistema, likvidaciniu ir nenumatytų atvejų planais bei geba elgtis pagal juose nurodytus veiksmus;
37.8. į uždarą valdą ir iš jos vežama tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užkirstas kelias į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytų rūšių ištrūkimui į laisvę, kaip nustatyta Leidime naudoti invazines rūšis;
37.9. į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašyti gyvūnai pažymimi arba prireikus kitu būdu veiksmingai identifikuojami, naudojant metodus, kurie nesukelia išvengiamo skausmo, streso ar kančių;
37.10. ištrūkimo į laisvę, plitimo ar perkėlimo rizika yra veiksmingai valdoma, atsižvelgiant į rūšies tapatybę, biologiją ir plitimo būdus, numatomą veiklą ir uždarą valdą, sąveiką su aplinka ir kitus atitinkamus veiksnius;
38. Nenumatytų atvejų planą tvirtina arba motyvuotai atsisako tvirtinti Aplinkos apsaugos agentūra prieš išduodama Leidimą naudoti invazines rūšis.
39. Nustačius invazinių rūšių ištrūkimo į laisvę ar plitimo atvejį, nenumatytų atvejų planas įgyvendinamas ir apie tai informuojamas atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos regiono departamentas (toliau – RAAD) nedelsiant, o Leidimas naudoti invazines rūšis gali būti laikinai ar visam laikui panaikinamas.
40. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, išduodamas tik ribotam į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytų rūšių ir egzempliorių skaičiui, kuris neviršija laikymo uždaroje valdoje pajėgumų. Aplinkos apsaugos agentūra dėl invazinių rūšių laikymo uždaroje valdoje pajėgumų gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba. Šiame leidime nustatomi apribojimai, būtini siekiant sumažinti atitinkamos rūšies ištrūkimo į laisvę ar plitimo riziką. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, prie į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytų rūšių, kurioms jis išduotas, pridedamas visada, kai tos rūšys yra laikomos, įvežamos į Sąjungą ir per ją vežamos.
41. Aplinkos apsaugos agentūra prie išduotų Tvarkos aprašo 33 punkte nurodytų leidimų prideda 2016 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2016/145, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 patvirtintas formatas dokumento, laikomo įrodymu, kad kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos išdavė leidimą įstaigoms vykdyti tam tikrą veiklą, susijusią su Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis (OL 2016 L30 p.1) nurodytą dokumentą (toliau – Leidimo įrodymas). Leidimo įrodymas visais atvejais pridedamas prie Leidimo naudoti invazines rūšis ir prie šiame leidime nurodytų Sąjungos invazinių rūšių sąraše įrašyti rūšių egzempliorių ir yra neatsiejamas nuo Leidimo naudoti invazines rūšis.
42. Leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas, ketindamas vykdyti Leidime naudoti invazines rūšis nurodytą veiklą ir jei reikalingas papildomas Leidimo įrodymas, pateikia prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūra per 5 darbo dienas išduoda Leidimo įrodymą. Jeigu išduodant Leidimo įrodymą reikia įsitikinti dėl teisėto invazinės rūšies įsigijimo ir (ar) išveisimo, Aplinkos apsaugos agentūra per 5 darbo dienas praneša Leidimo turėtojui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Terminas Leidimo įrodymui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
43. Aplinkos apsaugos agentūra per 5 darbo dienas nuo leidimo išdavimo datos savo internetinėje svetainėje viešai skelbia informaciją apie išduotus Leidimus naudoti invazines rūšis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 7 dalyje.
44. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, išduodamas arba motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą leidimo prašytojui pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, nustatytos Tvarkos aprašo 37 punkte ir Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingos leidimui gauti, gavimo dienos.
45. Gavusi prašymą išduoti Leidimą naudoti invazines rūšis, Aplinkos apsaugos agentūra per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Šiame pranešime pateikiama informacija, nurodyta Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje.
46. Jeigu Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje prašytojas pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba pateikia ne visus dokumentus ar informaciją, kurių reikia leidimui išduoti, Aplinkos apsaugos agentūra per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos praneša leidimo prašytojui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
47. Prašymo išduoti Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu ar elektroniniu paštu Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingos išduoti šį leidimą.
48. Paraiškas, gauti Leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, Europos Komisijai teikia Aplinkos apsaugos agentūra.
49. Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus gauti kartu su prašymu raštu arba elektroniniu paštu kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, arba elektroninėmis priemonėmis kreipiasi į kontaktinį centrą, ir pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyta Tvarkos aprašo 37 punkte 1-11 papunkčiuose, taip pat pateikia papildomą informaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 4 dalyje, kuri bus pateikiama paraiškoje Europos Komisijai.
50. Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi visus reikalingus dokumentus ar informaciją, nurodytą Tvarkos aprašo 49 punkte, išduoti Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus per 30 kalendorinių dienų išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsisakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo. Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsisakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos.
51. Jeigu Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, prašytojas pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba pateikia ne visus dokumentus ar informaciją, kurių reikia leidimui išduoti ir pateikti paraišką Europos Komisijai, Aplinkos apsaugos agentūra per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos praneša leidimo prašytojui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir, kad terminas pateikti paraišką Europos Komisijai skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
52. Jeigu Aplinkos apsaugos agentūrai priimti sprendimą dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos apsaugos agentūra per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia Leidimo naudoti invazines rūšis prašytojui motyvuotą atsakymą dėl prašymo šiam leidimui gauti nagrinėjimo ir/ar paraiškos Europos Komisijai pateikimo termino pratęsimo. Jeigu reikia atlikti patikrinimą vietoje, Aplinkos apsaugos agentūra kreipiasi raštu ar elektroniniu paštu į atitinkamą RAAD dėl Leidimo naudoti invazines rūšis prašytojo pateiktos informacijos patikrinimo vietoje.
53. RAAD gavęs kreipimąsi iš Aplinkos apsaugos agentūros, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos organizuoja Leidimo naudoti invazines rūšis prašytojo pateiktos informacijos patikrinimą vietoje ir raštu arba elektroniniu paštu pateikia patikrinimo metu gautą informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai.
54. Aplinkos apsaugos agentūra, jei trūksta informacijos ar dėl kitų priežasčių, kreipiasi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ar jos įgaliotas institucijas, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar mokslo institucijas, kad šios pagal kompetenciją įvertintų pareiškėjo pateiktą informaciją ir teiktų kitą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti leidimą žemės ūkio veiklos subjektams naudoti invazines rūšis žemės ūkyje su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais susijusiais tikslais.
55. Aplinkos apsaugos agentūra, prieš priimdama sprendimą dėl Leidimo naudoti invazines rūšis išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba ir Aplinkos ministerija.
56. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas, jeigu leidimo turėtojas:
57. Jeigu leidimo turėtojas nesilaikė išduotame Leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų ir pažeidė Tvarkos apraše bei Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytus reikalavimus, prieš sustabdydama Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja leidimo turėtoją ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas ir draudžiama vykdyti visas leidime nurodytas veiklas, išskyrus laikymą ir auginimą, užtikrinant, kad invazinės rūšys nesidaugintų. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos apsaugos agentūros priimto sprendimo sustabdyti leidimo galiojimą dienos arba nuo Tvarkos aprašo 56.4 papunktyje nurodytame prašyme pateiktos datos.
58. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymas panaikinamas:
58.1. jeigu leidimo turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas;
59. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas, jeigu:
59.2. leidimo turėtojas, kuriam išduotas leidimas, likviduojamas ar reorganizuojamas baigdamas leidime nurodytą veiklą;
59.3. leidimo turėtojas per 6 mėnesius nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas;
60. Leidimas naudoti invazines rūšis laikomas negaliojančiu, mirus fiziniam asmeniui, kuriam jis buvo išduotas.
61. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas nepanaikinamas ir galiojimas nestabdomas, jeigu pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu ir gali būti pašalinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
62. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir/ar adresui, arba kai pasikeičia fizinis asmuo naudojantis invazines rūšis, ir nesikeičiant kitoms leidimo naudoti invazines rūšis sąlygoms. Aplinkos apsaugos agentūra gavusi asmens prašymą per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos reikalingos leidimui pakeisti gavimo dienos, pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą naudoti invazines rūšis.
63. Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, kai šios rūšys įtrauktos į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, galiojimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo trukmę.
64. Aplinkos apsaugos agentūra apie Leidimo naudoti invazines rūšis išdavimą, jo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir leidimo galiojimą panaikinimą raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priimto sprendimo informuoja atitinkamą RAAD pagal invazinių rūšių, kurioms išduotos Leidimas naudoti invazines rūšis buvimo vietą.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
IV SKYRIUS
INVAZINIŲ RŪŠIŲ SULAIKYMAS, KONFISKAVIMAS IR LEIDIMŲ NAUDOTI INVAZINES RŪŠIS TURĖTOJŲ VEIKLOS PATIKRINIMAI
65. Konfiskuotos rūšys, kurios įrašytos į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą ar į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, ir yra priimtas galutinis ir neginčijamas teisinis sprendimas dėl rūšių konfiskavimo, perduodamos asmenims, turintiems teisę naudoti šias invazines rūšis, arba jos sunaikinamos nesukeliant kančios, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, ir su šių rūšių perdavimu ar sunaikinimu susijusias išlaidas apmoka tos invazinės rūšies turėtojas ar naudotojas.
66. Lietuvos Respublikos muitinė gyvų invazinių rūšių sulaikymo ar konfiskavimo atveju nedelsdama, t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kreipiasi į atitinkamą RAAD dėl šių rūšių laikymo, tolesnio perdavimo sąlygų. RAAD, gavęs tokį paklausimą nedelsdamas, t. y. tą pačią darbo dieną nuo paklausimo gavimo informuoja instituciją, kurios žinioje yra sulaikyti ar konfiskuoti gyvi invazinių rūšių individai, kur ir kokiomis sąlygomis privaloma šias rūšis laikyti, kada, kur ir kokiomis sąlygomis perduoti arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.
67. RAAD dėl sulaikytų ar konfiskuotų gyvų invazinių gyvūnų ir augalų gali konsultuotis Aplinkos apsaugos agentūra ar mokslo institucijomis, kur ir kokiomis sąlygomis šias rūšis laikyti, kada, kur ir kokiomis sąlygomis perduoti arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.
68. Gyvų invazinių rūšių sulaikymo ar konfiskavimo atvejais visa invazinių rūšių gabenimo bei laikymo rizika ir išlaidos tenka invazines rūšis naudojusiam asmeniui.
69. Asmenims leidžiama laikyti ir auginti rūšis, kurios įrašytos į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą ar į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, kol vykdomas privalomasis nurodymas dėl šių rūšių perdavimo kitiems asmenims, turintiems teisę naudoti šias invazines rūšis arba dėl jų sunaikinimo per aplinkos valstybinės kontrolės pareigūnų nustatytą terminą.
70. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus atitinkamas RAAD tikrina Leidimo naudoti invazines rūšis turėtojus, kaip laikomasi Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 ir Leidimuose naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų. Neplaniniai patikrinimai gali būti organizuojami gavus asmenų rašytinį motyvuotą skundą dėl leidimo turėtojo veiklos, gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti leidimo turėtojo veiklos patikrinimą, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl leidimo turėtojo veiklos, kuri gali neatitikti Tvarkos aprašo, Reglamento Nr. 1143/2014 ir kitų laukinės gyvūnijos ir augalijos apsaugą, naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad yra pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti trūkumai, kai yra priimtas RAAD direktoriaus motyvuotas sprendimas dėl skundo ar kitos gautos informacijos tyrimo.
71. Privalomųjų patikrinimų planai skelbiami RAAD tinklalapyje. RAAD leidimo turėtoją apie privalomąjį patikrinimą informuoja raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Patikrinimas atliekamas dalyvaujant leidimo naudoti invazines rūšis turėtojui arba jo įgaliotam asmeniui.
72. Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos ministerija konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą leidimų turėtojams ir asmenims, ketinantiems gauti Leidimą naudoti invazines rūšis, savo kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias leidimų turėtojams laikytis teisės aktų reikalavimų.
73. RAAD kiekvienais metais iki vasario 15 d. raštu arba elektroniniu paštu pateikia Aplinkos ministerijai apibendrintą informaciją apie sulaikytas ir/ar konfiskuotas invazines rūšis, informaciją kokiems asmenims jos perduotos arba sunaikintos.
Papildyta skyriumi:
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
74. Asmenys, pažeidę Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Papildyta skyriumi:
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-291, 2012-04-05, Žin., 2012, Nr. 43-2126 (2012-04-12), i. k. 112301MISAK00D1-291
Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo
priedas
KENKSMINGŲ ŽMOGAUS SVEIKATAI INVAZINIŲ RŪŠIŲ AUGALŲ NAIKINIMO METODIKA
1. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodika (toliau – Metodika) nustato augalų naikinimo būdus ir priemones.
2. Asmenys, dirbantys kenksmingais žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalais apaugusioje teritorijoje, turi turėti asmenines apsaugos priemones. Visos kūno dalys privalo būti apsaugotos vandens nepraleidžiančiais sintetiniais drabužiais ir avalyne, būtina dėvėti pirštines ir apsauginę kaukę, akinius ir respiratorių. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis aptiškusių drabužių, avalynės, įrankių.
3. Būtina vengti liesti augalus, glaustis prie bet kurių jų dalių neapsaugotomis kūno vietomis. Susižalojimų rizika mažesnė darbus vykdant vakarais, debesuotą ar lietingą dieną.
4. Kenksmingi žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalai naikinami:
4.2. mechaninėmis priemonėmis:
5. Naikinimo darbai pradedami ankstyvą pavasarį, vos prasidėjus augalų vegetacijai, ir tęsiami be pertraukos ne mažiau kaip ketverius metus, kol sunaikinamos augalų šaknys. Vėliau ne mažiau nei 5 metus prižiūrima, kad neišaugų nauji individai, kol dirvožemyje nebelieka daigių sėklų. Rekomenduojama taikyti cheminių ir mechaninių naikinimo būdų derinius. Pavieniai augalai (iki 100 augalų) naikinami iškasant, nupjaunant, individualiai apipurškiant augalus herbicidais. Nedideliuose sąžalynuose (100–1000 augalų) augalai naikinami iškasant, nupjaunant, šienaujant, visą plotą purškiant herbicidais. Dideli sąžalynai (>1000 augalų) šienaujami, purškiami herbicidais, ariami. Siekiant kuo mažiau sumažinti plitimą į dar neužimtus plotus, visuomet geriausia plotą pradėti tvarkyti nuo pakraščių.
6. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimas augalų apsaugos produktais – herbicidais (kai herbicidų naudojimas nedraudžiamas kitais teisės aktais):
6.1. naikinant kenksmingus žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalus augalų apsaugos produktais – herbicidais privaloma laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, teikimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, teikimo rinkai taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų;
6.2. profesionalieji ir neprofesionalieji augalų apsaugos produktų naudotojai augalų apsaugos produktus turi ruošti ir naudoti laikantis augalų apsaugos produktų etiketėje nustatytų reikalavimų;
6.3. būtina kiekvieną augalą apipurkšti vegetacijos sezono pradžioje (rekomenduojami glifosato veikliąją medžiagą turintys herbicidai), kai lapai pasiekia maždaug 20–30 cm aukštį. Jeigu augalai aukštesni, prieš naudojant chemines priemones, juos būtina nušienauti;
7. Tais atvejais, kai kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų negalima naikinti herbicidais, jie iškasami ne mažiau kaip ketverius metus iš eilės vykdant darbus šiais etapais:
7.1. pirmaisiais metais augalai pirmą kartą iškasami, kai pradeda atželti ir būna ne daugiau kaip 30 cm aukščio;
7.2. kasant augalus naudojamas įprastas kastuvas, kurio metalinės plokštės briauna užaštrinta. Kad augalas žūtų, kastuvu jo šaknys turi būti pakertamos 10–15 cm gylyje. Suėmus už lapų, jis su šaknimis ištraukiamas iš žemės. Išrauti augalai surenkami į krūvas ir paliekami tvarkomajame plote arba kompostuojami;
7.4. likę augalai antrą kartą kasami vėl pradėjus želti, praėjus maždaug 20–40 dienų po pirmojo šienavimo;
8. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimas ariant:
8.1. pirmaisiais metais plotas, kuriame auga invazinių rūšių augalai, suariamas iki 24 cm gylio. Prieš arimą augalai turi būti nupurkšti herbicidais, iškasti arba nupjauti. Jei augalai purškiami herbicidais, arti reikia praėjus 3 savaitėms po purškimo. Vėliau plotas dar 2–3 kartus akėjamas arba kultivuojamas;
8.2. antraisiais metais balandžio mėnesį plotas dar kartą suakėjamas ir apsėjamas žolių (pievinių miglių, raudonųjų eraičinų, pašarinių motiejukų ir kt.) mišiniu. Sėjama didesne sėklos norma nei įprastai, kad susiformuotų tanki velėna;
9. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalai efektyviai naikinami uždengiant juoda plėvele ar geotekstile. Ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant augalų vegetacijai, arba vasarą, prieš tai nupjovus augalus, augavietę reikia užkloti juoda polietileno plėvele ir jos kraštus ir sudūrimus prispausti apkasant žeme (prispausti galima ir medžiais ar krūmais, rieduliais, maišais su smėliu ir pan.). Per 2–3 vegetacijos sezonus augalai po plėvele žūva, o likusius galima pašalinti iškasant.
10. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo darbai nevykdomi, kai augalai nužydėję arba išbarstę sėklas.
Papildyta priedu:
Nr. D1-205, 2016-03-18, paskelbta TAR 2016-04-05, i. k. 2016-07620
Invazinių rūšių kontrolės ir
naikinimo tvarkos aprašo
2 priedas
(Leidimo naudoti invazines rūšis forma)
(Herbas)
____________________________________________________________
(leidimą išdavusios įstaigos pavadinimas)
LEIDIMAS NAUDOTI INVAZINES RŪŠIS
20........ m. ................................. d. Nr.
(leidimo išdavimo data)
______________
(vieta)
Leidimo turėtojas:______________________________________________________________________
(fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas arba juridinio asmens, kitos organizacijos, jos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas, adresas
Siuntėjas/eksportuotojas (jei taikoma):_______________________________________________________
(fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas arba juridinio asmens, kitos organizacijos, jos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas, adresas
Gavėjas/importuotojas (jei taikoma):________________________________________________________
(fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas arba juridinio asmens, kitos organizacijos, jos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas, adresas
Galiojimo terminas (jei taikoma): 20............ m. ............................... d.
Rūšis: _______________________________________________________________________________
(lietuviškas ir lotyniškas pavadinimai)
KN kodas:______________________________
Apibūdinimas:_________________________________________________________________________
(tikslus siuntos arba ištekliaus ir juos sudarančių egzempliorių apibūdinimas)
Grynoji masė:________________________________ Kiekis:__________________________________
| Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 7 straipsnyje nustatytų apribojimų išimtys: importas tranzitas laikymas veisimas vežimas naudojimas arba mainymas leidimas dauginti arba auginti |
Tikslas, kuriuo išduotas leidimas: moksliniai tyrimai išsaugojimas ex situ mokslinė produkcija ir vėlesnis jos panaudojimas medicinos tikslais kita veikla po leidimo suteikimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje
|
Veiklos, kurią leidžiama vykdyti, sąlygos:____________________________________________________
Komisijos suteiktame leidime nurodytos nuostatos (tik leidimų, išduotų remiantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsniu dėl Komisijos suteikiamų leidimų, atveju):______________________________________________________
_____________________ ______________ ____________________
(pareigų pavadinimas) A.V. (parašas) (vardas ir pavardė)
Papildyta priedu:
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. D1-291 redakcija)
INVAZINIŲ RŪŠIŲ KONTROLĖS TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Invazinių rūšių kontrolės taryba (toliau – Taryba) yra Aplinkos ministerijos patariamoji institucija, padedanti nustatyti invazinių rūšių prevencijos ir valdymo priemones.
3. Tarybos išvados, pasiūlymai, rekomendacijos, teikiami Aplinkos ministerijai, yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio.
4. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2010, Nr. 81-4218), Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 (Žin., 2002, Nr. 81-3505).
II. TARYBOS UŽDAVINYS IR FUNKCIJOS
5. Tarybos uždavinys – padėti Aplinkos ministerijai formuoti valstybės politiką invazinių rūšių valdymo ir kontrolės srityje.
6. Taryba atlieka šias funkcijas:
6.3. teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, parengimo ar pakeitimo;
6.6. teikia išvadas, pasiūlymus dėl svetimų (svetimžemių) ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje pagal 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L 168, p.1);
III. TARYBOS TEISĖS
7. Taryba turi teisę:
7.1. sudaryti iš Tarybos narių bei kviečiamų ekspertų ar specialistų darbo grupes atitinkamiems klausimams nagrinėti;
7.2. kviesti į posėdžius valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir mokymo, nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų atstovus;
7.3. teisės aktų nustatyta tvarka gauti posėdžiuose nagrinėjamais klausimais reikiamą informaciją ir medžiagą iš valstybės ir savivaldybių, mokslo ir mokymo bei kitų institucijų;
IV. TARYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
8. Tarybos personalinę sudėtį tvirtina, Tarybos pirmininką, Tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių skiria aplinkos ministras.
12. Tarybos posėdžius šaukia:
13. Posėdžio medžiaga Tarybos nariams pateikiama elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Ypatingais atvejais posėdžio medžiaga gali būti pateikiama vėliau, gavus Tarybos pirmininko sutikimą.
14. Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma ir įforminami protokolu. Laikoma, kad sprendimui yra pritarta, kuomet už pritarimą jam balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Tarybos posėdžiui pirmininkaujančiojo balsas.
15. Visi Tarybos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Prie protokolo gali būti pridedama atskiroji Tarybos nario nuomonė ir kita informacija.
16. Negalintys dalyvauti posėdyje Tarybos nariai savo nuomonę svarstomais klausimais gali pateikti raštu. Raštu pateikta nuomonė paskelbiama posėdyje.
17. Posėdžio metu gali būti nusprendžiama, kad posėdžio metu svarstomam sprendimui priimti reikia daugiau balsų, negu posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių paprastos balsų daugumos. Tokiu atveju yra parengiamas sprendimo projektas ir išsiunčiamas Tarybos nariams paštu ar elektroniniu paštu. Nariai, susipažinę su sprendimo projektu, balsuoja paštu ar elektroniniu paštu. Laikoma, kad Tarybos sprendimui yra pritarta, kai už jį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo posėdžio sprendimo projekto išsiuntimo balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių. Pasibaigus balsavimo terminui, posėdžio sekretorius parengia posėdžio protokolą ir paštu ar elektroniniu paštu supažindina visus Tarybos narius.
18. Tarybos pirmininkas atlieka šias funkcijas:
20. Tarybos sekretorius:
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-291, 2012-04-05, Žin., 2012, Nr. 43-2126 (2012-04-12), i. k. 112301MISAK00D1-291
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. liepos 1d. įsakymu Nr. 352
INTRODUKCIJOS, REINTRODUKCIJOS IR PERKĖLIMO PROGRAMA
I. BENDROJI DALIS
1. Introdukcija, reintrodukcija ir perkėlimas yra labai veiksmingos natūralių ir dirbtinių ekosistemų valdymo priemonės, kurios, teisingai naudojamos, gali duoti didelę ekologinę ir ekonominę naudą, bet, kaip ir kitos dirbtinės priemonės, gali sukelti nepataisomą žalą, jei naudojamos netinkamai.
2. Šiuo metu viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei yra svetimų rūšių biologinė invazija. Natūralūs gamtiniai barjerai per tūkstantmečius leido susiformuoti unikalioms ekosistemoms ir rūšims. Vykstant globalizacijos procesui, intensyvėjant tarptautinei prekybai, transportui, turizmui, šie barjerai buvo sugriauti. Vis daugiau įvairių augalų, gyvūnų, grybų ir kitų organizmų rūšių, atsitiktinai ar turint tam tikrą tikslą, perkeliama už jų natūralaus paplitimo ribų. Kai kurios iš jų, atsidūrę naujoje aplinkoje, tampa invazinėmis – sukelia dideles ekologines, ekonomines problemas ar kenkia žmonių sveikatai. Pasienio kontrolės postai, įsteigti tam, kad apsaugoti nuo žmonių, augalų ir gyvulių ligų sukėlėjų, neapsaugo nuo rūšių, kurios gali pakenkti biologinei įvairovei. Svetimų rūšių yra visose taksonominėse grupėse: pradedant virusais ir baigiant žinduoliais. Jos yra įsiskverbę ir paveikę vietinę biotą praktiškai visuose ekosistemų tipuose. Balastinio vandens išpylimas, laivų korpusų plovimas sąlygojo neplanuotą ir nepageidaujamą kenksmingų vandens organizmų introdukciją jūros ir gėlųjų vandenų ekosistemose.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
3. Invazinių rūšių žala yra globali, užmaskuota ir dažniausiai nepataisoma. Šimtai rūšių nyksta dėl svetimų rūšių invazijos. Aplinkos tarša ir buveinių destrukcija, globalinis klimato atšilimas sudaro palankias sąlygas invazinėms rūšims įsikurti ir plisti.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
4. Iki 2000 m. pabaigos Lietuvoje buvo žinoma daugiau kaip 530 svetimų rūšių augalų, apie 10 svetimų grybų ir kerpių rūšių ir po 5 rūšis gamtoje plintančių svetimų bakterijų bei virusų. Itin intensyviai į Lietuvą skverbiasi svetimžemiai augalai. Paskutinius du dešimtmečius per metus jų vidutiniškai padaugėja 12 rūšių. Į Baltijos jūrą savaime atkeliavo ar buvo atvežta su balastiniais vandenimis apie 100 svetimų organizmų rūšių.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
5. Šiame šimtmetyje Lietuvos gyvūnų rūšių įvairovę bandyta papildyti 13 žinduolių, 1 paukščių, 22 žuvų ir vėžių rūšimis ir keletu vėžiagyvių rūšių. Didžioji dalis introdukuotų rūšių neprisitaikė prie Lietuvos sąlygų, tačiau kai kurios (mangutas, kanadinė audinė, ondatra, sidabrinis karosas) tapo dažnos.
6. Sėkminga buvo bebro ir tauriojo elnio reintrodukcija Lietuvoje, Ponto–Kaspijos gamaridų ir mizidžių introdukcija į Kauno ir Kuršių marias, kalninės pušies introdukcija Kuršių Nerijoje. Tačiau plinta ir žalingos svetimos rūšys – rainuotasis vėžys, grundulas, Sosnovskio barštis, uosialapis klevas, vėžiagyvis Cercopagis pengoi ir kt.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
7. Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kokios svetimų organizmų rūšys yra Lietuvoje, jų aklimatizacijos laipsnis, agresyvumas vietinių rūšių atžvilgiu, ekonominė ir ekologinė žala ar nauda.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8. Programa parengta, vadovaujantis Biologinės įvairovės konvencijos (Žin., 1995, Nr. 69-1662) 8 straipsnio, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) 11 straipsnio, Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Žin., 2001, Nr. 19-591) VII.14 rezoliucijos dėl invazinių rūšių ir šlapžemių, Laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3988) 7 straipsnio, Laukinės augalijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 60-1944) 6 straipsnio, Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987) 16 straipsnio, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731) 20 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimais.
9. Šios programos tikslas yra sumažinti biologinės įvairovės praradimą bei ekonominius nuostolius, sąlygojamus introdukuotų, reintrodukuotų, perkeltų organizmų ar savaime plintančių invazinių rūšių. Pridedamas veiksmų planas 2002–2007 m. (1 priedas).
10. Programos pagrindiniai uždaviniai yra:
10.1 informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie invazinių rūšių daromą žalą ir paskatinti imtis jų plitimo prevencijos, kontrolės ir valdymo funkcijų;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
10.2. sustiprinti invazinių rūšių introdukcijos prevenciją kaip pagrindinę priemonę, reikalaujančią nacionalinių ir tarptautinių veiksmų;
10.3. sumažinti atsitiktinių ir nelegalių svetimų rūšių įvežimo ir introdukcijos atvejų;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
10.4. užtikrinti, kad būtų iš anksto išsamiai įvertintas introdukuojamų, reintrodukuojamų ar perkeliamų rūšių galimas poveikis biologinei įvairovei;
10.6. tobulinti svetimų rūšių kontrolės teisinę ir institucinę bazę bei tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
III. PROGRAMOS PRINCIPAI
Pirmas skirsnis. Informavimas ir Švietimas
11. Informavimas ir švietimas būtinas tam, kad svetimų rūšių plitimas būtų suprastas kaip esminė ir prioritetinė aplinkosauginė problema. Informavimas, mokymas ir visuomenės švietimas yra efektyviausia prevencijos priemonė, sumažinanti netyčinių ir nelegalių introdukcijų riziką. Introdukcija, reintrodukcija, perkėlimas, svetimų invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė yra sėkmingesnė, jei šiems darbams pritaria ir juose dalyvauja vietiniai gyventojai. Moksliniai tyrimai yra būtinas pagrindas mokymui ir švietimui.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
12. Rekomenduojami veiksmai:
12.1. identifikuoti atskirų visuomenės grupių vaidmenį ir interesus invazinių rūšių srityje ir pateikti joms atitinkamą informaciją bei rekomenduoti jų galimus veiksmus;
12.2. prekių importuotojai, eksportuotojai yra visuomenės grupės, nuo kurių daugiausia priklauso invazinių rūšių introdukcijos prevencija, todėl jiems turi būti skiriamas didžiausias dėmesys informacijos ir mokymo srityje;
12.3. teikti informaciją ir rekomendacijas turistams, atvykstantiems į šalį, keliaujantiems šalies viduje ar vykstantiems į kitas šalis, bendradarbiauti šioje srityje su turizmo agentūromis ir kaimo turizmo organizatoriais;
12.4. mokyti pasienio kontrolės punktų darbuotojus bei kitus atsakingus pareigūnus identifikuoti ir kontroliuoti invazines rūšis;
12.5. informuoti vietinius gyventojus ir kitas suinteresuotas visuomenės grupes visose svetimų rūšių valdymo fazėse, kad būtų išvengta nesusipratimų;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
12.6. sukurti svetimų rūšių duomenų bazę – tiksli, išsami ir lengvai pasiekiama informacija yra pagrindas mokymui ir švietimui;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
12.7. įtraukti svetimų rūšių problemą į mokymo programas vidurinio ir aukštojo mokslo mokyklose;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
12.8. užtikrinti, kad teisės aktai, reglamentuojantys introdukciją ir svetimų rūšių valdymą, būtų suprantami ir žinomi pareigūnams ir plačiajai visuomenei.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
Antras skirsnis. Prevencija
13. Svetimų rūšių introdukcijos prevencija yra pigiausia ir efektyviausia priemonė.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
14. Rekomenduojama laikytis šių prevencijos nuorodų:
14.1. introdukcija neturėtų būti leidžiama, jei yra abejonių, kad introdukuojama rūšis gali tapti invazine. Kadangi introdukuojamų rūšių poveikį biologinei įvairovei dažniausiai yra sunku nuspėti, reikia vadovautis atsargumo principu;
14.3. invazinių rūšių poveikis yra „biologinė tarša“, kuri sąlygoja ekonominius bei ekologinius nuostolius, todėl turi būti laikomasi principo „teršėjas moka“;
14.4. turi būti sumažinta atsitiktinės introdukcijos rizika. Planuota introdukcija turi vykti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su atitinkamomis institucijomis;
14.5. introdukcija gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei jos numatoma nauda yra žymiai didesnė už galimą žalą. Jei tą patį tikslą galima pasiekti, perkeliant vietines rūšis, introdukcija neturi būti naudojama;
14.6. introdukcija neleidžiama, jei introdukuojama rūšis turėjo žalingą ekologinį ar ekonominį poveikį kitose šalyse;
14.7. įvežami organizmai turi būti karantinuojami, siekiant nustatyti, ar nėra ant jų ar kartu su jais nepageidaujamų rūšių;
Trečias skirsnis. Atsitiktinė introdukcija
15. Sunkiausia kontroliuoti atsitiktinę introdukciją, kuri vyksta daugeliu kelių ir būdų. Tokios introdukcijos sumažinimui pagrindinės priemonės yra neplanuotos introdukcijos kelių nustatymas, pagrindinių kelių monitoringas ir introdukcijos reguliavimas šiuose keliuose. Pagrindiniai veiksmai atsitiktinei introdukcijai sumažinti yra:
15.1. identifikuoti ir valdyti pagrindinius atsitiktinės introdukcijos kelius. Tokie keliai yra tarptautinė prekyba (per atitinkamas prekes ir pakuotes), turizmas, prekybos ir žvejybinis laivynas, balastiniai vandenys, žuvininkystė, žemės ūkis, miškininkystė, sodininkystė, autotransportas, geležinkeliai ir oro transportas;
15.3. vystyti technologijas, sumažinančias svetimų rūšių plitimą per balastinius vandenis ir laivų korpusus. Šios priemonės būtų balastinių vandenų išpylimo rekomendacijos, moksliniai tyrimai ir monitoringas, uosto darbuotojų ir laivų įgulų atitinkamas informavimas ir apmokymas. Kurti nacionalinę balastinių vandenų valdymo programą, jų išpylimo tvarką Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir kitą teisinę bazę svetimų rūšių plitimui per balastinius vandenis sumažinti;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
15.3. sugriežtinti ir išplėsti pasienio kontrolės ir karantino taisykles, apmokyti darbuotojus, diegti naują įrangą, stengiantis, kad nebūtų įvežama organizmų, kenksmingų ne tik naminiams gyvuliams, žemės ūkio kultūroms ar žmonių sveikatai, bet ir biologinei įvairovei;
Ketvirtas skirsnis. Planuota introdukcija, reintrodukcija
16. Dabartinė institucinė struktūra yra neadekvati susidoroti su svetimų rūšių plitimu, laiku jas identifikuojant bei imantis atitinkamų prevencinių, sustabdymo ar naikinimo priemonių. Siekiant griežčiau kontroliuoti introdukciją, reintrodukciją, perkėlimą, reikalinga įsteigti atsakingą instituciją, kuri išsamiai išnagrinėtų introdukuojamų rūšių galimą poveikį biologinei įvairovei, darytų sprendimus dėl introdukcijos/reintrodukcijos ir perkėlimų, nustatytų jų vykdymo sąlygas, rengtų teisės aktų šioje srityje projektus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
17. Įvertinant introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies galimą poveikį, būtina konsultuotis su kitomis valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kaimyninėmis šalimis.
18. Jei būtina, reikalauti, kad, kaip poveikio vertinimo dalis, būtų atlikta eksperimentinė introdukcija kontroliuojamomis sąlygomis, kurios metu būtų ištirta introdukuojamos rūšies sveikatingumas, mityba, elgsena ir kitos biologinės savybės pasikeitusiomis sąlygomis. Turi būti įvertinta rizika, kainos, tiesioginė ir netiesioginė nauda, alternatyvos.
19. Pagrindiniai introdukcijos principai:
19.1. naujų rūšių introdukcija priimtina tik ten, kur numatoma aiški ekonominė, socialinė ar gamtosauginė nauda ir kur nėra alternatyvių vietinių rūšių, turinčių panašų biologinį potencialą;
19.2. ten, kur vietinės augalų ir gyvūnų bendrijos yra iš esmės nepaliestos, kur yra saugomų gyvūnų ar augalų rūšių, bei vertingiausiose biologinės įvairovės atžvilgiu teritorijose – introdukcija neleidžiama. Už tokių vietovių ribų introdukcija gali būti vykdoma, tik užtikrinus, kad introdukuotos rūšys natūraliai neplis į šias teritorijas;
19.3. introdukcija rekomenduojama tose ekosistemose, kurios yra taip stipriai paveiktos žmogaus, kad būtina suformuoti naują bendriją, siekiant kuo geriau išnaudoti potencialų ekosistemos produktyvumą. Turi būti atlikti išsamūs tyrimai, kaip introdukuojama rūšis veiks gretimas natūralias ir pusiau natūralias ekosistemas;
19.4. introdukcija neturi būti vykdoma vietose, kur introdukuotos rūšies kontrolė yra negalima. Vandens organizmų introdukcija taikytina uždaruose vandens telkiniuose, iš kurių mažai tikėtinas natūralus introdukuotų rūšių plitimas;
19.5. vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, norint išvengti neigiamos įtakos tarpvalstybinėms ekosistemoms, naujų rūšių introdukcijos vietų parinkimas turi būti vykdomas ypač atsakingai. Prieš introdukciją į tarpvalstybines ekosistemas būtina konsultuotis su kaimyninių valstybių atitinkamomis institucijomis ir gauti jų pritarimą;
20. Pagrindiniai reintrodukcijos principai:
20.1. reintrodukcija vykdoma, norint padidinti reintrodukuojamos rūšies paplitimo arealą ir išgyvenimo galimybes, atstatyti ekologine ar kultūrine prasme vertingas rūšis ekosistemoje, padidinti bioįvairovę, gauti ilgalaikę ekonominę naudą suformuojant gyvybingas laukines populiacijas;
20.2. būtina identifikuoti ir pašalinti ar sumažinti iki tinkamo lygio rūšies išnykimo toje vietovėje priežastis;
20.3. reintrodukcija trumpam laikotarpiui, sporto ar komerciniams tikslams, neturint tikslo suformuoti gyvybingą populiaciją, gali būti vykdoma, nesilaikant šių principų, tačiau turi būti užkirstas kelias tokių gyvūnų savaiminiam plitimui ar platinimui;
20.5. reintrodukuojamos rūšies monitoringas turi būti sudėtinė reintrodukcijos projekto dalis. Monitoringo metu tiriama įveistos rūšies adaptacija, pasiskirstymas, poveikis aplinkai, nustatomas individų papildymo poreikis, identifikuojamos neigiamai šią rūšį veikiančios sąlygos ar nesėkmingos reintrodukcijos priežastys;
20.6. pageidautina, kad įveisiami individai būtų iš laukinės populiacijos, kuri būtų kiek galima artimesnė pagal genetinius, fenetinius ir kitus požymius buvusiai vietinei populiacijai;
Penktas skirsnis. Perkėlimas
21. Ilgalaikis perkėlimo tikslas yra stabilios populiacijos natūraliomis sąlygomis su minimalia žmogaus intervencija.
22. Perkėlimas gali būti naudingas ir naudojamas, kai:
22.2. populiacija yra sumažėjusi žemiau kritinės ribos ir jos atsistatymas natūraliu būdu būtų pavojingai lėtas;
22.3. žmogaus ūkine veikla padarytai žalai ištekliams kompensuoti ar atkurti gyvybingas populiacijas, kai tos rūšies individai išnaikinami ar labai sumažėja jų kiekis dėl išnuodijimo, užteršimo ir panašių atvejų;
22.4. siekiant užpildyti neišnaudojamą maisto ir gyvenamosios aplinkos dalį, norint padidinti vertingų rūšių kiekį bendrijose, arba dirbtinių bendrijų suformavimui tik iš vertingų rūšių, siekiant gauti didesnę produkciją, norint padidinti žūklės ar medžioklės laimikius, nepageidautinų rūšių biologinei kontrolei.
24. Prieš perkeliant turi būti ištirtos ir pašalintos ar maksimaliai sumažintos priežastys, nulėmusios populiacijos sumažėjimą. Jei po šių veiksmų vietinė populiacija neatsistato iki pageidaujamo lygio, galima svarstyti perkėlimo galimybę.
25. Prieš rengiant perkėlimo programas turi būti apsvarstomos alternatyvios išteklių atkūrimo priemonės – gyvenimui ir dauginimuisi tinkamų plotų padidinimas ar geresnis išteklių valdymas. Kai dėl reliatyvios naudos ir kainų, kaip pagrindinė išteklių valdymo priemonė, yra pasirenkamas perkėlimas, turi būti įvertintas ir potencialus tokių darbų genetinis, ekologinis poveikis ir laikomasi atsargaus požiūrio.
26. Turi būti vykdomas monitoringas tokių programų progresui, sėkmei ar nesėkmei nustatyti. Šis įvertinimas sumažina nenumatytų žalingų poveikių riziką ateities programose.
27. Turi būti imamasi priemonių dirbtinai veistų individų poveikiui (įskaitant ir genetinį poveikį) laukinėms populiacijoms sumažinti.
28. Turi būti žinoma dirbtinai veistų individų kilmė, įvertintas ligų ir parazitų platinimo pavojus.
Šeštas skirsnis. Naikinimas ir kontrolė
30. Kai prevencijos priemonės būna nesėkmingos ir yra identifikuojama invazinė rūšis, turi būti vykdomos priemonės jų plitimo sustabdymui, nuslopinimui, uždarymui tam tikroje teritorijoje, jų kiekio ir tankumo sumažinimui ar sunaikinimui.
31. Ankstyvas invazinių rūšių nustatymas, kol jų populiacijos yra mažos ir lokalios, kartu su sugebėjimu imtis skubių efektyvių veiksmų yra sėkmingo ir nebrangaus naikinimo pagrindas.
32. Dažnai būna atsilikimas tarp invazinių rūšių identifikacijos ir efektyvių prevencijos programų įdiegimo. Mokslinių tyrimų apie šių rūšių poveikį trūkumas neturėtų būti naikinimo atidėjimo priežastimi. Atidėjimas žymiai sumažina gero rezultato tikimybę. Naikinimas yra pigesnė ir ekologiškai saugesnė priemonė už ilgalaikę invazinių rūšių kontrolę.
33. Strategiškai svarbūs punktai invazinių rūšių monitoringui ir naikinimui turėtų būti pagrindiniai invazijos keliai – uostai, orouostai, pasienio kontrolės postai ir kt.
Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo
programos
1 priedas
VEIKSMŲ PLANAS 2002–2007 METAMS
|
|
PRIEMONĖ |
ĮGYVENDINIMO TERMINAS, M |
ATSAKINGOS INSTITUCIJOS IR VYKDYTOJAI |
| 1. |
Teisinės ir institucinės bazės, turinčios įtakos svetimų rūšių plitimui, tobulinimas: |
2002–2007 |
T, AM, VMVT, VAAT, VVSPT |
| 1.1. |
terminologijos svetimų rūšių srityje suvienodinimas; |
|
|
| 1.2. |
galiojančių teisės aktų apžvalga, pasiūlymų dėl jų pakeitimo ir papildymo, naujų teisės aktų parengimo, atitinkamų tarnybų kompetencijos išplėtimo ar naujų tarnybų steigimo teikimas; |
|
|
| 1.3. |
teisės aktų ir programų, atitinkančių tarptautinius reikalavimus šioje srityje, rengimas; |
|
|
| 1.4. |
institucinių pertvarkymų, siekiant užkirsti kelią aplinkai kenksmingų svetimų rūšių introdukcijai, prekybai ir perkėlimui šalies jurisdikcijos ribose, vykdymas. |
|
|
| 2. |
Lietuvos svetimų rūšių informacinės sistemos sukūrimas: |
2002–2005 |
MI |
| 2.1. |
svetimų augalų, grybų, bakterijų, fitovirusų duomenų bazės sukūrimas; |
|
BI |
| 2.2. |
miško ekosistemų svetimos dendrofloros duomenų bazės sukūrimas; |
|
LMI |
| 2.3. |
svetimų Baltijos jūros rūšių duomenų bazės sukūrimas; |
|
KU |
| 2.4. |
svetimų gyvūnų duomenų bazės sukūrimas; |
|
EI |
| 2.5. |
vieningos svetimų rūšių duomenų bazės sukūrimas; |
|
AM |
| 2.6. |
informacinės duomenų bazės sujungimas su tarptautiniais svetimų rūšių informaciniais tinklais. |
|
AM |
| 3. |
NR monitoringo programa: |
2005–2007 |
MI |
| 3.1. |
Lietuvoje vykdomų monitoringo programų analizė svetimų rūšių atžvilgiu; |
|
|
| 3.2. |
svetimų rūšių stebėjimų įtraukimas į vykdomas monitoringo programas; |
|
|
| 3.3. |
tikslinių monitoringo programų (balastinių vandenų, laivų korpusų apsaugos ir kt.) sukūrimas ir įdiegimas, siekiant užtikrinti specifinių svetimų rūšių grupių, plitimo kelių ir buveinių stebėjimą bei kontrolę; |
|
|
| 3.4. |
svetimų rūšių monitoringo programų sujungimas su informacine duomenų baze. |
|
|
| 4. |
Adventyvinės dendrofloros 2003–2007 Lietuvos miško ekosistemose kontrolė: |
LMI |
|
| 4.1. |
Lietuvos adventyvinės dendrofloros sąvado patikslinimas; |
|
|
| 4.2 |
atskirų adventyvinės dendrofloros rūšių paplitimo Lietuvos miškuose sisteminiu principu atrinktuose stebėjimo ploteliuose nustatymas; |
|
|
| 4.3 |
adventyvinės dendrofloros rūšių ekologinių charakteristikų pateikimas; |
|
|
| 4.4. |
miško ekosistemų, kuriose gausiai išplitusi adventyvinė dendroflora, nustatymas; |
|
|
| 4.5. |
adventyvinės dendrofloros Lietuvos miškuose sąrašo ir atlaso parengimas; |
|
|
| 4.6. |
adventyvinės dendrofloros miško ekosistemose plitimo kontrolės programos parengimas. |
|
|
| 5. |
Introdukuotų medžių rūšių įvertinimas Lietuvos miškuose: |
2003–2007 |
LMI |
| 5.1. |
introdukuotų medžių rūšių inventorizacija, katalogo sudarymas; |
|
|
| 5.2. |
introdukuotų rūšių plitimo, adaptyvumo ir agresyvumo laipsnio bei ekologinės ir ekonominės naudos ar žalos nustatymas. |
|
|
| 6. |
Priemonių, skirtų apsisaugoti nuo potencialiai pavojingų organizmų, diegimas: |
2003–2007 |
VAAT, BI |
| 6.1. |
importuojamų grūdų ir kitos produkcijos tyrimas, iš kiekvienos siuntos paimtas sėklas užsėjant uždarose patalpose, siekiant tiksliai nustatyti su jais įvežamų augalų rūšis; |
|
|
| 6.2. |
auginti įvežamų augalų ir kitų organizmų registro (nurodant taksonominę priklausomybę, kilmės šalį, paskirties vietą ir kt. duomenis) sukūrimas; |
|
|
| 6.3. |
svetimų rūšių biologinių ypatybių (fenologijos, dauginimosi biologijos, ekologinių poreikių) Lietuvos sąlygomis nustatymas. |
|
|
| 7. |
Invazinių rūšių (IR) identifikavimo ir valdymo būdų vystymas: |
2003–2007 |
T, MI, VMVT, VAAT, AM |
| 7.1. |
IR sąrašo sudarymas; |
|
|
| 7.3. |
IR kilmės, plitimo kelių ir būdų nustatymas, jų plitimo prognozavimas; |
|
|
| 7.4. |
IR plitimo žemėlapių sudarymas; |
|
|
| 7.5. |
IR rūšių kontrolės ir naikinimo planų rengimas. |
|
|
| 8. |
Visuomenės informavimo sistemos parengimas, švietimas ir mokymas: |
2002–2007 |
AM, MI |
| 8.1. |
informacinės medžiagos (bukletų, plakatų, atlasų, stendų, filmų ir knygų) rengimas; |
|
|
| 8.2. |
seminarų ir konferencijų rengimas; |
|
|
| 8.3. |
visuomenės grupių, turėti įtakos svetimų rūšių plitimui (žvejų, augalų ir gyvūnų importuotojų bei augintojų ir kt.) informavimo sistemos sukūrimas. |
|
|
AM – Aplinkos ministerija;
BI – Botanikos institutas;
EI – Ekologijos institutas;
IR – invazinės rūšys;
KU – Klaipėdos universitetas;
LMI – Lietuvos miškų institutas;
MI – mokslo institucijos;
T – Invazinių rūšių kontrolės taryba;
VAAT – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba;
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
VVSPT – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-250, 2006-05-22, Žin., 2006, Nr. 60-2149 (2006-05-27), i. k. 106301MISAK00D1-250
Dėl 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 352 "Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, Invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-3, 2007-01-03, Žin., 2007, Nr. 4-182 (2007-01-11), i. k. 107301MISAK0000D1-3
Dėl aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 "Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-321, 2008-06-16, Žin., 2008, Nr. 70-2686 (2008-06-19), i. k. 108301MISAK00D1-321
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 "Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-54, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 20-811 (2009-02-21), i. k. 109301MISAK000D1-54
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 "Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, Invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-692, 2009-11-16, Žin., 2009, Nr. 137-6045 (2009-11-19), i. k. 109301MISAK00D1-692
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 "Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-541, 2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 74-3779 (2010-06-26), i. k. 110301MISAK00D1-541
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 "Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, Invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-291, 2012-04-05, Žin., 2012, Nr. 43-2126 (2012-04-12), i. k. 112301MISAK00D1-291
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 "Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, Invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-459, 2014-05-26, paskelbta TAR 2014-06-19, i. k. 2014-07793
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 „Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-205, 2016-03-18, paskelbta TAR 2016-04-05, i. k. 2016-07620
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-495, 2017-06-07, paskelbta TAR 2017-06-08, i. k. 2017-09702
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-670, 2017-08-22, paskelbta TAR 2017-08-23, i. k. 2017-13566
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-763, 2017-09-12, paskelbta TAR 2017-09-27, i. k. 2017-15147
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ pakeitimo