Suvestinė redakcija nuo 1995-10-18 iki 1995-11-16

 

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1990, Nr. 1-0; Žin. 1990, Nr.14-386, i. k. 0901010ISTA000I-180

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

 

DĖL ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TEISIŲ ATKŪRIMO

 

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

konstatuodama, kad Lietuvos gyventojų pasipriešinimas agresijai ir okupaciniams režimams neprieštaravo nacionalinei ir tarptautinei teisei,

pažymėdama, kad represijas šiems asmenims vykdė TSRS teismai ir neteisminiai organai, hitlerinės Vokietijos ir krašto teismai, taip pat buvusios Lietuvos TSR teismai,

siekdama pašalinti represijų pasekmes ir atstatyti teisingumą, nutaria:

1. Paskelbti, kad Lietuvos gyventojai, kurie tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų buvo represinių organų nuteisti arba įkalinti neteismine tvarka, arba kitaip apribota jų laisvė pagal RTFSR baudžiamąjį kodeksą (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, hitlerinės Vokietijos baudžiamuosius nuostatus arba vietos įstatymus (1941-1944 m.) už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams, taip pat ištremti iš Lietuvos 1940-1953 metais bei nuteisti pagal buvusios Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 62, 63, 66-68, 70, 73, 79-82, 88, 89, 199-1, 210, 211 straipsnius, yra nekalti Lietuvos Respublikai ir atstatomos visos jų pilietinės teisės.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasipriešinimo dalyvių kovą vertina kaip tautos teisės į savigyną pasireiškimą.

2. Šio įstatymo pirmojo straipsnio nuostata netaikoma asmenims, dalyvavusiems darant genocido nusikaltimus, taip pat beginklių civilių žmonių žudynėse ir kankinimuose.

3. Šio įstatymo pirmajame straipsnyje nurodytiems asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką pagal šių asmenų, jų artimų giminaičių ar jų šeimos narių rašytinius pareiškimus išduoda:

a) Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas - teisminių instancijų represuotiems asmenims;

b) Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo - neteismine tvarka represuotiems asmenims;

c) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija - ištremtiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1051, 1995-09-28, Žin., 1995, Nr. 85-1915 (1995-10-18), i. k. 0951010ISTA00I-1051

 

4. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų pareigūnai per tris mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos išnagrinėja gautą pareiškimą ir pagal turimus dokumentus išduoda pažymėjimą arba atsisako jį išduoti. Jeigu išduoti pažymėjimą atsisakoma, surašomas motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomas padaryto nusikaltimo pobūdis pagal šio įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Jeigu pareiškėjas pageidauja, jis supažindinamas su šiuo sprendimu ir pagal rašytinį prašymą jam išduodamas motyvuoto sprendimo nuorašas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sprendimą išduoti pažymėjimą ar atsisakyti jį išduoti suinteresuotas asmuo per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti atitinkamai Lietuvos Auščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui ar vidaus reikalų ministrui, kurių sprendimas šiuo klausimu gali būti skundžiamas tik šio straipsnio trečiojoje dalyje ir 5 straipsnyje numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro arba vidaus reikalų ministro sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą suinteresuotas asmuo per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Toks skundas nagrinėjamas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sprendimai atsisakyti išduoti pažymėjimą, priimti iki šio įstatymo priėmimo, gali būti apskųsti šio įstatymo nustatyta tvarka per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos

Papildyta straipsniu:

Nr. I-1051, 1995-09-28, Žin., 1995, Nr. 85-1915 (1995-10-18), i. k. 0951010ISTA00I-1051

 

5. Jeigu po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Vidaus reikalų ministerija priėmė sprendimą išduoti pažymėjimą arba atsisakė jį išduoti, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios abejoti šio sprendimo pagrįstumu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro teikimą dėl jų vadovaujamų institucijų priimtų sprendimų gali ankstesnį sprendimą pripažinti netekusiu galios.

Toks teikimas turi būti paduotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo aplinkybių, leidžiančių abejoti sprendimo pagrįstumu, paaiškėjimo dienos

Papildyta straipsniu:

Nr. I-1051, 1995-09-28, Žin., 1995, Nr. 85-1915 (1995-10-18), i. k. 0951010ISTA00I-1051

 

6. Šio įstatymo 4 straipsnio trečiojoje dalyje bei 5 straipsnyje numatytais atvejais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas per keturiolika dienų nuo teikimo ar skundo gavimo sudaro trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinėja teikimą ar skundą dėl sprendimų išduoti pažymėjimus arba atsisakymo juos išduoti pagrįstumo.

Trijų teisėjų kolegija, gavusi teikimą arba skundą, gali pavesti Generalinei prokuratūrai prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atlikti papildomą tyrimą, kuris turi būti pabaigtas per du mėnesius.

Teisėjų kolegija gautą teikimą ar skundą privalo išnagrinėti per tris mėnesius. Jeigu byla yra didelė ir sudėtinga, taip pat jeigu reikia atlikti papildomą tyrimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali pratęsti terminą, tačiau ne daugiau kaip dar trims mėnesiams.

Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas teikimas ar skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, gali dalyvauti prokuroras, asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, šio asmens atstovas, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas. Šių asmenų neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Bylos nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos ir papildomos medžiagos esmę, teikimo ar skundo argumentus. Posėdyje gali būti apklausiami liudytojai.

Paskui pasisako prokuroras, asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, ar šio asmens atstovas, nukentėjusysis ar nukentėjusiojo atstovas.

Po to teismas priima vieną iš šių nutarčių:

1) atmesti teikimą;

2) pripažinti netekusiu galios ankstesnį sprendimą išduoti pažymėjimą;

3) pripažinti netekusiu galios ankstesnį sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą ir įpareigoti atitinkamą instituciją išduoti pažymėjimą.

Teisėjų kolegijos sprendimas galutinis.

Kolegijos posėdžio metu teismo posėdžių sekretorius rašo protokolą, kurį pasirašo teisėjas (pranešėjas).

Papildyta straipsniu:

Nr. I-1051, 1995-09-28, Žin., 1995, Nr. 85-1915 (1995-10-18), i. k. 0951010ISTA00I-1051

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                                     V. LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1990 m. gegužės 2 d.

Nr. I-180

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1051, 1995-09-28, Žin., 1995, Nr. 85-1915 (1995-10-18), i. k. 0951010ISTA00I-1051

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo" pakeitimo ir papildymo