Suvestinė redakcija nuo 2019-05-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 65-2634; Žin. 2002, Nr.112-0, i. k. 1021010ISTA00IX-966

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
MEDŽIOKLĖS
ĮSTATYMAS

 

2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-966

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio Įstatymo paskirtis – nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Aptvarai medžiojamiesiems gyvūnams laikyti – teritorijos, aptvertos taip, kad medžiojamieji gyvūnai, kuriems laikyti šie aptvarai yra paruošti, negalėtų iš jų pabėgti, o laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai negalėtų į juos patekti.

2. Atrankinė medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą, siekiant užtikrinti, kad, nesant natūralios atrankos ar jai susilpnėjus, būtų atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni individai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys – saugomi.

3. Bendro naudojimo medžioklės plotai – medžiotojų asociacijos arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

4. Biotechninės priemonės – specialių želdinių ir pasėlių veisimas, specialūs miško kirtimai, papildomas medžiojamųjų gyvūnų šėrimas, dirbtinių lizdaviečių įrengimas ir kitos priemonės, gerinančios natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas.

5. Leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete.

6. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu.

7. Medžiojamieji gyvūnai – laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojamieji gyvūnai yra ribotos civilinės apyvartos objektai.

8. Medžioklė medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas.

9. Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant.

10. Medžioklės įrenginiai – įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką:

1) stacionarūs medžioklės įrenginiai – nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai;

2) laikini medžioklės įrenginiai – kilnojamos kopėčios su atramomis arba atremiamos į medžius, laikinos priedangos ir slėptuvės, kurios naudojamos medžioklei prie pasėlių, pievų ir vandens telkinių, kai imamasi priemonių apsaugoti pasėlius, pievas ar vandens telkinius nuo žvėrių daromos žalos tam tikru metų laiku.

11. Medžioklės plotai – žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama.

12. Medžioklės plotų naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo.

13. Medžioklės plotų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

14. Medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas.

15. Medžioklės plotų vienetų sudarymas – teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas.

16. Medžioklės trofėjai – teisėtai sumedžiotų gyvūnų dalys, kurios matuojamos ir vertinamos pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas.

17. Medžioklėtvarka – kompleksas priemonių, projektuojamų medžioklės plotams naudoti bei medžiojamųjų gyvūnų ištekliams saugoti, gausinti bei medžioti.

18. Medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje.

19. Medžiotojų asociacija Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

20. Mokslo ir mokymo medžioklės plotai – biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigų naudojami medžioklės plotai, kuriuose vykdomi laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės moksliniai tyrimai, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymas.

21. Žuvininkystės tvenkiniai – vandens telkiniai, kuriuose pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus kriterijus veisiamos ir auginamos žuvys.

22. Profesionalios medžioklės plotai – miškų urėdijų prižiūrimi ir profesionaliai tvarkomi medžioklės plotai, kuriuose įgyvendinamos specialios medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonės bei plėtojamas medžioklės turizmas.

23. Smulkieji medžiojamieji gyvūnai – visi medžiojamieji gyvūnai, išskyrus kanopinius žvėris, rudąsias meškas, vilkus, lūšis ir kurtinius.

 

3 straipsnis. Nuosavybės teisė į medžiojamuosius gyvūnus

1. Laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

2. Laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai, kurie laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, išskyrus medžioklės trofėjus, kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui.

3. Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso juos įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui.

 

4 straipsnis. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo teisė

1. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

2. Medžiojamųjų gyvūnų, laikomų ir naudojamų nelaisvėje pagal Aplinkos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles, išteklių naudojimo teisė priklauso šių gyvūnų savininkui.

3. Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-327, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3584 (2009-07-18), i. k. 1091010ISTA00XI-327

 

4. Medžioklės plotų naudotojai įgytus laukinių medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali sunaudoti savo reikmėms arba realizuoti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių nustatyta tvarka.

 

5 straipsnis. Medžioklės reglamentavimas ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencija

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) formuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo strategiją, koordinuoja jos įgyvendinimą bei atskirų programų rengimą;

2) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo srityje;

3) tvirtina Medžioklinių ginklų apyvartos taisykles;

4) nustato užsienio šalyse išduotų medžiotojų bilietų ar kitų analogiškų dokumentų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką;

5) atlieka kitas teisės aktų numatytas funkcijas.

2. Aplinkos ministerija:

1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius; medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus;

2) nustato Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarką ir Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarką;

3) nustato elninių žvėrių, kurie gali būti medžiojami tik atrankinėse medžioklėse, medžiojimo reikalavimus patvirtindama Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus ir Medžioklės trofėjų apžiūros tvarką;

4) kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles;

5) tvirtina medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti;

6) kartu su Žemės ūkio ministerija tvirtina Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus;

7) tvirtina medžioklės egzamino tvarką ir programą, medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų ir ekspertų kinologų mokymo programas ir kvalifikacijų suteikimo tvarką;

8) nustato medžiotojo bilieto pavyzdinę formą ir medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

9) organizuoja medžioklėtvarkos projektų rengimą;

10) nustato Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarką;

11) sudaro arba paveda Aplinkos apsaugos departamentui sudaryti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

12) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

 

3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Aplinkos ministerija nustato veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus.

4. Neteko galios nuo 2010-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin. 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

 

5. Savivaldybės:

1) sudaro komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ir organizuoja jų darbą, tvirtina šių komisijų parengtus medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo projektus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

 

2) per seniūnijas registruoja žemės, miško, vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą;

3) sudaro komisijas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir organizuoja komisijų darbą;

4) teikia siūlymus dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, išduoto medžioklės plotų naudotojui, galiojimo sustabdymo.

6. Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:

1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;

3) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;

4) aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;

5) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

6 straipsnis. Medžioklės plėtros, medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių finansavimas

1. Medžioklės plėtra, medžioklėtvarkos projektų rengimas, kai kurios medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonės finansuojamos iš lėšų, gautų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kuriuos moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įgiję teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei studentų mokymą. Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dydis priklauso nuo medžioklės plotų vienete potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) medžiojamųjų gyvūnų išteklių kiekio ir apskaičiuojamas pagal medžioklės plotų dydį ir šių plotų tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

2. Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą objektus, šio mokesčio mokėjimo tvarką bei jį administruojančias institucijas nustato Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčių administravimo įstatymai bei kiti teisės aktai.

3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27), i. k. 1031010ISTA0IX-1612

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

4. Laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MEDŽIOKLĖS PLOTŲ VIENETAI IR TEISĖS NAUDOTI JUOSE MEDŽIOJAMŲJŲ
GYVŪNŲ IŠTEKLIUS SUTEIKIMO TVARKA

 

7 straipsnis. Medžioklės plotai ir teritorijos, kuriuose medžioklė yra draudžiama

1. Medžioklės plotais laikomos ir medžioti leidžiama visose teritorijose, išskyrus teritorijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

2. Medžioti draudžiama:

1) kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose ir rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai;

2) kitose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas negali būti medžiojama ir kurias nustato institucijos, sudarančios medžioklės plotų vienetus šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Sudarant medžioklės plotų vienetą ar keičiant jo ribas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijos neįskaitomos į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą.

4. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas nepatenkantys žemės sklypai, kuriuose jų savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, uždraudė medžioti, laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas nepatenkantys žemės sklypai, kurių savininkai šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, taip pat laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, kol šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta rašytinė sutartis bus perduota Aplinkos apsaugos departamentui. Medžioklės plotuose, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, leidžiama tik surasti ir sumedžioti iš kitų medžioklės plotų čia atklydusius sužeistus gyvūnus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

5. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

8 straipsnis. Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas

1. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:

1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške;

2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių.

2. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais:

1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;

2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;

3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;

4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;

5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

3. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina aplinkos ir žemės ūkio ministrai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

4. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapai:

1) pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas;

2) teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas;

3) informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje;

4) medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas.

5. Pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai teikia:

1) Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;

2) Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje;

3) fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų.

6. Medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo atveju sprendimo dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų patvirtinimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

7. Profesionalios medžioklės plotų vienetai bei mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetai sudaromi teritorijose, kuriose valstybinė žemė sudaro daugiau kaip 50 procentų, ir kitose teritorijose, būtinose keliamiems tikslams įgyvendinti medžioklėtvarkos požiūriu.

8. Žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha. Šiose teritorijose Žemės ūkio ministerijos siūlymu gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus.

9. Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Visiems privačios žemės sklypų, kurie patenka į sudaromą medžioklės plotų vienetą, bet nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas, savininkams komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti registruotais laiškais išsiunčia informacinius pranešimus apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą. Informaciniame pranešime privačios žemės sklypo savininkui taip pat nurodomos šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kuriomis jis gali pasinaudoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu arba bet kuriuo metu vėliau, ir pasekmės, kurios pagal šį Įstatymą atsirastų nepasinaudojus šiomis žemės sklypo savininko teisėmis ir jomis pasinaudojus. Žemės sklypo savininkui siunčiamo informacinio pranešimo ir žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis pavyzdinės formos nustatomos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatuose. Jeigu žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti negauna, laikoma, kad žemės sklypo savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančiame žemės sklype bus laikinai medžiojama, ir nepageidauja nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas. Žemės sklypo, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam priklausančiame žemės sklype neturi įtakos medžioklės plotų vieneto vientisumui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19), i. k. 1051000NUTARG053456           

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

10. Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo. Neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir priedas, kuriame nustatyti medžioklės plotų dydis ir pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19), i. k. 1051000NUTARG053456           

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

11. Medžioklės plotų vienetų, siūlomų sudaryti daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje, sudarymo projektai rengiami kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis. Jeigu medžioklės plotų vieneto ribos peržengia vienos savivaldybės ribas, tokio medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas turi būti patvirtintas visose savivaldybėse, į kurių teritoriją jis įsiterpia.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

 

12. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai. Aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos apsaugos departamentui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

9 straipsnis. Medžioklėtvarkos projektas

1. Visiems šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sudarytiems medžioklės plotų vienetams gali būti parengiami medžioklėtvarkos projektai, kuriuose, atlikus medžioklės plotų bioekologinių sąlygų bei jų pokyčių tyrimą, nustatoma:

1) pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos (didžiausias ir mažiausias leistinas medžiojamųjų gyvūnų gausumas, privalomos įgyvendinti biotechninės priemonės bei kitos sąlygos, būtinos išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas bei išvengti didelės šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams);

2) siūlymai pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas, jeigu tai yra būtina siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei atsižvelgiant į įvykusius teritorijos naudojimo pokyčius;

3) patikslinti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokėtini mokesčiai, atsižvelgiant į medžioklės plotų bioekologinių savybių pasikeitimą.

2. Šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju sudarytam naujam medžioklės plotų vienetui medžioklėtvarkos projektas turi būti parengtas per vienus metus nuo šio Įstatymo 8 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka parengto ir atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo. Parengus medžioklėtvarkos projektą, tikslinamos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos, nurodytos pagal šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytą tvarką išduotame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

10 straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas

1. Leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims. Užsienio juridiniams asmenims leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali būti išduodami, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato šį reikalavimą. Leidimo gavėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) per paskutinius 5 metus jam nebuvo panaikintas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete;

2) turi Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą, ne mažesnį kaip 5 metų nepertraukiamą medžiotojo stažą ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją (tik fiziniams asmenims) ir nėra pažeidęs šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų;

3) nėra pažeidęs šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

2. Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus atvejus, kai:

1) Aplinkos ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą, arba miškų urėdijoms profesionaliai medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonėms įgyvendinti;

2) Žemės ūkio ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas žuvininkystės tvenkinių naudotojams;

3) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės plotų naudotojams šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

3. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

4. Išduodamame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete turi būti nurodoma:

1) medžioklės plotų vienetas ir medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduodamas leidimas;

2) sąlygos ir apribojimai dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius;

3) leidimo galiojimo laikas, jo panaikinimo bei galiojimo pratęsimo sąlygos;

4) medžioklėtvarkos projektu nustatytos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos.

5. Pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas.

 

11 straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pabaiga

1. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia:

1) pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, ir nepratęsus jo galiojimo;

2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas;

3) jei medžioklės plotų vieneto plotas neatitinka šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus dydžio arba medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

4) kai leidimą panaikina jį išdavusi institucija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių.

2. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas:

1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;

2) ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;

3) nesilaikė leidime nurodytų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygų;

4) ilgiau kaip 3 mėnesius nuo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete sustabdymo dėl priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 19 straipsnyje, dienos neatlygino žemės, miško ar vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos;

5) pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

12 straipsnis. Medžioklės plotų naudotojų teisės ir pareigos

1. Medžioklės plotų naudotojai turi teisę:

1) leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete nurodytomis sąlygomis medžioti ir kitomis Laukinės gyvūnijos įstatyme nustatytomis laukinės gyvūnijos naudojimo rūšimis naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius;

2) saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, gausinti juos, gerinti medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas;

3) susitarę su žemės sklypų savininkais ir valdytojais, vykdyti jų žemėje biotechnines priemones, statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti;

4) Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygoms gerinti, retų ir nykstančių medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacijoms atkurti, laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonėms ir kitiems šiuose teisės aktuose numatytiems tikslams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27), i. k. 1031010ISTA0IX-1612

 

5) pratęsti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

2. Medžioklės plotų naudotojai privalo:

1) racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, globoti medžiojamuosius gyvūnus ir saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nuo neteisėto naudojimo;

2) naudodami medžiojamųjų gyvūnų išteklius, laikytis šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiojimą ir medžioklę, reikalavimų, taip pat leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete nustatytų sąlygų;

3) gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje;

4) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka vykdyti medžiojamųjų gyvūnų išteklių tyrimo darbus;

5) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitas;

6) Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;

7) užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę, numatytą šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje;

8) nemedžioti žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai nusprendė uždrausti medžioti, kreiptis į žemės sklypo savininką, kuris nusprendė nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame sklype sąlygas, dėl šias sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir nemedžioti šiame žemės sklype tol, kol papildomas medžiojimo sąlygas nustatanti rašytinė sutartis bus sudaryta ir perduota Aplinkos apsaugos departamentui, o vėliau laikytis šioje rašytinėje sutartyje nustatytų sąlygų.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

13 straipsnis. Žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose

1. Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti šios asociacijos nariu, prisiimdamas visas asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas (asociacija) priima sprendimą dėl šio savininko priėmimo į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos. Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako šioje dalyje nurodytą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius arba kai medžioklės plotų naudotojas nėra asociacija, šis savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl šiam privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo šiam privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių šioje dalyje nurodytos sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui. Tais atvejais, kai privačios žemės sklypo savininkas, pateikus medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) įgalioto organo sprendimą priimti jį į šios asociacijos narius, atsisako arba nevykdo sąlygų tapti medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu, šios dalies nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) netaikomos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

2. Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vėliau turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas. Žemės sklypo savininkas rašytinį sprendimą uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Pateikdamas savo sprendimą, žemės sklypo savininkas turi nurodyti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinį numerį ir nuosavybės teises į sklypą patvirtinantį dokumentą. Žemės sklypo savininkui pateikus sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, medžioklė jam priklausančiame žemės sklype yra laikinai draudžiama, o medžioklės plotų naudotojas turi kreiptis į žemės sklypo savininką dėl papildomas medžiojimo sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir šios sutarties kopiją perduoti Aplinkos apsaugos departamentui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

3. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, įsitikinusi, kad šį prašymą pateikęs medžiotojas ar juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant esamų gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Sudarant naują medžioklės plotų vienetą šioje dalyje nustatyta tvarka, kartu parengiamas ir patvirtinamas esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio plotas sumažėja dėl naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų pakeitimo projektas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius esamame gretimame medžioklės plotų vienete atitinkamai pakeičiamas ir išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šioje dalyje nustatyta tvarka sudaryto naujo medžioklės plotų vieneto naudotojas sutartiniais pagrindais kompensuoja esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio medžioklės plotų dalis buvo atskirta ar prijungta sudarant šį naują medžioklės plotų vienetą, naudotojui toje medžioklės plotų dalyje paliekamų stacionarių medžioklės įrenginių vertę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖ MEDŽIOTI. MEDŽIOTOJO BILIETAS

 

14 straipsnis. Teisės medžioti suteikimas ir medžiotojo bilieto išdavimas

1. Teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, atitinkantiems šiuos reikalavimus:

1) sulaukusiems 18 metų;

2) baigusiems medžiotojų mokymo kursus ir atlikusiems 1 metų stažuotę pagal Aplinkos ministerijos nustatytą programą, išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentus, kuriems pagal jų mokymo programas buvo dėstomi medžioklės pagrindų kursai;

3) išlaikiusiems medžioklės egzaminą pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką ir programą.

2. Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie:

1) serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1915, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00848

 

2) teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas;

3) atlieka bausmę už nusikalstamas veikas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2640, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24674

 

4) padarė administracinį nusižengimą, susijusį su medžioklę ar žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, jeigu nuo administracinės nuobaudos ar (ir) administracinio poveikio priemonės įvykdymo pabaigos praėjo mažiau kaip 1 metai;

TAR pastaba. 14 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2640, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24674

 

5) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6) kitais teisės aktuose numatytais atvejais.

3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija:

1) aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus;

2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatytais atvejais panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka paima medžiotojo bilietą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

5. Medžiotojo teisės:

1) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete;

2) medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose.

6. Medžiotojo pareigos:

1) laikytis šio Įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų;

2) neteko galios nuo 2019-01-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

3) medžiojant turėti su savimi medžiotojo bilietą bei kitus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytus dokumentus;

4) pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūras sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų trofėjus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

7. Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus medžiotojo bilietui dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas teises ir pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

8. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, turimi analogiški medžiotojo bilietui dokumentai, turi būti pripažinti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

15 straipsnis. Medžiotojų mokymas

1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos.

2. Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal aplinkos ministro patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją.

3. Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

16 straipsnis. Teisės medžioti panaikinimas

1. Teisę medžioti Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos panaikina:

1) asmenims, kurie serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1915, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00848

 

2) asmenims, kuriems teisė medžioti buvo suteikta pažeidus šio Įstatymo reikalavimus.

2. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms pasiūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo gali pateikti Aplinkos apsaugos departamentas, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

3. Administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai.

4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų asociacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS IR MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ
PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMAS

 

17 straipsnis. Teisinė atsakomybė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka.

 

18 straipsnis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas

1. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

2. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

3. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai:

1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus;

2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

4. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27), i. k. 1031010ISTA0IX-1612

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

5. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

6. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.

7. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti.

8. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

 

19 straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo sustabdymas, kai neatlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala

Medžioklės plotų naudotojui, delsiančiam per šio Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje arba kitą įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatytą terminą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, seniūnijos seniūno teikimu Aplinkos apsaugos departamentas turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

 

20 straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys numato kitokius reikalavimus medžioklei, negu šis Įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21 straipsnis. Šio Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

2. Šio Įstatymo 6 straipsnis įsigalioja priėmus Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymą.

3. Šio Įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys bei 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1 d.

4. Šio Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnio 8 dalis įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.

 

22 straipsnis. Šio Įstatymo 8 ir 10 straipsnių įgyvendinimas

1. Šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti nurodytu būdu kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.

2. Medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir naudoję juos nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikia prašymus šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai, ir jų naudojami medžioklės plotai pripažįstami medžioklės plotų vienetais bei leidimai naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo, vadovaujantis šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti medžioklės plotų naudotojai kartu su atitinkamu prašymu turi pateikti:

1) Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų nustatyta tvarka įregistruotas medžioklės plotų nuomos sutartis, sudarytas su žemės sklypų savininkais ir valdytojais, su išsinuomotų medžioklės plotų schemomis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

2) medžioklės plotų, esančių valstybinėje žemėje, skyrimą patvirtinančius dokumentus (tik profesionalios medžioklės plotų ir mokslo ir mokymo medžioklės plotų atveju);

3) rašytinius medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolus, jeigu jie buvo surašyti, pagal kuriuos patvirtinamos faktiškos medžioklės plotų vienetų ribos, arba remdamiesi šiais protokolais besiribojančių medžioklės plotų naudotojai koreguoja medžioklės plotų ribas siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų;

4) kitus dokumentus, patvirtinančius teisėtą medžioklės plotų naudojimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19), i. k. 1051000NUTARG053456           

 

4. Šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, priimdama sprendimą dėl į medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti teritorijų, dėl kurių naudojimo šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti dokumentai nepateikti arba pateikti ne visi, atsižvelgia į šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus siūlymus arba medžioklės plotų vieneto ribas nustato atsižvelgdama į šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

5. Medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir atitinkančių šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos yra nekeistinos, išskyrus atvejus, kai besiribojančių medžioklės plotų vienetų naudotojai rašytiniu medžioklės plotų ribų suderinimo protokolu prašo nustatyti kitokias ribas, siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

6. Mažesnių kaip 1 000 ha medžioklės plotų naudotojai su gretimų medžioklės plotų naudotojais gali susitarti dėl medžioklės plotų padidinimo iki 1 000 ha arba šių plotų sujungimo, tai įformindami šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu dokumentu ir šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti pateikdami bendrą prašymą dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu. Jeigu iki 2003 m. balandžio 1 d. nesusitarta dėl medžioklės plotų vieneto padidinimo iki nurodyto dydžio, sprendimą dėl medžioklės plotų vienetų ribų nustatymo, atsižvelgdama į šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, priima komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Jeigu po šio sprendimo priėmimo mažesnių kaip 1 000 ha medžioklės plotų naudotojai netenka galimybės toliau naudoti medžioklės plotus, jų patirti nuostoliai atlyginami išmokant vienkartinę kompensaciją, lygią pajamoms, kurios per 5 metus galėjo būti gautos iš medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo. Teisę į šių nuostolių atlyginimą turi ir žemės sklypų savininkai, netekę galimybės toliau nuomoti medžioklei žemės plotus pagal medžioklės plotų nuomos sutartis, sudarytas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1132 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 425 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo (2002 m. liepos 20 d.). Žemės sklypų savininkams, nuomojusiems medžioklės plotus pagal medžioklės plotų nuomos sutartis, išmokama vienkartinė kompensacija, lygi nuompinigiams, kurie galėjo būti gauti nuomojant žemės sklypo savininkui priklausančius medžioklės plotus per medžioklės plotų nuomos sutartyje numatytą terminą, bet ne ilgiau kaip per 5 metus, taikant tuo metu galiojusius valstybei priklausančių medžioklės plotų nuomos tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Medžioklės plotų naudotojams ir privačios žemės sklypų savininkams mokamų kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19), i. k. 1051000NUTARG053456           

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

 

7. Iki tol, kol medžioklės plotai bus pripažinti medžioklės plotų vienetais pagal jų naudojimo tęstinumą, privaloma laikytis šio Įstatymo 8 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatytų sąlygų.

TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad iki tol, kol medžioklės plotai bus pripažinti medžioklės plotų vienetais pagal jų naudojimo tęstinumą, privaloma laikytis: 1) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, jog privačios žemės sklypo savininkas apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne tiesiogiai, o tik atitinkamos savivaldybės komisijai apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą paskelbus šalies bei vietinėje spaudoje; 2) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies ta apimtimi, kuria nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto; 3) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatos „Pasikeitus žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 4) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, kad komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti gali ir neatsižvelgti į privačios žemės, miško, vandens telkinio savininko valią, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, miške, vandens telkinyje nebūtų medžiojama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Straipsnio dalies pakeitimai:

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19), i. k. 1051000NUTARG053456            

 

8. Medžioklės plotuose, dėl kurių įtraukimo į medžioklės plotų vienetus nepateikiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai iki 2003 m. balandžio 1 d., medžioklės plotų vienetai sudaromi arba šie plotai prie kitų sudarytų medžioklės plotų vienetų prijungiami šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Medžioklės plotų naudotojams, kurių medžioklės plotai šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo pripažinti medžioklės plotų vienetais, leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuose vienetuose išduodami be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.

 

23 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo ir kai kurių jo straipsnių įsigaliojimo terminus, parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27), i. k. 1031010ISTA0IX-1612

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 6, 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19), i. k. 1051000NUTARG053456               

Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-327, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3584 (2009-07-18), i. k. 1091010ISTA00XI-327

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31), i. k. 1101010ISTA00XI-824

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5, 8, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-372, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 67-3335 (2013-06-26), i. k. 1131010ISTA0XII-372

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2640, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24674

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-779, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18833

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1471, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14699

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1915, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00848

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas