Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01 iki 2023-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 56-2224, i. k. 1021010ISTA00IX-884

 

Nauja įstatymo redakcija nuo 2012-01-01:

Nr. XI-1888, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
ENERGETIKOS
ĮSTATYMAS

 

2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884
Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos vystymosi kryptis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2. Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį.

3. Naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektą ir su juo susijusius klausimus reglamentuoja Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. Šio įstatymo normos santykiams, susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu ir su juo susijusiais klausimais, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2093, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1Asmuo – valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys.

11. Bandomoji energetikos inovacijų aplinka – visuma priemonių, kurios asmenims leidžia realioje aplinkoje laikinai diegti ir išbandyti naudą visuomenei teikiančias energetikos inovacijas, ribojant tokios asmenų veiklos mastą ir taikant kitas vartotojų ir visuomenės interesų apsaugos priemones.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

2Buitinis energijos vartotojas (toliau buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla.

3. Centralizuotas suskystintų naftos dujų tiekimas – energetikos įmonių, turinčių leidimus verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, veikla, tiekiant suskystintas naftos dujas buitinių vartotojų reikmėms vamzdynais iš rezervuarų ar grupinių balionų įrenginių.

4. Didmeninės energijos rinkos dalyvis kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1227/2011.

5Ekstremalioji energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos sektoriuje susidariusi padėtis, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams.

6Energetika – valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.

61. Energetikos inovacijos – nauji ar iš esmės patobulinti produktai, technologijos, verslo sprendimai, paslaugos, tokių produktų ir paslaugų teikimo būdai, veiklos modeliai, kurie dėl naujų ar naujai pritaikytų technologijų arba dėl kitų priežasčių gali teigiamai veikti energetikos veiklą ir teikti naudą visuomenei.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

7Energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.

8Energetikos įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.

9. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

91. Energetikos įrenginių įrengimas – naujų energetikos įrenginių montavimas (tiesimas), įskaitant esamų energetikos įrenginių rekonstravimą, išmontavimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

10. Energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2174, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09947

 

11Energetikos sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją, vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį kurą, naftą, naftos produktus.

12. Energetikos valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

13. Energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių įrengimą ir (ar) eksploatavimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

14. Energija – elektros energija, šilumos energija ir (ar) vėsumos energija. Energija yra laikoma preke. Šio įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3016, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13233

 

15Energijos ištekliai – gamtiniai ištekliai ir (ar) jų perdirbimo produktai, naudojami energijai gaminti ar transporto sektoriuje.

16Energijos perdavimas – energijos persiuntimas perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).

17Energijos skirstymas – energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais arba skirstymo sistemomis (skirstomaisiais dujotiekiais).

18Energijos tiekimas – energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams.

19Energijos tranzitas – energijos ir (ar) energijos išteklių persiuntimas, kai vienoje valstybėje esanti energija ar energijos ištekliai perduodami energijos ar energijos išteklių gavėjui, esančiam kitoje valstybėje, pasinaudojant tarpinės trečiosios šalies (ar trečiųjų šalių) perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).

20. Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, transporto priemonėse, įrenginiuose ir technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

 

21Energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams.

22. Išmanioji energijos apskaitos sistema – elektroninė energijos vartojimo ir gamybos matavimo sistema, kurią naudojant gaunama daugiau informacijos nei naudojant įprastą energijos apskaitos prietaisą ir kuri gali perduoti ir gauti duomenis elektroniniu ryšiu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

23. Išmanusis energijos tinklas energijos transportavimo, perdavimo ir (ar) skirstomasis tinklas, kuriame veikia abipusis skaitmeninis tiekėjo ir vartotojo ryšys ir yra įdiegtos išmaniosios energijos apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

24Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

25Magistralinis naftotiekis (produktotiekis) – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus ir saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų terminalus ir saugyklas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

26Reguliuojamoji energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) – energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

27Neteko galios nuo 2016-11-15.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

28. Reguliavimo apskaitos sistema reguliavimo veiklos tikslais naudojama energetikos įmonės veiklos apskaitos, apimančios apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, sistema.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

29. Reguliavimo apskaitos sistemos patikra energetikos įmonei auditoriaus, audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) tai energetikos įmonei motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

30. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos – energetikos įmonių Tarybai teikiamos vykdomos veiklos ataskaitos, kurios rengiamos vadovaujantis reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimais ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir kuriose parodomas apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas pagal veiklas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

31. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – energetikos įmonei auditoriaus, audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

32. Suskystintos naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

33. Techninė sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų priemonių ir reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas ir saugumas, visuma.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

34. Techninė užduotis – Tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, kuris yra rengiamas atskiriems energetikos sektoriams ir (ar) pagal atskiras reguliuojamąsias veiklas, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai) arba tarptautiniai audito standartai, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių patikros paslaugų reikalavimai ir (ar) apimtis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

35Tiekimo saugumas – energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir techninis saugumas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

36Trečioji šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

37. Tretieji asmenys energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę naudotis energijos perdavimo ar skirstymo tinklais energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

38Valstybė narėEuropos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

39Valstybinės svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

40. Valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektas – objekto statybos tikslingumą techniniu, finansiniu ir ekonominiu aspektu pagrindžiantis dokumentas, parengiamas iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios, siekiant įsitikinti, ar planuojamas objektas atitinka valstybės vystymosi kryptis ir energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir yra suderinamas su esama Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus infrastruktūra ir jos plėtra.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

41Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

42. Vartotojų energetikos įrenginiai (toliau – vartotojų energetikos įrenginiai) – elektros, šilumos, dujų, naftos produktų energetikos įrenginiai, skirti vartotojų poreikiams tenkinti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

43Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

44Vietiniai energijos ištekliai – Lietuvos Respublikoje esantys energijos ištekliai, išskyrus atvežtinius arba iš jų pagamintus energijos išteklius.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS VEIKLOS VALDYMAS

 

3 straipsnis. Bendrieji energetikos veiklos tikslai

1. Bendrieji energetikos veiklos tikslai yra:

1) energijos tiekimo saugumas ir patikimumas;

2) energijos išteklių ir energijos prieinamumas ir pakankamumas;

3) energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;

4) darni ir tvari energetikos sektoriaus plėtra, diegiant energetikos inovacijas, paremtas išmaniosiomis technologijomis, energetikos skaitmeninimu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

5) neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

6) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga;

7) sąlygų veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimas ir plėtojimas;

8) vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.

2. Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos reguliavimo principus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius tikslus.

 

4 straipsnis. Energetikos politikos formavimas ir energetikos veiklos valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė

1. Energetikos politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2. Energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija;

2Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija);

3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija);

4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);

5) Taryba;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

6) netenka galios 2019-07-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

7) Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;

8) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba);

9) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba);

10) savivaldybių institucijos.

3. Priimdamos sprendimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, atliekančios energetikos veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagal kompetenciją:

1) užtikrina optimalią valstybės energetikos sektoriaus struktūrą;

2) sudaro teisines prielaidas efektyviai energetikos veiklai;

3) teikia energetikos įmonėms nurodymus užtikrinti energijos išteklių ir energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės reikalavimų laikymąsi;

4) nustato efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo reikalavimus;

5) skatina vietinių ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir vartojimą;

6) nustato energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;

7užtikrina valstybės politikos vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinimą energetikos sektoriuje;

8užtikrina, kad jų priimami sprendimai nesukuria prielaidų nepagrįstai bloginti konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje;

9) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

 

5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencija

1. Vyriausybė:

1) Nacionaliniame pažangos plane nustato energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2) tvirtina energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

3) skelbia valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;

4) priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;

5) tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

6) nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;

7neteko galios nuo 2017-07-17.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-553, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12056

 

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1) bendradarbiauja su užsienio valstybių energetikos institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

2) nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį tvarką;

3) nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką;

4) nustato energetikos veiklos leidimų išdavimo tvarką;

5) nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;

6) įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

7) nustato elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;

8) suderinusi su Tarnyba tvirtina su buitiniais vartotojais sudaromų energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, energijos persiuntimo paslaugų sutarčių, naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių standartines sąlygas;

9) nustato atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimo tvarką ir sąlygas;

10) nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;

11) užtikrina energijos išteklių tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą;

12) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

 

6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija

Energetikos ministerija:

1) formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir kitus techninius klausimus;

3) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl energetikos politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

4) rengia energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

5) tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles;

6) nustato energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;

7) tvirtina prekybos naftos produktais taisykles;

8) tvirtina leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo taisykles;

9) nustato energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimus;

10) kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus;

11) derina valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

 

12) nustato tvarką, kurioje nustatytos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) techninės sąlygos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-553, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12056

 

13) nustato valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektų rengimo ir derinimo tvarką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

 

14) nustato energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarką;

15) tvirtina šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo tvarką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

16) nustato asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

17) kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;

18) nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito metodikas, taip pat energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo taisykles;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1449, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11761

 

19) kartu su Susisiekimo ministerija nustato ir tvirtina energijos vartojimo audito transporto priemonėse metodiką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

 

20) nustato susitarimų dėl energijos sutaupymo sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis susitarimus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

 

21) tvirtina išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir nustato reikalavimus šiems tinklams ir sistemoms (planai ir reikalavimai gali būti nustatomi atskirai kiekvienam energetikos sektoriui, jeigu tai lemia objektyvios priežastys). Įgyvendindama šią funkciją Energetikos ministerija privalo vadovautis veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

22) nustato susitarimų dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo sudarymo su energijos tiekėjais tvarką;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

23) organizuoja keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

24) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

7 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija

Susisiekimo ministerija:

1) rengia energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2) teikia rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;

3) kartu su Energetikos ministerija vykdo informavimo ir švietimo veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją;

4) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

 

8 straipsnis. Taryba

1. Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba. Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

2. Taryba yra biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Taryba veikia nešališkai ir skaidriai, pagal įstatymus ir Tarybos patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos vadovas yra Tarybos pirmininkas. Taryba gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus atitinkamą įstatymą.

3. Tarybą sudaro penki nariai. Tarybos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos pirmininkas iš paskirtų Tarybos narių skiria du pirmininko pavaduotojus. Kai nėra Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininko įsakymu jį pavaduoti skiriamas vienas iš Tarybos pirmininko pavaduotojų, o kai nėra Tarybos pirmininko ir Tarybos pirmininko pavaduotojų, jį pavaduoja vienas iš Tarybos narių pagal Tarybos pirmininko įsakymu nustatytą eiliškumą (toliau – Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo). Tarybos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, jeigu jie sutinka, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Tarybos pirmininkas ir (ar) jos nariai, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo kadencijos termino pabaigos. Tarybos pirmininkui ar jos nariui, nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Tarybos pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 7 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.

4. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Tarybos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba. Tarybos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Tarybos pirmininku ar nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus iki paskyrimo į Tarybos pirmininko ar nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veiklą reguliuoja Taryba, valdymo organuose.

5. Tarybos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai. Jų statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Tarybos pirmininkui ir nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas.

6. Tarybos pirmininko darbo užmokestis yra lygus 5 (penkiems) šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Tarybos pirmininko pavaduotojo darbo užmokestis yra lygus 95 procentams Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Tarybos narių darbo užmokestis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Jeigu nėra apskaičiuotas ir paskelbtas praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkis, Tarybos pirmininko atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal užpraeitų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir paskelbia praėjusių kalendorinių metų duomenis.

7. Tarybos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;

4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė savo pareigas. Pareigų pažeidimas laikomas šiurkščiu, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius;

6) pažeidus tarnybinę etiką;

7) dėl sveikatos būklės;

8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

9) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

8. Tarybos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Tarybos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis.

9. Taryba, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma. Šiuo tikslu:

1) Taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens;

2) Tarybos pirmininkas, jos nariai, Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo; šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis;

3) Taryba priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais.

10. Taryba atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tarybos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas.

11. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;

2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;

3) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;

4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;

5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;

6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;

7) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

71) išduoda energetikos veiklos leidimus, juos keičia, sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių leidimais reguliuojamą veiklą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

9) nustato energetikos įmonių, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

10) teikia Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos;

11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;

12) kontroliuoja, kad energetikos sektoriuje būtų veiksmingai atskirtos veiklos, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;

13) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio mokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;

14) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;

15) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;

16) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;

17) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;

18) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;

19) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;

20) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus;

21) išduoda energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą;

22) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;

23) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;

24) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimą;

25) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;

26) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;

27) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;

28) kontroliuoja teisės aktų nustatytas energijos išteklių ir energijos tiekimo ir vartojimo apribojimo ir sustabdymo priemones, kai šalyje skelbiama ekstremalioji energetikos padėtis;

29) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą;

30) nagrinėja administracinio nusižengimo bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytų administracinių nusižengimų;

31) tvirtina technines užduotis;

32) nustato asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarką;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

33) skatina energetikos inovacijas, savo leidžiamuose teisės aktuose nustatydama energetikos inovacijų kriterijus ir šioms inovacijoms plėtoti palankias taisykles, skatinimo mechanizmus energetikos įmonėms ir kitiems asmenims;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

34) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

12. Taryba turi teisę visas arba dalį savo funkcijų, nustatytų šio straipsnio 11 dalies 21 ir 30 punktuose, pavesti vykdyti Tarybos pirmininkui arba Tarybos nariui. Taryba turi teisę dalį šio straipsnio 11 dalies 71 punkte nustatytų Tarybos funkcijų, susijusių su energetikos veiklos leidimų keitimu, leidimų galiojimo sustabdymu ir galiojimo sustabdymo panaikinimu, pavesti vykdyti Tarybos pirmininkui arba Tarybos nariui. Taryba turi teisę visas arba dalį Tarybos funkcijų, nustatytų šio straipsnio 11 dalies 20 punkte, susijusių su energetikos objektų, energetikos įrenginių ir vartotojų energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumo patikrinimais, 22 punkte, 23 punkte, išskyrus funkcijas, susijusias su energetikos objektų, įrenginių avarijų ir darbo sutrikimais, 24 punkte, pavesti vykdyti Tarybos valstybės tarnautojui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

13. Tarybos pirmininkas:

1) vadovauja Tarybos darbui;

2) atstovauja ir (arba) įgalioja Tarybos narius atstovauti Tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) tvirtina Tarybos pajamų ir išlaidų metines sąmatas;

4) nustato Tarybos vidaus administravimo tvarką;

5) priima sprendimus dėl Tarybos nario nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Tarybos posėdyje.

14. Taryba, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, patenkinti iš dalies arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo momento. Jeigu Taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Tarybos skundo priėmimo dienos. Tarybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Tarybai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos.

15. Tarybos strateginio veiklos plano projektas skelbiamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, Taryba per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiami ir strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Tarybos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

16. Tarybos veiklą užtikrina Tarybos administracija. Tarybos administracijos struktūrą, administracijos padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus tvirtina Tarybos pirmininkas.

17. Tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 18 dalyje ir kituose įstatymuose numatytos Tarybos pajamos. Tarybos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 18 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Taryba gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis.

18. Tarybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:

1) Tarybos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių energetikos įmonių veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, metines pajamas: 2,19 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,5 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamų bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų veiklų pajamų ir 1,37 procento gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo), perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;

2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant šios dalies 1 punkte nurodytų veiklų kainas arba jų dalį;

3) energetikos įmonės, kurios verčiasi šios dalies 1 punkte nurodyta veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;

4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 ir 6 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos (įmokos), skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis; delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą (įmoką);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

5) Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamą energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugą; paslaugos kainas ir mokėjimo tvarką, atsižvelgdama į paslaugos teikimo sąnaudas, nustato Taryba;

6) pajamos, gautos už Tarybos atliekamus darbus ir teikiamas paslaugas, susijusias su energetikos įmonių, turinčių leidimą prekiauti naftos produktais ir (ar) leidimą prekiauti suskystintomis naftos dujomis, reguliuojamosios veiklos priežiūra. Įmokų už Tarybos atliekamus darbus ir teikiamas paslaugas, susijusias su energetikos įmonių, turinčių leidimą prekiauti naftos produktais ir (ar) leidimą prekiauti suskystintomis naftos dujomis, reguliuojamosios veiklos priežiūra, dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Taryba, pagrįsdama Tarybos sąnaudomis;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

7) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

8) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

19. Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Tarybos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

9 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

10 straipsnis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.

 

11 straipsnis. Konkurencijos tarybos kompetencija

Konkurencijos taryba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje. Atlikdama jai pavestas funkcijas, Konkurencijos taryba turi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) ir šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus.

 

12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija

Tarnyba užtikrina energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą, nagrinėja vartotojų skundus ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija

Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje:

1) pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja vartotojų aprūpinimą šilumos energija;

2) neteko galios 2019-07-02;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;

4) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą;

5) dalyvauja atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant visuomenės informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius;

6) pagal kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones.

 

131 straipsnis. Lietuvos energetikos agentūra

1. Lietuvos energetikos agentūra yra viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė. Lietuvos energetikos agentūra atlieka šias funkcijas:

1) padeda Energetikos ministerijai koordinuoti energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą ir vykdo jų įgyvendinimo stebėseną;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka renka, kaupia ir sistemina energetikos sektoriaus duomenis, jų pagrindu rengia ir teikia Energetikos ministerijai energetikos sektoriaus analizę;

3) atlieka bendrovių, kuriose Energetikos ministerija įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas, ir kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, ir jų dukterinių įmonių veiklos ir jos rezultatų analizę ir pagal kompetenciją teikia pasiūlymus Energetikos ministerijai;

4) pagal kompetenciją teikia Energetikos ministerijai pasiūlymus, susijusius su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra energetikos ir tvarios aplinkos sektoriuje;

5) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą;

6) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdo atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai proceso administravimą;

7) vykdo Energetikos ministerijos, energetikos įmonių ir energijos tiekėjų susitarimų dėl energijos sutaupymo, sudarytų Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo nustatyta tvarka, įgyvendinimo priežiūrą;

8) teikia Energetikos ministerijai energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų plano projektą, vertina ir analizuoja valstybės institucijų, įstaigų ir energetikos įmonių pateiktus duomenis apie įdiegtų energijos vartojimo efektyvumą didinančių efektyvumo priemonių sutaupytą energiją, jų pagrindu rengia ataskaitas ir jas teikia Energetikos ministerijai;

9) vykdo efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo skatinimo ir su tuo susijusius viešinimo darbus;

10) rengia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ataskaitas ir jas teikia Energetikos ministerijai;

11) atlieka atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo transporto sektoriuje įgyvendinimo stebėseną;

12) neteko galios 2020-06-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

13) kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos valstybės atsargas;

14) Neteko galios nuo 2020-12-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-3431, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24606

 

15) administruoja ir (ar) įgyvendina priemones, įskaitant finansinės paskatos priemones, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir saugumas, vystoma atsinaujinančių energijos išteklių energetikos plėtra;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

16) atlieka kituose įstatymuose jai nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

2. Lietuvos energetikos agentūros veikla atliekant šio straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose jai nustatytas funkcijas finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

3. Skiriant asmenį į Lietuvos energetikos agentūros vadovo ar jo pavaduotojo pareigas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnio nuostatos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1449, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11761

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA

 

14 straipsnis. Energetikos politikos formavimas ir įgyvendinimas

1. Valstybės pažangos strategijoje nustatomos energetikos politikos vystymosi kryptys, Nacionaliniame pažangos plane nustatomi energetikos politikos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai, o šiuos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose – priemonės.

2. Energetikos politikos nacionalinėse plėtros programose turi būti numatyta:

1) valstybės energetinės nepriklausomybės ir energetikos saugumo priemonės;

2) energijos ar energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;

3) energijos gamybos pajėgumų poreikis;

4) energetikos sektoriaus struktūros tobulinimo priemonės;

5) energijos išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;

6) energetikos žalingo poveikio aplinkai mažinimo priemonės; 

7) atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtra;

8) energijos vartojimo efektyvumo priemonės;

9) reikalingos investicijos į energetikos sektorių;

10) energijos išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;

11) energijos rinkų plėtros priemonės;

12) energetikos valdymo tobulinimo gairės;

13) energijos kainodaros tobulinimo gairės;

14) kiti su energetikos plėtra susiję klausimai.

3. Energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, jų priemones ir jas įgyvendinančius projektus pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir kiti energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose nurodyti asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

15 straipsnis. Energetikos objektų, įrenginių statyba, plėtra ir rekonstrukcija

1. Energetikos objektai statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami atsižvelgiant į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius. Planuojami valstybinės svarbos energetikos objektai turi subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus plėtrą, iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios parengiant šių objektų plėtros projektus. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami atsižvelgiant į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos teritorijoje.

3. Energetikos įmonės, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

4. Vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti numatytos specialiosios energetikos objektų rekonstravimo ar perkėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygos. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3337, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22205

 

16 straipsnis. Energetikos veikla

1. Energetikos įmonės vykdo veiklą taip, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią energijos gamybą, energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą iki perdavimo ar skirstymo sistemos sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip.

2. Energetikos įmonės perduoda, skirsto, tiekia energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Energetikos įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.

3. Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo išlaidas pagal nustatytus įkainius, Tarybos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas, padengia gamintojai ir (ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo. Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

4. Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ar sistemas, teisės aktų nustatyta tvarka privalo trečiajam asmeniui teikti energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines perdavimo ir skirstymo tinklų ir (ar) sistemų galimybes.

5. Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios bendroje energetikos sistemoje veikiančius energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu ir vykdyti tinklų (sistemos) operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas išduodant licenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

6. Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimopardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas. Reikalavimai dėl atskirų rūšių energijos tiekimo sutarčių sudarymo nustatomi atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose.

7. Energetikos įmonės, perduodančios ir (ar) skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos įrenginiai atitinka nustatytus įrengimo, eksploatavimo, naudojimo ir techninės saugos reikalavimus.

8. Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis būtų pateikta Tarybai ir paskelbta šių įmonių interneto svetainėse arba Tarybos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonės neturi savo interneto svetainės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos aprašo, kuriame nustatytos techninės sąlygos, įkainių nustatymo metodikos, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-553, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12056

 

10. Energetikos įmonės, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Tarybos nustatytas normas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

161 straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra

1. Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies arba Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pagrindu nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius pagal Tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Tarybai. Jeigu licenciją išdavė savivaldybės institucija, energetikos įmonė reguliuojamosios veiklos ataskaitas, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitą ir (ar) išvadą pateikia licenciją išdavusiai institucijai tokia pačia tvarka ir terminais, kaip ir teikdama Tarybai.

2. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Tarybos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonė neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.

3. Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų, kad energetikos įmonės tvarkoma reguliavimo apskaitos sistema neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ar paaiškėja aplinkybės dėl netinkamai vykdomos reguliuojamosios veiklos, Taryba motyvuotu sprendimu gali nustatyti reikalavimą bet kuriai energetikos įmonei, kurios teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ar kuriai yra nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo priėmimo dienos pagal Tarybos patvirtintą techninę užduotį atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir per 10 darbo dienų nuo reguliavimo apskaitos sistemos patikros atlikimo dienos pateikti reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą Tarybai.

4. Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.

5. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.

6. Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą. Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų taikyti profesinių standartų arba nurodytų tarptautinių audito standartų, kaip tai yra nustatyta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 521 straipsnio 3 dalyje, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Taryba turi teisę įpareigoti energetikos įmonę ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka.

7. Taryba šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

17 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių kokybė ir sudėtis

1. Energetikos įmonių, vykdančių energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą, išskyrus nepriklausomo elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo veiklą, veiklos teritorija nurodoma energetikos įmonei išduotoje veiklos licencijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-709, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18144

 

2. Vartojama energija ir energijos ištekliai turi atitikti teisės aktų nustatytus energijos ir energijos išteklių kokybės ir sudėties reikalavimus.

 

18 straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis

1. Žemė energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įrenginiams, skirtiems energetikos politikos strateginiams tikslams ir (arba) pažangos uždaviniams ir šiuos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms įgyvendinti ir energetikos sistemos plėtrai užtikrinti, statyti parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka, laikantis įstatymų nustatytų žemės pardavimo ar nuomos aukciono būdu reikalavimų, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, privati žemė įstatymų nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams arba įstatymu ar administraciniu aktu nustatomas servitutas.

3. Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai, patikėtiniai ir jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2174, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09947

 

181 straipsnis. Veikla bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje

1. Bandomoji energetikos inovacijų aplinka yra skirta energetikos inovacijų diegimui Lietuvos energetikos sektoriuje palengvinti. Asmenys Tarybos nustatyta tvarka laikinai turi teisę veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje.

2. Taryba, atlikdama asmenų, veikiančių bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, priežiūrą ir juos konsultuodama, siekia iš anksto įvertinti galimą energetikos inovacijų įtaką vartotojams ir energetikos sektoriui, nustatyti su energetikos inovacijų diegimu susijusius galimus energetikos veiklos reguliavimo trūkumus ir pagal savo kompetenciją tokius reguliavimo trūkumus ir galimą neigiamą energetikos inovacijų diegimo įtaką panaikina arba sumažina, jeigu energetikos inovacijų diegimas bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pasiteisina. Taryba vertina, ar inovacijų diegimas bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pasiteisina, vadovaudamasi Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos aprašu.

3. Tarybos sprendimu teisę veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje turi asmenys, kai jų siekiama bandyti energetikos inovacija atitinka šiuos kriterijus:

1) energetikos inovacija, jeigu būtų įgyvendinta, leistų vartotojams ir (ar) energetikos įmonėms teikti naudingesnes ir (ar) patogesnes paslaugas;

2) energetikos inovacijos bandymas realioje aplinkoje objektyviai yra reikalingas ir gali prisidėti prie to, kad energetikos inovacija būtų įgyvendinta;

3) energetikos inovacija turėtų pritaikymo ir diegimo galimybes Lietuvos Respublikoje;

4) Tarybos nustatytus kitus kriterijus.

4. Veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje metu asmeniui Taryba taiko šias priemones:

1) aktyvaus asmenų konsultavimo. Taryba siekia bendradarbiauti su asmeniu, savo iniciatyva ar asmens prašymu teikia konsultacijas Tarybos kompetencijai priskirtais klausimais;

2) energetikos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų išimčių taikymo;

3) sankcijų ir papildomų priežiūros priemonių netaikymo. Taryba turi teisę asmeniui netaikyti teisės aktuose nustatytų sankcijų ir papildomų priežiūros priemonių dėl tų asmens veiksmų ir dėl tų veiksmų kilusių padarinių, kurie išimtinai susiję su to asmens veikla ir (ar) neveikimu bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje. Sankcijos taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu;

4) energetikos inovacijų skatinimo, taikant skatinimo mechanizmus asmenims, vykdantiems reguliuojamąją veiklą.

5. Taryba ir kitos valstybės institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kuri reikalinga Tarybai ir kitoms valstybės institucijoms konsultuojant bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje veikiančius asmenis ir vykdant kitas su jais susijusias teisės aktuose nustatytas funkcijas.

6. Asmenys, vadovaudamiesi energetikos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, turi teisę pradėti veiklą, susijusią su energetikos inovacijų diegimu, arba jau vykdydami tokią veiklą pradėti diegti energetikos inovacijas, nesinaudodami bandomąja energetikos inovacijų aplinka. Tokiu atveju nėra taikomos šio straipsnio 4 dalyje numatytos priemonės.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS

 

19 straipsnis. Energijos kainos

1. Energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo principai nustatomi šiame įstatyme ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose.

2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Energetikos įmonėms, diegiant energetikos inovacijas, su šia veikla susijusios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų interesus, kad inovacijomis būtų siekiama energetikos sektoriaus efektyvumo, lankstumo ir tvarumo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

31. Energetikos įmonės prie su energetikos inovacijų plėtojimu susijusių išlaidų ne mažesne dalimi, negu skyrė Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, turi prisidėti ir iš nuosavų lėšų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

 

191 straipsnis. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos

1. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos yra valstybės reguliuojamos.

2. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo, apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis, įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą, taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas, atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.

3. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:

1) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, vadovaudamasi Tarybos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Tarybai centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos pagrindimas Tarybai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kainos galiojimo pabaigos;

2) Taryba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo įregistravimo Taryboje dienos patvirtina energetikos įmonės pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Taryba nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Tarybos nustatytus pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jeigu energetikos įmonė nepašalina Tarybos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia Tarybai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo, Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas;

3) Tarybos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

4. Neteko galios 2019-05-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

 

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

 

20 straipsnis. Energetikos veiklos licencijos, leidimai ir atestatai

1. Licencijuojamos veiklos ir veiklos, kuriai reikalingi leidimai ar atestatai, licencijų ir leidimų ar atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato šis įstatymas, kiti atskirus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai.

2. Asmenims, siekiantiems gauti šiame įstatyme ir (ar) kituose atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus licenciją, leidimą ar atestatą, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.

3. Energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.

 

21 straipsnis. Energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir keitimas

1. Asmuo, siekiantis gauti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikia licencijas, leidimus ar atestatus išduodančiai institucijai prašymą arba deklaraciją išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir teisės aktuose nurodytus dokumentus. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Licencija, leidimas ar atestatas asmeniui išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos. Asmeniui, siekiančiam gauti energetikos veiklos leidimą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikusiam deklaraciją, teisė verstis šia veikla suteikiama kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos.

2. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija, leidimas ar atestatas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo priėmimas.

4. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato galiojimo panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 6, 9 ar 10 punkte, energetikos įmonei energetikos veiklos licencijos, leidimo ar atestato galiojimas stabdomas nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos, o už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 7 ir 11 punktuose, – ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pažeidimų nustatymo dienos. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 7 dalies 10 punkte, energetikos įmonei energetikos veiklos licencijos, leidimo ar atestato galiojimas panaikinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pažeidimų nustatymo dienos.

5. Licencijos, leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išduodančios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:

1) išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą arba deklaracijoje pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licencijas, leidimus ar atestatus išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų;

2) energetikos įmonė per kalendorinius metus pažeidžia nustatytas reguliuojamosios veiklos sąlygas ir apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, bet per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų;

3) energetikos įmonės technologiniai, finansiniai ir (ar) vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos, apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų. Energetikos įmonėms, vykdančioms veiklą atskiruose energetikos sektoriuose, keliamus technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų reikalavimus nustato atitinkamus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai;

4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar šias veikas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus;

5) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;

6) paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų bendra suma valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui, ir (ar) įsipareigojimų muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;

7) atliekant priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse, randama neregistruotų talpyklų, vamzdynais sujungtų su registruotomis talpyklomis, neplombuotų degalų skaitiklių, pažeistų jungčių tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistų vamzdynų jungčių tarp kuro talpyklos (talpyklų) ir degalų išdavimo kolonėlės;

8) paaiškėja, kad asmuo, kuris turi elektros įrenginių įrengimo atestatą ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo atestatą, vykdo atestatuose nurodytą veiklą neturėdamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo, kaip nustatyta šio įstatymo 221 straipsnyje;

9) paaiškėja, kad asmuo, turintis leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, neturi šio įstatymo 24 straipsnio 8 ar 9 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų;

10) paaiškėja, kad asmuo, turintis leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje;

11) paaiškėja, kad asmuo, turintis licenciją vykdyti visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą, ar asmuo, turintis leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, šią veiklą vykdo pažeisdamas Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme nustatytus ribojimus elektros energijos patekimui į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės.

6. Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas.

7. Licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išduodančios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu:

1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo jai išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos pažeidžia veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas;

2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį;

3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytą veiklą;

4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;

5) energetikos įmonė daugiau kaip vienus metus arba ilgesnį (bet ne ilgesnį kaip treji metai) terminą, jeigu šis terminas yra nustatytas atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos;

6) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis, kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje degalinėje;

7) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;

8) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar atestatą, miršta;

9) energetikos įmonė deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis;

10) paaiškėja aplinkybės dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, galiojimo panaikinimo, nustatytos Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.

8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami juos išduodančios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo. Asmeniui, siekiančiam pakeisti išduotą energetikos veiklos leidimą ir pateikusiam deklaraciją, laikoma, kad leidimas pakeistas ar patikslintas kitą dieną po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo leidimus išduodančiai institucijai dienos.

9. Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą ar jų pakeitimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

10. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir prižiūri, kaip jos laikosi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu arba kitomis priemonėmis pateikti informaciją licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai institucijai apie nustatytus energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

22 straipsnis. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams

1. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:

1) elektros įrenginių įrengimo;

2) gamtinių dujų įrenginių įrengimo;

3) elektros įrenginių eksploatavimo;

4) šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimo;

5) gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo;

6) suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo;

7) naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo.

2. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir Energetikos ministerijos patvirtintose Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse.

3. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, išduodami asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams, kurių reikia energetikos įrenginiams įrengti ar eksploatuoti, atlikti;

2) turi technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti įrengiamų, eksploatuojamų energetikos įrenginių techniniai duomenys ir įrengimo ar eksploatavimo procedūros;

3) energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir eksploatuojantys inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojai, kurie įrengs ar eksploatuos energetikos įrenginius, ir energetikos įmonių vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovaus energetikos įrenginių įrengimo ar eksploatavimo darbams, turi šio įstatymo 28 straipsnyje ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus, apibrėžtą kvalifikaciją ir yra atestuoti Energetikos ministerijos nustatyta tvarka;

4) turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kaip nustatyta šio įstatymo 221 straipsnyje. Šis reikalavimas taikomas tik asmenims, siekiantiems gauti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatus.

4. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, turintis asmuo privalo laikytis šių sąlygų:

1) teikdamas atestate nurodytas energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kaip nustatyta šio įstatymo 221 straipsnyje. Šis reikalavimas taikomas tik asmenims, turintiems šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatus;

TAR pastaba. Asmuo, turintis iki įstatymo Nr. XIII-1455 įsigaliojimo (2019-01-01) išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduoto atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato galiojimo pabaigos, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą,

3) neturi teisės įgalioti kitus asmenis verstis atestatuose nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį;

4) teikti Tarybai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

5) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų.

5. Elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintiems asmenims suteikiama teisė įrengti elektros įrenginius, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros įrenginius ypatinguosiuose statiniuose.

6. Gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintiems asmenims suteikiama teisė įrengti gamtinių dujų įrenginius, pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais, išskyrus gamtinių dujų įrenginius ypatinguosiuose statiniuose.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Taryba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

221 straipsnis. Energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens profesinės civilinės atsakomybės draudimas

1. Elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. Draudimo objektas yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens turtiniai interesai, susiję su pastarojo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl tokio asmens veiksmais padarytos žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, vykdant elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklą.

3. Draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo), dėl kurių atsirado žala, atlikimą ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytų draudėjo veiksmų pateikimas, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiksmai atliekami ir (ar) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje draudimo sutarties galiojimo metu;

2) reikalavimas pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;

3) reikalavimas pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį negu 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos;

4) reikalavimas pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį negu 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2018, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05353

 

4. Draudimo sutartis sudaroma vieniems metams, jeigu likęs elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminas yra ilgesnis negu vieni metai. Jeigu likęs elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminas yra trumpesnis negu vieni metai, draudimo sutartis sudaroma likusiam elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminui.

5. Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas. Pratęsimas galimas ne ilgiau kaip vieniems metams arba iki elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo termino pabaigos, jeigu šis terminas yra trumpesnis negu vieni metai.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju automatinis draudimo sutarties pratęsimas įsigalioja, jeigu nė viena iš draudimo sutarties šalių raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.

7. Automatinių draudimo sutarties termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti draudimo sutarties šalių individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.

8. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui, o kai elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčiam asmeniui.

9. Nukentėjęs užsakovas ir (ar) trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

10. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis užsakovas ir (ar) trečiasis asmuo, ir (ar) elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.

11. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal užsakovo ir (ar) trečiojo asmens ieškinį elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčiam asmeniui dėl žalos atlyginimo, užsakovo ir (ar) trečiojo asmens ar kitų įstaigų ir įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos dydį, išvadas.

12. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo per 10 darbo dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be galiojančios draudimo sutarties, įskaitant šioje dalyje numatytą 10 darbo dienų laikotarpį naujai draudimo sutarčiai sudaryti, laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

13. Draudimo suma nustatoma draudiko ir elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip dešimt tūkstančių eurų metams.

14. Kai draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neatskaičiuojant iš jos sumokėtų draudimo išmokų, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudiko prievolė lieka galioti tik likusiai draudimo sumos daliai.

15. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens susitarimas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

23 straipsnis. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis

1. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis yra šių rūšių:

1) leidimas verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis;

2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis.

2. Leidimai verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Leidimuose verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma konkreti prekybos vieta (ar vietos).

3. Leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

4. Leidimuose verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi Energetikos ministerijos patvirtintose Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse.

5. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti šios veiklos sąlygas;

2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su energetikos įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbus;

3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar šias veikas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

6. Leidimą verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:

1negali parduoti, laikyti arba vežti suskystintų naftos dujų, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais;

2) negali parduoti privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių, taip pat be kokybę patvirtinančio dokumento suskystintų naftos dujų, skirtų realizuoti vidaus rinkoje;

3) naudoti suskystintų naftos dujų prekybai balionus ir kitus slėginius įrenginius, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus;

4) teikti Tarybai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

5) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;

6) teikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo paslaugas vartotojams;

7) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

8) centralizuotai tiekti suskystintas naftos dujas kainomis, nustatytomis vadovaujantis šio įstatymo 191 straipsnio 3 dalimi;

9) tvarkyti atskirą nuo kitų veiklos rūšių centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir vadovaujantis šio įstatymo 161 straipsnio nuostatomis užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl šių ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

10) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

11) užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas leidimą verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinčios energetikos įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Tarybai.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Taryba Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

8. Prekybos suskystintomis naftos dujomis tvarka ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais reikalavimais, nustatytos Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos produktais taisyklėse.

9. Asmenims, vykdantiems prekybos suskystintomis naftos dujomis veiklą, neturint leidimo verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis, skiriama piniginė bauda iki 10 procentų prekybos suskystintomis naftos dujomis veiklą vykdančio ūkio subjekto pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais ar per trumpesnį laikotarpį, jei asmuo vykdo veiklą trumpiau negu vienerius metus. Sprendimą skirti baudą priima Taryba.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

 

24 straipsnis. Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais

1. Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais yra šių rūšių:

1) leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;

2) neteko galios 2019-07-02;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

3) neteko galios 2019-07-02;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

4) leidimas verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.

2. Leidimas verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Leidime verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nurodoma kiekviena prekybos vieta (degalinė), kurioje leidimą turintis asmuo vykdo atitinkamą veiklą.

3. Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikia šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

4. Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti reguliuojamosios veiklos sąlygas;

2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar šias veikas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

3) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 10 tūkstančių eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

4) asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

5. Leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:

1) verstis prekyba leidime nurodytais nefasuotais naftos produktais, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) teikti Tarybai informaciją, reikalingą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytoms pareigoms vykdyti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

3) nustatyta tvarka kaupti naftos produktų valstybės atsargas, jeigu ši prievolė nustatyta įstatymuose;

4) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;

5) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

6negali parduoti, laikyti arba vežti nefasuotų naftos produktų, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais;

7) negali parduoti falsifikuotų, privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių nefasuotų naftos produktų, skirtų realizuoti vidaus rinkoje, be kokybę patvirtinančio dokumento;

8) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

9) visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką turėti šio straipsnio 8 dalyje arba šio straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis – šio straipsnio 9 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

10) nefasuotus naftos produktus Lietuvos Respublikoje didmeninėje prekyboje gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

11) užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinčios energetikos įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Tarybai.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Taryba Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

7. Prekybos nefasuotais naftos produktais tvarka ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais reikalavimais, nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos produktais taisyklėse.

8. Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, mokestines prievoles, jeigu asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Leidimą išduodanti institucija privalo įsitikinti, ar asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, įvykdė šioje dalyje įtvirtintą prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo ir atnaujinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

9. Šio straipsnio 8 dalyje numatytos vertės laidavimo arba garantijos dydis sumažinamas iki 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:

1) turi ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;

2) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui, ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;

3) verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2202, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09725

 

10. Naudos gavėju pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus privalo būti nurodoma Valstybinė mokesčių inspekcija. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumente turi būti nurodyti Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės, išdavusios prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, rekvizitai ir kontaktiniai duomenys.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

11. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į tai, ar ūkio subjektas atitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu netenkinama bent viena iš šio straipsnio 9 dalyje nustatytų sąlygų, taikoma šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma. Prašymų nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

12. Jeigu asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos, asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į Europos ekonominėje erdvėje veikiančią kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į Europos ekonominėje erdvėje veikiančią kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dienos privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, atitinkantį šiam asmeniui nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo ir atnaujinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

13. Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo atnaujinti šio straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir pateikti jį Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo ir atnaujinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

 

14. Asmenims, vykdantiems prekybos naftos produktais veiklą, neturint leidimo verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, skiriama piniginė bauda iki 10 procentų prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio ūkio subjekto veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais ar per trumpesnį laikotarpį, jei asmuo vykdo veiklą trumpiau negu vienerius metus. Sprendimą skirti baudą priima Taryba.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

 

15. Lietuvos energetikos agentūros pagal Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą naftos produktų ir naftos valstybės atsargų keitimo veikla nėra laikoma didmenine prekyba naftos produktais ir šiai veiklai neprivaloma įsigyti leidimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

 

241 straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai

1. Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip energetikos įmonės vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti energetikos įmonių veiklos patikrinimus. Atlikdama patikrinimus, Taryba turi teisę:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas duoti paaiškinimų;

3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;

6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;

7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;

8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.

2. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:

1) nekliudomai įeiti į energetikos įmonių ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;

2) užfiksuoti faktines aplinkybes;

3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;

4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;

5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;

6) savo funkcijoms atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte.

4. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.

5. Tikrinama energetikos įmonė privalo:

1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Taryba;

2) pateikti Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Tarybos patalpose;

4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas energetikos įmonės patalpose ar teritorijoje;

5) vykdyti kitus Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus.

6. Tikrinama energetikos įmonė turi teisę:

1) informuoti Tarybą apie neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

2) apskųsti neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;

3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;

4) dalyvauti Tarybos posėdyje svarstant patikrinimo aktą.

7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.

8. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba.

9. Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.

10. Tikrinama energetikos įmonė, juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.

11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinama energetikos įmonė turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

25 straipsnis. Informacijos teikimas

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.

2. Vyriausybė, Energetikos ministerija ar kita įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikia informaciją Europos Komisijai, kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.

3. Apie valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir eksploatavimo pradžią šiuos objektus nuosavybės teise ar kitais teisiniais pagrindais valdančios energetikos įmonės privalo pranešti Energetikos ministerijai.

4. Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų ir įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, valstybės reguliuojamas energijos kainas ir energijos vartotojams teikiamas paslaugas.

5. Energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.

6. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Tarybos prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Taryba, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Tarybai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją ar duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

26 straipsnis. Konsultacijos ir bendradarbiavimas

1. Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos ministerija, Konkurencijos taryba, kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Taryba, rengdama informaciją buitinių vartotojų teisių klausimais, bendradarbiauja su Tarnyba.

2. Taryba glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), veikiančia pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, taip pat su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Europos Komisija.

3. Taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:

1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;

2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje, visų pirma Baltijos jūros regione;

3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;

4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;

5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;

6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiais;

7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;

8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.

4. Taryba turi teisę kreiptis į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) su prašymu pateikti nuomonę, ar Tarybos priimti sprendimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (ar) Europos Komisijos patvirtintas gaires.

5. Taryba turi teisę pranešti Europos Komisijai apie kitos valstybės narės reguliavimo institucijos priimtą sprendimą, reikšmingą tarpvalstybiniams elektros energijos mainams, kuris, Tarybos vertinimu, neatitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/54/EB, nurodytų gairių. Toks pranešimas turi būti pateiktas Europos Komisijai per du mėnesius nuo atitinkamo reguliavimo institucijos sprendimo priėmimo.

6. Jeigu Europos Komisija, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nurodo panaikinti Tarybos priimtą sprendimą, Taryba ne vėliau kaip per du mėnesius privalo panaikinti arba pakeisti atitinkamą sprendimą, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, ir apie tai informuoti Europos Komisiją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

27 straipsnis. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas

1. Efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitose nacionalinėse plėtros programose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

 

2. Importuojami, gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie naudoja elektros ir kitų rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketes.

3. Importuojami, gaminami ir parduodami su energijos vartojimu susiję gaminiai, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir (ar) kitų išteklių suvartojimui, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketę ir vardinių parametrų lentelę.

4. Įmonės, eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.

5. Neteko galios 2013 m. liepos 9 d.

6. Pastatuose atitiktis nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams tikrinama:

1) pastatuose įrengtų šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, – kartą per penkerius metus;

2) pastatuose įrengtų dujomis kūrenamų katilų – ne rečiau kaip kartą per ketverius metus;

3) pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, – kartą per trejus metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

7. Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų tikrinimų metu vertinamas šilumos generatoriaus naudingumo koeficientas ir dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Šilumos generatoriaus dydžio atitikties pastato šildymo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jeigu toje šildymo sistemoje arba kombinuotojoje šildymo ir vėdinimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato šildymo poreikiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

8. Šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytų tikrinimų metu vertinamas oro kondicionavimo sistemos naudingumo koeficientas ir dydis, palyginti su pastato vėsinimo poreikiais. Oro kondicionavimo sistemos dydžio atitikties pastato vėsinimo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jeigu toje oro kondicionavimo sistemoje arba kombinuotojoje oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

 

28 straipsnis. Energetikos įmonių vadovų ar jų įgaliotų asmenų, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo veiklai, energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas

1. Energetikos įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo veiklai, energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir (ar) eksploatuojantys inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojai (toliau energetikos darbuotojai) ir energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Energetikos darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir atestavimo tvarką nustato Energetikos ministerija, vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais darbuotojų bendraisiais kvalifikaciniais (išsilavinimo ir darbo patirties) reikalavimais.

2. Energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai privalo turėti inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų praktinio darbo patirtį energijos vartojimo efektyvumo srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, technologinių procesų vyksmo reikalavimus.

3. Energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir (ar) eksploatuojantys inžinerinių kategorijų darbuotojai privalo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą, išskyrus Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatytą išsilavinimo reikalavimą, turėti minimalią darbo patirtį energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus.

4. Valstybinės svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį energetikos veiklos srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus.

5. Energetikos įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą, minimalią darbo patirtį energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus.

6. Specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, taikomus energetikos darbuotojams ir energijos vartojimo auditą atliekantiems specialistams, nustato Energetikos ministerija. Šiame straipsnyje nustatytuose bendruosiuose kvalifikaciniuose reikalavimuose, taikomuose inžinerinių kategorijų darbuotojų, energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų ir energetikos įmonių, kurios įrengia ir (ar) eksploatuoja energetikos objektus ir (ar) įrenginius, vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, Energetikos ministerija nurodo, kurios konkrečios aukštojo mokslo studijų krypties išsilavinimą turi turėti šie asmenys.

7. Taryba nustatyta tvarka derina energetikos darbuotojų mokymosi programas, į kurias turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

 

29 straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos

1. Energetikos įmonės, kurių šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW ir kurios gamina parduoti skirtą šilumos ir (ar) elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu. Ši nuostata netaikoma energetikos įmonėms, kuriose elektros energija gaminama naudojant išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: saulės energija, vėjo energija, hidroenergija, geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą. Energetikos įmonės, šilumos gamybai naudojančios energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą, privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone dėl šilumos kiekio, reikalingo sutrikus kuro tiekimui, gamybos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu ir atitinkamų rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo.

2. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių, kurios privalo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų, lėšomis. Tuo atveju, kai energetikos įmonės privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkamų rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo sąnaudos šiai šilumos gamybos įmonei atlyginamos sutartyje nustatyta tvarka.

3. Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis šaltuoju metų periodu turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų 10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai.

4. Šiltuoju metų laikotarpiu (nuo balandžio 1 dienos iki spalio 31 dienos imtinai) energijos išteklių rezervinių atsargų poreikį ir kiekį nustato energetikos įmonės.

TAR pastaba. 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas energetikos įmonėms, kurios šilumos gamybai naudoja energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-554).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-554, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)

 

30 straipsnis. Energijos apskaita

1. Pagaminta, perduodama, skirstoma, parduodama, eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti įtraukiama į apskaitą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos energijos apskaita turi būti tvarkoma energijos matavimo priemonėmis, kurių teisinis metrologinis patvirtinimas yra atliktas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

3. Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos įmonės.

4. Energijos matavimo priemones tarp energetikos objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančius energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais juos valdančios energetikos įmonės savo lėšomis.

 

301 straipsnis. Už suvartotą energiją susidariusių vartotojo skolų ir permokų apmokėjimo tvarka

Dėl energetikos įmonės kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi vartotojo skola už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių, palūkanų ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius laikotarpį. Permoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-788, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18851

 

31 straipsnis. Duomenų saugojimas

1. Energetikos įmonės, vykdančios energijos ar energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Tarybai ir Konkurencijos tarybai, šių prašymu pateikia visų sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis sudaro išsamūs sandorių su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones.

3. Taryba gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikoma informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista.

4. Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio straipsnio tikslais nustato Taryba, vadovaudamasi Europos Komisijos paskelbtomis gairėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

32 straipsnis. Energijos tranzitas

1. Energijos ar energijos išteklių tranzitas vyksta pagal energijos ar energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis ir atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir šalies poreikių tenkinimo prioritetus.

2. Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia Tarybai informaciją apie kiekvieną energijos tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

PENKTASIS SKIRSNIS

EKSTREMALIOJI ENERGETIKOS PADĖTIS

 

33 straipsnis. Ekstremalioji energetikos padėtis

1. Ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

2. Valstybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be atskiro Vyriausybės nutarimo skelbiama ir ekstremalioji energetikos padėtis.

3. Savivaldybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

4. Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti.

5. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.

6. Ekstremaliosios energetikos padėties metu vartotojai aprūpinami energijos ištekliais naudojant įstatymų nustatyta tvarka sudarytas naftos produktų valstybės atsargas.

7. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos sistemos pajėgų, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-997, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01009

 

8. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, asmenys privalo vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus. Jeigu ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji energetikos padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, atlikdami energetikos įmonių valdymo organų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, veikdami pagal jiems suteiktus įgaliojimus, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai nustato energetikos įmonių valdymo organams, jeigu šiame įstatyme ar kituose ekstremaliąją energetikos padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip.

9. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.

10. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, taikomos energetikos sektoriaus reguliavimo ir kitos poveikio priemonės, tarp jų ir lemiančios rinkos apribojimus, turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.

11. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie taikomas priemones paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų.

12. Ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

 

34 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka

1. Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus.

2. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais.

3. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.

4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba.

5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles.

6. Taryba, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų.

7. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

8. Įsigaliojęs Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

10. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2089, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19367

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

341 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1. Tarnyba Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka.

4. Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

35 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

 

36 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka

1. Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Tarybos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) už veiklos saugumo ir patikimumo bei vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;

5) už Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos reikalavimų nesilaikymą – iki 10 procentų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) metinių pajamų dydžio, gautų praėjusiais finansiniais metais.

2. Didmeninės energijos rinkos dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus Taryba skiria sankcijas:

1) už didmeninės energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą, prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Taryboje ar kitos valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus Tarybai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5 straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą skiria piniginę baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;

2) už prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 10 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.

3. Energetikos įmonėms už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 241 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 241 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Taryba skiria baudą iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki šešių tūkstančių eurų.

4. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo šiuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Taryba turi teisę skirti baudą iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

5. Taryba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Tarybai paskyrus baudą, per Tarybos nustatytą protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Taryba skiria šio straipsnio 4 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos.

6. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją.

7. Taryba, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimą pašalinti yra objektyviai įmanoma. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.

8. Energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo pasekmes;

4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

9. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

10. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje).

11. Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.

12. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

13. Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Taryba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.

14. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos.

15. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.

16. Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais.

17. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

18. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

19. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. Tarybos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

20. Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.

21. Taryba, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

1. Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina vartotojams nuosavybės teise priklausančių ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos ir sąlygų, energetikos įmonė ir (ar) vartotojas gali kreiptis į Tarybą dėl šios tvarkos ir sąlygų nustatymo. Taryba, nustatydama energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais bei atitinkamais energetikos srities teisės aktais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

 

2. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami energetikos įmonėms, turinčioms teisę verstis atitinkama energetikos veikla, už kainą, nustatomą pagal energetikos objektų vertę, nustatytą vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Parduodamų energetikos objektų vertės nustatymą gali inicijuoti ir energetikos įmonė, jeigu asmenys, patikėjimo teise valdantys valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, sutinka su tuo. Parduodamų energetikos objektų kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektų nusidėvėjimą per laikotarpį nuo turto vertinimo atlikimo iki sutarties sudarymo, energetikos įmonės patirtų turto vertinimo sąnaudų sumą ar kitus objektyvius vertę mažinančius veiksnius, vertintus turto vertinimo metu ir pasikeitusius po jo atlikimo. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai asmenys, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis sudaroma tik po to, kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto turto vertinimo ataskaita. Asmenys, patikėjimo teise valdę valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, už šių objektų pardavimą gautas lėšas, atskaitę parduotų objektų vertės nustatymo paslaugas įsigyjant patirtas išlaidas, atitinkamai perveda į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

 

3. Energetikos įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis Vyriausybės įgaliotai institucijai arba savivaldybės administracijos direktoriui pagal kompetenciją teikia informaciją apie naudojamus į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius bešeimininkius energetikos objektus Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukia į apskaitą ir imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius pareiškimą dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar skirstymo įmonei.

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

 

 

 

Lietuvos Respublikos
                                                                                                energetikos įstatymo
                                                                                                priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taip pat Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei direktyvų 96/57/EB ir 2000/55/EB nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL 2008 L 81, p. 48).

2. 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 216) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).

3. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 168) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

4. 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (OL 2006 L 33, p. 22).

5. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2008 L 311, p. 1).

6. 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų su įmontuotu balastiniu įtaisu, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimus, ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB (OL 2009 L 76, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 347/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009 dėl liuminescencinių lempų be įmontuoto balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimų (OL 2010 L 104, p. 20).

7. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).

8. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).

9. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94).

10. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1).

11. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15).

12. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 309, p. 87).

13. 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 191, p. 53), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 226, p. 23).

14. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).

15. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

16. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1).

17. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1).

Papildyta punktu:

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

 

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1644, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-387, 2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1767, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-130, 2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-827, 2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 6, 7(1), 16, 19, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1542, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4319 (2011-07-19)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1888, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 9 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis netenka galios 2013 m. liepos 9 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatos nuo 2013 m. sausio 9 d. taikomos tikrinant visų pastatų, išskyrus viešosios paskirties pastatus, atitiktį nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2093, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 19, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

Energetikos įmonių nustatytos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja iki 2013 m. gruodžio 1 d. Centralizuotai suskystintas naftos dujas vartotojams tiekiančioms energetikos įmonėms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai taikomi nuo 2014 m. liepos 1 d.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-554, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas energetikos įmonėms, kurios šilumos gamybai naudoja energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 8, 26, 34, 36 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino, taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems pažeidimams.

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1176, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13570

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2089, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19367

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34-1 straipsniu įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2703, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26482

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2485, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18455

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2650, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24690

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 22 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-553, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12056

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 6, 8, 16, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-603, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12304

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-565, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12064

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-709, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18144

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-788, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18851

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 30-1 straipsniu įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-997, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01009

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1449, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11761

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 6, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 straipsniu įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1455, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11768

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2018, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05353

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 ir 22-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1625, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18858

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19-1, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1 straipsniu įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1968, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03166

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 8, 15, 16, 16-1, 19, 19-1, 22, 23, 24-1, 25, 26, 28, 31, 32, 34, 34-1, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2085, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07395

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2202, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09725

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2174, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09947

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2707, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21554

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2867, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09586

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 13-1, 19, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymas

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3016, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13233

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3138, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14375

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 13-1, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 28-1 ir 28-2 straipsniais įstatymas

 

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3337, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22205

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3431, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24606

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 13-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3098, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15302

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 1, 2, 4, 5, 6, 7, 13-1, 14, 15, 18 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas