Suvestinė redakcija nuo 2020-08-01 iki 2020-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 53-2042, i. k. 1021010ISTA00IX-876

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ANTSTOLIŲ

Į S T A T Y M A S

 

2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius.

 

2 straipsnis. Antstolis

1. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).

2. Antstolius šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.

3. Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

 

3 straipsnis. Antstolių veiklos principai

1. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

2. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

 

II SKYRIUS

ANTSTOLIO ĮGALIOJIMŲ ĮGIJIMAS, SUSTABDYMAS, PASIBAIGIMAS

 

4 straipsnis. Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais

1. Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

2. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

 

5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis buvo nuteistas už nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;

2) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai;

3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;

4) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

5) jo elgesys ar veikla yra nesuderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais;

6) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6 straipsnis. Antstolių viešas konkursas

1. Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija.

2. Antstolių viešą konkursą sudaro kvalifikacinis antstolio egzaminas ir pretendentų privalumų vertinimas. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras.

3. Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Teisingumo ministerija. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologo išsilavinimą. Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

4. Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkos apraše nustatytus dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

7 straipsnis. Viešo konkurso rezultatų patvirtinimas

1. Antstolių viešo konkurso komisija konkurso rezultatus teikia tvirtinti teisingumo ministrui. Antstolių viešo konkurso rezultatai tvirtinami įsakymu, nurodant konkursą laimėjusį asmenį (asmenis).

2. Teisingumo ministras gali atsisakyti patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatus, jei paaiškėja, jog viešas konkursas vyko pažeidžiant šio Įstatymo, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų ar Antstolių viešo konkurso tvarkos reikalavimus.

3. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.                      

 

8 straipsnis. Teisė vykdyti antstolio veiklą

1. Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, šio Įstatymo nustatyta tvarka apdrausti profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka prisiekę. Teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

2. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus.

3. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu.

4. Antstoliu paskirtam asmeniui, prisiekusiam šio Įstatymo nustatyta tvarka, išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

5. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodomi antstolių kontorų pavadinimai, antstolių vardai ir pavardės, antstolių kontorų adresai, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresai, antstolių veiklos teritorijos. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia antstolio įgaliojimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2317, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6645 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2317

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens skyrimo antstoliu ar atsisakymas skirti antstoliu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

7. Antstolių asmens bylos saugomos Teisingumo ministerijoje.

 

9 straipsnis. Antstolio priesaika

1. Asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia. Priesaiką priima teisingumo ministras.

2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, antstolis (-ė) (vardas, pavardė),  prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, antstolis (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-415, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5177 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-415

 

3. Neteko galios 2005-12-08.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-415, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5177 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-415

 

4. Prisiekęs antstolis priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas antstolio asmens byloje.

5. Neprisiekęs antstolis negali vykdyti antstolio veiklos.

 

10 straipsnis. Antstolio veiklos apribojimas

1. Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Be to, antstolis negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu. Atlikdamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, antstolis negali naudotis juridinio asmens, kurio dalyvis yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis, paslaugomis, taip pat negali naudotis sutuoktinio (sugyventinio) ar artimųjų giminaičių paslaugomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

2. Antstolis gali būti arbitru, kai ginčai sprendžiami arbitraže, ir gauti už tai atlygį. Atlikdamas arbitro funkcijas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstolis negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XI-2094, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3937 (2012-06-30), i. k. 1121010ISTA0XI-2094

 

11 straipsnis. Antstolio įgaliojimų sustabdymas

1. Antstolio įgaliojimai teisingumo ministro įsakymu gali būti sustabdomi, kai:

1) antstolis yra įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką;

2) atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, ir dėl to iškelta drausmės byla;

3) antstoliui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė;

4) antstolis nesumoka Lietuvos antstolių rūmams profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos;

5) apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba Antstolių atestavimo komisijos išvada antstolio neatestuoti.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-572, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12072

 

2. Teisingumo ministro sprendimas sustabdyti antstolio įgaliojimus turi būti motyvuotas. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolio įgaliojimų sustabdymo gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu antstolio įgaliojimai gali būti sustabdyti teisingumo ministro įsakymu, kol įsiteisės Antstolių garbės teismo sprendimas.

4. Antstolio įgaliojimai nedelsiant atnaujinami išnykus pagrindams, dėl kurių jie buvo sustabdyti. Antstolio įgaliojimus atnaujina teisingumo ministras, išskyrus atvejus, kai sprendime dėl antstolio įgaliojimų sustabdymo buvo nurodytas įgaliojimų sustabdymo pasibaigimo pagrindas.

5. Antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.

6. Antstolis, kurio įgaliojimai sustabdyti, arba šio antstolio atstovas įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu negali vykdyti antstolio veiklos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

12 straipsnis. Antstolio įgaliojimų pasibaigimas

1. Antstolio įgaliojimai pasibaigia:

1) antstoliui mirus;

2) atleidus jį iš antstolių.

2. Asmuo atleidžiamas iš antstolių:

1) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jo prašymu;

3) kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadą negali dirbti antstoliu;

4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

5) įsiteisėjus Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6) jei jis neatestuojamas;

7) sukakęs 70 metų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1978, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2443 (2012-04-28), i. k. 1121010ISTA0XI-1978

 

8) jei, paskirtas antstoliu, per du mėnesius nuo paskyrimo dienos neprisiekia;

9) jei po jo paskyrimo antstoliu paaiškėja anksčiau buvę faktai, kuriuos žinojus paskyrimo metu būtų buvę atsisakyta skirti jį antstoliu;

10) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo antstoliui paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – leidimo vykdyti veiklą panaikinimas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-572, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12072

 

3. Antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

4. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens atleidimo iš antstolių gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.

 

III SKYRIUS

ANTSTOLIO, ANTSTOLIO PADĖJĖJO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

 

13 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra

1. Už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (toliau – pažeidimas), antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

2. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo pasiūlyti antstoliui (antstolio padėjėjui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai.

3. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nustatytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.

4. Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti antstolis (antstolio padėjėjas), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu antstolis (antstolio padėjėjas) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad antstolio (antstolio padėjėjo) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą Antstolių garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą ar atsisakyti ją iškelti, Antstolių garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Antstolių garbės teismo sprendimus.

6. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

7. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra

1. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų;

4) teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

2. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.

3. Drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo.

4. Antstolių garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, įsiteisėja jų priėmimo dieną. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Antstolių garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

15 straipsnis. Drausminės nuobaudos

1. Antstoliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

5) Neteko galios nuo 2020-08-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

2. Antstolio padėjėjui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) Neteko galios nuo 2020-08-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

3. Antstoliui ir antstolio padėjėjui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Antstolių garbės teismo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

IV SKYRIUS

KITA ANTSTOLIO ATSAKOMYBĖ

 

16 straipsnis. Antstolio atsakomybė

1. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę.

2. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

 

17 straipsnis. Antstolių civilinės atsakomybės draudimas

1. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1245, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14873

 

2. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais.

3. Antstoliai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant bendrą visų antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Kiekvienas antstolis Lietuvos antstolių rūmams privalo mokėti draudimo įmoką. Ji neįskaitoma į šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytą įmoką. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1690, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6836 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1690

Nr. XII-1245, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14873

 

4. Antstolis gali pats papildomai draustis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas.

5. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas privalomojo draudimo maksimalią įmoką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1690, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6836 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1690

 

7. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Lietuvos antstolių rūmais, kai šie pateikia prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1690, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6836 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1690

 

8. Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.

 

V SKYRIUS

ANTSTOLIO (ANTSTOLIŲ) KONTORA

 

18 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontora

1. Veiklai vykdyti vienas ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio (antstolių) kontora įkuriama antstolio (antstolių) veiklos teritorijoje.

TAR pastaba. 18 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos antstoliams, antstolio (antstolių) kontorą įkuriantiems po įstatymo Nr. XIII-2722 įsigaliojimo (2020-07-01). Antstoliai, iki įstatymo Nr. XIII-2722 įsigaliojimo (2020-07-01) įkūrę antstolių kontorą ne savo veiklos teritorijoje, iki 2023 m. liepos 1 d. turi įkurti šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytoje Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią antstolio (antstolių) kontorą arba savo veiklos teritorijoje įkurti antstolių kontoros.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

2. Antstolio (antstolių) kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas.

3. Antstolio (antstolių) darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumo ministras.

4. Antstolio (antstolių) kontoroje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis.

 

19 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontoros skyrius

Teisingumo ministro leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius.

 

20 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontoros adresas ir iškaba

1. Apie kontoros adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą antstolis privalo pranešti Teisingumo ministerijai ir paskelbti šalies dienraštyje bei vietos laikraštyje, taip pat pranešti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2481, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17979

 

2. Teisingumo ministras nustato visoms antstolio (antstolių) kontoroms bendrą iškabų formą.

 

VI SKYRIUS

ANTSTOLIO VEIKLA

 

21 straipsnis. Antstolio funkcijos ir kita veikla

1. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:

1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;

2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;

3) teisines konsultacijas – patarimus teisės klausimais;

4) aukciono tvarka realizuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles;

6) bankroto administravimo paslaugas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-806, 2014-03-27, paskelbta TAR 2014-04-11, i. k. 2014-04325

 

7) mediatoriaus paslaugas, kai sprendžiami ginčai.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-536, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12055

 

3. Paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms. Antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis. Atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas.

4. Neteko galios nuo 2020-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

5. Neteko galios nuo 2020-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1978, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2443 (2012-04-28), i. k. 1121010ISTA0XI-1978

 

6. Neteko galios nuo 2020-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1978, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2443 (2012-04-28), i. k. 1121010ISTA0XI-1978

Nr. XIII-1606, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-20, i. k. 2018-18679

 

7. Antstolis privalo Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai jų nustatyta tvarka teikti gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitas.

8. Antstolis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

22 straipsnis. Antstolio teisė gauti informaciją

1. Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-2537, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26), i. k. 1041010ISTA0IX-2537

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

2. Antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu.

 

23 straipsnis. Faktinių aplinkybių konstatavimas

1. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

2. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.

3. Konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

4. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas teismo pavedimu, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

5. Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas iš jų išduodamas asmeniui, kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, o antras saugomas antstolio (antstolių) kontoroje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma, išskyrus vaizdo ar garso įrašus, ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

6. Teismo pavedimu faktinės aplinkybės konstatuojamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

24 straipsnis. Dokumentų perdavimas ir įteikimas

1. Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Antstolis fizinių ar juridinių asmenų prašymu perduoda ir įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarką įsakymu tvirtina teisingumo ministras.

3. Dokumentai asmeniui perduodami ir įteikiami asmeniškai, siunčiant registruotu laišku arba kitu Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu būdu, informuojant, kad dokumentą perduoda antstolis. Perduodančio asmens prašymu antstolis asmeniškai įteikdamas perduodamus dokumentus gali, o įstatymo nustatytais atvejais privalo dokumentus priimančiam asmeniui išaiškinti teisines pasekmes, kurias gali sukelti arba sukelia šių dokumentų įteikimas ar atsisakymas juos priimti.

 

25 straipsnis. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles

1. Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

2. Teikdamas tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugas, antstolis negali taikyti priemonių, pažeidžiančių ar ribojančių asmens teises.

3. Tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti teikiama, jei prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, taip pat tais atvejais, kai kreditorius nepateikia antstoliui dokumentų, patvirtinančių skolininko turtinės prievolės kreditoriui egzistavimą ir jos dydį.

4. Jei skolininkas ginčija turtinę prievolę ar jos dydį teisme, tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti teikiama, o pradėjus teikti turi būti nutraukta.

5. Antstolis privalo nedelsdamas informuoti asmenį, kurio prašymu teikiama tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga, jei paaiškėja, kad dėl skolininko ar trečiųjų asmenų veiksmų, skolininko turtinės padėties negalima grąžinti įsiskolinimo ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių.

 

26 straipsnis. Antstolio veiklos teritorija

1. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2481, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17979

 

2. Antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

 

27 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolė ir skundų nagrinėjimas

1. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas.

2. Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.

3. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę gauti iš antstolių, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

4. Įstatymų nustatyta tvarka antstolių veiklą gali tikrinti ir kitos institucijos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

5. Antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6. Antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

7. Asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

VII SKYRIUS

ANTSTOLIO PADĖJĖJAS

 

28 straipsnis. Antstolio padėjėjas

1. Antstolio padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

2. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama šio straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį asmenį teisingumo ministro įsakymu įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras.

3. Asmeniui, įrašytam į antstolių padėjėjų sąrašą, išduodamas antstolio padėjėjo pažymėjimas.

4. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia antstolių padėjėjų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma antstolio padėjėjo vardas ir pavardė, taip pat antstolio, kurio padėjėju asmuo dirba, vardas ir pavardė. Antstolio padėjėjo duomenys antstolių padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol asmuo turi teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

5. Atsisakymas suteikti teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas

1. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama teisingumo ministro įsakymu išbraukiant asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo: