Suvestinė redakcija nuo 2008-01-27 iki 2011-03-05
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 46-1755, i. k. 1021100NUTA00000598
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PASIENIO TEISINIO REŽIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. balandžio 30 d. Nr. 598
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1192) 17 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 878 „Dėl Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 71-1720);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 878 „Dėl Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 95-2388).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 39 redakcija)
pasienio teisinio režimo taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasienio teisinio režimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja:
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 42-1192) ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1).
3. Pasienio ruožo ribos keliuose žymimos įspėjamaisiais ženklais (mėlyname stačiakampio ženklo fone įrašas baltomis raidėmis „Pasienio ruožas“).
Privažiavimo prie pasienio vandenų vietos keliuose žymimos įspėjamaisiais ženklais (mėlyname stačiakampio ženklo fone įrašai baltomis raidėmis „Pasienio ežeras“, „Pasienio upė“). Pasienio teisinio režimo galiojimo ribos teritorinėje jūroje, Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenyse pažymimos žemėlapiuose ir (ar) jūrlapiuose.
Valstybės sienos apsaugos zonos ribos žymimos draudžiamaisiais ženklais, kurių pavyzdžius ir išdėstymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
4. Apie rengiamas pasienio ruože sporto varžybas, religinius, kultūros ar kitokius renginius organizatoriai privalo ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki renginio pradžios pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
II. ASMENŲ BUVIMAS PASIENIO RUOŽE
6. Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, vyresniems kaip 16 metų, draudžiama būti pasienio ruože be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
7. Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, neturintiems 16 metų, draudžiama būti pasienio ruože be gimimo liudijimo arba vaiko kelionės dokumento, arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
8. Kitiems šių Taisyklių 6 ir 7 punktuose nenurodytiems asmenims draudžiama būti pasienio ruože be galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento, užsieniečio paso ar kito asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento.
9. Asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.
III. PASIENIO TEISINIS REŽIMAS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONOJE IR PASIENIO JUOSTOJE
10. Asmenys valstybės sienos apsaugos zonoje gali būti tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotais vienkartiniais terminuotais leidimais. Asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems valstybės sienos apsaugos zonoje, nekilnojamojo turto, žemės savininkams ir naudotojams gali būti išduoti nuolatiniai leidimai. Leidimuose nurodoma buvimo terminas (vienkartiniuose terminuotuose leidimuose) ar leidimo galiojimo terminas (nuolatiniuose leidimuose) ir teritorija, kurioje leidžiama būti, taip pat duomenys apie transporto priemones, kuriomis leidžiama įvažiuoti, įplaukti ar įskristi į valstybės sienos apsaugos zonos teritoriją.
11. Šių Taisyklių 10 punkte nurodytų leidimų asmenims nereikia, jeigu į valstybės sienos apsaugos zoną įvažiuojama, įplaukiama ar įskrendama kertant valstybės sieną Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Ūkinė, komercinė ar kitokia veikla valstybės sienos apsaugos zonoje galima tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos asmeniui išduotu leidimu verstis ūkine, komercine ar kitokia veikla.
13. Šių Taisyklių 10 punkte nurodytų leidimų ir leidimų verstis ūkine, komercine ar kitokia veikla pavyzdžius ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
14. Vykti į pasienio juostą be Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotų vienkartinių terminuotų leidimų draudžiama. Šių leidimų pavyzdžius ir išdavimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
Draudimas vykti į pasienio juostą be šiame punkte nurodytų leidimų netaikomas, kai pasienio juosta eina pasienio vandenų krantu.
IV. PASIENIO TEISINIS REŽIMAS TERITORINĖJE JŪROJE, KURŠIŲ MARIŲ IR KITUOSE VIDAUS VANDENYSE
16. Išplaukti ir žvejoti, važiuoti arba eiti pėsčiomis per užšalusius Kuršių marių vandenis, esančius pasienio ruožo teritorijoje, ir pasienio vandenis, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, be Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo draudžiama. Šių leidimų pavyzdžius ir išdavimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
17. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai, neketinantys išplaukti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prieš išplaukdami į teritorinę jūrą, Kuršių marių, kitus vidaus vandenis, privalo ryšio priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išvykimo iš dislokacijos vietos laiką, plaukiojimo priemonėje esančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi punktus ir numatomą grįžimo laiką. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai taip pat privalo pranešti apie grįžimą į uostą, prieplauką ar kitą plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietą.
Pranešimuose apie kelių transporto priemonėmis atgabentų prie Baltijos jūros, Kuršių marių ar kitų vidaus vandenų krantų mažųjų laivų išplaukimą nurodoma ir privažiavimo prie kranto vieta.
18. Jeigu vykdoma ūkinė, komercinė ar kitokia veikla, kai per parą keletą kartų išvykstama į teritorinę jūrą, Kuršių marių, kitus vidaus vandenis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsiant informuojama tik apie pirmo išvykimo iš nuolatinės dislokacijos vietos ir paskutinio numatomo grįžimo laiką, plaukiojimo priemonėje esančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną ir švartavimosi punktus.
19. Šių Taisyklių 17 ir 18 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi laivybos priežiūros, muitinės, aplinkos apsaugos, žuvininkystės kontrolės institucijų ar įstaigų valdomiems ir (ar) naudojamiems laivams ir kitoms plaukiojimo priemonėms. Valstybės sienos apsaugos tarnybai turi būti pateikti išankstiniai šių laivų ir (ar) kitų plaukiojimo priemonių ir jomis plaukiojančių asmenų sąrašai (nurodomi vardai ir pavardės).
20. Lietuvos Respublikos karo laivams šių Taisyklių 17, 18 ir 29 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi. Jeigu Lietuvos Respublikos karo laivais vyksta keleiviai ar gabenamos prekės, kroviniai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos valstybės institucijos ar įstaigos atlieka patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Asmenys, kurie verčiasi motorinių ir nemotorinių plaukiojimo priemonių nuoma, kai per parą keletą kartų išvykstama į teritorinę jūrą, Kuršių marių ar kitus vidaus vandenis, nedelsdami praneša Valstybės sienos apsaugos tarnybai tik apie nuomojamų plaukiojimo priemonių pirmo išvykimo iš nuolatinės dislokacijos vietos ir paskutinio numatomo grįžimo laiką, plaukiojimo rajoną ir švartavimosi punktus.
22. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonams (škiperiams) ir laivavedžiams teritorinėje jūroje, Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenyse draudžiama laipinti (išlaipinti ar įlaipinti) žmones, leisti pakilti ar nutūpti orlaiviui, atliekančiam tarptautinį skrydį, krauti prekes, krovinius į (iš) laivus (-ų), plaukiančius (-ų) tarptautiniais maršrutais nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Lietuvos Respublikos jūrų, vidaus vandenų uostų ar atgal, arba į (iš) laivus (-ų), plaukiančius (-ų) teritorine jūra, taip pat priplaukti arba švartuotis prie šių laivų, arba juos vilkti, išskyrus tuos atvejus, kai:
22.2. reikia laipinti (išlaipinti ar įlaipinti) ligonį (sužeistąjį) arba suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą;
23. Šių Taisyklių 22 punkte nurodytais atvejais laivo ar kitos plaukiojimo priemonės kapitonas (škiperis) ar laivavedys apie įvykį privalo nedelsdamas pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba Lietuvos Respublikos jūrų ar vidaus vandenų uosto kapitonui, kurie nedelsdami informuoja apie tai muitinę ir instituciją ar įstaigą, atsakingą už gelbėjimo darbų organizavimą.
24. Jeigu laivas ar kita plaukiojimo priemonė šių Taisyklių 22 punkte nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje turėjo kontaktų su laivais ar kitomis plaukiojimo priemonėmis, plaukiojančiais tarptautiniais maršrutais, orlaiviais, atliekančiais tarptautinius skrydžius, ar plaukiojimo metu buvo išgelbėti jūroje žmonės ar rastas krovinys, laivo ar kitos plaukiojimo priemonės kapitonas (škiperis), laivavedys, prieš įplaukdamas į Lietuvos Respublikos uostą, prieplauką ar kitą nuolatinės dislokacijos vietą, apie tai privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki įplaukimo į uostą, prieplauką ar kitą nuolatinės dislokacijos vietą) pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir muitinei ir pristatyti laivą ar kitą plaukiojimo priemonę patikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms patikrinimui atlikti.
25. Prie reiduose esamų laivų leidžiama švartuotis aptarnavimo laivams iš uosto ir laipinti (įlaipinti ar išlaipinti) žmones, krauti prekes, krovinius, jeigu iš anksto buvo informuotas uosto kapitonas ir gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės leidimas.
26. Lietuvos ar kitos valstybės laivas, neturintis automatinės identifikavimo sistemos (AIS) arba žvejybinės laivų stebėjimo sistemos (FVMS), norėdamas įplaukti į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir sustoti reide, įplaukti į uostą ar vidaus vandenis, nedelsdamas apie tai turi informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir pateikti jos prašomą informaciją.
27. Laivai gali be pasienio tikrinimo laikinai, bet ne ilgiau kaip 24 valandas, būti reide, laukdami eilės įplaukti į uostą. Šis terminas gali būti ilgesnis, kai tai būtina laivo saugumui užtikrinti arba dėl kitų priverstinių force majeure priežasčių.
28. Pakrančių žvejybos laivų kapitonai (škiperiai), išplaukdami ir grįždami į uostą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimu privalo nuplukdyti plaukiojimo priemonę į nurodytą vietą patikrinimui atlikti. Patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikiami įgulos ir keleivių sąrašai (nurodomi vardai ir pavardės, asmens kodai).
29. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo ar valstybinį statusą turinčius laivus ir laivus, taikiai plaukiančius teritorine jūra), esančių teritorinėje jūroje, Kuršių marių ir kituose vidaus vandenyse, uostuose, prieplaukose ar kitose laivų ir kitų plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietose, kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų pareigūnų reikalavimu privalo sustoti ir leisti šiems pareigūnams įlipti, pateikti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės, įgulos, gabenamų prekių, krovinių dokumentus, leisti apžiūrėti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės patalpas, gabenamas prekes, krovinius, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.
30. Teritorinėje jūroje, Kuršių marių, kituose vidaus vandenyse esančių laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonai (škiperiai), laivavedžiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai privalo ryšio priemonėmis atsakyti ir pateikti jos prašomą informaciją.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Priedo pakeitimai:
Nr. 39, 2008-01-16, Žin., 2008, Nr. 11-383 (2008-01-26), i. k. 1081100NUTA00000039
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 651, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 52-2327 (2003-05-30), i. k. 1031100NUTA00000651
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 39, 2008-01-16, Žin., 2008, Nr. 11-383 (2008-01-26), i. k. 1081100NUTA00000039
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 598 "Dėl Pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo