Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 36-1340

Neoficialus įstatymo tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

 

2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743
Vilnius

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimas

Šiuo Įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – Civilinio proceso kodeksas).

 

2 straipsnis. Civilinio proceso kodekso įsigaliojimas

Civilinio proceso kodeksas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

 

3 straipsnis. Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių atstovavimą, taikymas

Asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal Civilinio proceso kodeksą, tačiau yra pateikę teismui įgalinimus iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgalinimus, numatytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgalinimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgalinimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo.

 

4 straipsnis. Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalies nuostatų, susijusių su juridinių asmenų registru, taikymas

Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios su juridinių asmenų registru, taikomos nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija nustatoma pagal įmonių rejestro ar kitų juridinius asmenis registruojančių registrų duomenis.

 

5 straipsnis. Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidas, taikymas

1. Už ieškinį (pareiškimus, prašymus), pateiktą iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, žyminis mokestis mokamas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

2. Už apeliacinius skundus, atskiruosius skundus ar kasacinius skundus dėl bylų, kurios atitinkamai pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamos pagal teisės normas, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, žyminis mokestis mokamas vadovaujantis iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo galiojusiomis procesinėmis teisės normomis, jei jos nustato mažesnį žyminį mokestį.

3. Šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytu atveju bylinėjimosi (teismo) išlaidos atstovo pagalbai apmokėti priteisiamos pagal procesines teisės normas, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo.

 

6 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

1. Pirmosios instancijos teismai iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo priimtus ieškinius (pareiškimus, prašymus) išnagrinėja pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

2. Kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas priima sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas ją nagrinėja pagal Civilinio proceso kodeksą. Šiuo atveju netaikomi Civilinio proceso kodekso 141, 142, 143 straipsniuose numatyti apribojimai ir jų nesilaikymo pasekmės.

3. Bylas, priimtas savo žinion pagal teismingumo taisykles, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, teismas išsprendžia iš esmės, nors pagal Civilinio proceso kodeksą byla būtų teisminga kitam teismui.

 

7 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme

1. Bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, apeliaciniai skundai ar atskirieji skundai dėl jų išnagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

2. Kai kasacinis teismas priima nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas ją nagrinėja pagal Civilinio proceso kodeksą.

3. Civilinio proceso kodekso 303 straipsnyje nustatytas apeliacijos ribojimas netaikomas ieškinio pareiškimams, kurie buvo priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo.

 

8 straipsnis. Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka

Bylose, kuriose sprendimai ar nutartys apeliacinės instancijos teisme priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, kasaciniai skundai dėl šių sprendimų ar nutarčių išnagrinėjami pagal procesines, įskaitant reglamentuojančias atstovavimą, teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

 

9 straipsnis. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas

Prašymai atnaujinti procesą, priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, nagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

 

10 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų vykdymas

1. Vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui (nesvarbu, ar jie pirmą ar pakartotinį kartą teikiami teismo antstolių kontorai), vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksą.

2. Taikant iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo galiojusias teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų vykdymo procesą, visus procesinius veiksmus, kuriuos turėtų atlikti vyresnysis teismo antstolis, atlieka apylinkės teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, teisėjas.

3. Raginimas įvykdyti sprendimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, tačiau gautus vykdyti teismo antstolių kontoroje po šio Kodekso įsigaliojimo, siunčiamas ar įteikiamas pagal Civilinio proceso kodeksą.

4. Vykdomosiose bylose, kuriose po Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, tačiau kuriose teismo antstolis turtą areštuoja po šio Kodekso įsigaliojimo, nuo turto arešto akto surašymo momento toliau išieškojimas iš šio turto vykdomas pagal Civilinio proceso kodeksą.

5. Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių, neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas, įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui išieškojimas vykdomas pagal jame nustatytus dydžius.

6. Civilinio proceso kodekso nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui, taip pat jei iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo. Iki šio Kodekso įsigaliojimo praėjusi senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino dalis įskaitoma į šio Kodekso nustatytą senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminą.

7. Institucijos ar įstaigos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus turėjusios teisę priimti sprendimus, kurie iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo buvo laikomi vykdomaisiais dokumentais, ir toliau turi teisę išduoti šiuos vykdomuosius dokumentus ir šie dokumentai vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksą, jei įstatymai nenustato kitaip.

8. Iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos Civilinio proceso kodekse numatyti mokėjimai ir pervedimai į antstolio depozitinę sąskaitą atliekami į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.

 

11 straipsnis. Tarptautinis procesas

Prašymai dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, gauti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, nagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

 

12 straipsnis. Teisės aktų, reikalingų Civilinio proceso kodeksui įgyvendinti, parengimas ir patvirtinimas

1. Vyriausybė iki 2002 m. rugsėjo 1 d. patvirtina ar įgalioja atitinkamą valstybės instituciją patvirtinti:

1) kuratoriaus atlyginimo už atstovavimą tvarką ir įkainius;

2) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, dydžius ir jų apmokėjimo tvarką;

3) produktų ir kitų greitai gendančių daiktų, po apžiūros perduotų įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, galinčioms sunaudoti juos pagal paskirtį, grąžinimo ar atlyginimo už juos tvarką;

4) sprendimų vykdymo instrukciją.

2. Vyriausybė iki 2002 m. rugsėjo 1 d., atsižvelgdama į Civilinio proceso kodeksą, parengia ir pateikia Seimui Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektus.

3. Teisingumo ministras iki 2002 m. rugsėjo 1 d. patvirtina:

1) kartu su finansų ministru – išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo dydį ir tvarką;

2) suderinęs su Lietuvos advokatų taryba, išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba neturtinio pobūdžio ginčuose, priteisimo maksimalius dydžius;

3) pažymos apie procesinio dokumento įteikimą formą;

4) procesinių dokumentų formas pagal atskiras reikalavimų rūšis.

4. Teisingumo ministerija sudaro sąlygas nuo Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo skelbti apie visą iš varžytynių parduodamą turtą viename tinklapyje internete.

 

13 straipsnis. Teisės aktų pakeitimas ir pripažinimas netekusiais galios

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 55-1947) 43 straipsnio 3 dalyje vietoj datos „2002 m. liepos 1 d.“ įrašyti datą „2003 m. sausio 1 d.“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Pratęsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, priimto 1964 m. liepos 7 d. (Žin., 1964, Nr. 19-139), su visais pakeitimais ir papildymais galiojimą iki 2003 m. sausio 1 d.“

2. Įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui, netenka galios šie teisės aktai:

1) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1967, Nr. 36-349; 1968, Nr. 9-64; 1970, Nr. 6-37; 1972, Nr. 21-161, Nr. 30-241; 1973, Nr. 31-275; 1975, Nr. 9-72; 1977, Nr. 30-396; 1981, Nr. 16-183, Nr. 21-268, Nr. 28-331; 1982, Nr. 12-100, Nr. 14-128; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr. 8-73; 1986, Nr. 4-32; 1987, Nr. 36-429; 1988, Nr. 4-29, Nr. 17-160; 1989, Nr. 27-330; 1991, Nr. 5-134, Nr. 33-891; 1993, Nr. 6-113, Nr. 54-1051, Nr. 62-1168; 1994, Nr. 43-776, Nr. 51-949, Nr. 58-1131, 1134, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 19-435, Nr. 44-1079, Nr. 51-1244, Nr. 55-1353, Nr. 59-1482, Nr. 63-1580, Nr. 104-2325, Nr. 106-2351, 2354, Nr. 107-2397, 2412; 1996, Nr. 4-90, Nr. 16-413, Nr. 41-991, Nr. 67-1602, 1606, Nr. 73-1744, Nr. 110-2506; 1997, Nr. 39-952, Nr. 63-1471, Nr. 64-1496, 1510, Nr. 66-1613, Nr. 99-2503, Nr. 104-2619, 2624, Nr. 108-2730, Nr. 117-3009, Nr. 118-3044; 1998, Nr. 26-673, Nr. 38-1000, Nr. 55-1517, Nr. 66-1911, Nr. 112-3106, Nr. 115-3232; 1999, Nr. 11-242, Nr. 13-312, Nr. 23-648, Nr. 32-901, 904, Nr. 36-1065, 1069, Nr. 43-1360, Nr. 63-2059, Nr. 101-2900, Nr. 113-3287; 2000, Nr. 32-887, Nr. 54-1555, Nr. 56-1641, Nr. 64-1929, Nr. 85-2571, Nr. 89-2746, Nr. 92-2870, Nr. 113-3604; 2001, Nr. 23-763, Nr. 31-1013, Nr. 55-1947);

2) Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 31-951; 1994, Nr. 76-1419; 1996, Nr. 100-2264; 1997, Nr. 63-1468; 1998, Nr. 31-822; 1999, Nr. 101-2901; 2000, Nr. 75-2268, Nr. 85-2586; 2001, Nr. 55-1941);

3) Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 60-1400, Nr. 117-3008; 1998, Nr. 31-821; 1999, Nr. 99-2843; 2001, Nr. 55-1942).

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS

 


                                                                                    PATVIRTINTAS

                                                                                                2002 m. vasario 28 d.

                                                                                                įstatymu Nr. IX-743

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO

KODEKSAS

 

I dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I skyrius

PagrindinĖS nuostatOS

 

1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai

1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.

4. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)

Nr. IX-2171, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

2 straipsnis. Civilinio proceso tikslai

Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

 

3 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

1. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

2. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio).

3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

4. Nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu.

5. Teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

6. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos.

7. Jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

8. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490, 2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

4 straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

II SKYRIUS

Civilinio proceso principai

 

5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.

3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

4. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių.

 

7 straipsnis. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas

1. Teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

2. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

 

8 straipsnis. Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas

Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

9 straipsnis. Teismo posėdžio viešumas

1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

2. Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai.

3. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo.

4. Į teismo posėdžių salę jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys neįleidžiami, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.

5. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką. Dalyvaujantys byloje asmenys, neinformavę teismo apie daromą garso įrašą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Asmenims, pažeidusiems šį draudimą teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

10 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas

1. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas.

2. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą ir jame nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą ir susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

4. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

11 straipsnis. Proceso kalba

1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.

2. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

3. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.

 

12 straipsnis. Rungimosi principas

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

 

13 straipsnis. Dispozityvumo principas

Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

 

14 straipsnis. Betarpiškumo principas

1. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

3. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

4. Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.

 

15 straipsnis. Žodiškumo principas

Šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

 

16 straipsnis. Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties

nekintamumas

1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.

2. Jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta.

3. Jeigu civilinei bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teismo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį pakeičia. Atsarginiam teisėjui stojus į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama toliau.

 

17 straipsnis. Šalių procesinis lygiateisiškumas

Šalių procesinės teisės yra lygios.

 

18 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

19 straipsnis. Sprendimo priėmimo slaptumas

1. Sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas (teisėjai), kuris (kurie) nagrinėjo konkrečią bylą.

2. Sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje teisėjams draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos išsprendimu.

 

20 straipsnis. Valstybės garantuota teisinė pagalba

Fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

21 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas

Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

 

III SKYRIUS

Bylos, NAgrinėtinos teisme

 

22 straipsnis. Civilinių bylų priskirtinumas teismams

1. Teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

2. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

23 straipsnis. Ginčų perdavimas spręsti arbitražui

1. Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže.

2. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) numatytais atvejais teismai teikia pagalbą arbitražo bylos šalims ir arbitražo teismui. Teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato šis Kodeksas ir Komercinio arbitražo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2090, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

 

24 straipsnis. Bylos priskyrimo teismui prioritetas

1. Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

2. Jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

 

IV SKYRIUS

Teismingumas

 

25 straipsnis. Civilinių bylų teismingumas

Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio Kodekso nustatyta tvarka.

 

26 straipsnis. Civilinių bylų rūšinis teismingumas
Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

27 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;

2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;

3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;

4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto;

5) kurių viena šalis yra užsienio valstybė;

6) pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;

7) pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;

8) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo;

9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-218, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 35-1694 (2013-04-04)

Pastaba. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti fizinių asmenų bankroto bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

 

28 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui

Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas:

1) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;

3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;

4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

 

29 straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.

 

30 straipsnis. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

1. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

2. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

3. Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

4. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

5. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.

6. Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

7. Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

8. Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą.

9. Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

10. Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą.

11. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

12. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

 

31 straipsnis. Išimtinis teismingumas

1. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

2. Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

3. Išimtinis teismingumas gali būti keičiamas šio Kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

32 straipsnis. Sutartinis teismingumas

1. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

2. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.

 

33 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas

1. Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu.

2. Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės.

3. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.

4. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

5. Civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

34 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui

1. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.

2. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus;

2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui;

3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą;

4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;

5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

 4. Dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis.

5. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

35 straipsnis. Bylos priėmimo kitame teisme tvarka

1. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

2. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

36 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar  administraciniam teismui klausimų sprendimas

1. Iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

3. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

8. Kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

V SKYRIUS

PROCESO DALYVIAI

 

37 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

1. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

2. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

 

38 straipsnis. Civilinis procesinis veiksnumas

1. Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais).

2. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti.

3. Nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą.

4. Nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

39 straipsnis. Kuratoriaus paskyrimas

1. Šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas. Teismo nutartis paskirti kuratorių gali būti priimama rašytinio proceso tvarka. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą. Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas.

2. Apie kuratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas šaliai, neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje, taip pat, kai yra galimybė, praneša suinteresuotiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

3. Kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto. Fizinių asmenų kuratorių pareigas atliekantiems giminaičiams ir sutuoktiniams atlyginimas už atstovavimą nemokamas.

4. Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams. Kuratorius savo pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

40 straipsnis. Trūkumų šalinimas

1. Jeigu galima pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai yra būtinas atstovavimas pagal įstatymą, o atstovo pagal įstatymą nėra, teismas kreipiasi į atitinkamą instituciją dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo ir šio Kodekso 39 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paskiria kuratorių.

2. Teismas turi teisę leisti asmeniui, neturinčiam civilinio procesinio veiksnumo (taip pat ir asmeniui, turinčiam tik ribotą civilinį procesinį veiksnumą), arba asmeniui, kuris neturi jam atstovaujančio organo, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus tuo atveju, kai per nustatytą terminą trūkumai bus pašalinti, o atlikti procesiniai veiksmai patvirtinti įgalioto vesti bylą asmens.

3. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų trūkumų neįmanoma pašalinti arba jeigu jie yra nepašalinami per teismo nustatytą terminą, procesiniai veiksmai, dėl kurių atlikimo buvo būtina pašalinti teismo nurodytus trūkumus, teismo nutartimi pripažįstami neatliktais. Ši teismo nutartis priimama rašytinio proceso tvarka.

 

41 straipsnis. Šalys

1. Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui ginti, ieškovu tokioje byloje yra prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, pareiškę ieškinį. Teismas apie pradėtą bylą praneša asmenims, su kurių teisėmis yra susijęs pareikštas ieškinys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

42 straipsnis. Šalių teisės ir pareigos

1. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

2. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

3. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

4. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio Kodekso nustatytas išimtis.

5. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2171, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. X-1810, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

43 straipsnis. Procesinis bendrininkavimas

1. Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra:

1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas);

2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

2. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

 

44 straipsnis. Bendrininkų santykiai

1. Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu.

2. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.

3. Jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų.

4. Kiekvienas iš bendrininkų turi teisę savarankiškai vesti bylą. Į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, kuriems byla nėra užbaigta.

 

45 straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama

1. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

2. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

3. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

4. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau.

 

46 straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus

1. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios.

2. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas.

3. Teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu.

 

47 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

3. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

5. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

48 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas

1. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

2. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

3. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

49 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti ir šių subjektų teisė duoti išvadą byloje

1. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiais atvejais:

1) Civiliniame kodekse, šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais;

2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus.

2. Įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.

4. Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų dalyvavimas procese yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta, kad tai reikalinga.

6. Viešajam interesui ginti įstatymų nustatyta tvarka gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.

6 dalis netenka galios nuo 2015-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-771, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570

 

50 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų procesinės teisės ir pareigos

1. Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus.

 

51 straipsnis. Atstovavimas teisme

1. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

2. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

3. Šio Kodekso bei Civilinio kodekso nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą.

4. Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.

5. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą.

6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

52 straipsnis. Fizinių asmenų atstovų pagal įstatymą teisių ir pareigų įforminimas

1. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.

2. Byloje turinčiam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka pripažintam nežinia kur esančiu, atstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius), paskirtas nežinia kur esančio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

 

53 straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, atstovas pagal įstatymą

Byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi.

 

54 straipsnis. Atstovų pagal įstatymą teisės

1. Atstovai pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

2. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui.

 

55 straipsnis. Bylų vedimas juridinių asmenų vardu

Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

56 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

1. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1) advokatai;

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;

4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

4. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

57 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas

1. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.

2. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat šio Kodekso 56 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas, o šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju – atstovaujamas antstolis.

3. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi.

4. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

58 straipsnis. Įgaliojimas vesti bylas

Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti.

 

59 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisės

Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

60 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme

Atstovais teisme negali būti:

1) teisėjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;

2) prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip prokuratūros įgaliotiniai;

3) asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba;

4) asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai.

 

61 straipsnis. Kiti proceso dalyviai

1. Kiti proceso dalyviai (liudytojai, vertėjai, ekspertai, valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti) – įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi.

2. Kiti proceso dalyviai turi šio Kodekso nustatytas procesines teises ir pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

VI SKYRIUS

Teismo sudėtis. Nušalinimai

 

62 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

2. Apygardų teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos pirmąja instancija, nagrinėja vienas teisėjas. Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti pirmąja instancija sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

3. Apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

4. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Civilinių bylų skyriaus ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

5. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu, paskelbus teismo posėdžio pertrauką ar atidėjus kolegialiai nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bent vienas kolegijos teisėjas, kiti kolegijos teisėjai nutartimi pratęsia teismo posėdžio pertraukos ar bylos nagrinėjimo atidėjimo terminą tol, kol išnyks priežastys, trukdžiusios nagrinėti bylą. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjančią kolegiją ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Kai šioje dalyje numatytos aplinkybės ir priežastys atsiranda teisėjui vienasmeniškai nagrinėjant bylą, šioje dalyje nurodyti teismo pareigūnai sprendžia visus joje numatytus klausimus.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šis nedalyvauja plenarinės sesijos posėdyje, – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai atitinkamai skyriaus ar teismo teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma; kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

7. Bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka.

8. Jeigu tuo metu, kai teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, šiuos veiksmus pavedama atlikti kitam teisėjui laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2171, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. X-1810, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

63 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

1. Visus klausimus, kurie kyla nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas teisėjas neturi teisės susilaikyti. Posėdžio pirmininkas kalba ir balsuoja paskutinis. Trumpiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas kalba ir balsuoja pirmas.

2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu atskirąją nuomonę.

 

64 straipsnis. Teisėjo ir kitų proceso dalyvių nušalinimas

Teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

 

65 straipsnis. Pagrindai teisėjui nušalinti

1. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas:

1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;

2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;

3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;

4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;

5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.

2. Teisėjo nušalinimo pagrindai, susiję su santuoka, globa ar rūpyba, lieka galioti ir tais atvejais, kai santuoka, globa ar rūpyba yra pasibaigusi.

 

66 straipsnis. Kiti teisėjo nušalinimo pagrindai

Be šio Kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

 

67 straipsnis. Pagrindai ekspertui, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui nušalinti

1. Pagrindai, nurodyti šio Kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, taikomi taip pat ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.

2. Ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu:

1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų;

2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti.

3. Jeigu ekspertas, vertėjas ar teismo posėdžio sekretorius pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo atitinkamai kaip ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas jiems nušalinti.

 

68 straipsnis. Pareiškimai dėl nušalinimų

1. Jeigu yra aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 65, 66 ir 67 straipsniuose, teisėjas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

2. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu.

3. Kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai.

4. Nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams.

5. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

69 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

1. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant ir nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, išsiunčiami aukštesnės pakopos teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija.

2. Klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamo teisėjo arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie pateikti.

3. Eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

4. Jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas nėra pareikštas. Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas laikomas nušalintu.

5. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal šio Kodekso 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

70 straipsnis. Nušalinimo pareiškimo patenkinimo pasekmės

1. Kai nušalinamas ar nusišalino bylą nagrinėjančio teismo teisėjas, bylą nagrinėja kitas šio teismo teisėjas. Kai teisėjo pakeisti kitu teisėju nėra galimybės, byla nusiunčiama aukštesnės pakopos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą tos pačios pakopos teismą. Kai apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti klausimą dėl visų apylinkės teismo teisėjų nušalinimo, šį klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

2. Kai nušalinamas ar nusišalino Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ar teisėjų kolegija, šis teisėjas ar teisėjų kolegija pakeičiami atitinkamai kitu teisėju ar teisėjų kolegija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

71 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas

1. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant.

2. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme.

3. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasaciniame teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

4. Teisėjo dalyvavimas nagrinėjant apeliacinį ar kasacinį skundą netrukdo jam nagrinėti tą pačią bylą pakartotinai apeliacine ar kasacine tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

 

VII SKYRIUS

Procesiniai terminai

 

72 straipsnis. Civilinių bylų išnagrinėjimo terminai

1. Teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį.

2. Atskiroms civilinių bylų kategorijoms įstatymų gali būti nustatytas bylos išnagrinėjimo terminas.

3. Jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo. Priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės instancijos teismui.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą ir nekviečiant jų į teismo posėdį. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo jo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Šį prašymą nagrinėja ir dėl jo priima nutartį apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Ši nutartis neskundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

73 straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas

1. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas.

2. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

3. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita.

 

74 straipsnis. Procesinių terminų pabaiga

1. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

2. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

3. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.

4. Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

5. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

6. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu.

7. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

75 straipsnis. Procesinių terminų praleidimo pasekmės

1. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

2. Termino, nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidžia nuo pareigos atlikimo.

 

76 straipsnis. Procesinių terminų sustabdymas

Visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau.

 

77 straipsnis. Procesinių terminų pratęsimas

1. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.

2. Užstatas pereina valstybei, kai asmuo, prašantis pratęsti terminą, neatlieka veiksmų, kuriems atlikti procesinis terminas buvo pratęstas.

3. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

78 straipsnis. Procesinių terminų atnaujinimas

1. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

2. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

3. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas.

4. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

5. Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.

6. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

VIII SKYRIUS

BYLINĖJIMOSI išlaidos

 

79 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

1. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

2. Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:

1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų;

2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – dviejų šimtų litų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;

3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – penkių šimtų litų;

4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų;

5) kituose ginčuose – vieno šimto litų;

6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų;

7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dvidešimt litų;

8) ypatingosios teisenos bylose – vieno šimto litų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;

Papildoma nuo 2015-01-01:

9) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles.

 

2. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.

3. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.

4. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

5. Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas dviejų šimtų litų žyminis mokestis.

6. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas vieno tūkstančio litų žyminis mokestis.

7. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-771, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570

 

81 straipsnis. Mokestis už bylos medžiagos kopijas

Mokesčio už bylos (įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šis mokestis yra mokamas į teismo sąskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

82 straipsnis. Žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas

1. Šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

2. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios.

3. Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka.

4. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

83 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų  mokėjimo

1. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:

1) darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių;

2) ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo;

3) ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;

4) ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

5) prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą;

6) šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą;

7) šalys – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis;

8) įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus;

9) ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose;

10) valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;

11) Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas;

12) sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis);

13) pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka;

14) asmenys - kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

3. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

4. Neteko galios nuo 2005 m. gegužės 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-2002, 2012-05-10, Žin., 2012, Nr. 57-2825 (2012-05-19)

 

84 straipsnis. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas

Teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

 

85 straipsnis. Ieškinio suma

1. Ieškinio suma nustatoma tokiu būdu:

1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą;

2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;

3) bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą;

4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių – pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;

5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davinių – pagal bendrą išmokų ar davinių už trejus metus sumą;

6) bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

7) bylose dėl išmokų ar davinių nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

8) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą;

9) bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę;

10) jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą;

11) bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

2. Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.

3. Kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

86 straipsnis. Žyminio mokesčio primokėjimas

1. Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas.

2. Jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą.

3. Jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas.

 

87 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas

1. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais:

1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai;

2) kai ieškinys atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik dalis žyminio mokesčio;

3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo;

4) kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti;

5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju;

6) sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą;

7) panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą;

8) kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės.

2. Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

3. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

4. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka.

5. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

6. Šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

88 straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

1. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;

2) atsakovo paieškos išlaidos;

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;

5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos;

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

7) (neteko galios nuo 2008-04-30;)

8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;

9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos;

2. Šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, nurodytų išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1495, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

89 straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams

1. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną.

2. Ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimą, vertėjams – už vertimą.

3. Bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo ir juridinių asmenų veiklos tyrimo ekspertų darbas apmokamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

4. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

 

90 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros išlaidų paėmimas iš šalių

1. Šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kai šio Kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus pareiškia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis.

3. Avansas sumokamas į teismo sąskaitą. Nustatant avanso dydį, atsižvelgiama į būsimų išlaidų dydį. Jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs.

4. Šaliai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės bylai, turėtos išlaidos dėl jo iškvietimo iš kitos šalies nepriteisiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

91 straipsnis. Liudytojams, vertėjams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms  priklausančių sumų išmokėjimas

1. Sumos, priklausančios liudytojams, ekspertams ir vertėjams, išmokamos, kai jie atlieka savo pareigas.

2. Sumos, priklausančios ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, išmokamos atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktą.

3. Sumos, priklausančios liudytojams ir ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), išmokamos iš teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą. Šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso.

4. Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.

5. Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros išlaidos, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą šio Kodekso 96 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

92 straipsnis. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

93 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

2. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

3. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

4. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.

6. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

94 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

1. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

2. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

95 straipsnis. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės

1. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį.

2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

96 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

1. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

2. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

3. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

4. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

5. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

6. Jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

7. Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

961 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš biudžeto lėšų

1. Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.

2. Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas kitų asmenų ieškinys viešajam interesui ginti arba valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal šio Kodekso 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų.

3. Kai yra atmestas ieškinys atsakovui, kuris pagal šio Kodekso 414 straipsnio 2 dalį įtrauktas dalyvauti byloje teismo iniciatyva, šio atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš teismui tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

97 straipsnis. Atsakovo paieškos ir sprendimų vykdymo išlaidos

1. Atsakovo paieškos išlaidas sudaro asmens, prašiusio paskelbti paiešką, išlaidos, susijusios su paieška, ir valstybės institucijos išlaidos asmens paieškai.

2. Asmens paieškos išlaidų klausimą sprendžia paiešką paskelbęs teismas. Paieškos išlaidos išieškomos teismo nutartimi.

3. Sprendimų vykdymo išlaidos yra atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka.

 

98 straipsnis. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

3. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

99 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka

1. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr. X-1495, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30)

Nr. XII-276, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)

 

100 straipsnis. Nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, apskundimas

1. Dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas.

2. Dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.

3. Atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

IX skyrius

Užstatas

 

 

101 straipsnis. Užstatas

1. Šio Kodekso numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą.

2. Užstatas gali būti sumokamas pinigais į teismo sąskaitą. Neatlikus procesinių veiksmų, kuriems užtikrinti skirtas užstatas, užstatas atitenka valstybei, išskyrus atvejus, kuriais teismas pripažįsta, kad procesiniai veiksmai neatlikti dėl pateisinamų priežasčių.

3. Jeigu užstatas nesumokamas, teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių užtikrinimą turėjo garantuoti užstatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

102 straipsnis. Užstato dydis

1. Užstato paskyrimo klausimą teismas sprendžia dalyvaujančio byloje asmens ar kito asmens prašymu arba savo iniciatyva.

2. Užstato dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į asmens, kuris įpareigojamas užstatą įmokėti, turtinę padėtį.

3. Užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų darbo dienų termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų.

4. Nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

X skyrius

Teismo nuobaudos

 

103 straipsnis. Teismo nuobaudų rūšys

1. Teismo nuobaudos yra tokios:

1) įspėjimas;

2) pašalinimas iš teismo posėdžių salės;

3) bauda;

4) areštas.

2. Teismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi.

3. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertėjams) bei kitiems asmenims šiame Kodekse numatytais atvejais.

 

104 straipsnis. Įspėjimas

1. Įspėjimas skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką.

2. Įspėjimas skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įspėjimas skiriamas rašytine teismo nutartimi. Nutartis skirti įspėjimą neskundžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

105 straipsnis. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės

1. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, jeigu prieš tai jam buvo paskirtas įspėjimas.

2. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės yra skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais asmuo iš teismo posėdžių salės pašalinamas rašytine teismo nutartimi. Nutartis pašalinti asmenį iš teismo posėdžių salės neskundžiama.

3. Nutartis įvykdoma nedelsiant po jos priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

106 straipsnis. Teismo baudų skyrimas

1. Teismas baudas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio.

2. Nutarties skirti baudą patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priėmimo išsiunčiama asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

3. Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

107 straipsnis. Baudos panaikinimas ar sumažinimas

1. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

2. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.

3. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą.

 

108 straipsnis. Areštas

1. Areštą teismas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir tais atvejais numatytos trukmės. Areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaiką iki dvylikos metų, vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų asmenims, taip pat neįgaliesiems.

2. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžių salėje. Nutarties patvirtinta kopija nedelsiant įteikiama asmeniui, kuriam paskirtas areštas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

109 straipsnis. Arešto panaikinimas, jo trukmės sumažinimas, nuobaudos  pakeitimas

1. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali prašyti areštą paskyrusį teismą panaikinti areštą ar sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti areštą bauda. Toks prašymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nagrinėjamas teismo posėdyje, kai pranešama asmeniui, kuriam paskirtas areštas. Šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti jo prašymą. Areštuotas asmuo teismo pareikalavimu į teismo posėdį atvesdinamas.

2. Dėl teismo nutarties, kuria prašymas visiškai ar iš dalies atmetamas, asmuo, kuriam areštas paskirtas, gali paduoti atskirąjį skundą.

3. Prašymo padavimas sustabdo nutarties skirti areštą vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

XI skyrius

Procesas

 

Pirmasis skirsnis

Procesiniai dokumentai

 

110 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – šių asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

111 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir  turinys

1. Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu.

2. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;

4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;

6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

3. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta, kad pareiškėjui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės. Procesiniame dokumente, kuriuo teismo prašoma patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, turi būti pažymėta, kad pareiškėjams žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

4. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinį dokumentą grindžia tarptautinio ar užsienio teismo priimta teisės aiškinimo taisykle, turi pateikti šio teismo procesinio sprendimo, kuriame suformuluota ši taisyklė, kopiją, taip pat įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į valstybinę kalbą.

5. Procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

6. Už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

112 straipsnis. Paruošiamieji dokumentai

Procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti:

1) pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareikšti žodinio nagrinėjimo metu;

2) priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas;

3) įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti.

 

113 straipsnis. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius ir kalba

1. Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais.

2. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.

3. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

114 straipsnis. Procesinių dokumentų priedų pateikimo forma

1. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

2. Teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas pateikti dokumentų originalus turi būti pateikiamas ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į pareikštą ieškinį arba kituose dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose. Vėliau tokį prašymą dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti, jeigu priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pateiktas anksčiau, teismas pripažįsta svarbiomis arba jeigu tokio prašymo patenkinimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo.

3. Tais atvejais, kai su procesinio dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

115 straipsnis. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

1. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos.

 3. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

4. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

5. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

6. Jeigu procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas, mutatis mutandis taikydami šio Kodekso 137 straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis.

7. Šiame straipsnyje išvardytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

116 straipsnis. Teismo procesiniai dokumentai

1. Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) – tai proceso metu teismo priimti dokumentai.

2. Visi teismo procesiniai dokumentai yra surašomi, priimami ir įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka.

 

Antrasis skirsnis

Įteikimas

 

117 straipsnis. Įteikimo būdai

1. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais.

2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

118 straipsnis. Įteikimas atstovui

1. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui.

2. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

119 straipsnis. Įteikimas advokatams

Kai abiem ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

120 straipsnis. Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju

1. Procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika, jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį teismas pakeičia arba panaikina, jeigu bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti atstovaujami vieno asmens.

3. Šio straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas pranešti asmenims, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Procesinių dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja.

4. Kai nustatyta tvarka paskiriamas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti, bendrininkams papildomai pranešama šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

121 straipsnis. Pareiga pranešti

1. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą.

2. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

3. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

122 straipsnis. Įteikimo vieta

1. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

2. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

123 straipsnis. Įteikimo tvarka

1. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

2. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

3. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

4. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

5. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio
1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

6. Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiamos procesinių dokumentų patvirtintos kopijos, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

124 straipsnis. Teismo šaukimų ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinių  dokumentų įteikimo patvirtinimas

1. Registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai.

2. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui, išskyrus įteikimą šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko, ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą teismo nurodytu kitu įteikimo adresu. Įteikiant teismo šaukimus ir ieškinius (pareiškimus, skundus, atsiliepimus į ieškinį, dublikus), apeliacinius (atskiruosius) skundus, kasacinius skundus šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, teismui taip pat turi būti pristatytas adresato pasirašytas patvirtinimas dėl procesinio dokumento gavimo.

4. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio Kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

125 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas sukarintoms organizacijoms ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims

1. Procesiniai dokumentai sukarintoms organizacijoms šio Kodekso nustatyta tvarka įteikiami atitinkamos organizacijos ar jos padalinio vadui arba budėtojui.

2. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos laisvės atėmimo vietos administraciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

126 straipsnis. Atsakomybė už pareigų, susijusių su procesinių dokumentų  įteikimu, nevykdymą

Kai dalyvaujančio byloje asmens atstovas, kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis pilnametis šeimos narys, įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, juridinio asmens vadovas, kitas juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo narys, juridinio asmens atstovas teisme, juridinio asmens raštinės darbuotojas ar darbovietės administracija, sukarintos organizacijos ar jos padalinio vadas arba budėtojas, laisvės atėmimo vietos administracija be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi teisę skirti jiems baudą iki vieno tūkstančio litų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

127 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas teisme

Procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme.

 

128 straipsnis. Daugkartinis įteikimas

Jeigu tas pats procesinis dokumentas adresatui yra įteikiamas kelis kartus, jis laikomas įteiktu pirmojo įteikimo dieną.

 

129 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui

1. Kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius (šio Kodekso 39 straipsnis), šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui.

2. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.

3. Procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

130 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu

1. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:

1) teismas;

2) procesinio dokumento pobūdis;

3) adresatas;

4) teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

131 straipsnis. Nepagrįstas kuratoriaus paskyrimas arba viešas paskelbimas

1. Jeigu paaiškėja, kad prašymas paskirti kuratorių arba įteikti procesinius dokumentus viešai paskelbiant buvo nepagrįstas, teismas nutartimi nustato įprastinį procesinio dokumento įteikimo būdą, o jei yra būtinybė, nutartimi atnaujina bylos nagrinėjimą nuo kuratoriaus paskyrimo arba dokumentų įteikimo viešai paskelbiant momento.

2. Šaliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padarė įtaką, kad nepagrįstai būtų paskirtas kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

 

132 straipsnis. Atsakovo paieškos paskelbimas

Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.

 

Trečiasis skirsnis

Teismo šaukimai ir pranešimai

 

133 straipsnis. Teismo šaukimai ir pranešimai

1. Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, vertėjai ir ekspertai.

2. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio Kodekso 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.

3. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

134 straipsnis. Šaukimo ir pranešimo turinys

Šaukime ir pranešime turi būti nurodoma:

1) adresato pavadinimas;

2) teismo pavadinimas ir sudėtis, tikslus adresas;

3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;

4) bylos, apie kurią adresatas informuojamas ar į kurią šaukiamas, pavadinimas;

5) šaukiamojo ar informuojamojo procesinė padėtis;

6) pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad šie pateiktų visus turimus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus;

7) kad asmuo, priėmęs šaukimą, kai adresato nebuvo, privalo esant pirmai galimybei įteikti jį adresatui;

8) neatvykimo pasekmės;

9) informacija, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išnagrinėti bylą iš esmės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Ketvirtasis skirsnis

Ieškinys

 

135 straipsnis. Ieškinio turinys

1. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;

7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.

2. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

136 straipsnis. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

1. Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

2. Teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

3. Kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

4. Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis sprendžiama šio Kodekso 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

137 straipsnis. Ieškinio priėmimas

1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu:

1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

2) ieškinys neteismingas tam teismui;

3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;

7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo;

8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas mutatis mutandis taikant šio Kodekso 147 straipsnio nuostatas. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai (išskyrus atvejus, kai jie pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį priėmimo dienos įteikiami arba išsiunčiami pareiškėjui.

4. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

5. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.

6. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

138 straipsnis. Ieškinio trūkumų šalinimas

Jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

 

139 straipsnis. Ieškinio atsiėmimas

1. Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

2. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas

1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

2. Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

3. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina.

4. Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

5. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

141 straipsnis. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas

1. Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

2. Pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.

3. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

4. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

5. Procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo kopija dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiama šio Kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

142 straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį

1. Kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

2. Atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma:

1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;

2) nesutikimo motyvai;

3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;

4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų;

5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;

6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti.

3. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

4. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

5. Dėl teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti atsiliepimą į ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

143 straipsnis. Priešieškinis

1. Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

2. Teismas priima priešieškinį, jeigu:

1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;

2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;

3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

3. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.

4. Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.

 

Penktasis skirsnis

Laikinosios apsaugos priemonės

 

144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms

1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

145 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus

1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti:

1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;

2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;

4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;

5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;

6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;

7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;

8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;

9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;

10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;

11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;

12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;

13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

2. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

3. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 12 ir 13 punktuose nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, jei tai yra numatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą bankams.

4. Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

5. Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.

6. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.

7. Tais atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra nustatyta kitaip.

8. Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

9. Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-1711, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)

 

146 straipsnis. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo, atlyginimo užtikrinimas

1. Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

2. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

3. Šiame straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taisyklės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

147 straipsnis. Prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimas

1. Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

2. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas vieno tūkstančio litų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

4. Kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo, priėmusio nutartį, pavadinimas ir sudėtis;

3) nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas;

4) asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

5) asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

6) taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys);

7) kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, – turto savininkas (bendraturčiai) (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

8) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo būdai, taip pat kalendorine data apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas (jeigu jis nustatomas);

9) kiti su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję teisių apribojimai (jeigu jie taikomi);

10) kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, – turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), jeigu jį skiria teismas;

11) nutarties vykdymo tvarka;

12) nutarties apskundimo tvarka.

6. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

7. Kitose proceso stadijose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję prašymai nagrinėjami laikantis šiame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-2090, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

 

148 straipsnis. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita

1. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

2. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai.

3. Atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti.

4. Draudimas atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos gali būti panaikintas sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą laidavus.

5. Teismo iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepakeitus laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

149 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas

1. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

2. Teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

150 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas

1. Apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą šio Kodekso nustatyta tvarka pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.

2. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

3. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

151 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas

1. Visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo.

2. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

152 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas

1. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

2. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

4. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą.

5. Šiame straipsnyje nurodyta nutartis nedelsiant nusiunčiama asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prireikus atitinkamo viešo registro tvarkytojui.

6. Šiame skyriuje nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

7. Nutartis dėl šio Kodekso 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo pasitelkdami policiją. Apie priimtą nutartį, draudžiančią išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, nedelsiant pranešama Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

XII SKYRIUS

TEISMO POSĖDŽIAI. INFORMACINIŲ IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

PIRMASIS skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS. Vadovavimas procesui

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

153 straipsnis. Teismo posėdžių formos

1. Teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip.

2. Šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

154 straipsnis. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta

1. Teismo posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas. Apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo skelbimų lentoje.

2. Teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose.

3. Žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, jeigu kitoje vietoje bylą bus lengviau išnagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi išlaidų, palyginti su bylos nagrinėjimu teismo patalpose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

155 straipsnis. Nedalyvavimas teismo posėdyje

1. Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis į teismo posėdį neatvyko, nors apie tai jam buvo tinkamai pranešta.

2. Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be teismo leidimo pasišalino.

3. Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje ar atliekant kitus procesinius veiksmus, jeigu jie turi būti atlikti advokato, o juos atliko pats atstovaujamasis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

156 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-10-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

157 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-10-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

158 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininkas

1. Teismo posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas arba šio Kodekso 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskirtas teisėjų kolegijos pirmininkas.

2. Teismo posėdžio pirmininkas pradeda ir baigia teismo posėdį, jam vadovauja, suteikia proceso dalyviams žodį, taip pat gali atimti šią teisę iš asmenų, kurie nevykdo jo nurodymų.

3. Teismo posėdžio pirmininkas turi išaiškinti šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda ne patys, o per advokatą arba jiems atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

159 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų bylą nagrinėjančių teisėjų pareigos

1. Teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu nukrypsta nuo ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismo posėdžio pirmininkas atkreipia į tai šio asmens dėmesį.

3. Kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, šiame straipsnyje nurodytas pareigas taip pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

160 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų bylą nagrinėjančių teisėjų įgaliojimai

1. Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali:

1) pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį;

2) dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti;

3) nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus;

4) paskirti byloje ekspertizę;

5) įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi;

6) rinkti įrodymus savo iniciatyva šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais;

7) pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese;

8) turėti kitų šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

2. Kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus taip pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

161 straipsnis. Pasiūlymas pasirūpinti atstovavimu

1. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą.

2. Šaliai arba trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

162 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi prieš teismo posėdžio tvarkos pažeidėjus

1. Asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, teismo posėdžio pirmininkas teismo vardu įspėja.

2. Jeigu teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi jam gali būti atimta teisė teikti paaiškinimus arba jis gali būti pašalintas iš teismo posėdžių salės atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikui, arba teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą. Asmenį, kuris buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir grįžo į teismo posėdžių salę, teismo posėdžio pirmininkas supažindina su teismo veiksmais, atliktais jam nesant.

3. Jeigu teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, teismo nutartimi jie gali būti pašalinti iš teismo posėdžių salės. Vietoj pašalinto iš teismo posėdžių salės vertėjo ar eksperto vertėju ar ekspertu kviečiamas kitas asmuo.

4. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso kiti asmenys, jie teismo posėdžio pirmininko patvarkymu (teisėjų kolegijos nutartimi) gali būti pašalinti iš teismo posėdžių salės.

5. Įspėjimas ir pašalinimas iš teismo posėdžių salės įforminami vadovaujantis atitinkamai šio Kodekso 104 straipsnio 2 dalimi ir 105 straipsnio 2 dalimi.

6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims, piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.

7. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso advokatas, teismas gali apie tai pranešti Advokatų tarybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Antrojo skirsnio pakeitimas:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Antrasis skirsnis

TEISMO POSĖDŽIO PERTRAUKA, BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS IR BYLOS SUSTABDYMAS

 

1621 straipsnis. Teismo posėdžio pertrauka

1. Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos.

2. Teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą.

3. Po teismo posėdžio pertraukos byla toliau nagrinėjama nuo paskutinio iki pertraukos atlikto veiksmo.

 

1622 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1. Teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

2. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir įtraukiamiems dalyvauti procese naujiems asmenims apie kito teismo posėdžio laiką pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.

3. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklausti liudytojai paprastai iš naujo į teismo posėdį nešaukiami, tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į kitą teismo posėdį.

4. Bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

 

1623 straipsnis. Bylos sustabdymas

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

 

163 straipsnis. Privalomas bylos sustabdymas

Teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas;

2) kai šalis netenka veiksnumo;

3) kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;

4) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme;

5) kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla;

6) kai nagrinėjant bylą, kurioje komerciniam bankui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad Lietuvos bankas yra paskyręs komerciniam bankui laikinąjį administratorių;

7) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio Kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

8) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą šio Kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

9) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio Kodekso 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

10) kitais įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490, 2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

 

164 straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai yra paskelbta atsakovo paieška;

2) kai teismas paskiria ekspertizę;

3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

 

165 straipsnis. Teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimas

Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

 

166 straipsnis. Bylos sustabdymo terminai ir pasekmės

1. Byla sustabdoma:

1) šio Kodekso 163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksnaus fizinio asmens atstovas pagal įstatymą;

2) šio Kodekso 163 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka;

3) šio Kodekso 163 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais – iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla arba bus panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas;

4) šio Kodekso 163 straipsnio 6 punkte numatytais atvejais – iki komercinio banko laikinojo administratoriaus įgaliojimų pabaigos;

5) šio Kodekso 164 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

6) kitais šio Kodekso 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais – iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla.

2. Šio Kodekso 163 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos.

3. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.

 

167 straipsnis. Sustabdytos bylos atnaujinimas

1. Byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva.

2. Dėl bylos atnaujinimo priimama teismo nutartis.

3. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.

 

Trečiasis skirsnis

TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

168 straipsnis. Teismo posėdžio garso įrašas

1. Kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.

2. Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras.

3. Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas.

4. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu.

5. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

169 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

170 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

171 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

172 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

173 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-10-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

174 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-10-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

175 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-10-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Ketvirtasis skirsnis

INFORMACINIŲ IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

1751 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai

1. Be šio Kodekso, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas.

2. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

3. Procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:

1) dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;

2) asmenų, kuriems šiame Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.

4. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.

5. Kai byla vedama per advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų, atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

6. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

7. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

8. Jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.

9. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

10. Šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Skirsnis papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

1752 straipsnis. Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas

1. Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas.

2. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).

Skirsnis papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

II DALIS

PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

 

XIII SKYRIUS

ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BendrosIOS nuostatos

 

176 straipsnis. Įrodinėjimas

1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

2. Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.

 

177 straipsnis. Įrodymai

1. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

2. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

3. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

4. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

5. Duomenys, gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme numatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

178 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

 

179 straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese

1. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.

2. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

180 straipsnis. Įrodymų ryšys su byla

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

 

181 straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą

1. Atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuojamas.

2. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

 

182 straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo

Nereikia įrodinėti aplinkybių:

1) teismo pripažintų visiems žinomomis;

2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai);

3) asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);

4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;

5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis).

Papildoma nuo 2015-01-01:

6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-771, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570

 

183 straipsnis. Įrodymų tyrimas

1. Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

2. Visus pasiūlymus dėl įrodymų tyrimo tvarkos dalyvaujantys byloje asmenys pateikia raštu arba žodžiu nagrinėjimo teisme metu. Įstatymų numatytais atvejais įrodymai gali būti tiriami dalyvaujantiems byloje asmenims nedalyvaujant.

3. Įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Išimtys gali būti nustatytos tik šiame Kodekse.

 

184 straipsnis. Pareiškimas apie įrodymo suklastojimą

1. Jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

2. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.

 

185 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

1. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

2. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.

 

Antrasis skirsnis

Šalių IR TREČIŲJŲ ASMENŲ paaiškinimai

 

186 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

1. Apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

2. Šalys ir tretieji asmenys, davę priesaiką byloje, turi teisę duoti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes raštu.

3. Tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais šį asmenį išklausyti jo buvimo vietoje. Šiuo atveju duodanti rašytinį paaiškinimą šalis ar trečiasis asmuo neprisiekia.

4. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, gauti teismo pavedimo vykdymo bei įrodymų užtikrinimo tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys to pageidauja.

5. Šalies apklausai prilyginama atstovo, vieno iš bendrininkų (procesinio bendrininkavimo atveju) bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės) įmonės savininko, kai šalimi byloje yra ūkinė bendrija arba individuali (personalinė) įmonė, apklausa. Trečiojo asmens apklausai prilyginama atstovo bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės) įmonės savininko, kai trečiuoju asmeniu byloje yra ūkinė bendrija arba individuali (personalinė) įmonė, apklausa.

6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

187 straipsnis. Faktų pripažinimas

1. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą.

2. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

 

188 straipsnis. Teisė atsisakyti apklausos

Šalis ir trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Trečiasis skirsnis

Liudytojų parodymai

 

189 straipsnis. Liudytojas

1. Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla.

2. Negali būti apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai civilinėje ir administracinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo, būdami atstovu ar gynėju;

2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių reikšmės bylai aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;

3) dvasininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu;

4) medikai – apie aplinkybes, sudarančias jų profesinę paslaptį;

5) taikinimo tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu;

6) kiti įstatymų nustatyti asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

190 straipsnis. Prašymas šaukti liudytoją

Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Prašymą šaukti liudytoją pateikęs dalyvaujantis byloje asmuo šio Kodekso nustatyta tvarka apmoka visas liudytojo turėtas išlaidas.

 

191 straipsnis. Liudytojo teisės ir pareigos

1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

2. Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

192 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka

1. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustų liudytojų prašymu teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali leisti jiems išeiti iš teismo posėdžio salės.

2. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.

3. Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

4. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas“. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.

5. Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti.

6. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu.

7. Prireikus teismas gali dalyvaujančio byloje asmens pareiškimu ar savo iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoją tame pačiame posėdyje, apklaustą liudytoją iškviesti į to paties teismo kitą posėdį, taip pat suvesti liudytojus į akistatą.

8. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

193 straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais

Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Šie užrašai teisėjo pareikalavimu turi būti pateikiami teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas gali pridėti juos prie bylos.

 

194 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausa

1. Apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų, o teismo nuožiūra – jaunesnį kaip aštuoniolikos metų, šaukiami dalyvauti liudytojo atstovai pagal įstatymus, taip pat gali būti šaukiamas dalyvauti pedagogas arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Teismui leidus, šie asmenys gali užduoti liudytojui klausimų.

2. Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų, posėdžio pirmininkas išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti viską, ką jis žino byloje, bet toks liudytojas neprisiekia šio Kodekso 192 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

3. Išimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti ar siekiant nepakenkti nepilnamečio interesams, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į teismo posėdžio salę, jam turi būti išdėstomas nepilnamečio liudytojo parodymų turinys ir suteikiama galimybė užduoti šiam liudytojui klausimų.

4. Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų, po jo apklausos turi išeiti iš teismo posėdžio salės, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta, jog yra reikalinga, kad liudytojas liktų teismo posėdžio salėje.

 

195 straipsnis. Liudytojai, apklausti teismo pavedimo vykdymo ar įrodymų užtikrinimo tvarka

Liudytojų, apklaustų teismo pavedimo vykdymo ar įrodymų užtikrinimo tvarka, parodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys to pageidauja. Jei šie liudytojai atvyksta į teismo posėdį, teismas gali apklausti juos bendra tvarka.

 

196 straipsnis. Atleidimas nuo apklausos

Jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai nustatytos, tai dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos atvykusius liudytojus ar kai kuriuos iš jų.

 

Ketvirtasis skirsnis

Rašytiniai įrodymai

 

197 straipsnis. Rašytiniai įrodymai

1. Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius.

2. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

 

198 straipsnis. Rašytinių įrodymų pateikimas

1. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo.

2. Rašytiniai įrodymai pateikiami šio Kodekso 114 straipsnyje nustatytos formos. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas.

3. Byloje esantys dokumentų originalai juos pateikusių asmenų prašymu gali būti grąžinami. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtintos grąžinamų dokumentų kopijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

199 straipsnis. Rašytinių įrodymų išreikalavimas

1. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama;

2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo;

3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

2. Rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

3. Šio Kodekso 189 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, jeigu juos pateikus būtų atskleistos aplinkybės, dėl kurių jie negali būti apklausiami kaip liudytojai. Jeigu minėtos aplinkybės sudaro tik rašytinio įrodymo dalį, susipažinimui turi būti pateiktas reikiamai patvirtintas rašytinio įrodymo išrašas, neįtraukiant tų aplinkybių aptariančių dalių. Asmuo neprivalo pateikti rašytinių įrodymų taip pat šio Kodekso 188 straipsnyje bei 191 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

4. Teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

5. Fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis.

6. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

7. Jeigu pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, kad jų yra daug, arba dėl to, kad tik dalis iš jų turi bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti pateikti reikiamai patvirtintus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi.

 

200 straipsnis. Rašytinių įrodymų tyrimas

1. Rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir liudytojams.

2. Apžiūrėti teismo posėdyje rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos teisėjo patvirtintos rašytinių įrodymų kopijos.

3. Rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti paaiškinimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

201 straipsnis. Asmeninio susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo duomenų paskelbimas

Asmeninis susirašinėjimas ir kitokie asmeninio susižinojimo duomenys viešame teismo posėdyje gali būti paskelbti tik sutikus visiems asmenims, kurių susižinojimas tai yra. Priešingu atveju tokio susižinojimo duomenys, turintys reikšmę bylos išsprendimui, paskelbiami ir ištiriami uždarame teismo posėdyje.

 

202 straipsnis. Rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomoji galia

Jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

 

203 straipsnis. Teismo abejonė oficialaus rašytinio įrodymo tikrumu

Jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl pateikto oficialaus rašytinio įrodymo tikrumo, jis turi teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų, taip pat palyginti pateiktą dokumentą su kitais to asmens išduotais ar sudarytais ir patvirtintais dokumentais.

 

Penktasis skirsnis

Daiktiniai įrodymai

 

204 straipsnis. Daiktiniai įrodymai

Daiktiniai įrodymai – tai daiktai, kurie savo ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemonė turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti.

 

205 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti daiktinį įrodymą, pareigos

Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors daiktą kaip įrodymą, turi tą daiktą aprašyti, nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad tą daiktą turi tas asmuo, priežastis, dėl kurių pats negali jo pateikti, ir aplinkybes, kurios gali būti nustatytos padedant šiam daiktiniam įrodymui.

 

206 straipsnis. Daiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo tvarka

1. Daiktiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, pateikiami per teismo nustatytą terminą tiesiogiai teismui.

2. Teismas gali duoti prašančiam išreikalauti daiktinį įrodymą asmeniui liudijimą, patvirtinantį teisę gauti tą įrodymą, kad įrodymas būtų pateiktas teismui.

3. Fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą daiktą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui nurodydami priežastis.

 

207 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės

Jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.

 

208 straipsnis. Daiktinių įrodymų laikymo tvarka

1. Daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų aprašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą.

2. Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai, teismui juos apžiūrėjus ir ištyrus, gali būti iki bylos baigimo grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu galima tokį prašymą patenkinti be žalos bylos išnagrinėjimui.

3. Daiktiniai įrodymai, kurių negalima atgabenti į teismą, saugomi jų buvimo vietoje. Tokiu atveju turi būti atliekama apžiūra šio Kodekso 210 straipsnio nustatyta tvarka.

4. Teismas imasi priemonių, kad daiktiniai įrodymai būtų išsaugoti nepasikeitę. Su daiktinių įrodymų saugojimu susijusios išlaidos tenka šių įrodymų saugojimu suinteresuotam asmeniui.

 

209 straipsnis. Daiktinių įrodymų tyrimas

1. Daiktinius įrodymus apžiūri teismas. Jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais – ekspertams ir liudytojams.

2. Asmenys, kuriems parodyti daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūra. Jų pareiškimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą.

 

Šeštasis skirsnis

ApžiūrOS protokolas

 

210 straipsnis. Apžiūros protokolas

1. Jeigu tai reikalinga bylos aplinkybėms ištirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vietos apžiūrą. Dėl apžiūros atlikimo teismas priima nutartį.

2. Apžiūrą atlieka visos sudėties teismas, dalyvaujantiems byloje asmenims pranešus apie apžiūros laiką ir vietą (išskyrus atvejus, kai apžiūra atliekama to paties teismo posėdžio, apie kurį dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta, metu), o reikiamais atvejais – šaukiant liudytojus ir ekspertus. Asmens, kuriam pranešta apie apžiūrą, neatvykimas nekliudo atlikti apžiūros.

3. Apžiūros metu dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ar ekspertams gali būti užduodama klausimų. Šie asmenys turi teisę atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti nustatyti bylos aplinkybes.

4. Apie apžiūros metu atliktus veiksmus ir jos rezultatus surašomas protokolas, kurį pasirašo visos sudėties teismas ir kiti dalyvavę apžiūroje asmenys. Prie protokolo pridedami visi darant apžiūrą sudaryti ir patikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų aprašu.

5. Prireikus apžiūrą pagal teismo pavedimą gali atlikti ne bylą nagrinėjantis, o kitas teismas.

 

211 straipsnis. Greitai gendančių daiktų apžiūra

Produktus ir kitus greitai gendančius daiktus teismas nedelsdamas apžiūri. Po apžiūros šie produktai ir daiktai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti.

 

 

SeptintasIS skirsnis

Eksperto išvada

 

212 straipsnis. Ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas

1. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

2. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

3. Civiliniame kodekse numatytais atvejais gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo ir ekspertizės atlikimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

213 straipsnis. Klausimai ekspertui

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti.

 

214 straipsnis. Eksperto pareigos ir teisės

1. Paskirtas ekspertu asmuo teismo šaukiamas privalo atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais.

2. Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti.

3. Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją.

 

215 straipsnis. Eksperto atsakomybė

1. Už neatvykimą, kai teismas šaukia, ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda.

2. Už melagingos išvados davimą ekspertas atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

3. Neteko galios nuo 2011-10-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

216 straipsnis. Eksperto išvada

1. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus.

2. Jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių.

3. Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, jie prieš duodami išvadą tarpusavyje pasitaria. Kai ekspertų nuomonės sutampa, visi ekspertai pasirašo bendrą išvadą. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, parašo savo išvadą atskirai.

 

217 straipsnis. Eksperto apklausa

1. Eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Prieš perskaitant eksperto išvadą, ekspertizę atlikęs teismo posėdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia padėjęs (padėję) ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai prisiekiu, kad sąžiningai vykdysiu savo pareigą remiantis visomis turimomis žiniomis pateikti objektyvią ir pagrįstą išvadą byloje“. Jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, prisiekę įrašant juos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, neturi prisiekti teisme ir laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.

2. Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą.

3. Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai. Pirmasis pateikia klausimus tas asmuo, kurio prašymu ekspertizė paskirta, po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas.

4. Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

218 straipsnis. Eksperto išvados įvertinimas

Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

 

219 straipsnis. Papildoma ir pakartotinė ekspertizė

1. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę.

2. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

 

Aštuntasis skirsnis

Kiti įrodymai

 

220 straipsnis. Nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai

1. Nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, pateikti teismui kaip įrodymai, ištiriami teismo posėdyje. Dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes. Visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą.

2. Nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose užfiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais – tik uždarame teismo posėdyje.

 

XIII skyrius papildytas nauju devintuoju skirsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

TEISMO PAVEDIMAI

 

2201 straipsnis. Teismo pavedimai

Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).

 

2202 straipsnis. Nutartis dėl teismo pavedimo

1. Nutartis dėl teismo pavedimo gali būti priimama tiek pasirengimo bylą nagrinėti teisme, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

2. Nutartyje dėl teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstyta nagrinėjamos bylos esmė, nurodytos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą vykdantis teismas. Be to, nutartyje dėl teismo pavedimo gali būti išdėstyti klausimai, kurie turi būti pateikti liudytojui. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.

 

2203 straipsnis. Teismo pavedimo įvykdymo tvarka

1. Teismo pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.

2. Protokolai ir visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga iš karto nusiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.

3. Liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvykę į bylą nagrinėjantį teismą, gali būti šio teismo apklausiami bendra tvarka.

 

DeŠIMTASIS skirsnis

Įrodymų užtikrinimas

Skirsnio pernumeravimas:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

221 straipsnis. Įrodymų užtikrinimas

Asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.

 

222 straipsnis. Prašymas dėl įrodymų užtikrinimo

Asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma:

1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti;

2) aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti;

3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.

 

223 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo tvarka

1. Įrodymų užtikrinimo klausimu teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Nutartis įrodymų užtikrinimo klausimu turi būti priimta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo prašymo pateikimo teismui dienos.

2. Tais atvejais, kai asmuo, nepateikęs ieškinio, prašo įrodymų užtikrinimo, teismas, užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti. Per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškinio, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo priemones. Užtikrindamas įrodymus, teismas gali pareikalauti, kad užtikrinimo prašantis asmuo pateiktų užstatą. Jeigu per teismo nustatytą terminą ieškinys nepateikiamas ir asmuo, patyręs nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo, per trisdešimt dienų nepareiškia ieškinio dėl jų atlyginimo, užstatas grąžinamas.

3. Prašančiam užtikrinti įrodymus asmeniui ar dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie įrodymų užtikrinimo laiką ir vietą, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo užtikrinti įrodymus. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl susiklosčiusių aplinkybių, įrodymai gali būti užtikrinami skubiai, iki pranešimo apie įrodymų užtikrinimą atitinkamiems asmenims.

4. Visa medžiaga, surinkta įrodymų užtikrinimo tvarka, siunčiama bylą nagrinėjančiam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

224 straipsnis. Teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus,  apskundimas

Dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo asmuo gali paduoti atskirąjį skundą.

 

XIV SKYRIUS

GINČO TEISENA

 

PirmasIS skirsnis

Pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui TEISME

 

225 straipsnis. Teismo veiksmai priėmus ieškinį

Priėmęs ieškinį, teismas:

1) prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti;

2) nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas;

3) nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes;

4) (neteko galios nuo 2005-05-01);

5) prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama;

6) atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje;

7) gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje;

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

226 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu

Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

 

227 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu

1. Bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso
56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

3. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių.

4. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame Kodekse, ir kitus).

5. Manydamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

228 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo  posėdyje

1. Teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį.

2. Klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos.

3. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, teismas negali papildomai skirti pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, teismas negali papildomai skirti parengiamojo teismo posėdžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

229 straipsnis. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius

Bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

230 straipsnis. Parengiamojo teismo posėdžio eiga

1. Posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.

2. Dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

3. Jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą.

4. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.

5. Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys asmeniškai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

231 straipsnis. Taikinimo procedūra

1. Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas. Taikinimo tarpininkas negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės.

2. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

3. Parengiamojo teismo posėdžio metu šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinama pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles.

4. Nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

5. Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

232 straipsnis. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje

Manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nurodoma:

1) (neteko galios nuo 2011-10-01);

2) (neteko galios nuo 2011-10-01);

3) įrodymai, kurių teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame Kodekse;

4) teismo posėdžio laikas ir vieta;

5) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;

6) pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir kitus asmenis;

7) reikiamais atvejais – nutarimas įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas išvadai duoti;

8) kiti pavedimai, užtikrinantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

233 straipsnis. Teismo nutarčių, priimtų pasirengimo nagrinėti teisme metu, apskundimas

Teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal šio Kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles.

 

AntrasIS skirsnis

Nagrinėjimas teisme

 

234 straipsnis. Teismo posėdis

Civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims.

 

235 straipsnis. Nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir  nepertraukiamumas

1. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus.

2. Byla nagrinėjama žodžiu ir tos pačios sudėties teismo. Jeigu bylos nagrinėjimo procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, nagrinėjimas teisme turi būti pradedamas nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, nurodytus šio Kodekso 16 straipsnyje.

3. Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra skelbiama teismo posėdžio pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos. Kol pradėta nagrinėti byla bus baigta nagrinėti, teismas neturi teisės nagrinėti kitas bylas, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, byla sustabdoma arba padaroma teismo posėdžio pertrauka, atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

4. Rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimas negalimas, jeigu nuo šalių pareikšto sutikimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tais atvejais, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu ir abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5. Pripažinęs, kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, teismas turi teisę panaikinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutartis ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

6. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

236 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka

1. Teismui įeinant ir išeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Įėjus teismui į teismo posėdžių salę, visi esantys teismo posėdžio salėje atsistoja ir posėdžio pirmininkui pakvietus sėdasi į savo vietas.

2. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas arba yra kitos rimtos priežastys, parodymai ar paaiškinimai gali būti duodami sėdint.

 

237 straipsnis. Posėdžio pirmininko patvarkymų privalomumas

1. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi teismo posėdžio salėje esantys asmenys privalo neprieštaraudami paklusti posėdžio pirmininko patvarkymams dėl nustatytos teismo posėdžio tvarkos.

2. Už posėdžio pirmininko patvarkymų nevykdymą gali būti taikomos teismo nuobaudos, numatytos šio Kodekso 162 straipsnyje.

 

238 straipsnis. Teismo posėdžio pradžia

Paskirtu laiku posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla nagrinėjama.

 

239 straipsnis. Šauktų dalyvauti byloje asmenų atvykimo patikrinimas

1. Teismo posėdžio sekretorius praneša teismui, kurie iš šauktų dalyvauti toje byloje asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiems ir kokios yra žinomos jų neatvykimo priežastys.

2. Teismas nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus.

 

240 straipsnis. Vertėjui jo pareigų išaiškinimas

1. Posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui jo pareigą išversti asmenų, nemokančių valstybinės kalbos, kuria vyksta procesas, paaiškinimus, parodymus, pareiškimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas, – paaiškinimų, parodymų, pareiškimų, balsu perskaitomų dokumentų turinį, taip pat posėdžio pirmininko patvarkymus, teismo nutartis ir sprendimą.

2. Prieš atlikdamas savo pareigas, vertėjas, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu sąžiningai vykdyti vertėjo pareigas pasitelkdamas (pasitelkdama) visus savo sugebėjimus“. Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos.

3. Vertėjas įspėjamas, kad už priesaikos sulaužymą jis atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

4. Jeigu vertėjas be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam nagrinėjančio bylą teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

241 straipsnis. Liudytojų pareiga apleisti teismo posėdžio salę

Atvykę liudytojai posėdžio pirmininko patvarkymu privalo apleisti teismo posėdžio salę. Posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpoje nesusižinotų su dar neapklaustais liudytojais.

 

242 straipsnis. Teismo sudėties paskelbimas ir nušalinimo teisės išaiškinimas

Posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas dalyvaus kaip ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims, atvykusiems į teismo posėdį, jų teisę pareikšti nušalinimus.

 

243 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Teismo posėdžio pirmininkas šio Kodekso nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

244 straipsnis. Eksperto įspėjimas

Posėdžio pirmininkas išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja, kad už žinomai melagingos išvados davimą jis atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

 

245 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas

1. Posėdžio pirmininkas paklausia, ar dalyvaujantys byloje asmenys turi prašymų.

2. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.

3. Jeigu teismas prašymą atmeta, tai neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pateikti jį vėliau, atsižvelgiant į nagrinėjimo teisme eigą.

 

246 straipsnis. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

1. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

2. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

3. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno tūkstančio litų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą.

4. Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

5. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,  ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

1. Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens atstovui.

2. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens.

3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

248 straipsnis. Liudytojų, ekspertų ar vertėjų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

1. Kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai, ekspertai ar vertėjai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų, ekspertų ar vertėjų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.

2. Jeigu šaukiamas liudytojas, ekspertas ar vertėjas be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jiems gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda, o liudytojas, be to, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.

 

249 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pradžia

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teismo posėdžio pirmininko pranešimu apie bylą. Po pranešimo teismo posėdžio pirmininkas paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį, taip pat ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

250 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir kitų įrodymų tyrimas

1. Įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu. Pirmas teismo posėdyje paaiškinimus duoda ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, po to – atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užduoti vienas kitam klausimų. Kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kito dalyvaujančio byloje asmens pareiškimo ir prašymo. Teismo posėdžio pirmininkas šio Kodekso numatytais atvejais balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus teismo pavedimo įvykdymo ir įrodymų užtikrinimo tvarka.

2. Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas šio Kodekso 186–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus.

3. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio Kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

251 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga

1. Ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą.

2. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau.

3. Išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, išklausoma valstybės ir savivaldybių institucijų išvada, jeigu tokia byloje yra.

 

252 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų išvada

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti.

2. Šie asmenys baigiamosiose kalbose nedalyvauja.

 

253 straipsnis. Baigiamosios kalbos

1. Išsprendus šio Kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų.

2. Baigiamosiose kalbose pirmi kalba ieškovas ir jo atstovas, po to – atsakovas ir jo atstovas.

3. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po ieškovo arba atsakovo, kurių pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.

4. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

254 straipsnis. Replikos

Po to, kai kalbėjo visi baigiamųjų kalbų dalyviai, jie replikos teise gali trumpai pakalbėti antrą kartą dėl to, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose. Paskutinės replikos teisė priklauso atsakovui ir (arba) jo atstovui.

 

255 straipsnis. Proceso dalyvių kalbų trukmė

1. Teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės.

2. Teismo posėdžio pirmininkas ar kiti bylą nagrinėjantys teisėjai turi teisę įspėti ir nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

256 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

257 straipsnis. Teismo veiksmai po baigiamųjų kalbų

Po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Apie tai teismo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

258 straipsnis. Sprendimų priėmimo kambaryje priimami teismo sprendimai

1. Teismo sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą.

2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar nutartį paskelbia.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

XV SKYRIUS

TEISMO SPRENDIMAI IR NUTARTYS

 

PirmasIS skirsnis

TEISMO Sprendimai

 

259 straipsnis. Sprendimo priėmimas

1. Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą.

2. Teismas sprendimą priima ir paskelbia Lietuvos Respublikos vardu.

 

260 straipsnis. Galutinis sprendimas

Galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

 

261 straipsnis. Dalinis sprendimas

1. Daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

2. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau.

 

Papildoma nuo 2015-01-01:

2611 straipsnis. Tarpinis sprendimas grupės ieškinio byloje

1. Jeigu grupės ieškinyje yra reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, grupės ieškinio bylą nagrinėjantis teismas priima visiems grupės nariams bendrą sprendimą dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių grupės ieškinio byloje – tarpinį sprendimą.

2. Remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismas išsprendžia kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus ir priima individualius sprendimus kiekvienam grupės nariui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-771, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570

 

262 straipsnis. Preliminarus sprendimas ir sprendimas už akių

1. Bylą nagrinėjantis teismas gali priimti preliminarų sprendimą, kuriuo nurodoma, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų.

2. Šiame Kodekse numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

 

263 straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

2. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

 

264 straipsnis. Teismo pasitarimo slaptumas

1. Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą. Būti sprendimų priėmimo kambaryje kitiems asmenims draudžiama.

2. Teisėjai neturi teisės atskleisti nuomonių, pareikštų tariantis sprendimų priėmimo kambaryje. Nuomonių atskleidimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.

 

265 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą

1. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.

2. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

 

266 straipsnis. Draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje  asmenų teises ir pareigas

Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

 

267 straipsnis. Draudimas priimti sąlyginius sprendimus

Neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje.

 

2671 straipsnis. Sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui

Kiti įstatymai gali numatyti atvejus, kuriais teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui, priimami tik dėl žalos priteisimo.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1711, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)

 

268 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarka ir sprendimo išdėstymas

1. Sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.

2. Sprendimą teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą teisėjai.

3. Priimamame sprendime turi būti visos šio Kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo dalys.

4. Sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

6. Sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant.

7. Sprendimą paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų. Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti. Visi esantieji teismo posėdžių salėje sprendimą išklauso stovėdami, išskyrus šio Kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

8. Paskelbęs sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėjas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jų apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.

9. Teisėjas, turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma. Atskiroji nuomonė pridedama prie bylos. Kad tokia nuomonė yra, tik pranešama.

10. Ištaisymai sprendimo tekste turi būti teisėjų aptarti ir pasirašyti.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

269 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

1. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi šio Kodekso 268 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

2. Nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį.

3. Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą.

4. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

270 straipsnis. Sprendimo turinys

1. Sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

2. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys;

4) ginčo dalykas.

3. Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

4. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas;

3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

5. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:

1) teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti;

2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos;

3) nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;

4) teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų;

5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

271 straipsnis. Sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas

1. Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą.

2. Šiame Kodekse numatytais atvejais teismas perduoda sprendimą skubiai vykdyti arba išsprendžia leidimo skubiai vykdyti sprendimą klausimą ir tai nurodo sprendime.

3. Sprendimo įvykdymui užtikrinti mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

272 straipsnis. Sprendimas priteisti turtą arba jo vertę

Priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra.

 

273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus

1. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

2. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

274 straipsnis. Sprendimas kelių ieškovų naudai arba prieš kelis atsakovus

1. Priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis yra susijusi su kiekvienu iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidari.

2. Priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari.

 

275 straipsnis. Teismo sprendimo kopijų išsiuntimas šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims

1. Šio Kodekso 270 straipsnio nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtinta kopija išduodama arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos.

2. Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

276 straipsnis. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas

1. Paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

2. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

3. Nutarties, kuria ištaisomi sprendime rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos, patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo turi būti išsiųstos šalims ir tretiesiems asmenims.

4. Dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

277 straipsnis. Papildomas sprendimas

1. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu:

1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

2. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

3. Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo.

4. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.

5. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

278 straipsnis. Sprendimo išaiškinimas

1. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

2. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

3. Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

4. Dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

279 straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas

1. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Šio Kodekso numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis, kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

2. Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

3. Kasacinio teismo nutartis ar nutarimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

4. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

5. Jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

280 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktinių įrodymų,  sprendimui įsiteisėjus

1. Sprendimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami asmenims, kuriems teismas pripažino teisę į juos, jeigu sprendimu nenuspręsta kitaip.

2. Daiktai, kurių asmenys pagal įstatymus negali turėti, perduodami atitinkamiems viešiesiems juridiniams asmenims.

3. Dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, paliekami prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotiems asmenims jų prašymu.

 

281 straipsnis. Sprendimo nukreipimas vykdyti

Teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats.

 

282 straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys

1. Skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

2. Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis:

1) dėl išlaikymo priteisimo;

2) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

3) dėl iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo;

4) (neteko galios nuo 2011-10-01);

5) (neteko galios nuo 2011-10-01);

6) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

283 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti

1. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį:

1) dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo;

2) dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo;

3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;

4) visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.

2. Leisdamas sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais pagrindais, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tuo atveju, jeigu teismo sprendimas ar nutartis, juos įvykdžius, būtų panaikinti.

3. Kai yra šio Kodekso 282 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, bet skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

284 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo  vykdymo tvarkos pakeitimas

1. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.

3. Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-633, 2013-12-03, Žin., 2013, Nr. 128-6521 (2013-12-14)

 

285 straipsnis. Sprendimo už akių priėmimas

1. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.

2. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

3. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių:

1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą;

2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis;

3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;

4) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

4. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas.

5. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.

7. Sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

286 straipsnis. Sprendimo už akių turinys

1. Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai.

2. Įžanginėje sprendimo dalyje, be bendrų šiai sprendimo daliai keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kad sprendimas yra priimtas už akių.

3. Rezoliucinėje sprendimo už akių dalyje, be bendrų šiai daliai keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta pareiškimo dėl šio sprendimo peržiūrėjimo padavimo terminai ir tvarka.

 

287 straipsnis. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

1. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

2. Pareiškime turi būti nurodyta:

1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas;

2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas;

3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes;

4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla;

5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas;
6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas;
7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

3. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

4. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus šio Kodekso 113 straipsnyje numatytas išimtis.

5. Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.

6. Jeigu toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio pareiškimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

288 straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas

1. Priėmęs pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.

2. Paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.

3. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę:

1) pareiškimo netenkinti;

2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

5. Nutarties patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties priėmimo išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.

6. Dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

7. Jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių

Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį sprendimą už akių.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Antrasis skirsnis

Teismo nutartis ir rezoliucija

 

290 straipsnis. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas

1. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus.

2. Teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą.

3. Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

4. Ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima rašytines nutartis.

5. Šiame Kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.

6. Klausimai, kurie šiame Kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

291 straipsnis. Nutarties turinys

1. Nutartyje turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;

3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas;

4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi;

6) teismo nutarimas;

7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

2. Žodinėje nutartyje turi būti duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.

 

292 straipsnis. Nutarčių kopijų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims

Šio Kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties patvirtintos kopijos išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Trečiasis skirsnis

BYLOS NUTRAUKIMAS

 

293 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas nutraukia bylą:

1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui;

2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;

5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;

6) jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;

8) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;

9) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

294 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

1. Byla nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis.

2. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

 

295 straipsnis. Teismo nutarties nutraukti bylą apskundimas

Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIŠKIMO PALIKIMAS NENAgRINĖTO

 

296 straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai

1. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą:

1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;

2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo;

3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;

6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių;

7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio;

8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje;

9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;

10) šio Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;

11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų;

12) kitais šio Kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

3. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-2090, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

 

297 straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės

1. Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.

2. Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

 

298 straipsnis. Teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą apskundimo tvarka

Dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TEISMO NUTARTYS DĖL TEISĖS PAŽEIDIMŲ PAŠALINIMO

 

299 straipsnis. Teismo atskirosios nutartys

Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

 

300 straipsnis. Teismo veiksmai paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams

1. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

2. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

III DALIS

TEISMŲ SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ TEISĖTUMO IR

PAGRĮSTUMO KONTROLĖS FORMOS BEI PROCESO ATNAUJINIMAS

 

XVI SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

 

PIRMASIS SKIRSNIS

NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

 

301 straipsnis. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka ir skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų

1. Apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2. Apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys).

3. Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties nagrinėja apygardų teismai.

4. Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

5. Skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles. Šie skundai paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

302 straipsnis. Proceso taisyklės

Apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.

 

303 straipsnis. Apribojimai pateikti apeliacinį skundą

Apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

304 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis

1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

2. Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.

3. Šiame skyriuje numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali atlikti vienas teisėjas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

305 straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai

Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

 

306 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys

1. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta:

1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;

3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis;

4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus;

5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);

6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja;

7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.

2. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

3. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

307 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo terminai

1. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

2. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kai šioje dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio Kodekso 317 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317 straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali:

1) savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

3. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

308 straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas

1. Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

2. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

3. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.

4. Jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

309 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pareiškimai dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos teismą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

310 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka

Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.

 

311 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai

Apeliacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

312 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme.

 

313 straipsnis. Draudimas priimti blogesnį sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

 

314 straipsnis. Nauji įrodymai

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

 

315 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.

2. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;

2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

3. Teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai yra pašalinti.

4. Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.

5. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

316 straipsnis. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trūkumų šalinimas

1. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

2. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

317 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo veiksmai priėmus apeliacinį skundą

1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas.

2. Pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas per septynias dienas išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui, o dalyvaujantiems byloje asmenims – pranešimus apie bylos išsiuntimą.

3. Priėmus apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismui gali būti persiunčiamos tik tos bylos dalies, kuri susijusi su šio sprendimo priėmimu, teismo patvirtintos kopijos.

4. Jeigu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas papildomo sprendimo priėmimo klausimas, byla apeliacinės instancijos teismui išsiunčiama tik po to, kai išnagrinėjamas šis klausimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

318 straipsnis. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

1. Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiamas dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per pirmosios instancijos teismą.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Priimto atsiliepimo į apeliacinį skundą kopijos išsiunčiamos apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui.

3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

319 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio datos nustatymas

1. Šio Kodekso 304 straipsnyje numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją ir nustato teismo posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu. Jeigu bylą trijų teisėjų kolegijai perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, tai į teisėjų kolegiją paprastai įtraukiamas šią bylą apeliacine tvarka pradėjęs nagrinėti teisėjas.

2. Pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui.

3. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims siunčiami pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje). Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

320 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

321 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

1. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis.

2. Teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.

3. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

322 straipsnis. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

323 straipsnis. Apribojimai keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

 

324 straipsnis. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės

1. Žodinio proceso atvejais teisėjų kolegijos pirmininkas ar bylą nagrinėjantis teisėjas pradeda teismo posėdį, paskelbia bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus teismas išsprendžia nutartimi.

2. Žodinio proceso atvejais teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.

3. Kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

4. Žodinio proceso atvejais ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.

5. Žodinio proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

325 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

1. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis.

2. Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

3. Priimamame sprendime (nutartyje) turi būti visos šio Kodekso 331 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo (nutarties) dalys. Visas sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir jį visi teisėjai pasirašo.

4. Žodinio proceso atvejais teismo sprendimas (nutartis) paskelbiamas teismo posėdžių salėje. Sprendimą (nutartį) paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų. Sprendimas (nutartis) paskelbiamas perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo (nutarties) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant sprendimą (nutartį) teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti.

5. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.

6. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, –teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

326 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.

 

327 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

1. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

1) nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai;

2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

2. Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

328 straipsnis. Draudimas naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais

Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

 

329 straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

1. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

2. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:

1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;

2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų;

3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);

5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka;

6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės;

7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;

2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

330 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės normas

Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

 

331 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turinys ir įsiteisėjimas

1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nutartį) sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

2. Įžanginėje sprendimo (nutarties) dalyje nurodoma:

1) sprendimo (nutarties) priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą (nutartį) priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (žodinio proceso atveju);

4) apeliantas;

5) skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis);

6) šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas.

3. Aprašomojoje sprendimo (nutarties) dalyje turi būti:

1) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas;

2) skundžiamo sprendimo (nutarties) esmė;

3) apeliacinio skundo pagrindai, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, turintys reikšmės skundžiamo sprendimo (nutarties) teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas apie prisidėjimą prie apeliacinio skundo.

4. Motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

5. Rezoliucinėje sprendimo (nutarties) dalyje turi būti nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.

6. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

 

332 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Apeliacinės instancijos teismas šio Kodekso 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį.

 

333 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per penkias darbo dienas nuo sprendimo ar nutarties paskelbimo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSKIRIEJI SKUNDAI

 

334 straipsnis. Teisė paduoti atskirąjį skundą

1. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

1) šio Kodekso numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

2. Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas:

1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims;

2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

3. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

335 straipsnis. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarka ir terminai

1. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

2. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

336 straipsnis. Atskirojo skundo nagrinėjimas

1. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

2. Atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

3. Nutartis dėl atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

337 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

338 straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

 

339 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

XVII SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS KASACINIAME TEISME

 

340 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas  kasacine tvarka

1. Apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

2. Kasacine tvarka bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

3. Pakartotiniai kasaciniai skundai dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negalimi. Kasacine tvarka byla dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjama tik vieną kartą.

4. Kasacine tvarka bylą šiame skyriuje numatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija.

5. Jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio Kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.

6. Šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis taip pat nagrinėjami skundai dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, priimtų Komercinio arbitražo įstatymo numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-2090, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)(papildyta 6 dalimi)

 

341 straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą

Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

342 straipsnis. Kasacinį procesą galintys inicijuoti subjektai

Kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

 

343 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 

344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai

Kasacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai kasacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

345 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

1. Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos.

2. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio Kodekso 350 straipsnyje numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

346 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai

1. Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai.

2. Pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra:

1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;

2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

 

347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys

1. Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti:

1) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;

2) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;

3) nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą;

4) kasatoriaus prašymas.

2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

4. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

348 straipsnis. Prisidėjimas prie kasacinio skundo

1. Dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų.

2. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

3. Pareiškimui dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo taikomos šio Kodekso 344 straipsnio ir 350 straipsnio 8 dalies nuostatos.

4. Prisidėjimo prie kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia teisėjų atrankos kolegija šio Kodekso 350 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, pateiktas praleidus nustatytą terminą, nepriimamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

 

349 straipsnis. Kasacinio skundo atsisakymas

1. Kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o rašytinio proceso metu – iki teismo posėdžio pradžios. Vėliau atsisakyti kasacinio skundo negalima.

2. Priėmęs kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą, išskyrus atvejus, kai kasacinį skundą yra padavę ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nutarties patvirtinta kopija išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.

3. Teismas turi teisę nepriimti kasacinio skundo atsisakymo, kai yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

4. Priėmus kasacinio skundo atsisakymą, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo nenagrinėjamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

350 straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka

1. Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje tam tikro kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą kasacine tvarka.

2. Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:

1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;

2) prieštarauja šio Kodekso 341 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;

3) neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4) neatitinka šio Kodekso 347 straipsnio reikalavimų;

5) nepasirašytas ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą;

6) paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;

7) paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti.

3. Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašymas žyminį mokestį atidėti, atrankos kolegija, sprendžianti kasacinio skundo priėmimo klausimą, nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Neįvykdžius tokio nurodymo, kasacinį skundą atsisakoma priimti.

4. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas arba jį atsisakoma priimti. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

5. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

6. Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendusi atrankos kolegija išreikalauja bylą.

7. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio skundo kopija.

8. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

351 straipsnis. Atsiliepimai į kasacinį skundą

1. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.

2. Priimto atsiliepimo į kasacinį skundą kopijos išsiunčiamos šalims ir tretiesiems asmenims, išskyrus jį pateikusį asmenį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

352 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio paskyrimas

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pranešėjui perduodamas kasacinis skundas ir gauta byla.

2. Pranešėjas ir kolegijos teisėjai atlieka veiksmus, reikalingus parengiant nagrinėti bylą.

3. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje). Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais šalys, tretieji asmenys ir jų atstovai, nurodyti šio Kodekso 354 straipsnyje, kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

353 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

1. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

2. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

3. Kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

354 straipsnis. Atstovavimas

Kasacinio teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

355 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės kasaciniame procese

1. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pareikšti bylą nagrinėjantiems teisėjams arba vienam iš jų nušalinimus ir prašymus. Jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys šias teises gali įgyvendinti raštu iki teismo posėdžio pradžios, o žodinio proceso atveju – ir žodžiu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

2. Žodinio proceso atvejais kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus ir pareikšti samprotavimus dėl gauto atsiliepimo į kasacinį skundą. Kita šalis, trečiasis asmuo ar jų atstovai turi teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą.

3. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo kasacine tvarka eigą ir rezultatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

356 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje

1. Kasacinė byla nagrinėjama pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis susideda iš pranešimo apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) priėmimo.

2. Nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio proceso atvejais kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno kasacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Dėl pateiktų pareiškimų ir prašymų teismas priima nutartį. Bylos nagrinėjimas pradedamas pranešėjo pranešimu apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą. Po to išklausomi turintys teisę kalbėti asmenys. Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas. Kitų asmenų kalbų tvarką nustato teismas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę. Teismas įspėja asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Byloje kalbėję asmenys turi replikos teisę.

3. Bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) šiame skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija bylą išsprendžia nutartimi, o Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija – nutarimu.

4. Žodinio proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.

5. Teisėjų kolegija arba skyriaus ar teismo plenarinė sesija, jeigu yra šiame Kodekse nustatyti pagrindai, kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo. Byla iš naujo kasacine tvarka nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo atidėta arba sustabdyta.

6. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

357 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje, skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje ir mišrioje teisėjų kolegijoje

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro išplėstinę septynių teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą. Jei bylą išplėstinei septynių teisėjų kolegijai perdavė trijų teisėjų kolegija, tai į išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtį paprastai įtraukiami šią bylą kasacine tvarka pradėję nagrinėti teisėjai.

3. Perdavus bylą nagrinėti Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.

4. Atrankos kolegijos arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bylai nagrinėti kasacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinę septynių teisėjų kolegiją, taip pat gali perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas kasacinio teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo kasacine tvarka taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

358 straipsnis. Teismo nutarties (nutarimo) priėmimas

1. Teismo nutartis (nutarimas) priimama balsų dauguma laikantis šio Kodekso reikalavimų. Pirmas kalba mažiausią teisėjo darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turintis teisėjas, o paskutinis – teismo posėdžio pirmininkas. Jeigu Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai, lemia teismo posėdžio pirmininko balsas.

2. Teismo priimama nutartis (nutarimas) išdėstoma raštu ir visi teisėjai ją pasirašo.

3. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimta nutartis (nutarimas), o žodinio bylos nagrinėjimo atvejais praneša nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo datą. Priimamoje nutartyje (nutarime) turi būti visos šio Kodekso 361 straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties (nutarimo) dalys.

4. Žodinio proceso atvejais teismo nutartis (nutarimas) paskelbiama teismo posėdžių salėje. Nutartį (nutarimą) paskelbia bet kuris iš kolegijos, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjų. Nutartis (nutarimas) paskelbiama perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios nutarties (nutarimo) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant nutartį (nutarimą) teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos, skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjai gali nedalyvauti.

5. Nutartis (nutarimas) gali būti priimama ir paskelbiama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

6. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjai gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

359 straipsnis. Kasacinio teismo teisės

1. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę:

1) sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą;

2) sprendimą ar nutartį pakeisti;

3) panaikinti sprendimą ar nutartį ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių;

4) sprendimą ar nutartį panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;

5) sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, numatytus šio Kodekso 360 straipsnyje;

6) sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą.

2. Panaikinus sprendimo ar nutarties dalį, kasacinis teismas nutartyje turi nurodyti dėl likusios sprendimo ar nutarties dalies galiojimo.

3. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs šio Kodekso 346 straipsnyje numatytus pagrindus.

4. Kasacinis teismas pakeičia arba panaikina sprendimą, nutartį ir priima naują sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos tik materialinės teisės normos jas netinkamai taikant arba išaiškinant. Šią teisę kasacinis teismas taip pat turi ir tuo atveju, kai yra nustatomas proceso teisės normų pažeidimas, kurį jis pats gali pašalinti. Šiais atvejais kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

5. Teismo sprendimas, nutartis kasacine tvarka panaikinami ir byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose, išskyrus 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktus, nurodytais pagrindais.

 

360 straipsnis. Teismo teisė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui

Kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

 

361 straipsnis. Teismo nutarties (nutarimo) turinys

1. Kasacinio teismo nutartį (nutarimą) sudaro įžanginė, aprašomoji, konstatuojamoji ir rezoliucinė dalys.

2. Įžanginėje nutarties (nutarimo) dalyje nurodoma:

1) nutarties (nutarimo) priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą kasaciniame teisme (žodinio proceso atveju);

4) kasatorius;

5) skundžiami teismų sprendimai (nutartys);

6) šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas.

3. Aprašomojoje nutarties (nutarimo) dalyje turi būti:

1) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas;

2) sprendimų (nutarčių) esmė;

3) kasacinio skundo pagrindai, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, turintys reikšmės skundžiamo sprendimo (nutarties) teisėtumui, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo.

4. Konstatuojamojoje nutarties (nutarimo) dalyje turi būti:

1) nurodyti teisės šaltiniai ir motyvai, kuriais remdamasis kasacinis teismas padarė išvadą;

2) aktuali teismų praktikai teisės taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklė.

5. Rezoliucinėje nutarties (nutarimo) dalyje turi būti nurodytas kasacinio teismo sprendimas.

6. Neteko galios nuo 2011-10-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

362 straipsnis. Kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas

1. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

2. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

 

363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

1. Teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

364 straipsnis. Kasacine tvarka išnagrinėtos bylos grąžinimas ir nutarties (nutarimo) kopijų išsiuntimas

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, per penkias darbo dienas nuo nutarties (nutarimo) paskelbimo dienos grąžina ją pirmosios instancijos teismui ar teismui, kuris nurodytas nutartyje (nutarime), ir išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims nutarties (nutarimo) patvirtintas kopijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

XVIII SKYRIUS

PROCESO ATNAUJINIMAS

 

365 straipsnis. Proceso atnaujinimas

1. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

2. Prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai:

1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika;

2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;

5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;

6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;

7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų;

8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).

2. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.

3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

367 straipsnis. Prašymų atnaujinti procesą pateikimas

1. Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2. Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą.

3. Jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

4. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti.

 

368 straipsnis. Prašymo padavimo terminai

1. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

2. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

369 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą turinys

1. Be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma:

1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas;

2) proceso atnaujinimo pagrindas;

3) proceso atnaujinimo motyvai;

4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;

5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.

2. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

 

370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

1. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

2. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.

3. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.

4. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.

5. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

371 straipsnis. Teismo teisės

1. Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę:

1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;

2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti;

3) priimti naują sprendimą (nutartį).

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – teismo sprendimas ar nutartis.

3. Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

372 straipsnis. Sprendimo (nutarties) teisinė galia

1. Prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo.

2. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, šis teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

373 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimas

Panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

 

374 straipsnis. Apribojimai pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo

Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

IV DALIS

Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai

 

XIX Skyrius

ŠEIMOS BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

375 straipsnis. Proceso taisyklės

1. Šiame skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

2. Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis.

 

376 straipsnis. Teismo vaidmuo

1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

2. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.

3. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

 4. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

 

377 straipsnis. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą.

 

378 straipsnis. Draudimas priimti sprendimą už akių

Šiame skyriuje numatytose šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

379 straipsnis. Teismo posėdžių viešumo apribojimas

Ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu to prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių.

 

380 straipsnis. Vaikų dalyvavimas teismo posėdyje

1. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

2. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Kai vaikas savo nuomonę išreiškia žodžiu, teismas gali duoti vaikui pasirašyti sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu standartinę formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS AR PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA, SUTUOKTINIŲ GYVENIMAS SKYRIUM (SEPARACIJA)

 

381 straipsnis. Ieškinio padavimas

1. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

2. Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą.

3. Ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.38–3.40 straipsniuose.

4. Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena.

 

382 straipsnis. Ieškinio turinys

Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma:

1) ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta;

2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (separacija);

3) jeigu sutuoktiniai turi vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;

4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu;

5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);

6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu;

7) prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo;

8) ieškinio priedų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

383 straipsnis. Draudimas kelti kitus reikalavimus

Bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje.

 

384 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

1. Kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

2. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.

3. Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Paskyrus susitaikymo terminą, bylos nagrinėjimas sustabdomas. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas vienos iš šalių prašymu turi teisę sutrumpinti paskirtą susitaikymo terminą. Pareiškimas paliekamas nenagrinėtas nekviečiant šalių, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuoką. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams. Šios dalies nuostatos taikomos ir sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose.

4. Apie susitaikymą šalys praneša teismui. Rašytinis šalių pareiškimas dėl susitaikymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia. Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys dėl bylos sustabdymo ir nutraukimo neskundžiamos. Teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).

5. Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje.

6. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma.

7. Mirus vienai iš ginčo šalių, teismas bylos nagrinėjimą nutraukia.

8. Teismas santuoką pripažįsta negaliojančia, kai nustato nors vieną iš santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

385 straipsnis. Teismo sprendimas

1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

2. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

386 straipsnis. Sutuoktinių gyvenimas skyrium

Prašymai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjami šio skyriaus pirmajame ir antrajame skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nustatytus ypatumus.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUSTATYMAS

 

387 straipsnis. Ieškinio padavimas ir šio ieškinio turinys

1. Teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių.

2. Ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.147 straipsnyje.

3. Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą.

4. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai ieškinį paduoda ne pats vaikas.

5. Byloje dėl tėvystės nustatymo ieškovas gali pareikšti ir reikalavimą dėl vaiko išlaikymo.

 

388 straipsnis. Šalių dalyvavimas teismo posėdyje

1. Jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, išskyrus atvejus, kai teismas vaiko interesais nusprendžia bylą nagrinėti iš esmės.

2. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui.

3. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.

 

389 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

 

390 straipsnis. Bylos nutraukimas

Teismas nutraukia bylą, jeigu:

1) miršta vaikas, dėl kurio tėvystės nustatymo buvo pradėta byla, jei jis neturi palikuonių;

2) atsakovas kreipiasi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu.

 

391 straipsnis. Tėvystės nustatymas mirus spėjamam vaiko tėvui

1. Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

2. Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

 

392 straipsnis. Teismo sprendimas

1. Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva.

2. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

393 straipsnis Motinystės nustatymas

Šio Kodekso 387–392 straipsniai mutatis mutandis taikomi ir motinystei nustatyti.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUGINČIJIMAS

 

394 straipsnis. Teisė paduoti ieškinį

Ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.151 straipsnyje.

 

395 straipsnis. Teismingumas

Ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

 

396 straipsnis. Ieškinio turinys

Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodyta, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, esamus vaiko gimimo liudijime, arba kada paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

 

397 straipsnis. Pasirengimas bylai

Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, išreikalauja iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu (motina).

 

398 straipsnis. Privalomas dalyvavimas procese

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, būtina, kad dalyvautų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

 

399 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMAS

 

400 straipsnis. Ieškinio padavimas

Prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.182 straipsnyje.

 

401 straipsnis. Teismingumas

1. Šiame skirsnyje nurodytas bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

2. Vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo kartu gyvena vaikai, ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

 

402 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai

Tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik Civilinio kodekso trečiojoje knygoje nustatytais pagrindais.

 

403 straipsnis. Ieškinio turinys

Ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas ieškinį patenkinus.

 

404 straipsnis. Pasirengimas bylai

1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.

2. Atsižvelgdamas į prašymo pagrindą, teismas išreikalauja iš atitinkamų institucijų pateikti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius prašyme nurodytas aplinkybes.

3. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas išsprendžia klausimą, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 

405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio pagrindą

Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina.

 

406 straipsnis. Teismo sprendimas

1. Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys atmetamas. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

2. Ieškinį patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

3. Jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškinyje, teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

407 straipsnis. Globos (rūpybos) nustatymas

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą.

 

408 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo kitu nagrinėjimas

Civilinio kodekso 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena.

 

409 straipsnis. Teismas, nagrinėjantis bylas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo

Bylas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

 

XX SKYRIUS

DARBO BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

 

410 straipsnis. Bylų nagrinėjimo tvarka

1. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis.

2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus.

 

411 straipsnis. Ieškinio padavimas

1. Ieškinį asmenų, kuriems nėra sukakę aštuoniolika metų, interesais, be jų pačių, turi teisę paduoti ir jų atstovai pagal įstatymą.

2. Darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

412 straipsnis. Ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės

1. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

2. Jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas.

 

413 straipsnis. Pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminai

1. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.

2. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu.

3. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.

 

414 straipsnis. Teismo vaidmuo

1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

2. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą.

3. Teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

 

415 straipsnis. Pasirengimas bylai

1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas.

2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje.

 

416 straipsnis. Procesinis darbuotojo teisių perėmimas

Darbo bylose darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

 

417 straipsnis. Teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

 

418 straipsnis. Teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą

Jeigu darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

 

XXI SKYRIUS

Bylos dėl DAIKTO valdymo pažeidimų

 

419 straipsnis. Teismingumas

Ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dėl kilnojamojo daikto – vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklėmis.

 

420 straipsnis. Ieškinio turinys

Ieškinyje, be šio Kodekso 135 straipsnyje išvardytų duomenų , turi būti nurodoma:

1) įrodymai, patvirtinantys daikto valdymo faktą;

2) daikto aprašymas;

3) registruotiniems daiktams – duomenys iš viešo registro.

 

421 straipsnis. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminai

1. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.

2. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigtas pasirengimas bylą nagrinėti teisme.

 

422 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

1. Nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios.

2. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas.

 

423 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti, nustato realų terminą, per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus.

 

Kodekasas papildytas XXI1 skyriumi:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XXI1 SKYRIUS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

 

4231 straipsnis. Bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės

1. Viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis.

2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje.

3. Kai byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniais dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.

4. Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

 

4232 straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka

1. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

2. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės.

3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

 

4233 straipsnis. Ieškiniui keliami reikalavimai

1. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:

1) skelbimas apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;

2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus;

3) tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;

4) perkančiosios organizacijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;

5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;

6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;

7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;

8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;

9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;

11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;

12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.

2. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.

3. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

4. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

 

4234 straipsnis. Ieškinio priėmimas

1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo ieškinio gavimo teisme dienos.

2. Priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.

3. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai šis prašymas buvo gautas iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik ieškovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar prašymą. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

 

4235 straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį

1. Kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims šiame skyriuje nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip septynių dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą pratęsti iki keturiolikos dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

2. Be bendrųjų atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:

1) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

2) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas.

 

4236 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

1. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.

2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą.

3. Manydamas, kad pasirengta bylą nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį. Be bendrųjų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, joje nurodoma, ar tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu šie prašymai buvo pateikti.

 

4237 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

1. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

2. Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma:

1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas;

2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;

3) perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;

4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.

 

4238 straipsnis. Bylos nagrinėjimo tvarka

1. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

3. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

4. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos.

 

4239 straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai

1. Apeliacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

2. Atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos.

3. Sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

 

42310 straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai

Kasacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

 

XXII SKYRIUS

dokumentinis procesas

 

424 straipsnis. Leistinumas

1. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

2. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

3. Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas pagal šio skyriaus taisykles nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

4. Šiame skyriuje nustatyta tvarka ieškiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė.

5. Šiame skyriuje numatyti ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

 

425 straipsnis. Ieškinio turinys

1. Be reikalavimų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

2. Prie ieškinio šio Kodekso 113, 114 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

3. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

 

426 straipsnis. Dokumentinio proceso atsisakymas

Iki preliminaraus sprendimo priėmimo byloje ieškovas gali dokumentinio proceso atsisakyti. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti, o neprimokėjus ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Trūkstamą žyminio mokesčio dalį primokėjus, byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

427 straipsnis. Nagrinėjimas teisme

1. Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis.

2. Ieškinys, pareikštas šiame skyriuje nustatyta tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso būdu.

3. Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.

4. Iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama.

5. Laikantis šiame Kodekse nustatytos bendros tvarkos, kai yra pagrindas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, apie jų taikymą nepranešdamas atsakovui.

 

428 straipsnis. Preliminaraus sprendimo priėmimas ir jo įsiteisėjimas

1. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą.

2. Preliminarų teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

3. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo sudėtis, šalys;

4) ginčo dalykas.

4. Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma ieškovo reikalavimų santrauka.

5. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glaustai turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) įstatymai, kuriais vadovavosi teismas.

6. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:

1) teismo išvada patenkinti ieškinį, išdėstytas patenkinto reikalavimo turinys;

2) reikalavimas atsakovui per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus;

3) nurodymas, kad, jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas;

4) nurodymas, kaip paskirstytos bylinėjimosi išlaidos;

5) nurodymas, kad preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais;

6) informacija apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

7. Padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

8. Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

9. Preliminaraus teismo sprendimo skubiai vykdyti negalima.

 

429 straipsnis. Preliminaraus teismo sprendimo ir jo priedų kopijų išsiuntimas

1. Preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

4291 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis

Be šio Kodekso 429 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

430 straipsnis. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas

1. Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka.

2. Priėmęs atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal šio Kodekso nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui netaikomos šio Kodekso 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės.

3. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti.

4. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.

5. Jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.

6. Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali:

1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą;

2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti;

3) preliminarų sprendimą pakeisti.

7. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

8. Teismo galutinis sprendimas gali būti skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti šiame Kodekse nustatyta tvarka.

9. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą. Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

XXIII skyrius

BYLŲ DĖL TEISMO ĮSAKYMO IŠDAVIMO NAGRINĖJIMO YPATUMAI

 

431 straipsnis. Leistinumas

1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų).

2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;

2) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;

3) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;

4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.

3. Tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

4. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka.

5. Šiame skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (procesiniams dokumentams apdoroti ir kt.).

6. Bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

432 straipsnis. Bendrųjų ginčo teisenos taisyklių taikymas

Jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

 

4321 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas

1. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.

2. Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai.

3. Jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis.

4. Be šio Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

433 straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys

1. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) reikalavimo suma;

4) kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis;

5) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą;

6) motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą;

7) patvirtinimas, kad nėra šio Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;

8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.

2. Pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.

3. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.

4. Procesinių dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

434 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

1. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

2. Jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, šio straipsnio 1 dalyje numatytas žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.

3. Pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu šio Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas.

4. Jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

435 straipsnis. Pareiškimo priėmimas

1. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo.

2. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

3. Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

4. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Jeigu šio straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

6. Jeigu kreditorius atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio atsisakymo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

436 straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas

1. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą.

2. Teismo įsakyme nurodoma:

1) įsakymo išdavimo data;

2) teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;

3) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;

4) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);

5) išieškojimo p