Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.12.02)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr.101-2018

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

 Pastaba: Įstatymo pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m.  sausio 1

          d., išskyrus 3 straipsnio pakeitimus, kurie įsigalioja nuo

          Įstatymo priėmimo dienos.

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-152, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d. 

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMAS

 

1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730

Vilnius

 

 

I. BENDROJI DALIS

 

 

     1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

 

     Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

     1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija;

     2) Lietuvos  Respublikos pirmojo  ir antrojo  laipsnių valstybinės pensijos;

     3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

     4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

     5) mokslininkų valstybinės pensijos.

     Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo.

     Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei  mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 

     [2 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

 

     Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

 

     [2 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

 

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

     3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

 

     [3 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų.

     Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant to, ar mokamos valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato kitko.

     Šio  įstatymo  1 straipsnio  3-5  punktuose  nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

 

     [3 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų.

Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo Lietuvos Respublikos ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

 

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO

LAIPSNIŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

 

     4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo

                   arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

 

     Teisę  gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą,  mokslą, meną,  sportą,  taip  pat  motinos, pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų ir sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių), arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal  Valstybinių socialinio  draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.

     Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo  nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 

     5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas

                   ir panaikinimas

 

     Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.

     Antrojo laipsnio  valstybinę  pensiją  skiria  Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija.

     [5 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 35 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 90 antrojo laipsnio valstybinių pensijų.

     [5 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

     Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

     Asmenims, teismo  nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo  padarymą, pirmojo  ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

     6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

                   valstybinių pensijų skyrimo komisija

 

     Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

     Į komisiją įeina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu.

     Komisija nagrinėja  Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

     Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

     Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją  miestų  ir  rajonų  savivaldybių  arba  apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-152, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

 

     7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

                   aukščiausiesiems valstybės pareigūnams

 

     Respublikos Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą.

     Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru  Pirmininku,  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininku, Konstitucinio Teismo  pirmininku, skiriama  pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais.

     Šio straipsnio  antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.

     Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei.

     Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

 

     8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

 

     [8 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio.

     Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio.

     Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

 

     [8 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

     Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.

     Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.

     Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

     9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos

                   mokėjimas, jos gavėjui mirus

 

     Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

     Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs invalidu.

 

     10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

                    pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo

 

     Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

     Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti  iki šio  įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi  šio  įstatymo  5  straipsnio  trečiosios  dalies apribojimai.

     Personalinių pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo tvarka:

     1) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio  draudimo pensiją  ar kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama personalinė pensija arba kita pensija;

     [10 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     2) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri indeksuojama kartu  ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija.

     [10 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

2) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

     Jei asmeniui mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo fondo.

     Personalinės  pensijos,  paskirtos  iki  šio  įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

 

III. NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

 

     11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų

                    valstybines pensijas

 

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:

     1)  kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

     2) politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atstatymą;

     3)  rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, kurie nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviais;

     4)  kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14 metų) arba buvo getuose ar koncentracijos stovyklose;

     5)  kurie  Antrojo  pasaulinio  karo  metais  tarnavo antihitlerinės  koalicijos  valstybių  veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

     6)  kurie  dalyvavo  likviduojant  Černobylio  atominės elektrinės avarijos padarinius;

     7) kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis  sąlygomis  taip  pat turi teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

     1) asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

     2)  asmenų,  žuvusių  rezistencijos  ir  pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir mirusiųjų neteisėto kalinimo ar tremties metu;

     3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

     4) asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

     Getų ir koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

     [11 straipsnio 4 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939 - 1954 metais tarnavo ar dirbo baudžiamuose (naikintojų), "liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą.

     [11 straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar dirbo baudžiamuose (naikintojų), “liaudies gynėjų” būriuose ar junginiuose, buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą. Tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose (struktūrose) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

     12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų

                    sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

                    buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

 

     [12 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems  invalidais  dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:

     1)  pripažintiems  I  ar  II grupių invalidais - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo  bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

     2)  pripažintiems  III grupės invalidais - valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

 

     [12 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:

1) pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinių pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

2) pripažintiems III grupės invalidais - valstybinių pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

     13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,

                    valstybinės pensijos

 

     [13 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardintiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems  senatvės  pensijos  amžių,  skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio draudimo  bazinės  pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

     Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama:

     1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokama 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

     2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės  pensijos  taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

 

     [13 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama:

1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinių pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

     14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių

                    pensijos

 

     [14 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinė  našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių,:

     1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;

     2)  nesukūrusioms  kitos santuokos našlėms, sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms invalidėmis;

     3)  nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, auginančioms žuvusiojo  asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugančioms, auginantiems  žuvusiojo  asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantiems  namuose  žuvusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

     Kiekvienam  iš  šių  asmenų  mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio našlių ar našlaičių pensija.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinė  našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:

     1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);

     2)  asmeniui  žuvus  rezistencijos  ir  pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;

     3)  asmeniui  mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

     4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

     5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.

     Šio  straipsnio  trečiojoje  dalyje  nurodytų  asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui  priklausiusios  nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam)  asmeniui  nebuvo  paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma,  kad  žuvusiam  (mirusiam)  asmeniui priklausė 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

 

     [14 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

 Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:

1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;

2) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus.

Kiekvienam iš šių asmenų mokama dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:

1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);

2) asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

 

     15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

 

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio  socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės  pensijos skiriamos, mokamos  ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių socialinio  draudimo  pensijų  skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės  pensijos  asmenims, tapusiems  invalidais  dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių bei šio įstatymo nustatytais  atvejais  jų  tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims,  Antrojo  pasaulinio  karo  metais  tarnavusiems antihitlerinės  koalicijos  valstybių  veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais dalyvaujant karo veiksmuose bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios  karinės  tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu - atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės  pensijos  mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės  pensijos  gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.

     Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

 

     16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 

     Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

     Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.

     Iki šio  įstatymo įsigaliojimo  nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo  pensijų įstatymo  nustatyta tvarka bei terminais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                ALGIRDAS BRAZAUSKAS